Civilinė byla Nr. e2A-289-370/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00415-2020-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.5
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 22 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Dalios Kačinskienės ir Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aurintus“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Ibrahim“ apeliacinius skundus, ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Algūna projekt“ prisidėjimą prie atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aurintus“ apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. eA2-3637-580/2020 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ibrahim“ prašymą atnaujinti civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Algūna projekt“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aurintus“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo „Ibrahim“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Algūna projekt“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka ir prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Aurintus“ 64 968,58 Eur skolą, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-34-619/2020 (aktualus civilinės bylos Nr. B2-128-619/2021) ieškovei iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2020 m. sausio 23 d. Nemokumo administratore paskirta mažoji bendrija (toliau – MB) „Jarosas“, kuri atlikusi dokumentų patikrinimą, nustatė, kad ieškovė atliko statybos rangos darbus objekte, esančiame adresu Gariūnų g. 56, Vilnius. Ieškovė sutartus statybos rangos darbus atliko, tačiau atsakovė ieškovės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų (2019 m. spalio 14 d. Nr. 2109/10/14-1 ir 2019 m. spalio 30 d. Nr. 2109/09/03-1.) neapmokėjo ir liko skolinga ieškovei 64 968,58 Eur.
3. Ieškovė ir atsakovė 2020 m. balandžio 8 d. sudarė taikos sutartį (toliau – taikos sutartis), kuria šalys susitarė, jog ieškovė atsisako visų savo reikalavimų pagal pateiktą ieškinį, o atsakovė perleidžia jai nuosavybės teises ir visas iš šių teisių išplaukiančias kitas su perleidžiamu turtu susijusias teises į: 1) transporto priemonę „Mercedes-Benz, S 350 Bluetec 4 Matic Lang“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis); 2) jūrinius konteinerius 45HCPW, Nr.: CSFU4594783; CSFU4595922, CSFU4597484, CSFU4594504 ir KLCU4501212; 45HCPW Nr.: KLCU4509759, CSFU4593149, CSFU4594422, CSFU4597720 ir KLCU450048; 45HCPW Nr.: CSFU4505472, KLCU4504870, KLCU4503088 ir KLCU4503874; 45HCPW KLCU 4509466 ir KLCU4505007; 45HCPW Nr.: SCOU4501365, VDCU9608050 ir VDCU9605597 (toliau kartu – jūriniai konteineriai); 3) ratinį ekskavatorių „Komatsu WB93R-5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau– ekskavatorius). Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2905-619/2020 patvirtino taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė.
4. 2020 m. liepos 21 d. trečiasis asmuo UAB „Ibrahim“ pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą: 1) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-2905-619/2020, 2) pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį – prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo atmesti, 3) įtraukti UAB „Ibrahim“ į civilinę bylą Nr. e2-2905-619/2020 trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais, pateikti susipažinti trečiajam asmeniui su ieškovės pateiktu ieškiniu atsakovei dėl 64 968,58 Eur skolos, 6 proc. dydžio palūkanų, su visais priedais, t. y. suteikti trečiajam asmeniui galimybę išsakyti savo poziciją (pateikiant atsiliepimą) dėl minėtos skolos pagrįstumo.
5. Nurodė, kad atsakovė nepagrįstai perleido ieškovei taikos sutartimi trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį turtą. Taip pat pažymėjo, kad trečiasis asmuo sieks pripažinti UAB „Ibrahim“ nuosavybės teisę į kilnojamuosius objektus (automobilį, jūrinius konteinerius ir ekskavatorių) bei prašys teismo ieškovės ieškinį atsakovei dėl 64 968,58 Eur skolos, 6 proc. dydžio palūkanų atmesti kaip nepagrįstą.
6. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi procesą byloje atnaujino.
7. Trečiasis asmuo su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė neatliko jokių statybos rangos darbų trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame pastate adresu Gariūnų g. 56, todėl ieškovė nepagrįstai išrašė PVM sąskaitas faktūras, kurių pagrindu prašo priteisti skolą iš atsakovės. Pažymėjo, kad ginčo turtas (tiek kilnojamasis, kuriuo atsakovė sutiko atsiskaityti su ieškove, tik nekilnojamasis, kuriame, kaip teigiama ieškinyje buvo atlikti statybos rangos darbai) priklauso trečiajam asmeniui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimu: 1) panaikino Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, 2) ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovės 64 968,58 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 19 d.) iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-22014-909/2020 (aktualus civilinės bylos Nr. e2-1094-909/2021), kurioje ginčijamas pirkimo pardavimo sandoris, kuriuo trečiasis asmuo pardavė atsakovei ekskavatorių, taip pat nustatė, jog Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3885-432/2020 dėl automobilio pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, kurioje atsakovė įrodinėjo, kad trečiasis asmuo nėra sumokėjęs atsakovei visos automobilio kainos. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo iš atsakovės 2018 m. gruodžio 3 d. ir 2019 m. kovo 7 d. pirkimo – pardavimo sutartimis nusipirko jūrinius konteinerius.
10. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo faktą, kad taikos sutartis pažeidė trečiojo asmens teises, nes esant neišspręstiems ginčams dėl turto, taikos sutartimi ginčijamas turtas negali būti perleistas ieškovei. Teismas pažymėjo, kad tokiu būdu būtų apribojama trečiojo asmens galimybė išsireikalauti turtą iš įgijėjo pagal taikos sutartį, jeigu būtų patenkinti teismuose pareikšti trečiojo asmens ieškiniai atsakovei.
11. Nustatęs, kad atsakovė pripažino ieškinio reikalavimus, teismas jį tenkino nevertindamas trečiojo asmens atsiliepime į ieškinį nurodytų argumentų, jog ieškovė nebuvo atlikusi statybos rangos darbų pagal atsakovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Pirmosios instancijos teismas šių trečiojo asmens argumentų nevertino, nes jis prašyme dėl proceso atnaujinimo nenurodė aplinkybių, susijusių su ieškinio patenkinimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 370 straipsnio 4 dalis).
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
12. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimo dalį, kuria panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis ir atsakovei priteistos 1 238 Eur bylinėjimosi išlaidos. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
12.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad taikos sutarties sudarymo dieną automobilis priklausė trečiajam asmeniui asmeninės nuosavybės teise. Nors trečiasis asmuo buvo inicijavęs Vilniaus apygardos teisme civilinę bylą, kurioje pareikštu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę sudaryti automobilio pirkimo – pardavimo sutartį ir įpareigoti atsakovę perduoti trečiajam asmeniui automobilį, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3885-432/2020 atsisakė priimti ieškinį (nutartis įsiteisėjo Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1567-370/2020), todėl darytina išvada, kad taikos sutarties sudarymo dieną, automobilis priklausė atsakovei.
12.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad taikos sutarties sudarymo dieną jūriniai konteineriai priklausė trečiajam asmeniui asmeninės nuosavybės teise. Trečiasis asmuo šias aplinkybes įrodinėjo suklastotais duomenimis (pirkimo – pardavimo sutartimis), kuriuose jūriniai konteineriai nebuvo identifikuoti.
12.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad ekskavatorius priklauso trečiajam asmeniui asmeninės nuosavybės teise. Pareiškėja 2019 m. balandžio 15 d. pardavė ekskavatorių atsakovei, tačiau atsakovė ekskavatoriaus savo vardu viešame registre neįregistravo, nes trečiasis asmuo nebuvo sumokėjęs visos ekskavatoriaus kainos buvusiam ekskavatoriaus savininkui (žemės ūkio bendrovei „Pienė“). Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad trečiajam asmeniui ekskavatoriaus registracijos liudijimas buvo išduotas pateikus suklastotus duomenis.
12.4. Teismas nepagrįstai priteisė trečiajam asmeniui iš atsakovės 1 238 Eur bylinėjimosi išlaidas, nes ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat trečiasis asmuo pareiškęs prašymą dėl proceso atnaujinimo, turėjo sumokėti 75 Eur žyminį mokestį (CPK 83 straipsnio 6 dalis), nes trečiasis asmuo nesutiko su atsakovės atsiskaitymo už atliktus rangos darbus forma. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad trečiasis asmuo, neturėdamas teisinio suinteresuotumo dėl atsakovės skolos dydžio, negalėjo pareikšti tokio reikalavimo prašyme dėl proceso atnaujinimo.
13. Ieškovė 2020 m. lapkričio 9 d. pareiškimu dėl prisidėjimo prie atsakovės apeliacinio skundo prašė atsakovės apeliacinį skundą tenkinti.
14. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
14.1. Teismas nepagrįstai tenkino ieškovės ieškinį, neatsižvelgė į byloje esančius duomenis, kurie patvirtina trečiojo asmens suinteresuotumą šioje byloje, t. y., kad trečiasis asmuo yra atsakovės kreditorius, turintis 83 238 Eur finansinį reikalavimą.
14.2. Teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, kad ieškovė negalėjo atlikti statybos darbų, nes jos pagrindinė vykdoma veikla yra susijusi su logistika ir krovinių pervežimu, taip pat ieškovė statybos rangos darbus atliko trečiajam asmeniui priklausančiame pastate, neturint trečiojo asmens sutikimo.
15. Trečiasis asmuo su atsakovės apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
15.1. Priešingai nei nurodo atsakovė, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad trečiajam asmeniui taikos sutarties sudarymo metu priklausė automobilis, jūriniai konteineriai ir ekskavatorius.
15.2. Nepagrįsti atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo trečiasis asmuo, nepasisakęs dėl aplinkybių, susijusių su statybos darbų atlikimu ir šiuo pagrindu neprašęs atnaujinti proceso byloje, negalėjo ginčyti ieškinio. Trečiasis asmuo prašyme dėl proceso atnaujinimo negalėjo pasisakyti dėl aplinkybių, susijusių su darbų atlikimu, kadangi trečiajam asmeniui nebuvo žinomas ieškovės ieškinio dėl 64 968,58 Eur priteisimo turinys.
