Civilinė byla Nr. 2A-789-324/2016

Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01437-2015-6

Procesinių sprendimų kategorijos: 2.5.10.2.4.1; 2.5.10.2.4.2; 2.5.10.5.2.5; 3.3.1.14

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 31 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. F., atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinius skundus dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1752-559/2015 pagal ieškovo A. F. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas pateikė ieškinį, kuriame prašė pripažinti, kad buvo pažeistas jam iškeltos baudžiamosios bylos procesas, t. y. buvo netinkamas įrodymų rinkimas ir vertinimas, neteisėtas ir nepagrįstas suėmimas (27 mėnesiai), ieškovo atžvilgiu suėmimo terminas nebuvo protingas; priteisti iš atsakovės 9383 Eur turtinei žalai ir 1 000 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2012 m. gegužės 25 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu Nr. 1-99-317/12 ieškovą pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 150 straipsnio 4 dalyje, skyrė 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose; paskirtą bausmę BK 64 straipsnio l d., 3 d. subendrinus dalinio sudėjimo būdu su 2009 m. gruodžio 31 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 179 straipsnio 1 dalį paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausme, pritaikius BK 65 straipsnio l dalies l punkto b punkto papunktį, skyrė ieškovui galutinę 4 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose; bausmės pradžią skaičiavo nuo ieškovo sulaikymo BPK 140 straipsnyje numatyta tvarka nuo 2010 m. rugsėjo 3 d.; iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliko nepakeistą kardomąją priemonę – suėmimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-66/2013 panaikino Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nuosprendžio dalį, kuria ieškovas buvo pripažintas kaltu, dėl jo priėmė naują nuosprendį – išteisino ieškovą dėl kaltinimų pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (nusikalstama veika, padaryta iki 2010 m. rugpjūčio 19 d.); panaikino paskirtą kardomąją priemonę – namų areštą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. sausio 14 d. baudžiamojoje byloje Nr. 2K-131/2014 paliko galioti Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 13 d. nuosprendį. Ieškovas buvo nepagrįstai suimtas ir ilgai kalintas nuo 2010 m. rugsėjo 3 d. iki 2012 m. gruodžio 14 d. (27 mėnesį 11 dienų). Teismų procesiniais sprendimais nustatyta, kad nukentėjusiojo R. K. parodymai, kuriems turėjo įtakos kitų asmenų veiksmai ir be jų pagalbos jis tokių parodymų nebūtų davęs, negali būti laikomi ieškovo kaltės įrodymu. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje detaliai ir visapusiškai išnagrinėjo nuteistojo V. V., liudytojos S. K. ir kitų parodymus, ekspertizės išvadas, ir padarė išvadą, kad byloje nėra jokių duomenų apie A. F. dalyvavimą seksualiai prievartaujant R. K.. Netinkamas įrodymų rinkimas ikiteisminio tyrimo metu yra neteisėti veiksmai (pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas), dėl kurių kyla atsakovės civilinė atsakomybė. Dėl neteisėtų veiksmų ieškovui buvo pareikšti įtarimai, tai turėjo įtakos parenkant kardomąją priemonę, nustatant kardomojo kalinimo laiką. Nustačius, kad vienas iš pagrindinių įrodymų, kuriuo buvo grindžiamas įtarimas bei kaltinimas ieškovui, yra netinkamas ir negalima juo remtis, mano, kad, nesant šio įrodymo, ieškovui nebūtų taikytos arba būtų taikytos švelnesnės procesinės prievartos priemonės nei suėmimas. Ieškovas dėl neteisėto, nepagrįsto arešto ir pareikštų kaltinimų patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, negali gyventi namuose, nes aplinkiniai įsitikinę, kad ieškovas atlikinėjo bausmę už padarytą nusikaltimą (seksualinį prievartavimą). Po įkalinimo ieškovo gyvenimas sužlugo, nuolat jaučiasi nesaugus aplinkoje, galvoja, kad jį visi atpažįsta ir smerkia, nors jokio nusikaltimo nepadarė. Per ieškovo 27 įkalinimo mėnesius asmenys be specialybės per mėnesį uždirbdavo apie 1200 Lt (347 Eur). Patirta turtinė žala – negautos pajamos – sudaro 32400 Lt (9383 Eur) (27x1200). Dėl pareikštų nepagrįstų kaltinimų ir suėmimo patyrė moralinę žalą, t. y. dvasinį skausmą, išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, gero vardo visuomenėje praradimą, pažeista jo garbė ir orumas, aplinkiniai smerkia jį, kad jis neva iškrypėlis–pedofilas, atlikęs 27 mėnesių bausmę už visuotinai smerktiną nusikaltimą. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo praktiką, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką bylose prieš Lietuvą mano, kad 1 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovui iš atsakovės 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, likusią ieškinio dalį atmetė. Sprendė, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas teisėtai, pagal ikiteisminio tyrimo institucijos turimą medžiagą buvo pagrindas iškelti baudžiamąją bylą. Trijų instancijų teismų procesiniuose sprendimuose nebuvo konstatuota, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ieškovo atžvilgiu, kiti taikyti su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai yra neteisėti. Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas procesiniuose sprendimuose nurodė, kad nukentėjusysis apie D. P. ir A. F. veiksmus papasakojo įtakotas tyrėjo J. R. klausimų, tarp kurių buvo ir atsakymus menančių klausimų. Konstatavo neteisėtus ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus, kurie, nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau jais buvo pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).  Vien skirtingas teismų įrodymų vertinimas nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtų teismo veiksmų, priimant apkaltinamąjį nuosprendį ieškovo atžvilgiu. Įvertinęs Jonavos rajono apylinkės ir Kauno apygardos teismų nutartis, kuriomis ieškovui skirtas suėmimas, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 21 d. ir 2011 m. birželio 15 d. nutartis dėl suėmimo termino pratęsimo padarė išvadą, kad ieškovo, kuris buvo įtariamas sunkaus smurtinio nusikaltimo asmeniui padarymu, laikinas sulaikymas ir suėmimas laikotarpiui, per kurį atlikti būtini proceso veiksmai, atitiko baudžiamojo proceso įstatymo (BPK 140 straipsnis) reikalavimus, tačiau ieškovui skirta ir vėliau pratęsta kardomoji priemonė neturėjo esminės reikšmės atliekamiems ikiteisminio tyrimo veiksmams. Sprendė, kad kardomoji priemonė – suėmimas, kuris truko 27 mėnesius, ieškovui buvo taikoma nepagrįstai ilgai, tam nebuvo objektyvaus pagrindo, kardomosios priemonės tikslai galėjo būti pasiekti švelnesne kardomąja priemone. Suėmimo skyrimas ir jo pratęsimas motyvuotas labai sunkaus nusikaltimo padarymu. Ši aplinkybė galėjo būti svarbi skiriant suėmimą ir pratęsiant jo terminą iki šešių mėnesių (BPK 127 straipsnio 1 dalis), tačiau vėlesnio suėmimo termino pateisinimui teismas negalėjo apsiriboti abstrakčiais argumentais. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti įtariamojo (ieškovo) netinkamą elgesį ikiteisminio tyrimo metu, nėra objektyvių duomenų, kad ieškovas ikiteisminio tyrimo metu galėjo padaryti kitas nusikalstamas veikas ar bėgti (slėptis). Tęsti suėmimą surašius kaltinamąjį aktą ir bylą perdavus teismui taip pat nebuvo objektyvios būtinybės, tai nebuvo būtina viešajam interesui apsaugoti. Ieškovas iki sulaikymo nedirbo, šiuo metu taip pat nedirba ir nesimoko, todėl sprendė, kad jis neįrodė patirtos turtinės žalos fakto (aplinkybės, kad suėmimo laikotarpiu būtų realiai gavęs nurodomas pajamas). Neigiami padariniai ieškovui atsirado dėl jam paskirto suėmimo reiškiamais įtarimais (kaltinimais) pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (lytinės aistros tenkinimas su mažamečiu asmeniu). Nustatant neturtinės žalos dydį įvertino, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas pagrįstai, tačiau ieškovo suėmimas tęsėsi pernelyg ilgą laiką; suėmimo paskyrimui turėjo įtakos teismo nustatyti neteisėti ikiteisminio tyrimo institucijos veiksmai, siejami su mažamečio apklausa; egzistavo galimybė ieškovui skirti švelnesnes kardomąsias priemones; ieškovui taikytas suėmimas buvo siejamas su kaltinimu padarius labai sunkų nusikaltimą; atsižvelgė į ieškovo pasyvų elgesį, nededant pakankamų pastangų susirasti darbą, mokytis; atsižvelgė į valstybės ekonominę padėtį, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, teismų praktiką tokio pobūdžio bylose.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad su sprendimu nesutinka.

