Civilinė byla Nr. e2-1054-1125/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15779-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.7.5.1; 3.2.3.1; 3.4.1.7

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 3 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Cinkutė,

sekretoriaujant Vitai Grušienei, Onai Virmauskienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurotransport24“ atstovei advokatei Gintarei Raišutienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurotransport24“ ieškinį atsakovui A. T. dėl žalos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Pareikštu ieškiniu ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Eurotransport24“ prašo iš atsakovo A. T. priteisti 8 291,47 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 185,39 Eur bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodo, kad jos darbuotojas A. T. (atsakovas) 2018 m. liepos mėnesį darbdavio nurodymu buvo išvykęs į reisą (tikslu pristatyti krovinius į paskirties vietas) su ieškovės vilkiku, v/n (duomenys neskelbtini) ir puspriekabe, v/n (duomenys neskelbtini). 2018 m. liepos 20 d. Lenkijoje atsakovas, vairuodamas minėtas transporto priemones patyrė eismo įvykį, t. y. atsakovas savo neteisėtais itin aplaidžiais (tyčiniais) veiksmais, nesilaikydamas elementarių kelių eismo taisyklių, nesilaikė saugaus leistino greičio ir saugaus atstumo nuo kitų transporto priemonių ir lygiame kelyje esant geroms eismo sąlygoms sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sugadintos minėtos transporto priemonės, jas reikėjo parvežti iš Lenkijos į Lietuvą, dėl to buvo patirtos transporto priemonių parvežimo ir remonto išlaidos – iš viso 8 291,47 Eur. Ieškovė pateikė atsakovui pretenziją prašydama atlyginti atsakovo neteisėtais veiksmais padarytą žalą, tačiau atsakovas padarytos žalos taip ir neatlygino.

3.       Teigia, kad žala ieškovei padaryta atsakovo tyčiniais veiksmais, nes atsakovui, kaip vairuotojui, turėjo būti ir buvo žinomos jo darbo sutartyje ir prieduose numatytos pareigos saugoti jam patikėtą turtą (transporto priemones), laikytis kelių eismo taisyklių, tačiau atsakovas to nedarė ir nepadarė (nors suvokė ir žinojo savo pareigas), ko pasėkoje padarė ieškovei žalą.

4.       Atsiliepimu atsakovas A. T. su ieškiniu nesutiko, prašo ieškovės reikalavimus netenkinti. Nurodo, kad 2018 m. liepos 20 d. eismo įvykis įvyko dėl stabdžių sutrikimo, t. y. judant trasa su nuolydžiu, nusileidžiant nesuveikė stabdžiai, ieškovas pasinaudojo rankiniu stabdžiu ir nedelsdamas pranešė instruktoriui. Automobilis tuo metu pradėjo greitėti nuo kalnelio, priekyje pagal judėjimo eigą buvo sankryžą. Norėdamas išvengti žalos kitiems, nusprendė stabdyti automobilį į apsauginį kelio atitvarą, esantį skiriamojoje juostoje. Teigia, kad veiksmai buvo padaryti kraštutinio poreikio būklėje, neigiamos pasekmės buvo neišvengiamos, o padaręs žalą darbdavio turtui, išvengė didesnės žalos padarymo. Pažymi, kad Lenkijos policininkai nesuprato rusų kalbos, todėl atsakovas su savo porininku negalėjo paaiškinti eismo įvykio priežasčių. Taip pat pažymi, kad pradėjo darbą reiso viduryje, vietoj kito vairuotojo, todėl neturėjo galimybės ir neprivalėjo atlikti visavertės priešreisinės techninės priežiūros. Teigia, kad vilkikas su puspriekabe turi būti apdrausti, todėl ieškovė turi kreiptis dėl draudiminės kompensacijos. Be to ieškovė įgyja teisę išieškoti žalą tik atsisakius išmokėti draudiminį atlyginimą, kai atvejis pripažintas nedraudiminiu ir esant darbuotojo kaltei.   

