Civilinė byla Nr. 3K-3-463-915/2015

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-10263-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 129.19.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andžej Maciejevski, Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gedimino Sagačio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. U. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. U. ieškinį atsakovams A. U. , antstolei V. D. , mažajai bendrijai „Pajūrio lobis“ dėl turto pardavimo iš varžytynių akto ir pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiais bei daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, tretieji asmenys antstolis G. J. ir antstolis G. K. .

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių apribojimus vykdymo procese išieškant iš fizinio asmens būsto, kuriame jis gyvena, kai prie išieškojimo prisijungia kiti antstoliai, taip pat varžytynių paskelbimą neįvykusiomis, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė teismo pripažinti negaliojančiu 2013 m. rugpjūčio 28 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-130010873, 2013 m. rugpjūčio 23 d. varžytynes Nr. 16593 neįvykusiomis, 2013 m. rugpjūčio 30 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2-2614 negaliojančia ir taikyti restituciją.

Ieškovas nurodė, kad antstolė V. D. vykdo iš jo priteisto išlaikymo ir skolos išieškojimą sūnui K., atstovaujamam atstovės pagal įstatymą atsakovės A. U. . Antstolė areštavo ieškovui priklausantį turtą – 34/100 dalis buto (duomenys neskelbtini), ir 2013 m. rugpjūčio 23 d. pardavė šį turtą iš varžytynių už 47 698 Lt (13 814,30 Eur). Vykdomojoje byloje 2013 m. liepos 2 d. antstolei V. D. paskelbus turto pardavimą iš varžytynių, išieškoma iš ieškovo (skolininko) S. U. suma sudarė 13 124 Lt (3800,97 Eur). Antstolė V. D. tuo pat metu kitoje vykdomojoje byloje iš ieškovo vykdė 1759 Lt (509,44 Eur) bylinėjimosi išlaidų atsakovei A. U. bei 590 Lt (170,88 Eur) vykdymo išlaidų antstolei išieškojimą. 2013 m. liepos 8 d. prie antstolės V. D. vykdomo išieškojimo prisijungė antstolis G. K. , kuris iš ieškovo vykdė 1000 Lt (289,62 Eur) baudos ir 293,46 Lt (84,99 Eur) vykdymo išlaidų išieškojimą, ir antstolis G. J. , kuris vykdė 76,80 Lt (22,24 Eur) skolos ir 162,49 Lt (47,06 Eur) vykdymo išlaidų išieškojimą. 2013 m. liepos 15 d. antstolės patvarkymu varžytynės buvo atšauktos, jų pradžia paskelbta 2013 m. rugpjūčio 16 d. 10.00 val. Ieškovui iš dalies sumokėjus skolą, 2013 m. rugpjūčio 1 d. išlaikymo skola buvo 2735 Lt (792,11 Eur), o 2013 m. rugpjūčio 20 d. ieškovas sumokėjo dar 2000 Lt (579,24 Eur). Pagal antstolės pažymą apie S. U. skolas, varžytynių pasibaigimo dieną, t. y. 2013 m. rugpjūčio 23 d., išieškotina suma buvo 7417,75 Lt (2148,33 Eur) (738 Lt (213,74 Eur) išlaikymo skolos, 3312 Lt (959,22 Eur) vykdymo išlaidų, trečiosios eilės išieškojimo bylose – 3881,75 Lt (1124,23 Eur).

2013 m. rugpjūčio 28 d. buvo surašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas, turtą įsigijo atsakovė MB „Pajūrio lobis“, ji 2013 m. rugpjūčio 30 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį su atsakove A. U. ir minėtą turtą pardavė šiai atsakovei.

