Civilinė byla Nr. 3K-3-344-415/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28242-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.27

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Donato Šerno, 

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Railana“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Railana“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Daily Trade and Forwarding“, dalyvaujant trečiajam asmeniui atvirajai akcinei bendrovei „Rusijos geležinkeliai“, dėl sutartinių prievolių įvykdymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių ekspeditoriaus teisę į papildomų išlaidų atlyginimą iš užsakovo, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 19 617,34 Lt (5681,57 Eur) papildomų išlaidų, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovė nurodė, kad pagal 2012 m. kovo 7 d. su atsakove sudarytą Krovinių ekspedicijos sutartį (toliau – sutartis, ekspedicijos sutartis) įsipareigojo atsakovės pavedimu ir jos lėšomis teikti transporto ir ekspedijavimo paslaugas, organizuoti krovinių vežimą tarptautiniais maršrutais geležinkeliu ir kitomis transporto rūšimis, o atsakovė įsipareigojo atlyginti ieškovės išlaidas, kurios buvo reikalingos užsakymui vykdyti, ir sumokėti sutartą atlyginimą. Pagal sutarties priedą „Dėl nuosavų vagonų pateikimo“ (toliau – priedas) ieškovė atsakovei pateikė vagonus sutartyje nurodytam vežimui atlikti. 2012 m. gegužės 16 d. surašyti važtaraščiai, pagal juos krovinys pateiktas vežti. Ieškovė pažymėjo, kad krovinių vežimas užsitęsė, nes vežėja (trečiasis asmuo) nukrypo nuo važtaraščiuose nurodyto maršruto. Krovinys muitinės formalumams atlikti buvo nukreiptas ne į važtaraščio ketvirtoje eilutėje nurodytą muitinės postą, o į Mineralinių Vandenų miesto muitinės postą, dėl to muitinės procedūra negalėjo būti tinkamai atlikta, o krovinys stovėjo Arguno stotyje nuo 2012 m. birželio 5 d. (imtinai) 51 dieną. 2012 m. liepos 26 d. važtaraščiuose nurodyti vagonai buvo nukreipti muitinės procedūroms atlikti, atsakovei išrašyta papildoma sąskaita, kurioje nurodyta 7360 JAV dolerių suma už naudojimąsi vagonais 46 dienas. 2012 m. birželio 26 d. Rusijos Federacijos muitinės tarnyba surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriuo konstatuota, kad vežėja pažeidė nustatytą tvarką ir pristatė krovinius ne į važtaraščiuose nurodytą muitinės punktą. Ieškovė teigia, kad ji įvykdė visus sutartinius įsipareigojimus, t. y. organizavo krovinių vežimą, pateikė vagonus vežti ir sumokėjo nustatytus mokesčius, todėl atsakovė turi sumokėti papildomą mokestį už naudojimąsi vagonais. Jei teismas spręstų, kad šis mokestis laikytinas sutartyje nustatytomis netesybomis, tai ieškinio senaties terminas turi būti atnaujintas nuo 2013 metų birželio mėnesio, nes iki šio laikotarpio buvo vykdomos šalių derybos dėl papildomo mokėjimo pagal sutartį. 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 9 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, valstybei – pašto išlaidų atlyginimą.
5. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog ekspeditorius teikia ar organizuoja sutartyje nurodytas paslaugas užsakovo lėšomis, a priori nereiškia, kad bet kokios ekspeditoriaus patirtos išlaidos, vykdant ekspedicijos sutartį, turi būti atlyginamos, nes tokios išlaidos, priklausomai nuo aplinkybių, teisiškai gali būti kvalifikuojamos skirtingai. Tokiu atveju ieškovas privalo įrodyti, kad papildomų išlaidų atlyginimas buvo sulygtas sutartimi (aiškiai išreikšta ar numanoma sąlyga), taip pat kad jo patirtos išlaidos savo prigimtimi yra papildomos. Teismas pažymėjo, kad krovinių ekspedijavimas, kaip kompleksinė paslauga, gali apimti ne tik krovinio vežimo organizavimo (maršruto, transporto parinkimas bei vežimo sutarčių kliento vardu sudarymas), bet ir kitas su krovinių vežimu susijusias pareigas, tarp jų – krovinio išsiuntimo, pakrovimo ar iškrovimo užtikrinimą (CK 6.824 straipsnio 5 dalis), be to, ekspeditorius gali teikti ir kitas (šalutines) paslaugas, pavyzdžiui, gauti iš atitinkamų įstaigų krovinio eksportui ar importui reikalingus dokumentus, atlikti muitinės ir kitus formalumus, tikrinti krovinio kiekį ir būklę, iškrauti ir pakrauti krovinius, sumokėti rinkliavas, mokesčius bei kitas sumas, kurias privalo mokėti užsakovas (užsakovo klientas), saugoti bei sandėliuoti krovinį (CK 6.824 straipsnio 6 dalis).
6. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovės išrašytose sąskaitose nenurodyta, už kiek dienų naudojimosi ieškovės vagonais atsakovė sumokėjo avansiniu mokėjimu, sprendė, kad šalys sutartyje buvo sutarusios dėl fiksuoto mokesčio už viso vežimo organizavimą ir kad atsakovė su ieškove yra visiškai atsiskaičiusi. Sutartinio pagrindo ieškovei reikalauti papildomo mokesčio iš atsakovės, teismo vertinimu, nėra, nes pagal sutarties nuostatas tik viršijus pakrovimo ir iškrovimo laiką pradinėje arba galinėje stotyje turėtų būti mokama papildomai. Teismas pažymėjo, kad laikas nebuvo viršytas. Ieškovės teigimu, jos nurodytos prastovos atsirado toje vietoje, kur ginčo vagonai iš viso neturėjo atsirasti pagal šalių sudarytos sutarties sąlygas, kitus dokumentus. Teismas priėjo prie išvados, kad ieškovė neįrodė nei trečiojo asmens, nei atsakovės kaltės vykdant sutarties sąlygas, todėl atsakovei nekyla prievolė atlyginti papildomas išlaidas.
7. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2015 m. gruodžio 30 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimą paliko nepakeistą, priteisė atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.
8. Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal sutarties 5.5 punktą atsakovė įsipareigojo likus ne mažiau nei 5 dienoms iki krovinio pakrovimo išvykimo stotyje sumokėti ekspeditorei už paslaugas 100 proc. išankstiniu mokėjimu pagal ekspeditorės pateiktą išankstinio apmokėjimo sąskaitą. Atsižvelgusi į tai, kad atsakovė 2012 m. gegužės 14 d. sumokėjo 39 883,07 Lt (11 550,94 Eur), 2015 m. gegužės 16 d. – 39 991,72 Lt (11 582,40 Eur), teisėjų kolegija sprendė, jog atsakovė avansu sumokėjo ieškovei visą sutartyje nustatytą vežimo ir ieškovės nuosavų vagonų pateikimo kainą, taigi tinkamai įvykdė sutarties 5.5 punkto sąlygą.
9. Pagal sutarties sąlygas, atsiradus skirtumui tarp užsakovės pervesto avanso ir faktinių ekspeditorės išlaidų, ieškovė pateikia užsakovei dokumentus, pagrindžiančius ekspeditorės išlaidas ir sąskaitą faktūrą su patikslintomis sąnaudomis pagal realiai patirtas išlaidas (5.7 punktas), o atsakovė, gavusi patikslintą sąskaitą, įsipareigoja sumokėti joje nurodytą sumą per tris dienas. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovės papildomas, sutartyje nenustatytas išlaidas, motyvuodama, kad jos atsirado ne dėl jos, kaip ekspeditorės, kaltės, savo reikalavimą grindė CK 6.196 straipsnio nuostatomis, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2010, pateiktais išaiškinimais, kad aplinkybė, jog ekspeditorius teikia ar organizuoja sutartyje numatytas paslaugas užsakovo lėšomis, a priori nereiškia, jog bet kokios ekspeditoriaus patirtos išlaidos vykdant ekspedicijos sutartį turi būti atlyginamos; ekspeditoriaus patirtos išlaidos teisiškai galėtų būti kvalifikuotos kaip papildomos išlaidos, atlygintinos pagal ekspedicijos sutarties numanomą sąlygą net ir tada, kai šalys dėl tokių išlaidų aiškiai nebuvo susitarusios; kaip tokios gali būti kvalifikuojamos tik papildomos savo prigimtimi išlaidos, t. y. neaptartos sutartyje išlaidos, kurių šalys protingai negalėjo numatyti sudarydamos sutartį, nepriklausančios nuo šalių elgesio vykdant sutartį bei susijusios su krovinio gabenimo procesu nuo išsiuntimo iki paskirties vietos ir būtinos tam, kad ekspedicijos sutartis būtų įvykdyta.
