Civilinė byla Nr. e2A-207-798/2020

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00170-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.2;

3.3.1.14; 3.3.1.18.3 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijos Tamošiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Hausera“, atsakovės A. S. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Krekenavos projektai“ apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hausera“ ieškinį atsakovėms ūkininkei A. S., uždarosioms akcinėms bendrovėms „Krekenavos projektai“, „Architektūra ir konstrukcijos“, „ZSTATYBA“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir – UAB) „Hausera“ (toliau ir – subrangovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama jos naudai solidariai iš atsakovių ūkininkės A. S. (toliau – ir užsakovė), UAB „Krekenavos projektai“ (toliau ir – rangovė), UAB „Architektūra ir konstrukcijos“ ir UAB „ZSTATYBA“ priteisti 269 139,62 Eur skolos pagal subrangos sutartis ir prie jų sudarytus susitarimus; solidariai iš atsakovių UAB „Krekenavos projektai“, UAB „Architektūra ir konstrukcijos“ ir UAB „ZSTATYBA“ priteisti 6 722,89 Eur skolos pagal    2017 m. birželio 16 d. subrangos sutartį Nr. 17/06/16/01; priteisti iš atsakovių UAB „Krekenavos projektai“, UAB „Architektūra ir konstrukcijos“ ir UAB „ZSTATYBA“ iš viso   27 391,64 Eur delspinigių pagal visas tris subrangos sutartis; priteisti iš atsakovių ūkininkės A. S., UAB „Krekenavos projektai“, UAB „Architektūra ir konstrukcijos“ ir UAB „ZSTATYBA“ 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad ūkininkė A. S. 2016 m. gegužės 20 d. pasirašė Rangos sutartį   Nr. 0517/2016 (toliau – ir Rangos sutartis) su rangove UAB „Krekenavos projektai“, veikiančia pagal 2016 m. balandžio 12 d. Jungtinės veiklos sutartį Nr. 001 su UAB „Architektūra ir konstrukcijos“ ir UAB „ZSTATYBA“. Šių darbų atlikimui UAB „Krekenavos projektai“ su ieškove UAB „Hausera“ pasirašė 3 subrangos sutartis: 1) 2017 m. birželio 16 d. Nr. 17/03/16/01 (toliau – Subrangos sutartis Nr. 1); 2) 2017 m. liepos 20 d. Nr. 17/07/20/01 (toliau ir – Subrangos sutartis Nr. 2); 3) 2017 m. rugpjūčio 31 d. Nr. 13/08/20/01 (toliau – Subrangos sutartis Nr. 3). 

3.       Ieškovės teigimu, pagal Subrangos sutartį Nr. 1 atsakovė UAB „Krekenavos projektai“ dalinai atsiskaitė ir liko skolinga 6 722,89 Eur. Subrangos sutartis Nr. 2 ir Nr. 3 pasirašė tik todėl, kad užsakovė ūkininkė A. S. Susitarimais garantavo tiesioginį apmokėjimą, nes rangovė UAB „Krekenavos projektai“ turėjo finansinių sunkumų, o pagrindinė rangos sutartis finansuojama iš Europos Sąjungos (toliau ir – ES) skirtų paramos lėšų. Iš viso ieškovė pagal Subrangos sutartis Nr. 2 ir Nr. 3 atliko darbų ir išrašė rangovei sąskaitų už 369 542,50 Eur. Ūkininkė 2017 m. rugsėjo 13 d. sumokėjo 100 402,88 Eur, todėl liko skolinga 269 139,62 Eur. Ieškovės teigimu, nors Subrangos sutartyse įrašytas tik Rangovės UAB „Krekenavos projektai“ pavadinimas, tačiau ji veikė Jungtinės veiklos sutarties pagrindu, todėl visų Jungtinės veiklos dalyvių UAB „Krekenavos projektai“, UAB „Architektūra ir konstrukcijos“ ir UAB „ZSTATYBA“ atsakomybė solidari. Papildomi Susitarimai, kuriais atsakovė ūkininkė A. S. įsipareigojo atsiskaityti tiesiogiai su ieškove, o ne su atsakove kaip rangove, nepanaikino Subrangos sutarčių ir iš jų kylančios Rangovės pareigos atsiskaityti su ieškove. Todėl atsirado ir ūkininkės A. S. solidarioji atsakomybė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Panevėžio apygardos teismas 2019 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: iš UAB „Krekenavos projektai“ ieškovei UAB „Hausera“ priteisė 51 125,89 Eur skolos,                4 601,33 Eur delspinigių, 815,18 Eur žyminio mokesčio ir nuo priteistos sumos (55 727,22 Eur) 8 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. liepos 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš ūkininkės A. S. ieškovei UAB „Hausera“ priteisė 224 736,62 Eur skolos, 2 471,82 Eur žyminio mokesčio ir nuo priteistos sumos (224 736,62 Eur) 8 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. liepos 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Atmetė ieškinį dalyje dėl skolos iš atsakovių UAB „Architektūra ir konstrukcijos“ ir UAB „ZSTATYBA“ priteisimo bei atmetė atsakovės UAB „Architektūra ir konstrukcijos“ prašymą dėl baudos ieškovei skyrimo.

5.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nesant Jungtinės veiklos sutarties, kurios pagrindu veikdama atsakovė UAB „Krekenavos projektai“ sudarė Rangos sutartį su ūkininke originalo, nėra galimybės patikrinti į bylą pateiktos kopijos tikrumo. Kadangi šiuo įrodymu remiasi ieškovė, grįsdama ieškinį, o atsakovė ūkininkė A. S. – savo atsikirtimus, teismas padarė išvadą, kad jos neįrodė, jog 2016 m. balandžio 12 d. buvo sudaryta Jungtinės veiklos sutartis Nr. 001 tarp UAB „Krekenavos projektai“, UAB „Architektūra ir konstrukcijos“, UAB „ZSTATYBA“ (toliau ir – Jungtinės veiklos sutartis). Teismas taip pat sprendė, kad patikimu ir tinkamu įrodymu laikoma UAB „ZSTATYBA“ pateikta 2016 m. balandžio 12 d. Bendradarbiavimo sutartis Nr. 001 (toliau ir – Bendradarbiavimo sutartis), atmetant atsakovės ūkininkės A. S. pateiktą teismui Bendradarbiavimo sutartį ir tokio pat turinio Nacionalinei mokėjimo agentūrai, nes nepateiktas jos originalas ir sutartyje nurodytos šalys nepripažįsta tokią sudariusios. Ieškovė Bendradarbiavimo sutartį vertino kaip Jungtinės veiklos sutartį. Iš Bendradarbiavimo sutarties turinio teismas nustatė, kad tai bendro pobūdžio bendradarbiavimo sutartis, kuria aiškiai ir suprantamai susitarta – norint dalyvauti konkurse ar projekte – turi būti pasirašyta atskira sutartis. Įrodymų, jog tokia atskira sutartis buvo sudaryta – nėra. Teismas sprendė, kad Bendradarbiavimo sutarties turinys neatitinka Jungtinės veiklos sutarčiai keliamų reikalavimų. Byloje nustatyta, kad atsakovės UAB „Architektūra ir konstrukcijos“ bei UAB „ZSTATYBA“ nesutiko dalyvauti ūkininkės A. S. skelbtame konkurse ir pasirašyti rangos sutarties, nes trumpas atlikimo terminas, visa atsakomybė perkeliam tik jiems. Todėl pasirašė tik neįsipareigojančią Bendradarbiavimo sutartį žinodami, kad tokio turinio sutartis taip pat netinka konkursui. Konstatavus, kad atsakovės nepasirašė Jungtinės veiklos sutarties, byloje esantis statybos leidimas, statybos žurnalo įrašai ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtino atsakovių teiginį, kad jos nedalyvavo konkurse, nepasirašė rangos sutarties ir neįgaliojo to daryti UAB „Krekenavos projektai“, todėl joms solidarioji pareiga atsiskaityti su ieškovei su kitomis atsakovėmis nekyla. UAB „Hausera“ (subrangovė) su atsakove UAB „Krekenavos projektai“ (rangovė) pasirašė tris Subrangos sutartis: 2016 m. birželio 16 d.;  2016 m. liepos 20 d. ir 2017 m. rugpjūčio 31 d.  Pagal  2017 m. birželio 16 d. Subrangos sutartį Nr. 17/06/16/01 Subrangovė įsipareigojo iki 2017 m. liepos 31 d. įrengti pamatus fachverkinėms kolonoms ir įrengti pastato metalinį karkasą pagal užsakovo pateiktą gaminių montavimo schemą už 51 125,89 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM). Nesant ginčo dėl to, kad ieškovė užsakovės naudai atliko darbus, nurodytus Lokalinėje sąmatoje prie 2017 m. birželio 16 d. Subrangos sutarties Nr.17/06/16/01 ir tuo pilnai įvykdė sutartį, o atsakovė juos be išlygų priėmė, pirmosios instancijos teismas, užskaitė UAB „Krekenavos projektai“ atliktą 2017 m. lapkričio 10 d. mokėjimą (44 403 Eur) ieškovei pagal 2017 m. liepos 10 d. Subrangos sutartį ir ieškinio reikalavimą dėl apmokėjimo pagal 2017 m. birželio 16 d. Subrangos sutartį tenkino iš dalies, priteisiant iš atsakovės UAB „Krekenavos projektai“ 51 125,89 Eur  skolą už ieškovės atliktus darbus pagal 2017 m. birželio 16 d. Subrangos sutartį. Nagrinėjamu atveju atsakoves UAB „Krekenavos projektai“ ir ūkininkę A. S. siejo statybos rangos sutartiniai santykiai, o ieškovę UAB „Hausera“ ir atsakovę UAB „Krekenavos projektai“ – subrangos sutartys. Analizuojant ieškovės pateiktą 2017 m. liepos 20 d. Subrangos sutartį Nr.17/07/20/01 matyti, kad ji sudaryta tarp UAB „Krekenavos projektai“ ir UAB „Hausera“ dėl monolitinių sienučių ir pastato g/b grindų įrengimo pagal užsakovės suderintą projektą už 248 728,52 Eur be PVM iki 2017 m. rugsėjo 8 d. 2017 m. liepos 25 d. sudarytas susitarimas Nr. 1, pasirašytas tarp ūkininkės A. S., UAB „Krekenavos projektai“, veikiančios pagal 2016 m. balandžio 12 d. Jungtinės veiklos sutartį Nr. 001, sudarytą su UAB „Architektūra ir konstrukcijos“ ir su UAB „ZSTATYBA“ ir tarp UAB „Hausera“ (teismas pirmiau pripažino nesant sudarytos Jungtinės veiklos sutartis). Teismas, įvertinęs susitarimus neatsiejamai nuo subrangos sutarčių ir rangos sutarties, šalių paaiškinimus, rašytinę bylos medžiagą, padarė išvadą, kad susitarimais buvo susitarta, jog už pagal Subrangos sutartimis atliktus darbus, patenkančius į Rangos sutartį, subrangovei apmoka tiesiogiai užsakovė ir tokiu mokėjimu įvyksta atsiskaitymų užskaitymas: subrangovė  užskaito kaip gautą užmokestį iš rangovės, o pastaroji – kaip iš užsakovės. Galiojant sutarčių laisvės principui, tokie Susitarimai galimi, šalys ne tik jų neginčijo, bet ir dalinai įvykdė. Užsakovė pateikė UAB „Krekenavos projektai“ vadovo 2017 m. rugsėjo 18 d. Prašymą, kuriame informuojama, kad po susitikimo su Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau ir – VMI) specialistais, pagal tarp jų pasirašytą Rangos sutartį dėl fermos statybos (duomenys neskelbtini), negali užskaityti atsiskaitymo su subrangovais, nes neleidžia įstatymai, todėl ateityje prašė už atliktus fermos statybos darbus ir sumontuotą fermos įrangą mokėjimus vykdyti tiesiogiai į UAB „Krekenavos projektai“ sąskaitą. Taip pat pateikė 2017 m. lapkričio    3 d. Prašymo Sutikimo pervesti pinigus kopiją, kuriuo UAB „Krekenavos projektai“ prašė pagal išrašytą 2017 m. lapkričio 3 d. sąskaitą Nr. 14278 lėšas tiesiogiai pervesti į UAB „Krekenavos projektai“ sąskaitą. Rangovės UAB „Krekenavos projektai“ vadovas teismo posėdžiuose neigė rašęs tokio turinio raštus, prašymus. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas nepripažino jų tinkamais įrodymais, pagrindžiančiais ūkininkės A. S. teiginį nelikus pareigos atsiskaitinėti su rangove. Užsakovė taip pat tvirtina, kad nebuvo pareigos mokėti tiesiogiai subrangovei, nes nebuvo Susitarime numatytos sąlygos – rangovės nemokumo ĮBĮ prasme. Teismas sprendė, kad rangovės UAB „Krekenavos projektai“ sunkią finansinę padėtį rodo byloje esantys įrodymai (areštuotos įmonės sąskaitos) ir patvirtina liudytojų parodymai. Šie įrodymai paneigia užsakovės teiginį, kad iki Susitarimų jos pervestų piniginių lėšų UAB „Krekenavos projektai“ pakako atsiskaitymui su subrangove. Teismas sprendė esant labiau tikėtina, kad UAB „Krekenavos projektai“ finansinė padėtis tuo metu buvo sunki, statybų tęsimui ji neturėjo lėšų ir siekiant, kad statybos darbai, kurių atlikimo terminas nustatytas tarp užsakovės ir Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir – Nacionalinė mokėjimų agentūra) yra trumpas, nenutrūktų, ir nebūtų nutraukta ES parama, A. C. ir ūkininkės paskolintais UAB „Krekenavos projektai“ pinigais buvo nupirktos fermai metalinės konstrukcijos. Labiau tikėtina, kad subrangovė UAB „Hausera“, atlikusi darbus pagal Subrangos sutartį Nr. 1 ir, matydama sunkią rangovės finansinę padėtį, nesutiko dirbti be apmokėjimo garantijos. Todėl tarp rangovės ir subrangovės buvo pasirašytos Subrangos sutartys Nr. 2 ir Nr. 3, kurių sąlygos įvykdytos pasirašant Susitarimus, jais ūkininkei A. S. garantavus tiesioginį atsiskaitymą su subrangove, gavus lėšas iš Nacionalinės mokėjimų agentūros. Teismas taip pat padarė išvadą, kad ieškovei nebuvo pagrindo abejoti užsakovės rašytiniais įsipareigojimais, t. y. kad ji įvykdys Susitarimus, apmokėdama tiesiogiai jai pagal 2017 m. liepos 20 d. ir 2017 m. rugpjūčio 31 d. Subrangos sutartis, kuriose aiškiai nurodytos sutarties kainos, o Susitarimuose – kad bus apmokama už pagal Rangos sutartimi sulygtus darbus tiesiogiai subrangovei į jos bankinę sąskaitą (nurodyta) ir atliks tarpusavio užskaitymą. Nors ieškovė teigė, kad subrangos sutartimi sulygti darbai ne visi patenka į rangos sutartimi sulygtus darbus, nes buvo keistas projektas, tačiau neįrodinėjo kurie konkrečiai darbai ir kokiai pinigų sumai. Byloje nėra ginčo, kad subrangovė atliko visus sutartus subrangos sutartimis darbus, kuriuos rangovė ir užsakovė priėmė, tačiau negavo pilno atsiskaitymo. 