Ieškovo teigimu, turto pardavimo iš varžytynių dieną pagal antstolės V. D. vykdomąją bylą jis buvo skolingas 3402 Lt (985,29 Eur), o pridėjus antstolės V. D. išieškomą skolą iš ieškovo atsakovei A. U. bei prisijungusių antstolių G. K. ir G. J. išieškomas sumas, visą ieškovo skolą sudarė 6883,75 Lt (1993,67 Eur), todėl pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 663 straipsnio 3 dalies nuostatas iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, išieškoti nebuvo galima. Be to, išieškoma suma turi būti skaičiuojama tik iš tos vykdomosios bylos, kurioje paskelbtos varžytynės.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 28 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, priteisė atsakovei A. U. iš ieškovo S. U. 2826 Lt (818,47 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Teismas konstatavo, kad antstolė, išieškodama skolą iš ieškovo turto ir jį parduodama iš varžytynių, nepažeidė CPK 663 straipsnio 3 dalies imperatyviųjų teisės normų reikalavimų, nes iš viso iš ieškovo S. U. išieškotina suma varžytynių pasibaigimo dieną buvo 7928,75 Lt (2296,325 Eur), todėl, tiek prasidėjus varžytynėms, tiek joms pasibaigus, išieškoma iš skolininko suma viršijo įstatyme nustatytą septynių tūkstančių litų ribą. Teismas sprendė, kad nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatose nėra nustatyta, jog tais atvejais, kai prie išieškojimo prisijungia kiti antstoliai, išieškojimo suma turi būti skaičiuojama tik iš tos vykdomosios bylos, kurioje paskelbtos varžytynės. Net ir tuo atveju, jeigu išieškojimo suma būtų skaičiuojama tik iš tos vykdomosios bylos, kurioje paskelbtos varžytynės, sistemiškai aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, nagrinėjamojoje byloje antstolei, nepaisant išieškojimo likučio, nebuvo pagrindo paskelbti varžytynes neįvykusiomis pagal CPK 717 straipsnio 4 punktą, nes iki turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo momento nebuvo patenkinti visi išieškotojo reikalavimai ir apmokėtos visos vykdymo išlaidos. Teismas, sutikęs su ieškovo argumentu, kad antstolė nepagrįstai įtraukė į išieškotiną sumą vykdymo išlaidas, kurios susidaro po varžytynių (CPK 610 straipsnis), pripažino, kad šios 106 Lt (30,70 Eur) išlaidos neturi įtakos ir nesudaro pagrindo konstatuoti, jog išieškoma suma neviršija CPK 663 straipsnio 3 dalyje nustatytos sumos.

Teismas konstatavo, kad ieškovas skolos išieškojimo procese piktnaudžiavo savo teisėmis (CK 1.137 straipsnio 3 dalis), nes nuo 2005 m. gegužės 19 d., būdamas UAB „Aulona“ vadovas, ilgą laiką tinkamai nevykdė pareigos išlaikyti savo du nepilnamečius vaikus (santuoka nutraukta 2005 m. kovo 8 d. teismo sprendimu), ilgą laiką nesinaudojo savo kaip skolininko teisėmis (CPK 643 straipsnis), nebendradarbiavo, nesiėmė priemonių, jog išieškojimas būtų nukreiptas į kitą kilnojamąjį turtą ar pajamas ir tik antstoliui paskelbus apie varžytynes sumokėjo didesnę skolos dalį.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2014 m. lapkričio 12 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimą paliko nepakeistą, priteisė iš ieškovo S. U. atsakovei A. U. 500 Lt (144,81 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Kolegija konstatavo, kad varžytynės buvo paskelbtos teisėtai, nes, antstolei V. D. 2013 m. liepos 3 d. priėmus patvarkymą dėl priverstinio turto realizavimo ir paskelbus varžytynes ieškovo turtui parduoti, ieškovas šio patvarkymo nustatyta tvarka neskundė. CPK nenumato galimybės paskelbti varžytynes neįvykusiomis, jeigu skolininkas sumoka skolos dalį ir ji lieka mažesnė negu 7000 Lt (2027,34 Eur). Priešingu atveju būtų sudaromos sąlygos skolininkui piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis ir nepagrįstai vilkinti vykdymo procesą.

Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškovo skolų dydį turto pardavimo iš varžytynių ir turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo metu (7928,75 Lt (2296,32 Eur) bei pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimus. 