10. Ieškovės (ekspeditorės) pateikti vagonai buvo papildomai naudojami atsakovės kroviniui vežti 46 dienas; pagal sutarties sąlygas papildomos vagonų eksploatavimo išlaidos, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro 19 617,34 Lt (5681,57 Eur). Ieškovė nurodė, kad šios išlaidos yra susijusios su trečiojo asmens – vežėjos AAB „Rusijos geležinkeliai“ – netinkamu sutarties vykdymu. Sutarties priede nustatyta, kad ieškovė įsipareigojo pateikti atsakovei vagonus pagal iš anksto suderintas kainas, patvirtintas kainų nustatymo ir paslaugų apmokėjimo susitarimu, taip pat organizuoti pateiktų atsakovei vagonų ekspedijavimą pagal iš anksto suderintus maršrutus; atsakovė įsipareigojo už juos sumokėti. Priedo 2.7 punkte nustatyta, kad užsakovė turi papildomai sumokėti pagal nurodytus įkainius, jeigu dėl jos kaltės vagonas sustabdomas. Teisėjų kolegija konstatavo, kad bylos duomenys nepatvirtina, jog atsakovės krovinys muitinės poste būtų sustabdytas dėl jos kaltės; ieškovė nuosekliai aiškino, kad krovinys buvo sustabdytas dėl jos pasitelktos vežėjos kaltės. Pagal sutartį atsakovė (užsakovė) nebuvo įsipareigojusi padengti ieškovės (ekspeditorės) nuostolių, patirtų dėl vežėjos kaltės. Sutarties 5.7 punktu šalys buvo susitarusios dėl faktinių ekspeditorės išlaidų apmokėjimo. Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, aiškinęs šią sutarties sąlygą ekspeditorės civilinės atsakomybės ypatumų kontekste, pagrįstai pažymėjo, jog krovinio ekspedijavimo teisiniuose santykiuose sukuriama atsakomybės sistema pagrįsta tuo, kad ekspeditorius už trečiųjų asmenų veiksmus užsakovui yra atsakingas pagal tokias pat taisykles, kurios būtų taikomos, jeigu sutartis dėl paslaugų teikimo su trečiaisiais asmenimis būtų sudaręs asmeniškai užsakovas (CK 6.38 straipsnio 4 dalis, 6.257, 6.828 straipsniai). Nors pagal sutarties priedą ieškovė buvo įsipareigojusi, tačiau, kaip nustatė teisėjų kolegija, ji, kaip ekspeditorė, neužtikrino krovinio gabenimo iš anksto suderintu maršrutu. Ieškovės nurodytos aplinkybės – tai, kad sutartį pažeidė ne ji, bet jos pasitelkta vežėja, neturi reikšmės, nes ekspedicijos sutartimi ieškovė prisiėmė atsakomybę už vežėjos veiksmus. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad ieškovės, kaip sutarties pažeidėjos, nuostoliai negali būti priskiriami prie šalių sutarties 5.7 punkte nustatytų ekspeditorei atlygintinų faktinių išlaidų. Kitoks šio sutarties punkto aiškinimas, teisėjų kolegijos vertinimu, reikštų civilinės atsakomybės už sutarties pažeidimą priskyrimą sutarties šaliai, tinkamai įvykdžiusiai savo prievoles pagal sutartį.
11. Teisėjų kolegija nesutiko su ieškovės argumentu, kad teismas, atmesdamas ieškinį, neatsižvelgė į vežimo geležinkelio transportu specifiką. Ieškovė savo ieškinį grindė sutarties nuostatomis, o argumentas, kad 1951 m. Tarptautinio krovinio vežimo geležinkeliais susitarimo (toliau – ir SMGS) nuostatose ekspeditorius net neminimas, sutartinių nuostatų nepanaikina, jos pirmosios instancijos teismo pagrįstai taikytos šalių teisiniams santykiams.
