Civilinė byla Nr. e2-1770-984/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26819-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 2.3.4.4.2;

 (S)

2.3.4.4.3; 2.3.4. 5; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1; 3.4.1.1

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 17 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė,

sekretoriaujant Audronei Glambienei,

vertėjaujant vertėjai Svetlanai Minakovai,

dalyvaujant ieškovui I. K. (I. K.) ir jo atstovui advokatui Justui Viliui,

atsakovei R. D. ir jos atstovei advokatei Editai Bumblienei,

trečiajam asmeniui A. K. (A. K.) ir jo atstovui advokatui Justui Viliui,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Jurgitai Jurkaitienei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. K. ieškinį atsakovei R. D. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo ir atsakovės R. D. priešieškinį ieškovui dėl jo atskyrimo nuo šalių vaikų bei dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo, trečiasis asmuo – A. K., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas:

1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-22581-930/2017 (toliau – ir sprendimas) patvirtintos 2017 m. birželio 20 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – ir sutartis) 2.1. punktą;

2) nustatyti nepilnamečių vaikų E. K. ir A. K. (A. K.) gyvenamąją vietą su ieškovu;

3) priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnametei dukrai E. K. po 230 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, indeksuojant išlaikymo dydį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, pavedant šias lėšas tvarkyti ieškovui uzufrukto teise;

4) priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. K. po 230 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant išlaikymo dydį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, pavedant ieškovą šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise;

5) nustatyti atsakovės bendravimo su vaikais tvarką:

5.1. poriniais metais Šv. Kalėdas, Šv. Velykas, Naujuosius metus (gruodžio 31 d. – sausio 1 d.) su vaikais švenčia atsakovė, paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmą švenčių dieną nuo 9.30 val. ir grąžinant juos į nuolatinę gyvenamąją vietą ne vėliau kaip paskutinę švenčių dieną iki 21 val.;

5.2. pirmąjį gegužės sekmadienį – Motinos dieną, nuo 9.30 val. iki 20. val. su vaikais švenčia atsakovė, paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant juos į nuolatinę gyvenamąją vietą nurodytu laiku tą pačią dieną;

5.3. atsakovė bendrauja su nepilnamečiais vaikais kas antrą savaitę nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 20 val., vaikus paimant iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant į jų nuolatinę gyvenamąją vietą;

5.4. atsakovė turi teisę švęsti porinius dukros gimtadienius iki dukrai sukaks pilnametystė, tą pačią dieną paimant dukrą iš nuolatinės jos gyvenamosios vietos 9.30 val. ir grąžinant ją į nuolatinę gyvenamąją vietą iki 21 val., jeigu gimtadienis bus nedarbo diena. Jeigu gimtadienis bus darbo diena, atsakovė turi teisę švęsti porinius dukros gimtadienius tik laisvu nuo ugdymo užsiėmimų metu.

5.5. atsakovė turi teisę švęsti porinius sūnaus gimtadienius iki sūnui sukaks pilnametystė, tą pačią dieną paimant sūnų iš nuolatinės jo gyvenamosios vietos 9.30 val. ir grąžinant jį į nuolatinę gyvenamąją vietą iki 21 val., jeigu gimtadienis bus nedarbo diena. Jeigu gimtadienis bus darbo diena, atsakovė turi teisę švęsti porinius sūnaus gimtadienius tik laisvu nuo ugdymo užsiėmimų metu.

5.6. atsakovė su vaikais netrukdomai gali matytis ir bendrauti ir kitu tarp atsakovės ir ieškovo iš anksto suderintu laiku;

6) panaikinti 2017 m. birželio 20 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.3. punktu, nustatytą uzufruktą butui, esančiam (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas), ir jame esantiems kilnojamiems daiktams;

7) įpareigoti atsakovę per tris mėnesius, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išsikraustyti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), su teise pasiimti visus jai 2017 m. birželio 20 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pagrindu ar po santuokos nutraukimo įsigytus asmeninės nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius daiktus.

8) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-22581-930/2017 nutraukė šalių santuoką bendru sutikimu, bei patvirtino šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pagal šalių sutarties 2.1 punktą, šalių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove. Pagal sutarties 3.3. ir 3.3.1. punktus, šalys susitarė, kad ieškovas skiria išlaikymą vaikams, nustatydamas vaikams ir atsakovei uzufruktą butui, esančiam (duomenys neskelbtini) ir jame esantiems kilnojamiems daiktams. Tokia sąlyga buvo nustatyta atsižvelgiant į tai, jog analogiško buto nuomos kaina per mėnesį buvo 400 Eur. Ieškovas, vykdydamas sutarties 3.4. punktą, išsikraustė iš minėto buto ir iki šiol gyvena savo tėvų A. K. ir J. K. K. name, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir namas).

3. Laisvu nuo darbo metu bendravo ir bendrauja su skyrium gyvenančiais vaikas, leidžia laisvalaikį, moka priteistą išlaikymą, aprūpina reikiamais daiktais ir kitaip rūpinasi vaikų gerove ir interesais. Šalių dukra pradėjo skųstis ieškovui, kad atsakovė jos neprižiūri ir ja nesirūpina. Atsakovė tai neigė, nurodydama, jog vaikai yra prižiūrėti ir tai yra dukters išsigalvojimas. Ieškovas, kaskart atvykęs aplankyti vaikų, bute rasdavo netvarką, tačiau su atsakove nepavykdavo susitarti, kad geriau prižiūrėtų vaikus ir gyventų tvarkoje.

4. 2020 m. gegužės 26 d. ieškovas gavo iš dukters SMS žinutę, jog į butą atvyko nepažįstamas vyras (M.), kurio ji bijo. Vyras su atsakove užsidarė miegamajame kambaryje, šaukia, neleidžia jai miegoti. Prašė ieškovo kuo greičiau atvažiuoti. Ieškovui nuvykus į butą (23.42 val.), atsakovę rado užsirakinusią miegamajame kambaryje kartu su vyru ir nepilnamečiu sūnumi. Atsakovė su vyru gulėjo lovoje, o šalia jų miegojo penkiametis sūnus. Atsakovė šioje situacijoje nematė nieko blogo, teigė, kad žiūri televizorių. Kambaryje tvyroje aitrus vyno kvapas.

5. Ieškovui išvykus iš buto, tą pačią naktį po 24 val. dukra jam paskambino susijaudinusi. Teigė, kad atsakovė su atvykusiu vyru trukdo jai miegoti, ji girdi, kaip jie bučiuojasi. Ieškovas antrą kartą nuvyko į butą kartu su savo tėvu. Dukrą vėl rado sėdinčią vieną svetainėje, labai išsigandusią, drebančią, o atsakovė tuo metu buvo užsirakinusi miegamajame kambaryje. Įėjęs į miegamąjį, ieškovas rado atsakovę su vyru gulinčius lovoje pusiau nusirengusius, o šalia jų, toje pačioje lovoje, miegantį sūnų.

6. Ieškovas iškvietė policijos pareigūnus, greitąją medicinos pagalbą, kurie apžiūrėję dukrą konstatavo mergaitės išgąsčio būseną, siūlė vykti į ligoninę, tačiau dukra atsisakė. Minėtą naktį dukra kategoriškai atsisakė likti su motina ir išvyko kartu su ieškovu. Dukra iki šiol gyvena su ieškovu, jaučiasi saugi ir aprūpinta, yra išreiškusi norą nuolat gyventi su tėvu.

7. Sūnus liko gyventi kartu su motina. Jam penkeri metai, tačiau sūnus dar nekalba, ir tai ieškovui kelia susirūpinimą. Su atsakove buvo sutarta, jog ji kreipsis į logopedus, tačiau ieškovo žiniomis, po kelių apsilankymų Santaros klinikose, atsakovė nutraukė sūnaus terapiją ir daugiau šiuo vaiko vystymosi sutrikimu nesirūpina. Ieškovas telefoninio pokalbio metu su logopede J. Š. sužinojo, jog atsakovė su sūnumi jau nuo 2019 m. pabaigos nesilanko pas logopedus. J. Š. pasiūlė atsakovei kreiptis į Vaiko raidos centrą, nes tokio mažiaus vaiko negebėjimas kalbėti galimai yra raidos sutrikimų pasekmė, tačiau atsakovė atsisakė tai padaryti, tai rodo jos abejingumą vaiko vystymosi sutrikimo problemai ir akivaizdžiai rodo sūnaus nepriežiūrą.

8. Ieškovas yra įsitikinęs, jog nuo to momento kai jis išsikraustė iš buto, atsakovė pradėjo aplaidžiai vesti ūkį, nebesirūpinti vaikais, aplinka vaikams tapo nesaugi ir nebeatitinka vaikų vystymuisi ir auginimui keliamų reikalavimų.

9. Ieškovas gyvena savo tėvui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame 144,20 kv. m. name, esančiame (duomenys neskelbtini), kur yra didelis kiemas vaikams leisti laisvalaikį ir pramogauti. Nustačius vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu, kiekvienas vaikas turės savo atskirą kambarį. Ieškovo tėvas yra sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, nedirba, visą laiką leidžia savo namų ūkyje, todėl ieškovo darbo metu, vaikai nebus vieni namuose. Vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu užtikrintų pilnavertį vaikų gyvenimą ir vystymąsi saugioje ir patogioje vietoje, reikalingas pramogas ir atitiktų vaikų teises bei interesus.

10. Pažymi, kad atsakovė ne kartą ieškovui pabrėžė, jog taikiai susitarti su ieškovu neketina ir tyčia vilkins mediacijos procesą, argumentuodama tuo, kad neturi laiko. Atsižvelgęs į mediatorės pasiūlymą nutraukti mediaciją, ieškovas pasitraukė iš mediacijos proceso.

11. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovės veiksmuose galimai yra ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 153 straipsnyje (Jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimas) numatytos nusikalstamos veikos požymių. Faktas, kad atsakovė 2020 m. gegužės 27 d. naktį buvo užsirakinusi su vyru kambaryje įrodo, jog ji nenorėjo, kad į kambarį netikėtai įeitų dukra ir pamatytų ką atsakovė veikia su M.. O šalia, toje pačioje lovoje miegantis sūnus galėjo bet kuriuo metu pabusti ir pamatyti motiną lovoje su pusiau nuogu svetimu vyru. Tai rodo atsakovės neatsakingumą ir atsainų požiūrį į mažamečio sūnaus auklėjimą, saugios ir dorovingos aplinkos vaikui augti ir vystytis, neužtikrinimą.

12. Atsakovė 2020 m. gruodžio 8 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, nurodydama, kad ieškinyje pateikiama melaginga informacija, nepagrįsti kaltinimai. Atsakovė tinkamai rūpinasi vaikais. Ieškovas pažeidinėja atsakovės privačią erdvę. Turi buto raktus, ateina kada nori, filmuoja, fotografuoja, įrašinėja jam naudingą medžiagą provokacijai.

13. Atsakovė teigia, kad 2020 m. gegužės 26 d. dukrai pasakė, kad bus svečių, atvažiuoja M. iš (duomenys neskelbtini). Prašė dukros eiti miegoti pas brolį į miegamąjį, tačiau ji nesutiko. Apie 22 val. atvažiavo M., kurį susipažino su dukra, tačiau dukra buvo „pasipūtusi, persikreipusi“. Miegamajame sūnus užmigo ant rankos, M. prigulė šalia, buvo su rūbais. Girdėjo kaip dukra „slampinėja“ prie durų pasiklausyti kas vyksta, vėliau nuėjo į savo lovą. Su M. pora nebuvo, tik daug bendravo. M. prigulė šalia, užgesino šviesą ir tada išgirdo beldimą į duris, ieškovo balsą „atidaryk“. Atidarė duris vilkėdama suknelę, M. buvo su rūbais, sūnus buvo užklotas ir miegojo. I. kalbėjo pakeltu tonu, po to išvažiavo. Nesupratę kas įvyko, su M. nusprendė „eiti po antklode“, nes buvo vėlu ir karšta po ieškovo „pasirodymo“. Ji užsidėjo naktinius; M. pasiūlė „eiti pagulėti“. Apie 2-3 val. nakties išgirdo beldimą į duris. Pasukus miegamojo durų užraktą vieną kartą, durys nuo ieškovo su tėvu smūgio, iškrito su vyriais. Kambaryje kilo grumtynės. Sūnus toliau miegojo. Dėl šio incidento buvo pradėtas tyrimas. Atsakovei nekiltų minčių šalia vaiko kažkuo užsiimti. Sūnus visada būna tarp atsakovės ir M., viduriuke, ir mėgaujasi tėvų šiluma, M. vadina „papa“.

