Civilinė byla Nr. e2-1607-909/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25373-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 3.2.6.1; 2.4.2.12.2; 2.4.2.13; 2.6.16.8

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

       S P R E N D I M A S

       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 25 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė,

sekretoriaujant Katažynai Grinevič,

dalyvaujant ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Gintarei Martinkutei, 

atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Jarinta“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Parkinta“ atstovui advokatui Dainiui Kenstavičiui, 

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Vilbeksa“ atstovui advokatui Viliui Martišiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikslintą ieškinį, pareikštą atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Jarinta“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Parkinta“, dėl užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Vilbeksa“, uždaroji akcinė bendrovė „Elektrokomplektas“.  

Teismas

n u s t a t ė :

1.       ieškovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - NŽT) pareikštu patikslintu ieškiniu (DOK-108846) prašė:

1.1.                      įpareigoti atsakovus uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Parkinta“ ir UAB „Jarinta“ per 2 mėnesius savo lėšomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti: 1.1.1.) kadastro žemėlapio ištraukoje M 1:500 (schemoje) B dalyje įrengtą pakeliamą svirtį, esančią taškuose 1. X-6060218.52, Y-582313.95; 2. X-6060222.71, Y-582314.36; 1.1.2.) kadastro žemėlapio ištraukoje M 1:500 (schemoje) B ir C dalyje pažymėtą metaliniais stulpeliais aptvertoje teritorijoje esančią tvorą, apibrėžtą taškais 3. X-6060222.35, Y-582316.60; 4. X-6060213.17, Y-582356.79; 5. X-6060178.13, Y-582346.93; 6. X-6060185.03, Y-582327.40; 7. X-6060173.96, Y-582358.58; 8. X-6060143.93, Y-582350.26, ir atlaisvinti neteisėtai užimtą valstybinės žemės plotą;

1.2.                      uždrausti atsakovams UAB „Parkinta“ ir UAB „Jarinta“ vykdyti komercinę automobilių parkavimo veiklą kadastro žemėlapio ištraukoje M 1:500 (schemoje) A, B, C dalyse apibrėžtoje taškais 1. X-6060218.52, Y-582313.95; 2. X-6060222.71, Y-582314.36; 3. X-6060222.35, Y-582316.60; 4. X-6060213.17, Y-582356.79; 5. X-6060178.13, Y-582346.93; 6. X-6060185.03, Y-582327.40; 7. X-6060173.96, Y-582358.58; 8. X-6060143.93, Y-582350.26; 9. X-6060142.56, Y-582349.94; 10. X-6060157.46, Y-582310.40; 11. X-6060159.00, Y-582306.32; 12. X-6060217.03, Y-582302.92; 13. X-6060217.42, Y-582308.40; 14. X-6060193.10, Y-582306.92 ir likusioje žemės sklypo dalyje neturint nekilnojamojo turto registre išviešintos žemės sklypo valdymo teisės;

1.3.                      Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis 1,5097 kv. m. ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (toliau – Žemės sklypas), patikėjimo teise valdomas ieškovo. Žemės sklypo paskirtis – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, komercinės paskirties objektų teritorijos, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos. Minėto Žemės sklypo dalys valdomos: 1) 0,2749 ha ploto dalis – panaudos teise 2010 m. birželio 28 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. K01/2010-41 pagrindu perduotas Techninės pagalbos neįgaliesiems centrui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) 0,7821 ha ploto – nuomos teise, iš kurio įregistruota nuomos teisė į: 3) UAB „Velseka“ išnuomota 0,0507 ha ploto Žemės sklypo dalis 2001 m. gruodžio 6 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 473 N01/2001-24977, pakeistos 2003 m. liepos 1 d. susitarimu Nr. K01/2003-27083, 2012-03-23 susitarimu Nr.49SŽN-(14.49.57.)-79, 2018 m. liepos 16 d. susitarimu Nr.49SŽN-228-(14.49.57.), pagrindu; 4) UAB „Balticdecor“ išnuomota 0,2423 ha ploto Žemės sklypo dalis 2006 m. vasario 23 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2006-199, pakeistos 2013 m. lapkričio 29 d. susitarimu Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-533, 2014 m. vasario 10 d. susitarimu Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-29, 2016 m. lapkričio 14 d. susitarimu Nr. 49SŽN-432-(14.49.57.), pagrindu; 5) P. I. išnuomota 0,0715 ha ploto Žemės sklypo dalis 2005 m. balandžio 15 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2005-395, pakeistos 2010 m. birželio 28 d. susitarimu Nr. K01/2010-184, pagrindu; 6) A. Kazoko firmai „Sinerga“ išnuomota 0,0469 ha ploto Žemės sklypo dalis 2002 m. balandžio 15 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2005-396, pakeistos 2005 m. gruodžio 30 d. susitarimo Nr. K01/2005-2143 pagrindu; 7) UAB „Legertas“ išnuomota 0,0640 ha ploto Žemės sklypo dalis 2000 m. gruodžio 8 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 766 N01/2000-23895, pakeistos 2003 m. birželio 11 d. susitarimu Nr. K01/2003-27082, pagrindu; 8) UAB „Elektrokomplektas“ išnuomota 0,1567 ha ploto Žemės sklypo dalis 2000 m. gruodžio 8 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 765N01/2000-23893, pakeistos 2003 m. gegužės 28 d. susitarimu Nr. K01/2003-27081, pagrindu. Todėl vadovaujantis šia informacija, ieškovo teigimu, UAB „Jarinta“ ir UAB „Parkinta“ neturi jokios Žemės sklypo valdymo, naudojimo ir disponavimo teisės.

3.       Ieškovo skyriaus specialistai 2019 m. kovo 18 d. atliko Žemės sklypo žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir surašė 2019 m. kovo 19 d. Žemės sklypo žemės naudojimo patikrinimo aktą (toliau – Aktas). Patikrinimo metu užfiksuota ir nustatyta, kad Žemės sklypas yra naudojamas pagal nustatytą paskirtį ir būdą. Žemės sklypas yra aptvertas tvoromis, patekimas į žemės sklypą šiaurės vakarinėje dalyje ir vakarinėje dalyje per pakeliamą svirtį. Žemės sklypo pietvakarinėje dalyje yra pastatyti metaliniai stulpeliai, tuo pačiu atitveriant dalį žemės sklypo ir ribojant transporto priemonių judėjimą. Aptvertoje teritorijoje įrengta automobilių saugojimo aikštelė. Vietovėje atlikta fotofiksacija. Patikrinimo metu nustatyta, kad pakeliamoji svirtis (1-2), tvora (8-11), metaliniai stulpeliai (3-7) pastatyti valstybinėje žemėje. Užimamas valstybinės žemės plotas: A-313 kv. m., užimamas Žemės sklypo plotas: B-1944 kv. m. Situacijos schema atvaizduota Akto priede – kadastro žemėlapio ištraukoje. Nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius (toliau – Skyrius) 2019 m. balandžio 24 d. raštu kvietė galimus pažeidėjus UAB „Vilbeksa“, UAB „Elektrokompleksas“, UAB „Legertas“ bei UAB „Velseka“ vadovus atvykti 2019 m. birželio 7 d. į skyrių dėl nustatyto galimo pažeidimo (nusižengimo) aplinkybių pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalį surašymo. Pagal kvietimą atvyko UAB „Legertas“ 2019 m. birželio 7 d. atstovas ir pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ginčo objektas - aikštelė - jiems nepriklauso. UAB „Vilbeksa“ 2019 m. gegužės 15 d. raštu nurodė, jog įmonė nuosavybės teise priklausantis pastatas/sandėlis yra išnuomotas UAB „Jarinta“ kartu su teise neatlygintai sutarties laikotarpiu naudotis sklypo dalimi, todėl nurodė kreiptis tiesiogiai į UAB „Jarinta“ dėl žemės sklypo naudojimosi. UAB „Velseka“ 2019 m. birželio 4 d. atstovai pateikė paaiškinamus paštu, kuriuose nurodė, kad jų įmonė valdo išskirtinai tik administracines ir buitines patalpas, esančias žemės sklype, tačiau metalinių stulpelių, tvorų bei pakeliamų svirčių nestatė, taip pat neapsiribojo patekimo į žemės sklypą, o tuo labiau neįrengė automobilių saugojimo aikštelės.

4.       Skyrius

5.       Ieškovas nurodė, kad 2020 m. liepos 21 d. raštu kvietė UAB „Jarinta“ direktorių atvykti į Skyrių 2020 m. rugpjūčio 12 d. dėl galimo pažeidimo (nusižengimo) aplinkybių išaiškinimo, tačiau neatvyko. Tad 2020 m. rugpjūčio 12 d. raštu informavo UAB „Jarinta“, kad Skyriaus specialistas vadovui surašė administracinio nusižengimo protokolą ir pažymėjo, jog 2020 n. rugsėjo 16 d. rašytinio proceso tvarka nagrinės administracinio nusižengimo bylą. Ieškovas Skyriuje 2020 m. rugpjūčio 12 d. gavo UAB „Jarinta“ 2020 m. rugpjūčio 11 d. elektroninį laišką, kuriuo prašė perkelti susitikimą į rugsėjo mėnesį. Taipogi gavo 2020 m. rugsėjo 21 d., kuriuo prašė panaikinti protokolą. Skyriaus vedėjas priėmė 2020 m. spalio 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-1516 (ROIK:2012023881) (toliau – Nutarimas). 2020 m. spalio 8 d. raštu nurodė UAB „Jarinta“ per 1 mėnesį, bet ne vėliau nei iki 2021 m. lapkričio 9 d. pašalinti pažeidimus nurodytus Akte. Papildomai nurodė, kad 2020 m. lapkričio 11 d. atliks pakartotinį Žemės sklypo patikrinimą. Skyriaus specialistai 2020 m. lapkričio 11 d. 14:00 val. atliko pakartotinį Žemės sklypo žemės naudojimo patikrinimą vietoje, surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-590-(14.49.81.) (toliau – Aktas 590). Patikrinimo metu užfiksavo, kad pažeidimai nustatyti Akte nėra pašalinti, pietinėje žemės sklypo dalyje įrengti metaliniai stulpeliai, aptveriant didesnį žemės sklypo plotą ir pietvakarinėje žemės sklypo dalyje įrengti stulpeliai su įtemptu metaliniu lynu, ant kurio sužymėtos parkavimo vietos. Taipogi nustatė, jog pakeliamoji svirtis (1-2), metaliniais stulpeliais (3-8) aptverta teritorija (A, B,C), tvora (10-13), įtemptas lynas (11-14) sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas (B) – 1944 kv. m. Naujai aptvertos teritorijos (C) žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas 1035 kv. m.