12. Ieškovės argumentus dėl netinkamo įrodymų vertinimo teisėjų kolegija atmetė, konstatavusi, kad jie teisiškai nereikšmingi nagrinėjamos bylos kontekste. Ieškovę ir atsakovę sieja sutartiniai santykiai, sutarties pažeidimo fakto ieškovė neginčija, pagal sutarties nuostatas ieškovė (ekspeditorė) prisiėmė visą atsakomybę už savo pasitelktų asmenų veiksmus, todėl teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovės pasitelktų asmenų kaltė nepašalina jos atsakomybės, o trečiojo asmens (vežėjos) civilinės atsakomybės ieškovei ar atsakovei klausimas nėra nagrinėjamos bylos dalykas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 30 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismų sprendimai prieštarauja 1951 m. Tarptautinio krovinio vežimo geležinkeliais susitarimo nuostatoms, CK 6.825 straipsnio 2 daliai, 6.826 straipsnio 2 daliai, kasacinio teismo išaiškinimams SMGS taikymo klausimu. Teismų išvados, susijusios su ekspeditorės atsakomybe užsakovei už trečiąjį asmenį, remiantis CK 6.38 straipsnio 4 dalimi, 6.257, 6.828 straipsnių nuostatomis, nesuderinamos su SMGS nuostatoms, kuriomis turi būti vadovaujamasi, sprendžiant vežimo dalyvių (vežėjo, siuntėjo, gavėjo) civilinės atsakomybės klausimą. Pagal SMGS 7 straipsnio 6 paragrafą važtaraštyje siuntėjas (šiuo atveju atsakovė) turi nurodyti pradines ir tranzitinių šalių pasienio stotis, per kurias turi būti vežamas krovinys. Tokios stotys pagal ieškovės pateiktą instrukciją buvo nurodytos, tačiau dėl vežėjos kaltės vagonai nukreipti į kitą stotį, dėl to negalėjo būti atliktos muitinės procedūros, vagonai su kroviniu ilgai stovėjo ir užsitęsė pristatymo terminas. Pagal tarnybinę SMGS 3 straipsnio instrukciją pradinė stotis prieš priimant krovinį vežti turi patikrinti, ar leidžiama šį krovinį vežti tarptautiniais geležinkelio maršrutais, ar įvykdyti 3 straipsnio 1 paragrafo reikalavimai. Toks patikrinimas buvo atliktas ir krovinys priimtas vežti, t. y. ekspeditorė sutarties nepažeidė. Kliūtis vežti krovinį atsirado dėl to, kad jis buvo nukreiptas į kitą muitinės postą, o pagal SMGS 21 straipsnio 1 paragrafą, jeigu pradinėje stotyje arba kelyje atsiranda kliūtys kroviniui vežti, geležinkelis sprendžia, ar reikia užklausti siuntėjo nurodymų, ar geriau, pakeitus kryptį, nuvežti krovinį iki galinės stoties. Taigi santykiai susiklosto tarp vežėjo, siuntėjo ir gavėjo. Visas pretenzijas dėl netinkamo sutarties vykdymo atsakovė turėjo pateikti vežėjai (SMGS 29 straipsnis). Kai užpildomas važtaraštis ir krovinys perduodamas vežėjui, ekspeditorius praranda galimybę daryti įtaką vežimo sutarties vykdymui, todėl teismai nepagrįstai sprendė, kad ieškovė prisiėmė atsakomybę už šios sutarties vykdymą, juolab kad ieškovė (ekspeditorė) nėra prekių siuntėja.
2. Teismų išvados prieštarauja CK 6.825 straipsnio 2 dalies nuostatoms, nes ieškovė (ekspeditorė) šiuo atveju nepildė važtaraščio, taigi negali būti atsakinga už vežėjos vežimo sutarties pažeidimą. Ieškovės pateiktos instrukcijos buvo teisingos. Vežimas trumpiausiu maršrutu per Briansko-Lgovo stotį atitiko 2010–2012 metų Tarptautinį prekinių traukinių formavimo planą. Šis planas derinamas tarp vežėjų ir, norint atlikti pervežimą, jei maršrutas jį atitinka, jo nereikia derinti papildomai. Problema iškilo ne dėl to, kad ieškovė nesuderino maršruto, o dėl to, kad vežėja pažeidė vežimo sutarties su atsakove sąlygas. Nagrinėjamu atveju CK 6.826 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikytinos, nes ieškovei (ekspeditorei) vežėja neatsako, pretenziją jai gali reikšti siuntėjas arba gavėjas (SMGS 29 straipsnio 1 paragrafas). Reikalavimo perleidimo sutartis nebuvo sudaryta.   
