Adm. byla Nr.eI-990-320/2015

Teisminio proceso Nr.3-65-3-00030-2015-8

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

           2015 m. lapkričio 10 d.

Panevėžys

              Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Pranckienės ir DalytėsZlatkuvienės,

sekretoriaujant Irenai Žemaitienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Ingai Maskoliūnaitei,

atsakovo atstovėms T. D., J. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

              Panevėžio apygardos administraciniam teismui paduotu skundu uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau- ir Bendrovė) prašo panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Utenos skyriaus 2014-12-10 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl būtinumo atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo.

Pareiškėjas skunde nurodė ir jo atstovai teismo posėdžių metu paaiškino, kad Bendrovei 2010-04-22 išduotas Taršos integruotos kontrolės ir prevencijos leidimas (toliau- ir TIPK leidimas), kuris koreguotas 2012-01-18, 2013-12-03, 2014-01-02. Šio leidimo pagrindu Bendrovės aikštelėje Šaltinių g.45, Utenoje yra surenkamos, superkamos, apdorojamos bei laikomos pavojingos ir nepavojingos atliekos. Dar 2013 m. Bendrovė buvo Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento informuota, kad dėl teisės aktų pasikeitimo privalu keisti TIPK leidimą iki 2015-07-01. 2014-11-12 kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūros (toliau- ir Agentūra) Utenos skyrių su prašymu turimą TIPK leidimą pakeisti taršos leidimu, tačiau atsakovo 2014-12-10 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrovės prašymas buvo atmestas. Esminis atmetimo motyvas buvo tas, kad prieš keičiant TIPK leidimą, turi būti atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo. Tokį savo reikalavimą atsakovas grindė argumentu, kad lyginant su 2011 metais, kai Bendrovei buvo priimta 2011-12-13 atrankos išvada, pasikeitė ūkinės veiklos gretimybėse esanti situacija. Joks teisės aktas nenustato tokios gretimybės ribų, jų nenurodo ir pati Agentūra, todėl lieka neaišku, kokiose ribose atsakovas gretimybėse esančią situaciją vertino. Atsakovas remiasi RAAD 2013-11-28 raštu, tačiau jame tik suformuluotas paklausimas Utenos visuomenės sveikatos priežiūros centrui, į kurį šis atsakė, jog gyventojų skundų dėl Bendrovės veiklos nėra gavęs. Atsakovas taip pat remiasi teritorijų planavimo dokumentais, tačiau tiek Utenos miesto bendrasis planas, tiek Bendrovei gretimų žemės sklypų detalieji planai jau buvo patvirtinti 2011-12-13 atrankos išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau- ir 2011 m. Atrankos išvada), kurioje šių planavimo dokumentų sprendiniai buvo įvertinti, priėmimo metu. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog pasikeitė ūkinės veiklos gretimybėje esanti situacija. Atsakovas remiasi Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau- ir PAV Įstatymas) 3 straipsnio 3 dalimi, tačiau Bendrovės veikla įrašyta į PAV Įstatymo priedą, jai atlikta atranka, todėl šia norma negali būti remiamasi. Tiek  PAV Įstatymo 3 str.3 d., tiek 7 str. nurodo, kad atranka atliekama, kai poveikio aplinkai proceso dalyvis to reikalauja ir atsakinga institucija nusprendžia, kad reikia atlikti atranką. Agentūra savo iniciatyva nusprendė, jog būtina atranka, nesant poveikio aplinkai proceso dalyvio reikalavimo, t.y. peržengė savo kompetencijos ribas. 2011 m. Atranka atlikta 4 veiklos rūšims, iš kurių viena - pavojingų atliekų surinkimas, Bendrovės veikla nėra pakitusi. Be to, atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo atliekama planuojamai ūkinei veiklai, o bendrovė veiklą vykdo jau penktus metus. Joks teisės aktas nenumato atlikti poveikio aplinkai vertinimo, jeigu jokie veiklos rodikliai nesikeičia.

Atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra su skundu nesutinka. Savo atsiliepime teismui nurodė ir jo atstovės teismo posėdžiuose paaiškino, kad pareiškėjo skundžiamu sprendimu  buvo pareikalauta atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo, Bendrovei kreipusis į atsakovą su paraiška pakeisti turimą TIPK leidimą. Šis reikalavimas buvo teiktas, remiantis PAV Įstatymo 3 str. 3 d. Agentūra, kaip atsakinga institucija, priima sprendimus konkrečiu atveju sprendžiant, ar reikalinga atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, atsižvelgdama į PAV Įstatymo 3 str.3 dalyje nustatytus kriterijus: planuojamos ūkinės veiklos mastą, pobūdį ir vietos ypatumus. Pagal PAV Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, atsakinga institucija - Agentūra yra laikoma viena iš poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių ir turi teisę nuspręsti, kad būtų atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo veikloms, nenurodytoms PAV Įstatymo 1 ir 2 prieduose. Bendrovės gretimybėse įvyko pasikeitimai, aplink Bendrovę detaliaisiais planais suplanuoti žemės sklypai gyvenamųjų namų statybai, statomi gyvenamieji namai. 2011 m. Atrankos išvada priimta, kai Bendrovė jau vykdė veiklą pagal 2010 m. TIPK leidimą, kuriai buvo privaloma atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūra pagal PAV Įstatymo 2 priedo 11.20.2 papunktyje nurodytą veiklos apibrėžtį, be to, atranka buvo atlikta tik dėl vykdomos veiklos proceso pakeitimo iš rankinio į mechaninį, o ne dėl visos veiklos apimties. Duomenys dėl atliekų kiekių, rūšių, gretimų Bendrovei žemės sklypų, 2010-04-22 TIKP leidime ir 2011 m. PAV atrankos dokumentuose nesutampa. Be to, 2011-12-06 PAV atrankos dokumentų 4 priede nurodyta, kad Bendrovės gretimybėje suformuoti žemės sklypai, tačiau nenurodyta jų paskirtis; informacijos atrankai 4.7 p. nurodyta, kad pradėjus veiklą, bus atlikti oro taršos tyrimai, tačiau neaišku, ar tokie tyrimai buvo atlikti; 4.4 p. pažymėta, kad Bendrovės veikla triukšmo nesukels, nes bus vykdoma uždarose patalpose, tačiau Bendrovės veikla vykdoma ir atviroje teritorijoje. Vietos situacijos pokyčiai patvirtina poreikį vadovaujantis Taršos leidimų 11 punkto reikalavimais atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo prieš pakeičiant Bendrovės turimą TIPK leidimą, šios procedūros metu galės būti tinkamai įvertinti ir nurodyti 2011 m. Atrankos aspektai, atliekama atranka visos vykdomos ir planuojamos keisti ūkinės veiklos atžvilgiu ir tokiu būdu užtikrintas viešasis interesas. Pagal Bendrovės 2014 m. lapkričio mėn. teiktą paraišką TIPK leidimui pakeisti, Bendrovės veiklos apimtys buvo nurodytos tokios, kurios atitiko naujų TIPK leidimų taisyklių 1 priedo 5.6 papunktį, todėl jai reikėjo gauti ne Taršos, o naują TIPK leidimą.

Skundas atmestinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ yra pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo įmonė, kurios veiklai 2010-04-22 išduotas TIPK leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), koreguotas 2012-01-18, 2013-12-03, 2014-01-02.