6.       Ieškovas paaiškino, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėjo UAB „Jarinta“ direktoriaus J. T. skundą dėl Nutarimo ir šio 2021 m. vasario 18 d. netenkino, bei 2021 m. balandžio 14 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinio nusižengimo byloje apeliacinį skundą nutarė tenkinti iš dalies, t. y. pirmosios instancijos nutartį ir Nutarimą panaikinti, grąžinti bylą ieškovui, kurio pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Skyrius 2021 m. gegužės 31 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą ir surašė 2022 m. gegužės 31 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą. Nustatė, kad žemės sklypo pietvakarinėje pusėje buvęs ir 2021 m. lapkričio 11 d. žemės naudojimo patikrinimo metu užfiksuotas įtemptas metalinis lynas yra pašalintas.

7.       Ieškovas teigia, kad žemės sklypas naudojamas didesnėmis nei suformuotomis ir Nekilnojamojo turto registre ir kadastro žemėlapyje pažymėtomis ribomis, t. y. kartu užimama ir valstybinė žemė juridinio asmens, kuris neturi tokios teisės to daryti. Atsakovai veikia priešingai teisei, tęsia neteisėtus veiksmus – gauna naudą iš valstybinės žemės neturint tam teisėto pagrindo. Abu atsakovai neturi jokios Žemės sklypo valdymo, naudojimo ir disponavimo teisės, atsakovai nuosavybės teise ar kitokiu teisiniu pagrindu nevaldo pastatų ar patalpų Žemės sklype. Ieškovas nėra išdavęs kokių nors leidimų ar sutikimų atsakovams užimti ir naudoti Žemės sklypo dalį ir valstybinę žemę. Ieškovas nėra davęs sutikimo užimti ir naudotis Žemės sklypo dalis, kurias sudaro 1944 kv.m. (B dalis), 313 kv.m. (A dalis), 1035 kv.m. (C dalis). Taigi, atsakovai vykdo veiklą be valstybinės žemės patikėtinio leidimo/sutikimo, o tai reiškia, kad atsakovai valstybinę žemę užima ir naudoja savavališkai. Ieškovas nurodo, kad atsakovas UAB „Jarinta“, sudarydama sutartis su valstybinės žemės sklypo nuomininkais UAB „Vilbeksa“ ir UAB „Elektrokomplektas“, siekė užimti Žemės sklypo teritoriją ir už Žemės sklypo esančią valstybinę žemę su tikslu joje vykdyti ūkinę komercinę veiklą.

8.       Atsakovas UAB „Jarinta“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (DOK-116813) ir prašė patikslintą ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį ir Nutarimą bei grąžinus bylą ieškovui, kurio pareigūnai buvo įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, naujo tyrimo neatliko. Atsakovo teigimu, ieškovas vietoje to pateikė ieškinį (2021 m. rugsėjo 10 d.). Pabrėžė, jog 2022 m. gegužės 15 d. UAB „Jarinta“ atstovas pateikė pranešimą dėl žemės sklypo, kuriuo informavo teismą, jog 2022 m. balandžio 14 d. pašalino įrengimus, ieškovo pateiktoje kadastro žemėlapio ištraukoje, kurie nurodyti kaip „įtempiamas metalinis lynas (11-14) valstybinėje žemėje“. Atsakovas akcentavo, kad kaip žinia 2022 m. gegužės 31 d. ieškovas priėmė aktą ir patikslino ieškinį bei atsisakė reikalavimo dėl UAB „Parkinta“ ir UAB „Jarinta“ įpareigojimo per 2 mėnesius savo lėšomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti nurodytus įrengimus. Atsakovas nurodė, jog byloje nėra ginčo, kad ieškovas patikėjimo teise valdo Žemės sklypą, tačiau nesutiko, jog ieškovo teisės yra pažeistos. Atsiliepime pastebėjo, kad ieškinio priedai kaip tik įrodo ne ieškovo teisių pažeidimą, o tai, kad atsakovas Žemės sklypo dalį valdo teisėtai, t. y. žemės naudojimo ir pastatų nuomos sutarčių pagrindu, be to, tik tose Žemės sklypo dalyse (jų ribose), kurias pati valstybinės žemės patikėtinis (ieškovas) yra išnuomojęs, tokiu būdu savo naudojimo ir disponavimo Žemės sklypo dalimi teisę perleidęs nuomininkams.

9.       Atsiliepime atsakovas akcentavo, kad prie ieškinio pridėtas 2019 m. kovo 19 d. Aktas surašytas po to, kai 2019 m. kovo 18 d. atliko Žemės sklypo naudojimo patikrinimą vietoje. Aktas 590 surašytas po to, kai 2020 m. lapkričio 11 d. atliko pakartotinį Žemės sklypo naudojimo patikrinimą vietoje bei nurodė, kad Akte 590 užfiksuota, jog pažeidimai, nustatyti Akte nėra pašalinti. Pastebėjo, kad 2019 m. kovo 19 d., 2020 m. lapkričio 13 Aktai surašyti pagal Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatas (toliau – Nuostatai). Aktuose nurodyta, kad patikrinimo tikslas – pagal Nuostatų 11.1-11.9 papunkčius, t. y. žemės naudojimo patikrinimas atliktas pagal visus tikrinamam objektui taikytinus papunkčius. Tačiau atsakovas nurodė, jog Aktuose neužfiksavo, kad nesilaikoma Nuostatų 11.9. papunkčio, o priešingai – 2019 m. kovo 19 d. Akte ir 2020 m. lapkričio 13 d. Akte 590 pripažino, kad Žemės sklypas (plotas) naudojamas pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Teigė, jog Akte užfiksavo tik Nuostatų 11.6 papunkčio nesilaikymą. Tačiau, atsakovo manymu, nėra aišku, kaip yra pažeidžiamos Žemės sklypų ribos, nes 2019 m. kovo 19 d. Akte surašyti ir šių aktų prieduose užfiksuoti įrenginiai, todėl akto priede Žemės sklypo dalis B (1944 kv. m.) nėra savavališkai užimta. Nurodė, jog toks pat pažeidimas neva užfiksuotas ir 2020 m. lapkričio 13 d. Akte 590 bei jo priede, kuriame nurodytas ir naujai aptvertos teritorijos (Žemės sklypo dalis C) plotas 1035 kv. m. Minėtą plotą, anot atsakovo, UAB „Elektrokomplektas“ taip pat teisėtai naudoja pagal Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, todėl Akto 590 priede Žemės sklypo dalis C nėra savavališkai užimta. Akto priede ir Akto 590 priede užfiksuota tvora (10-13), atsakovo teigimu, pastatyta valstybinėje žemėje nėra įrengta ir nepriklauso atsakovui, todėl ir valstybinis sklypas Akto ir Akto 590 prieduose pažymėtais kaip A (313 kv. m.), nėra savavališkai užimtas. Atsakovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad Žemės sklypo dalis B (1944 kv. m.) ir Žemės sklypo dalis A (313 kv. m.) nėra vienas nuo kito atriboti tvora ar kitais įrenginiais. Tvora (8-11 ir atitinkamai 10-13) yra betoninė, o ne metaliniai stulpeliai kaip Žemės sklypo dalyse B ir C (1035 kv. m.). Pridūrė ir tai, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą Nr. 10/167365 tvora (8-11 ir 10-13) valstybinėje žemėje pastatyta 1972 m. – dar iki UAB „Vilbeksa“ ir UAB „Elektrokomplektas“ sutarčių dėl Valstybinės žemės sklypo nuomos su valstybinės žemės patikėtiniu. Todėl UAB „Jarinta“ betoninės tvoros nepastatė ir neužėmė Žemės sklypo A (313 kv. m.) dalį. Teigė, jog Akte ir Akte 590 neužfiksavo, kad UAB „Jarinta“ pažeidė teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytas žemės sklypų ribas, savavališkai užėmė žemę. Akto dalyje, kurioje turėjo surašyti nustatytus galimus Žemės sklypo naudojimo tvarkos pažeidimus ir nurodyti pažeistas teisės aktų nuostatas, nenurodė, kaip pažeidė žemės naudojimo tvarką, o tik įrašė, kad nesilaikoma Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalies. Pažymėjo, kad Akto ir Akto 590 priede Žemės sklypo dalys B ir C yra pačiame bendro Žemės sklypo pakraštyje. Pakeliamoji svirtis leidžia patekti išimtinai tik į Žemės sklypo dalis B ir C bei neriboja galimybės patekti į kitas Žemės sklypo dalis, kadangi yra dar kitas įvažiavimas šiaurės vakarinėje Žemės sklypo dalyje.

