Civilinė byla Nr. 2-966-370/2016;

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00046-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3,               3.4.3.2.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Leskava“ direktoriaus V. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-1335-221/2016, pagal pareiškėjos UAB „Leskava“ direktoriaus V. D. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Leskava“.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

UAB „Leskava“ direktorius V. D. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydamas: 1) iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Leskava“; 2) leisti UAB „Leskava“ vykdomai ūkinei-komercinei veiklai reikalingus mokėjimus ir įmokas vykdyti iš sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Medicinos bankas“, Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas; 3) nustatyti 6 mėnesių terminą restruktūrizavimo planui paruošti; 4) paskirti UAB „Leskava“ restruktūrizavimo administratoriumi A. G.. Nurodė, kad nuo 2014 metų pagrindine bendrovės veikla tapo baldų gamyba ir prekyba kietaisiais baldais. Tais pačiais metais bendrovė įsigijo medienos apdirbimo cechą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Pagrindiniai bendrovės užsakovai yra Lietuvos ir Europos baldų prekybos centrai. 2015 metais bendrovė susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais, nes dėl krizės sumažėjo gyventojų perkamoji galia, dalis jų emigravo, dėl panašių produktų prekyba užsiimančių dalyvių konkurencijos sunkiau greitai ir pelningai parduoti produkciją, dalis pirkėjų susiduria su nemokumo problemomis, todėl didėja pradelsti mokėjimai, sumažėjo produkcijos kaina. 2015 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, įmonės ilgalaikis turtas sudarė 252,67 tūkst. Eur, trumpalaikis turtas – 146,65 tūkst. Eur. 2013 m. gruodžio 31 d. duomenimis, ilgalaikių įsipareigojimų įmonė neturėjo, 2014 m. gruodžio 31 d. jie buvo 162,23 tūkst. Eur vertės, 2015 m. gruodžio 31 d. – 195,8 tūkst. Eur vertės. Įsipareigojimų augimą lėmė UAB „Medicinos bankas“ 2015 m. balandžio 21 d. suteiktas kreditas investicijoms - trūkstamai įrangai įsigyti. 2013 m. gruodžio 31 d. duomenimis, įmonės trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 25,09 tūkst. Eur, 2014 m. gruodžio 31 d. – 112,8 tūkst. Eur, 2015 m. gruodžio 31 d. – 237 tūkst. Eur. Šiuo metu bendrovė neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, tačiau bendrovės veiklos tendencijos rodo, kad yra realios prielaidos laikiniems finansiniams sunkumams įveikti. Nurodė, kad yra visi teisiniai pagrindai, įmonės restruktūrizavimo bylai iškelti (ĮRĮ 4 str., 6 str.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2016 m. kovo 9 d. nutartimi atsisakė UAB „Leskava“ iškelti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 str. 5 d. 2,3 p.).

Nurodė, kad įmonė atitinka nemokumo būseną, todėl jai negali būti keliama restruktūrizavimo byla (ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.). Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs atsakovės įmonės 2015 m. gruodžio 31 d. balanso ir kreditorių sąrašo duomenis, iš kurių matyti, kad bendrovė turėjo 399 313 Eur vertės turto, o pradelstų įsipareigojimų – 206 990,2 Eur, t. y. jie viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 p.). Aplinkybę, jog bendrovės finansinė padėtis yra kritinė, konstatavo ir jos akcininkai 2015 m. gruodžio 10 d. vykusiame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Teismo vertinimu, tai, kad bendrovės finansiniai sunkumai yra ilgalaikiai, patvirtina restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyta informacija (9 psl.), kad pelningiausi įmonės veiklos metai buvo 2013-ieji, kai įmonė patyrė tik 3 427 Eur nuostolių, 2014 metais įmonė patyrė 6 924 Eur nuostolių, o 2015 metais – 130 627 Eur nuostolių.