2013-05-09 buvo priimtas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1, 15, straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 19-1, 9-2 straipsniais įstatymas (toliau- ir Pakeitimo įstatymas), įsigaliojęs nuo 2013-06-01. Šiuo Pakeitimo įstatymu, be kitų pakeitimų, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau - ir Aplinkos apsaugos įstatymas) 1 straipsnyje buvo pateikta TIPK leidimo ir Taršos leidimų sąvoka, įstatymas buvo papildytas 19-1 ir 19-2 straipsniais, įtvirtinančiais nuostatas dėl TIPK leidimų bei Taršos leidimų išdavimo, keitimo, galiojimo panaikinimo bei nustatyta, kad TIPK leidimų bei Taršos leidimų išdavimo, keitimo, galiojimo panaikinimo taisykles tvirtina aplinkos ministras. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-07-15 įsakymu Nr.D1-528 buvo patvirtintos Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklės (toliau- ir TIPK taisyklės). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-06 įsakymu Nr.D1-259 buvo patvirtintos Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklės (toliau- ir Taršos taisyklės). Pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalis nustatė, kad Leidimams eksploatuoti Aplinkos apsaugos įstatymo 19-1 nurodytus įrenginius, išduotiems iki 2013-06-01, taikomos šio įstatymo nuostatos dėl TIPK leidimų keitimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatytais terminais ir tvarka, o Pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalis nustatė, kad Leidimams eksploatuoti Aplinkos apsaugos įstatymo 19-2 nurodytus įrenginius, kuriems iki 2013-06-01 buvo išduoti TIPK leidimai, taikomos šio įstatymo nuostatos dėl Taršos leidimų keitimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-07-15 įsakymo Nr.D1-528 2.3 punkte nustatyta, kad šio įsakymo 2.4 papunktyje nurodytų rūšių veiklai, kurią vykdant šio įsakymo įsigaliojimo metu eksploatuojamas įrenginys, kuriam pagal Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-02-27 įsakymu Nr.80 (toliau- ir 2002 m. TIPK taisyklės) 1 priedą nereikėjo turėti TIPK leidimo, nuo 2016-01-01 privaloma turėti pagal TIPK taisyklių reikalavimus išduotą leidimą šiose taisyklėse nustatyta tvarka. Pagal minėto įsakymo 2.4 papunktį šio įsakymo 2.3 punkte nurodytos veiklos rūšys, be kitų veiklos rūšių, apima TIPK taisyklių 1 priedo 5.6 punkte nurodytą veiklą (pavojingų atliekų laikymas, kuriam netaikomas 5.5 punktas, prieš atliekant bet kurios 5.1, 5.2, 5.5 ir 5.7 punktuose išvardintos rūšies veiklą, kai bendras pajėgumas yra didesnis kaip 50 tonų, išskyrus laikinąjį laikymą susidarymo vietoje prieš surenkant).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-06 įsakymo Nr.D1-259 2.2 punkte nustatyta, kad Taršos taisyklių 1 priede nurodytus kriterijus atitinkantiems įrenginiams, kurių eksploatavimui iki 2014-04-14 buvo išduoti TIPK leidimai pagal 2002 m. TIPK taisyklių 2 priedą, nuo 2014-04-18 taikomos Aplinkos apsaugos įstatymo 19-2 straipsnyje nustatytos taršos leidimo keitimo sąlygos. Minėto įsakymo 2.7 punktas nustato, kad pagal 2002 m. TIPK taisyklių 2 priedą išduotų TIPK leidimų galiojimas tęsiasi, tačiau nuo 2014-07-01 jiems taikomi Taršos taisyklių reikalavimai.

Bendrovė vykdo veiklą, kuriai 2010 m. TIPK leidimas buvo išduotas pagal 2002 m. TIPK taisyklių 2 priedą. Pagal aukščiau aptartų teisės normų reglamentavimą, jos turimas TIPK leidimas turi būti pakeistas taršos leidimu, ir šiai procedūrai taikytinos Taršos leidimų keitimo nuostatos, įtvirtintos Taršos taisyklėse, o jeigu numatoma veikla atitinka TIPK taisyklių 1 priede nurodytą veiklą, Bendrovė turi gauti naują TIPK leidimą TIPK taisyklių nustatyta tvarka. Bylos medžiaga patvirtina, kad Bendrovė 2014-11-12 paraiška dėl taršos leidimo (toliau- ir Paraiška) kreipėsi į Agentūrą. Agentūra 2014-12-10 sprendimu, įformintu raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau- ir Sprendimas), taršos leidimo neišdavė, be kitų trūkumų nurodžiusi, jog Bendrovė privalo atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo (toliau- ir Atranka). Nagrinėjamojoje byloje Sprendimas ginčijamas tik ta apimtimi, kuria konstatuotas būtinumas atlikti Atranką.