Kolegija nurodė, kad aplinkybė, jog tarp ieškovo ir atsakovės A. U. vyko teisminiai ginčai, negali būti laikoma teisėtu pagrindu nevykdyti pareigos išlaikyti vaikus. Išlaikymas nepilnamečiams vaikams yra teismo priteistas periodinėmis išmokomis, kurios turi būti mokamos kiekvieną mėnesį, o ne vienkartine išmoka. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo elgesį įvertino kaip piktnaudžiavimą teise, nes ieškovas skolas nutarė padengti tik tada, kai prasidėjo priverstinis skolos išieškojimas iš ieškovo turto. 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

              Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimą, Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartį ir visiškai patenkinti ieškinį bei priteisti ieškovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismai netinkamai aiškino Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 punktą. Šioje teisės normoje nenustatyta, kad, vykdydami išieškojimus, antstoliai galėtų susijungti į vieną bendrą išieškotoją ir taip vykdyti išieškojimą iš vienintelio gyvenamojo būsto. Įstatymu įtvirtinti tam tikri apribojimai, užtikrinantys išieškojimo nukreipimą į gyvenamąjį būstą (CPK 663 straipsnio 3 dalis). Pagal antstolės V. D. vykdomąją bylą, varžytynių metu ieškovo skola buvo 735 Lt (212,87 Eur), todėl antstolė neturėjo jokio teisinio pagrindo išieškojimo vykdymą nukreipti į gyvenamąjį būstą. Kasatoriaus vertinimu, antstolė nebuvo įpareigota vykdyti išieškojimų kitų antstolių naudai, todėl sudėti išieškomų sumų antstolio G. J. ir G. K. vykdomosiose bylose neturėjo pagrindo. Nors teismai ir skaičiavo išieškotinų sumų dydį, tačiau nepagrįstai priskaičiavo vykdymo išlaidas į V. D. vykdomąją bylą.

2. Teismai netinkamai taikė CPK 602 straipsnį, neteisingai įvertino skolos dydį. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai privalėjo vadovautis CPK 602 straipsnyje įtvirtintais pagrindais pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą neteisėtu. Teismai privalėjo tinkamai įvertinti antstolei V. D. reikiamą išieškoti sumą, pripažinti, kad ji neturėjo kitų antstolių įgaliojimų jų vardu vykdyti išieškojimus, neleisti sudėti antstolių priskaičiuotų vykdymo išlaidų su išieškomomis sumomis bei panaikinti varžytynių rezultatus.

3. Ieškovas, kai jo turtas buvo parduotas iš varžytynių, su šeima liko be gyvenamosios vietos, išieškotoja – atsakovė A. U. , įsigijo ginčo butą tik tam, kad jį parduotų, nes pati Lietuvoje negyvena ir čia jai gyvenamasis būstas yra nereikalingas, todėl akivaizdu, kad teismų sprendimai pažeidžia ieškovo teises į būstą, įtvirtintas Lietuvos ir tarptautiniuose teisės aktuose, Žmogaus teisių konvencijoje. Be to, teismai neatkreipė dėmesio, kad ieškovas turėjo ir kito turto, o būtent – UAB „Aulona“ akcijų, kurios įvertintos 100 000 Lt (28 962 Eur), todėl, nenukreipus išieškojimo į šį turtą, buvo pažeista ieškovo konstitucinė teisė į butą.

Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistus, priteisti iš kasatoriaus bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Atsakovė, nesutikdama su kasacinio skundo argumentu, kad antstolė ir teismas turėjo paskelbti varžytynes neįvykusiomis, nes skola vykdymo proceso metu, tiksliau – iki nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo momento, tapo mažesnė nei 7000 Lt (2027,34 Eur), nurodė, kad byloje CPK 663 straipsnio 3 dalyje nurodyto apribojimo negalima taikyti: 2013 m. liepos 1 d. išieškoma suma buvo 13 124 Lt (3800,97 Eur), prašymas dėl priverstinio išieškojimo buvo paduotas 2013 m. liepos 2 d., o patvarkymas dėl priverstinio išieškojimo priimtas 2013 m. liepos 3 d., todėl išieškojimas vykdomojoje byloje pradėtas laikantis CPK 663 straipsnio 3 dalyje nurodyto reikalavimo. Varžytynių pasibaigimo dieną išieškotina suma iš skolininko buvo 7417,75 Lt (2148,33 Eur). Atsiliepime nurodoma, kad antstolė V. D. neturėjo ir negalėjo paskelbti varžytynių neįvykusiomis, nes, vadovaujantis CPK 717 straipsnio 4 dalimi, privalėjo būti apmokėtos visos vykdymo išlaidos ir išieškotojo reikalavimai, tačiau kasatoriaus skola varžytynių pasibaigimo dieną buvo 735 Lt (212,87 Eur). Be to, prie išieškojimo prisijungus antstoliams G. K. ir G. J. , išieškotina suma padidėjo, todėl antstolė V. D. neturėjo teisės paskelbti varžytynių neįvykusiomis.

2. Nesutikdama su kasatoriaus argumentu, kad teisės aktuose nenurodytas leidimas, vykdant išieškojimus, antstoliams susijungti į vieną bendrą išieškotoją ir tokiu būdu vykdyti išieškojimą iš vienintelio gyvenamojo būsto, atsakovė nurodė, jog, neskaičiuojant susumavus prijungtų kitų antstolių išieškomų sumų, pats prisijungimo prie išieškojimo procesas taptų bevertis, nereikšmingas ir išieškojimas iš skolininko turto negalėtų būti efektyviai atliekamas, nes pats prisijungimas prie išieškojimo iš realizuojamo turto reiškia bendros skolų sumos išieškojimą ir viso to efektyvumą, lyginant išieškojimą, vykdomą atskirai kiekvieno antstolio, t. y. jei kiekvienas atskirai negalėtų areštuoti ir realizuoti skolininko turto, tai, sudėjus visų vykdomųjų dokumentų pagrindu išieškomas sumas, atsiveria reali galimybė areštuoti ir realizuoti teisės aktų tvarka vertingesnį skolininkui priklausantį turtą ir taip, atliekant įstatymų pavestas antstoliams jų vykdytinas funkcijas, užtikrinamas kreditorių interesų gynimas, atgaunant reikalaujamas sumas iš skolininko.

3. Išieškojimas pagrįstai nebuvo nukreiptas į ieškovui priklausančias UAB „Aulona“ akcijas, nes jos šiuo atveju yra faktiškai bevertės, jų vertė nuolat kinta ir jų būtų nepakakę padengti visų skolų ir vykdymo išlaidų. Be to, kasatorius UAB „Aulona“ akcijas pardavė, bet šio sandorio neįregistravo Registrų centre, todėl skolos išieškojimas iš parduotos bendrovės akcijų – neįmanomas.

4. Teismas turi ginti tik sąžiningos šalies interesus (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Ieškovas, iškėlus civilinę bylą, nemokėjo išlaikymo nepilnamečiam vaikui bei nemokėjo už komunalines paslaugas, o ieškovo skolas mokėjo atsakovė. Toks ieškovo elgesys, atsakovės teigimu, vertintinas kaip piktnaudžiavimas subjektine teise ir sąlygoja teismui teisę taikyti CK 1.137 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teisiškai reikšmingo momento, taikant CPK 663 straipsnio 3 dalyje nustatytą apribojimą išieškoti iš skolininko būsto

CPK 663 straipsnio 3 dalyje (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-729 redakcija) nurodoma, kad išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija septynis tūkstančius litų (remiantis kasacinės nutarties priėmimo metu galiojančia CPK 663 straipsnio 3 dalies redakcija – du tūkstančius trisdešimt eurų).