Atkreipė dėmesį, kad atsakovės įmonės restruktūrizavimo plano metmenyse nėra nurodyta realių priemonių atsakovės įmonės mokumui ir normaliai ūkinei komercinei veiklai atkurti, metmenys neatitinka ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 2 dalies 1–8 punktų. Tai yra pagrindas atsisakyti įmonei kelti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 str. 5 d. 2 p.). UAB „Leskava“ restruktūrizavimo plano metmenyse tik abstrakčiai nubrėžtos būsimos bendrovės veiklos gairės, nenurodomas pardavimo pajamų didėjimo pagrindimas, nenumatyta atsisakyti nuostolingos veiklos, įvairinti veiklą, atlikti tam tikrus struktūrinius pertvarkymus. Teismo nuomone, vien tik prielaidomis ateityje uždirbti pelną iš veiklos, kuri iki šiol buvo nuostolinga (2015 metais atsakovės įmonė patyrė 130 627 Eur nuostolių), paremtas įmonės veiklos atkūrimo ir stabilizavimo planas nėra realiai įgyvendinamas. Teismas kritiškai vertino pareiškėjos argumentą dėl skolų atgavimo iš pirkėjų, pajamų gavimo iš turto pardavimo, taip pat nurodė esant neaišku, iš kokių lėšų atsakovės įmonė ketina atsiskaityti su kreditoriais, įmonės tiesioginei veiklai esant nuostolingai.

Teismas konstatavo, kad pareiškėja netinkamai įgyvendino pareigą informuoti kreditorius, kurių gyvenamoji ar buveinės vieta yra užsienyje, pranešti apie restruktūrizavimo bylos iškėlimą bei pateikti į užsienio kalbą išverstus metmenis (ĮRĮ 6 str. 2 d. 1 p.).

III. Atskirojo skundo argumentai

UAB „Leskava“ direktorius V. D. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl UAB „Leskava“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo priimti papildomus įrodymus, teikiamus su atskiruoju skundu. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