14. I. išsivežė dukrą pas senelę su jos sutikimu. Ieškovas vežėsi vaikus 2020 m. liepos mėn. į (duomenys neskelbtini) prie jūros. Vaikai prieš kelionę atvažiavo daiktų, paprašė pinigų, buvo pasiilgę, „puolė į glėbį“. Sūnus pas senelius nedaug valgė, jis valgo daugiausia tik mamos maistą, tai seneliai jį „šėrė makaronais ir dešrelėmis“. 2021 m. liepos mėn. dukrai pasakė, kad važiuos trečią kartą prie jūros. Dukra klausė, ar sakovė ją pasiims. Ji atsakė, kad važiuos su M. ir broliu, nes M. veža. Dukra iš karto „persikreipė“. Ieškovas neleidžia jai vienai bendrauti su dukra. Per sūnaus Rugsėjo 1-sios šventę darželyje ieškovas nedalyvavo, o taip pat nedalyvavo ir sūnaus gyvenime darželyje, neprisidėjo finansiškai prie ekskursijų, spektaklių, nevedė jo į darželį, vaiką rugsėjo mėnesį pasiėmė tik vieną kartą atsakovei nieko nepasakęs. Po Rugsėjo 1-osios šventės darželyje atsakovė nuvyko pas dukrą į mokyklą, tačiau dukra ją pamačiusi išbėgo iš klasės ir puolė skambinti tėvui. Dukra buvo aprengta nešventiškai. Ji trumpai situaciją paaiškino auklėtojai, užsiminė, kad tėvas yra pagrobęs dukrą. Spalio mėnesį I. K. nupirko dukrai kelionę į (duomenys neskelbtini), kur ji važiavo ilsėtis su teta A. ir J. K. K. Tėvas dukrą į kelionę išleido be jos sutikimo. Ieškovas neleidžia bendrauti su dukra, dukra neatsiliepia į skambučius, viską vykdo pagal tėvo nurodymus. Nurodė, jog kai pastojo antrą kartą, ji pradėjo nekęsti ieškovo, nes jis žinojo, kad ji vaikų daugiau nenori, nes jų jai tiesiog nereikia, užtenka dukros. Sūnus dėl raidos sutrikimų lanko logopedo užsiėmimus. Vaikų kategoriškai nesutinka atiduoti auginti tėvui, nes jis neaugino nei vieno vaiko. A. tėvui nereikėjo penkerius metus, o dukra dabar tapo jų įrankiu, padedančiu susidoroti su mama, kad galėtų ją „išmesti“ iš buto, kuriame gyvena uzufrukto teise, moka komunalinius mokesčius.   

15. Atsakovė pateikė 2021 m. sausio 5 d. rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašė ieškinį atmesti. Nesutinka, kad ji nesirūpina vaikais, nepalaiko namuose tvarkos. Ieškovas trejus metus iki santuokos nutraukimo nedalyvavo šeimos gyvenime, nepaisė atsakovės ir vaikų poreikių, gimus antram vaikui, visiškai nesirūpino vaiko priežiūra. Ieškovas visiškai neprisidėjo prie vaikų auklėjimo, jų priežiūros, išlaikymo, rūpinosi tik savo asmeniniais poreikiais. Toks ieškovo elgesys galimai buvo nulemtas sunkios psichinės ligos – (duomenys neskelbtini). Ieškovas nuo 2009 m. sirgo įvairiomis kitomis psichinėmis ligomis, ne kartą gydėsi viešojoje įstaigoje (toliau – VšĮ) Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro stacionare. Santuokos nutraukimą iniciavo atsakovė, kadangi nebegalėjo ilgiau gyventi su sergančiu ieškovu, kuris tapo neadekvatus, nevaldomas, jį kankino haliucinacijos, nevaldomi pykčio ir smurto protrūkiai, savižudiškos mintys ir poelgiai.

16. Kadangi dėl savo sveikatos būklės negalėjo rūpintis savimi, vaikais ir dirbti, šalys susitarė, kad vaikų gyvenamoji vieta bus nustatyta su atsakove. Atsakovės darbo laikas ir pajamos yra pakankamos, kad sukurtų vaikams puikias gyvenimo sąlygas. 2020 m. liepos mėn. ieškovas pirmą kartą parodė iniciatyvą praleisti dalį atostogų su abiem vaikais ir paprašė atsakovės leisti nusivežti vaikus į (duomenys neskelbtini) prie jūros. Visos nuotraukos su sūnumi, kurias pateikė ieškovas į bylą, yra iš šios vienintelės kelionės. Atsakovė nedraudė ieškovo tėvams bendrauti su anūkais. Tačiau 2020 m. gegužės 27 d. ieškovas atvyko į atsakovės namus ir išsivedė dukrą iš namų, pasakęs, kad dukra vasaros atostogas praleis pas senelius ir jį. Po kurio laiko atsakovė pastebėjo, kad pradėjo keistis mergaitės elgesys. Mergaitė pasidarė liūdna, nekalbi, pradėjo pavydėti jos dėmesio jaunesniam broliukui. Grįžusi iš atostogų mergaitė ne kartą sakė mamai, kad laukia atostogų pabaigos ir nori grįžti namo, nes seneliai negražiai kalba apie mamą. Ieškovas gyvena kartu su tėvais, nes dėl psichinės ligos jam reikalinga nuolatinė kitų asmenų priežiūra ir pagalba.

17. Ieškinys yra grindžiamas tik neva dukters išsakytais žodžiais ir pridėtomis trimis nuotraukomis. Atsakovė dirba keliuose darbuose, nes ieškovas prie vaikų išlaikymo prisideda tik 30 Eur dydžio suma, jokių daiktų neperka. Lankosi atsakovės bute be išankstinio suderinimo, atvyksta neperspėjęs, turi raktus nuo buto, todėl mano, kad gali kontroliuoti, tikrinti atsakovės gyvenimą, be atsakovės sutikimo filmuoti ją ir jos draugą. Ieškovas yra nepatenkintas tuo, kad atsakovė kuria asmenius santykius su kitu asmeniu.

18. Sūnus iki 2020 m. sausio mėn. pas logopedą lankėsi 15 kartų.

19. Tarnybos 2020 m. spalio 5 d. išvadoje yra užfiksuotas dukters noras gyventi su ieškovu, tačiau tai neatitinka jos interesų, nes kaip patvirtina į bylą pateikti įrodymai, ieškovas yra nepajėgus rūpintis nepilnamečiais vaikais.

20. Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašė:

1) šalių vaikus atskirti nuo ieškovo dėl jo ligos – (duomenys neskelbtini);

2) pakeisti teismo sprendimu patvirtintos sutarties 3.1. punktą ir nustatyti ieškovo bendravimo su vaikais tvarką – ieškovas bendrauja su vaikais kas antrą šeštadienį nuo 12 iki 18 val., paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas atgal;

3) pakeisti teismo sprendimu patvirtintos sutarties 3.3.2 punktą – priteisti iš ieškovo vaikų išlaikymui po 280 Eur kas mėnesį;

4) pakeisti teismo sprendimu patvirtintos sutarties 3.3.1 punktą ir nustatyti, kad vaikams ir atsakovei uzufruktas ieškovo butui, esančiam (duomenys neskelbtini), yra nustatomas ne kaip išlaikymo vaikams forma, bet kaip daiktinė teisė;

5) priteisti iš ieškovo atsakovei 5 000 Eur neturtinę žalą;

6) už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti ieškovui maksimalią 5 000 Eur baudą, pusę šios sumos priteisiant atsakovei R. D.;

7) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

21. Nurodo, kad ieškovo sveikatos būklė nėra stabili, jis nuo 2009 m. serga įvairiomis psichinėmis ligomis, o 2015 m. jam diagnozuota (duomenys neskelbtini), daug kartų gydėsi stacionare, ieškovo būklė nėra pagerėjusi, ieškovas nedirba, gyvena iš neįgalumo išmokos, ieškovas gyvena kartu su savo tėvais ir jam pačiam reikalinga pastovi kitų asmenų priežiūra, jo būklė negerėja, todėl ieškovas neturi realių galimybių užtikrinti tinkamą vaikų priežiūrą, jų auklėjimą bei įgyvendinti kitas tėvo teises ir pareigas, kas sudaro pagrindą šalių vaikus atskirti nuo ieškovo dėl jo ligos.

22. Be to, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.269 straipsnio 8 punktą, vaiko globėju negali būti sergantis psichinėmis ligomis, kurių sąrašą patvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Į Sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 386 patvirtintą sąrašą patenka ir ieškovo ligos kodas (duomenys neskelbtini).

23. Ieškovas savo elgesiu gąsdina vaikus, ypač vyresniąją dukrą, todėl siekiant užtikrinti vaikų saugumą, turi būti nustatyta minimali tėvo bendravimo su vaikais tvarka.

24. Vaikų poreikiai išaugo, sūnus lanko darželį, dukra gimnaziją, todėl atsirado papildomų išlaidų, susijusių su ugdymu, taip pat vaikams reikia daugiau drabužių, avalynės, kūno priežiūros priemonių, vaistų, vitaminų, odontologų paslaugų, sūnui logopedo užsiėmimų. Todėl vaikams per mėnesį reikia po 560 Eur. Ieškovas turi padengti pusę šių išlaidų. Pateikiami kvitai ir banko sąskaitų išrašai yra apibendrinti su priešieškiniu pateikiamoje išlaidų iš banko sąskaitų ir kvitų suvestinėje  laikotarpiu, nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d. (40 mėnesių). Išlaidos maisto prekių parduotuvėse sudarė 10 103 Eur; rūbams, avalynei – 1 106 Eur; higienai – 545 Eur; vaistams, vitaminams – 825 Eur; kurui – 1 884 Eur; komunalinėms paslaugoms – 1 663 Eur; „Telia“ paslaugoms – 1 193 Eur; „Mcdonalds“ ir „Čili“ picerija – 326 Eur; žaislams, kanceliarijai – 100 Eur; „Tele 2“ (E. K.) – 75 Eur; mokesčiai už darželį 1 586 Eur. Mėsą, daržoves, vaisius, riešutus, pieno produktus, kiaušinius, rūbus, avalynę, higienos bei buitinę chemiją, žaislus atsakovė pirko turguose ir kitose prekybos vietose, kur atsiskaito grynais pinigais. Iš banko sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovė nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d. (40 mėnesių) visiems poreikiams patenkinti grynais pinigais išleido 8 200 Eur. Atsakovės bendra išlaidų suma (kurią patvirtina prekių kvitai, išrašai iš banko sąskaitos, bei grynais pinigais atlikti mokėjimai) sudaro 27 606 Eur.

25. Teismo sprendimu buvo nustatyta uzufrukto teisė naudotis ieškovui priklausančiu butu, tačiau vaikams ir atsakovei uzufruktas ieškovo butui nustatytas ne kaip daiktinė teisė, bet kaip išlaikymo vaikams forma, tačiau tai neatitinka teisinio reglamentavimo ir vaikų interesų. Realiai, uzufrukto nustatymas padengia tik vieną vaikų poreikį – gyvenamosios vietos išlaidas, tačiau kitų vaikų poreikių (maistui, aprangai, avalynei, ugdymo išlaidoms ir kt.) neužtikrina. Todėl yra pagrindas pakeisti teismo sprendimo 3.3.1 punkto sąlygą ir nustatyti, kad uzufruktas butui yra nustatomas ne kaip išlaikymo vaikams forma, bet kaip daiktinė teisė.

26. Dėl ieškovo veiksmų atsakovė patyrė didelį stresą, dvasinius išgyvenimus, emocinį skausmą ir pergyvenimus, nes ieškovas intensyviai, nuo 2020 m. gegužės 27 d. nuteikinėja šalių dukrą prieš motiną, draudžia dukrai bendrauti su atsakove, atsisakė grąžinti dukrą atsakovei. Dėl nutraukto bendravimo su dukra, atsakovė patiria dvasinius išgyvenimus, atsakovė nerimauja dėl dukros psichologinės būklės, jaudinasi dėl nutrauktų brolio ir sesers santykių. Be to, ieškovas nepagrįstai apkaltino atsakovę dėl sūnaus tvirkinimo. Atsakovės nuomone, už atsakovės patirtus dvasinius išgyvenimus, jai priteistina 5 000 Eur piniginė kompensacija.

27. Ieškovas nurodo, kad atsakovė tvirkino vaiką, tačiau jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų nepateikė. Ieškovas netinkamai naudojasi savo procesinėmis teisėmis, ieškinyje šmeižia atsakovę, siekia ją pateikti kaip amoralią asmenybę, pažeidžia jos reputaciją, todėl ieškovui skirtina 5 000 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

28. Ieškovas atsiliepime į priešieškinį prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. Teismo sprendimu patvirtintoje sutartyje šalys susitarė, kad tėvas turi teisę bendrauti su vaikais kiekvieną dieną. Atsakovė nenurodė jokių aplinkybių, kad nuo santuokos iki priešieškinio pateikimo būtų pasikeitusi ieškovo sveikatos būklė, todėl atsakovė nepagrįstai reiškia šiuos reikalavimus. Ieškovas neneigia, kad jam diagnozuota psichinė liga, tačiau byloje nėra įrodymų, kad ieškovas negali savarankiškai prižiūrėti ir auklėti vaikų. Šalių dukra išreiškė nuomonę dėl gyvenimo su ieškovu. Dukra nenori gyventi su motina. Jos nesutaria, dukrai nepatinka mamos vedamų vyrų lankymasis namuose. Dukra jaučiasi saugesnė gyvendama su tėvu.

