Civilinė byla Nr. e2S-1080-555/2025

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17307-2024-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.2.6.2; 3.3.2.7; 3.4.6.11; 3.5.13; 3.5.16

                          (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 18 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Kauno rajono savivaldybės atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-2219-1160/2025 pagal pareiškėjos Kauno rajono savivaldybės skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis M. P. ir išieškotoja Z. P..

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja Kauno rajono savivaldybė kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, prašydama panaikinti antstolio M. P. 2024 m. lapkričio 20 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-24-123-22316, 2024 m. lapkričio 20 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-24-123-22317, 2024 m. lapkričio 20 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S‑24‑123-22318 ir vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti.

2.       Pareiškėja nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-298-435/2024 buvo nuspręsta pakeisti Kauno rajono savivaldybės tarybos 2023 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. TS-274 „Dėl savivaldybės būsto pardavimo“ 1 dalį, nurodant parduoti Z. P. 51,06 kv. m bendrojo ploto butą su 4,01 kv. m. rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) už 44 133,10 Eur. Kauno apylinkės teismas Z. P. 2024 m. lapkričio 20 d. išdavė vykdomąjį raštą. Kauno rajono savivaldybė 2024 m. lapkričio 21 d. gavo antstolio M. P. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimą įvykdyti sprendimą, vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Kaip matyti iš Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. sprendimo rezoliucinės dalies ir vykdomojo rašto turinio, priimtu teismo sprendimu jau yra pakeista Kauno rajono savivaldybės tarybos 2023 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. TS-274 „Dėl savivaldybės būsto pardavimo“ 1 dalis. Akivaizdu, kad Kauno rajono savivaldybė objektyviai negali dar kartą pakeisti jau įsiteisėjusiu teismo sprendimu pakeistos Kauno rajono savivaldybės tarybos 2023 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. TS-274 „Dėl savivaldybės būsto pardavimo“ 1 dalies. Nei teismo sprendime, nei vykdomajame rašte, ji nėra įpareigota atlikti vienokius ar kitokius papildomus veiksmus, susijusius su ginčo objekto – Kauno rajono savivaldybės tarybos 2023 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. TS-274 „Dėl savivaldybės būsto pardavimo“ 1 dalies – pakeitimu. Taigi Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-298-435/2024 jau yra įvykdytas, nes Kauno rajono savivaldybės tarybos 2023 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. TS‑274 „Dėl savivaldybės būsto pardavimo“ 1 dalis buvo pakeista teismo sprendimu ir jokių kitų veiksmų pareiškėja nėra nei įpareigota atlikti, nei objektyviai galėtų juos atlikti. Dėl to antstolis neturėjo teisinio pagrindo priimti vykdomojo dokumento vykdyti ir užvesti vykdomosios bylos bei priimti atitinkamus patvarkymus. Vykdomoji byla yra nutrauktina Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 629 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu.

3.       Suinteresuotas asmuo antstolis M. P. 2024 m. gruodžio 9 d. patvarkymu Nr. S‑24‑123-23715 netenkino pareiškėjos skundo. Antstolis nurodė, kad 2024 m. lapkričio 20 d. išieškotojos atstovė pateikė antstoliui vykdyti Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 20 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-298-435/2024. Antstolis pagal pateiktą vykdomąjį dokumentą užvedė vykdomąją bylą ir pareiškėjai išsiuntė raginimą, patvarkymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą bei vykdymo išlaidų paskaičiavimą. Teismas išdavė vykdomąjį raštą pareiškėjos atžvilgiu, taigi teismas nelaikė, jog pats sprendimas yra savaime vykdomas (savaime besirealizuojantis), nes kitu atveju, t. y. išieškotojai pateikus prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, o teismui laikant, kad sprendimas jau yra įvykdytas savaime, teismas būtų tokį prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmetęs. Dėl to antstolis neturėjo jokio procesinio pagrindo nepriimti vykdyti vykdomojo rašto. Priimant vykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolis nenustatė CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių ar kitų akivaizdžių kliūčių priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą. Kauno rajono savivaldybė taip pat nenurodė ir nepagrindė, kokios yra kitos akivaizdžios kliūtys, neleidžiančios antstoliui priimti ir pradėti vykdyti vykdomąjį raštą. Kaip nurodyta vykdomajame rašte, teismo sprendimas įsiteisėjęs 2024 m. spalio 29 d., vykdomąjį raštą išdavė Kauno apylinkės teismas, vykdomajame rašte yra nurodyti visi vykdomojo rašto rekvizitai. Išieškotoja, pateikdama vykdyti vykdomąjį raštą nurodė, kad teismo sprendimas neįvykdytas. Nors pareiškėja teigė, kad teismo sprendimas, pagal kurį išduotas vykdomasis raštas, yra įvykdytas, tačiau nepateikė jokio sprendimo įvykdymą patvirtinančio įrodymo. Priešingai, teisės aktų registre yra įregistruotas Kauno rajono savivaldybės tarybos 2024 m. lapkričio 21 d. sprendimo „Dėl Kauno rajono savivaldybės tarybos 2023 m. birželio 29 d. sprendimo“ Nr. TS‑274 „Dėl savivaldybės būsto pardavimo“ pripažinimo netekusiu galios“ projektas. Šio registruoto projekto aiškinamajame rašte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, kad Kauno rajono savivaldybės tarybos 2023 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. TS-274 buvo nuspręsta parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), būsto nuomininkui už 58 372,96 Eur kainą, tuo tarpu teismas nusprendė pakeisti Kauno rajono savivaldybės tarybos 2023 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. TS-274 1 dalį, nurodant parduoti butą už 44 133,10 Eur, taip pat nurodoma, kad tokiu teismo sprendimu būtų pažeistas viešas interesas, nesąžininga kitų būsto nuomininkų atžvilgiu, kad savivaldybė patirs finansinius nuostolius, dėl to ankščiau priimtas savivaldybės tarybos sprendimas naikintinas. Taigi, iš esmės, skolininkė siekia nevykdyti teismo sprendimo ir pripažinti teismo sprendimu pakeistą savivaldybės tarybos sprendimą netekusiu galios.