10.       Atsiliepime taipogi dėstė, kad 2019 m. kovo 19 d. Akto pagrindu surašytame 2020 m. rugpjūčio 12 d. Protokole pakartota, jog Žemės sklypas naudojamas pagal nustatytą paskirtį ir būdą, pakartota faktinė situacija užfiksuota Akte. Protokole nenurodė, kokiais veiksmais UAB „Jarinta“ direktorius J. T. padarė pažeidimą numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje. Nurodė, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas taipogi nustatė, kad nutarimas, kuriuo UAB „Jarinta“ direktorius pripažintas kaltu yra formalaus pobūdžio. Todėl, atsakovo manymu, ieškovas jo tariamą teisių pažeidimą teigė tik formaliai, o iš ieškinio priedų matyti, kad ieškinys teikiamas iš esmės dėl UAB „Servico“, administruojančios pastatą, skundo. Visgi nei UAB „Servico“ pastato, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, gyventojai nėra ginčo Žemės sklypo savininkai ar valdytojai, todėl UAB „Servico“ skundas negali sudaryti pagrindo ieškovui reikšti negatorinį ieškinį. Teigė, kad ieškovo teisės nėra pažeistos, nes kaip ginčo žemės patikėtinis, pats apribojo savo naudojimo ir disponavimo ginčo Žemės sklypu teisę, kai sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį. Be to, atsakovas nurodė, kad ieškovas neneigė, jog ginčo Žemės sklypą yra išnuomojęs – nuomos sutarčių pagrindu laikinai atsisakė ginčo Žemės sklypo dalių B ir C naudojimo ir disponavimo. Jei būtų prielaida konstatuoti UAB „Jarinta“ pažeidimą, tuomet galėtų būti konstatuotas tik nuomininkų (UAB „Elektrokomplektas“ ir UAB „Vilbeksa“) teisių (valdymo teisių į sklypą) pažeidimas ir būtent nuomininkams reikšti ieškinį dėl sutartinių įsipareigojimų ar teisės aktų reikalavimų, tame tarpe dėl subnuomos, pažeidimo, t. y. ieškovas neturėjo teisės pareikšti negatorinį ieškinį UAB „Jarinta“ ir UAB „Parkinta“. Be kita ko, atsakovas iš esmės pridūrė, kad Žemės sklypo dalis B ir C UAB „Jarinta“ naudoja teisėtai, sutartiniu pagrindu, kurios nenuginčytos, yra galiojančios. Atsakovas akcentavo, kad įstatymai bei poįstatyminiai teisės aktai nenumato pareigos UAB „Jarinta“, kaip subnuomininkui, gauti leidimus ar sutikimus išsinuomoti valstybinę žemę. Tokia pareiga nustatyta UAB „Vilbeksa“ ir UAB „Elektrokomplektas“, kaip žemės nuomininkams, kurie turėjo gauti iš ieškovo, kaip valstybinės žemės patikėtinio ir nuomotojo, leidimus ar sutikimus subnuomoti valstybinės žemės sklypą UAB „Jarinta“. Vadinasi, UAB „Jarinta“ negali būti laikoma atsakinga už trečiųjų asmenų pareigų nevykdymą, nes teisės aktai nenumato jai pareigos gauti raštišką NŽT pritarimą subnuomotis valstybinę žemę. Be to, teisės aktuose nėra nustatyta imperatyvo tokias sutartis registruoti VĮ Registrų centre. Atsakovo teigimu, ji negali būti laikoma savavališkai užėmusi sklypą, kadangi sklypus atsakovas valdo sutarčių pagrindu ir tik tose dalyse (jų ribose), kurias pats valstybinės žemės patikėtinis yra išnuomojęs. Atsakovas taip pat nesutiko su antruoju ieškinio reikalavimu, argumentuodamas tuo, kad reikalavimas suformuluotas ydingai, nes jei atsakovas turėtų Nekilnojamojo turto registre išviešintą Žemės sklypo valdymo teisę (nuomos sutartis), tuomet atsakovams nebūtų draudžiama vykdyti komercinę automobilių parkavimo veiklą.  

11.       Atsakovas UAB „Parkinta“ atsiliepimo į patikslintą ieškinį teismui nepateikė.

12.       Trečiasis asmuo UAB „Elektrokomplektas“ pateikė atsiliepimą (DOK-117157), prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime informavo, kad pagal 2020 m. sausio 31 d. nuomos sutartį iki 2021 m. kovo 1 d. išnuomojo UAB „Jarinta“ administracines 119,48 kv. m. ploto ir sandėliavimo 259,57 kv. m. ploto patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Ta pačia sutartimi ryšium su patalpų nuoma UAB „Elektrokomplektas“ leido atsakovui UAB „Jarinta“ naudotis 1286 kv. m. ploto žemės sklypo teritorija. Išnuomotas patalpas ir žemės sklypo dalį UAB „Jarinta“, trečiojo asmens teigimu, naudoja pagal poreikius, nebuvo gavę nusiskundimų. Pridūrė, kad žemės sklypo dalyje neįrengė ieškinyje nurodytų įrenginių ir priemonių. Paaiškino, jog 2021 m. kovo 1 d. sutartis raštu nebuvo pratęsta, UAB „Elektrokomplektas“ jos pratęsti neketina, ją nutrauks, patalpas ir sklypo dalį trečiasis asmuo ir toliau naudos pagal jų paskirtį savo reikmėms.

13.       Trečiasis asmuo UAB „Vilbeksa“ atsiliepimu (DOK-119411) prašė patikslintą ieškinį atmesti. Paaiškino, kad UAB „Vilbeksa“ nuosavybės teise priklauso pastatas-sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 113,16 kv. m., adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Turtą įsigijo 2015 m. kovo 5 d. viešose varžytynėse iš bankrutavusios UAB „Rengmės“ mažmena. Taipogi perėmė nuomos teises į šiam pastatui eksploatuoti reikalingą 1500 kv. m. ploto valstybinio žemės sklypo dalį, atsiradusias pagal 2004 m. balandžio 8 d. sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį, kuri 2005 m. gegužės 24 d. susitarimu pakeista, nuomos teisės įregistruotos 2015 m. kovo 19 d. Pagal UAB „Jarinta“ ir UAB „Vilbeksa“ 2015 m. gegužės 8 d. susitarimą Nr.1 prie nuomos sutarties Nr. 20150508/113M UAB „Vilbeksa“ įsipareigojo leisti UAB „Jarinta“ atlikti Žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies pagerinimo ir kitokius darbus. Šios nuomos sutarties ir papildomų susitarimų pagrindu nuomojamo ploto nuomos terminas nustatytas nuo 2015 m. gegužės 8 d. iki 2022 m. lapkričio 22 d. Nurodė, kad nuomos sutarčių ir papildomų susitarimų su UAB „Vilbeksa“ pagrindu atsakovas UAB „Jarinta“ Žemės sklypo dalį, kurią ieškovas nurodė kaip Žemės sklypo dalį B (1944 kv. m), naudoja teisėtai, sutartiniu pagrindu. Šios sutartys nenuginčytos, yra galiojančios. Be to, ieškovas, kaip valstybinės žemės patikėtinis, yra išnuomojęs, ir tokiu būdu savo naudojimo ginčo Žemės sklypo dalimi teisę perleidęs nuomininkams. Todėl trečiasis asmuo UAB „Vilbeksa“ mano, kad ieškovas patikslintame ieškinyje nepagrįstai teigė, jog UAB „Jarinta“ neturint valdymo teisės, užima ir naudoja, be kita ko, Žemės sklypo dalį, kurią sudaro 1944 kv. m. Atsiliepime paaiškino, kad UAB „Vilbeksa“ 2022 m. kovo 30 d. kreipėsi į ieškovo Skyrių su prašymu vietoje galiojusios 2004 m. balandžio 8 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2004-532, sudaryti žemės nuomos sutartį su UAB „Vilbeksa“ dėl tos pačios Žemės sklypo dalies. Pažymėjo, kad iki šio atsiliepimo pateikimo dienos UAB „Vilbeksa“ nėra gavęs iš ieškovo jokio atsakymo šį prašymą. Toks vilkinimas, trečiojo asmens teigimu, laikytinas neteisėtu ir pažeidžiančiu UAB „Vilbeksa“ interesus.

14.       Trečiasis asmuo UAB „Vilbeksa“ atsiliepime paaiškino, kad dėl patikslintame ieškinyje nurodytų Žemės sklypo dalių A (313 kv. m.) ir C (1035 kv. m.) tariamai savavališko užėmimo ir naudojimo bei dėl C dalyje pažymėtos metaliniais stulpeliais aptvertos teritorijos esančios tvoros, apibrėžtos taškais 5, 7, 8, trečiasis asmuo UAB „Vilbeksa“ negali pasisakyti, nes trečiasis asmuo UAB „Vilbeksa“ neturi šių Žemės sklypo dalių valdymo teisės ir nėra suteikęs tokios teisės atsakovams. Trečiasis asmuo mano, kad analogiškai nuomos sutarčių tarp UAB „Jarinta“ ir UAB „Elektrokomplektas“ pagrindu atsakovas UAB „Jarinta“ naudoja Žemės sklypo dalį C (1035 kv. m.) bei joje įrengė metalinius stulpelius, kadastro žemėlapio ištraukoje M 1:500 (schemoje) apibrėžtus taškais 5, 7, 8, teisėtai. Pridūrė, jog tiek 2019 m. kovo 19 d. patikrinimo akte Nr. 49ŽN-290-(14.49.81.), tiek 2020 m. lapkričio 13 d. patikrinimo akte Nr. 49ŽN-590-(14.49.81) pripažinta, kad Žemės sklypas (plotas) naudojamas pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. UAB „Vilbeksa“ nurodė, jog nesuprantama, kokiu pagrindu ieškovas grindė patikslinto ieškinio reikalavimą – uždrausti atsakovėms UAB ,,Parkinta“ ir UAB ,,Jarinta“ vykdyti komercinę automobilių parkavimo veiklą kadastro žemėlapio ištraukoje M 1:500 (schemoje) A, B, C dalyse apibrėžtoje taškais 1-14 ir likusioje Žemės sklypo dalyje, neturint Nekilnojamojo turto registre išviešintos Žemės sklypo valdymo teisės. UAB „Vilbeksa“ mano, kad ieškovo teisės nėra pažeistos, o patikslintas (negatorinis) ieškinys pareikštas nepagrįstai.

15.       Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė patikslintame ieškinyje išdėstytas aplinkybes, prašė patikslintą ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ieškovas į teismą kreipėsi, gindamas viešąjį interesą, nes NŽT, kaip patikėtinis/savininkas turi teisę ginti viešąjį interesą, remdamasis Žemės įstatymo 32 straipsnio 15 punktu. Ieškovas yra atlikęs ne vieną patikrinimą, nustatyta, kad abu atsakovai vykdo komercinę veiklą, tačiau turi būti ieškovo sutikimas vykdyti tokią veiklą, o tokio sutikimo ieškovas nėra išdavęs, taigi pažeidžiamas visuomenės interesas. Ieškovas nėra išdavęs leidimo trečiajam asmeniui UAB „Elektrokomplektas“ subnuomoti žemės sklypą, vykdyti parkavimo veiklą. UAB „Vilbeksa“ nėra žemės sklypo nuomininkė šiuo metu. Seimo kontrolierius rekomendacijose patvirtinta, kad pažeidžiami visuomenės interesai, gauti kitų nuomininkų skundai, nurodė, kad buvo gautas UAB „Servico“ skundas dėl vykdomos veiklos. Atsakovai neturi žemės sklypo nuomos, neturi teisės apsitverti teritorijos, taigi atsakovai turi atlaisvinti neteisėtai užimtą plotą taip, kad neliktų jokių šiukšlių, teritorija turi būti palikta švari.

