Civilinė byla Nr. 2A-816-638/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01999-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.6.; 1.3.2.9.10.7

 (S)

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos polistirenas“, tretieji asmenys R. D., A. Ž., L. B., K. C., S. B., R. V., P. K., R. K., R. G., dėl darbo ginčo nagrinėjimo teisme.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, pripažinti, jog ieškovas yra teisėtas penktas UAB ,,Baltijos polistirenas“ darbo tarybos narys laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 19 d. iki 2020 m. gruodžio 19 d., atnaujinti praleistą 3 mėnesių terminą kreipimuisi į darbo ginčų komisiją ( toliau – DGK) ir patenkinti jo DGK pateiktą ieškinį.

2.       Ieškovas nurodė, kad 2018 m. lapkričio 28 d. kreipėsi į DGK, tačiau jo prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo atsisakytas nagrinėti. Darbovietėje buvo pažeista jo teisė būti išrinktu darbo tarybos nariu. UAB ,,Baltijos polistirenas“ 2017 m. gruodžio 18-19 dienomis vyko darbo tarybos rinkimai. Į darbo tarybą vietoje 5 narių buvo renkami tik 3, ir dėl šios priežasties į darbo tarybą ieškovas nepateko. Rinkimų pažeidimus nustatė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyrius (toliau – VDI) ir įvardijo 2018 m. lapkričio 5 d. pranešime. Įmonėje buvo surengti nauji rinkimai, tačiau, ieškovo vertinimu, šie rinkimai yra neteisėti, kadangi jie neturėjo būti rengiami. Pirmuosiuose rinkimuose išrinktas gamybos direktorius K. C. negalėjo būti išrinktas darbo tarybos nariu, o vietoje jo turėjo teisę būti ir buvo išrinktas ieškovas. Dėl DK nuostatų pažeidimų atsakovė iš jo yra atėmusi teisę būti darbo tarybos nariu, iki šiol neatstato šios pažeistos teisės. Dėl DK nuostatų pažeidimų, ieškovo pažeistų teisių atstatymo, jo garbės ir orumo pažeminimo, diskriminacijos ieškovas patyrė neturtinę, moralinę, psichologinę žalą, dvasinius išgyvenimus ir kitus nepatogumus, jaučiasi pažemintas pareigybėse ir paniekintas (t. 1, b. l. 3–6, 147–148).

3.       Atsakovė UAB ,,Baltijos polistirenas“ atsiliepimu prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad darbo tarybos rinkimai vyko 2017 m. gruodžio 18-19 dienomis, taigi, apie galimai pažeistas savo teises ieškovas sužinojo anksčiau, o į DGK kreipėsi praleidęs numatytą 3 mėnesių terminą. Darbo tarybos rinkimus vykdo darbo tarybų rinkimų komisija, o darbdaviui yra draudžiama daryti įtaką darbuotojų atstovų sprendimams ar kitaip kištis į darbuotojų atstovų veiklą. Darbdavys turėjo pareigą sudaryti darbo tarybos rinkimų komisiją. Šią pareigą darbdavys įvykdė, todėl nėra vieno iš pagrindinių civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų. Atsakovė pažymi, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) normų pažeidimas savaime nereiškia, kad asmuo patyrė žalą. Nei žalos fakto, nei žalos dydžio ieškovas neįrodinėja. Atsakovė taip pat nurodė, kad į darbo tarybos narius per pirmuosius rinkimus išrinktas gamybos direktorius K. C. galėjo būti darbo tarybos nariu ir neprivalėjo būti iš jos šalinamas. Darbo taryba pati, o ne darbdavio iniciatyva, priėmė sprendimą nutraukti savo veiklą. Surengus naujus darbo tarybos rinkimus, ieškovas surinko 8 balsus ir liko penkioliktoje vietoje (1 t., b. l. 141–145).

       I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno 

5.       Teismas nurodė, kad DGK sprendimu atsisakė nagrinėti ieškovo prašymą jam praleidus 220 straipsnio 1 dalyje numatytą kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminą ir DGK jo neatnaujinus. Susiklosčiusioje situacijoje teismo sprendimas dėl ieškinio reikalavimo pripažinti, jog ieškovas minėtą terminą praleido dėl svarbios priežasties, negali sukelti ieškovui jokių teisinių padarinių, nes teismui įstatymo nesuteikti įgaliojimai atnaujinti kreipimosi į DGK terminus, o šalių ginčas, persikėlęs į teismą, pakartotinai DGK nebegali būti nagrinėjamas.