Šioje teisės normoje nėra aiškiai įtvirtinta, kuriuo metu (skelbimo apie varžytynes metu; varžytynių pradžios ar jų pabaigos metu; turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo metu ir kt.) išieškoma iš skolininko suma turi viršyti CPK 663 straipsnio 3 dalyje nustatytą ribą, siekiant išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena. Todėl, nustatant šį momentą, reikia remtis sisteminiu teisės aiškinimu, taip pat atsižvelgti į vykdymo proceso tikslus bei principus.

Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji civilinio proceso stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas pažymi, kad varžytynės, kaip speciali procesinė turto realizavimo forma, yra priverstinis skolininkui priklausančio areštuoto turto pardavimas, kurį atlieka antstolis CPK 691–727 straipsnių nustatyta tvarka. Varžytynės susijusios su skolininko, kreditoriaus ir skolininkui priklausančio turto pirkėjo nuosavybės teisėmis, kurių apsauga užtikrinama, jeigu turto pardavimas iš varžytynių įvyksta nepažeidžiant specialių šiai turto realizavimo formai įstatymo nustatytų reikalavimų. Varžytynės vyksta elektroniniu būdu specialiame interneto tinklalapyje tam tikrą nustatytą laiką (CPK 713 straipsnio 2, 3 dalis; 2012 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XII-72 redakcija).

Įstatyme įtvirtinti apribojimai nukreipti pinigų išieškojimą į skolininko turtą, jei išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant įstatyme numatyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų (CPK 663 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į skolininko gyvenamojo būsto apsaugos principą, CPK 663 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta įsiskolinimo riba – 2030 eurų (7000 Lt), kai gali būti realizuojamas skolininkui priklausantis būstas, kuriame jis gyvena. Šios normos tikslas – apsaugoti skolininką nuo gyvenamojo būsto netekimo, kai išieškoma skola yra santykinai nedidelė, todėl, tikėtina, išieškojimas gali būti sėkmingas ir nerealizuojant skolininko gyvenamojo būsto. Pažymėtina, kad CPK 663 straipsnio 3 dalyje, skirtingai nei CPK 663 straipsnio 4 dalyje, tiesiogiai nėra įtvirtinta, kad būstas, iš kurio negalima išieškoti, būtų paskutinis skolininko būstas. Visgi, teisėjų kolegijos nuomone, CPK 663 straipsnio 3 dalies norma turi būti aiškinama sistemiškai su CPK 663 straipsnio 4 dalimi ir tokiu būdu, kad išieškojimo ribojimas ne mažesne kaip 2030 eurų (7000 Lt) išieškoma suma būtų taikomas tik skolininko gyvenamajam būstui, kuriame jis realiai gyvena ir kuris yra paskutinis jo būstas. Neatitiktų teisės aktų sistemos aiškinimas, kad CPK 663 straipsnio 4 dalyje įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį ir interesus, saugo tik paskutinį butą (gyvenamąjį namą ar jų dalį), o CPK 663 straipsnio 3 dalimi, kurioje socialiai pažeidžiamų asmenų interesai tiesiogiai neįtvirtinti, būtų saugomas bet kuris skolininko būstas, kuriame jis apsigyvena, nors šis turėtų ir kito nekilnojamojo turto, kuriame taip pat galėtų apsigyventi ir į kurį galėtų būti nukreipiamas pinigų sumų išieškojimas.