16.       Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas nesutiko su patikslintu ieškiniu, prašė patikslinto ieškinio reikalavimus atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovų naudai bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad antrasis patikslinto ieškinio reikalavimas suformuluotas neaiškiai, nes nėra aišku, ko ieškovas tiksliai prašo. Buvo vykdoma administracinio teisės pažeidimo teisena, kurios metu buvo bandoma pritaikyti atsakovams atsakomybę, tačiau Vilniaus apygardos teismas panaikino nutarimus, o dabar ieškovas analogiškus reikalavimus kelia civiline tvarka. Teismas administracinio pažeidimo byloje nenustatė, kad sklypas būtų užimtas savavališkai. Ieškovo trečiasis reikalavimas suformuluotas taip pat dviprasmiškai, nes nurodytas sąlyginis reikalavimas, be to, ieškovas neturi įstatymais įtvirtintos teisės reikšti tokio reikalavimo. Ieškovas nenurodė, kokie teisės aktai pažeisti. Atsakovas vykdo veiklą, kuriai nereikia jokių leidimų ar licencijų, specifinių procedūrų. Atsakovas sklypus naudoja sutarčių pagrindų, sutartys nėra nuginčytos. Ieškovas nenurodė, kaip konkrečiai yra pažeidžiamas būtent ieškovo teisės, juolab, kad pats ieškovas to sklypo nenaudoja, jis yra perleidęs naudojimą kitiems asmenims, kas reiškia, kad ieškovas neįrodė negatorinio ieškinio sąlygų, nes šiuo atveju ieškovas savo esme yra pareiškęs negatorinį ieškinį. Byloje nėra įrodymų, kad kitų asmenų teisės būtų pažeistos. UAB „Servico“, kuri teikė raštą, net neturi jokių teisių į žemės sklypą. Jei kitiems naudotojams yra kliūčių, jie ir turėtų reikšti tokius reikalavimus, bet ne ieškovas. Akcentavo, kad ieškovas nagrinėjamu atveju negali ginti viešojo intereso, kadangi žemės sklypas naudojamas privačiais tikslais - vykdyti parkavimo veiklą, ši aplinkybė nuomos sutartyje buvo išviešinta. Nuomos santykiai su UAB „Elektrokomplektas“ faktiškai tęsiasi, nes sąskaitos toliau išrašinėjamos ir už nuomą yra mokama.

17.       Trečiojo asmens UAB „Vilbeksa“ atstovas palaikė atsiliepime išdėstytas nesutikimo su patikslintu ieškiniu argumentus. Papildomai paaiškino, kad UAB „Jarinta“ žemės sklypu naudojasi teisėtais pagrindais, UAB „Vilbeksa“ yra davusi sutikimą dėl parkavimo veiklos vykdymo. UAB „Vilbeksa“ iš varžytynių įsigijo pastatą ir turi teisę naudotis žemės sklypu CK 6.394 straipsnio pagrindu.

18.       Trečiasis asmuo UAB „Elektrokompolektas“ į teismo posėdį neatvyko, byloje yra jo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Byla išnagrinėta trečiajam asmeniui byloje nedalyvaujant (CPK 247 straipsnis).

Patikslintas ieškinys atmestinas.

Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės

19.       Remiantis byloje esančio Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis nustatyta, kad Žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, Valstybės žemės patikėjimo teise valdo ieškovas.

20.       2004 m. balandžio 8 d. buvo sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N01/2004-532, Lietuvos Respublika, atstovaujama Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir UAB „Rengmės mažmena“ sutarė, jog įmonei išnuomojama 1500 kv. m. ploto žemės sklypo dalis, esanti 15097 kv. m. ploto žemės sklype, pagal Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. balandžio 1 d. įsakymą Nr. 2.3-2324-01.  

21.       2015 m. gegužės 8 d. UAB „Vilbeksa“ ir UAB „Jarinta“ sudarė Nuomos sutartį Nr. 20150508/113M, pagal kurią UAB „Vilbeksa“ išnuomojo UAB „Jarinta“ dalį patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir leido neatlygintinai sutarties laikotarpiu naudotis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalimi, kurios plotas 0,15 ha, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Pridėti šalių papildomai dokumentai prie nuomos sutarties – Susitarimai Nr. 1 bei Nr. 2.  

22.       2015 m. rugsėjo 17 d. Sklypo nuomos sutarties Nr. 15-02 pagrindu UAB „Elektrokomplektas“ išnuomojo UAB „Jarinta“ žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,1187 ha ploto, (duomenys neskelbtini), Vilnius, dalį. 2015 m. rugsėjo 17 d. prie minėtos nuomos sutarties sudarė dar kitą susitarimą Nr. 1, kuriuo papildė nuomos sutarties skyrių naujais punktais.

23.       2017 m. birželio 27 d. užregistruotas, o 2017 m. birželio 26 d., 14:00 val., surašytas „Žemės naudojimo patikrinimo aktas“ Nr. 49ŽN-410, kurio metu dalyvavo UAB „Servico“ atstovai. Patikrinimo pagrindu nurodytas TR-6415-(5.34.), patikrintos nuomos, panaudos sutartys, kuriomis kiti asmenys naudojasi Lietuvos Respublikai priklausančia teritorija, Žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)): UAB „Balticdecor“ – 0,2423 ha; UAB „Vilbeksa“ – 0,15 ha; UAB „Šilo statyba“ – 0,0507 ha; P. I. – 0,0715 ha; A. Kazoko firma „Sinerga“ – 0,0469 ha; UAB „Legertas“ – 0,064 ha; UAB „Elektrokomplektas“ – 0,1567 ha; Techninės pagalbos neįgaliesiems centras prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – 0,2749 ha. Patikrinimo metu nustatyta, kad Žemės sklypas aptvertas tvoromis; įrengti 2 įvažiavimai, vienas iš jų neuždaras; sklype įrengta uždara aikštelė ir pakeliama svirtimi; aikštelė atitverta metaliniais stulpeliais; dangą sudaro asfaltas ir skalda; vietovėje atliko fotofiksaciją; sudaryta schema. Pažeidimų nenustatyta.  

24.       Antstolis Arminas Naujokaitis 2017 m. balandžio 10 d. surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 157-17-59. Nustatė, kad 2017 m. balandžio 5 d., 11:30 val., atvyko adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, apžiūrėjo aikštelę, kuri pateiktame plane pažymėta „A“. Antstolis patvirtino, jog ties pastatu yra įvažiavimas į automobilių stovėjimo aikštelę, ant užtvaro nurodymas „(duomenys neskelbtini)/Aikštelė/Nr. 5“ bei „CITY PARKING/Tavo automobilio vieta/(8605) 01949 www.cityparking.lt“. 2017 m. balandžio 10 d. antstolis atvykęs į vietą pakartotinai nustatė analogiškas aplinkybes, be to papildomai nurodė, jog aikštelė aptverta kuoliukais (plane „A“), į aikštelę patekimas laisvas, ribojančių patekimą ar kitų draudžiančių ženklų nėra.   

25.       UAB „Parkinta“ tuometinis direktorius M. J. ieškovui adresavo 2017 m. rugsėjo 5 d. siuntė laišką „Dėl gauto rašto“, kuriame nurodė, kad UAB „Parkinta“ gavo ieškovo Skyriaus 2017 m. liepos 19 d. raštą ir informavo Skyrių, jog UAB „Parkinta“ nėra atlikusi tvėrimo, dangos įrengimo ar kitokių su minėtu sklypu susijusių darbų, taip pat neatlieka nei sklypo, nei sklype esančių objektų priežiūros.

26.       2017 m. rugsėjo 18 d. Skyrius UAB „Parkinta“ išsiuntė pakartotinį kvietimą dėl galimo administracinio nusižengimo Nr. 49SJN-2182-(14.49.105.). 2017 m. spalio 11 d. adresavo raštą įmonei UAB „Jarinta“ dėl galimo administracinio nusižengimo Žemės sklype Nr. 49SJN-2426-(14.49.105.). Bendrovei UAB „Jarinta“ Skyrius 2018 m. sausio 15 d. siuntė ir pranešimą dėl informacijos pateikimo Nr. 49SJN-129-(14.49.105.) – prašė skubos tvarka iki 2018 m. vasario 1 d. pateikti informaciją kokiu pagrindu UAB „Jarinta“ įrengė kelio atitvarą su pakeliama svirtimi, bei leido naudotis UAB „Parkinta“ Žemės sklypo dalimi. 2018 m. kovo 13 d. Skyrius įmonei UAB „Jarinta“ siuntė raštą dėl galimo administracinio nusižengimo ir informacijos pateikimo Nr. 49SJN-601-(14.49.105.), o 2018 m. balandžio 24 d. dėl informacijos pateikimo Nr. 49SJN-964-(14.49.105.). Skyrius 2018 m. gruodžio 3 d. bendrovėms UAB „Jarinta“ ir UAB „Parkinta“ siuntė raštą dėl žemės naudojimo patikrinimo akte nustatytų aplinkybių išaiškinimo Nr. 49SJN-2695-(14.49.105.). 2019 m. balandžio 24 d. siuntė raštą įmonėms UAB „Vilbeksa“, UAB „Elektrokomplektas“, UAB „Legertas“, UAB „Velseka“ dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo Nr. 49SJN-1138-(14.48.105.). UAB „Jurinta“ vadovui J. T. Skyrius siuntė 2020 m. spalio 7 d. pranešimą dėl priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 49SJN-2687-(14.49.136 E.). 2020 m. kovo 6 d. UAB „Parkinta“ siųstas raštas Nr. 49SJN-584-(14.49.105.) dėl nustatyto žemės sklypo naudojimo tvarkos pažeidimo.

27.       2017 m. lapkričio 6 d. ir lapkričio 8 d. UAB „Vilbeksa“ ir UAB „Jarinta“ sudarė susitarimus dėl sutarties pratęsimo ir punktų korekcijos prie 2015 m. gegužės 8 d. patalpų nuomos sutarties Nr. 2015-05-28/113M.

28.       2019 m. sausio 2 d. UAB „Jarinta“ vadovas J. T. siuntė laišką ieškovui dėl žemės naudojimo patikrinimo akte nustatytų aplinkybių išaiškinimo, kuriame nurodė, kad nesutinka su rašte nurodytu atliktu šališku patikrinimu, jo metu užfiksuotais ir deklaruojamais teiginiais neva UAB „Jarinta“ galimai įrengusi pakeliamą svirtį.

29.       Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius surašė „Žemės naudojimo patikrinimo aktas“ Nr. 49ŽN-290-(14.49.81.), registracijos data – 2019 m. kovo 19 d., surašymo data – 2019 m. kovo 18 d., 14:20 val. Patikrinime dalyvavo UAB „Servico“ atstovas, o apie patikrinimą buvo informuoti ieškovo 2019 m. vasario 22 d. raštu Nr. 49SJN-534-(14.49.105.). Patikrinimo akte prie faktinės situacijos nurodyta, jog patikrinę Žemės sklypą nustatė, kad sklypas naudojamas pagal paskirtį; aptvertas tvoromis; patekimas į sklypą šiaurės vakarinėje dalyje ir vakarinėje dalyje per pakeliamąją svirtį; sklypo pietvakarinėje dalyje yra pastatyti metaliniai stulpeliai, tuo pločiu atsitveriant dalį sklypo ir ribojant transporto priemonių judėjimą; sklypo teritorijoje įrengta automobilių saugojimo aikštelė; atlikta vietos fotofiksacija; pamatuoti stulpeliai ir pakeliamoji svirtis. Skyrius konstatavo Nuostatų 11.6 papunkčio reikalavimų nesilaikymo ir Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalies pažeidimą.