4.       Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) Z. P. prašė skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Suinteresuotas asmuo nurodė, jog 2024 m. lapkričio 19 d., dar nesant gauto atsakymo iš pareiškėjos dėl nesutikimo sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, išieškotoja patikrino Kauno rajono savivaldybės tarybos posėdžių suplanuotas datas bei dienotvarkes ir pastebėjo, jog į 2024 m. lapkričio 21d. turėjusio įvykti posėdžio darbotvarkę, be visa ko, buvo įtrauktas 26 klausimas „Dėl Kauno rajono savivaldybės tarybos 2023 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. TS‑274 „Dėl savivaldybės būsto pardavimo“ pripažinimo netekusiu galios“, t. y. pareiškėja į darbotvarkę įtraukė klausimą, kuriuo buvo siekiama paneigti tiek teismų priimtų procesinių sprendimų vykdymą. Taigi, iš esmės, skolininkė siekė nevykdyti teismo sprendimo ir pripažinti teismo sprendimą netekusiu galios. Vykdomasis raštas skolininkės atžvilgiu buvo išduotas 2024 m. lapkričio 20 d., būtent tą pačią dieną buvo pateiktas ir prašymas antstoliui vykdyti teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, jog teismas išdavė vykdomąjį raštą pareiškėjos atžvilgiu, daugiau nei akivaizdu, jog teismas nelaikė, jog pats sprendimas yra savaime vykdomas (savaime besirealizuojantis), nes kitu atveju, t. y., išieškotojai pateikus prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, o teismui laikant, kad sprendimas jau yra įvykdytas savaime, teismas būtų išieškotojos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmetęs. Akivaizdu, kad sprendimas negali būti laikomu savaime besirealizuojančiu, jeigu skolininkė turi galimybę sprendimą apeiti ir jį panaikinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Kauno apylinkės teismas 2025 m. kovo 3 d. nutartimi pareiškėjos Kauno rajono savivaldybės skundą dėl antstolio veiksmų atmetė ir suinteresuotam asmeniui (išieškotojai) iš pareiškėjos priteisė 1 050 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6.       Iš teismų informacinės sistemos LITEKO teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2024 m. gegužės 23 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-298-435/2024 pagal ieškovės Z. P. ieškinį atsakovei Kauno rajono savivaldybei dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2023 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. TS-274 „Dėl savivaldybės būsto pardavimo“ pakeitimo, trečiasis asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija. Teismas sprendimu patikslintą ieškinį patenkino, pakeitė Kauno rajono savivaldybės tarybos 2023 m. birželio 29 d. sprendimo „Dėl savivaldybės būsto pardavimo“ Nr. TS-274 1 dalį, nurodant parduoti Z. P. 51,06 kv. m. bendrojo ploto butą su 4,01 kv. m. rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) už 44 133,10 Eur. Kauno apygardos teismas 2024 m. spalio 29 d. nutartimi paliko galioti Kauno apylinkės teismo sprendimą nepakeistą. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2024 m. spalio 29 d. Sprendimui įsiteisėjus, 2024 m. lapkričio 20 d. buvo išduotas vykdomasis raštas išieškotojai Z. P..

