Civilinė byla Nr. 2-2170-374/2017
Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01123-2017-2
MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. rugsėjo 20 d.
Marijampolė
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Gustienė, vadovaudamasi LR CPK 246 str. 2 d., išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovui UAB „Concordia Way“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir su tuo susijusio neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovas S. K., patikslinęs ieškinį, teismo prašo: pripažinti S. K. darbo sutarties nutraukimą LR DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu neteisėtu; darbo sutartį nutraukti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti S. K. iš atsakovo 23,92 eurų vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną dieną, taikant penkių dienų savaitės grafiką už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėtai žymėtų pravaikštų, t.y. nuo 2017-01-08 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti S. K. iš atsakovo 34,20 eurų/ mėn dydžio privalomų sveikatos draudimo įmokų sumą už kiekvieną priverstinės pravaikštos mėnesį, pradedant skaičiuoti nuo 2017-01-30, t.y. atleidimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taikant 9 proc. įmokų tarifą nuo minimaliojo darbo užmokesčio dydžio, pastarojo padidėjimo atveju; iš atsakovo ieškovo S. K. naudai priteisti 95,00 eur už 2017-01-08 ir 2017-01-09 dienpinigių, 550,16 eur neišmokėto darbo užmokesčio už 2017 m. sausio mėn., 16,30 eur patirtų kelionės išlaidų grįžimui iš komandiruotės į namus, 15,00 eur patirtų išlaidų už vairuotojo kortelės duomenų nuskaitymą, 12,37 eur ieškovo kelionės išlaidų iš Varėnos į Marijampolės rajono apylinkės teismą bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas UAB „Concordia Way“ atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, prašo taikyti ieškinio senatį, dėl prašomų priteisti sumų jau yra pasisakiusi Darbo ginčų komisija ir šis klausimas išspręstas. Kadangi atsakovas laiko, jog ieškovas iš darbo atleistas teisėtai, todėl tenkinti ieškinį dalyje dėl išmokų už priverstinės pravaikštos laiką taip pat nėra pagrindo.
Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, gautas atsakovo atstovo advokato padėjėjo V. R. pranešimas, kuriame nurodoma, kad atsakovas atsisakė atstovo paslaugų ir advokato padėjėjas daugiau šio atsakovo negali atstovauti. Atsakovo neatvykimo į teismo posėdį priežastys nežinomos, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl ieškovo prašymu priimtinas sprendimas už akių (CPK 246 str. 2 d.).
Ieškinys tenkintinas dalinai.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas su atsakovu 2016-12-09 sudarė terminuotą darbo sutartį Nr. 21, kuria ieškovas buvo priimtas dirbti atsakovo įmonėje vairuotoju-ekspeditoriumi, darbą pradėti 2016-12-12 (1 t. b.l. 15-17). Sutarties terminas baigėsi – 2017-03-11. Bendravimas tarp ieškovo-darbuotojo ir atsakovo-darbdavio vyko telefonu arba el. paštu.
Ieškovo teigimu, darbo funkcijas jis vykdė nuo 2016-12-10 iki 2017-01-08. Apie tai, kad jis atleistas iš darbo ieškovas sužinojo tik 2017-01-23 (1 t. b.l. 54). Po keleto pokalbių ir pretenzijų, ieškovas gavo atsakovo 2017-01-27 įsakymą dėl drausminės nuobaudos skyrimo (1 t. b.l. 61 antra pusė), o 2017-01-30 įsakymu ieškovas atleistas iš darbo nuo 2017-01-30 ankstesnio, 2017-01-27 įsakymo pagrindu, pagal LR DK 136 str. 2 d. (1 t. b.l. 62 antra pusė). Ieškovas nesutinka su tokiu atleidimo iš darbo pagrindu, nes jo nuomone, jis dirbo visą laiką, tačiau dėl atsakovo netinkamo požiūrio į darbuotoją kilo nesutarimai, nepagrįstos pretenzijos.
