Civilinė byla Nr. e2-1120-934/2022
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00242-2021-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 17 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kontmena“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kontmena“ ieškinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Laugina“ dėl veiksmų neatlikimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kontmena“ (toliau – ir ieškovė) pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė įpareigoti likviduojamą dėl bankroto uždarąją akcinę bendrovę (toliau – LUAB) „Laugina“ per 7 darbo dienas perduoti ieškovei butus, esančius (duomenys neskelbtini), butų Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. gegužės 4 d. LUAB „Laugina“ kreditorių komiteto sprendimo, priimto 1-uoju darbotvarkės klausimu galiojimo laikotarpiui ir nustatyti 100,00 Eur baudą už kiekvieną neperduotą butą už kiekvieną jo neperdavimo kalendorinę dieną.
2. Ieškovė nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartimi UAB „Laugina“ iškelta bankroto byla. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis palikta nepakeista, nutartis įsiteisėjo 2016 m. rugsėjo 1 d. Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartimi nutarta UAB „Laugina“ likviduoti dėl bankroto. Bendra šiuo metu LUAB „Laugina“ bankroto byloje patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma – 2 786 021,06 Eur. Ieškovė yra LUAB „Laugina“ kreditorė su 1 553 310,87 Eur finansiniu reikalavimu, teismo patvirtintu LUAB „Laugina“ bankroto byloje. Ieškovė taip pat yra LUAB „Laugina“ kreditorių susirinkimo išrinkta kreditorių susirinkimo bei kreditorių komiteto pirmininke. Ieškovės finansinio reikalavimo dalis, patvirtinta LUAB „Laugina“ bankroto byloje, sudaranti 943 759,48 Eur, yra perimta iš akcinės bendrovės Šiaulių banko ir užtikrinta LUAB „Laugina“ nekilnojamojo turto – 14 butų (duomenys neskelbtini) – įkeitimu, kuriuos šiuo metu yra perėmęs nemokumo administratorius. Ieškovė ir LUAB „Laugina“ 2018 m. gegužės 30 d. sudarė Turto nuomos sutartį, pagal kurią ieškovei buvo išnuomotas LUAB „Laugina“ turtas, tame tarpe ir minėti butai (duomenys neskelbtini), įkeisti pačiai ieškovei. Butai (duomenys neskelbtini) ieškovei buvo perduoti 2018 m. birželio 6 d. Vykdydamas šią sutartį LUAB „Laugina“ nemokumo administratorius Mindaugas Krupavičius ieškovei kas mėnesį siuntė sąskaitas faktūras už turto nuomą. Šiuo metu Turto nuomos sutartis yra nutraukta. Ieškovės vertinimu, nemokumo administratoriaus Mindaugo Krupavičiaus veiksmai, kai šis paprašė ieškovę atlaisvinti butus, esančius (duomenys neskelbtini), yra neteisėti, kadangi ieškovė turėjo ir tebeturi teisėtą lūkestį bei pagrindą minėtu turtu – įkeiti pačiai ieškovei – naudotis, jį saugoti ir rūpintis jo tinkama priežiūra iki jo pardavimo ir toks lūkestis yra teisėtas bei pagrįstas.