Teismas, spręsdamas dėl turtinės žalos, daro prielaidą ir kelia abejones, kad ieškovas galėtų dirbti. Kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis turi teisę į darbą pagal Konstituciją. Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. Taikytas 27 mėnesių suėmimas padarė tiesioginę įtaką ieškovo negautoms pajamoms, kurias jis galėjo gauti įsidarbindamas pagal specialybę.

Priteista 6000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti neatitinka sąžiningumo, protingumo kriterijų atsižvelgiant į ieškovo suėmimo laiką. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. lapkričio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-584/2009 patvirtino, kad 20 000 Lt už 14 dienų suėmimą atitinka sąžiningumo, protingumo kriterijus. Ieškovas buvo įkalintas 27 mėnesius, buvo kaltinamas baisiu, visuomenėje smerktino nusikaltimo padarymu. Žala asmeniniam gyvenimui padaryta neatitaisomai, jo reputacija sugadinta visam gyvenimui. Dėl pareikšto kaltinimo, be pagrindo pritaikyto suėmimo, proceso trukmės bei kaltinimo sunkumo ieškovas patyrė neturtinę žalą – sunkių dvasinių išgyvenimų, emocinę įtampą, išgyvenimų dėl ateities.

Prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti.

Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad sprendimu nesutinka.

Teismas nenurodė, nuo kada ieškovo suėmimas tapo nebūtinu, kiek laiko truko neteisėtas jo suėmimas. Nėra aišku, už kokį laikotarpį teismas skaičiavo priteistiną neturtinę žalą. Neaišku, koks suėmimo terminas būtų protingas ir nepažeistų ieškovo teisių ir teisėtų interesų. Ieškovo suėmimo terminas buvo žymiai trumpesnis, nei BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytas maksimalus suėmimo terminas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į suformuotą teismų praktiką šios kategorijos bylose, neįvertino specifinių kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2014, 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 323/2013). Teismas privalėjo atsižvelgti į tai, jog ieškovas nebuvo vedęs, neturėjo nepilnamečių vaikų, iki suėmimo nedirbo bei nepatyrė jokios turtinės žalos. Jokių sunkių padarinių dėl per ilgo suėmimo ieškovas nepatyrė. Teismas nenurodė argumentų, kurie sąlygojo nukrypimą nuo teismų praktikos.

Teismas nevertino, jog į procesą įtrauktas tik vienas valstybės atstovas, ją atstovaujantis bylose dėl teismo veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Nustačius neteisėtus ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus ir neįtraukus tinkamo atsakovės atstovo, teismas pažeidė rungimosi ir dispozityvumo principus.