Sprendimo priėmimo dienai galiojo Taršos taisyklių originali redakcija, todėl teisėjų kolegija, vertindama Sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, remiasi šios (originalios) Taršos taisyklių redakcijos nuostatomis. Pagal Taršos taisyklių 8 punktą, taršos leidimą pagal veiklos vykdytojo pateiktą paraišką išduoda, pakeičia ir jo galiojimą panaikina Agentūra. Pagal Taršos taisyklių 16 punktą, Paraišką sudaro bendroji paraiškos dalis, specialioji (-iosios) paraiškos dalis (-ys), priedai, o  20 punktas nustato, kad Pareiškėjas rengia bendrąją dalį ir tą (-as) specialiąją (-ąsias) paraiškos dalį (-is), pagal kurią (-as) turi būti parengtas leidimas su viena ar keliomis atitinkamomis specialiosiomis dalimis. Kriterijai, kuriuos atitinkančių įrenginių eksploatavimui reikalinga konkreti Taisyklių 38 punkte nurodyta specialioji leidimo dalis, nurodyti Taisyklių 1 priede. Taršos taisyklių 1 priedo 3 dalyje nustatyti kriterijai, kuriuos atitinkančių įrenginių eksploatavimui reikia specialiosios dalies atliekų apdorojimui (naudojimui ar šalinimui) ir laikymui: 3.1 p. apdorojamos atliekos ir vykdoma veikla, kuriai vadovaujantis TIPK taisyklių 1 priede nurodytoms veiklos rūšims nereikia leidimo; 3.2 p. laikomos atliekos jų susidarymo vietoje viršija Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytą laikino laikymo laikotarpį. Bendrovė vykdo veiklą, kuri atitinka Taršos taisyklių 1 priede nustatytus kriterijus, dėl to byloje ginčo nėra. Taršos taisyklių 27 punktas nustato, kad tuo atveju, jeigu Agentūrai nepakanka duomenų ir informacijos leidimo sąlygoms nustatyti, Agentūra paraiškos derinimo metu turi teisę motyvuotai pareikalauti, kad veiklos vykdytojas pateiktų papildomus duomenis ir informaciją, nurodydama, kokioms konkrečioms leidimo sąlygoms nustatyti trūksta informacijos ir (ar) duomenų, o pagal šių taisyklių 31 punktą Agentūra ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo patikslintos paraiškos ir (ar) paaiškinimų pateikimo dienos įvertina patikslintą paraišką ir (ar) pateiktus paaiškinimus ir priima sprendimą priimti paraišką arba grąžina ją, nurodydama grąžinimo priežastis. Taršos taisyklių 47 punkte nurodyti atvejai, kai Agentūra privalo peržiūrėti leidimo sąlygas, siekdama, kad leidimo reikalavimai atitiktų teisės aktų reikalavimus, tarp jų - pasikeitus teisės aktams, pagal kuriuos nustatomos leidimo sąlygos (47.3 p.).

Taršos taisyklių 11 punktas  nustatė, kad taršos leidimas gali būti išduodamas ar pakeičiamas tik atlikus planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (toliau- ir PAV) procedūras (Atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) poveikio aplinkai vertinimas), kai, vadovaujantis PAV Įstatymu, tokios procedūros yra privalomos.

PAV Įstatymo 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad Atranka atliekama planuojamai ūkinei veiklai, įrašytai į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą (2 priedas), ir tais atvejais, kaip poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai to reikalauja pagal šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalį ir atsakinga institucija nusprendžia, kad reikia atlikti atranką. PAV Įstatymo 2 priede nurodytas planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama Atranka, rūšių sąrašas, kurio 11.20 punkte įrašyta veikla - Pavojingų atliekų šalinimas ir naudojimas, išskyrus:

11.20.1. 1 priedo 9.6 punkte nurodytą veiklą (pavojingų atliekų šalinimą jas deginant ar apdorojant cheminiu būdu arba jų šalinimą pavojingų atliekų sąvartyne),

11.20.2. pavojingų atliekų, skirtų naudoti, laikymą, kai vienu metu laikoma ne daugiau kaip 10 t atliekų.

Pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintas sąvokas:

Atliekų tvarkymas - tai atliekų surinkimas, vežimas, naudojimas ir šalinimas, šių veiklų organizavimas ir stebėsena, šalinimo vietų vėlesnė priežiūra, įskaitant, kai minėtus veiksmus atlieka prekiautojas ar tarpininkas (22 str.18 d.),

Atliekų naudojimas- veikla, kurios pagrindinis rezultatas yra atliekas sudarančių medžiagų naudojimas konkrečiai paskirčiai vietoj kitų medžiagų arba veikla, kurios rezultatas yra atliekų paruošimas naudoti pagal tą paskirtį įmonėje arba visame ūkyje. Nebaigtinį atliekų naudojimo veiklų sąrašą nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau- ir Aplinkos ministerija) (2 str.11 d.);

Atliekų šalinimas-veikla, nepriskiriama prie atliekų naudojimo, net jei antrinis tokios veiklos rezultatas yra medžiagų ar energijos gavimas. Nebaigtinį atliekų šalinimo veiklų sąrašą nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (2 str.16 d.).