3. Teismų sprendimai paneigia šalių sutarties nuostatas, prieštarauja materialiosios teisės normoms, reglamentuojančioms sutarties galią, sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.193 straipsnio 1 dalis). Šalių sutartyje buvo nustatytas papildomų išlaidų atlyginimas, tiesioginių užsakovės (atsakovės) pretenzijų pateikimas vežėjai. Krovinių ekspedijavimo apimtis pagal sutartį yra gana plati (1.1, 2.1 punktai), tačiau konkretaus vežimo apimtis nustatoma pagal paraiškas, t. y. derinama kiekvieno vežimo atveju. Atsakovei buvo suteikta teisė naudotis vagonais tvarkant muitinės dokumentus Briansko-Lgovo stotyje tik 2 paras (komercinis pasiūlymas atsakovei), todėl teismų išvada, kad šalys buvo susitarusios dėl fiksuoto mokesčio už visą vežimą, nepagrįsta. Atsakomybę už trečiųjų asmenų veiksmus šalis prisiima tik tada, jei, vykdydama savo įsipareigojimus, juos pasitelkia (sutarties 9.9 punktas). Vežimo sutartį sudarė pati atsakovė, todėl ji ir atsakinga už vežėjos veiksmus. Pretenzijas vežėjui ji turi teikti savarankiškai. Taigi atsakovė turėjo kreiptis į trečiąjį asmenį SMGS 29 straipsnyje nustatyta tvarka.
14. Atsakovė atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Teismai tinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius ir pagrįstai taikė nacionalines teisės normas bei sutarties nuostatas. Atsakovės ieškovei pateiktame užsakyme nurodyta, kad krovinys muitinės procedūroms atlikti turi būti pristatytas ne į paskirties geležinkelio stotį Argune, o į kitą stotį – Briansko-Lgovo, ir tik po to gabenamas gavėjui į paskirties stotį. Krovinio gavėjas importo mokesčius buvo sumokėjęs avansu būtent šioje stotyje veikiančioje muitinės įstaigoje, todėl kitur įforminti importo procedūros neturėjo galimybės. Tam, kad būtų užtikrintas toks krovinio vežimas, ieškovė turėjo jį suderinti su geležinkelio vežėju. Užsakyme atsakovė nurodė, kad reikalingas formavimo plano keitimas, tai buvo sudėtinė ieškovės ekspedijavimo paslaugų dalis. Ieškovė sutartimi įsipareigojo teikti 1.1, 2.1, 3.1 punktuose nustatytas paslaugas. Atsakovė sumokėjo ieškovei, inter alia, už vežimą. Pažeisdama sutartinę pareigą paaiškinti vežimo sąlygas, ieškovė priėmė sprendimą nederinti maršruto, dėl to krovinys nebuvo pristatytas į Briansko-Lgovo stotį. Taigi teismai pagrįstai konstatavo, kad ieškovė pažeidė sutartinius įsipareigojimus užtikrinti krovinio gabenimą suderintu maršrutu. Dėl to vežėjos kaltės klausimas nėra reikšmingas nepriklausomai nuo to, kuri šalis ją buvo pasitelkusi sutarčiai vykdyti. Remiantis SMGS 7 straipsniu, krovinių gabenimo tarpinės stotys siuntėjo iniciatyva važtaraštyje nenumatomos, gabenimas į jas derinamas su geležinkelių vežėju. Ieškovė pripažino, kad maršruto su trečiuoju asmeniu iš viso nederino.
2. SMGS ekspedijavimo santykius reglamentuoja tik specifiniais atvejais (važtapinigių sumokėjimo, vežimo sąlygų keitimo vežimo metu ir pan.). Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant krovinių vežimo geležinkeliais klausimus, taikytos nacionalinės teisės nuostatos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2012; 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18-378/2015, 2016 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-686/2016).