30.       2020 m. sausio 31 d. Patalpų ir teritorijos nuomos sutartimi Nr. 20200131-01 UAB „Elektrokomplektas“ išnuomojo UAB „Jarinta“ patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), administracines patalpas 119,48 kv. m. ploto, sandėliavimo patalpas 259,57 kv. m. 1.1.2. p. šalys susitarė, kad visam sutarties galiojimo laikotarpiui suteikiama teisė naudotis teritorija, esančia (duomenys neskelbtini), Vilnius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Atskirai naudojamas plotas sudaro 1286 kv. m., bendrai – 130 kv. m. ir 151 kv. m. Be kita ko, 1.2. sutarties punktas nurodo, jog teisė naudotis teritorija suteikiama vykdyti parkavimo paslaugų veiklą.   

31.       2020 m. kovo 6 d. Skyrius į VMI kreipėsi dėl tarnybinės pagalbos Nr. 49SJN-585-(14.49.136 E.), prašė pateikti informaciją ar UAB „Parkinta“ turi teisę verstis ūkinę veiklą, t. y. teikti automobilių stovėjimo aikštelių paslaugas, o jeigu turi, ar turi pagrindą ją verstis aikštelėje. Taipogi 2020 m. kovo 6 d. Skyrius kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją raštu Nr. 49SJN-586-(14.49.136 E.) Dėl tarnybinės pagalbos, kuriame prašė įvertinti ir pateikti tai įrodančių dokumentų kopijas – ar UAB „Parkinta“ turi teisę verstis ūkine veikla. 2020 m. kovo 16 d. savivaldybės įmonė (toliau – SĮ) „Susisiekimo paslaugos“ atsakė į Skyriaus paklausimą ir nurodė, kad informacijos ir dokumentų, susijusių su UAB „Parkinta“ vykdoma veikla neturi. 2020 m. kovo 9 d. VMI atsakė ir nurodė, kad UAB „Parkinta“ yra įregistravęs veiklą automobilių stovėjimo aikštelių eksploatavime (EVRK kodas 304045501) bei veiklos vykdymo vietą (automobilių stovėjimo aikštelę) adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. 2020 m. kovo 13 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos eismo organizavimo skyrius pateikė informaciją ir nurodė, kad Savivaldybės eismo organizavimo skyrius neturi duomenų dėl UAB „Parkinta“ vykdomos veiklos.

32.       2020 m. gegužės 11 d. Skyrius kreipėsi į UAB „Parkinta“ vadovą raštu Nr. 49SJN-1166-(14.49.136 E.) dėl informacijos pateikimo, informavo apie planuojamą 2020 m. gegužės 12 d., 14:00 val., atlikti Žemės sklypo naudojimo patikrinimą. Tokie raštai išsiųsti ir UAB „Legertas“ Nr. 49SJN-1168-(14.49.136 E.), UAB „Vilbeksa“ Nr. 49SJN-1167-(14.49.136 E.).

33.       Iš byloje pateiktos 2020 m. birželio 11 d. Nr. 4D-2019/1-144 Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažymos „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Servico“ skundo prieš Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos“ nustatyta, kad: 1) iki šiol nėra išspręstas UAB „Servico“ 2017 m. gegužės 29 d. pranešime nurodytas valstybinės žemės sklypo naudojimo teisėtumo klausimas <...> valstybinės žemės nuomos kontrolė buvo atliekama netinkamai, neužtikrinant teisėtumo, efektyvumo ir atsakingo valdymo principų įgyvendinimo (pažymos 26 p.); 2) VTPSI Departamentas konstatavo, kad išlyginto sklype statybinio laužo negalima įvardinti kaip naujai įrengtos automobilių parkavimo aikštelės (pažymos 32.3 p.).

34.       2020 m. rugpjūčio 12 d., 10:15 val., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. NZT-ANR_P-433-2020, ROIK: 20120923881. Protokolas surašytas J. T., t. y. dėl Žemės sklype patikrinimo metu užfiksuotos tvoros, pakeliamosios svirties (patekimo į Žemės sklypą): pakeliamoji svirtis (1-2), tvora (8-11), metaliniai stulpeliai (3-7) pastatyti valstybinėje žemėje; užimamas valstybinės žemės plotas A-313 kv. m.; užimamas valstybinio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas B-1944 kv. m. Protokolo aplinkybėse taipogi nurodoma, kad pagal Vilniaus miesto skyriaus siųstą 2020 m. liepos 21 d. kvietimą Nr. 49SJN-1925-(14.49.105.) „Dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo“ galimas pažeidėjas neatvyko, bet 2020 m. rugpjūčio 11 d., 22:12 val., informavo dėl neatvykimo nenurodant svarios nedalyvavimo priežasties. Nusižengimo esmė – UAB „Jarinta“ direktorius J. T. veiksmais pažeidė įstatymais saugomus nuostatus, nesilaikė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalies reikalavimų; tokiais veiksmais UAB „Jarinta“ direktorius padarė pažeidimą numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje; pažeidimas užfiksuotas geodezine matavimo įranga GPS „TOPCON“ GRS-1, fotoaparatu.  

35.       2020 m. rugsėjo 21 d. Nr. P-200901/1 J. T. adresavo pranešimą dėl žemės naudojimo valstybinėse kontrolės vykdymo ieškovo Skyriui ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigai. UAB „Jarinta“ vadovas prašė panaikinti UAB „Jarinta“ direktoriui surašytą administracinį protokolą Nr. ROIK: 20120923881, atsisakius panaikinti protokolą – pateikti pagrįstus įrodymus, kurie įrodytų, jog būtent UAB „Jarinta“ padarė tariamus pažeidimus.  

36.       2020 m. spalio 7 d., 15:00 val., Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos surašytas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-1516-2020, ROIK: 20120923881. Administracinėn atsakomybėn traukiamas J. T., nusižengimo vieta nurodoma adresu, (duomenys neskelbtini), 2019 m. kovo 18 d., 14:20 val. Pažeidimo esmė – administracinio nusižengimo protokole Nr. NZT-ANR_P-433-2020, ROIK: 20120923881, nustatytos aplinkybės. Taipogi pažymėjo, kad tyrimo metu Skyrius 2019 m. balandžio 24 d. raštu Nr. 49SJN-1138-(14.49.105.) „Dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo“ kvietė galimus pažeidėjus UAB „Vilbeksa“, UAB „Elektrokomplektas“, UAB „Legertas“ bei UAB „Velseka“ vadovus atvykti į Skyrių 2019 m. birželio 7 d. dėl nustatyto galimo pažeidimo (nusižengimo) aplinkybių pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį surašymo. Nurodė, jog atvyko UAB „Legertas“ paaiškino, kad jiems aikštelė nepriklauso, UAB „Vilbeksa“ 2019 m. gegužės 15 d. raštu nurodė, jog Žemės sklypo dalimi naudojosi UAB „Jarinta“. UAB „Velseka“ 2019 m. birželio 4 d. raštu paaiškino, kad naudojasi išimtinai administracinėmis ir buitinėmis patalpomis, o metaliniais stulpeliais, tvora bei pakeliama svirtimi ne – jų nestatė. UAB „Jarinta“ direktoriui J. T. skirta 430 Eur nuobauda.  

37.       Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2020 m. lapkričio 13 d. registravo „Žemės naudojimo patikrinimo aktas“ Nr. 49ŽN-590-(14.49.81.), kurio surašymo data ir laikas – 2020 m. lapkričio 11 d., 14:00 val., apie patikrinimą informuoti 2020 m. spalio 8 d. raštu Nr. 49SJN-2714-(14.49.136E.), patikrinimo tikslas – pagal Nuostatų 11.1-11.9 papunkčius. Faktinėje situacijoje nurodoma: patikrinimo metu užfiksuoti pažeidimai nustatyti 2019 m. kovo 19 d. žemės naudojimo patikrinimo akte nėra pašalinti; pietinėje žemės sklypo dalyje įrengti metaliniai stulpeliai aptveriant didesnį žemės sklypo plotą bei pietvakarinėje žemės sklypo dalyje įrengti stulpeliai su įtemptu metaliniu lynu, ant kurio sužymėtos parkavimo vietos; vietoje atliko fotofiksaciją bei pamatuoti papildomai įrengti metaliniai stulpeliai, įtemptas metalinis lynas, tvoros pietinėje dalyje. Akte nustatyta, kad nesilaikoma Nuostatų 11.6 papunkčio reikalavimų, pažeidimai – žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktas (tvora valstybinėje žemėje, metaliniais stulpeliais aptverta teritorija).  

38.       Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. vasario 18 d. išnagrinėtas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. T. skundas dėl ieškovo 2020 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. NZT-ANR_N-1516-2020 administracinio nusižengimo byloje panaikinimo. Teismas nutarė skundo netenkinti ir ieškovo nutarimą palikti nepakeistą. 2021 m. balandžio 14 d. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 14 d. išnagrinėjo J. T. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtos nutarties bei nutarė skundą tenkinti iš dalies – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartį ir ieškovo 2020 m. spalio 7 d. nutarimą panaikinti, ir grąžinti bylą ieškovui, kurio pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

39.       2021 m. gruodžio 7 d. UAB „Jarinta“ ir UAB „Elektrokomplektas“ sudarė susitarimą Nr. 211207/1 prie 2020 m. sausio 31 d. sutarties Nr. 20200131-01, pagal kurį pakeitė nuomos sutarties punktus dėl nuomos laikotarpio, sutarė papildyti punktą dėl subnuomos, perplanavimo, nuomojamų patalpų ar jos dalies rekonstravimo, neleidžiant to be raštiško leidimo.

40.       Prie bylos pridėta Kadastro žemėlapio ištrauka M 1:500, kurioje vaizduojamas užimamos valstybinės žemės plotas (A) – 313 kv. m., užimamas žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas (B) – 1944 kv. m., naujai aptvertos teritorijos (C) žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas – 1035 kv. m. Atvaizduoti įrenginių pozicija Žemės sklype: pakeliamoji svirtis (1-2), metaliniai stulpeliai (3-8) aptverta teritorija (A, B, C), tvora (10-13) valstybinėje žemėje, įtemptas metalinis lynas (11-14) valstybinėje žemėje.