7.       Teismas nurodė, kad iš nustatytų aplinkybių seka, jog antstolis neturėjo jokio teisinio pagrindo atisakyti priimti vykdomąjį dokumentą, nes antstoliui buvo pateiktas galiojantis vykdomasis dokumentas, kuris buvo išduotas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu. Be to, antstolis patvarkyme nurodė, kad, prieš priimant vykdomąjį dokumentą, teises aktų registre (https://e‑seimas.lrs.lt) patikrino ir buvo nustatyta, kad įregistruotas Kauno rajono savivaldybes tarybos 2024 m. lapkričio 21 d. sprendimo „Dėl Kauno rajono savivaldybes tarybos 2023 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. TS-274 „Dėl savivaldybes busto pardavimo“ pripažinimo netekusiu galios“ projektas. Į bylą Z. P. pateikė įrodymus, kad ji 2024 m. lapkričio 5 d. kreipėsi į Kauno rajono savivaldybę dėl sprendimo vykdymo, tačiau atsakymo iš Kauno rajono savivaldybės dėl sutikimo sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį nesulaukė, tokių duomenų nėra pateikta ir byloje. Išieškotoja patikrino Kauno rajono savivaldybės tarybos posėdžių suplanuotas datas bei dienotvarkes ir pastebėjo, jog į 2024 m. lapkričio 21d. turėjusio įvykti posėdžio darbotvarkę, be visa ko, buvo įtrauktas 26 klausimas „Dėl Kauno rajono savivaldybės tarybos 2023 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. TS-274 „Dėl savivaldybės būsto pardavimo“ pripažinimo netekusiu galios“. Byloje pateiktas elektroninis susirašinėjimas tarp Kauno rajono savivaldybės darbuotojo ir Z. P. atstovės, iš kurio matyti, kad 2024 m. lapkričio 21 d. turėjusio vykti tarybos posėdžio darbotvarkės klausimas „Dėl Kauno rajono savivaldybės tarybos 2023 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. TS-274 „Dėl savivaldybės būsto pardavimo“ pripažinimo netekusiu galios“ buvo atsiimtas ir klausimas nebuvo svarstomas. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, jog iki antstolio veiksmų apskundimo pareiškėja būtų įvykdžiusi ar pradėjusi vykdyti minėto teismo sprendime nurodytą pareigą – buto pardavimą už nurodytą kainą.

8.       Teismas pažymėjo, kad teismui išdavus vykdomąjį raštą, antstolis, priimdamas patvarkymą dėl vykdomojo dokumento priėmimo, neturėjo nei pareigos, nei teisės vertinti teismo sprendimo, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas. Antstoliui nėra suteikti įgaliojimai spręsti dėl teismo sprendimo, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, pagrįstumo ir teisėtumo. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė įrodymų, kurie leistų spręsti, jog, priimant vykdymui teismo išduotą vykdomąjį raštą, būtų buvę akivaizdžių kliūčių vykdymo veiksmų atlikimui. Teismas nenustatė, kad antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą, padarė procesinius teisių pažeidimus, todėl nebuvo jokio objektyvaus pagrindo panaikinti antstolio priimtus patvarkymus ir vykdomąją bylą nutraukti. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas taip pat nenustatė jokio teisinio ir faktinio pagrindo pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais ir naikinti skundžiamus patvarkymus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai  

9.       Atskiruoju skundu pareiškėja Kauno rajono savivaldybė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Pirmosios instancijos teismo pateiktas išaiškinimas prieštarauja CPK 651 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatoms, kuriose įtvirtintos antstolio pareigos patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, bei atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui. Taigi, priešingai nei nutartyje nurodė teismas, antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą privalo patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, o tuo atveju, jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Vien tai, kad antstoliui buvo pateiktas galiojantis vykdomasis raštas, išduotas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu, tai dar nereiškia, kad visais atvejais jis privalo būti priimtas vykdyti ir negali būti grąžintas jį pateikusiam asmeniui (CPK 651 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

9.2.                      Antstolis privalo veikti savo kompetencijos ribose, kurias vykdymo procese apibrėžia pateiktas vykdomasis dokumentas, nagrinėjamu atveju – Kauno apylinkės teismo vykdomasis raštas, kuriame nurodyta priimto Kauno apylinkės teismo rezoliucinė dalis – pakeisti Kauno rajono savivaldybės tarybos 2023 m. birželio 29 d. sprendimo „Dėl savivaldybės būsto pardavimo“ Nr. TS-274 1 dalį, nurodant parduoti Z. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 51,06 kv. m bendrojo ploto butą su 4,01 kv. m rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) už 44 133,10 Eur. Pirmosios instancijos teismas nutartyje neįvertino Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. sprendimo rezoliucinės dalies, kuria buvo pakeista Kauno rajono savivaldybės tarybos 2023 m. birželio 29 d. sprendimo „Dėl savivaldybės būsto pardavimo“ Nr. TS-274 1 dalis. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja objektyviai negali dar kartą pakeisti jau įsiteisėjusiu teismo sprendimu pakeistos Kauno rajono savivaldybės tarybos 2023 m. birželio 29 d. sprendimo „Dėl savivaldybės būsto pardavimo“ Nr. TS-274 1 dalies. Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. sprendimo rezoliucinė dalis buvo įvykdyta priimtu sprendimu, kuriuo ir buvo pakeista Kauno rajono savivaldybės tarybos 2023 m. birželio 29 d. sprendimo „Dėl savivaldybės būsto pardavimo“ Nr. TS-274 1 dalis.