3. Ieškovė nurodė, kad LUAB „Laugina“ kreditoriai 2021 m. gegužės 4 d. kreditorių komiteto posėdžio protokolu vieninteliu darbotvarkės klausimu, be kita ko, nusprendė ir „nustatyti, kad viso BUAB „Laugina“ turto perdavimui 2018 m. gegužės 30 d. nuomos sutarties nustatyta tvarka bei tolesnei nuomai UAB „Kontmena“ dėl bet kokių priežasčių, įskaitant nemokumo administratoriaus neveikimą ar neteisėtus veiksmus, po 2021 m. gegužės 7 d. nevykstant ir/ar nutrūkus – LUAB „Laugina“ kreditorių komiteto valią bei ekonominį interesą atitinka UAB „Kontmena“ paskyrimas likviduojamos dėl bankroto LUAB „Laugina“ viso turto, saugotoja neatlygintinai, pavedant rasti ir perimti saugojimui visą LUAB Laugina turtą ir leidžiant iš šio turto gaunamomis pajamomis padengti turto saugojimo, draudimo ar priežiūros/remonto kaštus“ – šis kreditorių komiteto sprendimas yra įsiteisėjęs, apeliacinės instancijos teismo peržiūrėtas pagal vieno iš LUAB „Laugina“ kreditorių skundą, kuriam pritarė ir LUAB „Laugina“ nemokumo administratorius Mindaugas Krupavičius ir nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas panaikino visus 2021 m. gegužės 4 d. LUAB „Laugina“ kreditorių komiteto nutarimus, Lietuvos apeliacinis teismas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino ir teiseną nutraukė. Nemokumo administratorius Mindaugas Krupavičius dėl šio sprendimo skundo įstatymo nustatyta tvarka nepateikė, sprendimo vykdymas nėra niekaip sustabdytas, todėl, ieškovės vertinimu, jis remiantis JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 13 nuostatomis yra Mindaugui Krupavičiui privalomas. Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB249555/2021 buvo nutarta netenkinti prašymo dėl leidimo LUAB „Laugina“ sudaryti sandorius, tokiam leidimui prieštaravo ir pats Mindaugas Krupavičius, kuris, kaip paaiškėjo vėliau, elgiasi priešingai ir savavališkai, neturėdamas nei teismo, ne kreditorių komiteto leidimo Mindaugas Krupavičius savavališkai išnuomojo vieną iš ieškovei perduotų butų asmeniui, kuriam ieškovė nuomojo iki neteisėtų Mindaugo Krupavičiaus veiksmų atlikimo (buto perėmimo) iš esmės už tą pačią kainą, už kurią tą patį butą trečiajam asmeniui buvo išnuomojusi ieškovė. Mindaugui Krupavičiui perėmus vienašališkai valdyti butus, buvo padaryta ne mažesnė, nei 15 567,73 Eur žala LUAB „Laugina“ ir jos kreditoriams dėl pažeistų plombų ir įsiskolinimo už sunaudotą elektros energiją ir ši suma, palikus butus Mindaugo Krupavičiaus žinioje, tik didės, kadangi už elektros energijos atnaujinimą reikės mokėti papildomai ESO nurodytą sumą, iki elektros energijos tiekimo atnaujinimo butai nebus šildomi ir orams esant šaltiems jiems ir juose esantiems ieškovės daiktams bus daroma žala.
4. Ieškovė paaiškino, kad prevenciniu ieškiniu siekia, kad LUAB „Laugina“ nemokumo administratorius Mindaugas Krupavičius nustotų pažeidinėti įstatymus. Neteisėtas Mindaugo Krupavičiaus elgesys neabejotinai sukelia žalą ieškovei. Ieškovė, tiek ir kaip hipotekos kreditorė turi teisę daiktą sulaikyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.229 straipsnis), tiek ir jį valdyti (CK 4.209 straipsnis) bei saugoti (LUAB „Laugina“ kreditorių komiteto 2021 m. gegužės 4 d. sprendimas) – LUAB „Laugina“ kreditoriai, pavesdami saugoti LUAB „Laugina“ turtą ieškovei, leido iš turto saugojimo gautų pajamų mokėti su turtu susijusius turto ir kitus mokesčius, iš to taip pat butai būtų remontuojami, prižiūrimi, apmokamas jų šildymas elektra ne sezono metu ir t. t. Mindaugas Krupavičius, priešingai įsiteisėjusiam LUAB „Laugina“ aukščiausio valdymo organo – kreditorių komiteto, kuriam deleguotos kreditorių susirinkimo funkcijos – 2021 m. gegužės 4 d. sprendimui, ne tik atsisako perduoti turtą ieškovei, tačiau jo neperduodamas, leisdamas turtu naudotis šiuo metu dalinai nenustatytiems asmenims, o vėliau neprižiūrėdamas – sudarė situaciją, kai turtui buvo padaryta didesnė, nei 15 000 Eur žala. Ieškovės vertinimu, žala artimiausiu metu ženkliai padidės, kadangi turtas gali būti šildomas tik elektra, nešildant jo ir atšalus orams gali būti pažeistas parketas, sienos, atsiras pelėsis , dėl to mažės butų vertė, atitinkamai, mažės galimybės LUAB „Laugina“ kreditoriams gauti maksimalų finansinių reikalavimų patenkinimą iš minėtų butų pardavimo. Šiuo atveju Mindaugo Krupavičiaus kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Ieškovės nurodė, kad egzistuoja teisinis pagrindas skubiai perimti neūkiškai ir pažeidžiant teismo/kreditorių komiteto sprendimo nuostatas Mindaugo Krupavičiaus apleistam, ieškovei įkeistam ir kitam turtui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartimi ieškovės ieškinio netenkino.