3. Teismų sprendimuose atskleista papildomų išlaidų ekspedijavimo santykiuose sąvoka. Šios išlaidos, inter alia, nepriklauso nuo šalių elgesio vykdant sutartį. Nagrinėjamu atveju jos priklausė nuo ieškovės elgesio, netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Atsakovė su vežėja tiesiogiai nebendravo, vežimo mokesčio jam nemokėjo, instrukcijų neteikė, visas vežimo organizavimo paslaugas (įskaitant vežimą) ji užsakė iš ieškovės ir jai sumokėjo. Pasirašydama SMGS važtaraščius, pildydama juos atsakovė veikė ne savo iniciatyva, o laikydamasi ieškovės nurodymų. Briansko-Lgovo stotis į krovinio vežimo maršrutą nepateko, važtaraštyje nurodomos tik išsiuntimo, paskirties ir pasienio stotys, o papildomi susitarimai dėl gabenimo per būtiną tarpinę pirmiau nurodytą stotį nebuvo sudaryti.   
4. Ieškovės nurodytas vežėjos tiesioginės atsakomybės atsakovei klausimas nagrinėtinas, jei būtų nustatyta, kad ekspedicijos sutartį ieškovė įvykdė tinkamai, o trečiasis asmuo pažeidė vežimo sutartį. Geležinkelio vežėjo atsakomybę reglamentuoja SMGS 23, 27, 28, 29 straipsnių, 10 priedo nuostatos, kuriose nurodyta, kad jis atsako už krovinio praradimą, sugadinimą, vėlavimą pristatyti krovinį, važtapinigių permoką, ne geležinkeliui priklausančio (privataus) vagono sugadinimą ar praradimą. SMGS 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad pretenzijas geležinkelio vežėjui dėl krovinio praradimo ar sugadinimo reiškia gavėjas arba siuntėjas, dėl vėlavimo pristatyti krovinį – gavėjas, dėl važtapinigių – gavėjas arba siuntėjas. SMGS 10 priede reglamentuojami atvejai, kai vagonas priklauso ne geležinkelio vežėjui, nustatyta, kad vagono savininkas arba jo įgaliotas asmuo turi teisę reikšti pretenzijas geležinkelio vežėjui dėl vagono apgadinimo arba praradimo. Kitų pagrindų neįtvirtinta. Šiuo atveju teisę reikšti pretenzijas, susijusias su vagonų naudojimu, vežėjai turėjo būtent ieškovė. Be to, pagal SMGS 10 priedo 31 straipsnį mokama kompensacija už krovinio pristatymo vėlavimą, o už ilgesnį vagonų naudojimą papildomai nemokama, t. y. geležinkelio vežėjo atsakomybė tokiu atveju ribota.
5. Šalys nesitarė dėl krovinio vežimo trukmės, vagonų naudojimo terminų, jos susitarė dėl fiksuotos kainos, todėl nėra pagrindo teigti, kad už ilgesnį vagonų naudojimą turi būti sumokėta papildomai. Be to, ieškovė, kaip pati pripažino, nėra vagonų savininkė, juos nuomojasi, todėl nepagrįstai prašo priteisti iš atsakovės dvigubai didesnį mokestį. Papildomos sumos, jei būtų konstatuota, kad jų reikalaujama netesybų forma (sutarties priedo 2.4, 2.7 punktai), negali būti priteistos, nes suėjęs ieškinio senaties terminas.    

      Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl ekspeditoriaus teisę į papildomų išlaidų atlyginimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo

15. Šioje byloje sprendžiama, ar ieškovė, atlikusi krovinių ekspedijavimo paslaugas, kurių apimtis nustatyta šalių sudarytoje krovinių ekspedicijos sutartyje, turi teisę į papildomų išlaidų, susidariusių dėl ieškovei priklausiusių vagonų naudojimo šiam vežimui ilgesnį laiką, nei buvo numatyta, dėl vežėjos kaltės, atlyginimą vadovaujantis krovinių ekspedicijos sutarties 5.7 punktu arba bendraisiais sutartinės civilinės atsakomybės pagrindais (CK 6.256 straipsnis).
16. Vertinant ekspeditorės patirtas išlaidas svarbi yra CK 6.824 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos ekspedicijos sutarties sampratos analizė. Krovinių ekspedicijos sutartimi viena šalis (ekspeditorius) įsipareigoja už atlyginimą kitos šalies – užsakovo (užsakovo kliento) – lėšomis teikti arba organizuoti sutartyje numatytas paslaugas, susijusias su krovinių vežimu (CK 6.824 straipsnio 3 dalis). Aplinkybė, kad ekspeditorius teikia ar organizuoja sutartyje nurodytas paslaugas užsakovo lėšomis, a priori nesuponuoja, kad bet kokios ekspeditoriaus patirtos išlaidos vykdant ekspedicijos sutartį užsakovo turi būti atlyginamos. Ekspeditoriaus patirtos išlaidos, priklausomai nuo aplinkybių, teisiškai gali būti kvalifikuojamos skirtingai.