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

6.       Ieškovė UAB „Hausera“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė pakeisti 2019 m. balandžio    5 d. Panevėžio apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-193-227/2019 dalį dėl solidariosios atsakomybės netaikymo ir skolos dalių paskirstymo, ir dėl šios reikalavimų dalies priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Hausera“ ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Bendrą UAB „Krekenavos projektai“, UAB „Architektūra ir konstrukcijos“ bei UAB „ZSTATYBA“ veikimą jungtinėje veikloje patvirtina jų bendri, valingi ir kryptingi veiksmai (užfiksuoti rašytiniuose įrodymuose) teikiant ūkininkei A. S. pradinį pasiūlymą dar prieš konkursą, sudarius Jungtinės veiklos sutartį ir (ar) Bendradarbiavimo sutartį ir tuomet dalyvaujant ūkininkės paskelbtame konkurse. Taip pat byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad 2015 m. rugsėjo 23 d. UAB „Architektūra ir konstrukcijos“ vadovas pats pasirašė ir pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai raštą „Dėl fermos paskirties pastato, adresu (duomenys neskelbtini), statybos projekto aiškinamojo rašto papildymo“, kurio priedą, beje, parengė ir pasirašė UAB „Architektūra ir konstrukcijos“ darbuotojai. Akivaizdu, kad visi trys partneriai (UAB „Krekenavos projektai“, UAB „Architektūra ir konstrukcijos“ ir UAB „ZSTATYBA“) žinojo apie ūkininkės ketinimus statydintis fermą, patys rengė pasiūlymą, brėžinius, aprašymus ir skaičiavimus, ir patys teikė savo kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Interpretacijas, kad UAB „Architektūra ir konstrukcijos“ ir UAB „ZSTATYBA“ būtų galėjusios nežinoti apie 2016 m. balandžio 12 d. sudarytą jungtinės veiklos sutartį ir jos pagrindu visų partnerių bendrą dalyvavimą ūkininkės paskelbtame konkurse, paneigia faktas, kad vykdydami 2016 m. balandžio 19 d. ūkininkės sprendimą ir 2016 m. balandžio 19 d. ūkininkės pranešimą – UAB „Architektūra ir konstrukcijos“ ir UAB „ZSTATYBA“ užsakė ir pateikė 2016 m. gegužės 3 d. išduotas valstybės įmonės (toliau ir – VĮ) Registrų centro pažymas. Byloje nėra nei vieno rašytinio įrodymo, kad UAB „Architektūra ir konstrukcijos“ ir UAB „ZSTATYBA“ būtų kaip nors protestavusios prieš 2016 m. balandžio 12 d. jungtinės veiklos sutarties sudarymą, ją nutraukusios ar jos atsisakiusios. Atsakovės yra tiesiogiai suinteresuotos bet kokia kaina nuneigti Jungtinės veiklos sutarties sudarymo faktą – ir tai gali būti suprantama, nes sutartiniai jungtinės veiklos santykiai yra jų solidariosios atsakomybės ieškovei UAB „Hausera“ pagrindas. Ieškovė UAB „Hausera“ byloje neįrodinėjo, kad UAB „Architektūra ir konstrukcijos“ ir UAB „ZSTATYBA“ vykdė darbus pagal Jungtinės veiklos sutartį ar Bendradarbiavimo sutartį – tai šios bylos kontekste nėra aktualu. Esminę reikšmę turi pats rangovą sudarančių ūkio subjektų susisaistymas jungtinės veiklos sutartiniais teisiniais santykiais. Ir šią aplinkybę, apeliantės nuomone, byloje surinkti įrodymai pilnai pagrindžia, tačiau jie pirmosios instancijos teismo sprendime liko neįvertinti. Atkreipė dėmesį, kad originalaus Jungtinės veiklos sutarties egzemplioriaus nepateikimas į bylą iš tiesų yra naudingas kiekvienai iš atsakovių: ir ūkininkei, ir UAB „Krekenavos projektai“ dėl to, kad jos siekia išsaugoti Rangos sutarties galiojimą ir išvengti pasekmių dėl neteisėto paramos gavimo, įpareigojant ją grąžinti, o UAB „Architektūra ir konstrukcijos“ ir UAB „ZSTATYBA“ dėl to, kad jos siekia išvengti solidariosios atsakomybės taikymo jų atžvilgiu.

6.2.                      Pirmosios instancijos teismas, nesutikdamas su ieškovės pasiūlytu Bendradarbiavimo sutarties kvalifikavimu jungtinės veiklos sutartimi ir jį atmesdamas, turėjo tokį pasirinkimą motyvuoti ir tiksliai įvardinti, kokia tuomet yra Bendradarbiavimo sutarties rūšis (bendro pobūdžio bendradarbiavimo sutarties rūšies Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau ir – CK) nenumato, o jei Bendradarbiavimo sutartis pripažintina mišria – tai vis vien būtina nurodyti kokioms kelioms sutarčių rūšims ji priskirtina, kuri rūšis yra vyraujanti, kokios teisės normos jai taikytinos). Pirmosios instancijos teismo liko neįvertinta tai, kad Bendradarbiavimo sutartį sudarė 3 juridiniai asmenys (partneriai), kooperuodami savo patirtį ir žinias, įsipareigodami veikti bendrai konkrečiam tikslui ir veiklai, kas atitinka CK 6.969 straipsnio 1 dalį. Bendradarbiavimo sutartyje naudojamos sąvokos (partneriai, bendradarbiavimas, veikimas konkrečiam tikslui ir kt.) būdingos išimtinai vien tik CK LI skyriuje aprašytai atskirai sutarčių rūšiai (jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai). Sudarant Bendradarbiavimo sutartį buvo įvykdytas ir reikalavimas sutarties formai. UAB „Architektūra ir konstrukcijos“ ir UAB „ZSTATYBA“ vadovai patvirtino, kad pasirašė Bendradarbiavimo sutartį tam, kad UAB „Krekenavos projektai“ galėtų pateikti komercinį pasiūlymą ūkininkės organizuojamame konkurse, kurio sąlygos buvo (turėjo būti) žinomos Bendradarbiavimo sutarties šalims. Bendradarbiavimo sutarties tekstą UAB „Krekenavos projektai“ pasiūlė UAB „Architektūra ir konstrukcijos“ ir UAB „ZSTATYBA“ (tos pačios šalys byloje siekia sau palankaus Bendradarbiavimo sutarties kvalifikavimo).

6.3.                      Byloje ūkininkės solidariąją atsakomybę UAB „Hausera“ kildino iš 1 ir 2 Susitarimų, o taip pat įrodinėjo ir vadovaudamasi CK 6.6 straipsnio 3 dalyje numatyta prezumpcija, kai prievolė yra susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Tačiau pirmosios instancijos teismo sprendime nėra pateikiami motyvai, kodėl teismas nusprendė atmesti šį apeliantės reikalavimą dėl solidariosios Rangovės ir ūkininkės atsakomybės taikymo. Apeliantės teigimu, svarbu įvertinti bylos aplinkybes, susijusias su ūkininkę atstovavusių asmenų (ne)sąžiningumu naudojantis procesinėmis teisėmis ir piktnaudžiavimu jomis: ūkininkės vardu veikę jos įgalioti asmenys A. C. ir A. J. bylos nagrinėjimo metu kaitaliojo savo poziciją: tai pripažino apeliantės atliktus darbus, tai juos neigė, tai patvirtino žinoję apie ieškovės pasitelktą subrangovą UAB „Dujotiekio statyba“, tai kvestionavo šios įmonės dalyvavimo fermos statyboje pagrindą, patys pacitavę atsiliepime į ieškinį konkrečius Bendradarbiavimo sutarties punktus – vėliau teigė apskritai niekada neturėję jos kopijos. Tarp ūkininkės, Rangovės ir apeliantės sudarytų 1 ir 2 Susitarimų pagrindu ūkininkė įsipareigojo mokėjimus už pagal 2 ir 3 Subrangos sutartis atliktus darbus UAB „Hausera“ perversti tiesiogiai. Apeliantės įsitikinimu – 2 ir 3 Subrangos sutarčių šalys (Rangovas ir ieškovė) nepanaikino iš šių sutarčių kylančios Rangovo pareigos atsiskaityti su UAB „Hausera“. Visi šiuos susitarimus pasirašę asmenys savo paaiškinimais bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad suprato juos kaip garantą, teikiamą pagal Subrangos sutartis Nr. 2 ir Nr. 3.

6.4.                      Statydama fermą, ūkininkė keitė tiek statybos darbų kainą, tiek pačius atliekamus darbus, tiek medžiagas. Atitinkamai, ūkininkė turėjo arba kreiptis į Nacionalinę mokėjimo agentūrą dėl paramos sutarties ir Rangos sutarties pakeitimų (o gal net ir dėl viso konkurso skelbimo iš naujo), arba turėjo dėl atliktų pakeitimų atsiradusius kaštus prisiimti sau ir atsisakyti skirtos paramos. Tačiau byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ūkininkė pasirinko kitą būdą – ūkininkė ir Rangovas savo aktus rengė ne pagal realiai atliekamus statybos darbus (jų atlikimo laiką, medžiagas, kiekius, kainas), o tiesiog pagal Rangos sutarties sąmatą (nepriklausomai nuo to, kada darbai buvo atliekami, nepaisant to, kad dalis sąmatoje nurodytų pozicijų buvo pakeistos, ir netgi neatsižvelgiant į tai, kad dalis darbų apskritai nebuvo atliekami). Byloje yra pakankamai surinkta įrodymų, pagrindžiančių ūkininkės siekį savintis pagal paramos sutartį fermos statybai skirtas lėšas. 

6.5.                      Rangovo ir ūkininkės veiksmų bendrumą vengiant atsiskaityti su UAB „Hausera“ patvirtina dar ir tai, kad: UAB „Krekenavos projektai“ iki 2017 m. rugpjūčio 16 d. dirbęs A. J. nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. įsidarbino ūkininkės ūkyje (apie tai ieškovė nebuvo informuota); mažiausiai vieną ūkininkės ūkio darbuotoją (A. S.) ir UAB „Krekenavos projektai“ direktorių (D. S.) sieja artimi giminystės ryšiai; konkurso vykdymo aplinkybės taip pat suponuoja išvadą, kad jo sąlygos galimai iš anksto buvo priderintos prie Rangovo galimybių, siekiant sudaryti kuo palankesnes sąlygas pastarajam laimėti konkursą – konkurso sąlygose nurodytas ypatingai trumpas darbų atlikimo terminas – iki 2016 m. gruodžio 31 d. (Rangovas realybėje gerokai viršijo šį terminą, o už jo praleidimą siekiant pasiteisinti prieš Nacionalinę mokėjimo agentūrą buvo skaičiuojami fiktyvūs delspinigiai, kuomet UAB „Krekenavos projektai“ neva grynaisiais apmokėdavo ūkininkės išrašomas delspinigių sąskaitas iš pačios ūkininkės kasos tariamai pasiskolintais pinigais), be to, tiek pradiniame 2015 m. birželio 7  d. UAB „Krekenavos projektai“, UAB „Architektūra ir konstrukcijos“ ir UAB „ZSTATYBA“ pasiūlyme ūkininkei, tiek 2016 m. balandžio 18 d. Rangovo teiktame komerciniame pasiūlyme nurodytos identiškos kainos (629 778 Eur be PVM), tuo pat metu UAB „ZSTATYBA“ atstovui teigiant, kad ši jo atliktų skaičiavimų (jo parengtos sąmatos) pagrindu nustatyta kaina buvo ženkliai per maža (ir net jis pats, skaičiavęs šią kainą, vėliau nesutiko pagal ją dirbti); nors ūkininkė teigia, kad darbus aktavo ir atsiskaitymus vykdė griežtai tik pagal Rangos sutartį, tačiau kita vertus pati pripažįsta, kad vis dėlto permokėjo Rangovui 36 898,26 Eur daugiau nei numatyta Rangos sutartyje, ir jokio logiško paaiškinimo šios permokos susidarymo priežastims nepateikia.