Ieškovas nurodo, kad pagal galiojančius įstatymus, neteisėtai atleistam ir taip nuo darbo nušalintam darbuotojui atsiranda prievolė Sodrai mokėti privalomąsias sveikatos draudimo įmokas. Ieškovo teigimu, atleidimo iš darbo dienai jos sudarė 34,20 euro per mėnesį. Todėl, ieškovo nuomone, iš atsakovo priteistina po 34,20 euro privalomų sveikatos draudimo įmokų suma už kiekvieną priverstinės pravaikštos mėnesį, pradedant skaičiuoti nuo 2017-01-30 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taikant 9 procentų įmokų tarifą nuo minimaliojo darbo užmokesčio dydžio, pastarojo padidėjimo atveju.
Ieškovas taip pat teigia, kad darbo ginčų komisija išsprendė darbo užmokesčio klausimą, apimdama laikotarpį tik iki 2017-01-07 (imtinai), todėl, ieškovo nuomone, jam liko neišmokėtas darbo užmokestis už 2017-01-08 – 57,00 eurų dienpinigių, už 2017-01-09 – 38 eurai dienpinigių, o už laikotarpį nuo 2017-01-08 iki 2017-01-30 jam priklauso darbo užmokestis - 550,16 eurų (23 d.d. x 23,92 eur vidutinio darbo užmokesčio).
Be to, ieškovo teigimu, darbdavys neteisėtai jam neapmokėjo ir kelionės išlaidų iš komandiruotės į namus 2017-01-09, kurios sudaro 13,60 eurų. Ieškovas taip pat nurodo, kad atsakovas jam neapmokėjo faktiškai patirtas išlaidas už vairuotojo kortelės duomenų nuskaitymą.
Ieškovas taip pat prašo priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuojant po 23,92 eurų už darbo dieną.
Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, visų pirma prašo taikyti ieškinio senatį. Jo teigimu, ieškovas neginčija aplinkybės, kad apie atleidimą iš darbo sužinojo 2017-01-31, kai gavo iš atsakovo ginčijamą įsakymą. Todėl atsakovo nuomone, paskutinė termino diena, kada ieškovas galėjo paduoti ieškinį buvo 2017-02-28. Atsakovo teigimu, ieškovas su ieškiniu kreipėsi tik 2017 m. kovo mėnesį. Dėl šių priežasčių, atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį.
Atsakovo nuomone, ieškovas atleistas iš darbo pagrįstai pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p., kadangi neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną. Atsakovo teigimu, ieškovas į darbą be svarbių priežasčių neatvyko į darbą daugiau nei vieną darbo dieną, jam buvo žymimos pravaikštos, o tai reiškia, kad ieškovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, už kurį galima taikyti griežčiausią nuobaudą – atleidimą iš darbo. Be to, atsakovo teigimu, ieškovas padarė žalą įmonės turtui, kas taip pat sudarė pagrindą taikyti drausminę atsakomybę.
Atsakovas, teigdamas, kad ieškinys nepagrįstas, atitinkamai nesutinka ir su kitais ieškovo reikalavimais, laiko jais nepagrįstais, todėl atmestinais.
LR DK IV skyriaus „Terminai“ normose įtvirtinti šių rūšių (pobūdžio) terminai: ieškinio senaties, naikinamieji, procedūriniai ir procesiniai (DK 27-29 straipsniai). LR DK 27 straipsnyje, reglamentuojančiame ieškinio senatį, nustatyta, kad: ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (1 dalis); bendras ieškinio senaties terminas darbo teisiniams santykiams yra treji metai, jeigu DK ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų (2 dalis); ieškinio senačiai taikomos CK ir CPK nuostatos, jeigu darbo įstatymuose nėra specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų (5 dalis). DK 29 straipsnyje, reglamentuojančiame procedūrinius ir procesinius terminus, įtvirtinta, kad darbo įstatymuose nustatytiems procedūriniams ir procesiniams terminams taikomos CPK nuostatos dėl tokių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus darbo įstatymų nustatytas išimtis. Taigi, DK 27 ir 29 straipsniuose yra reglamentuojami skirtingų rūšių (pobūdžių) terminai. Termino teisinis kvalifikavimas (rūšies (pobūdžio) nustatymas) reikalingas jo taikymą reglamentuojančioms teisės normoms identifikuoti ir, vadovaujantis jomis, tinkamai jį taikyti.