29. Ieškovas nesutinka su atsakovės reikalavimu dėl uzufrukto pakeitimo – kaip daiktinės teisės, bei dėl išlaikymo vaikams padidinimo. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje šalys susitarė, jog ieškovas vaikams išlaikymą teikia suteikdamas uzufrukto teisę į jam priklausantį būstą, kurio nuomos kaina 2017 m. buvo 400 Eur. Kiekvienam vaikui tenkanti dalis po 200 Eur. Priešingu atveju, ieškovas turėtų suteikti atsakovei gyvenamąją vietą ir dar mokėti 560 Eur, kuri neatitinka 2021 m. nustatytos minimalios mėnesinės algos.

30. Atsakovės prašoma priteisti neturtinė žala nėra kildinama dėl patirto nusikaltimo, jai nebuvo sužalota sveikata. Atsakovė nenurodė įstatymo nuostatų, kuriose numatytas neturtinės žalos priteisimas pagal įstatymą, todėl atsakovės reikalavimas atmestinas.

31. Ieškovas nesutinka su atsakovės reikalavimu skirti ieškovui baudą, kadangi priešingai nei teigia atsakovė, ieškovas visais galimais ir turimais būdais įrodinėjo ieškinyje pateiktus reikalavimus. Ieškovas ieškinyje nuosekliai išdėstė jam žinomas aplinkybes bei pateikė į bylą tai patvirtinančius įrodymus, todėl nėra pagrindo skirti baudą dėl neva nepagrįstai pareikšto ieškinio.

32. Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą į ieškinį ir išvadą į priešieškinį, E. K. 2020 m. rugsėjo 29 d. ir 2021 m. sausio 5 d. Vaiko nuomonės išklausymo aktus.

33. Ieškovas teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, jog dukra kategoriškai atsisako gyventi su motina. 2020 m. gegužės 26 d. dukra paskambinusi jam vakare pranešė, kad į namus atvažiavo vyras M., kurio ji bijo. Jis nuvažiavo į butą. Miegamajame kambaryje lovoje gulėjo atsakovė su vyru. Jie buvo apsirengę, žiūrėjo televizorių. Jis nurodė prieštaraujantis, jog atsakovė butų su svetimu vyru jo bute ir išvyko. Vėliau (2020-05-27 naktį) ieškovas gavo žinutę iš dukters, jog mama bučiuojasi, sakė kad bijo būti bute. Jis atvažiavo į butą su savo tėvu. Prašė atsakovės atrakinti miegamojo duris. Durų rėmai vos laikėsi, todėl pastūmus duris, jos iškrito. Pamatė atsakovę su vyru pusnuogius gulinčius lovoje, o sūnų šalia. Įvyko konfliktas. Dukra iškvietė policiją. Policija iškvietė greitąją medicinos pagalbą, nes dukra buvo labai išsigandusi. Dukra atsisakė važiuoti į gydymo įstaigą. Atsakovė atsisakė rašyti policijai pareiškimą. Prašė atsiprašymo, ieškovas atsiprašė. Dukra jam pasakė, kad nenori gyventi su mama, nes ten jai šlykštu. Dukra nuo 2020 m. gegužės 27 d. gyvena su ieškovu, kuris skatino dukrą bendrauti su mama, tačiau ji kategoriškai atsisako.

34. Atsakovė atsisako sūnų vesti į Vaiko raidos centrą. Jam apie tai pranešė sūnaus vaikų darželio specialistai, jog atsakovė nepasirašo sutikimo. Po santuokos nutraukimo atsakovė nuolat konfliktavo su dukra, negamino normalaus maisto, neduodavo pinigų, nešukuodavo plaukų, dukrai autobusu tekdavo važiuoti į mokyklą, nors atsakovė turėjo automobilį. Dukra skųsdavosi, jog yra alkana. Atsakovė jai liepdavo eiti į parduotuvę, nusipirkti maisto. Dukra pradžioje nesakė ieškovui, jog atsakovė į namus vedasi vyrus. Dukrai atsibodo vyrai, jautėsi nesaugi. Atsakovė pirmenybę teikia savo, o ne vaikų poreikiams. Dukra turėjo mokytis svetainėje, o atsakovė dirbo užsidariusi miegamajame kambaryje. Atsakovė nemokėjo tinkamai bendrauti su dukra, nesileisdavo į kompromisus.

35. 2020 m. vasarą su vaikais leido savo tėvo sodyboje. Pastebėjo, kad sūnus nekalba. Sūnui konstatuotas kalbos neišsivystymas, aleksija, dislekcija. Ieškovas ir anksčiau bendravo su sūnumi, pirko viską ir drabužius. Žaidė su vaikais, važiuodavo į prekybos centrą „Akropolis“, picerijas. Atsakovė nuo 2020 m. gruodžio 1 d. ieškovui nesudaro galimybių bendrauti su vaiku.

36. Jam žinoma, kad sūnus lankė logopedą darželyje, bet visi darželio darbuotojai nurodė, kad atsakovė turi vesti vaiką į Vaiko raidos centrą, tačiau atsakovė kategoriškai tai daryti atsisako. Logopedė J. Š. vasarą ieškovui taip pat nurodė, kad sūnų reikia vesti į Vaiko raidos centrą. Iki 2020 m. lapkričio mėn. jis atsakovę ragino vesti sūnų į Raidos centrą, tačiau ji nevedė. Atsakovė atmeta ieškovo iniciatyvas.

Sūnaus dantukai geltoni, sugedę. Santuokos metu jis dukrą mokė valytis dantukus, o sūnaus atsakovė nemoko, todėl jo dantukai sugedę. Atsakovės teigimu, sūnaus pieniniais dantukais nereikia rūpintis, nes jie iškris.

37. Vaikams būtų tinkamos sąlygos gyventi su ieškovu, visi turėtų savo kambarius. Jam užtektų pajamų išlaikyti vaikus, turėtų laiko rūpintis jais. Jis veža dukrą į mokyklą, nes nori, kad jai būtų patogiau. Stengiasi dėl dukters, dėl jos geresnių mokslo rezultatų. Dukra mėgsta senelės maistą – cepelinus, balandėlius, kotletus ir kt. Pati dukra moka išsivirti koldūnus, išsikepti kiaušinienę. Ieškovas draugauja su moterimi, bet neveda jos į namus. Jis nežino, ar dukra prieštarauja ieškovo naujiems santykiams.

38. Ieškovas dirba pavežėju, daugiausiai penktadieniais ir šeštadieniais, nes šiomis dienomis daugiausia užsakymų. Vasarą pajamos didesnės, gauna neįgalumo išmoką.

39. 2009 m. ir 2014 m. gulėjo ligoninėje, jam diagnozavo (duomenys neskelbtini). Neįgalumą nustatė dėl (duomenys neskelbtini). Darbui apribojimų neturi, išskyrus darbą aukštyje ir naktimis. Dėl nustatytos diagnozės kartą per mėnesį lankosi pas gydytoją, jaučiasi puikiai. Ieškovas kasdien vartoja vaistus, nejaučia jokių haliucinacijų. Po santuokos nutraukimo pagerėjo savijauta, bet nerimą kelia atsakovės nesirūpinimas vaikais. Ieškovas alkoholio nevartoja.

40. Vaikų poreikiams užtenka iš atsakovės priteisti po 230 Eur kiekvienam vaikui.

41. Vaikams turi būti užtikrinta normali raida. Dukra brandžiai formuluoja mintis, kodėl nenori gyventi su mama, nes jaučiasi nesaugi. Pas atsakovę paauglei dukrai nesaugi aplinka – ji mato mamos romantinius santykius savo mažamečio sūnaus akivaizdoje. Vaikų gyvenamoji vieta keičiama, nes mamos aplinka tapo nesaugi – vaikai užsikloję užklotais galvas girdi mamos santykius. Dukra turi mokytis bendroje erdvėje su jaunesniu broliu, kadangi jam reikalinga nuolatinė priežiūra. Tokią priežiūrą gali užtikrinti ieškovas ir vaiko seneliai.

42. Ieškovo atstovas taip pat atkreipia dėmesį, į netinkamą atsakovės elgesį – 2020 m. rugsėjo mėn. pabaigoje, atsakovė paskambinusi ieškovo advokatui apšaukė jį, rašė advokatui į „Facebook“ paskyrą, rašė seneliui – „ką jus čia galvojate , nesveikam žmogui atiduoti vaikui“. Atsakovė teismui teigia neteisybę, tik tai, kas jai naudinga.

43. Trečiasis asmuo teismo posėdyje nurodė, kad atsakovė neužsiima vaikais, nemaitina jų, palikdavo vienus, neaiškindavo kur eina, triukšmaudavo. Šaldytuvas būna pustuštis, stovi šampano buteliai kampe. Ne vieną kartą atkreipė atsakovės dėmesį dėl berniuko nekalbėjimo ir dantų. Berniukas tranko durimis. Tokio auklėjimo nėra matęs. Ieškovui 2020 m. rugsėjo mėn. auklėtojos nurodė, jog atsakovė nepasirašo dokumentų dėl vaiko siuntimo į Vaiko raidos centrą. Po sūnaus skyrybų, E. nuolatos skųsdavosi dėl mamos. Vėliau nustojo skųstis. Paaiškėjo, kad mergaitė bijodavo skųstis apie savo gyvenimą su mama, kadangi seneliai ir ieškovas neperduotų atsakovei, o ji neišsilietų ant E. Skatino mergaitę padėti mamai, tačiau mergaitė pasakojo, kad mama reikalaudavo tai daryti pamokų metu; mama jai sakė, kad jai nusispjauti į jos mokslus. Mergaitė ateidavo pas juos pati, o sūnų atsakovė atveždavo tada, kai jai kur nors reikėdavo išeiti. Atsakovė vaikų vasaros metu nelankė. Maistą daugiausia gamina vaikų senelė. Ieškovas galėtų pasirūpinti vaikais. Jis būtų labai laimingas, gyvendamas su vaikaičiais. Anūkai turėtų savo kambarius. Ieškovas ir seneliai mergaitei perka rūbus, maistą, lėšų užtenka. Šiuo metu ieškovas nedirba, gauna 263 Eur išmoką dėl negalėjimo vykdyti veiklos dėl Covid-19. Iki karantino ieškovas dirbo pavežėju nuo ketvirtadienio, nes gaudavo daugiau užsakymų.

44. 2020 m. gegužės 27 d. naktį su ieškovu nuvyko į atsakovės gyvenamąją vietą, nes paskambinusi E. pasakė, jog ji bijo būti namuose. Jis ėjo paskui ieškovą. Paspaudus miegamojo duris, jos nukrito, nes kaip visada, silpnai laikėsi. Įėjęs į kambarį pamatė atsakovę su raudonu „kombinuku“, o ten buvusį vyrą su „triusikais“. E. iškvietė policiją. Dėl berniuko tvirkinimo nieko nežino, tačiau atsakovė su vyru kambaryje buvo pusnuogiai. Atsakovė su M. stovėjo apsikabinę, šypsojosi. Miegamajame kambaryje buvo alkoholio kvapas. Mergaitė nenori bendrauti su mama, o atsakovė tokiu atveju kviečia policiją. Atsakovė su sūnumis neleidžia bendrauti.

45. Atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad dukra pergyveno dėl tėvų skyrybų, dažnai eidavo pas senelius. Seneliai perėmė mamos pareigas, nurodinėjo, kaip auklėti vaikus. Dukros elgesys pradėjo keistis. Ji rūpinosi vaikais. Kartu ryte keldavosi. Virdavo košę. Sūnų į darželį vesdavo 9 val. Dukra į mokyklą važiuodavo pati. Vėluodavo, nes iki pirmos valandos neidavo miegoti. Kai vėluodavo dukra į mokyklą, nuveždavo. Kartais neužsivesdavo automobilis. Sūnus dantis pradėjo valyti 2020 m. liepos mėn., nes vaikas nenorėjo jausti dantų pastos skonio. Anksčiau sūnui dantis valė ji. Iš vaikų medicininių kortelių matyti, kad atsakovė rūpinosi vaikų sveikata. Sūnų vežiojo pas logopedą. Logopedą lankė ir darželyje. Vėliau negalėjo vesti pas logopedą dėl karantino. Nuo 2021 m. sausio 5 d. sūnų vėl pradėjo vežioti į logopedo užsiėmimus, vedė pas psichiatrą, ketina vykti su sūnumi į sanatoriją. Sūnui seka pasakas. Laiko, kad sūnaus raida susitvarkys, kaip ir dukters, nes jos raida taip pat buvo atsilikusi. Dukrai sunkiai sekėsi mokslai, tačiau vėliau „prasimušė“. Dukra nenorėjo mokytis. Korepetitorių samdyti negalėjo. Leido dukrai mokytis savarankiškai. Šiuo metu mokslo rezultatai pagerėjo dėl senelių. Sūnaus raida gali būti atsilikusi dėl dukros vaikui rodytų angliškų filmukų. Ieškovas nepadėjo dukrai ruošti pamokų, nesirūpino sūnaus raida. Maistą vaikams gamindavo kiekvieną dieną. Duodavo pinigų, kiek paprašydavo. Įdėdavo užkandžių į mokyklą, sūrelį, bananą. Mergaitė nevalgė mokyklos maisto. Namo grįžusi turėdavo tik pasišildyti maistą. Maistą fotografavo, jog galėtų parodyti, kad gamina, nes dukra nuolat skųsdavosi seneliams, jog yra alkana. Vaikus vakare palikdavo namuose, kai reikėdavo nueiti į parduotuvę. Dukra mokydavosi svetainėje sujungtoje su virtuve, o ji dirbo nuotoliniu būdu miegamajame kambaryje su sūnumi. Iš kambario išeidavo tik susirašiusi su dukra. Vaikus auklėjo vakarais ir savaitgaliais, nes dirbo dideliu krūviu. Dukra pati jai siūlė susikurti asmeninį gyvenimą. Į (duomenys neskelbtini) su M. ir sūnumi vyko 2020 m. gegužės 30/31 d. ir du kartus 2020 m. liepos mėn. Dukra kartu nenorėjo vykti dėl M. (duomenys neskelbtini) gyvena jos pusseserė, o (duomenys neskelbtini) sesuo, todėl ji turi kur apsistoti. Turi kirpėjos, kosmetologės, manikiūrininkės išsimokslinimą.