6.6.                      Pirmosios instancijos teismas ginčo sprendime nurodė, kad 2017 m. lapkričio 10 d. UAB „Krekenavos projektai“ 44 403 Eur mokėjimą užskaitė ne kaip apmokėjimą pagal UAB „Hausera“ 2017 m. liepos 31 d. sąskaitą Nr. HE 0017-091 (51 125,89 Eur be PVM), bet kaip apmokėjimą pagal UAB „Hausera“ 2017 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitą HE Nr.0017-110 (49 403,26 Eur be PVM). Apeliantė pažymi, kad sprendimo motyvuose jos pozicija pacituota netinkamai – UAB „Hausera“ tiek ieškinyje, tiek viso bylos nagrinėjimo metu laikėsi nuoseklios pozicijos, kad už 1 Subrangos sutarties pagrindu atliktus darbus ji išrašė 2017 m. liepos 31 d. sąskaitą Nr. HE 0017-091 (51 125,89 Eur be PVM sumai), o 2017 m. liepos 31 d. sąskaita Nr. HE 0017-090 (44 240,71 Eur be PVM sumai) buvo išrašyta pagal 2 Subrangos sutartį – bet ne atvirkščiai. Iki 2017 m. lapkričio 10 d. – UAB „Krekenavos projektai“ nė karto nebuvo atlikę jokio mokėjimo nė pagal vieną iš Subrangos sutarčių (2017 m. rugsėjo 13 d. ūkininkės mokėjimas buvo atliktas pagal        1   Susitarimą ir už darbus pagal 2 Subrangos sutartį). Akcentavo, kad UAB „Krekenavos projektai“ šiai apeliantės pozicijai pritarė (savo paaiškinimuose UAB „Krekenavos projektai“ vadovas nurodė, kad mokėjo UAB „Hausera“ tik pagal 1 Subrangos sutartį, o pagal 2 ir 3 Subrangos sutartis su UAB „Hausera“ turėjusi atsiskaityti ūkininkė, be to, UAB „Krekenavos projektai“ vadovas pripažino, kad UAB „Krekenavos projektai“ skola apeliantei pagal 1 Subrangos sutartį sudarė tik 6 722,89 Eur (51 125,89 Eur –                 44 403,00 Eur ), bet ne 51 125,89 Eur), o kiti atsakovai šiam 2017 m. lapkričio 10 d. mokėjimo užskaitymui visiškai neprieštaravo.

7.       Atsakovė UAB „Krekenavos projektai“ pateikė apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 5 d. sprendimo, kuriame prašė panaikinti sprendimo dalį dėl                51 125,89 Eur skolos, 4 601,33 Eur delspinigių, 8 procentų metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš apeliantės ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį atsakovės UAB „Krekenavos projektai“ atžvilgiu arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad esminę faktinę aplinkybę, jog atsakovės UAB „Krekenavos projektai“ prievolė ieškovei pagal 2017 m. birželio 16 d. Subrangos sutartį Nr.17/06/16/01 atliktus darbus ir išrašytą sąskaitą nuo 51 125,89 Eur sumos sumažėjo iki 6 722,89 Eur patvirtina ieškovės 2018 m. birželio 29 d. pretenzija – įspėjimas, ieškovės teismui pateikto ieškinio faktinis pagrindas ir dalykas, kuriame suformuluotas aiškus reikalavimas - „priteisti UAB „Hausera“ naudai solidariai iš atsakovų UAB „Krekenavos projektai“, UAB „Architektūra ir konstrukcijos“ ir UAB „ZSTATYBA“ 6 722,89 Eur skolos pagal 2017 m. birželio 16 d. subrangos sutartį Nr.17/06/16/01“. Ieškovė neprašė pirmosios instancijos teismo priteisti jai daugiau nei 6 722,89 Eur skolos. Ieškovė neginčijamai pripažino, jog pagrindinę 51 125,89 Eur prievolę atsakovė UAB „Krekenavos projektai“ įvykdė iš dalies, 2017 m. lapkričio 10 d. dieną ieškovei sumokėdama 44 403 Eur sumą ir todėl dalis bendros (51 125,89 Eur sumos) prievolės pareiškiant ieškinį teisme jau nebeegzistavo. Dėl šių priežasčių, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo išeiti iš ieškinio reikalavimo ribų ir neturėjo teisinio pagrindo priteisti ieškovei daugiau, nei prašė pati ieškovė. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovė teismo visiškai neprašė atlikti užskaitymus pagal atsakovės UAB „Krekenavos projektai“ atliktus ieškovei mokėjimus.

8.       Atsakovė ūkininkė A. S. pateikė apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 5 d. sprendimo, kuriame prašė panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovės ieškovės naudai priteista 224 736,62 Eur skolos, bylinėjimosi išlaidos ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti arba grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Pirmosios instancijos teismas neskyrė dėmesio tarp šalių 2016 m. gegužės 20 d. sudarytai rangos sutarčiai Nr. 0517/2016 jos neanalizavo ir neaiškino. Konkursą laimėjusi UAB „Krekenavos projektai“ ūkininkei teikė ir dokumentų originalus, ir kopijas. Abejonių pateikiamų dokumentų tikrumu nebuvo. Tuo pačiu, analizuodamas rangos sutarties nuostatas, pirmosios instancijos teismas turėjo išsiaiškinti, ar UAB „Krekenavos projektai“ veikė individualiai, ar partnerių grupėje. Iš Nacionalinės mokėjimų agentūros gautų dokumentų pagrindu matyti, kad UAB „Architektūra ir konstrukcijos“ ir UAB „ZSTATYBA“ skelbtame konkurse dalyvavo, tačiau vėliau jokių statybos darbų neatliko.

8.2.                      Rangos sutartyje buvo numatyta bendra kaina 629 778 Eur, tačiau sutartimi šalys taip pat susitarė, kad į šią kainą įeina ir sutarties dokumentuose konkrečiai neaptarti darbai, jei jie yra būtini statinio tinkamam ir kokybiškam pastatymui pagal projektinę dokumentaciją. Šiomis nuostatomis ūkininkė įsipareigojo niekam nemokėti daugiau nei sutarta, net jei būtų buvę reikalinga atlikti papildomus darbus ar darbai atliekami pagal didesnius įkainius. Už sutarties kainą Rangovas įsipareigojo pastatyti ir pilnai įrengti fermą (Rangos sutarties 3.4 punktas), prisiimdamas atsakomybę už visus papildomus, statybos ar įrengimo darbus bei jų teisingą įforminimą dokumentuose. Rangos sutarties 4.3 punkte šalys numatė galimybę raštu susitarti dėl papildomų darbų ar įrangos, tačiau akivaizdu, kad nei ieškovė, nei UAB „Krekenavos projektai“ ūkininkei nesiūlė sudaryti atitinkamos sutarties. Nei pati ūkininkė, nei jos įgaliotas asmuo su ieškove dėl jokių papildomų darbų nesitarė. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo atmesti bet kokius ieškovės argumentus dėl to, kad ši turėjo apmokėti kokius nors darbus, viršijančius rangos sutarties kainą. Generalinis rangovas UAB „Krekenavos projektai“, žinodamas šias sąlygas, turėjo suteikti galimybę ieškovei UAB „Hausera“ rinktis arba sudaryti sutartį nurodytomis sąlygomis, arba – ne.

8.3.                      Rangos sutarties 6.1–6.2 punktuose yra nustatyta apmokėjimo tvarka. Pirmosios instancijos teismas, ūkininkės pareigą sumokėti ieškovės prašoma sumas siejo su tuo, kad jos iniciatyva buvo sudarytos subrangos sutartys Nr. 2 ir 3, bei susitarimai prie rangos sutarčių Nr. 1 ir 2. Apeliantė pažymi, kad tas faktas, jog pas ją buvo rastos UAB „Hausera“ rangovei išrašytos sąskaitos apmokėjimui nereiškia, kad ūkininkė įsipareigojo apmokėti UAB „Hausera“ už atliktus darbus pagal subrangos sutartį jo ir rangovo sutartomis kainomis. Generalinio rangovo ir UAB „Hausera“ negalėjo nežinoti, kad jų sutarti darbų įkainiai yra gerokai didesni nei numatyti rangos sutartyje ir lokalinėje sąmatoje, o subrangos sutartyse nėra jokios nuorodos į pagrindinę rangos sutartį. Nustatant subrangos darbų įkainius ūkininkė A. S. nedalyvavo, todėl sudarydami tokius susitarimus rangovas ir subrangovas elgėsi nesąžiningai.

8.4.                      Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pastabėjo, kad ieškovės UAB „Hausera“ pateikta į bylą 2017 m. liepos 20 d. subrangos sutartis Nr. 17/07/20/01, skiriasi nuo tos pačios subrangos sutarties kopijos, kurią į bylą pateikė atsakovė ūkininkė A. S.. Ieškovės pateiktoje subrangos sutartyje darbų atlikimo kaina nurodyta    205 560,76 Eur be PVM, o atsakovės pateiktoje – 121 487,48 Eur be PVM. Šios aplinkybės atsakovei iki bylos nagrinėjimo teisme nebuvo žinomos. Vadinasi UAB „Krekenavos projektai“ vadovas D. S. atsakovei pateikė tokius dokumentu, kuriuose nuslėptos tikrosios subrangos sutarties sąlygos. Nors pirmosios instancijos teismas laikė tikruoju ieškovės pateiktą subrangos sutarties variantą, tačiau teismas neatkreipė dėmesio, kad neištyrus visų subrangos sutarties sudarymo aplinkybių, negalima teigti, kad ieškovės pateikta sutartis yra tikroji. Teismas neatkreipė dėmesio, kad pati ieškovė, gavusi iš ūkininkės 121 487,48 Eur apmokėjimą neprieštaravo, kad apmokėjimas yra dalinis. Priešingai, ėmėsi iniciatyvos grąžinti ūkininkei PVM, nors mokėjimas buvo atliktas be PVM.

8.5.                      Ieškovė teigė, kad papildomais susitarimais prie subrangos sutarčių šalys susitarė pakeisti apmokėjimo tvarką, t. y. ūkininkė įsipareigojo už subrangos sutartyje nurodytus darbus apmokėti, ne rangovui, kad šis vėliau atsiskaitytų su ieškove, o tiesiogiai ieškovei į jos atsiskaitomąją sąskaitą. Pirmosios instancijos teismas šių susitarimų turinį aiškino klaidingai. Šalys niekaip nepakeitė rangos sutartyje numatytų rangovo pareigų, t. y. rangovas UAB „Krekenavos projektai“ privalėjo pateikti užsakovei darbų atlikimo aktus pagal sąmatą ir joje numatytus įkainius, o užsakovei darbus priėmus ir pasirašius aktus, pateikti sąskaitą ir prašymą pervesti pinigus. Šiuo atveju, rangovo sudarytose darbų atlikimo aktuose darbų atlikimo terminai, apimtys ir įkainiai negalėjo skirtis nuo subrangovo atliktų darbų apimčių, terminų ir įkainių. Atkreipė dėmesį, kad UAB „Krekenavos projektai“ negalima laikyti nemokia. Ji laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės    23 d. iki 2018 m. sausio 23 d. pagal rangos sutartį, įskaitant ir mokėjimą UAB „Hausera“ gavo 666 411,46 Eur sumą. Tokiu būdu susitarimai negalėjo būti laikomi novacija.

8.6.                      Rangos sutartis, pasirašyta tarp ūkininkės ir UAB „Krekenavos projektai“ buvo finansuojama ES lėšomis, finansuojant tik rangovo reikalavimus, o ne kokių nors trečiųjų asmenų. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio, kad susitarimai buvo trišaliai ir jų nevykdė būtent UAB „Krekenavos projektai“, kuri priimdavo iš ūkininkės pinigus, tačiau jų ieškovei UAB „Hausera“ nepervesdavo ir ūkininkei negrąžino. Ir nors ieškovė susitarimus laikė garantija, tačiau jie buvo sudaryti vėliau nei sudarytos subrangos sutartis, o darbus ieškovė pradėjo neturėdama garanto.