9.3.                      Nei teismo sprendime, nei vykdomajame rašte, pareiškėja nėra įpareigota atlikti jokių veiksmų susijusių su ginčo objekto – Kauno rajono savivaldybės tarybos 2023 m. birželio 29 d. sprendimo „Dėl savivaldybės būsto pardavimo“ Nr. TS-274 1 dalies – pakeitimu, kadangi pats teismas priimdamas 2024 m. gegužės 23 d. sprendimą, jau pakeitė tarybos sprendimo 1 dalį ir tokiu būdu įvykdė teismo sprendimą. Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra numatytas nei joks įpareigojimas pareiškėjai su išieškotoja sudaryti sandorį dėl buto pardavimo pagal teismo sprendime nustatytą kainą, nei nėra numatytas tokio sandorio sudarymo terminas. Taigi, Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. sprendimu (jo rezoliucine dalimi), pareiškėja nėra įpareigota atlikti jokių veiksmų, tame tarpe ir veiksmų, susijusių su sandorio sudarymu dėl buto pardavimo išieškotojai.

9.4.                      Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. sprendimu pakeista Kauno rajono savivaldybės tarybos 2023 m. birželio 29 d. sprendimo „Dėl savivaldybės būsto pardavimo“ Nr. TS-274 1 dalis yra įgyvendinama vadovaujantis Kauno rajono savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas), patvirtinto Kauno rajono savivaldybės tarybos 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. TS-282 „Dėl Kauno rajono savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nuostatomis, o ne vykdomuoju raštu, kuriame pareiškėjai nėra numatyta jokių įpareigojimų. Taigi, 51,06 kv. m bendrojo ploto buto su 4,01 kv. m rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) pardavimo išieškotojai procesą reglamentuoja ne priimto Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. sprendimo rezoliucinė dalis, o minėto Aprašo nuostatos. Taigi pirmosios instancijos teismas nutartyje klaidingai aiškino Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. sprendimo rezoliucinę dalį, teigdamas, jog pareiškėja neva turėjo pareigą vykdyti minėto teismo sprendime nurodytą pareigą – buto pardavimą už nurodytą kainą. Tokia teismo išvada prieštarauja civilinėje byloje spręsto ginčo dalykui, kuris buvo išimtinai susijęs tik su buto kainos nustatymu, tačiau ne pareiškėjos įpareigojimų parduoti butą išieškotojai.

9.5.                      Pareiškėja pažymi, jog Kauno rajono savivaldybes tarybos 2024 m. lapkričio 21 d. sprendimo „Dėl Kauno rajono savivaldybes tarybos 2023 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. TS-274 „Dėl savivaldybes busto pardavimo“ pripažinimo netekusiu galios“ projekto įregistravimas nesudaro pagrindo spręsti dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. sprendimo rezoliucinės dalies ir vykdomojo rašto vykdytinumo. Ta aplinkybė, kad pareiškėja buvo įregistravusi minėtą tarybos sprendimo projektą, nepaneigia pareiškėjos šioje byloje užimtos pozicijos, jog Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-298-435/2024, jau yra įvykdytas priimtu sprendimu, kadangi Kauno rajono savivaldybės tarybos 2023 m. birželio 29 d. sprendimo „Dėl savivaldybės būsto pardavimo“ Nr. TS-274 1 dalis buvo pakeista teismo sprendimu ir jokių kitų veiksmų pareiškėja nėra įpareigota atlikti. Aplinkybė, kad pareiškėja buvo įregistravusi minėtą tarybos sprendimo projektą, nesuteikia pagrindo išvadai, jog vykdomasis raštas galėjo būti antstolio priimtas ir pradėti vykdymo veiksmai. Be to, klausimas „Dėl Kauno rajono savivaldybės tarybos 2023 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. TS-274 „Dėl savivaldybės būsto pardavimo“ pripažinimo netekusiu galios“ pareiškėjos taryboje nebuvo svarstomas, o pats Kauno rajono savivaldybės tarybos 2023 m. birželio 29 d. sprendimas Nr. TS-274 „Dėl savivaldybės būsto pardavimo“ nebuvo panaikintas. Kita vertus šios aplinkybės net ir nėra susijusios su ginčo objektu dėl teismo sprendimo vykdytinumu.