Pagal Aplinkos ministro 1999-07-14 įsakymu Nr.217 (2011-05-03 įsakymo Nr.01-368 redakcija) patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių (toliau- ir Atliekų tvarkymo taisyklės)  38-39 punktus, atliekų apdorojimas apima atliekų naudojimą ir (ar) šalinimą, įskaitant atliekų paruošimą naudoti ir (ar) šalinti, pvz., ardymą, išmontavimą, smulkinimą, suspaudimą, granuliavimą, džiovinimą, supjaustymą, kondicionavimą, atskyrimą, maišymą ir kt., o atliekų apdorojimo veiklų sąrašas nurodytas šių taisyklių 4 priede. Atliekų tvarkymo taisyklių 4 priedo II skyriuje nurodytos atliekų šalinimo veiklos, pažymint, kad atliekų šalinimo veiklų klasifikavimui naudojami 1 lentelėje nurodyti kodai ir pavadinimai (nurodyti kodai D1-D15), o šio priedo III skyriuje nurodytos atliekų naudojimo veiklos, pažymint, kad atliekų šalinimo veiklų klasifikavimui naudojami 2 lentelėje nurodyti kodai ir pavadinimai (nurodyti kodai R1-R13). Analizuojant Bendrovės turimame TIPK leidime nurodytas veiklas, taip pat Paraiškoje taršos leidimui gauti nurodytas veiklas, matyti, kad pavojingų atliekų tvarkymo veikla pažymėta R4, R12, R13 kodais, kas patvirtina, kad Bendrovė vykdo pavojingų atliekų naudojimo veiklą. Pagal Paraiškos duomenis, didžiausias vienu metu leidžiamas laikyti pavojingų atliekų kiekis viršija 10 tonų. Todėl teismas konstatuoja, kad Paraiškoje įvardinta Bendrovės veikla atitinka PAV Įstatymo 2 priedo 11.20 punkte nurodytą veiklą, ir tokiai veiklai turi būti atliekama Atranka. Minėta, kad Taršos taisyklių 11 punktas nustatė, jog taršos leidimas gali būti išduodamas ar pakeičiamas tik atlikus PAV procedūras (Atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) poveikio aplinkai vertinimas), kai vadovaujantis PAV Įstatymu tokios procedūros yra privalomos. Ginčo atveju dėl pareiškėjos vykdomos veiklos buvo priimta 2011-12-13 Atrankos išvada. Pagal PAV Įstatymo 7 straipsnio 7 punktą, Atrankos išvada galioja 3 metus nuo jos viešo paskelbimo dienos. Byloje nėra duomenų, kad 2011 m. Atrankos išvada teisės aktų nustatyta tvarka būtų nuginčyta ar kompetentingų subjektų panaikinta, to neginčija ir bylos šalys. Taigi, Sprendimo priėmimo dienai 2011 m. Atrankos išvada buvo galiojanti.  Pareiškėjas savo skundą grindžia ta aplinkybe, kad Bendrovei jau vykdant veiklą bei neplečiant vykdomos veiklos apimčių (o jas mažinant) ir turint galiojančią Atrankos išvadą, nėra teisinio pagrindo Agentūrai reikalauti iš naujo atlikti Atranką, o atsakovas Sprendime įvirtintą reikalavimą atlikti Atranką grindžia tuo, kad 2011 metais Atranka buvo atlikta ne visa apimtimi.

Bylos medžiaga bei pareiškėjo atstovės paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina, kad pareiškėjas siekia gauti taršos leidimą, ir būtent taršos leidimui gauti jis teikė 2014-11-12 Paraišką. Tačiau iš Paraiškos duomenų matyti, kad joje nurodytos veiklos apimtys patenka į TIPK taisyklių 1 priedo 5.6 punkte nurodytą veiklą, t.y. pavojingų atliekų laikymas, kai bendras pajėgumas yra didesnis kaip 50 tonų. Tokia veikla nepateko į 2002 m. TIPK taisyklių 1 priedą, jai nereikėjo turėti TIPK leidimo pagal 2002 m. TIPK taisyklių 1 priedą, todėl sutinkamai su Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-07-15 įsakymo Nr.D1-528 (2014-12-04 įsakymo Nr.D1-983 redakcija, galiojusi Sprendimo priėmimo metu) 2.3, 2.4  punktais todėl tokiai veiklai Bendrovė turėjo gauti ne taršos leidimą, o naują TIPK leidimą TIPK taisyklių nustatyta tvarka iki 2015-07-07. Pagal TIPK taisyklių 16 punktą, leidimas išduodamas ar pakeičiamas tik atlikus planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai procedūras, kai pagal PAV Įstatymą tokios procedūros privalomos. Kolegijos vertinimu, vien tik ta aplinkybė, kad pareiškėjas siekė gauti leidimą ūkinei veiklai, kuriai pagal 2002 m. TIPK taisyklių 1 priedą nereikėjo TIPK leidimo, o pagal TIPK taisyklių 1 priedą toks leidimas privalomas, buvo pakankamas pagrindas pareikalauti atlikti Atranką.