6. Nors ieškovė pareiškė ieškinį atsakovei ir jį įvardijo kaip prevencinį ieškinį, tačiau teismo nuomone, ieškovė pareiškime kelia tik reikalavimą bankrutuojančios bendrovės administratoriui dėl administratoriaus neveikimo, prašydamas įpareigoti administratorių perduoti kreditoriui butus ir vykdyti bankrutuojančios bendrovės kreditorių komiteto priimtą 2021 m. gegužės 4 d. sprendimą, todėl toks ieškovės (kreditorės) reikalavimas turi būti nagrinėjamas LUAB „Laugina“ bankroto byloje kaip atskiras klausimas.
7. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) expressis verbis (liet. aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nenurodyta kreditoriaus (kreditorių) teisė kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą su reikalavimu įpareigoti nemokumo administratorių vykdyti bankrutuojančios bendrovės kreditorių komiteto priimtus sprendimus, ar kelti klausimus dėl administratoriaus neveikimo, o nagrinėjamu atveju, įpareigoti bankrutuojančios įmonės administratorių perduoti kreditoriui ginčo butus. Teismas, įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą, ieškovės (kreditorės) iškeltą nagrinėjamą klausimą administratoriui laikė nepagrįstu.
8. Teismas pažymėjo, kad LUAB „Laugina“ bankroto byloje buvo priimta Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartis, kuria teismas neleido ieškovei sudaryti sandorius, susijusius su LUAB „Laugina“ ūkinės veikos tęsimu – toliau nuomoti turtą įmonės likvidavimo metu iki turto pardavimo. Minėta nutartis yra įsiteisėjusi ir turi būti vykdoma, todėl pagal įsiteisėjusią nutartį administratorius neturi teisės perduoti ginčo butų kreditorei jais naudotis bei disponuoti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovė pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį patenkinti arba bylą grąžinti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismas padarė šiurkštų proceso normų pažeidimą, nes byloje išnagrinėjęs ieškovės reikalavimus – dėl jų nepriėmė teismo sprendimo, bet priėmė skundžiama nutartį, kurios apskundimui nustatė 7 dienų terminą. Apeliantės vertinimu, vien šio pažeidimo pagrindu skundžiama nutartis naikintina;
9.2. Pirmosios instancijos teismas apribojo ieškovės teises, užkirto jai galimybes įrodinėti ieškinio reikalavimus, nes ieškovės patikslintame ieškinyje nurodyto prašymo dėl įpareigojimo LUAB „Laugina“ pateikti duomenis ir informaciją iš viso nenagrinėjo;
9.3. Pirmosios instancijos teismo motyvas, kildinamas iš Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutarties turtinio, niekaip nesusijęs su nagrinėjamos bylos dalyku, nes ieškinio reikalavimas nesusijęs su butų nuoma ir patikslintu ieškiniu jokie su nuomos sutartimi susiję reikalavimai nebuvo pareikšti;
9.4. Pirmosios instancijos teismo motyvai yra prieštaraujantys vienas kitam. Tai yra, viena vertus, teismas nurodė, kad kreditoriaus reikalavimas turi būti nagrinėjamas UAB „Laugina“ bankroto byloje kaip atskiras klausimas, tačiau kita vertus sprendė, kad JANĮ expressis verbis nenurodyta kreditoriaus (kreditorių) teisė kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą su reikalavimu įpareigoti nemokumo administratorių vykdyti bankrutuojančios bendrovės kreditorių komiteto priimtus sprendimus, ar kelti klausimus dėl administratoriaus neveikimo;
9.5. Apeliantės vertinimu, skundžiama nutartimi buvo šiurkščiai apribota ieškovės teisė į teisminę gynybą, nes atsakovei nevykdant jai privalomo kreditorių komiteto 2021 m. gegužės 4 d. sprendimo bei niokojant ieškovei įkeistą turtą – teismas faktiškai apribojo bet kokias galimybes tiesiogiai tokias pažeistas teises ginti – t. y. teismo tvarka įpareigoti atsakovę vykdyti kreditorių komiteto priimtą 2021 m. gegužės 4 d. sprendimą, kas tuo pačiu nutrauktų ir tebesitęsiančią ieškovei įkeistų ir kitų kelių butų nepriežiūrą, niokojimą bei neteisėtą naudojimą;
9.6. Apeliantė nurodė, kad atsakovės kreditorių komiteto priimto 2021 m. gegužės 4 d. sprendimo teisėtumas atsakovės bankroto byloje jau buvo išnagrinėtas, šis sprendimas bankroto byloje buvo ginčijamas, bet Lietuvos apeliacinės instancijos teismas panaikino nutartį, kuria šis sprendimas buvo panaikintas ir bylą nutraukė, todėl minėtas 2021 m. gegužės 4 d. sprendimas liko galioti bei yra privalomas, tame tarpe, ir nemokumo administratoriui, todėl jo atsisakymas perduoti butus saugoti ieškovei yra aiškiai neteisėtas.
10. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašė apeliantės skundą atmesti, priteisti visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Atsakovės vertinimu, apeliantė nepagrindė, kaip konkrečiai buvo pažeistos proceso teisės normos, kad galėtų būti laikoma, jog tai sąlygojo aiškiai neteisingo procesinio sprendimo priėmimą. Be to, apeliantė nepagrindė, kaip pasireiškė tariamas jos teisių pažeidimas dėl to, kad teismas priėmė ne sprendimą, o nutartį. Atsakovė pažymėjo, kad JANĮ nustato, jog nagrinėjant ginčus nemokumo procese, pirmosios instancijos teismas gali priimti tiek nutartį, tiek sprendimą (JANĮ 31 straipsnio 3 dalis). Be to, nepriklausomai nuo to ginčas išnagrinėtas nutartimi ar sprendimu, įstatymas numato vienodus dėl jų pateiktų atskirųjų (apeliacinių) skundų nagrinėjimo terminus Lietuvos apeliaciniame teisme (JANĮ 31 straipsnio 4 dalis);
10.2. Nepagrįsta ieškovės pozicija, kad teismas užkirto galimybę įrodinėti ieškinio reikalavimus, nes neišnagrinėjo jos prašymo dėl atsakovės įpareigojimo pateikti duomenis ir informaciją. Atsakovės vertinimu, ieškovei banko sąskaitos duomenų reikėjo tariamos žalos, kaip vienos iš prevencinio ieškinio sąlygų, pagrindimui, tačiau teismas, skundžiamoje nutartyje labai aiškiai nurodė, kad ieškovės reikalavimas, nelaikytinas prevenciniu ieškiniu. Atitinkamai tariamos žalos klausimas nesudaro šios bylos nagrinėjimo dalyko. Nagrinėjamu atveju banko sąskaitų išreikalavimas nepaverstų ieškovės reikalavimo panašesniu į prevencinį ieškinį, kaip ir nepaverstų jo labiau pagrįstu, o tik būtų perteklinis ir su byla nesusijęs veiksmas. Be to, nėra teisinio pagrindo iš turto subnuomos negautų pajamų laikyti žala, nes ieškovė pagal įstatymą apskritai neturi (neturėjo) teisės subnuomoti atsakovei priklausančio turto (JANĮ 58 straipsnio 1, 2 dalys). Tą ieškovei jau yra išaiškinęs ne vienas teismas, pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-1210-555/2021;
10.3. Ieškovės teiginiai, kad skundžiamos nutarties motyvas, kildinamas iš Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutarties turinio yra nesusijęs su byla, stokoja logikos ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismui konstatavus, jog ieškovės pateiktas dokumentas laikytinas ne prevenciniu ieškiniu, o reikalavimu administratoriui, skundžiamoje nutartyje labai aiškiai akcentuota, jog likviduojama dėl bankroto įmonė gali sudaryti tik tokius sandorius, kurie numatyti JANĮ 84 straipsnio 2 dalyje bei nustatyta, kad neskundžiama Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-49-555/2021, nuspręsta netenkinti kreditorės UAB „Kontmena“ prašymo, t. y. leisti BUAB „Laugina“ sudaryti sandorius, susijusius su ūkinės veikos tęsimu – toliau nuomoti turtą įmonės likvidavimo metu iki turto pardavimo. Atsakovės vertinimu, remdamasis atitinkamu neskundžiamu teismo procesiniu sprendimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog administratorius neturi teisės perduoti ginčo butų kreditorei jais naudotis bei disponuoti. Atitinkamai yra išaiškinęs ir Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. vasario 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-138-567/2022;
10.4. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas prieštarauja pats sau, vienu motyvu teigdamas, kad byloje pareikštas reikalavimas turi būti nagrinėjamas atsakovės bankroto byloje, bet kitu motyvu teigdamas, kad kreditorius bankroto byloje neturi teisės reikšti tokių reikalavimų. Skundžiama nutartimi teismas nustatė, jog pareikštas reikalavimas turi būti nagrinėjamas atsakovės bankroto byloje kaip atskiras klausimas, t. y. pasisakė dėl ginčo procesinio pobūdžio, jo sprendimo pagal JANĮ 31 straipsnio nuostatas. O nustatydamas, kad JANĮ expressis verbis nenurodyta kreditoriaus (kreditorių) teisė kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą su reikalavimu įpareigoti bankrutuojančios įmonės administratorių perduoti kreditoriui ginčo butus, bei kad kreditoriaus reikalavimas laikytinas nepagrįstu, teismas pasisakė dėl ginčo esmės. Atsakovės vertinimu, tarp minėtų teismo išvadų nėra prieštaringumo;