10.       Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) Z. P. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

10.1.                      Kaip matyti iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies, pareiškėja yra įpareigota parduoti butą už teismo nustatytą kainą. Pareiškėja teigia, jog ginčas byloje buvo kilęs tik dėl buto kainos, o ne dėl buto pardavimo (kitaip tariant, pareiškėja turi teisę neparduoti buto), tačiau tokie jos teiginiai vertinami kaip absoliučiai pažeidžiantys protingumo ir teisingumo principą – nėra suprantama, dėl kokios priežasties išieškotoja turėtų kreiptis į teismą, o teismas turėtų priimti sprendimą tik siekiu pakeisti kainos dydį, jeigu pareiškėja vis tiek turėtų teisę už teismo nustatytą naują buto kainos dydį buto neparduoti. Toks teisminis procesas nesukurtų jokių realių teisinių padarinių bylos šalims ir būtų visiškai betikslis ir bevertis. Jeigu teismas būtų nusprendęs tik pakeisti buto kainą, tokiu atveju rezoliucinėje dalyje ir būtų nurodyta pakeisti Kauno rajono savivaldybės tarybos 2023 m. birželio 29 d. sprendimo „Dėl savivaldybės būsto pardavimo“ Nr. TS-274 1 dalyje nustatytą kainą, tačiau teismas labai aiškiai nurodė, jog pareiškėja turi parduoti išieškotojai butą už atitinkamą kainą. Taigi, visa Kauno rajono savivaldybės tarybos 2023 m. birželio 29 d. sprendimo „Dėl savivaldybės būsto pardavimo“ Nr. TS-274 1 dalis privalo būti įvykdyta.

10.2.                      Išieškotojos atstovė kreipėsi į pareiškėją, prašydama suteikti informaciją dėl buto pardavimo procedūrų, t. y. kada ir kokiame notarų biure būtų galimybė sudaryti buto pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakymas į prašymą buvo gautas tik 2024 m. gruodžio 6 d., atsakyme nurodoma, jog, be visa ko, remiantis Aprašo 21 punktu, savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pirkimo ir pardavimo sutartis sudaroma ne vėliau kaip per vienus metus nuo turto vertinimo įmonės (turto vertintojų) parduodamo savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų vertinimo ataskaitos pateikimo dienos, todėl pareiškėja turi teisę pirkimo–pardavimo sutartį sudaryti iki 2025 m. spalio 28 d. Tačiau Kauno apylinkės teismo nurodė parduoti butą išieškotojai už atitinkamą kainą, dėl ko pareiškėjos atžvilgiu galioja teismo sprendimas, o ne Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimas, kuris yra tik poįstatyminis aktas, o tai reiškia, jog pardavimo procedūros turėjo būti pradėtos vykdyti iš karto po to, kai įsiteisėja galutinis teismo sprendimas.

10.3.                      Jeigu išieškotoja nebūtų kreipusis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir / arba teismas nebūtų išdavęs vykdomojo rašto, pareiškėja vietoje to, jog vykdytų teismo sprendimą, būtų jį panaikinusi, atitinkamai, išieškotoja būtų praradusi teisę įsigyti butą už teismo nustatytą kainą, t. y. teisingumas nebūtų užtikrintas, o visas civilinis procesas, vykęs nuo 2023 m. liepos 27 d., būtų paneigtas – išieškotoja būtų privalėjusi iš naujo inicijuoti teisminius procesus dėl naujo pareiškėjos sprendimo panaikinimo.

10.4.                      Nors pareiškėja nurodo, jog vykdomasis dokumentas jau yra įvykdytas paties teismo sprendimu, dėl ko antstolis neturėjo teisinio pagrindo iš išieškotojos priimti vykdomojo rašto, o vien tai, kad vykdomasis raštas yra išduotas, nereiškia, jog jis privalo būti priimtas, tačiau išieškotoja su tuo nesutinka. Prieš priimant vykdomąjį dokumentą, antstolis teises aktų registre patikrino ir buvo nustatyta, kad įregistruotas Kauno rajono savivaldybes tarybos 2024 m. lapkričio 21 d. sprendimo „Dėl Kauno rajono savivaldybes tarybos 2023 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. TS-274 „Dėl savivaldybes busto pardavimo“ pripažinimo netekusiu galios“ projektas. Taigi, antstolis įsitikino, jog pareiškėja siekia panaikinti teismo sprendimą, kas yra tapatu sprendimo nevykdymui. Be to, buto pardavimo sandoris nėra įvykęs, t. y. šiai dienai pareiškėja atsisako sudaryti buto pirkimo–pardavimo sandorį ir išvis siekia paneigti visą teisminį procesą, taigi, antstolis turi pagrindą sprendimą vykdyti priverstinai. Kitoks situacijos aiškinimas iš esmės pažeistų protingumo ir teisingumo principus, kadangi teismams nustačius, jog tokio pobūdžio ginčuose sprendimas yra pats savaime besirealizuojantis ir antstolis neturi teisės priimti vykdomojo dokumento ir stabdyti savivaldos institucijų veiksmų, susidarytų situacija, jog skųsti savivaldos institucijų priimtus sprendimus būtų beprasmiška – teismui pakeitus savivaldos institucijų sprendimus ar jų dalis, savivaldos institucijos, nesutikdamos su teismų sprendimais, tiesiog pasinaikintų savo pačių priimtą ir teismų pakeistą sprendimą.