46. Su M. susitiko 2020 m. gegužės 23 d. M. atvažiavo iš (duomenys neskelbtini) 2020 m. gegužės 26 d. 22 val. po darbo. Dukrai pranešė, jog bus svečių. Ji buvo nepatenkinta, neužleido svetainės. Su M. gėrė arbatą, alkoholio nevartojo. Dukra vaikštinėjo prie durų. Pradžioje nebuvo užsirakinę. Vėliau užsirakino, kad dukra suprastų, jog jai laikas miegoti. Ieškovas atvažiavęs beldėsi, filmavo juos ir išvažiavo. Jie nesuprato, kas įvyko. Ji jautėsi nesaugiai, prašė M. pasilikti. Užsidėjo naktinukus. M. nusirengė. Sūnus gulėjo lovoje po kita antklode, o ji buvo per vidurį. Laukė, kada užmigs dukra, tačiau vėl išgirdo beldimą, ieškovo ir jo tėvo balsą, jie beldė į duris, durys iškrito. Įvyko konfliktas.

47. Nuomotis buto nenorėjo, nes ieškovas galėjo „nusistatyti“ neveiksnumą dėl savo ligos, ir tokiu atveju, jai vienai tektų išlaikyti vaikus ir nuomotis būstą.

48. Atsakovė prašė tenkinti priešieškinį jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad šalių dukrai yra 15 metų. Ji pati gali pasigaminti maistą. Atsakovė kaltinama tuo, kad dukrą rengia savarankiškam gyvenimui, o ieškovas užstrigęs mergaitės vaikystėje, neskatina jos vystymosi, atitinkamai dukros raida sustojo.

49. Į vaikų poreikių lentelę neįtraukė būsto nuomos kainos. Tokiu atveju vaikų išlaikymui reikalinga suma būtų didesnė. Reikėtų ieškoti didesnio buto, kurio nuoma kainuotų 550 – 600 Eur. Pripažįsta, kad kai kurios maisto nuotraukos darytos ne namuose (pvz. Kalėdų šventės pas dėdę).

50. Atsakovės atstovas teismo posėdyje nurodė, kad priešieškinis pateiktas, kaip gynybinė priemonė į ieškinį, pareikštą atsakovei akivaizdžiai piktnaudžiaujant savo procesinėmis teisėmis, siekiant pažeminti ieškovą. Tačiau ieškovas neprašo atsakovei skirti už tai baudos, kadangi pagrindinis siekis yra ne pinigai, o vaikų interesai. Dukrai gyvenant su atsakove, JOS mokymosi vidurkis siekė vos 5,4 balus, buvo praleistos ir nepateisintos 28 pamokos. Vaiko mokslas buvo tik vaiko reikalas. Atsakovė nedalyvaudavo susirinkimuose, prie „TAMO“ jungdavosi du kartu per mėnesį. Tuo tarpu, mergaitei su ieškovu gyvenant, jos vidurkis padidėjo iki 7,19 balo, praleistos tik 3 pamokos. Ieškovas ne tik pramogauja su dukra, tačiau aktyviai domisi jos mokslo rezultatatis, padeda paruošti pamokas. Dukrai parodžius maisto nuotraukas vaikas teigė, jog tokio maisto mama namuose negamino, o dalis nuotraukų daryta ne namuose. Sūnaus raidos sutrikimą motina pripažino tik po trejų metų, aktyviai sūnaus sveikata pradėjo rūpintis tik 2021 m. sausio mėn., tačiau ir posėdžio metu neigia poreikį gauti specialistų pagalbą. Atsakovė pati sprendžia kokių specialistų pagalbos reikia.

51. Šalių dukra E. K. 2021 m. sausio 8 d. apklausos su teismo psichologu metu, nurodė, kad gyventi su mama nenori. Tuo metu, kai tėtis sirgo (duomenys neskelbtini), tėvai išsiskyrė, mama „išmetė“ tėtį iš buto. Tėtis išėjo pas senelius. Su mama nelabai patiko gyventi. Mama „išmetė“ ją iš miegamojo ir jai teko mokytis virtuvėje, kartu būnant jaunesniam broliui. Toliau buvo dar baisiau. Broliui penki metai, tačiau jis dar nekalba. Iš brolio darželio atėjo pranešimai dėl užsiėmimų su broliu, tačiau mama su juo neužsiėmė. Tada ji galvojo, jog nori gyventi su tėčiu, seneliais, ir broliuką kartu pasiimti gyventi. Kai su tėčiu važiavo atostogauti į R., jis su broliu užsiėmė, ėjo prie jūros, mokė jį valytis dantis, žaidė su kaladėlėmis. Brolis pradėjo daugiau kalbėti. Tėtis broliui liepdavo pasakyti tam tikrus žodžius. Brolis kartodavo.

52. Su mama gyvenant jautėsi atstumta. Mama ją gąsdindavo, kad kai jai sueis 18 metų, tai ji turės išeiti iš namų. Ji nuolat eidavo pas senelius valgyti, nes nuolat būdavo alkana. Prašė mamos padaryti valgyti, tačiau ji sakė, jog yra ne virėja. Mama gamindavo makaronus su dešrelėms. Tai brolio mėgstamiausias maistas. Mama visada skundėsi, kad išleido 50 Eur, nors nieko nenupirko. Sakė, kad jeigu ne ji, tai ką jie darytų. Po pamokų jai reikėdavo išsiurbti namus, išplauti grindis, pakabinti skalbinius, juos surūšiuoti, išplauti indus, pakloti lovas, pagaminti valgyti. Jautėsi kaip vergė.

53. Grįžusi iš bibliotekos 17 val. vakare, ji būdavo alkana, nes valgykloje nelikdavo iki vakaro jokio maisto, o pietūs mokykloje būdavo 12 val. Ji kiekvieną dieną eidavo į parduotuvę, pirkdavo užpilamus makaronus, skaitė sudėtį ir matydama, jog tai chemija, eidavo valgyti pas močiutę. Ji skundėsi močiutei, kad mama nemaitina, visada išvažiuoja, ją palieka su broliu, nors ji mamai sakė, jog mama su broliu turi teisę ją palikti tik 15 min., tačiau mama atsakydavo, jog tai ne jos reikalas. Mama grįždavo vidurnaktį, naktį, ryte.

54. 2020 m. vasarą mamos klausė, ar gali ją kartu pasiimti į P., tačiau mama neatsiliepė. Mama jos neimdavo kartu ir neaiškindavo, kodėl jos neima, nors iš mamos „Facebook“ paskyros matė, kad mama visą vasarą atostogauja P., į „Facebook“ paskyrą kelia nuotraukas iš P.

55. Mama jai pasakodavo apie tėtį, kad šis kiekvieną dieną korėsi, kad tėtis (duomenys neskelbtini), jeigu ne mama, tai jie būtų alkani. Tėtis buvo depresijoje. Tėtis vaikščiodavo su juodu kapišonu. Tėtis po santuokos nutraukimo tapo geresnis, ji nemato tėčio depresijos. Po skyrybų tėtis juos aplankydavo, atveždavo lauktuvių, su jais žaisdavo. Į naują mokyklą užrašė tėtis. Tėtis daugiausia pirko jai drabužius, mama pirkdavo drabužius internetu. Broliui mama pirko drabužius, imdavo drabužius iš krikšto mamos. Drabužiai buvo sunešioti.

56. Ji penktadienį nueidavo pas tėtį ir senelius, nes jai ten labiau patikdavo būti. Su tėčiu žaidė kompiuterinius žaidimus. Iki karantino tėtis visur ją veždavo, į R. prie jūros, į sodą.

57. 2020 m. gegužės 26 d. mama 22 val. pasikvietė svečią, sakė ne tavo reikalas. Ji ruošė pamokas. M. matė pirmą kartą. M. prisistatė, ir jie nuėjo į miegamąjį. Mama jai siūlė 5 Eur, kad ji apie tai niekam nieko nesakytų. Ji atsisakė pinigų. Mama pasiėmė puodelius, sklido vyno kvapas, pasiėmė kartu broliuką ir užsirakino. Ji labai pergyveno, prašė ją įleisti, tačiau jie jos neįsileido. Ji 23 val. parašė tėčiui, kad jis atvažiuotų. Atvažiavęs tėtis išvažiavo. Ji girdėjo keistus garsus už sienos, bučinius, galvojo kad mama su M. užsirakinę prievartauja broliuką. Ji paskambino tėčiui, nes buvo labai išsigandusi. Tėtis atvažiavo su seneliu, alkūne mėgino atidaryti duris. Iš durų buvo iškritusi vinis. Broliukas anksčiau daužydavo duris ožiuodamasis, todėl durys nukrito. Ji iškvietė policiją, pasakė, kad jai baisu, ji bus pasislėpusi po antklode. Mama buvo iš vienos pusės, o M. iš kitos pusės, o brolis per vidurį. Ji galvojo, kad jie prievartauja brolį. Mama jai sakė, kad brolis tuo metu miegojo, tačiau ji tuo netiki. Prievartavimą supranta, kaip seksualinį prievartavimą. Maniaką supranta, kaip asmenį, kuris gali nužudyti. Policija kambaryje negalėjo jausti vyno kvapo, nes buvo su kaukėmis. Kai durys nukrito, ji pradėjo drebėti, mama su M. buvo pusnuogiai, su „maikutė, triusikais“. Jai pradėjo drebėti dantys, rankos. Policija iškvietė jai greitąją pagalbą. Ji atsisakė važiuoti į ligoninę, nes bijojo Covid-19 viruso, norėjo miegoti, ir norėjo pas tėtį, su kuriuo išvažiavo. Brolį paliko su mama nes jis miegojo. Kai jie išėjo iš buto, policija jiems sakė, kad mama galėjo gauti baudą. Seneliai buvo išsigandę, kad mama pasikvietė vyrą namo prie vaikų. Ryte iš chemijos kontrolinio gavo vienetą, nes buvo nepasiruošusi ir neišsimiegojusi. Mama ir anksčiau kviesdavo vyrus į namus, bet ji tada nesuprasdavo.

58. Vasarą važiavo su broliu, tėčiu ir seneliais atostogauti į (duomenys neskelbtini). Buvo linksma, šventė kartu gimtadienius, statė kaladėles, pilis, buvo labai smagu. Ji galvojo ir norėjo, kad broliukas gyventu su tėčiu ir seneliais. Dabar senelė gamina pusryčius, tėtis nuveža ir parveža iš mokyklos, ji pavalgo ir mokosi. Dabar autobusu nuvažiuoti negalėtų, nes stotelė toli, šalia miškelis. Pagerėjo jos vidurkis, nuo 5 iki 6,7 balo. Senelė gamina pusryčius, pietus, vakarienę. Pas tėtį yra visavertė mityba, sriuba. Mamos prašydavo išvirti sriubos, tačiau mama nevirė sakydama jog brolis jos nevalgo. Mama liepdavo pasigaminti maistą, sakydama, jog ji ne virėja. Pas tėtį jos pareiga ruošti pamokas. Padeda senelei išsiurbti grindis. Dabar valo sniegą nuo šaligatvio. 

59. Tėtis moka išvirti koldūnus, spagečius, iškepti kiaušinienę, išvirti kiaušinius. Senelis moka iškepti žuvį. Ji moka iškepti kiaušinienę, karštus sumuštinius, išvirti kiaušinius, arbatą, mėgino išvirti košę. Su tėčiu kalba apie jos mokslus, ji sako tėčiui labas rytas, kaip miegojo. Pramogauja su tėčiu. Kalba paprastus dalykus. Kalbėjosi ir apie mamą, tačiau blogų dalykų apie mamą jai nesakė. Tėtis savaitgaliais kartais išvažiuoja pas draugę. Ji tai žino, jai tai nerūpi, nes namo neveda. Žaidė su ja boulingą kompanijoje. Jai pasirodė ji per sena.