8.7.                      Ieškinyje taip pat buvo teigiama, kad visos atsakovės yra solidariai atsakingos ieškovei, tačiau pirmosios instancijos teismui nenustačius UAB „Architektūra ir konstrukcijos“ ir UAB „ZSTATYBA“ solidarios atsakomybės, taip ir nebuvo išspręstas UAB „Krekenavos projektai“ solidarios atsakomybės klausimas. Ieškovė prašė pirmosios instancijos teismo priteisti 6 722,89 Eur skolos. Ieškovė neginčijamai pripažino, jog pagrindinę                   51 125,89 Eur prievolę atsakovė UAB „Krekenavos projektai“ įvykdė dalinai, 2017 m. lapkričio 10 d. dieną ieškovei sumokėdama 44 403 Eur sumą ir todėl dalis bendros       (51 125,89 Eur sumos) prievolės pareiškiant ieškinį teisme jau nebeegzistavo. Dėl šių priežasčių, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo išeiti iš ieškinio reikalavimo ribų ir neturėjo teisinio pagrindo priteisti ieškovei daugiau, nei prašė pati ieškovė. Teismas negalėjo atlikti koregavimų šalių tarpusavio atsiskaitymuose.

8.8.                      Nagrinėdamas ginčą, pirmosios instancijos teismas vadovavosi išimtinai ieškovės argumentais ir niekaip netyrė rangovo UAB „Krekenavos projektai“ argumentų. Pavyzdžiui, teismas niekaip netyrė aplinkybių, kad UAB „Krekenavos projektai“ sudarė rangos sutartį su bendrove, kuriai ji sumokėjo avansą, tačiau jokie darbai atlikti nebuvo. Kadangi avansas buvo sumokėtas iš ūkininkės pinigų, laikytina, kad UAB „Krekenavos projektai“ jai pervestus pinigus iššvaistė, pasisavino. Negana to UAB „Krekenavos projektai“ vadovas D. S. ir toliau ieškojo būdų, kaip gaunamus pinigus pasisavinti. VMI pateikus pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Krekenavos projektai“ iškėlimo, su kreditoriumi buvo atsiskaityta. Akivaizdu, kad UAB „Krekenavos projektai“ nebuvo nemoki.

8.9.                      Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi išdavė teismo liudijimus gauti dokumentus, neišsiaiškinęs kas jais bus įrodinėjama.

8.10.                      Pirmosios instancijos teismas ne kartą pasisakė sprendime dėl galimai suklastotų sutarčių. Šiuo metu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, todėl teismas privalėjo sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas.

9.       Atsakovė UAB „Architektūra ir konstrukcijos“ pateikė atsiliepimą į ieškovės UAB „Hausera“, atsakovių UAB „Krekenavos projektai“ ir ūkininkės A. S. apeliacinius skundus, kuriame nurodė, kad niekuomet nesudarinėjo Jungtinės veiklos sutarties, pagrindinės rangos arba subrangos sutarčių. UAB „Architektūra ir konstrukcijos“ niekada nebuvo ir nėra šioje byloje aptariamų teisinių santykių dalyvė, jokių, iš byloje aptariamų, statybos darbų užsakyme ir atlikime nedalyvavo, neturėjo ir neturi jokios pareigos, neegzistavo ir neegzistuoja joks pagrindas jai atsiskaityti su ieškove UAB „Hausera“. UAB „Architektūra ir konstrukcijos“ nėra ir negali būti atsakinga už su ja niekaip nesusijusius teisinius santykius, kuriuose ji niekada nedalyvavo, ir / ar darbų, dėl kurių ji niekada nesitarė ir jų nedarė, ieškovė UAB „Hausera“ neturi ir negali turėti jokios reikalavimo teisės į UAB „Architektūra ir konstrukcijos“. UAB „Architektūra ir konstrukcijos“ ūkininkės skelbtame konkurse nedalyvavo bei siūlymo neteikė. Anykščių rajono savivaldybės administracijos 2016 m. liepos 14 d. išduotas fermos statybos leidimas Nr. LSNS-92-160714-00016, kuriame nurodoma, kad byloje aptariamą statinį projektavo UAB „Lanida“, tačiau ne UAB „Architektūra ir konstrukcijos“. Statinio projekto vadovas V. R., kuris niekada nebuvo ir nėra kaip nors susijęs su UAB „Architektūra ir konstrukcijos“. Byloje esanti suklastota Jungtinės veiklos sutarties kopijos kopija, kurios paskutiniame lape, kuriame tik vieninteliame yra šalių rekvizitai, aiškiai matomi parašų ir antspaudų klastojimo požymiai. Atsakovės teigimu, nėra jokio logiško paaiškinimo, kodėl šalims būtų reikėję sudarinėti Bendradarbiavimo sutartį, kuri būtų identiška Jungtinės veiklos sutarčiai ir turėtų tuos pačius rekvizitus – numerį ir datą. Jungtinės veiklos sutarties pasirašymo fakto niekuomet nepatvirtino ne vien UAB „Architektūra ir konstrukcijos“, tačiau ir UAB „ZSTATYBA“. Ieškovė UAB „Hausera“ savo apeliaciniu skundu teigia neva UAB „Architektūra ir konstrukcijos“ parengė byloje aptariamos fermos paskirties pastato statybos projektą, nors iš bylos medžiagos aiškiai matyti, kad buvo pateikti tik priešprojektiniai pasiūlymai, kurie nėra projektas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo prasme. Atsakovių UAB „Krekenavos projektai“ ir ūkininkės A. S. apeliaciniuose skunduose keliamus reikalavimus spręsti teismo nuožiūra.

10.       Ieškovė UAB „Hausera“ pateikė atsiliepimą į UAB „Krekenavos projektai“ ir ūkininkės A. S. apeliacinius skundus dėl 2019 m. balandžio 5 d. Panevėžio apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-193-227/2019, kuriame nurodė, kad su skundais nesutinka, prašo juos atmesti. Pati ūkininkė buvo atsakinga už tinkamą konkurso organizavimą ir jo laimėtojo nustatymą, Rangos sutarties sudarymą ir jos vykdymą, 1, 2 ir 3 Subrangos sutartyse numatytų darbų ir įkainių suderinimą bei 1 ir 2 Susitarimų parengimą, pasirašymą ir vykdymą – todėl ūkininkės siekis apsiriboti tik vienintelės Rangos sutarties analize ir taikymu yra nepagrįstas. Byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad 1 ir 2 Susitarimai buvo sudaryti vadovaujantis 2 ir 3 Subrangos sutartimis, 2 ir 3 Subrangos sutartys buvo sudarytos siekiant rangovui įvykdyti Rangos sutartyje numatytus įsipareigojimus, o Rangos sutartį su ūkininke sudarė jungtinės veiklos partneriai UAB „Krekenavos projektai“, UAB „Architektūra ir konstrukcijos“ ir UAB „ZSTATYBA“. Ūkininkė nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, galinčių šias faktines aplinkybes paneigti, o apsiribojo tik žodinių paaiškinimų ir interpretacijų (prieštaraujančių elementariai logikai) dėstymu. Netgi siekdama nukreipti savo atsakomybę konsultantui M. K. – ūkininkė visiškai neįrodinėjo, kokiu pagrindu ir kokia apimtimi ūkininkei tenkančios pareigos buvo perduotos šiam konsultantui (ir ar apskritai jos buvo perduotos). UAB „Hausera“ 21 procentą nuo iš ūkininkės gautos sumos grąžino tik todėl, kad ūkininkės atstovai patys to prašė (nurodydami, kad per klaidą pervedė sumą su PVM, o statybos darbams taikomas atvirkštinis PVM apmokestinimas), ir tuo metu, kai dar nebuvo ginčo dėl ūkininkės pareigos atsiskaityti pagal 1 Susitarimą. Tai buvo tik pirmasis ūkininkės atliktas tiesioginis mokėjimas UAB „Hausera“, todėl ieškovė tuo metu dar neturėjo pagrindo abejoti ūkininkės sąžiningumu.

11.       Atsakovė UAB „ZSTATYBA“ pateikė atsiliepimą į ieškovės UAB „Hausera“, atsakovių UAB „Krekenavos projektai“ ir ūkininkės A. S. apeliacinius skundus dėl 2019 m. balandžio 5 d. Panevėžio apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-193-227/2019, kuriame prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad nei dokumentų teikimu ūkininkei, nei atlikusi preliminarios statybos kainos paskaičiavimą, atsakovė neprisiėmė jokių pareigų ūkininkei. Minėtų dokumentų pateikimas gali vykti prieš sutarčių sudarymą, tačiau nebūtinai, todėl sutarties sudarymo neįrodo. UAB „ZSTATYBA“ nepasirašė nei jungtinės veiklos sutarties, nei tiekėjo priesaikos deklaracijos. Dėl šių dokumentų suklastojimo UAB „ZSTATYBA“ kreipėsi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas. Ieškovė nurodo, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad Bendradarbiavimo sutartis pagal rūšį turėtų būti kvalifikuojama jungtinės veiklos sutartimi. UAB „ZSTATYBA“ su tokiu ieškovės reikalavimu nesutinka. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovės sukūrė sutartinius santykius, kurių tikslas būtų būtent paslaugų teikimas statant ūkininkės A. S. arba bet kurių kitų neapibrėžto rato asmenų pastatus. Nesant tokio bendro atsakovių tikslo nei viena iš atsakovių neturėjo įgaliojimų veikti kitų atsakovių vardu ir sudaryti rangos sutarčių su trečiaisiais asmenimis. Bendradarbiavimo sutartis negali būti kvalifikuojama kaip jungtinės veiklos sutartis, kadangi joje nėra konkrečiai apibrėžtos veiklos, dėl kurios sutarties šalys susitaria keistis informacija. Bendradarbiavimo sutarties tikslas yra neįmanomas, kadangi nepasirašius jungtinės veiklos sutarties pateikti pasiūlymus konkursams yra neįmanoma, todėl susitarimas dėl veiklos dalyvauti konkursuose be jungtinės veiklos sutarties yra niekinis ir abstraktus, ko pasėkoje tikslo ir veiklos ribų identifikuoti neįmanoma.

12.       Atsakovė UAB „Krekenavos projektai“ pateikė atsiliepimą į ieškovės UAB „Hausera“ ir atsakovės ūkininkės A. S. apeliacinius, kuriame nurodė, kad sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kuriais ieškovė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas nepripažino atsakovės 44 403 Eur mokėjimo ieškovei pagal 1 Subrangos sutartį ir nepagrįstai mokėjimą užskaitė kaip mokėjimą pagal 2 Subrangos sutartį. Likusioje dalyje su ieškovės skundu nesutinka. Po Rangos sutarties Nr. 0517/2016 pasirašymo UAB „ZSTATYBA“ pasitraukus iš bendradarbiavimo santykių, 2016 m. liepos 20 d. dieną UAB „Krekenavos projektai“ su mažąja bendrija (toliau – MB) „Angarai ES“, sudarė susitarimą dėl Rangos sutartyje Nr. 0517/2016 numatytų fermos statybos darbų (duomenys neskelbtini) atlikimo, kuriuos pagal bendradarbiavimo su UAB „Krekenavos projektai“ susitarimą, turėjo atlikti UAB „ZSTATYBA“. Tačiau MB „Angarai ES“ gavę iš UAB „Krekenavos projektai“ 117 200 Eur avansą, darbų taip ir neatliko. Sutrikus atsakovės finansiniams srautams, ji sudarė subrangos sutartį su ieškove. Prašo apeliančių skundus atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

13.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

14.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

15.       Apeliantė ūkininkė A. S. prašė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodė, kad nagrinėjamos bylos ginčo suma yra didelė, o bylos dalykas yra susijęs su rangos ir subrangos sutarčių aiškinimu. Papildomi šalių paaiškinimai padėtų apeliacinės instancijos teismui teisingai nustatyti bylos faktines aplinkybes.

16.       Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), tačiau apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas ir žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis).

17.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK             7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014 ir kt.). Pažymėtina, kad apeliantė, teikdama prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012).

18.       Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu bylą nagrinėjęs teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, tam, kad būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju vien atsakovės pateiktas prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodant, kad nagrinėjamos bylos dalykas susijęs su rangos ir subrangos sutarčių aiškinimu, nepateikus jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, negali būti pakankamas pagrindas nukrypti nuo bendrosios taisyklės, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), todėl prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl atsakovių UAB „Architektūra ir konstrukcijos“, UAB „ZSTATYBA“ solidariosios atsakomybės

19.       Ieškovė UAB ,,Hausera“ nesutikimą su skundžiamu sprendimu iš esmės grindžia tuo, kad teismas nepagrįstai nenustatė visų atsakovių solidariosios atsakomybės, esant tarp jų sudarytai Jungtinės veiklos ir (ar) Bendradarbiavimo sutarčiai.

20.       CK 6.6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Taikant šią nuostatą svarbu, kad susitarimą dėl prievolės ir jos solidarumo pobūdžio sudarytų prievolės šalys, t. y. skolininkas ir kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-695/2017). Tai reiškia, kad kiekvienu nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl kelių asmenų solidariosios prievolės, turi nustatyti, ar yra konkreti įstatymo norma ir (ar) šalių susitarimas, nustatantys, jog prievolė solidarioji. Kartu pažymėtina, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (CK 6.6 straipsnio 3 dalis).