6.       Teismas nurodė, kad iš 2017 m. gruodžio 20 d. darbo tarybos rinkimų komisijos posėdžio protokolo Nr. 3 matyti, jog ieškovas į darbo tarybą nebuvo išrinktas, darbo tarybos sprendimas, kuriuo patvirtinami ieškovo kaip naujo darbo tarybos nario įgaliojimai, nebuvo priimtas. Teismas pažymėjo, kad 2017 m. gruodžio 20 d. išrinkta darbo taryba 2018 m. lapkričio 15 d. nutraukė veiklą ir konstatavo veiklos pabaigą. Ieškovas, 2018 m. gruodžio 5-6 dienomis įvykus naujiems darbo tarybos rinkimams, į darbo tarybą nebuvo išrinktas. Ieškovas 2020 m. sausio 30 d. posėdyje paaiškino, jog į rinkimų komisiją su prašymu ištaisyti per rinkimus padarytus pažeidimus nesikreipė. Ieškinys DGK buvo pateiktas 2018 m. lapkričio 26 d., t. y. dar neįvykus antriesiems rinkimams. Teismas padarė išvadą, jog ieškovas turėjo galimybę inicijuoti antrųjų rinkimų pažeidimų (jei tokių buvo, jo manymu) šalinimą DK 171 straipsnio 14 dalies nustatyta tvarka, nes pats juose ir dalyvavo, tačiau to nepadarė. Teismas vertino, kad byloje nėra duomenų apie pirmosios ar antrosios atsakovės sudarytos darbo tarybos rinkimų komisijos priimtą sprendimą dėl prašymo ištaisyti pažeidimus, reikalavimas panaikinti tokį sprendimą byloje nepareikštas, nepateiktas teismo sprendimas panaikinti darbo tarybos rinkimų rezultatus. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo spręsti, jog šiuo metu bendrovėje veikiančios darbo tarybos sudėtis yra neteisėta ir ieškovas galėtų būti pripažintas jos nariu, nepaisant to, kad jis į ją nebuvo išrinktas. Teismas nurodė, kad iš ieškinio reikalavimo galima spręsti, jog ieškovas siekia būti pripažintu 2017 m. gruodžio 20 d. išrinktos darbo tarybos nariu. Tačiau darbo taryba vienbalsiai 2018 m. lapkričio 15 d. nutraukė veiklą ir konstatavo veiklos pabaigą. Teismas vertino, kad veikla pasibaigė DK 176 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu. DK nuostatos nenumato, kad bendrovėje gali veikti daugiau kaip viena darbo taryba. Teismas padarė išvadą, jog pirmosios sudėties darbo taryba (K. C., A. B. ir P. K.) nebeegzistuoja, esamos sudėties darbo taryba veikia nuo 2018 m. gruodžio 7 d., ieškovas į ją nebuvo išrinktas, todėl ieškinio reikalavimas pripažinti ieškovą darbo tarybos nariu nuo 2017 m. gruodžio 19 d. negali būti tenkinamas.