1. Dėl įmonės mokumo (ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.). Nors iš dalies sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2015-12-31 duomenimis įmonės pradelsti įsipareigojimai galėjo viršyti pusę į balansą įrašyto turto vertės, tačiau šie duomenys atskirojo skundo pateikimo dieną yra pasikeitę. Kreditoriai V. D. ir R. D. įsipareigojo atsisakyti reikalavimų, kylančių iš paskolos sutarčių, tuo atveju, jeigu įmonei būtų iškelta restruktūrizavimo byla. Be to, atsižvelgiant į tai, kad nuo kreipimosi dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos iki atskirojo skundo pateikimo dienos praėjo apytiksliai 2 mėnesiai, per tą laiką įmonė pradėjo realiai įgyvendinti kai kurias metmenyse nurodytas priemones, todėl įmonės mokumo rodikliai pasikeitė (pridedami tai patvirtinantys įrodymai). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įmonės (ne)mokumo klausimą, turėjo atsižvelgti į tai, kad įmonė vykdo ūkinę veiklą, turi galiojančių ilgalaikių sutarčių, todėl yra pajėgi atkurti mokumą. Pagal 2016-02-29 balanso ir kreditorių sąrašo duomenis, bendrovė turto turi už 408 467 Eur, o pradelstų įsipareigojimų – 142 192,95 Eur, t. y. pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės. UAB „Leskava“ yra pajėgi iš dalies atsiskaityti su kreditoriais pagal išrašomas sąskaitas, tai patvirtina UAB „Leskava“ apyvartos žiniaraštis, kuriame nurodyta, kad per šių metų du mėnesius įmonė atsiskaitė su kreditoriais 23 730,17 Eur, įmonė iš debitorių gavo 20 650,74 Eur, o grynasis pelnas sudarė 19 227 Eur.
2. Dėl restruktūrizavimo plano metmenų turinio. 
1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino UAB „Leskava“ veiklos pobūdį ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad metmenyse nurodytos priemonės įmonės mokumo atkūrimui yra tik prielaidos. Pirma, iš byloje esančių įrodymų bei naujų rašytinių įrodymų matyti, kad UAB „Leskava“ turi išteklių (įrangą, žaliavas, darbuotojus), toliau vykdo veiklą, turi galiojančių ir realiai vykdomų sutarčių, pasirašomos naujos sutartys, susitarimai, todėl realiai šiuo metu vykdo ir gali ateityje vykdyti ūkinę veiklą. Antra, pirmosios instancijos teismas, vertindamas UAB „Leskava“ vykdomą veiklą, vadovavosi išimtinai duomenimis, kurie parodo praeities rodiklius, o į sutartis, kurios užtikrina įmonės veiklos vykdymą šiuo metu ir ateityje, neatsižvelgė, ir jų, kaip potencialių pajamų šaltinių, nevertino. Trečia, 2014 m. įmonė įvykdė investicinį projektą – įsigijo veikiantį medienos apdirbimo cechą su žemės sklypu, ten esančiais gamybiniais įrengimais ir pradėjo vystyti baldų gamybą. Tokiu būdu atsirado didesnė galimybė patekti į užsienio baldų prekybos tinklus ir plėsti tiesioginius pardavimus. Teismas nevertino aplinkybių, jog metmenyse nurodomos šiuo metu galiojančios sutartys, kurios įrodo, kad įmonė yra paklausi, patikima, pajėgi atlikti sutartinius įsipareigojimus. Ketvirta, kol vyko procesas pirmosios instancijos teisme, įmonė su UAB „Balt Furn“ 2016-02-25 pasirašė Priedą prie pardavimo sutarties Nr. 01/20151012, kuria UAB „Balt Furn“ įsipareigojo per einamuosius metus pateikti UAB „Leskava“ užsakymų už 330 000 Eur, dėl to apeliantė numato gauti 28 800 Eur grynąjį pelną. Penkta, įmonė aktyviai užsiima naujų užsakovų paieška. 2016-02-22 tarp įmonės ir fizinio asmens R. V. sudaryta bendradarbiavimo sutartis, kuria pastarasis įsipareigojo ieškoti naujų pirkėjų, šiuo metu vyksta derybos dėl tokio pat pobūdžio sutarties sudarymo su Latvijos Respublikos vadybininkais.
2. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl nuostolingos veiklos vertinimo. Įmonės ūkinė komercinė veikla yra iš esmės viena – baldų pagal užsakymus gamyba. Dėl to atsisakyti nuostolingos veiklos nėra objektyvių galimybių. Teismas klaidingai vertina metmenis, kadangi juose numatyta, kad siekiant mažinti įmonės kaštus buvo priimtas sprendimas atleisti dalį darbuotojų. Šis struktūrinis pertvarkymas buvo atliktas ir šiuo metu įmonėje dirba 20 darbuotojų vietoj 27. Taip įmonė per mėnesį sumažina sąnaudas nuo 4 151,18 Eur iki 3 514,81 Eur.
3. Dėl teismo argumentų, susijusių su turto pardavimu, apeliantė pažymi, kad metmenyse aiškiai nurodyta, jog nemažą dalį įmonės turto sudaro atsargos bei žaliavos, iš kurių, pagaminus produktą ir jį realizavus, gautas lėšas būtų galima nukreipti naujų žaliavų įsigijimui ir tolesnio verslo plėtojimui. Be to, ilgalaikį įmonės turtą sudaro turtas, kuris yra naudojamas gamyboje, todėl jo pardavimas nenumatomas. Priešingu atveju, įmonė neturėtų galimybės tęsti veiklos. Įmonė nesiėmė konkrečių priemonių atgauti skolas, nes buvo susikoncentravusi į  įmonės finansinio stabilumo atkūrimą, derybas su investuotoju UAB „Balt Furn“, įmonės vidinių struktūrų  reorganizavimą.
4. Derybos su UAB „Medicinos bankas“ bus atliekamos, kai bus iki galo išspręstas klausimas dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Leskava“ iškėlimo.
5. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, metmenyse aiškiai nurodytos priemonės, kurių įmonė imsis, siekdama atkurti įmonės finansinį stabilumą – vykdyti šiuo metu galiojančias ilgalaikes sutartis (pateikti įrodymai, kad per pirmus 2016 m. mėnesius įmonė gavo užsakymų 40 205,8 Eur sumai), pasirašyti naujas sutartis (pateikti įrodymai, kad pasirašyta strateginės svarbos sutartis su UAB „Balt Furn“), pertvarkyti įmonės struktūrą (atleisti darbuotojai), sudaryti susitarimus su įmonės kreditoriais (pateikti įrodymai dėl R. D. ir V. D. atsisakymo nuo reikalavimų).
3. Vien teismo nustatytas trūkumas, jog kreditoriams, gyvenantiems užsienyje nebuvo pateikti į atitinkamą užsienio kalbą išversti  metmenys, nesudaro pagrindo atsisakyti iškelti UAB „Leskava“ restruktūrizavimo bylą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas

Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta UAB „Leskava“ kelti restruktūrizavimo bylą, pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimas. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatyta (CPK 320 str. 1 ir 2 d., 338 str.).