5.       Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „Eurotransport24“ atstovė advokatė Gintarė Raišutienė nurodė, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga, policijos pažymoje užfiksuotas eismo įvykis, atsakovas galėjo aiškintis ir jo pasiaškinimai būtų užfiksuoti; ieškovės nuomone žala padaryta atsakovo tyčiniais veiksmais, todėl prašo priteisti visą žalos sumą. Pažymi, kad jeigu nesuveiktų stabdžiai, vilkikuose suveikia pneumatinė stabdžių dalis, ko pasėkoje transporto priemonė bet kokiu atveju sustoja.

6.       Atsakovas į teismo posėdį neatvyko (gautas prašymas bylą nagrinėti nedalyvaujant). Šaukimas įteiktas tinkamai.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

7.       Byloje kilo ginčas dėl darbuotojo darbdaviui padarytos žalos atlyginimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2018 m. liepos 4 d. ieškovė ir atsakovas sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 919, pagal kurią atsakovas įmonėje pradėjo dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, 2018 m. liepos 4 d. šalys sudarė papildomą susitarimą (sutartį) ir priedą prie darbo sutarties Nr. 919; darbo sutartis darbuotojo prašymu nutraukta 2018 m. rugpjūčio 3 d.

8.       2018 m. liepos 20 d. atsakovui vairuojant jam įmonės patikėtą transporto priemonę, vilkiką, v/n (duomenys neskelbtini) priklausantį ieškovei, ir puspriekabę, v/n (duomenys neskelbtini), priklausančią UAB „Eurocargo24“, Lenkijoje įvyko eismo įvykis. Ieškovė dėl įvykusio eismo įvykio patyrė 8 291,47 Eur išlaidas, kurias sudaro: pagal sąskaitą Nr. 2010008 – 1 350 Eur (be PVM) kompensacija už UAB „Transtira“ apmokėtas transporto paslaugas pagal UAB „Čargo“ 2018 m. liepos 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. CAR003709; pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. TSS1800005313 – 6 505,62 (be PVM) išlaidos už atliktą UAB „Transtiros sunkvežimių servisas“ vilkiko remontą dėl įvykusio eismo įvykio metu padarytų apgadinimų; pagal sąskaitą Nr. 2010003 – 390,42 Eur (be PVM) kompensacija už UAB „Eurocargo24“ apmokėtas išlaidas, patirtas už atliktą UAB „Transtiros sunkvežimių servisas“ puspriekabės remontą; 45,43 Eur (be PVM) išlaidos už UAB „Silberauto“ atliktus kompiuterinius testus ir patikrinimus. Ieškovė 2020 m. balandžio 1 d. pateikė atsakovui pretenziją dėl žalos atlyginimo Nr. 18017954, prašydama iki 2020 m. balandžio 8 d. atlyginti žalą, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas apmokėjo minėtas sumas.

Dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų.

9.       Kaip jau nustatyta ankščiau, atsakovas pas ieškovę nuo 2018 m. liepos 4 d. dirbo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Darbuotojas pagal su įmone sudarytą papildomą susitarimą (sutartį) prie darbo sutarties (papildomo susitarimo (sutarties) 1.1., 1.14., 1.18.1., 1.18.4., 1.18.8., 1.19.1. punktai) buvo įsipareigojęs rūpintis jam patikėtos transporto priemonės techniniu stoviu, laiku nustatyti gedimus ir juos šalinti, o nesant galimybės savarankiškai pašalinti gedimą, kreiptis į technikos direktorių, tinkamai vykdyti savo darbines pareigas, atlyginti žalą atsiradusią dėl turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo), išlaidų, susidariusių dėl sugadintų daiktų, kitokių darbo tvarkos taisyklių, instrukcijų, susitarimų pažeidimo, prisiimti atsakomybę už jam perduodat transporto priemones, o apgadinus transporto priemonę ar įvykus autoavarijai dėl darbuotojo kaltės ir įvykį pripažinus draudžiamuoju apmokėti draudimo sutartyje nustatyto dydžio franšizę ir draudimo nekompensuotus nuostolius, įvykį prižapinus nedraudžiamuoju – pilnai atlyginti padarytą žalą.