Prašo panaikinti sprendimą ir ieškinį atmesti arba sumažinti ieškovui priteistą neturtinės žalos atlyginimą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad ieškovas turi įrodyti turtinės žalos atsiradimo aplinkybes, kad turėjo gauti pajamas, bet jų negavo dėl neteisėtų teismo veiksmų. Ieškovas nepateikė duomenų ir tai pagrindžiančių įrodymų, kokio dydžio pajamas ir kokiu pagrindu turėjo gauti, kad iki suėmimo dirbo ar kitaip naudojosi savo teise į darbą, pvz. buvo užsiregistravęs darbo biržoje. Abstraktūs ieškovo teiginiai apie negautas pajamas neįrodo patirtos turinės žalos. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Ne visais atvejais, siekiant apginti pažeistą neturtinę teisę, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą, o teisės pažeidimo pripažinimas – savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Teismas ne tik galėjo priteisti mažesnį neturtinės žalos atlyginimą, tačiau, ieškovui neįrodžius visų civilinės atsakomybės sąlygų, neturtinės žalos nepriteisti arba pripažinti teisės pažeidimo faktą, atsisakant priteisti žalos atlyginimą. Ieškovo prašoma priteisti neturtinė žala akivaizdžiai viršija Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje priteisiamus neturtinės žalos dydžius.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas, konstatavęs nepagrįstai ilgai ieškovui taikytą kardomąją priemonę suėmimą, teisingai nustatė ieškovui atlygintinos neturtinės žalos dydį, pagrįstai netenkino ieškinio dėl turtinės žalos priteisimo ir neįtraukė dalyvauti byloje ikiteisminio tyrimo institucijos.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl procesinių teisės normų, reglamentuojančių valstybės atstovavimą bylose dėl žalos atlyginimo

           Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos valstybei dėl atlyginimo žalos, atsiradusios dėl nepagrįsto baudžiamojo kaltinimo, suėmimo ir nuteisimo pirmosios instancijos teisme.

Nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad skirtingas įrodymų vertinimas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtus teismo veiksmus priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Apeliacine tvarka tikrinamoje byloje nustatyta, kad ieškovo išteisinimo padarius nusikaltimą, numatytą BK 150 straipsnio 4 dalyje, pagrindas buvo apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodyti neteisėti ikiteisminio tyrimo institucijos pareigūno (tyrėjo) veiksmai, atliekant nepilnamečio nukentėjusio apklausą (menančių klausimų pateikimas, kurių įtakotas nukentėjusysis pradėjo pasakoti apie A. F. veiksmus prieš jį), ir jokių kitų duomenų apie A. F. dalyvavimą seksualiai prievartaujant nukentėjusįjį nebuvimas.

CK 6.272 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės (2 dalis). Be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala (3 dalis).

Remiantis CPK 51 straipsnio 4 dalimi, valstybei civiliniame procese atstovauja Vyriausybė, įstatymų numatytais atvejais – kita institucija. Pagal Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2002 m. gegužės 21 d. įstatymo Nr. IX-895 2 straipsnį Lietuvos Respublikos valstybės biudžete kasmet numatomų asignavimų žalai, atsiradusiai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų (aktų) (LR CK 6.272 straipsnis) valdytojas yra LR teisingumo ministerija. Iš šių asignavimų ji vykdo teismo sprendimus dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų. Tuo remiantis nesutiktina su apeliante atsakove, jog pirmosios instancijos teismas dalyvauti byloje privalėjo įtraukti ikiteisminio tyrimo instituciją. Institucija, dėl kurios pareigūno kaltės atsirado žala, valstybei atstovauja tais atvejais, kai valstybė, atlyginusi dėl atitinkamo ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo pareigūno tyčinių veiksmų (aktų) atsiradusią žalą, įgyvendina regreso teisę teismo tvarka išieškoti iš šių asmenų jos sumokėtą sumą (Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo 5 straipsnio 1 dalis).

Argumentą dėl CPK 12, 13 straipsniuose įtvirtintų rungimosi ir dispozityvumo principų pažeidimo apeliantė atsakovė sieja su nukentėjusiojo parodymais, kuriems įtakos turėjo kitų asmenų parodymai.