         Apeliacinės instancijos teismas 

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, priimant teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdymui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2­-298-435/2024 pagal ieškovės Z. P. patikslintą ieškinį atsakovei Kauno rajono savivaldybei dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2023 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. TS-274 „Dėl savivaldybės būsto pardavimo“ pakeitimo, trečiasis asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija. Kauno apylinkės teismas 2024 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškovės Z. P. patikslintą ieškinį atsakovei Kauno rajono savivaldybei patenkino visiškai: pakeitė Kauno rajono savivaldybės tarybos 2023 m. birželio 29 d. sprendimo „Dėl savivaldybės būsto pardavimo“ Nr. TS-274 1 dalį, nurodant parduoti Z. P. 51,06 kv. m bendrojo ploto butą su 4,01 kv. m rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) už 44 133,10 Eur. Kauno apygardos teismas 2024 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1392-601/2024 Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teismo procesinių sprendimų pagrindu, Kauno apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 20 d. išdavė ieškovei vykdomąjį raštą.

14.       Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad antstolis M. P. 2024 m. lapkričio 20 d. patvarkymu Nr. S-24-123-22316 priėmė vykdyti Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 20 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2‑298‑435/2024, taip pat tą pačią dieną priėmė raginimą įvykdyti teismo sprendimą Nr. S‑24-123-22317 bei patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-24-123-22318 ir juos elektroniniu paštu išsiuntė skolininkei Kauno rajono savivaldybei. Pareiškėja (skolininkė) Kauno rajono savivaldybė kreipėsi į antstolį su skundu, prašydama panaikinti antstolio priimtus patvarkymus ir vykdomąją bylą nutraukti, skundą dėl antstolio veiksmų argumentuodama iš esmės tuo, kad vykdomasis dokumentas yra išduotas teismo procesiniam sprendimui, kurio įvykdymui priverstinių vykdymo veiksmų atlikti nereikia. Antstolis M. P. 2024 m. gruodžio 9 d. patvarkymu Nr. S-24-123-23715 netenkino pareiškėjos skundo ir jį kartu su vykdomosios bylos medžiaga perdavė nagrinėti teismui. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, nenustatęs antstolio veiksmų, priimant teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdymui, neteisėtumo, pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų netenkino. Pareiškėja (skolininkė, apeliantė) Kauno rajono savivaldybė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąją skundą.

15.       Pažymėtina, kad teismo procesinio sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas (nutartis) – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai.

16.       CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama (CPK 586 straipsnis). Teismo procesinius sprendimus pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus vykdo antstolis (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, patikrina tik formaliuosius kriterijus priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kurie nustatyti CPK 651 straipsnio 2 dalyje, ir, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, neturi teisės vertinti dokumento, kurio pagrindu vykdomasis dokumentas išduotas, teisėtumo ir pagrįstumo, o tik nustatyti akivaizdžius trūkumus, užkertančius kelią išieškojimo pradžiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2‑470‑798/2018).

17.               Pagal CPK 651 straipsnį antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus. Nustatęs kliūtis vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. CPK 651 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokiais kriterijais vadovaujantis tikrinama, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, t. y. patikrinama: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) jeigu įvyko reikalavimo perleidimas ar skolos perkėlimas, – ar atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 8) ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 9) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. CPK 651 straipsnio 2 dalyje pateiktas sąrašas kliūčių antstoliui priimti vykdomąjį dokumentą nėra laikytinas baigtiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2009).

18.       Iš byloje esančių procesinių dokumentų matyti, kad nagrinėjamu atveju apeliantė Kauno rajono savivaldybė, ginčydama antstolio veiksmus, teigia, kad vykdomasis dokumentas yra išduotas teismo procesiniam sprendimui, kurio įvykdymui priverstinių vykdymo veiksmų atlikti nereikia, t. y. iš esmės įrodinėja egzistuojant CPK 651 straipsnio 2 dalies 9 punkte įtvirtintą vykdomojo dokumento atsisakymo priimti vykdyti pagrindą. CPK 651 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatoje nėra detalizuojama, kokio pobūdžio kliūtys gali būti laikomos kitomis akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios besąlygiškai užkerta kelią vykdomojo dokumento vykdymui ir kurioms išsiaiškinti antstoliui nereikia atlikti papildomų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 26 punktas).