Sprendžiant dėl apribojimų nukreipti išieškojimą į skolininko būstą, kuriame jis gyvena (CPK 663 straipsnio 3 dalis), taikymo momento, būtina atsižvelgti į priverstinio turto realizavimo specialia forma – varžytynėse, eigą. Varžytynių tvarką, be CPK nuostatų, taip pat reglamentuoja ir Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, VI dalis. Su varžytynių vykdymo tvarka pasirašytinai supažindinami ir jose dalyvaujantys asmenys, kurie pasirašo specialios formos (Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 priedas) Patvirtinimą apie susipažinimą su varžytynių vykdymo, antstolių veiksmų apskundimo tvarka ir turto pardavimo iš varžytynių galimomis pasekmėmis. Skolininko teisės, prasidėjus priverstiniam turto realizavimui varžytynėse, yra ribotos. Skolininkas turi teisę daryti įtaką varžytynių eigai, įvykdydamas vykdomąjį dokumentą – iki varžytynių paskelbimo, jų pabaigos ar turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo momento patenkindamas išieškotojo reikalavimus ir apmokėdamas visas vykdymo išlaidas (CPK 703 straipsnio 1 dalis, 704 straipsnio 2 dalis, 717 straipsnio 4 punktas) arba pasiūlydamas areštuoto turto pirkėją (CPK 713 straipsnis). Tačiau, kaip minėta, ir šių skolininko teisių įgyvendinimas yra ribojamas laiko atžvilgiu, nes tai susiję su antstolio atliekamais veiksmais (varžytynių paskelbimas, jų vykdymas). Atsižvelgiant į CPK 663 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos normos konstrukciją (,,išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija <…>”) darytina išvada, kad išieškoma suma turi viršyti toje normoje nustatytą ribą skelbimo apie varžytynes metu (CPK 706 straipsnis). Tokią išvadą patvirtina ir sisteminis teisės aiškinimas, kadangi skolininko teisė daryti įtaką varžytynių eigai (surasti areštuoto turto pirkėją (CPK 704 straipsnio 1 dalis) arba išvengti varžytynių padengiant įsiskolinimą ir vykdymo išlaidas (CPK 704 straipsnio 2 dalis) taip pat yra siejama su varžytynių paskelbimu. Priešingas aiškinimas pažeistų teisėtus išieškotojo lūkesčius įvykdyti teismo sprendimą priverstinai per įmanomai trumpiausią terminą, nes skolininkas, net ir paskelbus varžytynes, galėtų sumažinti išieškomą sumą žemiau įstatyme įtvirtintos sumos, kuriai esant taikomi išieškojimo apribojimai (CPK 663 straipsnio 3 dalis), kas kiekvienu atveju lemtų ir varžytynių atšaukimą. Apie tokio pobūdžio teisines pasekmes skolininkas iš esmės informuojamas dar priverstinio vykdymo pradžioje nusiunčiant jam raginimą įvykdyti sprendimą (CPK 655–656 straipsniai). Todėl kai skelbimo apie varžytynes metu išieškoma suma viršija CPK 663 straipsnio 3 dalyje nustatytą ribą ir išieškojimas teisėtai nukreipiamas į skolininko gyvenamąjį būstą, tačiau vykstant varžytynėms skolininkas iš dalies atsiskaito ir išieškoma suma nebesiekia CPK 663 straipsnio 3 dalyje nurodytos sumos, teisėtai prasidėjusios varžytynės netampa neteisėtos ir antstolis neprivalo jų atšaukti.

Pažymėtina, kad, pagal CPK 703 straipsnio 1 dalį, jeigu iki varžytynių pabaigos patenkinami išieškotojo reikalavimai ir apmokamos visos vykdymo išlaidos ir kitais atvejais, kai paaiškėjo aplinkybės, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos šiame Kodekse nustatyta tvarka, antstolis savo patvarkymu gali varžytynes atšaukti, o pagal CPK 717 straipsnio 4 punktą, antstolis savo patvarkymu varžytynes paskelbia neįvykusiomis, jeigu iki turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo momento patenkinami išieškotojo reikalavimai ir apmokamos visos vykdymo išlaidos. CPK 703 straipsnio ir CPK 717 straipsnio (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 redakcija) analizė leidžia daryti išvadą, kad jeigu išieškotojo reikalavimai patenkinami ir visos vykdymo išlaidos apmokamos iki varžytynių pabaigos, tai pagal CPK 703 straipsnį antstolis atšaukia varžytynes, o jeigu išieškotojo reikalavimai patenkinami ir visos vykdymo išlaidos apmokamos po varžytynių pabaigos, bet iki turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo momento, tai CPK 717 straipsnio 4 punktas įpareigoja antstolį paskelbti varžytynes neįvykusiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo T. M. skundą dėl antstolės veiksmų, bylos Nr. 3K-3-178-695/2015).

Remdamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija formuluoja šią aktualią teismų praktikai teisės taikymo nagrinėjamoje byloje taisyklę: nepriklausomai nuo to, kad, paskelbus skolininko būsto, kuriame jis gyvena, varžytynes, išieškoma suma tampa mažesnė negu 7000 Lt (2030 eur), tam, kad taikant CPK 703 straipsnio 1 dalį varžytynės būtų atšauktos arba taikant CPK 717 straipsnio 4 punktą paskelbtos neįvykusiomis, turi būti patenkinami išieškotojo reikalavimai ir apmokamos visos vykdymo išlaidos.

Byloje teismų nustatyta, kad antstolė V. D. vykdė iš kasatoriaus priteisto išlaikymo ir skolos išieškojimą; prie vykdomo išieškojimo buvo prijungtas ir antstolės V. D. iš kasatoriaus vykdomas bylinėjimosi išlaidų išieškojimas, taip pat prie išieškojimo prisijungė antstoliai G. K. ir G. J.. Apeliacinės instancijos teismas nustatė faktinę aplinkybę, kad ieškovo skolų dydis turto pardavimo iš varžytynių ir turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo metu buvo 7928,75 Lt (2296,32 Eur).

Nors, kasatoriaus teigimu, varžytynių metu ieškovo skola buvo mažesnė nei CPK 663 straipsnio 3 dalyje nustatytas 7000 Lt (2030 Eur) išieškojimo apribojimas, tačiau, kaip teismų nustatyta byloje, iki turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo momento nebuvo patenkinti išieškotojo reikalavimai ir apmokėtos visos vykdymo išlaidos, todėl nagrinėjamojoje byloje antstolei nebuvo pagrindo paskelbti varžytynes neįvykusiomis (CPK 717 straipsnio 4 punktas), o skolininkui remtis CPK 663 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu išieškojimo iš skolininkui priklausančio būsto apribojimu.

Dėl CPK 663 straipsnio 3 dalies taikymo, prie išieškojimo prisijungus kitiems antstoliams

Kasaciniame skunde teigiama, kad antstolė nebuvo įpareigota vykdyti išieškojimų kitų antstolių naudai, todėl, vykdant varžytynes, sudėti išieškomų sumų antstolio G. J. ir G. K. vykdomosiose bylose neturėjo pagrindo.

Teisėjų kolegija šį kasacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą.

Vykdymo proceso esmė, vykdant teismo sprendimus dėl priteisimo, – surasti skolininko turtą, jį areštuoti, realizuoti ir, gavus pinigus, atsiskaityti su skolininko kreditoriais. Todėl skolininko turto realizavimas – vienas iš pagrindinių vykdymo proceso etapų, turinčių didelės įtakos, kad visas vykdymo procesas būtų sėkmingas. Siekiant efektyvaus vykdymo proceso, CPK 759 straipsnio 1 dalyje nustatyta prisijungimo prie išieškojimo, vykdomo skirtingų antstolių iš to paties skolininko turto ir lėšų, galimybė. CPK 759 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolio iniciatyva prisijungimą prie išieškojimo, vykdomo skirtingų antstolių iš to paties skolininko turto ir lėšų, antstolis vykdo Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatyta tvarka ir terminais (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 redakcija). Prisijungimas neturi retroaktyviosios galios ir reiškia teisę dalyvauti anksčiau pradėtoje vykdomojoje byloje po prisijungimo atliekant vykdymo veiksmus. Sprendimų vykdymo instrukcijos (2011 m. lapkričio 14 d. įsakymo Nr. 1R-265 redakcija) 11 punkto 2 dalyje nustatyta, kad kiti antstoliai, vykdantys išieškojimą iš to paties skolininko, gali prisijungti prie išieškojimo iš realizuojamo turto ir lėšų, gautų realizavus šį turtą, siųsdami turtą realizuojančiam antstoliui vykdomojo dokumento patvirtintą kopiją ir patvarkymą dėl prisijungimo prie išieškojimo.