10.       Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos (DK 152 straipsnio 1 dalis). Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 4 dalimi, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. DK 153 straipsnio 1 dalis numato, kad darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio. DK 154 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą šiais atvejais: 1) žala padaryta tyčia; 2) žala padaryta jo veikla, turinčia nusikaltimo požymių; 3) žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo; 4) žala padaryta pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją, susitarimą dėl nekonkuravimo; 5) darbdaviui padaryta neturtinė žala; 6) kai visiško žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje.

11.       Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar egzistuoja visos sąlygos darbdaviui reikalauti žalos atlyginimo iš darbuotojo. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad transporto priemonė buvo apgadinta 2018 m. liepos 20 d. eismo įvykio Lenkijoje metu, ir aplinkybių, kad eismo įvykio dieną šalis siejo darbo teisiniai santykiai, o atsakovas vykdė savo darbines funkcijas (CPK 12 ir 187 straipsniai). Atsakovas teigia, kad eismo įvykis įvyko ne dėl jo kaltės, o dėl objektyvių priežasčių – vilkiko stabdžių gedimo, todėl jis neturi teisinės pareigos, nes nėra jo kaltės ir neteisėtų veiksmų, atlyginti žalą ieškovei (DK 151 – 153 straipsniai), be to ieškovė turėjo kreiptis kompensacijos į draudimo bendrovę.

12.       Pastebėtina, kad ieškovės su 2020 m. gegužės 20 d. rašytiniais paaiškinimais į bylą pateikta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. LT18-L96-00011378-0 ir draudimo liudijimas Nr. 710-850-1703191 su priedais patvirtina, jog šia sutartimi apdraudžiama draudimo liudijime nurodytą transporto priemonę naudojančių civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo nukentėjusiems tretiesiems asmenims. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, taip pat tarp šalių ginčas nekilo, dėl žalos padarymo tretiesiems asmenims. Taigi, draudimas įmonei pagal draudimo sutartį nepriklausė, ji jokios draudimo išmokos negalėjo gauti ir negavo. Be to teismui nepateikta jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad atsakovui buvo perduota techniškai netvarkinga transporto priemonė (vilkikas ar puspriekabė). Byloje pridėti 2018 m. birželio 20 d. vilkiko ir puspriekabės-priekabos perdavimo – priėmimo aktai patvirtina, kad perduotos transporto priemonės buvo techniškai tvarkingos, byloje nėra duomenų, kad atsakovas praneštų apie kokius nors gedimus, problemas iki 2018 m. liepos 20 d. eismo įvykio, todėl atmetami kaip nepagrįsti atsakovo teiginiai dėl stabdžių gedimo.

13.       Ieškovė atsakovo veiksmų neteisėtumą grindžia aplinkybėmis, kad buvo viršytas leistinas greitis. Byloje pateiktas baudos kvitas Nr. 7818682 patvirtina, kad atsakovas nepasirinko saugaus greičio, dėl ko įvyko eismo įvykis ir buvo apgadintas vilkikas bei puspriekabė. Nors atsakovas teigė, kad atsakovas nesuprato kalbos, todėl neginčijo protokole nurodytų aplinkybių, tačiau byloje nėra įrodymų, kurie leistų spręsti, jog atsakovas nesutiko su eismo įvykio protokole užfiksuotomis eismo įvykio aplinkybėmis ar nurodė pareigūnams, kad nesupranta kalbos, todėl negali protokolo pasirašyti.