19.       Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad Kauno apylinkės teisme yra išnagrinėta civilinė byla Nr. e2‑298-435/2024 pagal ieškovės Z. P. patikslintą ieškinį atsakovei Kauno rajono savivaldybei dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2023 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. TS-274 „Dėl savivaldybės būsto pardavimo“ pakeitimo, kuriuo, be kita ko, buvo leista ieškovei parduoti 51,06 kv. m. bendrojo ploto butą su 4,01 kv. m. rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) už 58 372,96 Eur, nėra. Iš Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2‑298-435/2024 duomenų matyti, kad ieškovė nesutiko su Kauno miesto savivaldybės tarybos 2023 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. TS-274 „Dėl savivaldybės būsto pardavimo“ nustatyta ginčo buto rinkos verte, todėl patikslintu ieškiniu prašė pakeisti nurodyto sprendimo 1 dalį, nurodant parduoti ieškovei ginčo butą už 44 133,10 Eur, o ne už 58 372,96 Eur sumą. Minėta, kad įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismas 2024 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas buvo patenkintas visiškai ir nuspręsta „pakeisti Kauno rajono savivaldybės tarybos 2023 m. birželio 29 d. sprendimo „Dėl savivaldybės būsto pardavimo“ Nr. TS-274 1 dalį, nurodant parduoti Z. P. 51,06 kv. m. bendrojo ploto butą su 4,01 kv. m. rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) už 44 133,10 Eur“, t. y. teismo procesinio sprendimo pagrindu buvo pakeista ginčo sprendimo dalis, kuria buvo nustatyta ieškovei parduodamo ginčo turto vertė, Kauno rajono savivaldybei nenustatant jokių kitų įpareigojimų. Taigi, atsižvelgiant į CPK 18 straipsnyje įtvirtintą teismo sprendimo privalomumo principą, teismui pakeitus Kauno rajono savivaldybės tarybos 2023 m. birželio 29 d. sprendimo „Dėl savivaldybės būsto pardavimo“ Nr. TS-274 1 dalį teismo procesinio sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytu būdu, toks teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas.

20.       Pažymėtina, kad vykdomasis raštas yra išduodamas ne dėl visų, o tik dėl vykdytinų teismų sprendimų (CPK 646 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad priverstine tvarka vykdytinas teismo sprendimas nėra bet kuris teismo sprendimas, kuris pagal CPK 18 straipsnį privalomas vykdyti. Ar teismo sprendimas yra priverstinai vykdytinas sprendžiama pagal teismo sprendimu taikytą teisės gynimo būdą. Pagal taikytą teisės gynimo būdą teismo sprendimai skirstomi į tris rūšis: sprendimus dėl teisinių santykių pripažinimo (kai patvirtinami ar paneigiami tam tikri teisiniai santykiai), sprendimus dėl teisinių santykių modifikavimo (kai pakeičiami ar nutraukiami jau susiklostę tam tikri teisiniai santykiai) ir sprendimus dėl priteisimo (kai atsakovas įpareigojamas atlikti arba susilaikyti atlikti ieškovo naudai tam tikrus veiksmus). Atsižvelgiant į teismo sprendimo priverstinio vykdymo būtinumą, skiriami teismo sprendimai, reikalingi priverstinai vykdyti (vykdytini teismo sprendimai) ir nereikalingi priverstinai vykdyti. Vykdytini yra sprendimai dėl priteisimo, o kiti dažniausiai sukelia teisinių padarinių patys savaime be jokios specialios priverstinio jų vykdymo procedūros (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2004; 2007 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2007; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K 3 67-313/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑170‑378/2017 ir kt.).