Rungimosi principas reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti, dispozityvumo principas – šalių ir kitų proceso dalyvių teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Apeliantė atsakovė neginčija pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškovo išteisinimo pagrindo (neteisėtų ikiteisminio tyrimo institucijos pareigūno veiksmų), todėl jos argumentai apie rungimosi principo pažeidimą vertintini kaip hipotetiniai. Pažymėtina, kad ieškovas, įrodinėdamas neteisėtus veiksmus, rėmėsi faktais, nustatytais įsiteisėjusiu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu ir kasacinio teismo nutartimi, t.y. aplinkybėmis, kurių nereikėjo įrodinėti (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Tai pašalina apeliantės atsakovės keliamą prielaidą apie rungimosi principo pažeidimą. Jos argumentas dėl teisės laisvai disponuoti jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis atmestinas kaip nekonkretus.

Dėl neturtinės žalos

Iš dalies sutiktina su apeliante atsakove, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadose nekonstatavo, nuo kada ieškovo suėmimo taikymas tapo nebūtinas bei kiek laiko truko neteisėtas jo suėmimas.

Byloje nustatyta, kad ieškovas laikinai buvo sulaikytas 2010 m. rugsėjo 3 d. pareiškus įtarimą, Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartimi jam paskirtas suėmimas 20 dienų, 2010 m. rugsėjo 21 d., spalio 12 d., lapkričio 11 d. ir 2011 m. sausio 13 d. prokuroro pareiškimais suėmimo terminus buvo prašyta pratęsti, Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 22 d., spalio 12 d., lapkričio 11 d. ir 2011 m. sausio 13 d. nutartimis suėmimo terminai pratęsti atitinkamai 20 dienų, vienam, dviem mėnesiams ir vienam mėnesiui 18 dienų. Teismo nutarčių turinys iš esmės tapatus nutarčiai taikyti suėmimą (įtariamasis gali slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, nes už padarytą nusikalstamą veiką gresia reali laisvės atėmimo bausmė; bandydamas išvengti baudžiamojo persekiojimo gali nevaržomai išvykti iš Lietuvos; gali trukdyti procesui, bandyti pats ar per kitus asmenis paveikti nukentėjusiuosius; nukentėjusieji ir įtariamasis gyvena tame pačiame kaime, todėl įtariamajam būnant laisvėje, jam iškiltų galimybė su jais bendrauti; gali daryti naujas nusikalstamas veikas, nes įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą, todėl yra pagrindas manyti, kad iki nuosprendžio priėmimo įtariamasis gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų.). 2011 m. vasario 19 d. ir 2011 m. gegužės 18 d. prokuroro pareiškimais prašyta pratęsti suėmimo terminą 3 mėnesiams, prašymai grįsti iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir prašymas taikyti suėmimą. Papildomai nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo byla yra ypatingai sudėtinga, būtina atlikti papildomą DNR tyrimą, o 2011 m. gegužės 18 d. pareiškime nurodyta, kad papildomo DNR tyrimo išvada dar negauta. Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 24 d. ir 2011 m. gegužės 31 d. nutartimis suėmimo terminai buvo pratęsti abu kartus 3 mėnesiams. Nutartyse nurodyta, kad įtarimas yra grindžiamas nukentėjusiojo, liudytojų, įtariamojo V. V. parodymais, ekspertizių ir specialistų atliktų tyrimų išvadomis, kad šios bylos sudėtingumą lemia būtinumas paskirti papildomą DNR tyrimą. 