10.5. Ieškovė neteisingai pasisako dėl 2021 m. gegužės 4 d. kreditorių komiteto sprendimų teisėtumo ir jų vykdytinumo, bei akivaizdžiai neigia įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą. 2021 m. gegužės 4 d. Bendrovės kreditorių komiteto posėdyje buvo sprendžiamas vienas klausimas – dėl kreipimosi į teismą dėl Bendrovės likvidavimo pratęsimo. Visi balsavę nariai nepritarė siūlytam sprendimo projektui, o pateikė alternatyvų sprendimo projektą. Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1193555/2021 patenkintas atsakovės kreditorės UAB „Testona“ skundas ir panaikinti 2021 m. gegužės 4 d. kreditorių komiteto posėdžio metu priimti sprendimai. Teismas sprendė, kad šaukiant 2021 m. gegužės 4 d. kreditorių komiteto posėdį buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. vasario 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-172-553/2022 Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartį panaikino, bei civilinę bylą pagal UAB „Testona“ skundą dėl atsakovės 2021 m. gegužės 4 d. kreditorių komiteto sprendimo panaikinimo nutraukė, nurodydamas, jog 2021 m. gegužės 4 d. kreditorių komiteto nutarimai tapo neaktualiais. Atsakovės vertinimu, ieškovės skundo teiginiai esą atsakovei kyla kokios nors pareigos pagal minėtą neaktualų kreditorių nutarimą laikytini visiškai nepagrįstais.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
12. Atskirasis skundas paduotas dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės ieškinys atsakovei dėl veiksmų neatlikimo.
Dėl skundžiamo procesinio sprendimo formos
13. Apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodydama, kad teismas padarė šiurkštų proceso normų pažeidimą, nes byloje išnagrinėjęs ieškovės reikalavimus, dėl jų nepriėmė teismo sprendimo, bet priėmė skundžiama nutartį, kurios apskundimui nustatė 7 dienų terminą.
14. Sprendimo priėmimą reglamentuoja CPK 259 straipsnis, nustatantis, kad teismas išsprendžia bylą iš esmės priimdamas sprendimą. Teismas atskirais klausimais, kuriais byla neišsprendžiama iš esmės, priima nutartis. CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais teismas nutartimi gali išspręsti ir kitus klausimus (CPK 290 straipsnio 1 dalis).
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė pareiškė reikalavimą įpareigoti LUAB „Laugina“ per 7 darbo dienas perduoti ieškovei butus, esančius (duomenys neskelbtini), butų Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. gegužės 4 d. LUAB „Laugina“ kreditorių komiteto sprendimo, priimto 1-uoju darbotvarkės klausimu galiojimo laikotarpiui ir nustatyti 100,00 Eur baudą už kiekvieną neperduotą butą už kiekvieną jo neperdavimo kalendorinę dieną (2 t., b. l. 57-68). Pirmosios instancijos teismas, išsprendęs bylą iš esmės, nutarė ieškinį atmesti (3 t., b. l. 172-175). Taigi, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, visi apeliantės reikalavimai siejami su LUAB „Laugina“ bankroto procedūromis, kurios yra reguliuojamos specialiu įstatymu – JANĮ.
16. Viena vertus, JANĮ 31 straipsnis numato, kad nagrinėjant ginčus nemokumo procese, galima priimti tiek sprendimus, tiek nutartis, kurie skundžiami CPK nustatyta tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Kita vertus, nors nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas priėmė ne sprendimą, o nutartį, nustatydamas 7 dienų terminą jai apskųsti, tačiau atsižvelgus į tai, kad byla buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje dalyvaujant abiem bylos šalims (3 t., b. l. 169-171), į tai, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą, pasisakė dėl ieškovės nurodyto faktinio ieškinio pagrindo, pateikė motyvus, kodėl reikalavimų netenkina, į tai, kad apeliacinio skundo pateikimu ieškovė ne tik kad galėjo, bet ir realizavo savo teisę į apeliaciją, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog ieškovės nurodytas pažeidimas, susijęs su galutinio procesinio sprendimo forma, nelaikytinas esminiu, jis asmenų teisių į tinkamą procesą neapribojo ir pats savaime nenulėmė bylos neteisingo išsprendimo, dėl ko apeliacinės instancijos teismas turėtų panaikinti teismo priimtą procesinį sprendimą (CPK 328 straipsnis).