14.       Be to ieškovės vertinimu, kad nagrinėjamu atveju atsakovas eismo įvykį sukėlė tyčia, nes nepasirinko saugaus ir leistino greičio. Teismų praktikoje pripažįstama, kad greičio viršijimas galimas esant tiek tyčinei tiek neatsargiai asmens kaltės formai. Tyčia laikomas toks asmens elgesys, kai sąmoningai siekiama padaryti žalos (tiesioginė tyčia) arba sąmoningai leidžiama jai atsirasti (netiesioginė tyčia) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-10-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2275/2012). Didelis neatsargumas yra tuomet, kai asmuo nesilaiko paprasčiausių kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių, jas tiesiog ignoruoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2004; Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-545-520/2010). Atsakovo neteisėta veika (greičio viršijimas) buvo valinis ir suvoktas veiksmas, tačiau visgi pažymėtina, kad tyčią suponuoja savo veiksmų ir dėl jų atsirandančių padarinių suvokimas ir noras, kad jie kiltų arba sąmoningas leidimas jiems kilti. Taigi svarbu įvertinti atsakovo kaltės formą pasekmių atžvilgiu, jo elgesio motyvus ir galimas priežastis.

15.       Byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju dėl įvykusio eismo įvykio yra atsakovo tyčia (CPK 12, 178, 185 straipsniai), t. y., kad atsakovas suvokė, kad dėl jo veiksmų (pasirinkto netinkamo greičio) įvyks eismo įvykis ir bus ieškovei padaryta žala, jis to norėjo bei sąmoningai siekė, kad taip įvyktų. Šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo atsakovo kaltės formai – tyčiai, konstatuoti, o nustatytinas atsakovo didelis neatsargumas. Pažymėtina, kad teisės doktrinoje kelių eismo taisyklių pažeidimas (smarkiai viršijant darbuotojo vairuojamos transporto priemonės greitį ir pan.), taip pat vertinamas kaip didelis neatsargumas (Davulis, Tomas. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. Vilnius: Valstybės įmonė Registrų centras, 2018, p. 464, 6 punktas).

16.       Dėl aptartų aplinkybių atmestini ieškovės argumentai, kad nagrinėjamu atveju esant darbuotojo tyčiai, atsakovas privalo atlyginti visą darbdavio patirtą žalą, kadangi nustačius neatsargią kaltės formą yra taikytina ribota turtinė atsakomybė (DK 153 straipsnis).

17.       Pažymėtina, kad atsakovas jokių aktyvių ir savalaikių veiksmų tam, kad užtikrintų ne tik tinkamą savo darbo pareigų atlikimą (saugų transporto priemonės vairavimą laikantis kelių eismo taisyklių), bet ir jam patikėtos transporto priemonės saugumą, kitų eismo dalyvių saugumą, neatliko, ko pasekoje dėl tokių savo neteisėtų veiksmų sukėlė eismo įvykį.

18.       Esami duomenys bei įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovas dėl savo neatsargių ir neapdarių veiksmų apgadino ieškovės jam patikėta transporto priemonę. Todėl konstatuotina, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių apgadinus transporto priemonę, ieškovei buvo padaryta žala. Pripažintina, kad yra visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, t.y. jis yra atsakingas už padarytą ieškovei žalą (CK 6.246 straipsnis - 6.248 straipsnio 1 dalis), nes kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).

Dėl žalos dydžio

19.       Nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgiama į: 1) netekto turto ar turto, kurio vertė sumažėjo, vertę, atskaičiavus nusidėvėjimą, natūralų sumažėjimą ir turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius); 2) žalą patyrusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; 3) žalą padariusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; 4) faktą, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis ir jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika (DK 152 straipsnio 2 dalis).

20.       Šiuo atveju konstatavus didelį neatsargumą atsakovui taikytina ribota turtinė atsakomybė, t. y. ne daugiau kaip šešių vidutinių darbo užmokesčio dydžio (DK 153 straipsnio 1 dalis).

21.       Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – aprašas) 2 punkte nustatyta, kad apraše vartojama sąvoka „vidutinis darbo užmokestis“ suprantama kaip vidutinis tarnybinis atlyginimas pagal Žvalgybos įstatymo 64 straipsnio 7 dalį, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, vidutinis valandinis darbo užmokestis ir vidutinis darbo užmokestis už darbo dieną (toliau – vidutinis dieninis darbo užmokestis). Aprašo 5.1 papunktyje nurodyta, kad apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, laikomasi šių nuostatų - skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas Aprašo 3.1–3.5 papunkčiuose.