2011 m. gegužės 31 d. pratęsdamas suėmimo terminą teismas nurodė, kad A. F. įtariamas tyčinio labai sunkaus nusikaltimo padarymu, kurio sankcijoje numatyta tik terminuoto laisvės atėmimo bausmė nuo trejų iki trylikos metų, todėl vien tai yra pakankamas pagrindas pačios griežčiausios kardomosios priemonės terminui pratęsti. Motyvuodamas, kad A. F. gali trukdyti procesui, teismas nurodė, kad V. V. po 2011 m. vasario 28 d. pakeitė parodymus galimai po kitų įtariamųjų įtakos, kad dėl ikiteisminio tyrimo metu paskirtų ir atliekamų tyrimų bei ekspertizių skaičiaus byla laikytina sudėtinga, dar negauta papildomo DNR tyrimo išvada, be kurios nėra galimybės užbaigti ikiteisminį tyrimą. Dėl Kauno apygardos teismo nutarčių A. F. teikė skundus, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 21 d. ir 2011 m. birželio 15 d. nutartimis A. F. skundai buvo atmesti. Kaltinamasis aktas byloje buvo surašytas 2011 m. liepos 12 d., 2011 m. liepos 14 d. byla perduota teismui. Kauno apygardos teismas 2011 m. liepos 29 d. nutartimi bylą perdavė nagrinėti teisiamajame posėdyje 2011 m. rugsėjo 15 d. Kauno apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi kaltinamojo A. F. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2011 m. rugsėjo 3 d. Teismo nutartyje nurodyta, kad nusikaltimo, kuriuo kaltinamas A. F., sunkumas ir gresiančios bausmės dydis pagal teismų praktiką yra pakankamas pagrindas pačios griežčiausios kardomosios priemonės pratęsimui, o jo teistumas leidžia daryti išvadą, kad jis gali daryti naujus nusikaltimus. Suėmimo terminas pratęstas siekiant užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Vėliau suėmimo terminai A. F. buvo pratęsti 2011 m. gruodžio 2 d. ir 2012 m. vasario 17 d. teismo nutartimis tais pačiais motyvais. Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d.  nuosprendžiu A. F. nuteistas laisvės atėmimo bausme. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka,  Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartimi byloje A. F. kardomoji priemonė  suėmimas pakeista į namų areštą 2013 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu jis išteisintas. Bendra suėmimo trukmė –  27 mėnesiai ir 11 dienų.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, įtarimas labai sunkaus nusikaltimo padarymu galėjo būti svarbi ir objektyviai pateisinama aplinkybė skiriant suėmimą ir vėliau pratęsiant jo terminą iki šešių mėnesių (t.y. iki 2011 m. kovo 3 d.), tačiau tam, kad pateisinti vėlesnį suėmimo termino pratęsimą, teismas negalėjo apsiriboti bendrais ir abstrakčiais argumentais, jo sprendimai šiais klausimais turėjo būti išsamiai motyvuoti ir pagrįsti konkrečiais su bylos aplinkybėmis susijusiais ir naujais argumentais, kurių nebuvo. Sprendė, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti ieškovo netinkamą elgesį ikiteisminio tyrimo metu. Priešingai, ieškovo elgesys viso ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu buvo nuoseklus, jis niekada nepripažino padaręs nusikaltimą, savo parodymų ikiteisminiame tyrime ir nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje nekeitė. Ieškovas turėjo pastovią gyvenamąją vietą, iki suėmimo mokėsi Jonavos politechnikos mokykloje pagal apdailininko profesinio mokymo programą, mokykloje buvo charakterizuojamas teigiamai. Kauno tardymo izoliatoriaus administracijos pateiktoje charakteristikoje nurodyta, kad, nors A. F. adaptavosi sunkiai, konfliktinių situacijų neiškilo, jis apibūdinamas kaip ramaus uždaro būdo, mandagus, nesiveliantis į konfliktus, per visą buvimo izoliatoriuje laikotarpį drausmės pažeidimų nepadarė, jo elgesys vertinamas teigiamai. Pats įtariamasis A. F. 2011 m. balandžio 29 d. davė sutikimą, kad jam būtų taikomas psichofiziologinis tyrimas, panaudojant poligrafą, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas būtų bandęs trukdyti procesui.