60. Mama jai nuolat skambina per nuotoliniu metu vykstančias pamokas. Ko jai skambina, nesupranta. Mama jai sako, kad ja manipuliuoja, tačiau ji nesutinka, nes viską jau supranta. Mama jai sakė, kad ji kuo greičiau išeitų iš namų, tai ji ir išėjo. Mama atėjusi su ja pabendrauti, tėčiui iškvietė policiją. Ji norėjo išeiti pabendrauti su broliu, tačiau pamačius policiją išsigando ir neišėjo. Be to, jai reikėjo daryti pamokas. Jeigu nesupranta pamokų, seneliai ir tėtis padeda, o mama jai nepadėdavo. Ko nesuprasdavo, palikdavo ir nedarydavo tos užduoties. Malonius dalykus pirmiausia pasakytų tėčiui, senelei. Pasakė, jiems apie padidėjusį pažymių vidurkį.

61. Į mokyklą mama jos nepažadindavo. Atsikeldavo pati, kada nubusdavo. Mama miegodavo. Pusryčių mama negamindavo. Į mokyklą eidavo alkana arba pati pavalgydavo pieno su dribsniais. Mama nubudusi ir jai liepdavo padaryti kavos. Plaukų nešukuodavo. Jai išėjus į mokyklą, neužrakindavo net durų, nes miegojo, o jos raktai būdavo kuprinėje giliai įdėti. Tam kad nereikėtų išsiimti raktų, ji palikdavo namų duris atrakintas. Kai gyveno su mama, vėluodavo į pamokas, o mokytojai nuolat meluodavo, jog pateko į kamščius. Į mokyklą važiuodavo autobusu. Į mokyklą eidavo alkana. Mama jos pamokų metu ateidavo į virtuvę pasidaryti kavos, įjungdavo arbatinuką, kai vykdavo pokalbis su mokytoja.

62. Mama buvo nuvežusi ją pas krikšto mamą. Tai yra vienintelis geras prisiminimus apie mamą. Į Akroplį mama jos neveždavo. Po santuokos nutraukimo mama niekada nesiūlė kartu atostogauti. Sakė „išvažiuok greičiau į (duomenys neskelbtini)“.

62. Mama skundėsi, kad jai reikia duoti pinigų maistui, juos maitinti. Sakė, kad greičiau jai sueitų 18 metų. Mama su tėčiu per pusę duodavo penkis, dešimt eurų kišenpinigių. Mama naują mėnesį klausdavo, kuris iš tėvų šį kartą turi duoti arbatpinigių. Kai baigdavosi pinigai, ji eidavo pas senelę valgyti. Iš mokyklos tualeto skambindavo senelei skųstis dėl maisto nebuvimo, ir mamos nebuvimo namuose.

63. Kai buvo atvažiavusi tėčio sesė, mama jos neleido pamatyti, nes jai reikėjo prižiūrėti brolį, o mamai dirbti. Kai mama dirbdavo nuotoliniu būdu, mama liepdavo pašildyti broliui maistą, išvirti makaronų. Ji prieš mokyklą rytais prausdavo jam veidą, šukuodavo plaukus. Norėdavo išvalyti dantukus, tačiau jis neleisdavo. Mama teigė, jog nieko tokio, dantys pieniniai.

64. 2020 m. rugsėjo 1 d. šventėje jautėsi gražiai apsirengusi, nauju megztiniu. Buvo šalta, todėl kitaip apsirengti ir negalėjo. Senelė buvo sugarbanojusi plaukus. Tačiau į šventę atėjo mama, padarė jai gėdą, todėl ji pabėgo iš klasės.

65. Vilniaus miesto apylinkės teismo psichologė, turinti bendrosios psichologijos bakalauro ir teisės psichologijos magistro laipsnius, po vaiko apklausos nurodė, kad mergaitės pasakojimas buvo išsamus, su daug skirtingų įvairių pavyzdžių. Jautėsi šiek tiek poveikis iš mamos, kai mergaitė kalbėjo apie tai, ką mama pasakojo apie tėtį, ir šiek tiek poveikis iš tėčio, ką girdėdavo apie mamą. Tačiau bendrai mergaitės nuomonė paremta jos pačios įsitikinimu, jos santykiu su mama. Ji pati įvardijo, kokios buvo problemos šeimoje, dėl ko nesutardavo su mama. Jos nuomonė yra savarankiška, paremta remiantis jos asmeniniais išgyvenimais.

66. L. N. Mackina teismo posėdyje nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Nuo 2009 m. yra ieškovą gydanti daktarė. Ieškovui 2009 m. buvo nustatyta (duomenys neskelbtini), hospitalizuotas Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, antrame skyriuje, kuris laikomas lengvesniu, kuriame ligoniai pripažįsta ligą, vartoja vaistus. Po 2009 m. įvyko remisija. Ieškovas „gyveno be vaistų“. Vėliau ieškovas prarado gerai apmokamą darbą. Pergyveno, jog negali savęs realizuoti, susirasti darbo. Vėliau dėl sutuoktinės inicijuotų skyrybų. Kiek žino iš ieškovo, pagrindinė santuokos nutraukimo priežastis buvo ieškovo negalėjimas susirasto darbo ir rūkymas. 2014 m. įvyko krizė. Ieškovas pakartotinai buvo gydytas stacionare. 2015 m. 2016 m. 2016 m. 2017 m. buvo tik stebimas dienos stacionare. Tokiu būdu koreguojamas gydymas, parenkami vaistai. Ieškovui konstatuota medikamentinė remisija. Ieškovas rūpinosi sveikata, buvo ir yra kritiškas savo sveikatai, atvyksta nustatytu laiku į konsultacijas, gali suprasti sveikatos pasikeitimą. Atvykdavo kartu su tėvu, vėliau vienas. Ieškovo šeima labai rūpestinga, domėjosi ieškovo liga, vaistais. Socialinių įgūdžių ieškovas nebuvo praradęs, jam nereikia socialinės reabilitacijos. Gebėjimą rūpintis vaikais lemia ne diagnozė, o socialiniai įgūdžiai, nes net ir sveiki vyrai negali pasirūpinti savo vaikais. Liudytojos nuomone, ieškovas galėtų rūpintis vaikais. Su ieškovo diagnoze žmonės gyvena visavertį gyvenimą, dirba gydytojais, dėstytojais, teisininkais, rašytojais, dailininkais. Augina vaikus, net kai abiem pacientams nustatyta ieškovo diagnozė. 2019 m. ieškovas buvo stebimas stacionare dėl darbingumo lygio nustatymo. Ieškovo sveikatos būklę vertino dvi komisijos – stacionare ir vėliau – darbingumo lygio nustatymo komisija. Nustačius dalinį darbingumo lygį, ligoniams 100 proc. kompensuojami 300 Eur – 400 Eur kainuojantys vaistai, kuriuos reikia leisti vieną kartą per mėnesį. Siekiant išvengti ligonių stigmos, šiuo metu jau yra išrasti vaistai, kuriuos pakanka leisti vieną kartą per tris mėnesius, jog su ieškovo diagnoze asmenims kuo mažiau būtų primenama diagnozė. Ieškovo sveikatos būklė gydytojai nekelia jokių įtarimų.

67. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdyje pateikė išvadą. Šalių dukters gyvenamoji vieta galėtų būti nustatyta su ieškovu, o berniuko su atsakove. Mergaitės nuomonė dėl jos gyvenamosios vietos nesikeitė. Mergaitė nurodė, kad pyksta ant mamos, nenori gyventi su mama. Šalių sūnus atrodė prižiūrėtas, prisirišęs prie motinos. Abu tėvai dėl konfliktiškų santykių neprižiūrėjo vaikų tinkamai, vienas kitam priekaištai yra pagrįsti. Atsakovei teko daug dirbti dėl tėvo teikiamo per mažo išlaikymo. Vaikai galėtų gyventi ir su atsakove, o ieškovas galėtų prisidėti prie vaikų ugdymo. Mergaitė išlepinta, nejaučia ribų tarp norų ir pareigų. Palaiko atsakovės prašymą dėl vaikams išlaikymo dydžio, jie pagrįsti rašytiniai įrodymais. Vaikų bendravimo su tėvu tvarka galėtų būti nustatyta maksimali. Mano, jog priešieškinio reikalavimas dėl vaikų atskyrimo nuo ieškovo neturėtų būti tenkinamas, kadangi ieškovą gydanti gydytoja neišreiškė pozicijos, jog ieškovas negalėtų rūpintis vaikais.

Ieškinys tenkintinas; Priešieškinis atmestinas

                 68. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-22581-930/2017 nutraukė šalių santuoką bendru sutikimu, bei patvirtino šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pagal šalių sutarties 2.1 punktą, šalių vaikų E. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir A. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove. Pagal sutarties 3.1., 3.2., 3.3., 3.3.1, 3.3.2. punktus, atsakovė įsipareigojo suteikti galimybę ieškovui neribotą teisę bendrauti su vaikais; dalyvauti jų auklėjime, laikantis geros moralės normų; geranoriškai bendradarbiauti užtikrinant vaikų išlaikymą, ugdymą, išsilavinimą, sveikatingumą ir vaikų kitų protingų poreikių tenkinimą. Šalys susitarė, jog ieškovas turi teisę bendrauti su vaikais kiekvieną dieną, konkretų bendravimo su vaikais laiką ir vietą suderinus bendru susitarimu. Atsižvelgdami į tai, kad sutarties sudarymo metu, analogiško dviejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini) nuoma per mėnesį kainavo 400 Eur, šalys susitarė, kad ieškovas skiria išlaikymą vaikams: nustatydamas vaikams ir atsakovei uzufruktą butui ir jame esantiems kilnojamiems daiktams, nurodytiems sutarties 5 skirsnyje (išskyrus punktuose 5.1.1., 5.2) iki abiejų vaikų pilnametystės; kas mėnesį iki einamojo mėnesio 15 d. mokėdamas atsakovei vaikų išlaikymui po 30 Eur iki vaikų pilnametystės. Pagal sutarties 3.12., 3.13., 4.1. punktus, jeigu atsakovė su vaikais išsikraustytų iš buto iki minėto uzufrukto pabaigos, ieškovas įsipareigojo mokėti atsakovei po 200 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui nuo išsikraustymo iš buto dienos iki vaikų pilnametystės. Šalys taip pat susitarė, kad papildomos vaikų išlaikymo, ugdymo, išsilavinimo, sveikatingumo ir kitos protingas išlaidos gali būti dengiamos abiejų tėvų arba kiekvieno iš tėvų atskirai pagal poreikį ir tėvų atskiru susitarimu. Šalys susitarė, jog neprivalo materialiai išlaikyti viena kitos. Pagal sutarties 3.11 punktą, po sutarties patvirtinimo atsakovė turėjo teisę pakeisti buto lauko durų užraktus. Ieškovas, vykdydamas sutarties 3.4. punktą, išsikraustė iš minėto buto ir iki šiol gyvena savo tėvų A. K. ir J. K. K. name, esančiame (duomenys neskelbtini).

                69. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pakeisti šalių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu, kadangi vaikams su atsakove tapo gyventi nesaugu. Atsakovė nesirūpina vaikų mityba, sveikata, raida, ugdymu, vedasi į namus naktimis svetimus vyrus, palieka vaikus naktimis, perkelia savo pareigas penkiolikos metų dukrai. Nuo 2020 m. gegužės 27 d. šalių dukra gyvena su ieškovu ir jo tėvais, jo tėvams priklausančiame gyvenamajame name. Šalių dukra kategoriškai atsisako gyventi su motina. Ieškovo sveikata, gaunamos pajamos, darbo pobūdis ir aplinka, geriau užtikrintų šalių vaikų poreikius ir interesus, todėl prašo pakeisti vaikų gyvenamąją vietą būtent su ieškovu.

                 70. Atsakovė nesutinka su ieškiniu. Patikslintu priešieškiniu prašo atskirti vaikus nuo ieškovo dėl jo ligos – (duomenys neskelbtini), kadangi ieškovo psichinė būklė nėra stabili, po santuokos nutraukimo jo sveikata nėra pagerėjusi, ieškovo darbingumo lygis yra 40 proc., jis yra bedarbis, ieškovui pačiam reikalinga pastovi kitų asmenų priežiūra ir pagalba, todėl jis negali rūpintis vaikais. Be to, pagal CK 3.269 straipsnio 8 punktą, vaiko globėju negali būti asmenys sergantys psichinėmis ligomis ((duomenys neskelbtini)).

        Dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo

71. CK 3.174 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai)) gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, įstatyme nenustatyta, tačiau kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog tai galėtų būti tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas, vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą), esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi ir kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003; 2001 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). 

        72. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą, o į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). CK 3.177 straipsnyje taip pat nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus.

73. Byloje nustatyta, kad ieškovas, prašydamas pakeisti šalių vaikų gyvenamąją vietą be kita ko remiasi 2020 m. gegužės 26-27 d. įvykių faktinėmis aplinkybėmis.

