Civilinė byla Nr. e2S-1357-221/2018

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-24815-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.7.8; 3.3.2.5

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovui V. G. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir jo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti atsakovo tėvystę nepilnametei E. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai E. R. po 190 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, 3 600 Eur išlaikymo įsiskolinimą, bylinėjimosi išlaidas.

Kauno apylinkės teisme 2018 m. kovo 28 d. buvo gautas šalių prašymas patvirtinti 2018 m. kovo 21 d. sudarytą taikos sutartį ir nutraukti civilinę bylą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 29 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir nutraukė civilinę bylą, iš atsakovo valstybei priteisė 37 Eur žyminį mokestį.

Taikos sutartimi atsakovas pripažino, kad yra E. R. tėvas, o E. R. yra atsakovo duktė, atsakovas įsipareigojo teikti nepilnametei dukrai išlaikymą po 150 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukros pilnametystės, šalys susitarė, kad dukros išlaikymo įsiskolinimas nuo kreipimosi į teismą dienos iki taikos sutarties pasirašymo dienos yra 450 Eur, o nuo 2014 m. gruodžio 19 d. iki 2017 m. gruodžio 19 d. – 1 000 Eur.

Teismas, pasisakydamas dėl byloje esančios Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, nurodė, kad šalys taikos sutartyje nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, todėl bylinėjimosi išlaidos proceso šalims nepaskirstytinos.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. nutarties dalį dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų nepriteisimo ir įpareigoti teismą išspręsti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų klausimą. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismas ex officio privalo spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teisės aktuose nėra įtvirtinta proceso šalių pareiga inicijuoti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų priteisimą ir savarankiškai nuspręsti, kad sudarant taikos sutartį šios išlaidos būtų priskiriamos kurios nors šalies patiriamoms išlaidoms ir vienašališkai taikos sutartyje numatyti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų paskirstymą, t. y. proceso šalims nesuteikta teisė atsisakyti valstybės patirtų išlaidų priteisimo valstybės naudai ar numatyti jų atlyginimo tvarką. Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu, patyrė ne ieškovė, kuriai buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, o valstybė, todėl šios išlaidos turi būti atlyginamos.

Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Byloje nagrinėjamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo už suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, kuomet byla yra baigiama patvirtintus tarp proceso šalių sudarytą taikos sutartį.

Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartimi buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir jo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir civilinė byla nutraukta. Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-17-T-5219-20672 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. 2018 m. kovo 14 d. pirmosios instancijos teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal kurią valstybės patirtos išlaidos teikiant ieškovei antrinę teisinę pagalbą sudaro 109,91 Eur. Pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį ir nutraukdamas civilinę bylą, nepriteisė valstybei antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, motyvuodamas tuo, kad šalys taikos sutartyje nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos. Su šiuo procesiniu sprendimu nesutinka Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, atskirąjį skundą grįsdama tuo, kad pirmosios instancijos teismas ex officio privalėjo spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu, patyrė ne ieškovė, kuriai buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, o valstybė. Apeliacinės instancijos teismas šį atskirojo skundo argumentą pripažįsta pagrįstu.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos esmė yra ta, kad dalis ar visos tokios pagalbos teikimo tam tikrų kategorijų asmenims išlaidos yra apmokamos iš specialiai tam skirtų valstybės biudžeto lėšų. Asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ši pagalba teikiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, susijusios su civilinės bylos nagrinėjimu, išlaidų atlyginimo tvarka įtvirtinta CPK 99 straipsnio 2 dalyje, t. y. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavęs duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

Iš šalių sudarytos taikos sutarties nustatyta, kad šalys joje neaptarė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė neteikia pagrindo išvadai, kad teismas neturi spręsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei klausimo CPK numatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai nusprendus teikti ieškovei valstybės garantuojamą 100 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovei advokatą, valstybė, o ne byloje dalyvaujantys asmenys, patyrė išlaidas. Dėl to nei ieškovė, nei atsakovas, sudarydami taikos sutartį, negalėjo išspręsti klausimo dėl valstybės išlaidų, kadangi jie jų nepatyrė. Šiuo atveju bylinėjimosi išlaidas patiria valstybė, kuri tiesiogiai nedalyvauja šalims sudarant taikos sutartį, todėl šalims nesusitarus, kuri iš jų atlygins visas valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas, jos valstybei turi būti atlygintos remiantis CPK 96 straipsniu (CPK 99 straipsnio 2 dalis).

CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Iš byloje pareikšto ieškinio, taikos sutartimi išspręstų reikalavimų, spręstina, kad buvo patenkinta 73 proc. ieškovės reikalavimų (pirmasis reikalavimas patenkintas 100 proc. antrasis – 79 proc., trečiasis – 40 proc.). Byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 96 straipsnio 4 dalis), todėl iš jo valstybei turėjo būti priteista 80,23 Eur (109,91 x 73 / 100) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad dėl padarytų procesinės teisės normų pažeidimų pirmosios instancijos teismo nutartis pakeistina, priteisiant iš atsakovo valstybei 80,23 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 29 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Priteisti iš atsakovo V. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) valstybei 80,23 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas, nurodant, kad šios išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB Luminor Bank Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja              Virginija Lozoraitytė