7.       Teismas nustatė, jog 2017 m. gruodžio 18-19 dienomis bendrovėje vykusiuose darbo tarybos rinkimuose buvo renkama ir išrinkta darbo taryba iš 3 narių, kai rinkimų dieną vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius buvo daugiau kaip šimtas darbuotojų. Darbo taryba turėjo būti renkama iš 5 narių (t. 1, b. l. 170, DK 170 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vienu iš darbo tarybos narių buvo išrinktas trečiasis asmuo K. C., kuris yra darbdavį atstovaujantis asmuo (gamybos direktoriaus pareiginių nuostatų 37 punktas; tą konstatavo ir pati darbo taryba 2018 m. lapkričio 15 d. posėdyje (t. 1, b. l. 163)). Šiuos pažeidimus nustatė ir konstatavo Valstybinė darbo inspekcija (toliau – VD) 2018 m. lapkričio 2 d. reikalavimu pašalinti pažeidimus Nr. R1 1022-0009 (t. 1, b. l. 169–170). Teismas nurodė, kad tai yra pagrindas konstatuoti darbo tarybos rinkimų komisijos – trečiųjų asmenų R. D., A. Ž., L. B. – veiksmų neteisėtumą – DK 170 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 3 dalies nuostatų pažeidimą. Teismas pažymėjo, kad ieškovas byloje kėlė ir jo kaip atsarginio darbo tarybos nario nepripažinimo penktuoju darbo tarybos nariu, paaiškėjus aukščiau nurodytiems pažeidimams, teisėtumo klausimą. Teismas nurodė, kad DK nereglamentuoja, kokiu būdu turi būti šalinami VDI 2018 m. lapkričio 2 d. reikalavime nurodyti DK nuostatų pažeidimai. DK 172 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbuotojas, esantis atsarginių darbo tarybos narių sąraše, darbo tarybos nariu vietoj narystę darbo taryboje pabaigusio darbuotojo tampa nuo darbo tarybos sprendimo, kuriuo patvirtinami jo, kaip naujo darbo tarybos nario, įgaliojimai, priėmimo. Teismo vertinimu, byloje nenustatyta, jog kurio nors iš 2017 m. gruodžio 20 d. išrinktos darbo tarybos narių įgaliojimai būtų pasibaigę DK 172 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais, VDI konstatavus minėtus pažeidimus. Teismas sprendė, kad 2017 m. gruodžio 20 d. išrinktos sudėties darbo taryba 2018 m. lapkričio 15 d. nutraukė veiklą ir pasiūlė bendrovės vadovui sudaryti naują rinkimų komisiją darbo tarybos rinkimams. Teismas nurodė, kad 2018 m. gruodžio 7 d. įvyko nauji darbo tarybos rinkimai, kuriuose buvo išrinkta darbo taryba iš 5 narių be K. C.. Todėl nėra pagrindo spręsti, jog tokie veiksmai pažeidžia DK ar kitų teisės aktų nustatytą teisinį reglamentavimą, ir nėra pagrindo šiuos veiksmus pripažinti neteisėtais. Teismas sprendė, kad ieškinyje nenurodytos konkrečios aplinkybės, leidžiančios daryti prielaidą, jog ieškovas buvo diskriminuojamas DK 26 straipsnio 1 dalyje nustatytais ar kitais pagrindais. Teismas pažymėjo, kad abiejuose rinkimuose ieškovas gavo po 8 balsus ir pagal šį balsų skaičių buvo atitinkamai išreitinguotas tarp kitų dalyvių. Teismas padarė išvadą, kad į pirmąją darbo tarybą jis nebuvo paskirtas ne dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės ir pan., o dėl to, kad darbo taryba buvo renkama iš trijų narių, ir kiti dalyviai gavo daugiau balsų už ieškovą.

8.       Teismas nurodė, kad ieškovas pateikė 2018 m. gruodžio 31 d. medicininį pažymėjimą, kuriame pažymima, kad jis 2018 m. gruodžio 31 d. apsilankė gydytojo psichiatro konsultacijoje, nustatyta preliminari diagnozė Z73.3 – stresas, neklasifikuojamas kitur, diagnozės patikslinimui planuojamas tolesnis psichologinis ištyrimas (t. 1, b. l. 187). Pateikti receptai patvirtina, jog ieškovui buvo išrašyti receptiniai vaistai (t. 1, b. l. 188–189; t. 2, b. l. 9, 32). Taip pat 2019 m. rugsėjo 24 d. medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodoma, kad ieškovui nustatyta erekcijos sutrikimas; anamnezėje, be kita ko, nurodoma, jog būklė pablogėjusi apie 6 mėnesius (t. 2, b. l. 8). Teismas konstatavo, jog ieškovas yra patyręs dvasinių išgyvenimų, kurie gali būti laikomi jo neturtine žala. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovo pažeminimą pareigose ar paniekinimą. Ieškovas neturtinę žalą įrodinėja ir liudytojo R. M. parodymais, tačiau tiek paties ieškovo paaiškinimais, tiek liudytojo parodymais teismas nustatė, kad ieškovą su liudytoju ilgą laiką sieja draugiški santykiai, jie yra buvę klasiokai, liudytojas ieškovui surašė visus į bylą pateiktus procesinius dokumentus, konsultuoja ieškovą teisiniais klausimais, ieškovas yra įgaliojęs liudytoją atstovauti jį visose teismo įstaigose (t. 1, b. l. 197), liudytojas yra susipažinęs su visa bylos medžiaga. Teismas sprendė, jog liudytojo R. M. parodymais byloje remtis negalima, nes jis gali būti suinteresuotas padėti ieškovui pasiekti jam naudingą bylos išnagrinėjimo rezultatą.