Pagal PAV Įstatymo 2 priedo 14 punktą, Atranka turi būti atliekama dėl į planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą ar į planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama Atranka, rūšių sąrašą įrašytos planuojamos ūkinės veiklos keitimo ar išplėtimo, įskaitant esamų statinių rekonstravimą, gamybos proceso ir technologinės įrangos modernizavimą ar keitimą, gamybos būdo, produkcijos kiekio (masto) ar rūšies pakeitimą, naujų technologijų įdiegimą ir kitus pakeitimus, galinčius daryti neigiamą poveikį aplinkai. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjos teiginys, kad Bendrovei jau vykdant veiklą, Agentūra neturi teisės pareikalauti atlikti naują atranką. Toks teisės aiškinimas pateiktas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-12-19 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-822-989/2013, kurioje konstatuota, kad vien tik faktinė aplinkybė, kad jau ne vienerius metus yra vykdoma ūkinė veikla, kuriai išduotas TIPK leidimas, negali suponuoti išvados, kad ši veikla nebepatenka į PAV Įstatymo reguliavimo sritį.

Pažymėtina, kad Bendrovei išduodant TIPK leidimą 2010 metais, Atranka nebuvo atlikta. Ji buvo atlikta tik 2011 metais, Bendrovei vykdomą technologinį procesą keičiant iš rankinio į mechaninį. Atsakovas savo nesutikimą su skundu grindžia ir tuo argumentu, kad 2011 m. Atranka buvo atlikta ne visa apimtimi. Pagal PAV Įstatymo 7 straipsnio 4 dalį, Atranka atliekama remiantis planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateikta informacija apie vietą, kurioje numatoma planuojama ūkinė veikla, bei informacija, apibūdinančia planuojamą ūkinę veiklą (veiklos mastas, naudojamos technologijos bei medžiagos, gamtinių išteklių naudojimas, pavojingų medžiagų naudojimas, atliekų susidarymas, jų tvarkymas, tarša ir trukdžiai, galima sąveika su kita planuojama ūkine veikla, avarijų tikimybė ir jų prevencija), pagal šio straipsnio 5 dalį atsakinga institucija, atsižvelgdama į planuojamos ūkinės veiklos mastą, pobūdį ar vietos ypatumus, gali pareikalauti iš planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo papildomos informacijos, reikalingos Atrankai atlikti. Remdamasi šia informacija, atsakinga institucija atlieka Atranką ir priima išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, kartu atsižvelgdama ir į kitas įstatyme numatytas aplinkybes (PAV Įstatymo 7 str.6 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad toks aptariamos administracinės procedūros teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, jog konkrečios Atrankos apimtį pirmiausiai apsprendžia minėta planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai dokumentų rengėjo pateikta informacija Atrankai atlikti (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-12-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-989/2013). Jau vien Bendrovės 2011-12-06 pateiktos informacijos tituliniame lape nurodoma, jog pateikiama informacija atrankai dėl technologinio proceso pakeitimo iš rankinio į mechaninį. 2011-12-13 atrankos išvada Nr.(5.1)-s-1701 įvardinta kaip Atrankos išvada dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ planuojamos ūkinės veiklos akumuliatorių ardymo technologinio proceso pakeitimo poveikio aplinkai vertinimo. Tačiau pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą administracinių teismų praktiką, vien administracinio akto pavadinimo nepakanka apspręsti atliktos atrankos dėl PAV apimtį. Atliktos Atrankos apimtis apspręstina, atsižvelgiant tiek į Išvados turinį, tiek į PAV dokumento rengėjo teiktą informaciją. Nors Bendrovės teiktos informacijos 3.1 punkte nurodomos visos Bendrovės veiklos rūšys, tačiau detalizuojamas tik akumuliatorių ardymo technologinio proceso aprašymas, iš 2011 m. Atrankos išvados turinio matyti, kad šioje išvadoje vertinta planuojama ūkinė veikla- akumuliatorių ardymo technologinio proceso pakeitimas (iš rankinio