41.       2022 m. kovo 31 d. UAB „Vilbeksa“ pateikė Skyriui prašymą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Prašyme nurodoma, kad UAB „Vilbeksa“ nuosavybės teise priklauso pastatas-sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 113,16 kv. m. Kartu perėmė per laimėjusias varžytines 1500 kv. m. ploto valstybinio žemės sklypo dalį, atsiradusią pagal 004 m. balandžio 8 d. sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N01/2004-532, kuri pakeista 2005 m. gegužės 24 d. susitarimu Nr. K01/2005-581. UAB „Vilbeksa“ prašė vietoje galiojusios 2004 m. balandžio 8 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01-2004-532, sudaryti žemės nuomos sutartį su UAB „Vilbeksa“ dėl tos pačios žemės sklypo dalies.  

42.       Byloje prijungta UAB „Jarinta“ 2022 m. gegužės 13 d. fotofiksacija, kuri patvirtina, kad 2022 m. balandžio 12 d. pašalinti (duomenys neskelbtini), Vilnius, įrengti aptvėrimai. Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2022 m. gegužės 31 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FD-1854-(14.49.140.). Juo nustatė, kad anksčiau (2020 m. lapkričio 11 d.) Žemės sklype nustatytas lynas yra pašalintas. Tai patvirtinta prie akto pridėta fotolentelė. 

43.       Teismui pateikti įrodymai, mokėjimo pavedimai, iš kurių nustatyta, kad UAB „Jarinta“ vis dar moka nuomos mokestį UAB „Elektrokomplektas“: 1) 2022 m. sausio 26 d. mokėjimo pavedimas 3 977,56 Eur sumai; 2) 2022 m. kovo 12 d. mokėjimo pavedimas 4 274,22 Eur sumai; 3) 2022 m. kovo 22 d. mokėjimo pavedimas 4 308,82 Eur sumai; 4) 2022 m. balandžio 29 d. PVM sąskaita-faktūra Serija EK Nr. 00703 4 016,46 Eur sumai.  

Dėl patikslinto ieškinio reikalavimų

44.       Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl valstybinės žemės atlaisvinimo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Aiškindamas šią nuostatą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. 

45.       Nuosavybės teisės, taip pat ir jos apsaugos institutas, visų pirma, yra išplėtotos bei detalizuotos CK normose. Nuosavybės teisė kaip daiktinė teisė yra absoliutaus pobūdžio. Tai reiškia, kad savininkas šią teisę gali naudoti prieš visus asmenis (erga omnes). Nuosavybės teisė suprantama kaip teisė savininko nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 4.95–4.99 straipsniuose. Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, pagal CK 4.98 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą savininkas gali pažeistas teises ginti reikšdamas negatorinį ieškinį (lot. actio negatoria).

46.       Negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015; 2018 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-403/2018; 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-355-701/2018). Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas ir 2) kad jo teisės yra pažeistos (2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014; 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015). Negatorinis ieškinys yra skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, pašalinti, šiuo ieškiniu gali būti ginama savininko teisė naudoti daiktą, taip pat teisė disponuoti daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016).

47.       Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovas byloje turi įrodyti tik tai, kad jis yra ginčo žemės sklypo savininkas ir kad jo, kaip savininko, teisės yra pažeistos. Tuo tarpu atsakovai turi pareigą įrodyti, jog jie elgiasi teisėtai, t. y. neužima ir nesinaudoja valstybine žeme, arba įrodyti aplinkybę, jog turi teisėtą pagrindą užimti ir naudoti valstybinę žemę.

48.       CK 4.110 straipsnyje numatyta, kad turto patikėjimo teisės subjektas, gindamas turimą turtą, turi teises, nustatytas šio kodekso 4.95-4.99 straipsniuose. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl valstybinės žemės atlaisvinimo. Ginčo dėl to, kad ieškinį atsakovams pagrįstai pareiškė NŽT, kuri yra visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, patikėtinė ir kuri patikėtojo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdo, naudoja perduotą turtą bei juo disponuoja, nėra (CK 4.106 straipsnio 1 dalis, 4.107 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi, NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinė, yra tinkamas subjektas ir turi teisę kreiptis į teismą su negatoriniu ieškiniu dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir valstybinės žemės atlaisvinimo (CK 4.93 straipsnis, CPK 5 straipsnis, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 11 dalis).

49.       Ginčas byloje iš esmės kilo dėl antrosios negatorinio ieškinio sąlygos – valstybinės žemės sklypo savininko (patikėtinio) teisių pažeidimo. Kaip jau buvo minėta, būtent ieškovas šiuo atveju turi įrodyti, kad jo teisės yra pažeistos, tačiau neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai, o atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Gindamasis nuo ieškinio atsakovas UAB „Jarinta“ įrodinėjo aplinkybę, kad atsakovas teisėtai naudojasi sklypais galiojančių nuomos sutarčių pagrindu.  

50.       Byloje nustatyta, kad UAB „Elektrokomplektas“ išnuomota 0,1567 ha ploto Sklypo dalis 2000 m. gruodžio 8 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 765 N01/2000-23893, pakeistos 2003 m. gegužės 28 d. susitarimu Nr. K01/2003-27081 pagrindu. Minėta nuomos sutartis ir susitarimas yra išviešinti, juridinis faktas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Byloje taip pat nustatyta, kad Sklypo nuomos sutartimi Nr. 15-02, sudaryta 2015 m. rugsėjo 17 d. tarp UAB „Elektrokomplektas“ (nuomotojas) ir UAB „Jarinta“ (nuomininkas), buvo susitarta, kad nuomininkas įsipareigoja išnuomoti nuomininkui žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,1187 ha, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalį. Sutarties 1.5 punkte nurodyta, kad plotas nuomininkui suteikiamas naudotis nuomos pagrindais su teise subnuomoti sklypą, Nuomotojas patvirtina, kad išnuomoti aukščiau nurodytą sklypą nėra jokių teisinių kliūčių, draudimų ir /arba ribojimų, kad nuomotojas yra sklypo savininkas. Sklypo nuomos terminas sutarties 2.1 papunktyje nustatytas nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d.; sutartis gali būti pratęsiama dar dvejų metų laikotarpiui. Sutarties 3.2.3. papunktyje nurodyta, kad šia sutartimi nuomininkas gali atlikti sklypo pertvarkymų, remonto, pagerinimo ir kitokius darbus, raštu pranešęs nuomotojui. Sutarties 4.1. punkte numatyta, kad sklypo nuomos mokestis (be PVM) yra 150 Eur. Susitarime prie 2015 m. rugsėjo 17 d. ploto nuomos sutarties Nr. 15-02, sudarytame 2015 m. rugsėjo 17 d. tarp UAB „Elektrokomplektas“ (nuomotojas) ir UAB „Jarinta“ (nuomininkas) susitarta, kad šalys susitaria papildyti 2015 m. rugsėjo 17 d. Sutarties skyrių Nr. 3.1 naujais punktais:, t. y. 3.1.4. nuomotojas įsipareigoja leisti Nuomininkui atlikti šiuos sklypo pertvarkymo, remonto, pagerinimo ir kitokius darbus: 3.1.4.1. išlyginti viršutinį žemės sluoksnį, užpilant duobes, nukasant nelygumus; 3.1.4.2. Menkaverčių krūmų, daugiamečių žolių pašalinimas; 3.1.4.3. Užpylimas skalda/žvyru ir išlyginimas; 3.1.4.4. Tvoros ir aptvėrimo juostų bei stulpelių įrengimas; 3.1.4.5. Automatinių kelio užtvarų įrengimas; 3.1.4.6. Apšvietimo lempų įrengimas; 3.1.4.7. Vaizdo stebėjimo sistemos įrengimas; 3.1.4.8. Praėjimo vartelių pėstiesiems įrengimas.   