74. Byloje nustatyta, jog 2020 m. gegužės 26 d. ieškovas gavo iš dukters sms žinutes, jog į butą atvyko nepažįstamas, jaunas vyras M. Mama su juo nuėjo miegamąjį kambarį; jie bučiuojasi; užmigti negalės, nes jie vis tiek šauks; jai baisu; toks jausmas, jog namuose maniakas; prašė tėčio atvažiuoti, neužmiršti raktų (DOK 26751, 4 priedas). Ieškovo pateikta filmuota medžiaga patvirtina, jog ieškovas atvykęs į butą rado atsakovę su vyru užsirakinusią miegamajame kambaryje, su drabužiais lovoje, šalia miegančio sūnaus. Ieškovė tame nieko blogo nematė. Ieškovas paprieštaravęs, dėl namuose esančio vyro, išvažiavo. Tačiau vėliau dukra paskambinusi ieškovui teigė, jog girdi kaip mama bučiuojasi, trukdo jai miegoti. Prašė ieškovo kuo greičiau atvažiuoti į butą. Ieškovas atvažiavęs su trečiuoju asmeniu į butą, atidaręs užrakintas miegamojo kambario duris pamatė atsakovę lovoje su tuo pačiu vyru, su apatiniais drabužiais ir naktiniais. Ieškovas, trečiasis asmuo ir šalių dukra teigia, jog kambaryje tvyrojo vyno kvapas. Šalia lovoje miegojo penkiametis sūnus. Iš byloje pateiktos atsakovės nuotraukos matyti (DOK 26751, 6 priedas), jog atsakovė su lengvais naktiniais, o šalia šalių sūnaus, toje pačioje lovoje po antklode guli nusirengęs vyras. Trečiasis asmuo ir šalių dukra patvirtino, jog atsakovė su buvusiu kambaryje vyru buvo tik su apatiniais drabužiais. Įvykus konfliktui, atsakovė su minėtu vyru šypsojosi.

75. Šalių dukra apklausos metu patvirtino, kad atvykusį vyrą matė pirmą kartą. Prieštaravo svečio atvykimui vėlyvu metu (22 val.), nebuvo baigusi ruošti pamokų, tačiau atsakovė nepaisė dukters prieštaravimų. Mama pasiėmusi puodelius ir broliuką, užsirakino kambaryje su M. Ji labai pergyvenimo, prašė ją įleisti, tačiau jie jos neįsileido. Ji 23 val. parašė tėčiui, kad jis atvažiuotų. Atvažiavęs tėtis vėliau išvažiavo. Ji girdėjo keistu garsus už sienos, bučinius, galvojo kad mama su M. užsirakinę prievartauja broliuką, todėl paskambino tėčiui su seneliu, prašė atvažiuoti, nes buvo labai išsigandusi. Mama jai sakė, kad brolis tuo metu miegojo, tačiau ji tuo netiki. Prievartavimą supranta, kaip seksualinį prievartavimą, o maniaką supranta, galintį žudyti asmenį.

76. Atsakovė aiškindama 2020 m. gegužės 26-27 d. aplinkybes, savo elgesio nevertina kritiškai. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, jog su M. nieko blogo nedarė, net nesuprato atvykusio ieškovo elgesio ir priežasties. Vėliau posėdžio metu jau teigė, jog vis tik išsigando ieškovo, todėl prašė M. pasilikti nakvynei, o jis sutiko. Tą dieną su M. matėsi antrą kartą ir nebuvo pora. Pripažino aplinkybes, jog su M. buvo su apatiniais (M.) ir naktiniais (atsakovė) drabužiais, o 5 metų vaikas gulėjo toje pačioje lovoje po kita antklode. Užsirakino kambario duris nuo dukters, nes girdėjo, kaip ji „slampinėjo“ prie durų, norėdama parodyti, jog dukrai laikas miegoti. Laikė jog turi teisę į asmeninį gyvenimą.

77. Teismo vertinimu, atsakovės veiksmai, vėlyvu metu į namus kviečiantis romantinius partnerius, kurie lieka nakvynei vienoje lovoje su penkiamečiu šalių sūnumi, vystant šiuos santykius girdint šalių penkiolikmetei dukrai, kuri atsižvelgiant į sklindančius iš užrakintų kambario durų garsus galvoja, jog mama su atvykusiu vyru prievartauja nekalbantį broliuką, pergyvena dėl likusio broliuko su mama, ir kviečia į pagalbą tėtį, gali sutrikdyti visavertį ir savalaikį tiek sūnaus, tiek dukters formavimąsį, gali sukelti nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą ir sutrikdyti vaikų fizinį bei psichologinį vystymąsi, nepriklausomai nuo suaugusių asmenų požiūrio į atliekamus tokio pobūdžio veiksmus. Teismas sutinka su ieškovo argumentais, jog toks atsakovės teisės į asmeninį gyvenimą įgyvendinimas, rodo atsakovės atsainų požiūrį į vaikų auklėjimą ir yra netinkamas vaikų raidai.

78. Atsakovės nurodyta aplinkybė, jog tai įvyko tik vieną kartą, nėra reikšminga šiuo atveju, nes atsakovė visą bylos nagrinėjimą laikėsi tvirtos pozicijos, jog toks atsakovės elgesys nedaro žalos vaikų raidai, o į išlepintos dukters norus, neturi būti atsižvelgta.

79. Teismas taip pat neatsižvelgia į atsakovės argumentus, jog užmigusį sūnų ketino pernešti į dukters lovą kitame kambaryje, kadangi atsakovė užsirakinusi miegamajame kambaryje, ir po pirmo ir po antro ieškovo atvykimo į butą, ir po policijos pareigūnų atvykimo į butą, pasiliko sūnų buvusiame kambaryje, kuriame tiek šalys, tiek policijos pareigūnai aiškinosi šalių konfliktinius santykius.

80. Teismas, vertindamas ieškovo reikalavimų pagrįstumą, taip pat atsižvelgia ir į kitas ieškovo nurodytas faktines aplinkybes dėl vaikų interesų neužtikrinimo. Ieškovo teigimu, atsakovė nesirūpina vaikų mityba, sveikata, raida, ugdymu, palieka vaikus naktimis, perkelia savo pareigas penkiolikos metų dukrai. Lankydamas vaikus bute, nuolat rasdavo netvarką. Dukra nuolatos ateidavo valgyti į jo namus, nes namuose nebūdavo pagaminta maisto, o šaldytuvas būdavo tuščias.

81. Atsakovė atsikirsdama į šiuos argumentus teikė į bylą ruošto maisto, šaldytuvo turinio, kambarių nuotraukas, teigdama, jog ieškovo nurodomos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės.

82. Teismo posėdžio metu apklausta šalių dukra nurodė, jog mama maisto negamino, nurodydama, jog ji ne virėja, išskyrus makaronus ir dešreles, kurias labiausiai mėgo broliukas. Ji nuolat būdavo alkana. Eidavo į parduotuvę pirkti užpilamų makaronų, tačiau perskaičiusi jų sudėtį, eidavo valgyti pas močiutę. Mama ryte į mokyklą jos nepakeldavo, pusryčių nepagamindavo, plaukų nesušukuodavo, ji išeidavo neužrakinusi net durų, kadangi raktai jau būdavo įdėti į kuprinę, o mama dar miegodavo, nes jai broliuką į darželį vesti reikėjo vėliau. Grįžusi iš mokyklos ar po pamokų, turėjo išsiurbti namus, išplauti grindis, pakabinti skalbinius, juos surūšiuoti, išplauti indus, pakloti lovas, pagaminti valgyti. Vykstančių nuotoliniu būdu pamokų metu, mokytis turėjo svetainėje sujungtoje su virtuve, kurioje mama jai palikdavo ir broliuką, kuris neleido susikaupti, o pati išeidavo į virtuvę pasidaryti kavos tuo metu, kai ji bendravo su mokytoja. Mama nesidomėjo jos mokslais, nepadėdavo jai paruošti pamokų. Po tėvų skyrybų niekada nesiūlė praleisti atostogų kartu. 2020 m. vasarą klausė mamos, ar ją pasiims į ją (duomenys neskelbtini), tačiau mama jai atsakė, jog ją į (duomenys neskelbtini) su broliuku veža M. Vėliau vasaros metu matė mamos Facebook paskyroje naujas nuotraukas iš (duomenys neskelbtini)s. Mama nesirūpino ir broliuko raida, nors iš darželio gaudavo užduotis lavinti broliuko kalbą, tačiau jis iki šiol nekalba. Nesirūpino dantų higiena, brolio dantukai geltoni, su skylutėmis.

83. Vaiko nuomonės išklausymo aktuose (2020-09-29, 2021-01-05) mergaitė nurodė analogiškas aplinkybes. Mamą apibūdino kaip dviveidę, nerūpestingą, galvojančią tik apie save; su mama gyvendama jaučiasi nesaugiai, nenori su ja susitikti ir bendrauti.

84. Priešingai šalių dukra atsiliepia apie tėtį. Tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek Vaiko nuomonės išklausymo aktuose (2020-09-29, 2021-01-05) tėtį apibūdino, kaip gerą, rūpestingą, besirūpinantį jos mokslais, padedantį paruošti pamokas, pasiruošti olimpiadai, norintį išspręsti visas problemas, ir suteikti jai patogumo, nuveždama į mokyklą ir atgal. Nurodo, apie tėčio jai perkamus drabužius, pramogas, kartu su tėčiu praleistas atostogas, keliones. Tėčio namuose visavertę mitybą, meilę ir rūpestį.

85. Teismo psichologės teigimu, mergaitės nuomonė paremta jos pačios įsitikinimu, jos santykiu su mama. Ji pati įvardijo, kokios buvo problemos šeimoje, dėl ko nesutardavo su mama. Jos nuomonė yra savarankiška, paremta remiantis jos asmeniniais išgyvenimais. Mergaitės pasakojimas buvo išsamus, su daug skirtingų įvairių pavyzdžių, iš kurių matyti, jog vaiko pasakojimas apie gyvenimą su motina nebuvo įtakotas kitų asmenų. Mamos ir tėčio poveikis buvo jaučiamas tik toje dalyje, kai mergaitė kalbėjo apie tai, ką mama pasakojo apie tėtį, ir ką iš tėčio yra girdėjusi apie mamą (tėtis korėsi, (duomenys neskelbtini); mama tėtį išmetė iš buto).

86. Iš (duomenys neskelbtini) pateiktos ataskaitos apie E. K. pasiekimus ir lankomumą matyti, kad mergaitei gyvenant su atsakove, 2019–2020 m. mokslo metais mergaitės vidurkis sudėjus visus semestrus buvo 6,48 balo, ir 30 nepateisintų pamokų. Pagrindinės praleistos pamokos – lietuvių k., matematika, fizika, chemija. Antrame semestre praleistos ir nepateisintos net 7 fizikos pamokos. Iš dienyno matyti, kad tą pačią dieną mergaitė vienose pamokose dalyvaudavo, o kitose ne. Tuo tarpu iš (duomenys neskelbtini) (2020-09-01–2021-01-22) pateiktų duomenų matyti, kad šalių dukrai gyvenant su ieškovu, jos mokymosi vidurkis pakilo iki 7,25 balo, nepateisintos tik 5 pamokos per du semestrus. (duomenys neskelbtini) nurodo, jog E. tėtis dukters pasiekimus stebi beveik kiekvieną dieną TAMO dienyne, o mama rečiau nei kartą per mėnesį (DOK 16829, 17098, 18504).

87. Iš (duomenys neskelbtini) pateiktų duomenų matyti, kad galimus A. K. raidos sutrikimus pastebėjo dar 2018 m. (DOK 17820, 15149). Apie vaikui kylančius ugdymosi sunkumus informavo A. mamą. Po kelių mamos ir specialistų susitikimų rekomendavo kreiptis į Vaiko raidos centrą tolimesniam vaiko ištyrimui, tačiau vaiko mama galimus raidos sutrikimus neigė, atsisakė vykti į Vaiko raidos centrą, bet sutiko, kad vaikui būtų teikiama nuolatinė logopedo pagalba darželyje. Mamos sutikimu, nuo 2018 m. spalio mėn. berniukui teikiamos nuolatinės įstaigos logopedo paslaugos. Mama retai domisi vaiko pasiekimais, nedalyvauja tėvų susirinkimuose. Iš visų darželio švenčių A. dalyvauja tik Kalėdinėse šventėse. 2020 m. rudenį, atsakovė pasirašė sutikimą, kad A. būtų teikiama ir papildomai specialiojo pedagogo pagalba.

88. Iš Santaros klinikų 2019 m. spalio 9 d. išrašo matyti, kad A. buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Nuo 2019 m. spalio 10 d. iki 2019 m. gruodžio pabaigos A. lankė logoterapeutės J. Š. konsultacijas 17 kartų. Iš byloje pateiktų ieškovo ir J. Š. garso įrašų nustatyta, jog atsakovė nuo 2020 m. nesikreipė į ją dėl konsultacijų (užsiėmimų) tęsimo. Logoterapeutė ieškovui taip pat nurodė, jog siūlė berniuko motinai kreiptis į Vaiko raidos centrą, nes tokio amžiaus vaiko negebėjimas kalbėti galimai yra raidos sutrikimų pasekmė. Byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių atsakovės kreipimąsi į Vaiko raidos centrą.