Kasaciniame skunde nėra teisiškai pagrįstų argumentų, kodėl, apskaičiuojant CPK 663 straipsnio 3 dalyje nustatytą sumą, negali būti atsižvelgiama ir į prisijungusių prie išieškojimo antstolių išieškomas sumas. CPK 759 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto prisijungimo prie išieškojimo normos tikslas – sudaryti galimybę kitiems išieškotojams, kurių vykdomuosius dokumentus vykdo kiti antstoliai, dalyvauti tenkinant jų reikalavimus iš skolininko turto. Tokiu atveju bendra (kartu su prisijungusiais antstoliais) išieškoma suma gali padidėti, ją lyginant su pradine išieškoma suma, todėl siekiant patenkinti išieškotojų reikalavimus skolininko teisės gali būti varžomos tokia apimtimi, kokia yra reikalinga siekiant patenkinti visų išieškotojų, o ne tik vieno ar kai kurių reikalavimus.

Remdamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija formuluoja šią aktualią teismų praktikai teisės taikymo nagrinėjamoje byloje taisyklę: taikant CPK 663 straipsnio 3 dalį ir nustatant iš skolininko išieškomą sumą, nėra draudimo prie pradinės antstolio išieškomos sumos pridėti kitų antstolių, kurie CPK 759 straipsnio 1 dalies pagrindu prisijungė prie išieškojimo, išieškomas sumas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, prie išieškojimo iš kasatoriaus turto ir lėšų, gautų realizavus šį turtą, prisijungė antstolė V. D., vykdžiusi bylinėjimosi ir vykdymo išlaidų išieškojimą iš kasatoriaus, taip pat antstolis G. K., kuris iš ieškovo vykdė baudos ir vykdymo išlaidų išieškojimą, bei antstolis G. J., kuris vykdė skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimą.

Teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo argumentus, kad, sprendžiant dėl CPK 663 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto ribojimo išieškant iš gyvenamojo būsto, nepagrįstai buvo įskaičiuotos ir vykdymo išlaidos. Pažymėtina tai, kad CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumas, o šaliai geranoriškai nevykdant sprendimo, jis įvykdomas priverstinai, vadovaujantis CPK VI dalies normomis. Dėl to atsiranda ir vykdymo išlaidų. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, kasacinis teismas prieina prie išvados, kad teismai teisingai nustatė iš kasatoriaus (skolininko) išieškotiną sumą, todėl pagrįstai sprendė, jog antstolė V. D., vykdydama išieškojimą iš ieškovo S. U. turto ir parduodama varžytynėse ieškovui priklausančio 34/100 buto, nepažeidė imperatyviųjų teisės normų.

Kiti kasacinio skundo argumentai (apie buto nereikalingumą atsakovei A. U. ir apie galimybę nukreipti išieškojimą į UAB ,,Aulona” akcijas) neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kasacijos pagrindų, kuriems esant kasacinis teismas gali peržiūrėti apeliacinės instancijos teismo nutartį teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis), todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal kasacinį skundą teisės taikymo aspektu, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo kasacine tvarka pakeisti ar panaikinti apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis), todėl ji paliktina nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasacinis teismas patyrė 18,26 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2015 m. liepos 23 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

Atmetus kasacinį skundą, kasatoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovė A. U. pateikė mokėjimo dokumentus, iš kurių matyti, kad už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą ji sumokėjo advokatui 150 Eur (T. 2, b. l. 74–75). Ši atsakovės sumokėta suma atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų bei 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 pakeistų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis) 7 ir 8.14 punktuose nustatytą dydį, todėl priteistina atsakovei iš kasatoriaus (CPK 93, 98 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei A. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo S. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidoms kasaciniame teisme atlyginti. 

Priteisti valstybei iš ieškovo S. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) 18,26 Eur (aštuoniolika Eur 26 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                       Andžej Maciejevski

Rimvydas Norkus

Gediminas Sagatys