51.       Byloje taip pat nustatyta, kad UAB „Elektrokomplektas“, kaip nuomotojas, ir UAB „Jarinta“, kaip nuomininkas, 2020 m. sausio 31 d. sudarė Patalpų ir teritorijos nuomos sutartį Nr. 20200131-01, kuria nuomotojas išnuomojo nuomininkui turtą (patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)): administracines patalpas (119,48 kv.m.) ir sandėliavimo patalpas (259,57 kv. m.). Sutartis 1.1.2 punkte įtvirtina, kad visam sutarties laikotarpiui suteikiama teisė naudotis teritorija, esančia (duomenys neskelbtini), Vilnius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – atskirai naudojamas plotas 1286 kv. m., bendrai naudojamas plotas 130 kv.m. ir 151 kv.m. Sutarties 1.2 p. nurodyta, kad patalpos išnuomojamos administracinei veiklai, sandėliavimui, o teisė naudotis teritorija suteikiama vykdyti parkavimo paslaugų veiklą. Sutarties 2.1 punkte nurodyta, kad patalpų nuomos mokesti yra 2 800 Eur be PVM. Sutarties terminas nustatytas 3.2 punkte – vieneri metai, su galimybe pratęsti nuomos terminą du kartus po metus (iš viso treji metai). Nuomininkui tinkamai vykdant savo įsipareigojimus pagal šią sutartį ir pačiam pageidaujant nuomos terminas gali būti pratęstas (atnaujintas) ilgesniam laikotarpiui. Sutarties 4.1.4 punkte ir jos papunkčiuose (4.1.4.1 p. - 4.1.4.10 p.) nuomotojas įsipareigojo leisti nuomininkui atlikti teritorijos pertvarkymo, remonto, pagerinimo ir kitokius darbus (vertė 10 000 Eur). Pažymėtina, kad darbai yra analogiški anksčiau galiojusio Susitarimo prie 2015 m. rugsėjo 17 d. ploto nuomos sutarties Nr. 15-02 3.1.4.1-3.1.4.8 punktams, patikslinti 4.1.4.5 ir 4.1.4.8 punktai bei papildyta naujais punktais – 4.1.4.9 p. (reklaminių iškabų įrengimas) ir 4.1.4.10 p. (informacinių ir kelio ženklų ir šviečiančių kelio nuorodų įrengimas). Sutarties 5.5 punkte nurodyta, kad sutartis galioja, kol nėra nutraukta šalių. Byloje nėra duomenų, kad ši sutartis būtų nutraukta. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad tarp UAB „Elektrokomplektas“ ir UAB „Jarinta“ 2021 m. gruodžio 7 d. buvo sudarytas susitarimas Nr. 211207/01 prie 2020 m. sausio 31 d. sutarties Nr. 20200131-01. Šiuo susitarimu nustatyta, kad sutarties galiojimas pratęsiamas iki 2022 m. sausio 31 d. (susitarimo 1 punktas), taip pat pakeistas sutarties 2020 m. sausio 31 d. sutarties Nr. 20200131-01 3.2 punktas ir išdėstytas taip: „Sutarties terminas yra 1 metai. Jeigu likus 1 mėnesiui iki nuomos termino pabaigos viena iš šalių raštu neinformuoja kitos šalies apie savo ketinimą nebepratęsti nuomos termino, laikoma, kad nuomos terminas pratęsiamas 1 metų laikotarpiui automatiškai be atskiro šalių rašytinio susitarimo“. Trečiasis asmuo UAB „Elektrokomplektas“ savo atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad UAB „Jarinta“ nuomojamas patalpas ir naudojamą žemės sklypo dalį naudoja pagal savo poreikius, trečiasis asmuo šios bendrovės veiklos niekaip neįtakoja, nusiskundimų, kad patalpos ar sklypo dalis būtų naudojami netinkamai ar ne pagal jų paskirtį. Nors atsiliepime nurodyta, kad po 2021 m. kovo 1 d. sutartis raštu nebuvo pratęsta, tačiau iš teismui pateiktų įrodymų spręstina, kad faktiškai nuomos sutartiniai santykiai tęsiami toliau, nes atsakovas UAB „Jarinta“ ir toliau moka UAB „Elektrokomplektas“ nuomos mokesčius, t. y. pateikti 2022 m. sausio 26 d., 2022 m. kovo 12 d., 2022 m. kovo 22 d. lėšų pervedimo nurodymai, 2022 m. balandžio 29 d. PVM sąskaita-faktūra. Nors UAB „Elektrokomplektas“ 2022 m. liepos 5 d. atsiliepime nurodė, kad nuomos sutarties tęsti neketina ir nuomos sutartį nutrauks, tačiau teismas vis tik neturi duomenų, patvirtinančių, kad šiai dienai nuomos santykiai tarp UAB „Elektrokomplektas“ ir UAB „Jarinta“ būtų pasibaigę ar nutraukti, ar kad UAB „Elektrokomplektas“ nuomininkui UAB „Jarinta“ būtų pranešęs apie ketinimą nebepratęsti nuomos termino ar nutraukti sutartį. Byloje nėra duomenų, kad nuomos sutartis būtų nuginčyta, pripažinta negaliojančia, tokio reikalavimo byloje ieškovas nėra pareiškęs. Iš viso to, kas išdėstyta, spręstina, kad UAB „Jarinta“ 1035 kv.m. žemės sklypo dalį, pažymėtą plane C, naudoja teisėtai, sutartiniu pagrindu, todėl ieškovo argumentas, kad UAB „Jarinta“ savavališkai užėmė ir be teisinio pagrindo naudoja Žemės sklypą, yra nepagrįstas.    

52.       Byloje taip pat nustatyta, kad trečiajam asmeniui UAB „Vilbeksa“ nuosavybės teise priklauso pastatas-sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas - 113,16 kv.m., adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Šis turtas įgytas 2015 m. kovo 5 d. viešose varžytynėse iš bankrutavusios UAB „Rengmės“ mažmena, taip pat UAB „Vilbeksa“ įgijo ir žemės nuomos teisę po pastatu. Byloje nustatyta, kad nuomos sutartimi Nr. 20150508/113M, sudaryta 2015 m. gegužės 8 d. tarp UAB „Vilbeksa“ (nuomotojas) ir UAB „Jarinta“ (nuomininkas), buvo susitarta, kad nuomininkas įsipareigoja išnuomoti nuomininkui dalį patalpų (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir leisti neatlygintinai sutarties laikotarpiu naudotis žemės sklypo (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) dalimi, kurios plotas 0,15 ha, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau sutartyje šie objektai vadinami – Plotas). Sutarties 1.2 punkte nurodyta, kad nuomininkas įsipareigoja mokėti už naudojimąsi Plotu mėnesinį nuomos mokestį. Sutarties 1.5 punkte nurodyta, kad plotas nuomininkui suteikiamas naudotis nuomos pagrindais su teise subnuomoti Plotą, Nuomotojas patvirtina, kad išnuomoti aukščiau nurodytą Plotą nėra jokių teisinių kliūčių, draudimų ir /arba ribojimų. Ploto nuomos terminas sutarties 2.1 papunktyje nustatytas nuo 2015 m. gegužės 8 d. iki 2017 m. lapkričio 8 d.
Sutarties 3.2.7. papunktyje nurodyta: „Pasibaigus nuomos terminui ar nutraukus sutartį
Nuomininkas privalo atlaisvinti žemės sklypo dalį bei išgabenti visas Nuomininko ir jo klientų transporto priemones savo lėšomis. Kitu atveju Nuomotojas imsis priemonių, kurių pagalba bus išgabenami automobiliai Nuomininko registracijos adresu, Nuomininko sąskaita.“ Sutarties 4.1 papunktyje nustatyta, kad Ploto nuomos mėnesinis mokestis yra 850 Eur + PVM.“ Susitarime Nr. 1 prie Nuomos sutarties Nr. 20150508/113M, 2015 m. gegužės 8 d. sudarytame tarp UAB „Vilbeksa“ (nuomotojas) ir UAB „Jarinta“ (nuomininkas), šalys sutarė, kad: „1. Vadovaudamiesi 2015 m. gegužės 8 d. tarp Šalių sudaryta Ploto nuomos sutartimi Nr. 20150508/113M, susitaria papildyti Sutarties skyrių Nr. 3.1 naujais punktas: 3.1.5. Nuomotojas įsipareigoja leisti Nuomininkui atlikti šiuos Ploto pertvarkymo, remonto, pagerinimo ir kitokius darbus: 3.1.5.1. išlyginti viršutinį žemės sluoksnį, užpilant duobes, nukasant nelygumus; 3.1.5.2. Menkaverčių krūmų, daugiamečių žolių pašalinimas; 3.1.5.3. Užpylimas skalda/žvyru ir išlyginimas; 3.1.5.4. Tvoros ir aptvėrimo juostų bei stulpelių įrengimas; 3.1.5.5. Automatinių kelio užtvarų įrengimas; 3.1.5.6. Apšvietimo lempų įrengimas; 3.1.5.7. Vaizdo stebėjimo sistemos įrengimas; 3.1.5.8. Praėjimo vartelių pėstiesiems įrengimas; 3.1.5.9 Reklaminių iškabų įrengimas (suderinus su nuomotoju); 3.1.5.10. Kelio ženklų ir šviečiančių kelio nuorodų įrengimas.“ Susitarime Nr. 2 prie Nuomos sutarties Nr. 20150508/113M, 2015 m. gegužės 8 d., Nuomos sutarties skyrius Nr. 3.1 buvo papildytas naujais punktais: „3.1.7. Nuomotojas įsipareigoja bendradarbiauti su Nuomininku, kad jo klientų transporto priemonės nevaržomai patektų į nuomojamą plotą <...>“. Teismui pateikti UAB „Vilbeksa“ ir UAB „Jarinta“ sudaryti papildomi susitarimai, kuriais buvo pratęsti nuomos terminai (2017 m. lapkričio 8 d. susitarimu ploto nuomos terminas pratęstas nuo 2017 m. lapkričio 8 d. iki 2019 m. lapkričio 8 d.; 2019 m. lapkričio 8 d. susitarimu nuomos terminas nustatytas nuo 2019 m. lapkričio 8 d. iki 2020 m. lapkričio 8 d.; 2020 m. lapkričio 6 d. susitarimu nuomos terminas nustatytas nuo 2020 m. lapkričio 8 d. iki 2021 m. lapkričio 8 d.; 2021 m. lapkričio 8 d. susitarimu nuomos terminas nustatytas nuo 2021 m. lapkričio 8 d. iki 2022 m. lapkričio 8 d.). Taigi, nustatyta, kad nuomos sutarties ir papildomų susitarimų pagrindu nuomojamo ploto nuomos terminas nustatytas nuo 2015 m. gegužės 8 d. iki 2022 m. lapkričio 8 d. Byloje nėra duomenų, kad nuomos santykiai tarp šalių būtų pasibaigę, nuomos sutartis būtų nutraukta. Byloje nėra duomenų, kad nuomos sutartis ar papildomi susitarimai būtų nuginčyti, pripažinti negaliojančiais, tokio reikalavimo byloje ieškovas nėra pareiškęs. Iš viso to, kas išdėstyta, spręstina, kad UAB „Jarinta“ 1944 kv.m. žemės sklypo dalį, pažymėtą plane B, naudoja teisėtai, sutartiniu pagrindu, todėl ieškovo argumentas, kad UAB „Jarinta“ savavališkai užėmė ir be teisinio pagrindo naudoja Žemės sklypą, yra nepagrįstas.

53.       Teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovų atstovo pozicija, kad atsakovas UAB „Jarinta“ Žemės sklypo dalis - 1944 kv.m., pažymėta plane B ir 1035 kv.m., pažymėta plane C, - atsakovas naudoja sutartiniu pagrindu. Sutiktina, kad sutartys jos šalims turi įstatymo galią. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad aukščiau nurodytos nuomos sutartys, sudarytos tarp UAB „Jarinta“ ir UAB „Elektrokomplektas“ bei tarp UAB „Jarinta“ ir UAB „Vilbeksa“ yra galiojančios, nenuginčytos, ieškovas tokių reikalavimų byloje nėra pareiškęs. Ieškovas šioje byloje pasirinko civilinių teisių gynimo būdą – reikšti negatorinį ieškinį atsakovams UAB „Jarinta“ ir UAB „Parkinta“, reikalavimų kitiems asmenims (UAB „Vilbeksa“ ir UAB „Elektrokomplektas“) nėra pareiškęs, o teikdamas ieškinį, minėtų asmenų net neįtraukė į bylą, minėti asmenys buvo įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis teismo iniciatyva (2022 m. birželio 15 d. nutartimi). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nesant nuginčytoms nuomos sutartims, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad atsakovai yra neteisėtai užėmę valstybinės žemės plotą ir įpareigoti atlaisvinti valstybinės žemės plotą. Taip pat negali būti tenkinamas reikalavimas dėl B dalyje esančios pakeliamos svirties ir B ir C dalyje metaliniais stulpeliais aptvertoje teritorijoje esančios tvoros (apibrėžtos taškais 3, 4, 5, 6,7, 8) pašalinimo, kadangi tiek svirtis, tiek metaliniai stulpeliai yra pastatyti toje Žemės sklypo dalyje, kurią atsakovas UAB „Jarinta“ naudoja galiojančių sutarčių pagrindu. Papildomai pažymėtina, kad iš byloje esančios schemos matyti, kad Sklypo dalys B ir C yra pačiame bendro Žemės sklypo pakraštyje, o pakeliamoji svirtis leidžia patekti išimtinai tik į Žemės sklypo dalis B ir C bei neriboja galimybės pateikti į kitas Žemės sklypo dalis, kadangi iš schemos ir pateiktų fotofiksacijos nuotraukų matyti, kad yra dar kitas įvažiavimas šiaurės vakarinėje Žemės sklypo dalyje. Byloje nėra duomenų, o ieškovas ir nenurodė, kad kitų Žemės sklype esančių pastatų, inžinerinių statinių savininkų ar naudotojų, gyventojų teisės ir įstatymų saugomi interesai būtų pažeidžiami dėl pakeliamosios svirties ir metalinių stulpelių įrengimo.  