21.       Pirmosios instancijos teismas nepripažino Jungtinės veiklos sutarties sudarymo fakto, kadangi į bylą nebuvo pateiktas jos originalas, iš kurio galima būtų spręsti apie pateiktos kopijos tikrumą, o joje nurodytos šalys ginčijo sutarties sudarymą, tačiau pripažino sudarytą Bendradarbiavimo susitarimą, kurį joje nurodytos šalys patvirtino pasirašiusios. Visgi teismas sprendė, kad tokios sutarties sudarymas nėra pakankamas pagrindas konstatuoti atsakovių solidariosios atsakomybės. Teisėjų kolegija su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais sutinka. 

22.       Teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai teisiniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo (CK                6.969 straipsnis). Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas. Konstatavus nurodytus požymius, sutartis kvalifikuojama kaip jungtinės veiklos sutartis. Skiriamasis šios sutarties bruožas, leidžiantis ją atriboti nuo panašių sutartinių teisinių santykių, – tai bendri jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas). 

23.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2016 m. balandžio 12 d. Jungtinės veiklos sutartis Nr. 001 buvo nesudaryta, kadangi nepateikus į bylą originalo, nėra galimybės patikrinti pateiktos sutarties kopijos tikrumo, o atsakovės UAB „Architektūra ir konstrukcijos“, UAB „ZSTATYBA“ neigia sutartį sudariusios. 

24.       Pagal CPK 114 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba kopijas (skaitmenines kopijas), patvirtintas teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens. Jeigu teismui pateiktuose rašytiniuose įrodymuose yra taisymų ar kitų išorinių trūkumų, taip pat jeigu pateikiamos tik rašytinių įrodymų kopijos dėl to, kad jų originalai nėra išlikę, apie šių įrodymų įrodomąją galią sprendžia bylą nagrinėjantis teismas (CPK 202 straipsnis). Jeigu bylą nagrinėjančiam teismui kyla abejonių dėl pateikto oficialaus rašytinio įrodymo tikrumo, jis turi teisę dalyvaujančio byloje asmens prašymu arba savo iniciatyva pareikalauti iš dokumentą išdavusio asmens paaiškinimų, taip pat palyginti pateiktą dokumentą su kitais to asmens išduotais ar sudarytais ir patvirtintais dokumentais (CPK 203 straipsnis). Kadangi apeliantai: ūkininkė A. S. ir UAB „Krekenavos projektai“ aukščiau nurodytų reikalavimų nesilaikė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad jie neįvykdė pareigos pateikti teismui aplinkybes patvirtinančius įrodymus, kurie yra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl rangovės ir užsakovės atsiskaitymo su ieškove, nes jų pateiktų procesinių dokumentų kopijos neatitiko CPK 114 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų.

25.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą surinktus įrodymus, nusprendė, kad jų visuma nepaneigia ieškovės reiškiamų reikalavimų pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad nesutikti su tokia išvada nėra pagrindo. Teismas įvertina byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas šią procesinę normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo kelias nagrinėjamai bylai reikšmingas įrodymų vertinimo taisykles: pirma, civiliniame procese taikomas tikimybių pusiausvyros principas, pagal kurį teismas įrodytomis pripažįsta aplinkybes, kurios, vadovaujantis įrodymų visuma, įvertinamos kaip labiau tikėtinos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010); antra, vertindamas įrodymų visetą teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015); trečia, kilus abejonėms dėl įrodymų patikimumo, šias abejones pašalina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-686/2017).

26.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad į bylą atsakovių pateiktų vienas kitam prieštaraujančių dokumentų autentiškumo nėra galimybės patikrinti. Dokumentų originalų nepateikimas tapo kliūtimi nagrinėjant bylą dėl skolos ieškovei priteisimo, kadangi tik įvertinus originalų dokumentą, galima patvirtinti ar paneigti atsakovių poziciją apie tarpusavio (ne)atsiskaitymus, tačiau tai nepaneigia ieškovės teisės atgauti atlyginimą už tinkamai įvykdytas subrangos sutartis.

27.       2016 m. balandžio 12 d. Bendradarbiavimo sutartyje Nr. 001 šalys susitarė, kad teiks pasiūlymą ir dalyvaus ūkininkės surengtame konkurse, tačiau kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, šalys taip pat susitarė, kad kiekvienas projektas bus apsvarstomas atskirai ir sudaroma atskira sutartis. Duomenų apie kitą šalių sudarytą sutartį nėra. Pažymėtina ir tai, kad bendradarbiavimo susitarime yra nurodyta, kad laimėjus konkursą ši sutartis neįpareigoja šalies dalyvauti pačiame projekte. Tą patvirtino ir atsakovės UAB „Architektūra ir konstrukcijos“, UAB „ZSTATYBA“, nusprendusios toliau projekte nedalyvauti. Ieškovė teigė, kad pirmosios instancijos teismas nepriskyrė Bendradarbiavimo sutarties konkrečiai CK reglamentuojamų sutarčių rūšiai, tačiau šie ieškovės argumentai neturi teisinės reikšmės. CK 6.154 straipsnio        1 dalyje įtvirtinta sutarties samprata: sutartis – tai dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikros rūšies veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (CK 6.193 straipsnis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis,             6.200 straipsnis). Taigi, net ir kvalifikavus Bendradarbiavimo sutartį kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, laikytina, kad šalys ją įvykdė – pateikė pasiūlymą ūkininkės konkurse, tą konkursą laimėjo, tačiau projekte toliau nebedalyvavo.

28.       Ūkininkei A. S. priklausančios fermos statyba buvo vykdoma pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programą ES lėšomis dalinai finansuojant projektą „Mėsinės galvijininkystės veiklos modernizavimas“. Dėl šio projekto dalinio finansavimo 2016 m. vasario 26 d. sudaryta sutartis Nr. 17VM-KU-15-1-05477-PP001 tarp ūkininkės A. S. ir Nacionalinės mokėjimo agentūros. Pagal nurodytą sutartį ūkininkei teikiamos paramos suma iki 399 808 Eur, t. y. 63,51 procentai visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Projekto įgyvendinimo terminas numatytas iki 2017 m. gruodžio 31 d.

29.       Fermos statybos darbų atlikimui ūkininkė A. S. 2016 m. gegužės 17 d. pasirašė Rangos sutartį Nr.0517/2016 su rangove – atsakove UAB „Krekenavos projektai“, veikiančia pagal 2016 m. balandžio 12 d. Jungtinės veiklos sutartį Nr. 001. Šių darbų atlikimui UAB „Krekenavos projektai“ su ieškove UAB „Hausera“ pasirašė dar 3 subrangos sutartis: 1) 2017 m. birželio 16 d. Nr. 17/03/16/01 (toliau – Subrangos sutartis Nr. 1); 2) 2017 m. liepos 20 d. Nr. 17/07/20/01 (toliau – Subrangos sutartis Nr. 2); 3) 2017 m. rugpjūčio 31 d. Nr. 13/08/20/01 (toliau – Subrangos sutartis Nr. 3). 

30.       Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalies nuostatas rangos sutartis, taip pat viena jos rūšių – statybos rangos sutartis, yra atlygintinė sutartis. Statybos rangos sutartimi rangovas (subrangos sutarties atveju – subrangovas) įsipareigoja pastatyti statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas (subrangos sutarties atveju – generalinis rangovas) įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Rangos sutartinių santykių turinį sudarančios rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį, t. y. vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas: rangovas privalo atlikti iš savo ar užsakovų medžiagų darbus pagal užsakovo nustatytas sąlygas, laiku ir tinkamos kokybės, užsakovas privalo darbus priimti ir už juos atsiskaityti. Pagal sutartį įgyvendinama rangovo pareiga atlikti statybos rangos darbus ir jų rezultatą perduoti užsakovui atitinka šio pareigą atsiskaityti su rangovu, sumokant sutartyje nurodytą kainą. Jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas rangovui (subrangos atveju – generalinis rangovas subrangovui) privalo sumokėti sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, darbai atlikti tinkamai ir laiku (CK 6.655 straipsnio 1 dalis). Priėmus tinkamai ir laiku atliktą darbų rezultatą, atsiranda užsakovo (generalinio rangovo) prievolė visiškai atsiskaityti su darbus atlikusiu rangovu.

31.       Pagal į bylą pateiktas sutartis matyti, kad nors Rangos sutartis ir buvo sudaryta su UAB „Krekenavos projektai“, veikiančia pagal 2016 m. balandžio 12 d. Jungtinės veiklos sutartį Nr. 001 su UAB „Architektūra ir konstrukcijos“ ir UAB „ZSTATYBA“, byloje esantys įrodymai (pavyzdžiui, fermos statybos darbų žurnalas) bei ūkininkės A. S. paaiškinimai patvirtina, kad atsakovės UAB „Architektūra ir konstrukcijos“ ir UAB „ZSTATYBA“ realiai jokių statybos darbų pagal Rangos sutartį neatliko. Atsakovės UAB „Architektūra ir konstrukcijos“ ir UAB „ZSTATYBA“ nepripažįsta pasirašiusios 2016 m. balandžio 12 d. Jungtinės veiklos sutartį Nr. 001. Atsakovė UAB „ZSTATYBA“ dėl dokumentų klastojimo (tame tarpe ir jos parašo ant Jungtinės veiklos sutarties) kreipėsi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Planuojamos statyti fermos techniniame projekte statinio projektuotoju buvo nurodyta UAB „Lanida“ ir atitinkamai UAB „Lanida“ buvo išduotas statybos leidimas (statinio projekto vadovu nurodytas V. R.).

32.       Subrangos sutartyse nėra nurodyta, kad su UAB „Hausera“ subrangos sutartis sudarė UAB „Krekenavos projektai“, veikiančia pagal 2016 m. balandžio 12 d. Jungtinės veiklos sutartį Nr. 001 su UAB „Architektūra ir konstrukcijos“ ir UAB „ZSTATYBA“, todėl spręstina, kad atsakovė UAB „Krekenavos projektai“, sudarinėdama subrangos sutartis su UAB „Hausera“ veikė be UAB „Architektūra ir konstrukcijos“ ir UAB „ZSTATYBA“ sutikimo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad jokie sutartiniai teisiniai santykiai tarp ieškovės UAB „Hausera“ ir atsakovių UAB „Architektūra ir konstrukcijos“, UAB „ZSTATYBA“ nesusiklostė ir dėl to, nėra teisinio pagrindo išvadai, kad pastarosioms įmonėms kyla solidari pareiga apmokėti ieškovei UAB „Hausera“ susidariusias sumas už atliktus darbus pagal subrangos sutartis sudarytas su atsakove UAB „Krekenavos projektai“.

Dėl ieškinio reikalavimų pagal Susitarimus Nr. 1 ir Nr. 2 ir Subrangos sutartis Nr. 2 ir Nr. 3

33.       2017 m. liepos 25 d. tarp ūkininkės A. S., UAB „Hausera“ ir UAB „Krekenavos projektai“, veikiančios pagal 2016 m. balandžio 12 d. sudarytą Jungtinės veiklos sutartį Nr. 001, buvo sudarytas Susitarimas  Nr. 1. Susitarime šalys įvertino, jog UAB „Krekenavos projektai“ nėra įvykdžiusi savo įsipareigojimų pagal 2016 m. gegužės 20 d. Rangos sutartį Nr. 0517/2016, ir šiuo metu yra nemoki, nes su ja vėluoja atsiskaityti klientai ir jos atsiskaitomojoje sąskaitoje yra neigiamas balansas, t. y. mokestinių reikalavimų suma gerokai viršija sąskaitos įplaukas, rangovė, siekdama įvykdyti Rangos sutartyje numatytus savo įsipareigojimus, su subrangove 2017 m. liepos 20 d. sudarė Subrangos sutartį Nr. 17/07/20/01 (Subrangos sutartis Nr. 2). Rangovė pageidauja, kad užsakovė už pagal Rangos sutartį atliktus darbus, dėl kurių atlikimo ji su subrangove sudarė Subrangos sutartį Nr. 2, sumokėtų tiesiogiai Subrangovei (Susitarimo           1 punktas). Šalys susitarė, kad užsakovė už pagal Rangos sutartį atliktus darbus rangovei priklausantį atlygį sumokėtų subrangovei į jos atsiskaitomąją sąskaitą, kurį rangovė užskaitys kaip užsakovės atsiskaitymą pagal Rangos sutartį, o subrangovė – kaip rangovės atsiskaitymą pagal Subrangos sutartį Nr. 2 (Susitarimo 2 punktas).

34.       2017 m. spalio 10 d. tarp ūkininkės A. S., UAB „Hausera“ ir UAB „Krekenavos projektai“, veikiančios pagal 2016 m. balandžio 12 d. sudarytą Jungtinės veiklos sutartį Nr. 001, buvo sudarytas Susitarimas  Nr. 2. Susitarimo sąlygos identiškos aukščiau aptartam ir taikomos atsiskaitymams pagal 2017 m. rugpjūčio 31 d. sudarytą Subrangos sutartį Nr.13/08/20/01 (Subrangos sutartis Nr. 3).

