Nr. DOK-3088
Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01803-2023-3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. rugpjūčio 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės,
susipažinusi su 2024 m. rugpjūčio 7 d. paduotu pareiškėjo A. V. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutarties peržiūrėjimo
,
n u s t a t ė :
Pareiškėjas padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byloje dalyvaujant suinteresuotiems asmenims A. R. ir valstybės įmonei Registrų centrui.
Šiaulių apygardos teismas 2024 m. gegužės 8 d. nutartimi paliko nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. sausio 17 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjo patikslintas pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo netenkintas.
Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Pareiškėjas kasaciniame skunde nurodo, kad teismai pažeidė materialiosios ir proceso teisės normas, kadangi neatsižvelgė į tai, dėl kokių priežasčių nebuvo sudaryta notarinė sutartis, kad pareiškėjas įregistravo deklaraciją apie garažo statybos užbaigimą, kad valstybės įmonės Registrų centro darbuotojai nurodė kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, kad garažo perleidimas atitiko tikrąją šalių valią; teismai neatkreipė dėmesio į išskirtinę pareiškėjo situaciją, todėl formaliai aiškino nuosavybės teisės įgijimo pagrindus. Pasak pareiškėjo, teismai taip pat nukrypo nuo savo suformuotos praktikos, o kasacinio teismo praktikos šiuo klausimu nėra. Pareiškėjas nuosavybės teisę į garažą įgijo įgyvendinęs statytojo teisę ir atlikęs visas statybos užbaigimo procedūras, o tai, pareiškėjo tvirtinimu, yra kitas pagrindas juridiniam faktui nustatyti.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė ir aiškino skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, pareiškėjui grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti pareiškėjui A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), 55 (penkiasdešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, 2024 m. rugpjūčio 7 d. sumokėto akcinės bendrovės ,,Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 395.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Jūratė Varanauskaitė
Dalia Vasarienė