17. Be to, teismų praktikoje yra pažymėta, jog tai, kad išnagrinėjus bylą teismas procesinį sprendimą įformina nutartimi, nelemia priimto procesinio sprendimo menkesnės teisinės galios, o tuo labiau bylos šalies teisių pažeidimo, kadangi juo, kaip ir teismo sprendimu, motyvuotai atsakoma į visus bylos nagrinėjimo metu šalių keltus klausimus, argumentuojamas teismo sprendimas, nurodoma, kuriais šalių įrodymais vadovautasi, o kuriais ne (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1567/2014).
Dėl atskirojo skundo esmės
18. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį, nurodė, kad ieškovės pareikštas reikalavimas įpareigoti LUAB „Laugina“ nemokumo administratorių perduoti ieškovei butus ir vykdyti LUAB „Laugina“ kreditorių komiteto priimtą 2021 m. gegužės 4 d. sprendimą, yra reikalavimas LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriui dėl jo neveikimo, todėl turi būti nagrinėjamas LUAB „Laugina“ bankroto byloje kaip atskiras klausimas. Be to, JANĮ expressis verbis (liet. aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nenurodyta kreditoriaus (kreditorių) teisė kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą su reikalavimu įpareigoti nemokumo administratorių vykdyti bankrutuojančios bendrovės kreditorių komiteto priimtus sprendimus, ar kelti klausimus dėl administratoriaus neveikimo, todėl ieškovės (kreditorės) iškeltą nagrinėjamą klausimą administratoriui laikė nepagrįstu.
19. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, vienu motyvu teigdamas, kad byloje pareikštas reikalavimas turi būti nagrinėjamas atsakovės bankroto byloje, bet kitu motyvu teigdamas, kad kreditorius bankroto byloje neturi teisės reikšti tokių reikalavimų, aiškiai prieštarauja pats sau. Anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, faktiškai apribojo bet kokias galimybes ieškovei tiesiogiai tokias pažeistas teises ginti, tai yra teismo tvarka įpareigoti atsakovę vykdyti kreditorių komiteto priimtą 2021 m. gegužės 4 d. sprendimą, kas tuo pačiu nutrauktų ir tebesitęsiančią ieškovei įkeistų ir kitų kelių butų nepriežiūrą, niokojimą bei neteisėtą naudojimą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nurodytais apeliantės argumentais.
20. Pirma, asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose. Šios tvarkos nesilaikymas gali lemti besikreipiančiam asmeniui nepalankius padarinius. Kaip matyti iš ieškovės pateikto procesinio dokumento, įvardinto prevencinis ieškinys, turinio, ieškovė ginčija LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriaus Mindaugas Krupavičius veiksmus, prašydama įpareigoti nemokumo administratorių perduoti jai LUAB „Laugina“ priklausantį nekilnojamąjį turtą ir vykdyti LUAB „Laugina“ kreditorių komiteto priimtą 2021 m. gegužės 4 d. sprendimą. Taigi, ieškovės keliamas ginčas susijęs su LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriaus Mindaugo Krupavičiaus veiksmais, t. y., su LUAB „Laugina“ bankroto procedūromis ir nemokumo administratoriaus atliktais veiksmais bei iš to kylančiomis teisinėmis pasekmėmis. Todėl pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai sprendė, jog klausimas dėl nemokumo administratoriaus veiksmų (įpareigojimo perduoti ieškovei butus) spręstinas nemokumo byloje atsižvelgiant į JANĮ nuostatas.