89. Logoterapeutės J. Š. 2021 m. sausio 5 d. pažymoje nustatytas A. komunikacijos amžius 38 mėnesiai (DOK 15149). 2021 m. sausio 8 d. A. nustatytos diagnozės (duomenys neskelbtini). 2021 m. sausio 11 d. A. nustatytas šešių dantų kariesas.

90. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nepripažino galimo vaiko raidos sutrikimo, teigdama, jog vaikas penkių su puse metų dar neturi kalbėti pažymėdama, jog ir šalių dukra turėjo raidos sutrikimą, o vėliau „prasimušė“, nors E. K. medicinos dokumentuose nėra fiksuoti mergaitės raidos sutrikimai.

91. Iš vaikų A. medicininės kortelės matyti, kad atsakovė iš anksčiau nevykdė visų specialistų rekomendacijų, siuntimų. A. sulaukus 2 mėn. ir 1 sav. nustatyta, kad vaikas asimetriškai daugiau suka galvą į dešinę. Atsakovei buvo išduotas siuntimas neurologo konsultacijai, tačiau atvykus po trijų savaičių paaiškėjo, jog atsakovė savo nuožiūra nebuvo nuvedusi A. neurologo konsultacijai. A. sulaukus keturių mėnesių medicininiuose dokumentuose nurodyta, jog atsakovė savo nuožiūra vaiko ortopedo konsultacijai taip pat nevedė; pakartotinai atsakovei išduotas vaiko siuntimas pas neurologą, nes senąjį ji pametė. E. K. 2008 m. sausio 11 d. medicininėje kortelėje fiksuota, jog E. paskirtų antiobiotikų negėrė. 2014 m. rugpjūčio 27 d. fiksuota, jog dėl plokščiapadystės skirtų supinatorių mergaitė nenešioja, kontrolinės konsultacijos mama atsisako. 2019 m. birželio 17 d. po ligos mergaitė į konsultaciją neatvyko.        

92. Teismas, įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų ir E. K. parodymus bei jos norą gyventi su ieškovu, byloje pateiktus įrodymus, daro išvadą, jog yra teisinis pagrindas pakeisti šalių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu, kadangi atsakovės suvokimas ir teisės į asmeninį gyvenimą įgyvendinimas, kaip jau pirmiau minėta, yra netinkamas vaikų raidai.

93. Pirmiau aptarti rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai ir šalių dukters apklausa patvirtina, jog atsakovė tinkamai nesirūpino vaikų mityba, kadangi šalių dukra ieškovui bei seneliams nuolatos skųsdavosi dėl maisto nebuvimo namuose. Teismas atsakovės pateiktas maisto nuotraukas vertina, kaip epizodinį maisto gaminimą, tuo pačiu pateikiant pasikartojančias nuotraukas, fotografuojant tą patį stalą iš kelių skirtingų pusių, pateikiant Kalėdų švenčių vaišes. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu ir pati atvirtino aplinkybę, jog ne visos maisto nuotraukos darytos namuose.

94. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina aukštesnius mokymosi rezultatus šalių dukrai gyvenant su ieškovu. Tuo pačiu ir aplinkybes, jog atsakovė nesirūpino dukters mokslo rezultatais, lankomumu, pamokų pateisinimu, perkeldama iš esmės visus namų ruošos darbus dukrai, motyvuojant tuo, jog ji ruošiama gyvenimui. Bylos nagrinėjimo metu teigė, jog dukra didelė ir maistą galinti pasigaminti pati, nors byloje vertinamos faktinės vaikų gyvenimo aplinkybės po šalių santuokos nutraukimo, kuomet šalių dukrai buvo tik 12 metų.

95. E. K. apklausa parodė, jog mergaitės ir motinos ryšys nebuvo artimas, mergaitė stengėsi prisitaikyti prie mamos, tačiau nebuvo laiminga gyvendama su mama. Priešingai, jautėsi atstumta. Atsakovė palikdavo ją su jaunesniuoju broliuku, neaiškindama kur išeina ir kada grįš. Po tėvų skyrybų atsakovė dukrai nė karto nesiūlė kartu atostogauti, nors pati nurodė bylos nagrinėjimo metu, jog sesuo gyvena (duomenys neskelbtini), o pusseserė (duomenys neskelbtini), ir ji turinti kur apsistoti atostogų metu, vairuoja automobilį. 2020 m. gegužės 26-27 d. aptariamos įvykių aplinkybės parodė, jog mergaitė nepasitikėjo mama, nes galvojo, jog ji gali su M. nuskriausti broliuką. Tuo tarpu atsakovė apie dukrą kalbėdama nurodo, jog jai su M. užsirakinus kambaryje, dukra „slampinėjo“ aplink duris, taip parodydama savo požiūrį į dukrą ir santykius su dukra.

96. Iš 2020 m. gegužės 26-27 d. įvykių taip pat matyti, jog atsakovė neužtikrino ir vaikų rėžimo, darbo savaitės viduryje į namus 22 val. kviesdama svečius, prisiderindama prie pašalinių žmonių darbo grafiko, o ne užtikrindama vaikų poilsio rėžimą. Atsakovė pasisako tik dėl 2020 m. gegužės 26-27 d. įvykių pasekmių, o ne priežasčių, kurios lėmė 2020 m. gegužės 26-27 d. konfliktą, nors iki atvykstant M. į svečius, suprato jog netinkamai elgiasi, siūlė dukrai už tai penkis eurus, jog niekam apie tai ji nesakytų.

97. Iš E. ieškovui siųstų žinučių turinio matyti, jog būtent E. prašė tėčio pagalbos, atvykti, kuris iš E. atsakymų matyti, siūlė jai miegoti namuose net ir esant svečiams, neketino provokuoti konflikto ir pan. Mergaitės pasakojimo žodynas atitiko jos amžių, brandą, atrodė nuoširdus, neįtakotas kitų asmenų, mergaitė trijų apklausų metu nurodė tas pačias faktines aplinkybes, todėl teismas laiko, jog šalių dukters parodymai patvirtina egzistavusias aplinkybes, vaikams gyvenant su atsakove. Atitinkamai nebuvo teisinio pagrindo vilkinti bylos nagrinėjimo skiriant šalių dukrai ilgai trunkančios psichologinės-psichiatrinės ekspertizės, kadangi ji buvo apklausta teisme su psichologe, kuri paneigė šalių dukrai darytą įtaką dėl vaiko nurodytų faktinių aplinkybių – gyvenimo su motina.                                 

98. Iš (duomenys neskelbtini) pateiktos informacijos taip pat matyti, jog atsakovė retai domėjosi ir sūnaus pasiekimais, ignoravo sūnaus galimus raidos sutrikimus, nors į juos atkreiptas atsakovės dėmesys buvo dar 2018 metais, o vėliau ir ne vieno specialisto. Kaip teisingai nurodė ieškovas, vaiko raida aktyviai pradėta rūpintis tik bylos nagrinėjimo metu, atsakovės interesams pradėjus atstovauti advokatei.

99. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė teigė geriausiais žinanti vaikų poreikius, ir jai neturintis niekas teisės nurodinėti, kaip jai auklėti ir maitinti vaikus. Ieškovo teigimu, atsakovė ignoravo jo iniciatyvas, o E. patvirtino aplinkybę, jog su A. mama neužsiimdavo, o A. dantukų leisdavo nevalyti, nes pieniniai iškris.

100. Atsakovės į bylą pateikta filmuota medžiaga, kurioje atsakovė skaito su sūnumi knygeles, nepatvirtina atsakovės rūpinimosi sūnaus kalba, kadangi iš šios medžiagos matyti, jog atsakovė neturi įgūdžių tai daryti, pati ištardama žvėrelių pavadinimus, skubindama procesą verčia knygelės lapus, dar nespėjus sūnui pakartoti ištartų žodžių. Šiuos įrodymus teismas vertina tik kaip parodomuosius veiksmus, kuriais atsakovė siekia teismui parodyti rūpinimąsi sūnaus raida, tačiau nepakankamais įrodyti šias aplinkybes.

101. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovei ignoruojant specialistų bei ieškovo iniciatyvas, teigiant, jog niekas jai negali nurodinėti kaip reikia rūpintis vaikais, aplinkybę, jog atsakovė neleidžia bendrauti ieškovui su sūnumi, o pastarasis nemoka kalbėti (taria garsus ir sunkiai kartoja tik jam sakomus žodžius), esant nepalankioms jam aplinkybėms dėl amžiaus ir konstatuotų raidos sutrikimų negalėtų niekam apie tai pasakyti ir nežinia, kada vaikas pradės kalbėti, teismas laiko, jog šalių sūnaus gyvenamoji turi būti pakeista su ieškovu, atsakovei užtikrinant nuolatinį bendravimą su sūnumi.

102. Teismas, atsakydamas į atsakovės argumentus, jog ieškovo namuose maistą gamina vaikų močiutė, todėl ieškovas negalėtų pasirūpinti vaikais, pažymi, kad keičiant vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu, teismas vertina visą ieškovo aplinką, kuri vaikams yra palanki.

Dėl ieškovo atskyrimo nuo vaikų   

103. Teismas atmeta atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl vaikų atkyrimo nuo ieškovo dėl jo ligos – (duomenys neskelbtini), kadangi atsakovė reikšdama šį reikalavimą grindžia jį tik iš viešosios erdvės perkelta į ieškinį informacija apie ligą, nesusiedama bylos nagrinėjimo metu ieškovo būklės su nurodytais simptomais.

104. Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra viena iš tėvų valdžios ribojimo rūšių. Tai laikina vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių, nesant tėvų kaltės (CK 3.179 straipsnis).

105. Byloje nustatyta, jog šalių dukra nuo 2020 m. gegužės 27 d. gyvena su ieškovu, kuris užtikrina visus mergaitės poreikius. Su sūnumi atsakovė ieškovui ir seneliams neleidžia bendrauti. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu nurodė gyvenantis pilnavertį gyvenimą. Byloje rašytiniai įrodymai patvirtina ieškovo darbą pagal individualią veiklą B. kompanijoje, kurios laikinai nevykdo dėl paskelbto karantino. Ieškovui yra išduotas vairuotojo pažymėjimas. Darbo apribojimai nustatyti tik naktimis ir aukštyje. Byloje apklausta ieškovą nuo 2009 m. gydantį gydytoja psichiatrė, psichoterapeutė nurodė, jog ieškovui po 2015 m. konstatuota medikamentinė remisija. Ieškovas rūpinosi sveikata, buvo ir yra kritiškas savo sveikatai, atvyksta nustatytu laiku į konsultacijas, gali suprasti sveikatos pasikeitimą. Socialinių įgūdžių ieškovas nebuvo praradęs, jam nereikia socialinės reabilitacijos. Gebėjimą rūpintis vaikais lemia ne diagnozė, o socialiniai įgūdžiai, nes net ir sveiki vyrai negali pasirūpinti savo vaikais. Liudytojos nuomone, ieškovas galėtų rūpintis vaikais. Su ieškovo diagnoze žmonės gyvena visavertį gyvenimą, dirba gydytojais, dėstytojais, teisininkais, rašytojais, dailininkais, augina vaikus, net kai abiems pacientams nustatyta ieškovo diagnozė. 2019 m. ieškovas buvo stebimas stacionare dėl darbingumo lygio nustatymo. Ieškovo sveikatos būklė gydytojai nekelia jokių įtarimų.

106. Taigi, byloje esantys rašytiniai įrodymai, gydytojos parodymai paneigia atsakovės reikalavimo pagrįstumą. Šis atsakovės reikalavimas negali būti tenkinamas remiantis vien formaliais pagrindais, atsakovui nustatyta diagnoze. Kaip teisingai nurodė atsakovas, šis reikalavimas pareikštas kaip gynybinė priemonė į ieškinį, siekiant atsakovei išlaikyti uzufrukto teisę į ieškovui priklausantį butą.

107. Atsakovė remiasi ir CK 3.269 straipsnio 8 punktu, numatančiu, jog vaiko globėju negali būti sergantis psichinėmis ligomis, kurių sąrašą patvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, o į Sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 386 patvirtintą sąrašą patenka ir ieškovo ligos kodas (duomenys neskelbtini). Teismas atsakydamas į šiuos argumentus pažymi, jog teismas kiekvienu atveju taikydamas įstatymus, vertina ne tik įstatymų nuostatas, tačiau ir aplinkybių visumą, remiasi teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais (CK 1.5 straipsnis).