2. Atsakovė su trečiojo asmens apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir priimti į bylą naujus įrodymus. Nurodo, kad nepagrįsti trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovė negalėjo atlikti statybos rangos darbų trečiajam asmeniui priklausančiame objekte (pastate). Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-13458-1098/2020 (aktualus civilinės bylos Nr. e2-780-1098/2021), kurioje atsakovė ginčija trečiajam asmeniui sumokėtą aikštelės subnuomos kainą. Nurodytoje civilinėje byloje nustatyta, kad atsakovė buvo išsinuomojusi trečiajam asmeniui priklausančią aikštelę, tačiau atsakovė ir trečiasis asmuo susitarė, kad atsakovė nuomos mokesčio nemokės, nes atliks aikštelės statybos rangos darbus. Šias aplinkybes patvirtina ir kartu su atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą pateikiami nauji įrodymai (2019 m. sausio 9 d. statybos rangos sutartį, 2019 m. spalio 30 d. darbų priėmimo – perdavimo aktas, 2019 m. spalio 30 d. PVM sąskaita-faktūra Serija Nr. 2109/09/03-1, 2019 m. spalio 14 d. PVM sąskaita-faktūra Serija Nr. 2109/10/14-1, 2019 m. rugpjūčio 14 d. PVM sąskaita-faktūra Serija Nr. 2109/08/14-1, 2019 m. rugpjūčio 27 d. PVM sąskaita-faktūra Serija Nr. 2109/08/27-1, 2019 m. rugsėjo 3 d. PVM sąskaita-faktūra Serija Nr. 2109/09/03-1).
3. Ieškovė su trečiojo asmens apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
17.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad trečiasis asmuo neįrodė savo suinteresuotumo ieškinio pagrindu, nes susitarimą dėl rangos darbų atlikimo sudarė ieškovė ir atsakovė, abi šalys yra pasirašiusios pateiktas PVM sąskaitas faktūras, o ginčo dėl darbų atlikimo tarp šalių nėra.
17.2. Nepagrįsti trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė neturėjo jokio teisėto pagrindo naudotis trečiajam asmeniui nuosavybės teisė priklausančiu objektu, esančiu Gariūnų g. 56, Vilniuje, kuriame ieškovė atliko statybos rangos darbus, už kuriuos ieškiniu prašė priteisti 64 968,58 Eur. Pats trečiasis asmuo buvo pripažinęs, kad jis ir atsakovė buvo sudarę 2018 m. rugsėjo 4 d. negyvenamųjų patalpų ir žemės sklypo nuomos sutartį, kurios pagrindu atsakovė valdė pastate esančias patalpas.
4. Trečiasis asmuo 2020 m. lapkričio 12 d. pateikė prašymą išreikalauti iš atsakovės dokumentų (2019 m. sausio 9 d. statybos rangos sutarties, 2019 m. spalio 30 d. darbų priėmimo – perdavimo akto, 2019 m. spalio 30 d. PVM sąskaitos-faktūros Serija Nr. 2109/09/03-1, 2019 m. spalio 14 d. PVM sąskaitos-faktūros Serija Nr. 2109/10/14-1, 2019 m. rugpjūčio 14 d. PVM sąskaitos–faktūros Serija Nr. 2109/08/14-1, 2019 m. rugpjūčio 27 d. PVM sąskaitos–faktūros Serija Nr. 2109/08/27-1, 2019 m. rugsėjo 3 d. PVM sąskaitos faktūros Serija Nr. 2109/09/03-1) originalus. Nurodo, kad trečiasis asmuo ketina kreiptis į Vokietijos ekspertus su prašymu dėl minėtų dokumentų ekspertizės, kad būtų nustatytas dokumentų pagaminimo laikotarpis. Taip pat nurodo, kad statybos rangos sutarties sudarymo dieną (2019 m. sausio 9 d.) UAB „Galios“ (subrangovo) direktorė buvo O. L., bet ne V. L., kuris pasirašė statybos rangos sutartį.
5. Atsakovė 2020 m. lapkričio 27 d. pateikė prašymą priimti naujus įrodymus. Atsakovė paaiškino, kad 2019 m. sausio 9 d. statybos rangos sutartį pasirašė UAB „Galios“ (subrangovo) laikinai einantis direktoriaus pareigas V. L..
6. Atsakovė 2021 m. kovo 29 d. pateikė prašymą priimti naujus įrodymus – specialistės J. N. 2021 m. kovo 29 d. išvadą, kurioje buvo palyginti UAB „Aurintus“ (įskaitant jos pasirinktų subrangovų UAB „Algūna Projekt“ ir UAB „Geldos“) atlikti darbai ginčo objekte adresu Gariūnų g. 56, Vilniuje su trečiojo asmens atliktais darbais. Nurodo, kad specialistės J. N.išvada buvo pateikta Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-780-1098/2021. Nauji įrodymai patvirtina faktą, jog atsakovės atlikti darbai nepersidengia su trečiojo asmens atliktais darbais.
7. Trečiasis asmuo 2021 m. kovo 30 d. pateikė prašymą sustabdyti civilinės bylos Nr. e2A-289-370/2021 nagrinėjimą, iki bus išspręsta Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-780-1098/2021. Kartu su prašymu pateikė naujus įrodymus. Nurodo, kad atsakovės pateikta specialistės J. N. išvada nepatikima, paremta prielaidomis ir šiuo konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą, turėtų vadovautis 2021 m. kovo 29 d. specialisto V. A. išvada, kurioje nurodyta, jog statybos darbai pagal subrangovo UAB „Algūna Project“ 2019 m. spalio 14 d., 2019 m. spalio 30 d. išrašytas PVM sąskaitas–faktūras rangovui UAB „Aurintus“ negalėjo būti atlikti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinių ir teisinių pagrindų bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro skundžiamo pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas pagal atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinių skundų argumentus.
Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės
10. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenimis, žemės sklypas su statiniais, adresu Gariūnų g. 56, Vilniuje, nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui.
11. 2018 m. rugsėjo 4 d. trečiasis asmuo, atstovaujamas vadovo D. P., ir atsakovė, atstovaujama vadovės J. T., sudarė negyvenamųjų patalpų bei žemės sklypo nuomos sutartį (toliau – nuomos sutartis), kurios pagrindu trečiasis asmuo (nuomotojas) perdavė atsakovei (nuomininkei) laikinai už užmokestį valdyti ir naudotis 5847,96 kv. m patalpomis (Pastatas – parduotuvė, unikalus Nr. 1099-5028-2016, esančios adresu Gariūnų g. 56, Vilnius, pastato baigtumas 83 procentai) ir nuomininko veiklai, įvardytai šioje sutartyje, o nuomininkas įsipareigojo naudoti patalpas pagal jų paskirtį, mokėti nuomos mokestį ir kitus mokėjimus bei vykdyti kitus įsipareigojimus šioje sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais (sutarties 1.1 papunktis). Nuomininkui išnuomojamos patalpos yra pažymėtos prie sutarties pridedame pastato plane. Patalpų statybos darbų užbaigimą nuomininkas vykdys savo lėšomis, suderinus tai su nuomotuoju (sutarties 1.2 papunktis). Nuomininkas turi teisę subnuomuoti patalpas ir teritoriją tretiesiems asmenims ir nuomotojas su tuo iš anksto sutinka bei nepretenduoja į nuomininko gautą pelną (sutarties 1.3 papunktis). Sutarties terminas – iki 2025 m. rugpjūčio 31 d.
12. Pagal 2018 m. rugsėjo 4 d. priedo prie nuomos sutarties Nr. 1 1 punktą nuomininkas įsipareigojo kas mėnesį mokėti 1 200 Eur (plius PVM) nuomos mokestį, taip pat susitarta, kad nuomotojas atliks darbus pagal pateiktą prie šios sutarties darbų sąmatą 336 272,04 Eur sumai be PVM, o nuomotojas sumokės 250 000 Eur, likusią sumą įskaitys kaip avansinį mokėjimą už 60 mėnesių nuomos laikotarpį.
13. Vilniaus apygardos teismas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-34-619/2020 (aktualus civilinės bylos Nr. B2-128-619/2021) ieškovei iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2020 m. sausio 23 d. Nemokumo administratore paskirta MB „Jarosas“. Nemokumo administratorė, atlikusi dokumentų patikrinimą, nustatė, kad ieškovė pagal išrašytas PVM sąskaitas–faktūras (2019 m. spalio 14 d. Nr. 2109/10/14-1 ir 2019 m. spalio 30 d. Nr. 2109/09/03-1.) atliko statybos rangos darbus objekte, esančiame adresu Gariūnų g. 56, Vilnius, už 64 968,58 Eur, tačiau atsakovė (rangovas) priimtų ieškovės (subrangovės) išrašytų PVM sąskaitų–faktūrų neapmokėjo ir liko skolinga ieškovei 64 968,58 Eur.
14. Trečiasis asmuo ir UAB „Rimar Statyba“ 2020 m. kovo 19 d. sudarė statybos remonto darbų sutartį Nr. SRS – 20/03/19-1, kurios pagrindu UAB „Rimar Statyba“ įsipareigojo savarankiškai atlikti statybos remonto darbus adresu Gariūnų g. 56, Vilnius.
15. Ieškovė ir atsakovė 2020 m. balandžio 8 d. sudarė taikos sutartį, kuria šalys susitarė, jog ieškovė atsisako visų savo reikalavimų pagal pateiktą ieškinį, o atsakovė perleidžia jai nuosavybės teises ir visas iš šių teisių išplaukiančias kitas su perleidžiamu turtu susijusias teises į automobilį, jūrinius konteinerius, ekskavatorių (nutarties 3 punktas). Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2905-619/2020 patvirtino taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė.
16. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi pagal 2020 m. liepos 21 d. trečiojo asmens UAB „Ibrahim“ pateiktą prašymą civilinėje byloje atnaujino procesą.
Dėl naujų rašytinių įrodymų priėmimo
17. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.
18. Atsakovė kartu su atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą prašė priimti naujus įrodymus – 2019 m. sausio 9 d. statybos rangos sutartį, darbų priėmimo – perdavimo aktą ir penkias PVM sąskaitas–faktūras, tačiau nurodyti įrodymai apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikti, todėl jų priėmimo klausimas nespręstinas.