35.       Atsakovės UAB „Krekenavos projektai“ teigimu, aukščiau nurodyti Susitarimai yra sudaryti vadovaujantis sutarties laisvės principu, todėl turi šalims įstatymo galią ir yra privalomi ūkininkei A. S.. UAB „Krekenavos projektai“ teigimu, prievolė atsiskaityti su UAB „Hausera“ jos atžvilgiu baigėsi įvykus novacijai ir pasikeitus skolininkei, t. y. pareiga atsiskaityti su UAB „Hausera“ atsirado tik ūkininkei A. S..  

36.       Byloje nustatyta, kad vykdydama nurodytų susitarimų sąlygas, ūkininkė A. S. 2017 m. rugsėjo 13 d. pervedė ieškovei UAB „Hausera“ 121 487,48 Eur (šalys neginčijo, kad PVM nuo šios sumos buvo sugrąžintas ūkininkei). Anot ūkininkės A. S. pasirašyti susitarimai negalėjo būti vykdomi. UAB „Krekenavos projektai“ vadovas D. S. pranešė, kad negali užskaityti ūkininkės atlikto 2017 m. rugsėjo 13 d. pavedimo ieškovei, kadangi tokiam atsiskaitymui nepritaria VMI. Vėliau paaiškėjo, kad tokiam atsiskaitymo būdui nepritarė ir Nacionalinė mokėjimo agentūra, kadangi pagal pateiktą Rangos sutartį, tokie mokėjimai nebuvo galimi. Ūkininkės teigimu, būtent dėl to daugiau atsiskaitymai pagal sudarytus susitarimus nebuvo vykdomi. Visgi, byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių šiuos šalių argumentus. Į bylą nėra pateikti nei VMI, nei Nacionalinės mokėjimų agentūros raštai, kuriuose būtų atspindėtas minėtų institucijų nepritarimas tokio pobūdžio atsiskaitymams. Priešingu atveju, ieškovei UAB „Hausera“ tektų grąžinti ūkininkei visą 121 487,48 Eur dydžio mokėjimą tam, kad ši galėtų nurodytą sumą pervesti UAB „Krekenavos projektai“, o jau ši galėtų atsiskaityti su UAB „Hausera“. Visgi, ieškovės nebuvo prašyta sumokėtas lėšas grąžinti, todėl spręstina, kad toks atsiskaitymas nei ūkininkei, nei rangovei neigiamų pasekmių nesukėlė.

37.       Sutiktina su atsakovės ūkininkės A. S. argumentais, kad tarp jos, ieškovės ir UAB „Krekenavos projektai“ pasirašyti trišaliai susitarimai šiuo atveju teisiškai negali būti kvalifikuojami kaip garantija, t. y. ūkininkės garantija, jog su ieškove bus atsiskaityta, kadangi jie neatitinka įstatymo garantijoms keliamų reikalavimų. Tačiau išanalizavus abiejų susitarimų sąlygas, šalių paaiškinimus procesiniuose dokumentuose, šalių valią, labiau tikėtina ieškove UAB „Hausera“, jog ji atsisakė vykdyti darbus tol, kol negaus patvirtinimo, kad su ja už atliekamus darbus, rangovei turint finansinių sunkumų, bus tikrai atsiskaityta. Atmestini ūkininkės argumentai apie tai, kad UAB „Krekenavos projektai“ neįrodė, kad turėjo finansinių sunkumų susitarimų pasirašymo momentu, kadangi tokiu atveju ūkininkė galėjo atsisakyti susitarimus pasirašyti, tačiau to nepadarė.

38.       Pagal CK 6.141 straipsnio 1 dalį novacija yra vienos prievolės pakeitimas kita prievole, kai pakeitus prievoles pirmoji prievolė baigiasi ir turi būti vykdoma antroji prievolė. Tai reiškia, kad sutarties šalys, norėdamos pakeisti vieną prievolę kita prievole, turi aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšti savo valią ir aiškiai nurodyti naujai sudaromoje sutartyje, kad jos vieną prievolę keičia kita prievole. Novacija galima tik tuo atveju, kai galiojanti prievolė yra keičiama kita galiojančia prievole. Pagal CK 6.141 straipsnio 1 dalį novacijos samprata reiškia, kad prievolė baigiasi, jeigu šalys vietoje esamos prievolės savo susitarimu sukuria pradinę prievolę pakeičiančią naują prievolę, turinčią skirtingą negu ankstesnioji prievolė dalyką ar skirtingą įvykdymo būdą. Novacija taip pat laikoma pradinio skolininko pakeitimas nauju, kai pradinį skolininką kreditorius atleidžia nuo prievolės įvykdymo. Kad prievolės šalys galėtų pakeisti vieną prievolę kita, reikalingos šios sąlygos: susitarimas dėl vienos prievolės pakeitimo kita, esama prievolė galiotų ir nebūtų įvykdyta, nauja prievolė pakeistų ankstesniąja prievolę ir ji galiotų ir skirtųsi nuo pirmosios prievolės pagal dalyką ir skirtingą jos įvykdymo būdą. Novacija nėra preziumuojama. Tai reiškia, kad novaciją galima konstatuoti tik esant įrodymų, jog prievolės šalys aiškiai ir neabejotinai išreiškė savo valią pakeisti vieną prievolę kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-507-684/2018).

39.       Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra įrodymų konstatuoti, kad prievolės šalys aiškiai ir neabejotinai išreiškė savo valią dėl novacijos. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė būtų atleidusi nuo prievolės vykdymo UAB „Krekenavos projektai“ ir ją pakeitusi į skolininkę  ūkininkę A. S.. Nors tarp šalių ir buvo sudaryti susitarimai, kuriais iš dalies pakeista atsiskaitymo tvarka, nustatyta subrangos sutartimis, tačiau šie susitarimai nesuteikia pagrindo manyti, kad jų neįvykdymo (ar dalinio nevykdymo atveju) atsakovė UAB „Krekenavos projektai“ būtų visiškai atleidžiama nuo pareigos sumokėti subrangovei už atliktus darbus. Toks aiškinimas būtų nesuderinamas su teisės principais bei ieškovės teisėtu lūkesčiu gauti atlygį už faktiškai suteiktas paslaugas (šiuo atveju už atliktus statybos darbus), taip pat paneigtų subrangos sutarties, kaip atlygintinės, esmę. Pažymėtina ir tai, kad byloje nekyla ginčas nei dėl atliktų darbų masto, išrašytų sąskaitų faktūrų, darbų kainos ir pan., o ginčas yra tik dėl pareigos atlyginti ieškovei už visiškai įvykdytas subrangos sutartis.

40.       Generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių įvykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, jeigu ko kita nenustatyta įstatymo ar sutarties (CK 6.650 straipsnio 3, 4 dalys). Šioje įstatymo normoje neįtvirtinta imperatyvo tik generaliniam rangovui atsiskaityti su subrangovu, dėl to šalys gali susitarimu rangovo atsiskaitymo su subrangovu pareigą padaryti priklausomą nuo užsakovo pareigos atsiskaityti su rangovu įvykdymo. CK 1.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisių arba pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pabaigą sandoris gali padaryti priklausomą nuo tam tikrų sąlygų buvimo ar nebuvimo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi sutarties laisvės principu, sutarčių aiškinimo taisyklėmis, įvertinusi byloje esančius įrodymus, nenustatė faktinių aplinkybių ir teisinių pagrindų, suteikiančių teisę atleisti atsakovę UAB „Krekenavos projektai“ ir / arba ūkininkę A. S. nuo pareigos atsiskaityti su ieškove.

41.       Pagal CK 6.655 straipsnio 1 dalį, CK 6.681 straipsnio 1 dalį statybos rangos santykiai yra priešpriešiniai: teisė į darbų rezultatą atitinka pareigą sumokėti už atliktus darbus ir šių teisių bei pareigų negalima paneigti (iškraipyti) rangos sutartyje, nes taip būtų paneigta rangos (subrangos) santykių esmė. Rangovas tampa generaliniu rangovu ir išlieka atsakingas užsakovui už prisiimtų prievolių įvykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių įvykdymą. Kai generalinis rangovas pagal CK ir rangos sutartį privalo atsiskaityti su subrangovu, tai šios pareigos jis negali atsisakyti.

42.       Subrangovas atsakingas generaliniam rangovui už tinkamą prievolių įvykdymą. Jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu pažeidimu (CK 6.650 straipsnio 4 dalis). Ši įprasta rangos sutartiniuose santykiuose tarpusavio atsiskaitymo prievolių schema reiškia, kad generalinis rangovas tuo pat metu yra kreditorius ir skolininkas, kaip su užsakovu, lygiai taip pat ir su subrangovu. Dėl šios priežasties jis atsako subrangovui už užsakovo veiksmus (praktikoje dažniausiai tai pavėluotų atsiskaitymų atvejai) ir kartu užsakovui – už subrangovo veiksmus, t. y. už netinkamą prievolių įvykdymą ar jų neįvykdymą. Jeigu generalinis rangovas sutinka, užsakovas turi teisę sudarytis sutartis su kitais asmenimis atskiriems darbams atlikti. Tokiu atveju šie asmenys už sutarties vykdymą atsako tiesiogiai užsakovui.

43.       Teisėjų kolegija pažymi, kad sutarčių laisvės principas neribojamas rangos ir subrangos santykiams formuoti tik tokiu būdu, kuris įtvirtintas CK 6.650 straipsnyje. Sutartinių ryšių įvairovė gali keisti užsakovo, generalinio rangovo ir subrangovo santykius, kai užsakovas sudaro kelias pagrindines rangos sutartis, kai pagrindinės rangos sutartimi nedraudžiama sudaryti kelias subrangos sutartis ir taip sukurti subrangos sutartinius santykius ir kita. Galima sutartinių santykių kombinacija, kai užsakovas turi tiesioginį reikalavimą subrangovui, o subrangovas – užsakovui, kai toks pareigų ir teisių pasiskirstymas numatytas tiek generalinės rangos, tiek subrangos sutartyje. Toks susitarimas nėra teisių perleidimas, dėl to pagal sutartis kiekvienai iš šalių išlieka atsakomybė sutarties kontrahentui, t. y. užsakovui, generaliniam rangovui ir subrangovui yra galimybė pasirinkti, kam pareikšti reikalavimus – sutarties kontrahentui ar asmeniui, nurodytam sutartyje. Pažymėtina, kad kuri nors iš rangos sutarties šalių pagal sutartį gali įgyti reikalavimo teisę pasirinktinai į kurį nors asmenį, t. y. užsakovą, generalinį rangovą ar subrangovą, jeigu sudaroma trišalė sutartis, pagal kurią visoms šalims paskirstomos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kauno Fauga“ v. UAB „Gotika“, bylos Nr. 3K-3-157/2011). Kitas teismų praktikoje pripažįstamas subrangovo reikalavimo teisių į atliktų darbų apmokėjimą nukreipimas ne į generalinį rangovą, o į užsakovą atvejis yra tas, kai kreditorius (generalinis rangovas) perleidžia subrangovui reikalavimo teisę į skolininką (užsakovą), ieškovas (subrangovas), remdamasis reikalavimo perleidimo sutartimi, turi teisę kreiptis su ieškiniu į teismą ir prašyti išieškoti skolą tiesiogiai iš užsakovo, todėl šiuo atveju CK 6.650 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas, jei įstatymai ar sutartis nenustato ko kita, subrangovui reikšti ieškinį užsakovui dėl piniginių reikalavimų, susijusių su sudarytomis sutartimis, vykdymo (pažeidimo) netaikomas; ieškovas reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu veikia ne kaip subrangovas, o kaip rangovo teisių perėmėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Arisanda“ v. UAB „2B Pack“, bylos Nr. 3K-3-616/2006). Tačiau tais atvejais, kai nei generalinės rangos sutartyje ar subrangos sutartyje nenustatyta subrangovo tiesioginių santykių su užsakovu ir subrangovas negali pareikšti reikalavimo užsakovui sutarties pagrindu, tai generalinis rangovas negali remtis aplinkybe, kad jis su subrangovu neatsiskaito dėl to, jog su juo neatsiskaito užsakovas.

44.       Generaliniam rangovui tenka užsakovo neatsiskaitymo rizika, nes jis susietas sutartiniais ryšiais su užsakovu ir atsakingas už sutarties kontrahento pasirinkimą. Nors rangos ir subrangos santykius nustatančios teisės normos dispozityvios, dėl teisinio santykio šalių pareigų ir teisių pasiskirstymo galioja bendrosios atsakomybės taisyklės, kad rangovas atsako užsakovui dėl jo pasirinktų subrangovų veiksmų ir subrangovams už užsakovo veiksmus. Priešingas aiškinimas pažeistų šių santykių šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Tačiau šalių susitarimai, pakeičiantys tik vienos iš sutarties šalių teisių ir pareigų turinį, nesuteikiant kitai šaliai tikėtis adekvačios aptariamoje teisės normoje įtvirtintos teisių apsaugos, gali būti pripažintina šios normos imperatyvo pažeidimu.