17. Gali būti išlaidų, kurios nebuvo nurodytos sudarant sutartį, tačiau dėl kurių ekspeditorius ir užsakovas susitarė jau vykdydami sutartį. Nagrinėjamoje byloje tokių išlaidų kvalifikavimo analizė nėra aktuali.
18. Ekspeditoriaus patirtos išlaidos vykdant ekspedicijos sutartį gali būti kvalifikuojamos kaip ekspeditoriaus nuostoliai, patirti dėl to, kad užsakovas nevykdė ar netinkamai vykdė ekspedicijos sutartį. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, kurių pagrindu atlygintinos ekspeditoriaus patirtos išlaidos, yra nurodęs, kad vertinant ekspeditoriaus patirtas išlaidas šiuo aspektu svarbi yra CK 6.824 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos ekspedicijos sutarties sampratos analizė. Šios nutarties 16 punkte minėta, kad pagal šią sampratą ekspeditorius teikia arba organizuoja sutartyje nurodytas paslaugas užsakovo lėšomis. Ši esminė ekspedicijos sutarties savybė suponuoja ekspeditoriaus pareigą veikti naudingiausiomis užsakovui sąlygomis pagal jo nurodymus, o kai šių nėra, – pagal įprastos verslo praktikos reikalavimus. Kartu tai reiškia ekspeditoriaus pareigą informuoti užsakovą apie visas aplinkybes, kurios turi reikšmės užsakovo išlaidoms, nebent tokios aplinkybės buvo žinomos arba turėjo būti žinomos užsakovui. Prisiimtiems ekspeditoriaus įsipareigojimams tiesioginę reikšmę gali turėti užsakovo veiksmai ar neveikimas, todėl užsakovas pagal ekspedicijos sutartį turi elgtis taip, kad savo veiksmais (ar neveikimu) nepadarytų nuostolių ekspeditoriui. Nustačius, kad užsakovas netinkamai vykdė sutartį, svarbu būtų nustatyti nuostolius bei priežastinį ryšį kaip sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas. Ekspedicijos sutartis sudaroma verslo tikslais, todėl kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga nėra teisiškai reikšminga (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Be to, sutartinės civilinės atsakomybės taikymui reikšmingos ir kitos CK šeštosios knygos XXII skyriaus antrame skirsnyje išdėstytos taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3462/2010).
19. Byloje nustatyta, o kasacinis teismas remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (CPK 353 straipsnio 1 dalis), kad atsakovės veiksmai atitiko šalių sudarytos krovinių ekspedicijos sutarties sąlygas, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad ekspeditorės patirtos papildomos išlaidos yra jos nuostoliai, patirti dėl to, kad užsakovė nevykdė ekspedicijos sutarties ar ją vykdė netinkamai.
20. Šis kasacinio teismo pateikiamas teisės aiškinimas, inter alia, eliminuoja bet kokias sutartinės civilinės atsakomybės galimybes, kai nėra neteisėtų užsakovo veiksmų. Taip pat paneigiama ekspeditoriaus teisė į papildomų išlaidų atlyginimą, jei jos kilo dėl paties ekspeditoriaus netinkamų veiksmų (neveikimo).
21. Vertinant šios bylos aplinkybes, konstatuotina, kad sutartinė civilinė atsakomybė atsakovei nekyla, nes nėra nustatyta jos veiksmų, pažeidžiančių ekspedicijos sutarties sąlygas.
22. Tuo tarpu vertindamas ieškovės veiksmų atitiktį ekspedicijos sutarties sąlygoms, kasacinis teismas prieina prie išvados, kad ieškovė, sutartimi įsipareigojusi vykdyti krovinių gabenimo kontrolę (sutarties 2.1 punktas), o tai visų pirma apima tikslią vežimo sutarties sąlygų, nustatytų važtaraštyje, kuriuo, vadovaujantis 1951 m. Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo 7 straipsnio 1 dalimi, įforminama vežimo sutartis, vykdymo kontrolę, šios sąlygos neįvykdė taip, kaip reikalauja sutarčių vykdymo taisyklės ir gera verslo praktika (CK 6.200, 6.204 straipsniai).
23. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė (CPK 353 straipsnio 1 dalis), kad krovinys buvo nugabentas į kitą pasienio muitinės postą, nei nurodyta važtaraštyje. Ieškovė neįrodė, kad būtų ėmusis būtinų (įprastų) veiksmų vežimo sutarčiai vykdyti atsakovės nustatytomis sąlygomis. Taip pat neįrodė, kad jos veiksmų, kuriais buvo siekiama sutartį įvykdyti kuo ekonomiškiausiu atsakovei būdu, nepaisė trečiasis asmuo.
24. Todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad susidariusias papildomas išlaidas nulėmė pačios ekspeditorės netinkamas ekspedicijos sutarties vykdymas. Tokių išlaidų atlyginimas užsakovės sąskaita ekspedicijos sutartyje nenustatytas, nes aiškinant sutarties 5.7 punkte įtvirtintas sąlygas dėl faktinių išlaidų ekspeditorei atlyginimo užsakovės sąskaita nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad užsakovė aiškiai išreiškė savo valią atlyginti bet kokias papildomas išlaidas, net ir atsiradusias dėl ieškovės netinkamo ekspedicijos sutarties vykdymo.
25. Vadovaujantis šios nutarties 18 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika, ekspeditorės patirtos išlaidos teisiškai galėtų būti kvalifikuotos kaip papildomos išlaidos, atlygintinos pagal ekspedicijos sutarties numanomą sąlygą ir tada, kai šalys dėl tokių išlaidų aiškiai nebuvo susitarusios. Tačiau kaip tokios gali būti kvalifikuojamos tik papildomos savo prigimtimi išlaidos, t. y. neaptartos sutartyje išlaidos, kurių šalys protingai negalėjo numatyti sudarydamos sutartį, nepriklausančios nuo šalių elgesio vykdant sutartį bei susijusios su krovinio gabenimo procesu nuo išsiuntimo iki paskirties vietos ir būtinos tam, kad ekspedicijos sutartis būtų įvykdyta. Byloje nenustatyta, kad būtų šios kasacinio teismo praktikoje apibrėžiamos papildomų išlaidų ekspeditorei atlyginimo sąlygos.
26. Dėl ieškovės argumentų, grindžiamų SMGS, kasacinis teismas pažymi, kad šis susitarimas, pirma, iš esmės krovinių ekspedijavimo teisinių santykių nereglamentuoja, ekspeditorius yra minimas tik nuostatose, susijusiose su važtapinigių mokėjimu ir maršruto keitimu, antra, ginčas yra kilęs ne tarp vežėjos ir užsakovės vežimo sutarties pagrindu, o tarp krovinių ekspeditorės ir užsakovės krovinių ekspedicijos sutarties pagrindu (sutarties vykdymo), todėl pripažinus, kad ieškovės patirtos papildomos išlaidos atsirado dėl pačios ieškovės netinkamo ekspedicijos sutarties sąlygų vykdymo, nepagrįsti ir šiai bylai reikšmės neturi ieškovės argumentai, kad visas pretenzijas dėl netinkamo vežimo sutarties vykdymo atsakovė turėjo pateikti vežėjai, remdamasi SMGS 29 straipsniu.
27. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad, remiantis kasacinio skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos ieškovei neatlygintinos. Atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad ji patyrė 544,50 Eur išlaidų advokato pagalbai ir 124,20 Eur vertimo išlaidų. Šių išlaidų atlyginimas atsakovei priteistinas iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.14 punktai).
29. Kasacinis teismas patyrė 13,42 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2016 m. birželio 27 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš kasatorės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis). 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei UAB „Daily Trade and Forwarding“ (j. a. k. 302671129) iš ieškovės UAB „Railana“ (j. a. k. 301733720) 668,70 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt aštuonis Eur 70 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš ieškovės UAB „Railana“ (j. a. k. 301733720) 13,42 Eur (trylika Eur 42 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                   Sigitas Gurevičius

           Gintaras Kryževičius

                                                                                                                       Donatas Šernas