22.       Šiuo atveju, kaip aptarta sprendimo 22 punkte, darbuotojas faktiškai dirbo pas darbdavį vieną mėnesį. Vieno mėnesio atlyginimas sulygtas darbo sutarties 1.3 punkte. Aprašo 3 punkte nustatyta, kad į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį įskaitoma: bazinis (tarifinis) darbo užmokestis už atliktą darbą, apskaičiuotas pagal įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje (toliau – įmonė) taikomas darbo apmokėjimo formas ir sistemas: mėnesines algas ir pareigines algas (toliau – mėnesinės algos) bei valandinius atlygius ir dieninius atlygius (3.1 papunktis); didesnis apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą, darbą naktį, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, ir kitais darbo ar tarnybos santykius reglamentuojančiuose įstatymuose (toliau – įstatymai), kolektyvinėje ir darbo sutartyse numatytais atvejais (3.2 papunktis); papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu arba mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą (3.3 papunktis); priedai ir priemokos prie valandinių atlygių, dieninių atlygių ir mėnesinių algų, mėnesinės premijos, mokamos už mėnesio darbo rezultatus, kiti mokėjimai už atliktą darbą, numatyti darbo teisės normose, kolektyvinėje ir darbo sutartyse (3.4 papunktis).  Ieškovė pateikė duomenis, kad atsakovo vidutinis darbo užmokestis: vieno mėnesio sudaro 173, 11 Eur, vienos dienos - 24, 73 Eur ir vienos valandos - 3, 12 Eur.

23.       Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. A1-767 „Dėl metinių vidutinio mėnesinio darbo dienų ir vidutinio mėnesinio darbo valandų skaičių 2020 metais patvirtinimo“ nustatyta, kad 2020 metų metinius vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius esant penkių darbo dienų savaitei – 21,1 darbo dienos (įsakymo 1.1.1 punktas). Taigi, 2020 m. patvirtintas metinis vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius esant penkių darbo dienų savaitei yra 21.1 darbo dienos, atsakovo vienos dienos vidutinis darbo užmokestis yra 24, 73 Eur, todėl ieškovei priteistina suma pagal DK 153 straipsnio 1 dalį šešių vidutinių darbo užmokesčių sudaro (24, 73 Eur x 21.1 d.d. x 6 mėn.) 3 130, 82 Eur.

24.       Atsakovas teismui nesprendus tenkinti ieškinį, prašė mažinti priteisintos žalos dydį ir atsižvelgti į tai, kad augina nepilnametį vaiką, o vidutinis darbo užmokestis sudaro 852,19 Baltarusijos rublių. Apie fizinio asmens turtinę padėtį galima spręsti iš jo turimo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, gaunamo darbo užmokesčio, kitų gaunamų pajamų, turimų indėlių, santaupų, išlaikytinių skaičius. Nors atsakovas nurodė, kad yra pagrindas mažinti priteistinos žalos dydį, tačiau atsakovas byloje neteikė įrodymų apie savo turimą registruotiną turtą, santaupas, sąskaitas banke. Byloje pateikta tik pažyma, patvirtinanti atsakovo gaunamas vidutines mėnesines pajamas laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio iki birželio mėnesio. Daugiau duomenų apie savo turinę padėtį atsakovas teismui neteikė, todėl konstatuoti, kad atsakovo sunki materialinė padėtis nėra pagrindo (CPK 12, 185 straipsniai).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

25.       Be to, ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Teismas tokį ieškovės reikalavimą laiko pagrįstu CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu, todėl priteisia jai iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (3 130, 82 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

26.       Ieškovas pateikė prašymą priteisti 1 185,39 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys įrodymai. Tenkinus ieškovės reikalavimus 38 proc. dalyje, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų pritesimo tenkintinas nurodyta apimtimi ir ieškovei iš atsakovo priteistinos 450, 45 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

27.       Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurotransport24“ ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Eurotransport24“ (įmonės kodas 303025556) iš atsakovo A. T. (gimęs (duomenys neskelbtini)) 3 130, 82 Eur žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3 130, 82 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 450, 45 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Nurodyti, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                     Skaistė Cinkutė