19. Taip pat atsakovė 2020 m. lapkričio 27 d. pateikė prašymą priimti naujus įrodymus – 2019 m. sausio 2 d. vienintelio akcininko sprendimo kopiją, 2020 m. sausio 14 d. advokato J. V. prašymą dėl informacijos suteikimo, 2020 m. lapkričio 25 d. atsakovės paaiškinimą teismui su priedais, kuriais įrodinėja, kad automobilis, jūriniai konteineriai ir ekskavatorius nepriklausė trečiajam asmeniui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės pateikti įrodymai yra pertekliniai, nes byloje yra pakankamai duomenų, nustatant, ar taikos sutartis galėjo būti patvirtinta teisme.
20. Atsakovė 2021 m. kovo 29 d. pateikė prašymą priimti naujus įrodymus – specialistės J. N. 2021 m. kovo 29 d. išvadą, kurioje buvo palyginti UAB „Aurintus“ (įskaitant jos pasirinktų subrangovų UAB „Algūna Projekt“ ir UAB „Geldos“) atlikti darbai ginčo objekte adresu Gariūnų g. 56, Vilniuje su trečiojo asmens atliktais darbais. Nurodo, kad specialistės J. N.išvada buvo pateikta Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-780-1098/2021. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės pateikti įrodymai taip pat yra pertekliniai, nes byloje yra pakankamai duomenų, nustatant, ar ieškovė pagrįstai išrašė atsakovei PVM sąskaitas–faktūras.
21. Trečiasis asmuo kartu su atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašė priimti naujus įrodymus – 1) 2020 m. rugsėjo 29 d. UAB „Ibrahim“ pareiškimą dėl 2020 m. rugsėjo 22 d. atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3885-432/2020“ atsisakymo; 2) 2020 m. spalio 19 d. atsakovės UAB „Aurintus“ atsiliepimą į ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-3950-565/2020. Taip pat, trečiasis asmuo 2020 m. lapkričio 12 d. kartu su prašymu išreikalauti iš atsakovės dokumentų originalus pateikė naują įrodymą – 2020 m. lapkričio 11 d. UAB „Gelios“ VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą. Teisėjų kolegija atsisako priimti šiuos trečiojo asmens pateiktus įrodymus, nes teismas turi prieigą prie jų, todėl, esant reikalui, gali jais naudotis savo iniciatyva (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
22. Trečiasis asmuo kartu su 2021 m. kovo 30 d. prašymu sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą pateikė naujus įrodymus – 1) 2020 m. liepos mėn. NT objekto Gariūnų g. 56, Vilniuje, vertinimą; 2) 2020 m. balandžio 7 d. UAB „Ibrahim“ patikslintą ieškinį, dubliką, civilinėje byloje Nr. e2-780-1098/2021; 3) 2019 m. spalio 31 d. PVM sąskaita–faktūra Nr. AUS-0005, 4) 2019 m. spalio 16 d. PVM sąskaitą–faktūrą Nr. AUS-0004; 5) 2021 m. kovo 29 d. specialisto V. A. išvadą. Trečiasis asmuo nurodo, kad šie duomenys patvirtina, jog pagal subrangovo UAB „Algūna Project“ 2019 m. spalio 14 d., 2019 m. spalio 30 d. išrašytas PVM sąskaitas–faktūras rangovui UAB „Aurintus“ statybos rangos darbai nebuvo atlikti. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie trečiojo asmens teikiami įrodymai yra pertekliniai vertinant ieškovės reikalavimo teisę atsakovei dėl skolos už atliktus statybos rangos, nes atsakovė įsiskolinimą ieškovei pripažinimo, o trečiasis asmuo savarankiško reikalavimo dėl ieškovės atliktų statybos rangos darbų byloje nepareiškė.
Dėl įrodymų išreikalavimo
23. 2020 m. lapkričio 12 d. pateikė prašymą išreikalauti iš atsakovės dokumentų (2019 m. sausio 9 d. statybos rangos sutarties, 2019 m. spalio 30 d. darbų priėmimo – perdavimo akto, 2019 m. spalio 30 d. PVM sąskaitos-faktūros Serija Nr. 2109/09/03-1, 2019 m. spalio 14 d. PVM sąskaitos-faktūros Serija Nr. 2109/10/14-1, 2019 m. rugpjūčio 14 d. PVM sąskaitos–faktūros Serija Nr. 2109/08/14-1, 2019 m. rugpjūčio 27 d. PVM sąskaitos–faktūros Serija Nr. 2109/08/27-1, 2019 m. rugsėjo 3 d. PVM sąskaitos faktūros Serija Nr. 2109/09/03-1) originalus.
24. Trečiasis asmuo nurodo, kad prašomi išreikalauti istoriniai duomenis reikalingi tam, jog jis turėtų galimybę įrodyti ieškovės reikalavimo nepagrįstumą. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į šiuos trečiojo asmens argumentus bei siekiamas įrodyti aplinkybes, taip pat į tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovė pripažino ieškinį, o trečiasis asmuo savarankiškų reikalavimų byloje nepareiškė, daro išvadą, kad šie duomenys nesusiję su įrodinėtinomis ieškinio reikalavimų aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, trečiojo asmens prašymas dėl įrodymų išreikalavimo netenkintinas.
Dėl trečiojo asmens prašymo sustabdyti civilinę bylą
25. Trečiasis asmuo 2021 m. kovo 30 d. pateikė prašymą sustabdyti civilinės bylos Nr. e2A-289-370/2021 nagrinėjimą, iki bus išspręsta Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-780-1098/2021.