į mechaninį), o planuojamos ūkinės veiklos aprašyme pateikiamas mechaninio technologinio proceso veiklos aprašymas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog įvertinus tai, kad subjekto ūkinė veikla priskiriama prie reikšmingą poveikį aplinkai galinčių daryti veiklų, kuriai vykdyti privaloma atlikti bent jau Atranką, bei atsižvelgiant į PAV Įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintus poveikio aplinkai vertinimo tikslus, galima teigti, kad atsakinga institucija, priimdama atrankos išvadą, jog planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas yra neprivalomas, turi aiškiai ir nedviprasmiškai savo sprendime nurodyti konkrečią (tikslią) veiklą, dėl kurios priimta ši išvada, o plečiamasis šioje išvadoje įvardintos planuojamos ūkinės veiklos (jos turinio)aiškinimas yra negalimas; atsakingai institucijai, kuri atlieka atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo, tenkantis reikalavimas aiškiai ir konkrečiai (tiksliai) įvardinti planuojamą ūkinę veiklą kildinamas ir iš pareigos užtikrinti tinkamą suinteresuotų asmenų dalyvavimą poveikio aplinkai vertinimo procese (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-12-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-989/2013). 2011 m. Atrankos išvadoje nėra informacijos nei apie bendrovėje tvarkomas atliekas bei jų kiekius, vertinta tik Bendrovės veikla uždarose gamybinėse patalpose. Todėl teismas daro išvadą, kad 2011 m. Atrankos išvada priimta tik dėl Bendrovės vykdomos veiklos technologinio proceso pakeitimo iš rankinio į mechaninį, bet ne dėl visos veiklos, kuriai buvo išduotas (vėliau koreguotas) TIPK leidimas. Be to, nors su Bendrovės 2011-12-06 pateikta informacija atrankai (toliau- ir Informacija) buvo pateikta kadastro žemėlapio ištrauka, kurioje matyti aplink Bendrovės teritoriją suprojektuoti žemės sklypai, tačiau nei Informacijoje, nei 2011-12-13 Atrankos išvadoje nėra duomenų dėl šių žemės sklypų paskirties, atitinkamai ir dėl PAV (galimos oro taršos, triukšmo ir pan.) jų atžvilgiu, apsiribojant Informacijoje  pateikta nuoroda, jog šalia Bendrovės yra viena 100 metrų atstumu nutolusi gyvenamoji sodyba. Iš bylos duomenų matyti, kad šalia Bendrovės Utenos rajono savivaldybės tarybos (toliau- ir Taryba) 2006-08-31 sprendimu Nr. T-185 patvirtinti detalieji planai, pagal kuriuos šalia Bendrovės numatomi 5 žemės sklypai  gyvenamųjų namų su priklausiniais statybai, 2006-10-19 sprendimu Nr. T-223 patvirtintas individualių namų kvartalo detalusis planas, suformuojant žemės sklypus kaip atlyginimą piliečiams už nuosavybės teise turėtą žemę; žemės sklypo kadastro Nr.8240/0004:13 padalinimas į šimtą trylika atskirų žemės sklypų mažaaukščių bei daugiabučių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybai, 2008-04-30 sprendimu Nr. TS-129 patvirtintas detalusis planas „Žemės sklypų suformavimas atlyginti piliečiams už nuosavybės teise turėtą žemę mieste“ (kitos paskirties žemė- gyvenamosios teritorijos); 2008-11-27 sprendimu Nr. TS-308 patvirtintas detalusis planas „Žemės sklypų suformavimas atlyginti piliečiams už nuosavybės teise turėtą žemę mieste“, 2012-08-30 sprendimu Nr. TS-270 patvirtintas detaliojo plano sprendinių keitimas, sklypo padalinimas į du atskirus žemės sklypus (paskirtis kita- gyvenamoji teritorija, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybos). Taigi konstatuotina, kad 2011 m. Atrankos metu nebuvo vertintas Bendrovės veiklos poveikis aplinkai - šalia Bendrovės esančioms gyvenamosioms teritorijoms. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai, kad, kaip minėta, Bendrovės veikla atitinka PAV Įstatymo 2 priedo 11.20 punkte nurodytą veiklą, ir tokiai veiklai turi būti atliekama Atranka, bei vadovaujantis Taršos taisyklių 11 punktu,  konstatuotina, kad Sprendime nurodytas reikalavimas atlikti Atranką yra pagrįstas ir dėl to, kad 2011 m. Atranka buvo atlikta ne visa apimtimi.