Dėl papildomų įrodymų pateikimo

Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: 1) 2016-02-20 Susitarimo prie paskolos sutarties Nr. 2015/04/20 ir 2016-02-20 Susitarimo prie paskolos sutarties Nr. 2015/04/21 kopiją; 2) 2016-02-29 UAB „Leskava“ balanso, pelno (nuostolių) ataskaitas, įmonės kreditorių sąrašo kopijas; 3) 2016-01-01 – 2016-02-29 UAB „Leskava“ apyvartos žiniaraščio kopiją; 4) 2016-01-01 – 2016-02-29 UAB „Leskava“ apyvartos žiniaraščio kopiją; 5) 2016 m. UAB „Balt Furn“ užsakymų kopijas; 6) 2016-02-04 UAB „FornestasLt“ užsakymų kopijas; 7) 2016-02-25 Priedo prie pardavimo pirkimo sutarties Nr. 01/20151012 kopiją; 8) 2016-03-04 Pelningumo paskaičiavimo kopiją; 9) 2016-02-22 Bendradarbiavimo sutarties kopiją; 10) 2016-01-01 UAB „Leskava“ darbuotojų sąrašo kopiją; 11) 2016-02-29 UAB „Leskava“ darbuotojų sąrašo kopiją; 12) išrašo apie atleistų darbuotojų darbo užmokestį kopiją. Šiuos naujus įrodymus prašo pridėti prie bylos. Nurodo, kad naujų įrodymų pridėjimo apeliacinėje instancijoje būtinybė atsirado pirmosios instancijos teismui suabejojus UAB „Leskava“ restruktūrizavimo plano metmenų realumu, taip pat aplinkybė, kad kai kuriuos sandorius UAB „Leskava“ pasirašė po pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, todėl objektyviai jų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Apelianto teigimu, papildomi įrodymai patvirtina, kad  įmonės preliminarus verslo planas, nurodytas metmenyse, yra realus, konkretus ir perspektyvus.

Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į apeliantės pateiktus argumentus dėl papildomų įrodymų pridėjimo, taip pat į viešojo intereso restruktūrizavimo bylose egzistavimą ir į tai, kad teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, o pareiškėjos pateikti duomenys yra aktualūs vertinant įmonės turtinę padėtį bei restruktūrizavimo perspektyvumą, apeliacinės instancijos teismas priima apeliantės pateiktus įrodymus ir vertina juos kitų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių visumoje (CPK 314 str., 338 str.).

Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų

CPK 1 straipsnyje numatyta, kad restruktūrizavimo bylos yra nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių restruktūrizavimo įstatyme (toliau – ĮRĮ) reglamentuojamos procedūros, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 str. 2 d.). Įmonės restruktūrizavimas – visuma ĮRĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 2 str. 3 d.). 

ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytos materialaus pobūdžio sąlygos, kurioms esant gali būti pradėtas įmonės restruktūrizavimo procesas: 1) įmonė turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; 2) įmonė nėra nutraukusi veiklos; 3) įmonė nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įmonė įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip penkeri metai. Be paminėtų ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytų materialaus pobūdžio sąlygų, teismas taip pat turi patikrinti, ar egzistuoja procesinio pobūdžio sąlygos įmonės restruktūrizavimo bylai iškelti, ar pateikti visi ĮRĮ 6 straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai, ar egzistuoja kitos procesinės sąlygos restruktūrizavimo bylai iškelti. Įmonės, atitinkančios ĮRĮ 4 straipsnio nuostatas ir siekiančios, kad būtų pradėtas jos restruktūrizavimas, vienasmenis ar kolegialus valdymo organas turi parengti įmonės restruktūrizavimo plano metmenis (ĮRĮ 5 str. 1 d.).

ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatyti atsisakymo kelti restruktūrizavimo bylą pagrindai. Vadovaujantis minėta norma teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnyje nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatyta tvarka.

Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalį įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad egzistuoja visos restruktūrizavimo bylos iškėlimo materialaus ir procesinio pobūdžio sąlygos ir nėra nei vieno pagrindo atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą, taip pat, jei įmonės finansiniai rodikliai leidžia manyti, kad restruktūrizavimo metmenyse išsikelti tikslai sugrąžinti skolas kreditoriams gali būti realiai įgyvendinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m.  kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-407/2012).

Pirmosios instancijos teismas UAB „Leskava“ atsisakė kelti restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktų pagrindais, t. y. nustatė, kad įmonė pagal pateiktus finansinius duomenis 2015-12-31 atitinka nemokios įmonės padėtį, taip pat, kad pateikti metmenys neatitinka jiems įstatymo keliamų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu (CPK 185 str.), byloje esantys duomenys, taip pat kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai vertino pareiškėjos argumentus ir nurodytas įmonės finansinius sunkumus sukėlusias priežastis, parengtus metmenis, neatsižvelgė į įmonės akcininkų ir vadovo dedamas maksimalias pastangas įmonę restruktūrizuoti, jų veiksmų operatyvumą ir sąžiningą įmonės faktinės situacijos atskleidimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ĮRĮ 7 str. 13 p.). Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada grindžiama žemiau nurodytais motyvais.