21.       Teismo sprendimo pagrindu išduodamas vykdomasis raštas yra vykdomasis dokumentas, kuris apibrėžia antstolio veiklos ribas. Vykdomojo dokumento turinio reikalavimai reglamentuojami CPK 648 straipsnyje, kurio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis. Tai reiškia, kad rezoliucinė teismo sprendimo dalis turi būti aiški, nedviprasmiška, suformuluota konkrečiai, kad dalyvaujantiems byloje asmenims nekiltų neaiškumų dėl patenkintų ar atmestų reikalavimų turinio. Nagrinėjamu atveju matyti, kad įsiteisėjusiame teismo sprendime, kaip ir pačiame vykdomajame rašte, yra nurodyta: „pakeisti Kauno rajono savivaldybės tarybos 2023 m. birželio 29 d. sprendimo „Dėl savivaldybės būsto pardavimo“ Nr. TS-274 1 dalį, nurodant parduoti Z. P. 51,06 kv. m. bendrojo ploto butą su 4,01 kv. m rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) už 44 133,10 Eur“. Taigi, toks teismo sprendimas, kuriuo yra tik pakeičiama Kauno rajono savivaldybės tarybos 2023 m. birželio 29 d. sprendimo 1 dalis (iš esmės pakeičiant tik nustatytą ginčo turto vertę), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra teismo sprendimas dėl teisinio santykio tarp šalių modifikavimo (pakeitimo), juo taip pat nėra nustatomi jokie įpareigojimai pareiškėjai, todėl, kaip pagrįstai nurodo ir pareiškėja, toks procesinis teismo sprendimas nėra vykdytinas priverstine tvarka.

22.       Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad suinteresuoto asmens (išieškotojos) vykdomojo rašto pateikimo antstoliui vykdyti metu egzistavo akivaizdi kliūtis minėtam vykdomajam raštui priimti – išduotas vykdomasis raštas dėl teismo sprendimo, kuris nėra priverstine tvarka vykdytinas teismo sprendimas (CPK 651 straipsnio 2 dalies 9 punktas), todėl antstolio vykdomojo dokumento priėmimas vykdyti vertintinas kaip atliktas be teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑68/2009). Pažymėtina, kad vykdomojo dokumento neteisėtas priėmimas vykdyti yra pagrindas vykdomajai bylai nutraukti (CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Vykdomąją bylą nutraukia antstolis savo patvarkymu (CPK 630 straipsnio 1 dalis). Nutraukus vykdomąją bylą, vykdomasis dokumentas su atitinkama antstolio žyma grąžinamas jį išdavusiai institucijai (CPK 630 straipsnio 3 dalis).

23.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias vykdomojo dokumento priėmimą vykdymui, dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjos Kauno rajono savivaldybės atskirasis skundas yra patenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 3 d. nutartis yra panaikinama – pareiškėjos Kauno rajono savivaldybės skundas dėl antstolio veiksmų patenkinamas, panaikinant antstolio M. P. 2024 m. lapkričio 20 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-24-123-22316, 2024 m. lapkričio 20 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-24-123-22317 bei 2024 m. lapkričio 20 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S‑24‑123‑22318 ir įpareigojant antstolį M. P. nutraukti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

24.       Pažymėtina, kad ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to, pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

25.       Kasacinio teismo praktikoje bylose dėl antstolio veiksmų pripažįstama, kad pareiškėjo (skolininko, ginčijusio antstolio veiksmus) ir suinteresuotų asmenų (išieškotojo, prašiusio atmesti skundą dėl antstolio veiksmų, ir antstolio) suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, todėl byloje dalyvaujantiems asmenims pripažintina teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 443 straipsnio 6 dalies prasme. Tai reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos gali būti priteisiamos atlyginti iš antstolio, o išlaidos advokato pagalbai apmokėti gali būti priteisiamos antstoliui iš skundą padavusio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2008; 2009 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑417/2008). 

26.       Atsižvelgiant nurodytas aplinkybes, pareiškėjos Kauno rajono savivaldybės skundą dėl antstolio veiksmų patenkinus, yra pagrindas jos naudai priteisti teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja į bylą yra pateikusi duomenis, kad ji nagrinėjant bylą iš viso turėjo 1 754,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 847 Eur skundo dėl antstolio veiksmų ir prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių parengimas bei 907,50 Eur atskirojo skundo parengimas (reg. Nr. DOK‑22935; DOK-14468).

27.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), sprendžia, kad pareiškėjos prašomos priteisti 1 754,50 Eur bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių (maksimali suma už atskirojo skundo parengimą sudarytų 934,36 Eur (2 335,90 Eur x 0,4), už skundo dėl antstolio veiksmų – 934,36 Eur (2 335,90 Eur x 0,4) ir prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių – 934,36 Eur (2 335,90 Eur x 0,4)), todėl yra priteisiamos iš antstolio, atlikusio neteisėtus veiksmus ir turinčio byloje priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

28.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos nesusidarė, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338-339 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos Kauno rajono savivaldybės skundą dėl antstolio veiksmų patenkinti.

Panaikinti antstolio M. P. 2024 m. lapkričio 20 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-24-123-22316, 2024 m. lapkričio 20 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S‑24-123-22317, 2024 m. lapkričio 20 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S 24 123-22318 ir įpareigoti antstolį M. P. nutraukti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 629 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

Iš antstolio M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškėjos Kauno rajono savivaldybei, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai priteisti 1 754,50 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                        Egidijus Tamašauskas