21. Antra, kreditoriai nemokumo byloje turi apibrėžtas JANĮ nustatytas teises, t. y., kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę: 1) dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkimuose; 2) teikti siūlymus dėl klausimų įtraukimo į darbotvarkę ir kreditorių susirinkime svarstomų klausimų; 3) skųsti teismui kreditorių susirinkimo, kreditorių komiteto sprendimus; 4) gauti informaciją apie juridinio asmens finansinę būklę, nemokumo procesą iš juridinio asmens valdymo organų, vykstant restruktūrizavimo procesui, ir nemokumo administratoriaus; 5) reikalauti atlyginti žalą, patirtą dėl juridinio asmens valdymo organų ar nemokumo administratoriaus kaltės; 6) kreiptis į teismą dėl asmens teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo; 7) kreiptis į teismą dėl nemokumo administratoriaus atlygio už restruktūrizavimo proceso administravimą sumažinimo, jeigu nemokumo administratorius neatlieka ir (ar) netinkamai atlieka šiame įstatyme nustatytas nemokumo administratoriaus funkcijas; 8) naudotis kitomis šiame ir kituose įstatymuose kreditoriams suteiktomis teisėmis (JANĮ 43 straipsnis). Taigi, nei minėtas straipsnis, nei kitos JANĮ nuostatos nenumato kreditoriui (šiuo atveju – ieškovei) galimybės tiesiogiai teismui paduoti prašymą įpareigojantį nemokumo administratorių atlikti tam tikrus veiksmus (nagrinėjamos bylos atveju – perduoti LUAB „Laugina“ nekilnojamąjį turtą).
22. Trečia, JANĮ 66 straipsnio 1 dalyje nustatytos konkrečios nemokumo administratorius funkcijos bankroto proceso metu. Nemokumo administratorius įgyvendina juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas (1 punktas); valdo, naudoja juridinio asmens turtą ir juo disponuoja šio įstatymo nustatyta tvarka (2 punktas); gina visų kreditorių, taip pat juridinio asmens teises ir teisėtus interesus (3 punktas); parduoda juridinio asmens turtą ar perduoda jį kreditoriams JANĮ nustatyta tvarka (11 punktas); užtikrina juridinio asmens turto apsaugą (14 punktas); atlieka kitus bankroto proceso administravimo darbus ir kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas (21 punktas). Taigi, nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui, kuris valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo disponuoja JANĮ nustatyta tvarka (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
23. Pažymėtina, kad tinkamas teisių ir pareigų pa(si)skirstymas tarp teisės subjektų yra visos teisės sistemos tinkamo veikimo bei visuomenės egzistavimo būtina sąlyga. Teisės norminiai aktai turi taip nustatyti atskirų teisės subjektų kompetenciją ir ją atriboti, kad nekiltų neaiškumų ir nesusipratimų įgyvendinant jiems suteiktus įgalinimus. Bankroto procese kiekvienas teisės subjektas taip pat turi veikti jam suteiktų įgaliojimų ribose ir nespręsti kitam subjektui priskirtų klausimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-252-330/2015).
24. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai, darytina išvada, kad kreditoriai neturi teisės įsiterpti į nemokumo administratoriaus kompetenciją, kuri įstatymu yra priskirta būtent jam, o ne kreditoriams. Kadangi JANĮ nuostatos imperatyviai nurodo, kad turtu disponuoja ir už jo apsaugą yra atsakinga tik nemokumo administratorė, taigi, atitinkamai nagrinėjamos bylos kontekste, jie neturi kompetencijos spręsti, kas saugos įmonės turtą.
25. Ketvirta, juridinio asmens bankroto procesas – visuma JANĮ nustatytų procedūrų, kuriomis teismo arba ne teismo tvarka siekiama likviduoti juridinį asmenį, tenkinant kreditorių reikalavimus juridinio asmens turtu (JANĮ 2 straipsnio 4 dalis). JANĮ 28 straipsnyje yra įtvirtinti draudimai, kurie, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, suteikia juridinio asmens turtui apsaugą. Vienas iš tokių draudimų numatytas JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 7 punkte – nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama parduoti ar kitaip perduoti restruktūrizuojamo juridinio asmens turtą, reikalingą jo gyvybingumui išsaugoti. Pažymėtina, kad tokių draudimų tikslas – užtikrinti, kad pagal įstatyme nustatytą eilę ir tvarką būtų patenkinami visų, o ne pavienių kreditorių, žinančių apie sunkią skolininko finansinę padėtį, reikalavimai. Imperatyviosios įstatymo normos dėl finansinių prievolių nevykdymo taikomos, jeigu atitinkamos finansinės prievolės nebuvo įvykdytos iki įsiteisėjo teismo nutartis iškelti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2006). Taigi, nagrinėjamu atveju net ir patenkinus ieškovės ieškinį (perdavus butus ieškovei), toks ginčo išnagrinėjimo rezultatas pažeistų imperatyviąsias teisės normas bei jomis nustatytus draudimus, pažeistų kreditorių reikalavimų tenkinimo taisykles ir prieštarautų bankroto teisės paskirčiai.