26. Pagal CPK 1623 straipsnį bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės. Įstatymų leidėjas numato privalomuosius ir fakultatyvius civilinių bylų sustabdymo pagrindus (CPK 163, 164 straipsniai). CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Tačiau būtina pažymėti ir tai, kad net esant teisinėms prielaidoms laukti lygiagrečiai vykstančio teismo proceso (ar procesų) rezultatų, teismo sprendimas sustabdyti bylą, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir siekiant procesinio veiksmingumo, turi būti proporcingas.
27. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) Vilniaus apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-780-1098/2021 pagal UAB „Ibrahim“ (ieškovės) ieškinį atsakovėms UAB „Aurintus“ ir akcinei bendrovei (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir nepagrįsto praturtėjimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje – R. J.. Ieškovė ieškiniu prašo: 1) pripažinti niekine (negaliojančia) nuo jos sudarymo momento (ab initio) 2018 m. rugsėjo 4 d. Negyvenamųjų patalpų ir žemės sklypo nuomos sutartį, sudarytą ieškovės UAB „Ibrahim“ ir atsakovės UAB „Aurintus“, kadangi šis sandoris laikytinas prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis); 2) pripažinti niekinėmis nuo jų sudarymo momento (ab initio) 2019 m. rugsėjo 2 d. Transporto priemonių pardavimų ekspozicijos aikštelės paslaugų teikimo sutartį Nr. 30010/491373 ir 2019 m. spalio 30 d. Transporto priemonių pardavimų ekspozicijos aikštelės paslaugų teikimo sutartį Nr. 30010/491767, sudarytas atsakovių UAB „Aurintus“ ir AB „Energijos skirstymo operatoriaus“, kadangi šios sutartys buvo sudarytos remiantis niekine (negaliojančia) 2018 m. rugsėjo 4 d. Negyvenamųjų patalpų ir žemės sklypo nuomos sutartimi, todėl laikytinos prieštaraujančiomis imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis); 3) priteisti ieškovei UAB „Ibrahim“ iš atsakovės UAB „Aurintus“ 30 445,40 Eur ir 6 proc. metines palūkanas už priteistą 30 445,40 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
28. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju neegzistuoja pagrindas stabdyti civilinę bylą pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tarp nagrinėjamos bylos ir civilinės bylos Nr. e2-780-1098/2021 nėra tiesioginio prejudicinio ryšio, dėl kurio būtų būtina šią bylą stabdyti CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Nagrinėjamoje byloje ir civilinėje byloje Nr. e2-780-1098/2021 šalys, ginčo dalykas, analizuojamos teisiškai reikšmingos aplinkybės yra skirtingos, taip pat gali skirtis ir šių aplinkybių teisinis vertinimas. Be to, ieškovės turima reikalavimo teisė atsakovei tiesiogiai nepriklauso nuo ginčijamų sandorių civilinėje byloje Nr. e2-780-1098/2021, todėl minėtos bylos baigtis neturės teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai. Dėl šios priežasties trečiojo asmens prašymas sustabdyti civilinės bylos Nr. e2A-289-370/2021 nagrinėjimą, iki bus išspręsta Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-780-1098/2021, atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl atsakovės apeliacinio skundo bei ieškovės prisidėjimo prie šio skundo
29. Bylos duomenimis nustatyta, kad nagrinėjant ginčą dėl skolos priteisimo, šalys sudarė taikos sutartį, kurią teismas patvirtino, tačiau pagal suinteresuoto asmens (trečiojo asmens) pareiškimą atnaujinus byloje procesą nutartis patvirtinti taikos sutartį panaikinta ir priimtas naujas sprendimas.
30. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad taikos sutartis pažeidė trečiojo asmens teises, nes esant neišspręstiems ginčams dėl turto, taikos sutartimi ginčijamas turtas negali būti perleistas ieškovei atsiskaitymui už pinigines prievoles. Teismas pažymėjo, kad tokiu būdu būtų apribojama trečiojo asmens galimybė išsireikalauti turtą iš įgijėjo pagal taikos sutartį, jeigu būtų patenkinti teismuose pareikšti trečiojo asmens ieškiniai atsakovei.
31. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, jog automobilis, jūriniai konteineriai ir ekskavatorius priklausė trečiajam asmeniui, o ne atsakovei, todėl teismas nepagrįstai panaikino nutartį, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis. Trečiasis asmuo nurodo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog trečiajam asmeniui taikos sutarties sudarymo metu priklausė automobilis, jūriniai konteineriai ir ekskavatorius.
32. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino nutartį, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis tuo pagrindu, kad ji pažeidžia trečiojo asmens teises.
33. Pagal CPK 140 straipsnio 3 dalies nuostatą, bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai) (CPK 231 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo, kuris šalims suteikia teisę disponuoti tiek ginčo objektu, t. y. pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, tiek procesinėmis priemonėmis, išraiškų. Vis dėlto dispozityvumo principas ir iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sąlygų nėra absoliutūs. Šalių veiksmus kontroliuojantis teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, t. y. bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti šalių pasiektos taikos sutarties sąlygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-478-687/2018).