Atsakovas nurodo, kad jo nuomone, paskutinė termino kreiptis su ieškiniu į teismą diena – 2017 m. vasario 28 d. Teismas sutinka su atsakovo nuomone šiuo klausimu, tačiau ieškovas ieškinį pateikė paštu, spaudas ant voko, kuriame atsiųsti dokumentai patvirtina, kad dokumentai iš ieškovo gyvenamosios vietos išsiųsti 2017-02-28 (1 t. b.l. 71). Todėl spręstina, kad ieškovas senaties termino nepažeidė.
Atleidimas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu yra drausminė nuobauda (DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 10 straipsnio 1 dalis, 136 straipsnio 4 dalis). Drausminės atsakomybės pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas (DK 234, 235 straipsniai).
Atleidimas iš darbo yra griežčiausia drausminė nuobauda, todėl ją taikyti leidžiama, kai kitos nuobaudos buvo neefektyvios.
Darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 str.). Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai (DK 235 str.1 d.). Šiuo atveju, ieškovas iš darbo atleistas už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą – be svarbių priežasčių neatvyko į darbą daugiau nei vieną darbo dieną. Šios aplinkybės gali būti įrodinėjamos visomis įrodinėjimo priemonėmis, išvardintomis CPK 177 str. Kaltė yra viena iš būtinų sąlygų darbuotojo atsakomybei atsirasti pagal darbo teisę (DK 246 str.). Kaltė, kaip ir kitos atsakomybės atsiradimo sąlygos, nustatoma pažeidimo padarymo metu. Kadangi darbuotojo kaltė nėra preziumuojama, buvus jo kaltą veiką turi įrodyti darbdavys. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą), tenka darbdaviui (atsakovui), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą – darbuotojui (ieškovui).
Pažymėtina, kad neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną yra laikomas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu, todėl net ir vieną dieną ar pamainą neatvykus į darbą, darbdavys turi teisę skirti griežčiausią nuobaudą ir atleisti iš darbo ( DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktas).
Atsakovas nepateikė tinkamų rašytinių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Prie atsiliepimo į ieškinį atsakovas pateikė įmonės darbuotojų J. G., S. K. raštiškus paaiškinimus apie nustatytus automobilio, kuriuo naudojosi ieškovas, sugadinimus (1 t. b.l. 161-163), pats ieškovas pateikė iš atsakovo gautą pretenziją bei raginimą dėl žalos atlyginimo (1 t. b.l. 57, 59 antra pusė). Jokių įrodymų, kad ieškovas buvo tinkamai informuotas apie žalos faktą arba jo dalyvavimą tinkamai įforminant žalos padarymo faktą, nepateikta. Be to, atsakovas, atleisdamas ieškovą iš darbo nesilaikė nuobaudų skyrimo tvarkos, nustatytos LR DK 240-241 str. Pažymėtina, kad 2017-01-27 įsakymu „Dėl drausminės nuobaudos S. K. skyrimo“ jokia nuobauda ieškovui neskirta (1 t. b.l. 61 antra pusė). Tik po 3 dienų priimamas įsakymas dėl S. K. atleidimo, kuriame nurodoma, jog ieškovas atleidžiamas iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. nuo 2017-01-30. Šiame įsakyme nurodoma, kad atleidimo iš darbo pagrindas – drausminė nuobauda, kuri paskirta 2017-01-27 įsakymu. Kaip minėta, 2017-01-27 įsakymu ieškovui nepskirta jokia drausminė nuobauda. Šiame įsakyme kalbama tik apie tariamai įmonės patirtą žalą, kuri nepagrindžiama jokiais rašytiniais įrodymais. Nors atsiliepime teigiama, kad ieškovas atleistas iš darbo už pravaikštas, tačiau nurodytama atleidimo iš darbo pagrinde – 2017-01-27 įsakyme apie jokias pravaiksšas nekalbama. Prie atsiliepimo į ieškinį, atsakovas pateikia darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuose pažymėti, jog ieškovas nuo 2017 m. sausio 8 d. nedirbo – žymėta pravaikštos (1 t. b.l. 160). Duomenų, kad darbdavys kokiais nors būdais siekė išsiaiškinti su darbuotoju, kodėl jis nedirba, nėra. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad 2017-01-06 telefoninio pokalbio metu ieškovas darbdavio atstovui S. K. pats pranešė, kad atsisako dirbti. Iš ieškovo prie ieškinio pateiktų rašytinių įrodymų – susirašinėjimo su atsakovo įmonės darbuotoju 2017-01-18 – 2017-01-25 laikotarpiu, matyti, kad darbdavys nereiškė jokių pretenzijų dėl neatvykimo į darbą, nesiaiškinio jokių priežasčių, dėl kurių ieškovas nedirba arba nepraneša apie priežastis trukdančias atvykti į darbą ir atlikti darbines pareigas. Kitų įrodymų, patvirtinančių ieškovo atsisakymą ar negalėjimą dirbti, byloje nepateikta. Tokiu būdu, spręstina, kad ieškovas atleistas iš darbo be jokio teisėto pagrindo ir pažeidžiant atleidimo iš darbo įstatymo nustatytą tvarką. Dėl aukščiau nurodytų motyvų ieškinys šioje dalyje laikytinas pagrįstu ir įrodytu (DK 234 str.). Kaip pasekmė tenkintinas reikalavimas dėl darbo sutarties nutraukimo datos – darbo sutartis laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Sutinkamai su DK 300 str. 3 d., jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Ieškovas nenori grįžti į pirmesnį darbą, kadangi jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, todėl ieškovas į pirmesnį darbą negrąžintinas, darbo sutartis laikytina nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos (DK 300 str. 4 d.). Kaip pasekmė tenkinti ieškovo reikalavimai dėl išmokos už visą priverstinės pravaikštos laiką priteisimo (DK 300 str. 3 d.). Už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos 2017-01-30 iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Tarp šalių pasirašytoje darbo sutartyje nustatytas darbo užmokestis – 500 eur per mėnesį, todėl 500 eur x 7,5 mėn = 3750 eur (neatskaičius mokesčių), ir po 500 eur kas mėnesį iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Iš priteisiamos sumos bus atskaitomi mokesčiai, tame tarpe ir privalomos sveikatos draudimo įmokos, todėl reikalavimas dėl privalomų sveikatos draudimo įmokų priteisimo yra perteklinis, todėl netenkintinas.
Ieškovas prašo priteisti jam priteisti 95,00 eur už 2017-01-08 ir 2017-01-09 dienpinigių, 550,16 eur neišmokėto darbo užmokesčio už 2017 m. sausio mėn., 16,30 eur patirtų kelionės išlaidų grįžimui iš komandiruotės į namus, 15,00 eur patirtų išlaidų už vairuotojo kortelės duomenų nuskaitymą. Analogišką reikalavimą ieškovas reiškė Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijoje, kuri 2017-03-09 sprendimu Nr. DGKS-1188 šiuos klausimus išsprendė (1 t. b.l. 118-121). Pagal LITEKO sistemos duomenis, atsakovas minėtą darbo ginčų komisijos sprendimą apskundė, tačiau šie klausimai bus nagrinėjami kitoje civilinėje byloje (Varėnos rajono apylinkės teismas, civilinė byla 2-539-308/2017).
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 12,37 eur ieškovo kelionės išlaidų iš Varėnos į Marijampolės rajono apylinkės teismą. Pažymėtina, kad LR CPK nenumato galimybės priteisti ieškovui jo kelionės į teismą išlaidų, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas (CPK 178 str.).
Ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas žyminis mokestis ir teismo pašto išlaidos (CPK 93, 96 str.).
Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsniu, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 - 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį tenkinti dalinai.
Pripažinti S. K., a/k (duomenys neskelbtini) darbo sutarties, sudarytos 2016-12-09 su UAB „Concordia Way“ nutraukimą LR DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu neteisėtu.
Darbo sutartį laikyti nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Priteisti iš atsakovo UAB „Concordia Way“, į/k (duomenys neskelbtini), buveinės adresas Laikštės g. 13, Marijampolė, ieškovo S. K., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) naudai 3750 eur (tris tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt eurų) išmoką už priverstinės pravaikštos laiką (neatskaičius mokesčių) ir po 500 eurų (penkis šimtus eurų neatskaičius mokesčių) kas mėnesį iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo UAB „Concordia Way“, į/k (duomenys neskelbtini), buveinės adresas Laikštės g. 13, Marijampolė, 112,50 eur (vienas šimtas dvylika eurų 50 ct) žyminio mokesčio ir 12,28 eur (dvylika eurų 28 ct) teismo pašto išlaidų valstybei.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Marijampolės rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 1-4 dalių, 80 straipsnio 3 dalies reikalavimus.
Ieškovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.