Dėl įmonės finansinės padėties

Vienas iš pagrindų, dėl kurių pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo - įmonės nemokumas, konstatuojamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (ĮRĮ 4 str. 3 p., 7 str. 5 d. 1 p., 3 p., ĮBĮ 2 str. 8 d.). Tam, kad būtų atsisakoma iškelti restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. padarius išvadą dėl įmonės nemokumo, iš teismui pateiktų duomenų turi būti akivaizdu, jog įmonės finansiniai sunkumai negali būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis įmonės nemokumą apibrėžia kaip įmonės būseną, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pagal formuojamą teismų praktiką teismas, spręsdamas pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, neturi ir negali išspręsti įmonės nemokumo klausimo, kadangi tai yra kito ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo faktinis pagrindas. Teismas, spręsdamas, ar nereikia atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. dėl įmonės nemokumo, neturi pareigos atlikti tokios pat apimties įmonės nemokumo teisinį tyrimą, kuris atliekamas nagrinėjant ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo. Taip yra ir dėl to, jog teismui pripažinus, kad įmonė gali būti restruktūrizuojama, t. y. turi finansinių sunkumų, savaime neišnyksta įmonės bankroto galimybė.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo įmonės nemokumo būseną vadovaujantis 2015 m. gruodžio 31 d. balansu, taip pat atsakovės pateiktu patikslintu kreditorių sąrašu, t. y. nustatęs, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 p.). Nors pagal aukščiau nurodytą formuojamą teismų praktiką, teismas neturi pareigos atlikti išsamaus įmonės mokumo įvertinimo, tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo atkreipti dėmesį ir išsamiau (visapusiškiau) įvertinti pareiškime, taip pat plano metmenyse nurodytas aplinkybes, sąlygojusias įmonės finansinių sunkumų atsiradimą. Pirma, pareiškėjos pateiktuose procesiniuose dokumentuose, taip pat restruktūrizavimo plano metmenyse nurodoma, kad 2014 m. bendrovė įgyvendino investicinį projektą ir įsigijo medienos perdirbimo cechą su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), dėl to padidėjo ilgalaikiai įsipareigojimai (tai atsispindi įmonės balanse už 2015 m. I.1.2 p., taip pat pateiktame kreditorių sąraše (t. 1, b. l. 72), o, atsižvelgiant į rinkos dėsnius, investicijos atsiperka tik ilgesnėje perspektyvoje, todėl natūralu, kad trumpame laikotarpyje įsipareigojimų (investicijų) ir gaunamo pelno santykis yra/gali būti neigiamas, o įmonei, įgyvendinančiai investicinius projektus, reikalingas ilgesnis laikotarpis įsitvirtinti naujose rinkose. Antra, įmonės produkcijos pirkėjas Mobel Pfister AG 2015 m. lapkričio mėnesį atsisakė užsakytos produkcijos, kuri buvo pagaminta pagal specialų užsakymą ir, kaip nurodė pareiškėja, jos realizavimas kitose rinkose už analogišką kainą neįmanomas (sandorio vertė – 85 200 Eur). Pareiškėja nurodė, kad dėl to sutriko įmonės pinigų srautai ir visa tai lėmė, kad įmonė negali tinkamai vykdyti veiklos bei atsiskaitymų (t. 1 b. l. 37). Pirmosios instancijos teismas teigdamas, kad įmonė yra nemoki, o jos finansiniai sunkumai yra ilgalaikiai, nevertino minėto neįvykusio sandorio reikšmės ir įtakos įmonės finansinei padėčiai, iš esmės rėmėsi vien tik įmonės balanso ir kreditorių sąrašo duomenimis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, negalima daryti pagrįstos ir vienintelės išvados, kad bendrovės finansiniai sunkumai yra ilgalaikiai, taip pat, kad šį faktą patvirtina ir metmenyse nurodyta informacija, jog pelningiausi įmonės veiklos metai buvo 2013-ieji, kai įmonė patyrė tik 3 427 Eur nuostolių, 2014 m. įmonė patyrė 6 942 Eur nuostolių, o 2015 m. – 130 627 Eur nuostolių. Pažymėtina, kad įmonė registruota 2007 metais, o metmenyse teikiami duomenys už 2013-2015 metus, be to, kaip minėta, 2014 m. įmonė įgyvendino investicinį projektą. Taip pat reikalinga aiškintis, ar 2015 metais žymiai padidėjusiam nuostoliui įtakos neturėjo pareiškėjos nurodyta aplinkybė, susijusi su užsakovo užsakytos produkcijos atsisakymu, lėmusiu 85 200 Eur nuostolio atsiradimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad įmonės kritinę padėtį konstatavo ir jos akcininkai 2015 m. gruodžio 10 d. vykusiame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, tačiau neatkreipė dėmesio ir nevertino įmonės akcininkų rodomų pastangų, siekiant įmonę restruktūrizuoti. Iš 2015 m. gruodžio 15 d. UAB „Leskava“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo matyti, kad buvo sušauktas neeilinis susirinkimas, kuriame buvo atskleista visa įmonės finansinė padėtis – pateikti finansiniai duomenys 2015 m. gruodžio 9 d., taip pat nurodyta pagrindinė tokios įmonės finansinės padėties priežastis – Šveicarijos bendrovės Mobel Pfister atsisakymas pirkti pagamintą produkciją pagal specialų užsakymą, kuris yra nelikvidus, o ją parduoti tikimasi kitiems pirkėjams su 50 proc. ar net didesne nuolaida, bet tik 2016 m. I ketvirtį. Nors minėtame susirinkime įmonės akcininkai nusprendė nesuteikti bendrovei papildomų paskolų, taip pat nedidinti įmonės akcinio kapitalo iš papildomų akcininkų įnašų, tačiau jau 2016 m. sausio 7 d. (nepraėjus mėnesiui) buvo sušauktas dar vienas neeilinis akcininkų susirinkimas, kurio metu pritarta įmonės restruktūrizavimui ir metmenims. Atsižvelgiant į įvykių seką (2015 m. lapkričio mėnesį Šveicarijos įmonė atsisakė produkcijos, sąlygojusios staigų didelių nuostolių atsiradimą, 2015 m. gruodžio 10 d. sušauktas neeilinis akcininkų susirinkimas, kuriame detaliai išdėstoma esama įmonės padėtis, 2015 m. sausio 7 d. sušauktame dar viename neeiliniame akcininkų susirinkime nusprendžiama kreiptis dėl įmonės restruktūrizavimo) darytina išvada, kad buvo operatyviai sprendžiama problema, sąžiningai siekiama įmonės tolimesnio sėkmingo veikimo, todėl pirmosios instancijos teismui vien tik formaliai įvertinus situaciją ir neatsižvelgus į nurodytas aplinkybes, galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas, visapusiškai neįvertinus situacijos. Pažymėtina, kad apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė įmonės balansą už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-02-29, taip pat pelno nuostolių ataskaitą, iš kurios matyti, kad įmonė per 2 mėnesius gavo 19 227 Eur grynojo pelno, taip pat V. D. ir R. D. susitarimus, kuriuose nurodoma, kad įmonei iškėlus restruktūrizavimo bylą, bus atsisakyta turimų reikalavimų įmonei, nurodė, kad įmonė per du pirmuosius mėnesius sumokėjo 23 730,17 Eur kreditoriams, iš debitorių gavo 20 650,74 Eur, dėl to įmonės finansinė padėtis pakito. Šie naujai pateikti duomenys taip pat gali turėti įtakos sprendžiant dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo, todėl bylos duomenų visumoje turi būti įvertinti.