Pažymėtina, kad apeliantė atsakovė pastarųjų išvadų neginčija. Atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 21 d. ir 2011 m. birželio 15 d. nutarčių, kuriomis baudžiamojoje byloje buvo  atmesti A. F. skundai dėl suėmimo termino pratęsimo, motyvus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl šešių mėnesių suėmimo trukmės pagrįstumo vertinimo. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog, pratęsiant suėmimo terminą, buvo remtasi abstraktaus pobūdžio argumentais (bylos sudėtingumu ir didele apimtimi, ekspertizių atlikimu įtariamajam V. V., nukentėjusiajam bei mažamečiam liudytojui, duomenų gavimu iš užsienio valstybių įstaigų, jų vertimu į lietuvių kalbą, neįvardintų proceso veiksmų ar kitų dokumentų gausa ir pan.), jų nesusiejant su įtariamuoju A. F.. Išteisinamasis nuosprendis patvirtina, kad duomenų apie A. F. kaltę nėra nei viename iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų.  

Nors padaręs minėtą išvadą pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nebuvo objektyvios būtinybės tęsti suėmimą po to, kai buvo surašytas kaltinamas aktas ir byla perduota teismui, apibendrintai sprendė, jog 27 mėnesių trukmės suėmimas buvo taikomas nepagrįstai ilgai, sprendimo argumentai dėl suėmimo nepagrįstumo pasibaigus šešių mėnesių suėmimo terminui rodo, jog pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl nepagrįstai taikymo suėmimo 2011 m. kovo 3 d.– 2012 m. gruodžio 14 d. laikotarpiu, t.y. 21 mėnesį ir 10 dienų.

Formuodamas teismų praktiką dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl nepagrįstai ilgai taikytos kardomosios priemonės suėmimo, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, „nustatydamas neturtinės žalos dydį už neteisėtą procesinės prievartos priemonės – suėmimo taikymą teismas turi atsižvelgti, be kita ko, į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes: teisės į laisvę pažeidimo aplinkybes (be pirmiau nurodytos suėmimo trukmės, į neteisėtų valstybės institucijų veiksmų, sukėlusių teisės pažeidimą, pobūdį, konkrečius atitinkamų baudžiamojo proceso metu priimtų sprendimų trūkumus ir kt.); suėmimo padarinius asmeniniam gyvenimui (ar suimtas asmuo turėjo šeimą, nepilnamečių vaikų; ar turėjo ypatingų užsiėmimų, kuriuos nutraukė suėmimas); suėmimo  padarinius asmens sveikatai, įskaitant psichinę sveikatą; suėmimo padarinius profesiniam gyvenimui; aplinkybes, dėl kurių galėtų būti mažinamas atlygintinos žalos dydis, įskaitant nukentėjusiojo ir valstybės ekonominę padėtį (nors valstybės ekonominė padėtis tiesiogiai neatspindi nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos padarinių, tačiau sprendžiant dėl neteisėtais teisėsaugos institucijų veiksmais asmeniui padarytos neturtinės žalos dydžio į ją būtina atsižvelgti tam, kad priteisiamos neturtinės žalos dydis atspindėtų socialinį kontekstą ir nebūtų socialiai neteisingas) bei nukentėjusiojo asmens kaltę (CK 6.297 straipsnis).“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2014 pagal ieškovo G. A. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl žalos atlyginimo).