54.        Ieškovas byloje nurodė argumentus, kad atsakovai vykdo veiklą be valstybinės žemės patikėtinio leidimo/sutikimo, t. y. nesilaikyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų taisyklių „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 43 punkto, nes ieškovas, kaip patikėtinis, nėra išdavęs rašytinio sutikimo subnuomoti valstybinės žemės sklypą kitiems asmenims. Minėtų taisyklių 43 punktas nustato, kad „Žemės nuomininkas subnuomoti valstybinės žemės sklypą kitiems asmenims gali tik gavęs rašytinį valstybinės žemės nuomotojo sutikimą. Sutikimas subnuomoti valstybinės žemės sklypą (jo dalį) gali būti duodamas tik tada, jeigu žemės sklypas subnuomojamas asmeniui, su kuriuo sudaryta statinių ar įrenginių (jų dalies), kuriems eksploatuoti žemės sklypas išnuomotas, nuomos ar kito naudojimo sutartis ne ilgiau kaip 5 metams, ir tik kai valstybinės žemės sklypo nuomininkas tinkamai vykdo pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus. <...>“. Tačiau vis tik sutiktina su atsakovų pozicija, kad šiuo atveju minėtų Taisyklių pagrindu negalima konstatuoti esant prievolę tokį rašytinį sutikimą gauti subnuomininkams, nes tokia prievolė įtvirtinta būtent žemės nuomininkams, ginčo atveju – UAB „Vilbeksa“ ir UAB „Elektrokomplektas“, sudariusiems nuomos sutartis su UAB „Jarinta“. Kaip jau minėta, byloje nėra pareikšti jokie materialaus pobūdžio reikalavimai UAB „Vilbeksa“ ir UAB „Elektrokomplektas“, todėl teismas, siekdamas neperžengti pareikšto ieškinio ribų, papildomai dėl aplinkybių, susijusių su rašytinių leidimų/sutikimų suteikimu, nepasisako.

55.       Ieškovas nurodė, kad į teismą kreipėsi gindamas viešąjį interesą. Atsakovų atstovas teismo posėdžio metu su tokia ieškovo pozicija nesutiko, nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad kitų asmenų teisės būtų pažeistos. Teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia atsakovų atstovo pozicija. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tam, jog viešasis interesas būtų ginamas, nepakanka, kad tam tikri teisiniai santykiai pagal savo turinį patektų į viešojo intereso veikimo sritį. Kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, ar jis realiai buvo pažeistas, t. y., ar visuomenė (arba tam tikra jos dalis) patyrė žalą ar kitokius neigiamus padarinius. Be to, teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas tenkinti ieškinį, susijusį su viešojo intereso pažeidimu, turi įvertinti, ar tokiu atveju nebus pažeista pusiausvyra tarp viešojo intereso apsaugos bei atskirų asmenų teisėtų lūkesčių ir teisinių santykių stabilumo, ar viešojo intereso gynimas toks pats aktualus ir svarbus visuomenei jo gynimo metu, kaip ir tada, kai buvo pažeistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2013). Ne tik viešasis interesas, bet ir asmens teisės yra konstitucinės vertybės, todėl būtina užtikrinti teisingą jų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2010). Kaip matyti iš ieškovo nurodytų argumentų, iš esmės remiamasi vien formaliai įvardijamu viešuoju interesu, siejamu su būtinybe užtikrinti tinkamą valstybinės žemės naudojimą. Tačiau, teismo vertinimu, vis tik nėra įvardijama jokių aplinkybių, kodėl šios bylos situacija turėtų būti vertinama kaip išimtinė: nėra argumentuojama dėl esminio valstybės poreikio į nurodytą ginčo žemę, neįvardijamas esminis pažeidžiamas viešasis interesas bei jam daroma konkreti žala. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovo pareikštų reikalavimų ir procesinių dokumentų turinys leidžia abejoti ieškovo nurodomo siekio ginti viešąjį interesą realumu. Nors bylose dėl viešojo intereso gynimo teismas yra aktyvesnis ir gali peržengti pareikštų reikalavimų ribas, tačiau ši teisė nėra absoliuti ir negali iš esmės paneigti rungimosi principo civiliniame procese, taip pat ieškovo turimų teisių bei pareigų, ieškinį reiškiančios valstybinės institucijos pareigos siekti realaus viešojo intereso gynimo, formuluoti ieškinio reikalavimus, pasirinkti atsakovus. Nagrinėjamu atveju ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad šioje byloje nereiškia reikalavimų dėl sandorių (nuomos sutarčių) nuginčijimo, toks klausimas buvo aptariamas ir pasirengimo nagrinėti teisme metu, tačiau vis tik ieškovas, netraukdamas sandorių dalyvių atsakovais byloje, neformuluodamas reikalavimų dėl sandorių nuginčijimo ar dėl pažeistų teisių gynimo, iš esmės apibrėžė ieškinio ribas. Nors, kaip minėta, aktyvus teismo vaidmuo ir viešojo intereso gynimas yra glaudžiai susiję, tačiau teismo teisė išeiti už bylos nagrinėjimo ribų negali būti sutapatinta su teismo pareiga aktyviai veikti, ypač tada, kai galimas viešojo intereso pažeidimas nėra akivaizdus, kas šiuo atveju ir nustatyta.

56.       Ieškovas antruoju patikslinto ieškinio reikalavimu siekia uždrausti atsakovėms vykdyti komercinę automobilių parkavimo veiklą Žemės sklypo, schemoje pažymėto A, B, C dalyse bei likusioje Žemės sklypo dalyje neturint Nekilnojamojo turto registre išviešintos Žemės sklypo valdymo teisės. Atsakovų atstovas nurodė, kad su tokiu reikalavimu nesutinka, kadangi reikalavimas yra dviprasmiškas, sąlyginis, be to, ieškovas neturi įstatymais įtvirtintos teisės reikšti tokio reikalavimo. Pažymėtina, kad ieškovas, pareikšdamas tokį reikalavimą, atskiro teisinio pagrindo nenurodė, kas suponuoja išvadą, kad toks reikalavimas yra reiškiamas tuo pačiu ieškinyje nurodytu pagrindu, t. y. tuo, kad atsakovai valstybinės žemės sklypą yra užėmę savavališkai be teisinio pagrindo. Tačiau, kaip jau teismas nustatė ir pasisakė, nustatyta, kad atsakovas UAB „Jarinta“ sklypą naudoja nenuginčytų ir galiojančių nuomos sutarčių ir papildomų susitarimų pagrindu. Tokiu būdu nenustatyti atsakovų neteisėti veiksmai, kas sąlygotų pagrindą savaime tenkinti ieškovo pareikštą reikalavimą. Juolab, kad ieškovo atliktų patikrinimų metu konstatuota, kad ginčo žemės sklypas naudojamas pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Pridurtina, kad teisės aktuose nėra nustatytos prievolės išviešinti žemės sklypo valdymo teisę.  

57.       Apibendrinant, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovas neįrodė, kad ieškovo teisės yra pažeidžiamos ir turi būti ginamos būtent negatorinio ieškinio, pareikšto atsakovams UAB „Jarinta“ ir UAB „Parkinta“, pagrindais, o ne prievoliniais teisiniais gynimo būdais, todėl ieškovo patikslintas ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas pilna apimtimi (CPK 178 straipsnis). Teismui netenkinus ieškovo negatorinių reikalavimų šioje konkrečioje byloje, tai neužkerta kelio ieškovui kreiptis į teismą su reikalavimu kitokiu būdu apginti pažeistas teises.

58.       Kiti tiek ieškinyje, tiek atsiliepime bei paruošiamuosiuose procesiniuose dokumentuose byloje dalyvaujančių asmenų nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui ir byloje teisinio rezultato neįtakoja, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau, teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

59.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

60.       Ieškinį atmetus, spręstinas klausimas tik dėl atsakovo UAB „Jarinta“ patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kadangi kitas atsakovas UAB „Parkinta“ ir tretieji asmenys bylinėjimosi išlaidų patvirtinančių dokumentų nepateikė. Atsakovas UAB „Jarinta“ byloje iš viso patyrė 2 904 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas (DOK-86639, DOK-61505), šias išlaidas prašė priteisti iš ieškovo.

61.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

62.       Iš byloje pateiktų bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų matyti, kad atsakovas UAB „Jarinta“ byloje patyrė iš viso 2 904 Eur atstovavimo išlaidų ir šias išlaidas sudaro atsiliepimo parengimas bei atstovavimas ir pasirengimas nagrinėti bylą teisme, teismui pateiktos PVM sąskaitos-faktūros, kuriose atsispindi patirtų išlaidų detalizacija. Teismo vertinimu, atsakovo prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydis (2 904 Eur) nagrinėjamu atveju yra pagrįstas, atitinkantis Rekomendacijose įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, todėl, ieškinį atmetus, atsakovas turi teisę į prašomo priteisti dydžio atstovavimo išlaidų atlyginimą. Pagrindo mažinti atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį teismas nenustatė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, yra pagrindas visas atsakovo patirtas 2 904 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

63.       Kiti bylos dalyviai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė įrodymų, patvirtinančių jų patirtas bylinėjimosi išlaidas ir jų dydį, todėl šios išlaidos, jeigu tokių buvo, jiems neatlygintinos (CPK 98 straipsnis).

64.       Pašto išlaidos iš ieškovo nepriteistinos, kadangi ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleistas (CPK 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 

n u s p r e n d ž i a :

patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Jarinta“ naudai 2 904 Eur (du tūkstančius devynis šimtus keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                           Justa Raciūtė