108. Nagrinėjamu atveju, remiantis aplinkybių ir įrodymų visuma, teismas netaiko CK 3.269 straipsnio 8 punkto nuostatų, kadangi visų šios bylos aplinkybių kontekste, šio straipsnio taikymui nepakanka tik nustatytos atsakovo diagnozės. Nesant byloje jokių objektyvių duomenų dėl neadekvataus atsakovo ir šalių vaikams kenkiančio elgesio, išklausius byloje ieškovo gydančią gydytoją, nebuvo pagrindo ieškovui skirti ir ilgai trunkančios kompleksinės psichologinės-psichiatrinės ekspertizės, kadangi byloje liudijusios gydytojos psichiatrės-psichoterapeutės pateiktų duomenų pakako byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui įsitikinti ieškovo adekvatumu, ir priimti teismui procesinį sprendimą.

Dėl išlaikymo priteisimo

109. Pakeitus nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu, iš atsakovės priteistinas išlaikymas vaikams. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o pagal to paties straipsnio 3 dalį, materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

110. Ieškovas vaikų išlaikymui prašo priteisti po 230 Eur per mėnesį. Pagal Išmokų vaikams įstatymo nuostatas, vaikams teikiama 70 Eur valstybės išmoka (3 straipsnio 2 punktas). Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį.

111. Byloje nustatyta, jog ieškovo gaunamos pajamos su nedarbingumo išmoka yra apie 700 Eur. Ieškovas nuosavybės teise turi butą – esantį (duomenys neskelbtini), kuriuo uzufrukto teise šiuo metu naudojasi atsakovė su vaikais. Ieškovui nustatytas 40 proc. darbingumo lygis. Ieškovas neprašo didinti vaikams išlaikymo dėl specialių jų poreikių – E. regėjimo, A. raidos sutrikimo. Atsakovė neturi sveikatos sutrikimų. Sodros duomenimis, atsakovė turi R. D. individualią įmonę bei dirba UAB „S“. Sodros duomenimis, atsakovei už 2021 m. sausio mėn. neatskaičius mokesčių buvo išmokėtas 1 805,81 Eur darbo užmokestis. Atsakovė neturi nekilnojamojo turto.

112. Pagal teismų praktiką, nepilnamečio vaiko vieno mėnesio išlaikymo orientacinis dydis (iš abiejų tėvų bendrai) yra viena minimali mėnesio alga (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004), kuri nuo 2021 m. sausio 1 d. – 642 Eur neatskaičius mokesčių. Atskaičius mokesčius ši suma sudaro 468, 41 Eur. Būtent ši suma laikytina orientaciniu vaiko išlaikymo dydžiu.

113. Šalių dukrai penkiolika su puse metų, o sūnui penkeri su puse. Abu vaikai turi specialiųjų poreikių – dukra nešioja akinius, dėl plokščiapadystės nustatytas poreikis nešioti batų supinatorius. Šalių sūnui diagnozuotas (duomenys neskelbtini), reikalinga logopedo pagalba.

114. Atsižvelgiant į ieškovo prašomą išlaikymo dydį, vaikų specialiuosius poreikius ir amžių, ieškovo nustatytą šalių darbo lygį, gaunamas pajamas ir turimą turtą, teismų praktikoje nustatytą orientacinį išlaikymo dydį, laikytina, jog ieškovo reiškiamas reikalavimas dėl vaikų išlaikymui priteisimo po 230 Eur, yra pagrįstas ir tenkintinas. Todėl iš atsakovės dukros išlaikymui priteistina po 230 Eur kas mėnesį, nuo kreipimosi į teismą dienos (2021-09-21) iki dukters pilnametystės.

115. Kadangi šalių sūnus iki bylos išnagrinėjimo pabaigos gyveno su atsakove, sūnaus išlaikymui priteistina po 230 Eur nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės.

116. Priteistos išlaikymo sumos kasmet indeksuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovas vaikams priteisto išlaikymo lėšas tvarko uzufrukto teise.

Dėl bendravimo tvarkos

117. CK 3.165 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Vaikai, kurių tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyventų. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikai, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1–3 dalys).

118. Nagrinėjamu atveju, vaikų gyvenamoji vieta pakeista su ieškovu. Ieškovas neprieštarauja, kad atsakovė su vaikais matytųsi ir bendrautų be jokių apribojimų, kai tik leidžia aplinkybės ir bendravimą suderinus su ieškovu iš anksto. Tačiau jeigu dėl bendravimo kiltų nesutarimų, prašo nustatyti ieškinyje prašomą atsakovės su vaikais bendravimo tvarką.

119. Byloje nustatyta, kad šalių santykiai yra itin konfliktiški. Šalių dukra nenori bendrauti ir susitikti su atsakove, o pastaroji tokiais atvejais kviečia policiją, arba grasina ją kviesti. Atsakovė neatsižvelgia į šalių dukters mokymosi rėžimą, skambindama ir rašo jai žinutes pamokų metu. Tuo tarpu atsakovė ieškovui neleidžia bendrauti su sūnumi.

120. Esant šioms aplinkybėms, ir siekiant išvengti šalių ginčų ateityje dėl bendravimo su vaikais tvarkos, būtina nustatyti vaikų su atsakove bendravimo tvarką. Ieškovo nurodoma atsakovės su vaikais bendravimo tvarka poriniais metais sutinkant Šv. Kalėdas, Šv. Velykas, Naujuosius metus, poriniais metais švenčiant dukters ir sūnaus gimtadienius, kiekvienais metais švenčiant motinos dieną, bendraujant atsakovei su vaikais kas antrą savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio, neprieštarauja vaikų teisėms, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas.

121. Teismo vertinimu papildomai turi būti nustatytas ir vaikų su atsakove bendravimas darbo dienomis, jeigu tai netrukdo vaikų ugdymo procesui. Todėl teismas šalia ieškovo prašomos nustatyti atsakovės bendravimo su vaikais tvarkos, nustato ir atsakovės bendravimą su vaikais tvarką antradieniais ir ketvirtadieniais, nuo 17 val. iki 20 val., jeigu tai netrukdo vaikų ugdymo procesu. Teismo vertinimu, tokia bendravimo tvarka užtikrins atsakovės teisę bendrauti su vaikais, bei kurti asmeninį gyvenimą, nedalyvaujant jiems.

122. Sprendimo dalys dėl išlaikymo priteisimo E. K., jos gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo su atsakove, vykdytinos skubiai (CPK 152 straipsnio 1 dalis).

Dėl uzufrukto panaikinimo

123. Pakeitus vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu, naikintinas atsakovei su vaikais nustatytas uzufruktas, butui, esančiam (duomenys neskelbtini)ir jame nustatytiems kilnojamiesiems daiktams (CK 4.150 straipsnio 1 dalies 8 punktas. Ieškovo nurodomas trijų mėnesių atsakovės išsikraustymo laikotarpis yra protingas ir pakankamas susirasti naują gyvenamąją vietą ir išsikraustyti su jai priklausančiais daiktais, todėl tenkintinas.

Dėl kitų atsakovės priešieškinio reikalavimų

        124. Teismas ieškovo ieškinį tenkino visiškai ir nenustatė ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, todėl atsakovės reikalavimas, ieškovui paskirti 5 000 Eur baudą, netenkintinas.

        125. Teismas tenkindamas ieškovo ieškinį taip pat nenustatė, jog šioje byloje yra pagrindas atsakovei iš ieškovo priteisti neturtinę žalą, kadangi ieškinys buvo pareikštas išimtinai vaikų interesais. Be to, byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių iki bylos išnagrinėjimo atsakovės patirtus dvasinius išgyvenimus ar su tuo susijusius sveikatos sutrikimus.   

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

126. Teismas 2021 m. spalio 8 d. nutartimi iš atsakovės šalių dukrai priteisė laikiną išlaikymą, o 2021 m. sausio 13 d. nutartimi nustatė atsakovės su dukra laikiną bendravimo tvarką. Pagal CK 3.65 straipsnį, šeimos bylose laikinosios apsaugos priemonės galioja iki sprendimo priėmimo, todėl priėmus sprendimą, šių laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimas nesprendžiamas. Byloje priėmus sprendimą dėl šalių dukters gyvenamosios vietos pakeitimo, atsakovės bendravimo su dukra tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, šias sprendimo dalis leista vykdyti skubiai (CPK 152 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

127. Ieškovui priėmus palankų sprendimą, ieškovui iš atsakovės priteistinas 150 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

128. Ieškovas už reikalavimus, priteisti vaikams išlaikymą iš atsakovės yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovei teikiama Valstybės garantuojama teisinė pagalba, dėl ieškovo pareikštų reikalavimų, ji 50 proc. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Už du reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo, mokėtinas 124,20 Eur (62,10 Eur x 2) žyminis mokestis. Todėl valstybei iš atsakovės priteistina 50 proc. žyminio mokesčio, t. y. 62,10 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

129. Ieškovas teismui nepateikė teisinės pagalbos išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl teismas dėl jų priteisimo nesprendžia.

130. Atsakovei priėmus nepalankų sprendimą, jos patirtos išlaidos iš ieškovo, nepriteistinos.

Dėl pateiktų procesinių dokumentų po bylos išnagrinėjimo

131. Šalys teismui procesinius dokumentus gali pateikti iki baigiamųjų kalbų, jeigu teismas laiko, jog tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Todėl šalių pateikti procesiniai dokumentai po bylos išnagrinėjimo ir teismui jau išėjus į pasitarimų kambarį priimti sprendimo, šioje byloje nevertintini (CPK 251 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis  Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 376 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti visiškai, o priešieškinį atmesti.

Pakeisti 2017 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-22581-930/2017 patvirtintos 2017 m. birželio 20 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.1. punktą:

Nustatyti I. K. (I. K.) (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų: E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. K. (A. K.) (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jų tėvu I. K. (I. K.).

Priteisti iš atsakovės R. D., nepilnamečiam vaikui E. K. išlaikymą, mokamą po 230 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos (2020-09-21), iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo sumą kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės R. D., nepilnamečiam vaikui A. K. (A. K.), išlaikymą, mokamą po 230 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo sumą kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Vaikams priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą I. K. (I. K.).

Nustatyti atsakovės R. D. bendravimo su nepilnamečiais vaikais E. K. ir A. K. (A. K.) tvarką:

1. Poriniais metais Šv. Kalėdas, Šv. Velykas, Naujuosius metus (gruodžio 31 d. – sausio 1 d.) su vaikais E. K. ir A. K. švenčia atsakovė R. D., paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmą švenčių dieną nuo 9.30 val. ir grąžinant juos į nuolatinę gyvenamąją vietą ne vėliau, kaip paskutinę švenčių dieną iki 21 val.;

2. Pirmąjį gegužės sekmadienį – Motinos dieną, nuo 9.30 val. iki 20 val. su vaikais E. K. ir A. K. švenčia atsakovė R. D., paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant juos į nuolatinę gyvenamąją vietą nurodytu laiku tą pačią dieną;

3. A. R. D. bendrauja su nepilnamečiais vaikais E. K. ir A. K. kas antrą savaitę nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 20 val., vaikus paimant iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant į jų nuolatinę gyvenamąją vietą.

4. A. R. D. turi teisę švęsti porinius dukros E. K. gimtadienius iki dukrai sukaks pilnametystė, tą pačią dieną paimant E. K. iš nuolatinės jos gyvenamosios vietos 9.30 val. ir grąžinant ją į nuolatinę gyvenamąją vietą iki 21 val., jeigu gimtadienis bus ne darbo diena. Jeigu gimtadienis bus darbo diena, R. D. turi teisę švęsti porinius dukros gimtadienius tik laisvu nuo ugdymo užsiėmimų metu.

5. A. R. D. turi teisę švęsti porinius sūnaus A. K. gimtadienius iki sūnui sukaks pilnametystė, tą pačią dieną paimant A. K. iš nuolatinės jo gyvenamosios vietos 9.30 val. ir grąžinant jį į nuolatinę gyvenamąją vietą iki 21 val., jeigu gimtadienis bus ne darbo diena. Jeigu gimtadienis bus darbo diena, R. D. turi teisę švęsti porinius sūnaus gimtadienius tik laisvu nuo ugdymo užsiėmimų metu.

6. A. R. D. bendrauja su nepilnamečiais vaikais E. K. ir A. K. kiekvieną savaitę antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17 val. iki 20 val., jeigu tai netrukdo vaikų ugdymo procesui.

7. A. R. D. su nepilnamečiais vaikais E. K. ir A. K. netrukdomai gali matytis ir bendrauti ir kitu, tarp R. D. ir I. K. (I. K.) iš anksto suderintu laiku.

Sprendimo dalys dėl E. K. gyvenamosios vietos pakeitimo su ieškovu I. K., išlaikymo jai iš atsakovės priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, vykdytinos skubiai.

Panaikinti 2017 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-22581-930/2017 patvirtintos 2017 m. birželio 20 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.3. punkte nustatytą uzufruktą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), ir jame esantiems kilnojamiems daiktams.

Įpareigoti atsakovę R. D. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsikraustyti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), su teise pasiimti visus jai 2017 m. birželio 20 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pagrindu ar po santuokos nutraukimo įgytus asmeninės nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius daiktus.

Priteisti iš atsakovės R. D. ieškovui I. K. (I. K.) 150 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės R. D. 5,22 Eur pašto išlaidų ir 62,10 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                     Asta Katinienė