45.       Rangos sutarties 17.3 punkte šalys numatė, kad šalys neturi teisės perleisti kitiems asmenims teisių, kylančių iš šios sutarties, be kitos šalies raštiško sutikimo. Taigi, ūkininkės A. S. teigimu, UAB „Krekenavos projektai“ neturėjo teisės sudaryti subrangos sutarčių be jos raštiško sutikimo, kurio ji teigia nedavusi. Tačiau išanalizavus Rangos sutarties nuostatas nėra nustatyta sąlygų draudžiančių rangovei sudaryti subrangos sutartį. Jeigu užsakovo ir rangovo sutartis nedraudžia ir tokio draudimo nenustatyta atitinkamus santykius reglamentuojančiose teisės normose, rangovas turi teisę pasitelkti subrangovą prisiimtoms pagal sutartį su užsakovu prievolėms vykdyti. Bendrosios tokių santykių reguliavimo taisyklės nustatytos                      CK 6.650 straipsnyje. Ūkininkė A. S. nurodė, kad byloje nėra jokio dokumento, patvirtinančio, kad ji sutinka su subrangos sutartyse ar pagal jas sudarytose sąmatose nurodytomis kainomis. Taip pat ji teigė, kad Rangos sutartyje yra nurodyta fiksuota kaina, kuri net ir atlikus didesnės apimties darbus nebūtų pakitusi, tačiau tuo pat metu ji teigia, kad UAB „Krekenavos projektai“ pagal Rangos sutartį ji apmokėjo net 36 898,26 Eur didesnę sumą (nustatyta sutarties kaina yra 629 778 Eur be PVM, o apmokėta ūkininkės teigimu      666 676,26 Eur). Bylos nagrinėjimo metu ūkininkė neginčijo subrangos sutartyse nurodytų kainų, darbų apimties, ieškovės išrašytų sąskaitų faktūrų, nenurodė, kad atliktuose darbuose buvo broko, kuriuos ji prašė ištaisyti. Ieškovės visi atlikti darbai buvo priimti, surašant atitinkamus aktus. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad tarp šalių nekilo ginčai dėl nurodytų aspektų. Taigi ūkininkei, kaip užsakovei pagal Rangos sutartį, kuri priėmė atliktus darbus, atsirado pareiga už tuos darbus atsiskaityti su ieškove. 

46.       Atmestini atsakovės ūkininkės A. S. argumentai, kad ji nežino kiek ir kokių darbų atliko UAB „Hausera“ statydama jos fermą. Pirma, atsakovės UAB „Krekenavos projektai“ teigimu, subrangos sutartys su ieškove buvo sudarytos būtent ūkininkei įgaliojimo pagrindu atstovavusio A. C. iniciatyva. Antra, ūkininkė pasirašinėjo susitarimus, kuriais siekė atsiskaitinėti su ieškove, nors pati teigė, kad UAB „Krekenavos projektai“ tuo metu nepateikė jokių įrodymų dėl savo prastos padėties. Pagal susitarimų sąlygas susitarimai buvo sudaryti būtent dėl to, kad bendrovė UAB „Krekenavos projektai“ susidūrė su finansiniais sunkumais. Be to, pirmasis susitarimas buvo sudarytas praėjus kiek daugiau nei mėnesiui ir po 5 dienų po to, kai buvo pasirašyta pirmoji ir antroji subrangos sutartys tarp ieškovės ir UAB „Krekenavos projektai“. Atsižvelgiant į tai, labiau tikėtina, kad ūkininkė žinojo tiek apie UAB „Krekenavos projektai“ bendradarbiavimą su ieškove, tiek apie jos sudarinėjamas subrangos sutartis, tiek apie juose nurodomą kainą. Neįtikinama atrodo situacija, kuomet ūkininkė, kaip užsakovė, gavusi rangovės direktoriaus D. S. prašymą atsiskaityti asmeniškai su ieškove, nepasidomėjo už kokius atliktus darbus ji turi atsiskaityti ir kokiu pagrindu ieškovė dalyvauja statant jos fermą.

47.       Atsakovės ūkininkės A. S. teigimu, ji, vykdydama Rangos sutartį, už darbus UAB „Krekenavos projektai“ sumokėjo 666 676,26 Eur. Tai patvirtina ir šalių 2018 m. kovo 1 d. pasirašytas „Tarpusavio finansinių operacijų ir skolos užskaitymo aktas“. Todėl iki 2018 m. birželio 29 d. pretenzijos gavimo, ūkininkei nebuvo žinoma, kad tarp rangovės ir subrangovės galimai nevyko jokie atsiskaitymai. Taigi, jos manymu, būtent UAB „Krekenavos projektai“ pažeidė savo pareigą atsiskaityti su ieškove. Su tokiais atsakovės ūkininkės argumentais teisėjų kolegija sutinka iš dalies. Kaip aukščiau minėta, pagal teismų praktiką, rangos sutarties teisinį reglamentavimą (CK 6.650 straipsnio 3, 4 dalys) bei sutarčių aiškinimo taisykles, sudaryti trišaliai susitarimai nepaneigė rangovės UAB „Krekenavos projektai“ pareigos atsiskaityti su subrangove UAB „Hausera“. Tačiau pasirašytos Subrangos sutartys Nr. 2 ir Nr. 3 (sutarčių 1.4 -1.7 punktai) ir prie jų sudaryti trišaliai Susitarimai Nr.1 ir Nr. 2 įrodo, ūkininkės A. S. pareigą atsiskaityti su ieškove solidariai kartu su UAB „Krekenavos projektai“ (CK 6.6 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, yra teisinis pagrindas pakeisti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje ir priteisti ieškovei UAB „Hausera“ skolą ir delspinigius solidariai iš atsakovių UAB „Krekenavos projektai“ ir ūkininkės A. S..

48.       Pažymėtina ir tai, kad solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis).

Dėl UAB „Krekenavos projektai“ atlikto mokėjimo įskaitymo

49.       UAB „Hausera“, atstovaujama advokatų kontoros, pateikė atsakovėms UAB „Krekenavos projektai“, UAB „Architektūra ir konstrukcijos“ ir UAB „ZSTATYBA“ 2018 m. birželio 29 d. Pretenziją-įspėjimą, kuriame yra primenama, kad rangovė nėra atsiskaičiusi su UAB „Hausera“ už pagal 2017 m. birželio 16 d. subrangos sutartį Nr. 17/06/16/01 atliktus darbus: UAB „Hausera“ išrašyta 2017 m. liepos 31 d. PVM sąskaita-faktūra HE 0017-091, suma                    51 125,89 Eur (be PVM), buvo apmokėta tik iš dalies – 2017 m. lapkričio 10 d. UAB „Krekenavos projektai“ apmokėjo 44 403,00 Eur, pradelsus 72 dienas. Likusią 6 722,89 Eur sumą rangovė vėluoja sumokėti 231 dieną. Pagal Subrangos sutartyje nurodytas nuostatas, apskaičiuoti delspinigiai pretenzijos parengimo dieną sudarė 2 617,03 Eur. Iš viso pretenzijos parengimo dieną Rangovė buvo skolinga UAB „Hausera“ 9 339,92 Eur (6 722,89 Eur už darbus ir 2 617,03 Eur delspinigių).

50.       Pirmosios instancijos teismas ginčo sprendime nurodė, kad byloje yra 2017 m. liepos 31 d. sąskaita Nr. HE 0017-091 išrašyta 51 125,89 Eur sumai, kuri sutampa su 2017 m. birželio 16 d. Subrangos sutarties Nr. 1 kaina ir atlikimo terminu. Teismas nustatė, kad ginčo dėl darbų atlikimo nėra, todėl nurodyta sąskaita turėjo būti apmokėta pagal 2017 m. birželio 16 d. Subrangos sutartį. Atsakovė UAB „Krekenavos projektai“ 2017 m. lapkričio 10 d. pervedė ieškovei UAB „Hausera“ 44 403 Eur, mokėjimo nurodyme nurodė sąskaitą Nr. 0017-110. Mokėjimas atitiko 2017 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitą seriją HE Nr.0017-110, išrašytą                 49 403,26 Eur be PVM sumai. Ši suma taip pat sutampa su suma, nurodyta atliktų darbų akte ir pažymoje apie atliktų darbų ir išlaidų vertę. Teismas sprendė, kad ji turėjo būti užskaityta kaip mokėjimas pagal 2017 m. liepos 20 d. Subrangos sutartį Nr. 2, o ieškovė neturėjo pagrindo šio mokėjimo užskaityti kaip 2017 m. birželio 16 d. Sutarties vykdymo. Galiausiai, teismas užskaitė UAB „Krekenavos projektai“ atliktą 2017 m. lapkričio 10 d. mokėjimą (44 403 Eur) ieškovei pagal Subrangos sutartį Nr. 2 ir ieškinio reikalavimą dėl apmokėjimo pagal 2017 m. birželio     16 d. Subrangos sutartį Nr. 1 patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei 51 125,89 Eur skolą už ieškovės atliktus darbus pagal Subrangos sutartį Nr. 1.

51.       Ieškovė UAB „Hausera“ ir atsakovė UAB „Krekenavos projektai“ su tokiu teismo sprendimu nesutiko. Ir nurodė, kad ieškovė visada laikėsi nuoseklios pozicijos, kad iš UAB „Krekenavos projektai“ 2017 m. lapkričio 10 d. gautą 44 403 Eur mokėjimą UAB „Hausera“ užskaitė kaip apmokėjimą už darbus pagal Subrangos sutartį Nr. 1 ir 2017 m. liepos 31 d. sąskaitą Nr. HE 0017-091, kuri išrašyta 51 125,89 Eur be PVM sumai. Subrangos sutarties Nr. 1 pagrindu atliktus darbus ieškovė išrašė 2017 m. liepos 31 d. sąskaitą Nr. HE 0017-091 (51 125,89 Eur be PVM sumai), o 2017 m. liepos 31 d. sąskaita Nr. HE 0017-090 (44 240,71 Eur be PVM sumai) buvo išrašyta pagal Subrangos sutartį Nr. 2. Tiek ieškovė, tiek atsakovė nuosekliai laikėsi šios pozicijos bylos nagrinėjimo metu. Ieškovė ieškinyje neprašė pakeisti jos atliktos įskaitos tvarkos, o kėlė reikalavimą dėl 6 722,89 Eur (51 125,89 Eur – 44 403,00 Eur) pagal Subrangos sutartį Nr. 1 priteisimo.

52.       Teisėjų kolegija sutinka su apeliančių UAB „Hausera“ ir UAB „Krekenavos projektai“ argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išėjo už ieškinio reikalavimo ribų. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) ieškinio dalyko ir pagrindo nustatymas yra ieškovo, o ne teismo pareiga (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme apibrėžtus atvejus. Ieškinyje yra nurodomas ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas, kurį sudaro faktinio pobūdžio aplinkybės, patvirtinančios asmens turimą teisę ar interesą arba jo pažeidimą ar ginčijimą. Tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Dėl to teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko (materialaus ieškovo reikalavimo suformulavimas kita žodine išraiška, nekeičiant reikalavimo esmės, nelaikytinas ieškinio dalyko pakeitimu) ir faktinio pagrindo, t. y. negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013). 

53.       Nagrinėjamoje byloje, pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva pakeitė tarp šalių įvykusio atsiskaitymo įskaitymą, nurodydamas, kad pavedimas buvo apmokėtas pagal Subrangos sutartį Nr. 2, o ne pagal Subrangos sutartį Nr. 1. Tačiau ginčo dėl 44 403,00 Eur pavedimo įskaitymo už darbus pagal Subrangos sutartį Nr. 1 tarp ieškovės ir atsakovės (atlikusios šį pavedimą) nekilo. Kaip teisingai nurodė apeliantės, teismų praktikoje yra visiškai nesvarbu kokią mokėjimo paskirtį nurodo skolininkas, atlikdamas mokėjimą kreditoriui, o svarbu yra tai, kaip kreditorius paskirsto gautas įmokas. Nagrinėjamu atveju nekilus ginčo dėl kreditoriaus pasirinkto įmokos įskaitymo, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo išeiti už ieškinio ribų, įskaitymo tvarkos pakeisti bei priteisti iš atsakovės UAB „Krekenavos projektai“ ieškovei 51 125,89 Eur, vietoj jos prašomos 6 722,89 Eur skolos pagal Subrangos sutartį Nr. 1, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir ieškovei priteistina iš atsakovės UAB „Krekenavos projektai“ 6 722,89 Eur skolos pagal Subrangos sutartį Nr. 1.

Dėl galimai pažeistos teisės atsikirsti į apeliacinius skundus

54.       Byloje gautas atsakovės ūkininkės A. S. raštas, kuriame nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepranešė atsakovei ir jos atstovui apie tai, kad byloje buvo gauti ieškovės bei atsakovės UAB „Krekenavos projektai“ apeliaciniai skundai, taip pažeisdamas įstatyme numatytą imperatyvą suteikti atsakovei galimybę pateikti atsiliepimą į apeliacinius skundus.

55.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) nustatyta, kad byla yra vedama elektronine forma. Joje visi šalių procesiniai dokumentai yra tinkamai suskaitmeninti. Nuo pat pradžių atsakovę ūkininkę A. S. atstovauja profesionalus teisininkas – advokatas. Pagal CPK  118 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai šalis ar trečiasis asmuo veda bylą per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui, o kai šalis ar trečiasis asmuo teismui raštu nurodo, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti patys, – tik šaliai ar trečiajam asmeniui, išskyrus atvejus, kai teismas konstatuoja, kad atstovui procesiniai dokumentai bus įteikiami operatyviau. CPK 1751 straipsnio 9 dalis numato, kad advokatams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. 