34. Apeliaciniu skundu atsakovė savo reikalavimą dėl skundžiamo sprendimo dalies, kuria panaikinta nutartis, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, iš esmės grindžia tuo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog ginčo turtas (automobilis, jūriniai konteineriai ir ekskavatorius) priklauso trečiajam asmeniui ir negali būti perleistas ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atsakovės argumentais nesutinka.
35. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad šalių sudaryta taikos sutartis netvirtintina, nes atitinka CPK 42 straipsnio 2 dalies nuostatai, pagal kurią teismas atsisako tvirtinti taikos sutartį, jeigu ji prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Teismas tokią išvadą padarė įvertinęs trečiojo asmens pateiktus duomenis, o būtent: 1) 2019 m. vasario 14 d. pirkimo–pardavimo sutartį sudarytą UAB „Aurintus“ (pardavėjas) ir UAB „Ibrahim“ (pirkėjas) dėl transporto priemonės („Mercedes-Benz S 350 Bluetes 4Matic“, VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) 2018 m. gruodžio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2018/12-21 dėl 13 vnt. jūrinių konteinerių, sudarytą UAB „Aurintus“ ir UAB „Ibrahim“ ir 2019 m. sausio 29 d. 13 vnt. jūrinių konteinerių priėmimo–perdavimo aktą; 2019 m. vasario 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2019/017-3 dėl 11 vnt. jūrinių konteinerių, sudarytą UAB „Aurintus“ ir UAB „Ibrahim“ (pirkėjas) ir 2019 m. kovo 7 d. 11 vnt. jūrinių konteinerių priėmimo–perdavimo aktą; 2019 m. kovo 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2019/01-217 dėl 16 vnt. jūrinių konteinerių, sudarytą UAB „Aurintus“ ir UAB „Ibrahim“ ir 2019 m. balandžio 12 d. 16 vnt. jūrinių konteinerių priėmimo–perdavimo aktą. Sutartyse nurodyta, jog nuosavybės teisė į jūrinius konteinerius pereina jų faktinio perdavimo pirkėjui momento; 3) UAB „Ibrahim“ pateiktą 2020 m. birželio 17 d. patikslintą ieškinį, pateiktą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-22014-909/2020 atsakovui UAB „Aurintus“ dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais, kuriuo ginčijamas ekskavatoriaus pirkimo–pardavimo sandoris, kuriuo UAB „Ibrahim“ ekskavatorių pardavė UAB „Aurintus“.
36. Nustatytų aplinkybių kontekste teismas sprendė, jog taikos sutartis nesąžininga trečiojo asmens atžvilgiu. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atmestini atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad skundžiamo sprendimo dalis, kuria panaikinta nutartis, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, yra nepagrįsta. Tai, kad atsakovė turi kitokį susidariusios situacijos vertinimą, nei jį pateikė pirmosios instancijos teismas, savaime nėra pagrindas spręsti, jog teismo sprendimas nemotyvuotas ir nepagrįstas.
37. Kasacinis teismas, formuodamas praktiką dėl byloje pateiktos tvirtinti taikos sutarties atitikties viešajam interesui, nurodė, jog vertinant, ar yra viešasis interesas tuo atveju, kai šalys bylą baigia taikos sutartimi, atsižvelgtina į tai, jog CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Laikantis šio principo, tuo atveju, kai šalių sudaryta taikos sutartimi pažeidžiamos kito asmens teisės, tokių teisių gynimas yra viešasis interesas, nors šalių sudaryta taikos sutartis išoriškai gali atrodyti kaip taikus teisinio ginčo baigimas. Teismas, nustatęs viešojo intereso pažeidimą, taikos sutarties neturi tvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2014).
38. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio iš esmės atsakovė neginčija, todėl įvertinus tai, kad teismui patvirtinus taikos sutartį tokiomis sąlygomis, kuriomis atsakovė pripažino ieškinio dydžio skolos buvimo faktą ir atsiskaitymo turtu būdą, jos akivaizdžiai galėjo turėti įtaką trečiojo asmens turtinėms / materialiosioms teisėms, ginamoms / ginčijamoms atskirose bylose, spręstina, jog priešingai nei nurodė atsakovė, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog taikos sutartis (jos sudarymo metu) nesąžininga trečiojo asmens atžvilgiu, kadangi šalys susitarė neatsižvelgusios į trečiojo asmens interesus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei į formuojamą teismų praktiką, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai dėl paaiškėjusių aplinkybių panaikino nutartį, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis (CPK 42 straipsnio 2 dalis).
Dėl trečiojo asmens apeliacinio skundo
39. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad trečiasis asmuo nepagrindė suinteresuotumo dėl ieškinio tenkinimo, taip pat prašyme dėl proceso atnaujinimo nepasisakė dėl aplinkybių, susijusių su darbų atlikimu, ir šiuo pagrindu neprašė atnaujinti proceso byloje. Teismas aplinkybių, išdėstytų trečiojo asmens atsiliepime dėl ieškinio argumentų, susijusių rangos darbų atlikimu, nevertino.