26. Penkta, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartimi jau buvo išaiškinęs ieškovei, kad LUAB „Laugina“ gali sudaryti tik tokius sandorius, kurie yra numatyti JANĮ 84 straipsnio 2 dalyje – tai yra tuos sandorius, kurie yra susiję su juridinio asmens veiklos nutraukimu; yra susiję su ūkinės komercinės veiklos tęsimu, jeigu yra priimtas kreditorių susirinkimo sprendimas dėl juridinio asmens pardavimo ir yra numatyti teismo nutartyje likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto. Tai yra Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartimi neleido ieškovei sudaryti sandorius, susijusius su LUAB „Laugina“ ūkinės veikos tęsimu – toliau nuomoti turtą įmonės likvidavimo metu iki turto pardavimo. Kadangi minėta nutartis yra įsiteisėjusi ir ji turi prejudicinę galią, nemokumo administratorius ir šiuo atveju neturi teisės perduoti ginčo butų kreditorei jais naudotis bei disponuoti.
27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, remiantis apeliantės nurodytais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas ir nepagrįstai apribojo ieškovės galimybes ginti tariamai pažeistas teises.
28. Apeliantės argumentai, susiję su 2021 m. gegužės 4 d. kreditorių komiteto sprendimų teisėtumu ir jų vykdytinumu, taip pat nepagrįsti. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog 2021 m. gegužės 4 d. Kreditorių komiteto posėdyje buvo sprendžiamas klausimas, susijęs su kreipimusi į teismą dėl LUAB „Laugina“ likvidavimo pratęsimo („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip. laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, CBP-242, 1 t., b. l. 11). Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1193-555/2021 buvo patenkintas kreditorės UAB „Testona“ skundas ir panaikinti 2021 m. gegužės 4 d. kreditorių komiteto posėdžio metu priimti sprendimai (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. vasario 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-172-553/2022 Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartį panaikino, bei civilinę bylą pagal UAB „Testona“ skundą dėl atsakovės 2021 m. gegužės 4 d. kreditorių komiteto sprendimo panaikinimo nutraukė, nurodydamas, jog teismui neskundžiama nutartimi pratęsus likvidavimo terminą vieneriems metams, ginčijamas 2021 m. gegužės 4 d. kreditorių komiteto sprendimas tapo neaktualus, ginčo dėl šio sprendimo panaikinimo išnagrinėjimas nesukels byloje dalyvaujantiems asmenims teisinių pasekmių, kadangi kreditorių komiteto priimtas sprendimas negali paneigti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo privalomosios galios (2 t., b. l. 7-13). Taigi, Lietuvos apeliaciniam teismui 2022 m. vasario 10 d. nutartimi konstatavus, kad 2021 m. gegužės 4 d. kreditorių komiteto nutarimas tapo neaktualus, spręsti, kad šis nutarimas sukuria LUAB „Laugina“ teises ar pareigas nėra pagrindo.
Dėl procesinės bylos baigties
29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė civilinio proceso kodekso normas, tinkamai įvertino pateiktus įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos aktualiu klausimu ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).
30. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
31. Apeliantės atskirąjį skundą atmetus, teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą įgijo atsakovė (CPK 93, 98 straipsnis).
32. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priteisti jai 695,75 Eur bylinėjimosi išlaidas už suteiktas teisines paslaugas, kurias sudaro atsiliepimo į apeliantės atskirąjį skundą parengimas (4 t., b. l. 1, 3). Kartu su prašymu atsakovė pateikė 2022 m. lapkričio 9 d. lėšų pervedimo nurodymą Nr. 235 (4 t., b. l. 2).
33. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.
34. Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą, maksimalus priteisiamas užmokestis už advokato teikiamą pagalbą, rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą nagrinėjamu atveju sudaro 712,20 Eur (0,4 × 1 780,50 Eur). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsiliepimo turinį, jo apimtį, taip pat atsižvelgęs į tai, kad prašomos priteisti išlaidos už atsiliepimo parengimą (695,75 Eur) neviršija Rekomendacijose patvirtintų maksimalių dydžių, sprendžia, jog prašomas priteisti atstovavimo išlaidų dydis yra pagrįstas, protingas, todėl priteistinas iš ieškovės atsakovės naudai (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kontmena“, juridinio asmens kodas 304708672, atsakovei likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei „Laugina“, juridinio asmens kodas 261411420, 695,75 Eur (šešių šimtų devyniasdešimt penkių eurų 75 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Teisėjas Žilvinas Terebeiza