56.       Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio    2 dalis). CPK 1751 straipsnio 9 dalis, įtvirtinanti subjektų, kuriems teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, ratą, – viena iš proceso operatyvumą bei ekonomiškumą užtikrinančių priemonių. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šiuo atveju atsakovės atstovas – advokatas, turėjo pareigą aktyviai domėtis nagrinėjamos bylos eiga, teismo gautais bei priimtais procesiniais dokumentais. Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad 2019 m. gegužės    7 d. pranešimu bylos šalys, tame tarpe ir atsakovės ūkininkės A. S. advokatas V. B., informuotos apie tai, kad Panevėžio apygardos teisme priimti ieškovės UAB „Hausera“ ir atsakovės UAB „Krekenavos projektai“ apeliaciniai skundai dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-193-227/2019 bei nustatytas terminas atsiliepimo pateikimui. 2019 m. gegužės 9 d. pranešimu bylos šalys informuotos apie tai, kad Panevėžio apygardos teisme priimtas atsakovės ūkininkės A. S. apeliacinis skundas dėl to paties Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-193-227/2019 bei nustatytas terminas atsiliepimo pateikimui. Gavęs atsiliepimus, pirmosios instancijos teismas 2019 m. birželio 3 d. informavo bylos šalis apie bylos išsiuntimą į apeliacinę instanciją. 

57.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad elektroninėje byloje pateikti dokumentai priešingoms šalims turėjo būti žinomi, kadangi jie buvo tinkamai skaitmenizuoti, o šalys galėjo susipažinti su teikiamų dokumentų turiniu ir pateikti savo nuomonę dėl jų įtakos byloje sprendžiamiems klausimams.

Dėl bylos sustabdymo iki bus baigti ikiteisminiai tyrimai

58.       Pagal CPK 1623 straipsnį bylos sustabdymas – tai procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Įstatyme išskiriamos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas rinktis nebegali ir turi sustabdyti savo nagrinėjamą bylą. Bylą sustabdyti remiantis fakultatyviaisiais bylos sustabdymo pagrindais teismas gali, bet nėra įpareigotas, tokiu atveju pats teismas nusprendžia dėl sustabdymo poreikio, derindamas greito ir operatyvaus ir kartu teisingo ginčo išnagrinėjimo principus.

59.       Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) bylos stabdymo klausimu savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad pernelyg ilga proceso byloje trukmė neatitinka bylos išnagrinėjimo per įmanomai trumpiausią laiką reikalavimo. Taigi nacionalinis teismas neatleistas nuo pareigos užtikrinti bylos nagrinėjimą per protingą laiką ir kiekvienu atveju sustabdydamas bylą tol, kol bus išspręsta kita byla, nacionalinis teismas privalo tinkamai nustatyti šių bylų tiesioginį ryšį (EŽTT 2015-09-03 sprendimas byloje Bekerman prieš Lichtenšteiną, peticijos Nr. 34459/10, par. 91). Tačiau šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad teisė į teisingą teismą nebus sėkmingai ir tinkamai įgyvendinta, jei ekonomiškumo, koncentracijos, trumpiausio bylos nagrinėjimo laiko principai bus laikomi prioritetiniais, neatsižvelgdami į bylų nagrinėjimo kokybę. Teisė, kad bylą per įmanomai trumpiausią laiką išnagrinėtų teismas, turi būti įgyvendinama laikantis kiekybinių ir kokybinių kriterijų pusiausvyros.

60.       Nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra nei fakultatyvių nei privalomųjų bylos sustabdymo pagrindų. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad tarp šalių Jungtinės veiklos sutartis nebuvo sudaryta, todėl netikslinga stabdyti bylos nagrinėjimą kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas dėl dokumentų suklastojimo.

Dėl bylos procesinės baigties

61.       Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas UAB „Hausera“ ir UAB „Krekenavos projektai“ apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo ginčijamo sprendimo dalies, kuria iš atsakovės UAB „Krekenavos projektai“ ieškovės naudai priteista 51 125,89 Eur skolos, tenkinti ir šią sprendimo dalį pakeisti, t. y. priteisti iš atsakovės UAB „Krekenavos projektai“ ieškovei UAB „Hausera“ 6 722,89 Eur skolos pagal Subrangos sutartį Nr. 1 (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

62.       Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti UAB „Hausera“ apeliacinį skundą iš dalies ir pakeisti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą dalį, kuria ieškovei UAB „Hausera“ priteista 224 736,62 Eur skolos, priteisiant ieškovei 269 139,62 Eur skolą ir              24 935,96 Eur delspinigius solidariai iš atsakovių UAB „Krekenavos projektai“ ir ūkininkės A. S. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

63.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškinys atsakovėms UAB „Architektūra ir konstrukcijos“ ir UAB „ZSTATYBA“ yra atmestas, paliktina nepakeista (CPK  326 straipsnio  1 dalies 1 punktas).

Dėl prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio

64.       Kartu su apeliaciniu skundu UAB „Krekenavos projektai“ pateikė prašymą atleisti atsakovę UAB „Krekenavos projektai“ nuo 961 Eur dalies žyminio mokesčio mokėjimo ir pateikė dalies (100) Eur žyminio mokesčio apmokėjimą patvirtinantį kvitą, taip pat duomenis apie sunkią bendrovės turtinę padėtį: Luminor banko sąskaitos išrašą už 2018 m. balandžio 1 d. – 2019 m. gegužės 6 d. laikotarpį ir rezervuotų sumų informaciją; UAB „Krekenavos projektai“ 2018 m. gruodžio 31 d. sudarytą pelno (nuostolio) ataskaitą; UAB „Krekenavos projektai“ 2018 m. gruodžio 31 d. balansą; UAB Creditinfo Lietuva atliktą apeliantės UAB „Krekenavos projektai“ vertinimo ataskaitą. Atleidimo nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo pagrindai ir tvarka reglamentuojami CPK 83 straipsnyje, kurio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis asmenų, atleidžiamų nuo minėtų išlaidų mokėjimo, sąrašas. Atleidimo nuo žyminio mokesčio instituto tikslas – užtikrinti asmenims teisės į teisminę gynybą prieinamumo bei universalumo principo, įtvirtinto Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos     6 ir 13 straipsniuose bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje, įgyvendinimą.

65.       Teismas, įvertinęs UAB „Krekenavos projektai“ pateiktus bendrovės turtinę padėtį patvirtinančius bei kitus viešai prieinamus duomenis ‑ nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d. įmonėje nedirba nei vienas asmuo; 2020 m. vasario 27 d. duomenimis atsakovė turi 65,54 Eur dydžio socialinio draudimo skolą; iš pateiktos Pelno (nuostolių) ataskaitos už 2018 metus, matyti, kad bendrovė turėjo 36 465 Eur nuostolių; iš atsakovės pateikto Balanso už 2018 metus akivaizdu, kad didžiąją dalį atsakovės turto (117 200 Eur iš 128 260 Eur) sudarė atsargos, nebaigtos vykdyti sutartys ir išankstiniai mokėjimai, sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti atsakovės UAB „Krekenavos projektai“ prašymą atleisti ją nuo 961 Eur dalies žyminio mokesčio mokėjimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo

66.       Ieškovė UAB „Hausera“ už ieškinį sumokėjo 3 287 Eur žyminį mokestį bei patyrė 6 180,38 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas pilna apimtimi dalyje dėl jos prašomų įsiskolinimų priteisimo iš atsakovių ūkininkės A. S. ir UAB „Krekenavos projektai“ vadovaudamasi CPK 93 straipsnio taisyklėmis, teisėjų kolegija perskirsto ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

67.       Taip pat teisėjų kolegija perskirsto 22 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu bei panaikina sprendimo dalį, kuria iš atsakovių ūkininkės A. S. ir UAB „Krekenavos projektai“ priteista nesumokėta dalis žyminio mokesčio valstybei, atitinkamai 107,74 Eur ir 326,70 Eur, kadangi ši teismo sprendimo dalis pakeista priteisiant iš atsakovės UAB „Krekenavos projektai“ 6 722,89 Eur skolą pagal subrangos sutartį Nr. 1.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

68.       CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė prašė jos sumokėtą žyminį mokestį priteisti iš atsakovių solidariai. Teismų praktikoje nurodoma, kad bylinėjimosi išlaidos solidariai negali būti priteisiamos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad proceso teisės normose nenustatyta solidariosios prievolės bylinėjimosi išlaidoms mokėti, todėl šios išlaidos priteisiamos ne solidariai, o nustatant konkrečias mokėtinas dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-701/2015). Ieškovė UAB „Hausera“ už apeliacinį skundą sumokėjo 588 Eur žyminio mokesčio. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas yra patenkintas didžiąja dalimi (75 procentais), t. y. jos reikalaujamos sumos priteistos solidariai iš atsakovių ūkininkės A. S. ir UAB „Krekenavos projektai“ bei pakeista ginčijamo sprendimo dalis dėl skolos pagal Subrangos sutartį Nr. 1 priteisimo, tačiau atmestas apeliacinis skundas dalyje dėl UAB „ZSTATYBA“ ir UAB „Architektūra ir konstrukcijos“ solidarios atsakomybės, atitinkamai vadovaudamasi    CPK 93 straipsnio taisyklėmis teisėjų kolegija sprendžia, kad 441 Eur bylinėjimosi išlaidų priteistina ieškovei lygiomis dalimis iš abiejų atsakovių.

69.       Atsakovė ūkininkė A. S. už apeliacinį skundą sumokėjo 3 547 Eur žyminio mokesčio. Netenkinus apeliacinio skundo, apeliantė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą      (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

70.       Atsakovė UAB „Architektūra ir konstrukcijos“ patyrė 363 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės UAB „Hausera“ apeliacinis skundas dalyje dėl reikalavimų atsakovei UAB „Architektūra ir konstrukcijos“ netenkintas, iš ieškovės priteistinos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą ruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

71.       Atsakovė UAB „ZSTATYBA“ patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą.  Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės UAB „Hausera“ apeliacinis skundas dalyje dėl reikalavimų atsakovei UAB „ZSTATYBA“ netenkintas, iš ieškovės priteistinos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą ruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą                     (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 5 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Hausera“ (juridinio asmens kodas 148415772) 6 722,89 Eur (šešis tūkstančius septynis šimtus dvidešimt du eurus ir aštuoniasdešimt devynis centus) skolos, 2 455,68 Eur (du tūkstančius keturis šimtai penkiasdešimt penkis eurus ir šešiasdešimt aštuonis centus) delspinigių, 99 Eur (devyniasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio, 8 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (9 277,57 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. liepos 10 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo bei 187,27 Eur (šimtą aštuoniasdešimt septynis eurus ir dvidešimt septynis centus) atstovavimo išlaidų iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Krekenavos projektai“ (juridinio asmens kodas 303209403).

 Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Hausera“ (juridinio asmens kodas 148415772) 269 139,62 Eur (du šimtus šešiasdešimt devynis tūkstančius šimtą trisdešimt devynis eurus ir šešiasdešimt du centus) skolos, 24 935,96 Eur (dvidešimt keturis tūkstančius devynis šimtus trisdešimt penkis eurus ir devyniasdešimt šešis centus) delspinigių, 8 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (294 075,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. liepos       10 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo solidariai iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Krekenavos projektai“ (juridinio asmens kodas 303209403) ir ūkininkės A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Netenkinti uždarosios akcinės bendrovės „Architektūra ir konstrukcijos“ prašymo dėl baudos skyrimo.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Hausera“ (juridinio asmens kodas 148415772)      2 178 Eur (du tūkstančius šimtą septyniasdešimt aštuonis eurus) atstovavimo išlaidų uždarajai akcinei bendrovei „Architektūra ir konstrukcijos“ (juridinio asmens kodas 302847303) ir 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų uždarajai akcinei bendrovei „ZSTATYBA“ (juridinio asmens kodas 300713679).

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Hausera“ (juridinio asmens kodas 148415772) 3 188 Eur (trys tūkstančius  šimtą aštuoniasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio ir 5 993,11 Eur (penkis tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt trys eurus ir vienuolika centų) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti lygiomis dalimis iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Krekenavos projektai“ (juridinio asmens kodas 303209403) ir ūkininkės A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Krekenavos projektai“ (juridinio asmens kodas 303209403) ir ūkininkės A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 22 Eur (dvidešimt du eurus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.“

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Hausera“ (juridinio asmens kodas 148415772) 441 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą lygiomis dalimis iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Krekenavos projektai“ (juridinio asmens kodas 303209403) ir ūkininkės A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Hausera“ (juridinio asmens kodas 148415772) 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Architektūra ir konstrukcijos“ (juridinio asmens kodas 302847303).

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Hausera“ (juridinio asmens kodas 148415772) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ZSTATYBA“ (juridinio asmens kodas 300713679).

Teisėjai                        Dalia Kačinskienė

                Antanas Rudzinskas

                        Egidija Tamošiūnienė