40. Trečiasis asmuo apeliaciniu skundu iš esmės įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, susijusių su ieškovės atliktais statybos rangos darbais trečiajam asmeniui priklausančiame objekte, nes ieškovė neturėjo trečiojo asmens sutikimo atlikti tokius statybos rangos darbus, taip pat, kad ieškovės pagrindinė veikla yra susijusi su logistika ir krovinių pervežimu. Ieškovė ir atsakovė su tokia trečiojo asmens pozicija nesutinka, nes atsakovė 2018 m. rugsėjo 4 d. negyvenamųjų patalpų ir žemės sklypo nuomos sutarties pagrindu valdė pastate esančias patalpas ir turėjo teisę atlikti statybos rangos darbus pati arba juos atliekant pasitelkti kitus asmenis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su trečiojo asmens skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nevertino aplinkybių, susijusių su ieškovės atliktais statybos rangos darbais trečiajam asmeniui priklausančiame objekte, ir tai turėjo įtakos priimant skundžiamą sprendimą.
41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tretieji asmenys byloje dalyvauja dėl to, kad turi pagrįstą suinteresuotumą bylos baigtimi, t. y. bylos baigtis gali tiesiogiai arba netiesiogiai paveikti jų teises. Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, materialiosioms teisėms ir pareigoms tarp bylos šalių nagrinėjama civilinė byla tiesioginės įtakos neturės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010).
42. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė savo ieškinį iš esmės grindė PVM sąskaitomis–faktūromis (2019 m. spalio 14 d. Nr. 2109/10/14-1 ir 2019 m. spalio 30 d. Nr. 2109/09/03-1.), kurių atsakovė už atliktus statybos rangos neapmokėjo ir liko skolinga ieškovei 64 968,58 Eur. Trečiasis asmuo 2020 m. liepos 21 d. pateiktame prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė, jog savo poziciją dėl atsakovės skolos ieškovei pagrįstumo pateiks atsiliepime, po to, kai susipažins su visa bylos medžiaga, tačiau savarankiškų reikalavimų byloje nepareiškė.
43. Rangovo ir užsakovo santykiams taikomos civilinės teisės normos, šalių autonomiškumo, sutarčių laisvės ir sutarties uždarumo principai; sudarant verslo sandorius kainos nustatomos atsižvelgiant į pelno siekį, užsakymų rinkoje susiklosčiusią situaciją, mokestinę aplinką ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2013). Sutarties kaina (konkreti kaina arba jos apskaičiavimo kriterijai) – šalių derybų ir susitarimo rezultatas. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutarties šalis negali vienašališkai atsisakyti sutarties ar keisti jos vykdymo sąlygų, jei to nenumato įstatymas ar sutartis (CK 6.59 straipsnis). Pagal CK 6.650 straipsnio 1 dalį rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai ar rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas. Jeigu užduočiai vykdyti yra pasitelkti subrangovai, tai rangovas tampa generaliniu rangovu.
44. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė aplinkybę, kad ginčo tarp ieškovės ir atsakovės dėl ieškovės (subrangovės) išrašytos PVM sąskaitos–faktūros (2019 m. spalio 14 d. Nr. 2109/10/14-1 ir 2019 m. spalio 30 d. Nr. 2109/09/03-1.) atsakovei (rangovei) nėra, o trečiasis asmuo nepagrindė suinteresuotumo dėl ieškinio tenkinimo, todėl pagrįstai nagrinėjo bylą pagal bendrąsias proceso taisykles, neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Nei prašyme dėl proceso atnaujinimo, nei kitu procesiniu dokumentu trečiasis asmuo nepareiškė jokių savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, jam veikti procese prieš šalių interesus draudžia įstatymas (CPK 47 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso CPK normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą, ir įvertino bylos aplinkybes bei įrodymus, tinkamai kvalifikavo tarp ieškovės ir atsakovės kilusį ginčą, pagrįstai ir teisėtai nevertino trečiojo asmens argumentų dėl ieškovės atliktų darbų atlikimo ir jų pagrindu išrašytų PVM sąskaitų–faktūrų pagrįstumo.
Dėl bylinėjimo išlaidų pirmosios instancijos teisme
45. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei ir trečiajam asmeniui 1 238 Eur bylinėjimosi išlaidų (kurias sudaro 1 200 Eur mokėtinas žyminis už turtinį reikalavimą ir 38 Eur už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones) trečiajam asmeniui. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, nes trečiasis asmuo žyminio mokesčio neturėjo mokėti arba sumokėti tik 75 Eur (kaip už neturtinį reikalavimą).
46. Pagal CPK 80 straipsnio 4 dalį už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Turtiniuose ginčuose už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos.
47. Teisėjų kolegijos vertinimu trečiasis asmuo pareiškimu dėl proceso atnaujinimo siekė ir nuginčijo taikos sutartį kaip pažeidžiančią jo turtinius interesus, todėl darytina išvada, kad atsakovė nepagrįstai kvestionuoja trečiajam asmeniui priteisto žyminio mokesčio dydį (CPK 80 straipsnio 4 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
48. Išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, panaikindamas nutartį, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis ir tenkindamas ieškinį tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, todėl apeliacinių skundų ir ieškovės prisidėjimo prie atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjos Rasa Gudžiūnienė
Dalia Kačinskienė
Danguolė Martinavičienė