Dėl restruktūrizavimo plano metmenų vertinimo

ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kokia informacija turi būti pateikiama metmenyse. ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose yra išvardintos priemonės, kurias turi nurodyti įmonės dalyviai ir valdymo organai iš pradžių restruktūrizavimo plano metmenyse, o vėliau – restruktūrizavimo plane, turint tikslą sėkmingai restruktūrizuoti įmonę (ĮRĮ 5 str. 1 d. 7 p., 12 str.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma (kompleksas) ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010). Nors plano metmenyse nurodomos priemonės neturi būti itin tikslios ir detalizuotos, tačiau jos taip pat negali būti ir paviršutiniškos bei abstrakčios. Iš šių priemonių turinio jau restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje turėtų būti galima daryti pagrįstą prielaidą, jog įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai atkurti mokumą ir plėtoti normalią ūkinę komercinę veiklą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-578/2013; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-955-330/2015).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs plano metmenis, konstatavo, kad juose nėra nurodytos konkrečios priemonės atsakovės įmonės veiklai stabilizuoti ir atkurti, juose tik abstrakčiai nubrėžtos būsimos bendrovės gairės. Nors apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir pripažįsta, kad metmenys nėra pakankamai konkretūs ir detalizuoti, tačiau pažymi, kad metmenų trūkumai iš esmės pareiškėjos yra šalinami apeliacinės instancijos teismui pateiktais įrodymais, t. y. konkrečiais veiksmais, kurių buvo imtasi pagal metmenyse nurodomą veiksmų planą. Pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino, kad pareiškėja vykdys turimas sutartis ir ieškos naujų pirkėjų, nurodė, kad metmenyse nenumatyta atsisakyti nuostolingos veiklos, įvairinti veiklą, todėl uždirbti pelną iš veiklos, kuri iki šiol buvo nuostolinga, nėra realu, įmonė nenurodo jokių struktūrinių pertvarkymų. Tačiau iš pateiktų papildomų įrodymų matyti, kad įmonė 2016-02-22 su R. V. sudarė bendradarbiavimo sutartį, pagal ją įsipareigota ieškoti naujų pirkėjų, taip pat teismui pateiktos PVM sąskaitos faktūros, bei 2016-02-25 priedas prie pardavimo pirkimo sutarties, kurie iš esmės patvirtina apie įmonės vykdomą veiklą ir sukonkretina metmenyse nurodomas abstrakčias frazes, jog ir toliau yra tęsiamos derybos su dabartiniais potencialiais klientais. Taip pat pateikti įrodymai ir dėl įmonės vidaus struktūros pertvarkymo – darbuotojų skaičiaus mažinimo, tokiu būdu optimizuojant kaštus. Metmenyse nurodoma, kad 2016 m. pradžioje planuojama atleisti dalį darbuotojų, planuojamas maksimalus darbuotojų skaičius – apie 20 darbuotojų. Iš kartu su atskiruoju skundu pateiktų darbuotojų sąrašų matyti, kad 2016 m. sausio 1 d. įmonėje dirbo 27 darbuotojai, o 2016 m. vasario 29 d. duomenimis – 20 darbuotojų (t. 2, b. l. 28-31). Taigi, nors restruktūrizavimo plano metmenys tikslintini, tačiau nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai suponuoja pagrindą iš naujo vertinti restruktūrizavimo bylos iškėlimo galimybę.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai vertino byloje esančius įrodymus, jų turinį, o pateikti nauji įrodymai bei įmonės akcininkų sąžiningos pastangos atkurti normalią įmonės veiklą lemia būtinybę iš naujo, išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Leskava“, dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p., ĮRĮ 7 str. 13 d.).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Leskava“ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja                                                                      Danguolė Martinavičienė