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino teisės į laisvę pažeidimo aplinkybes (apeliacinės instancijos teismas jų nekartoja), atsižvelgė į tai, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas pagrįstai, į pasyvų ieškovo elgesį dėl suėmimo padarinių šalinimo, atsisakant darbo biržos pasiūlymo mokytis ir įsigyti profesinę kvalifikaciją kitame mieste, tokiu būdu pakeičiant jam priešišką aplinką, į tai, kad, nors suėmimo metu jis išlaikytinių neturėjo, tačiau dėl suėmimo nutraukė mokymąsi profesinėje mokykloje, atsisakė sporto užsiėmimų. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė atsižvelgiantis ir į žalos dydžio ryšį su socialiniu kontekstu (minimalios algos dydžiu 800 Lt), valstybės ekonominę padėtį bei teismų praktiką, teisėjų kolegijos  vertinimu, dėl to, kad sprendime neįvardijo neteisėto suėmimo trukmės, šias aplinkybes įvertino nepakankamai. Nuo 2011 m. kovo 3 d. iki 2012 m. liepos 31 d. minimali alga sudarė 800 Lt (LR Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimas Nr.1368), nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. – 850 Lt (LR Vyriausybės 2012 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 718), todėl vien minimali alga 17 mėn. laikotarpiu sudarė 13600 Lt (800x17), 4 mėn. ir 10 d. laikotarpiu – apytiksliai 3683 Lt. Bendra minimalios algos dydžio suma 17 283 Lt (5005 Eur) yra beveik tapati priteistai pirmosios instancijos teismo, kuri buvo nustatyta atsižvelgiant ir į kitus ieškovo neturtinius netekimus. Tai sudaro pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismo priteista neturtinės žalos suma nėra proporcinga realiems neturtiniams ieškovo netekimams. Aktuali ir ta aplinkybė, kad, finansų ministerijos duomenimis, bendrasis vidaus produktas Lietuvoje 2011 m. augo (www.finmin.lt, aktualūs valstybės finansų duomenys). Remiantis sprendime nurodyta teismų praktika, neturtinė žala dėl pusės metų suėmimo trukmės buvo nustatyta 12 000 Lt (3475 Eur) (kasacinio teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis Nr. 3K-3-536/2014), dėl 15 mėnesių ir 15 dienų neteisėto suėmimo trukmės – 10 000 Eur (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis Nr. 2A-2308-392/2015), kitais atvejais sąlygiškai panašiose bylose neturtinės žalos atlygis buvo nustatytas toks: septynių parų neteisėto administracinio arešto atveju – 1000 Lt (289 Eur) (kasacinio teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartis Nr. 3K-3-323/2013), 2003 m. balandžio 5 d. – gegužės 19 d. laikotarpio neteisėto suėmimo atveju – 20 000 Lt (5792 Eur) (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutartis Nr. 2A-584/2009), keturių mėn. trukmės neteisėto suėmimo atveju – 10 000 Lt (2896 Eur) (kasacinio teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartis Nr.3K-3-89/2010), kt., (žr., pvz., kasacinio teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje R. M. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-196/2007; 2007 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje A. N. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bylos Nr. 3K-7-7/2007). Įvertinęs pastarąsias aplinkybes, ilgą nepagrįsto suėmimo laiką bei atsižvelgdamas į pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką šios kategorijos bylose ir teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus apeliacine tvarka vertinamoje byloje atitinka 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Pirmosios instancijos teismas, neįvardijęs neteisėto kardomosios priemonės taikymo laikotarpio, nepakankamai įvertino aplinkybes, svarbias neturtinės žalos dydžio nustatymui, todėl sprendimas pakeistinas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis apie tai, kad ieškovas, negavęs jokių darbinių pajamų iki suėmimo ir nedirbdamas po šios kardomosios priemonės panaikinimo pakankamai ilgą laikotarpį, turtinės žalos atlyginimo reikalauja nepagrįstai, todėl pirmosios instancijos teismo argumentų nekartoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Konstitucijoje reglamentuotos kiekvieno žmogaus teisės laisvai pasirinkti darbą realizavimas priklauso nuo to, ar žmogus tą teisę įgyvendina. Nedirbęs iki suėmimo ir po šios kardomosios priemonės panaikinimo, netęsdamas mokymosi ankstesnėje profesinėje mokykloje bei ir atsisakydamas darbo biržos pasiūlymo įgyti išsilavinimą kitame mieste, apeliantas ieškovas nepagrįstai teigia, kad dėl suėmimo jis neteko pajamų, kurias galėjo gauti įsidarbindamas pagal specialybę.

Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, padidinant pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistą neturtinę žalą, nekeičiant likusios sprendimo dalies. Atsakovės apeliacinis skundas atmestinas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

nutaria:

pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimą, ieškovui priteistą neturtinę žalą padidinant iki 10 000 (dešimties tūkstančių) Eur.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjos              Aušra Baubienė

              Virginija Gudynienė

              Izolda Nėnienė