PAV Įstatymo 4 straipsnyje yra įtvirtinti PAV tikslai: 1) nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, gyvūnijai ir augalijai, dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, socialinei ekonominei aplinkai ir materialinėms vertybėms, nekilnojamosioms kultūros vertybėms bei šių aplinkos komponentų tarpusavio sąveikai; 2) sumažinti  planuojamos ūkinės veiklos neigiamą poveikį visuomenės sveikatai ir kitiems šio straipsnio 1 punkte išvardintiems aplinkos komponentams arba šio poveikio išvengti; 3) nustatyti, ar planuojama ūkinė veikla, įvertinus jos pobūdį ir poveikį aplinkai, leistina pasirinktoje vietoje. Pagal PAV Įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, visi planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai turi teisę reikalauti, o atsakinga institucija, atsižvelgdama į planuojamos ūkinės veiklos mastą, pobūdį ar vietos ypatumus, nuspręsti, kad Atranka būtų atliekama ir veiklai, kuri neįrašyta į šio įstatymo 1 ir 2 prieduose nurodytus sąrašus. Aplinkos apsaugos įstatymo 19-1 str. bei 19-2 straipsniai, TIPK taisyklių 13 punktas bei  Taršos taisyklių 11 punktas įpareigoja Agentūrą peržiūrėti tiek keičiamo (išduodamo) TIPK leidimo, tiek taršos leidimo sąlygas, o tai teisėjų kolegija vertina ir kaip Agentūros pareigą patikrinti poveikio aplinkai procedūrų privalomumą ar jau anksčiau atliktų šių procedūrų pakankamumą. Remdamasi šiomis teisės normomis, teisėjų kolegija sprendžia, jog net ir esant galiojančiai Atrankai, ši aplinkybė nepaneigia Agentūros teisės ir pareigos spręsti dėl Atrankos atlikimo būtinybės pagal PAV Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus kriterijus - atsižvelgiant į ūkinės veiklos mastą, pobūdį ar vietos ypatumus, jeigu šie kriterijai pakito ar anksčiau atliktos Atrankos metu nebuvo vertinti. Priešingu atveju būtų paneigti PAV Įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinti PAV tikslai. Utenos rajono savivaldybės administracijos 2015-08-27 raštas Nr.(3.17)5-2240 patvirtina, kad šalia Bendrovės esančių gyvenamosios paskirties žemės sklypų savininkams iki 2011-12-13 išduoti  4 statybą leidžiantys dokumentai, nuo 2011-12-13 iki 2014-12-10 išduoti 2 statybą leidžiantys dokumentai naujai statybai. Tinklapyje www.regia.lt pateikti kadastrinių žemėlapių duomenys patvirtina, kad Bendrovės gretimybėse nuo 2011 m. atsirado daugiau kaip viena gyvenamoji sodyba. Nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad 2011 m. Atrankos išvadoje ne tik nebuvo įvertinta Bendrovės gretimybėse esanti situacija, be to, ji nuo 2011 m. ir ženkliai pasikeitė, tai suponavo pareigą Agentūrai pareikalauti atlikti Atranką ir šiuo pagrindu. Pareiškėjas nurodo, kad Agentūra, vertindama gretimybėse esančią situaciją, nepagrįstai išplėtė gretimybių ribas. Joks teisės aktas nereglamentuoja, kokiose ribose turėtų būti vertinama šalia ūkinę veiklą vykdančio subjekto esanti situacija, todėl kolegija sprendžia, kad pasirinkti tokios teritorijos ribas kiekvienu konkrečiu atveju yra atsakingos institucijos prerogatyva. Atmestinas kaip nepagrįstas ir pareiškėjo argumentas, kad Agentūra negalėjo inicijuoti Atrankos procedūros pagal PAV Įstatymo  straipsnio 3 dalies nuostatas, nesant poveikio aplinkai proceso dalyvio reikalavimo. PAV Įstatymo 5 straipsnio 1 dalis išvardina poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvius, tarp jų nurodo atsakingą Vyriausybės įgaliotą instituciją (5 str.1 d. p.), t.y. Agentūrą, taigi, ji pagal šio įstatymo  3 str. 3 d. turi teisę pareikalauti atlikti Atranką.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Agentūra, vertindama pareiškėjo 2014-11-12 Paraišką, tinkamai atliko jai teisės aktais nustatytas pareigas ir Sprendimu pagrįstai reikalavo atlikti Atranką, sprendžiant taršos leidimo pagal Paraišką išdavimo klausimą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai dėl 2014-12-10 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalies panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Kolegijos pirmininkė                                                                 Irena Varžinskienė

Teisėjos                                                                                      Dalia Pranckienė

                                                                                                   Dalytė Zlatkuvienė