9.       Teismas padarė išvadą, jog, net ir nesant byloje nustatytų darbo tarybos rinkimų nuostatų pažeidimų, t. y. K. C. nedalyvaujant rinkimuose ir renkant darbo tarybą iš 5 narių, nėra tikėtina, kad ieškovas būtų buvęs išrinktas į darbo tarybą, nes tiek per pirmuosius, tiek per antruosius rinkimus surinko tik po 8 balsus (iš 145 ir 246 balsų atitinkamai). Teismo vertinimu, tai įrodo priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos nebuvimą. Neįrodžius vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas.

       III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10.       Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 19 d. sprendimą nors iš dalies, arba sprendimą pakeisti ir priimti naują sprendimą, kad ginčą pagal kompetenciją ir nemokamai išnagrinėtų darbo ginčų komisija, priteisti nors neturtinę žalą, panaikinti visą skundžiamo teismo sprendimo nesąžiningą rezoliucinę dalį, priteisti iš kaltų asmenų solidariai lygiomis dalimis visas bylinėjimosi išlaidas.  Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Teismas pažeidė ieškovo konstitucinę teisę ir ieškovo teisminę gynybą, nes išnagrinėjo civilinę bylą be ieškovo atstovės advokatės. Todėl ieškovas nesugebėjo ginti savo pažeistų teisių, turtinių ir neturtinių interesų nurodytų ieškinyje ir visuose procesiniuose dokumentuose.

10.2.                      Teismas ignoravo liudytojo R. M. žodinius paaiškinimus, išsakytus 2020 m. sausio 30 d. teismo posėdyje, jų nevertino. Teismas pažeidė ieškovo materialines bei procesines teises, taip pat E. Ž. teisių apsaugos ir pagrindinių laisvių konvenciją bei kitus teisės aktus.

10.3.                      Ieškovas nepraleido termino pateikti prašymą DGK, ir ieškovo ieškinys turėjo būti nagrinėjamas darbo ginčų komisijoje, o ne teisme. 

10.4.                      Teismas privalėjo ieškinį tenkinti nors iš dalies ir priteisti neturtinę žalą ne tik iš atsakovės,   bet ir iš trečiųjų asmenų - komisijos pirmininkės R. D. ir komisijos narių A. Ž., L. B. - solidariai.

11.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Teismas 2020 m. sausio 30 d. vykusio posėdžio metu įvertino ieškovo atstovės neatvykimo priežastį, tai, jog ji nepateikė neatvykimą pateisinančių dokumentų, ir, kaip matyti iš ieškovo paaiškinimų posėdžio metu, ieškovas net pats nežinojo, jog jo advokatės nebus. Be to, pati advokatė savo prašyme nurodė, jog ji sutinka, jog posėdis vyktų jai nedalyvaujant.

11.2.                      Teismas pagrįstai sprendė, jog liudytojo R. M. parodymais remtis negalima. Visos aplinkybės, apie kurias liudijo R. M., iš esmės jam tapo žinomos iš paties ieškovo. R. M. pats asmeniškai ar kartu su ieškovu niekada nedalyvavo nei darbo tarybos rinkimuose, nei darbo tarybos rinkimų komisijos veikloje. Todėl negalėjo ir negali pateikti jokių paaiškinimų, susijusių su ieškovo (ne)išrinkimu į darbo tarybą.

11.3.                      Darbo ginčų komisija savo kompetencijos ribose atsisakė nagrinėti prašymą dėl praleisto 3 mėnesių kreipimosi termino ir šio termino neatnaujino, kadangi ieškovas neprašė jo atnaujinti. Teismas pagrįstai nagrinėjo bylą iš esmės, neperduodamas jos nagrinėti darbo ginčų komisijai.

11.4.                      Nesant visų būtinųjų atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, kaltės, žalos ir priežastinio ryšio), ieškovo reikalavimas priteisti neturtinę žalą negali būti tenkinamas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

13.       Teisme 2020 m. balandžio 16 d. gauti iš Kauno apylinkės teismo persiųsti apelianto papildomi dokumentai: dublikas-pareiškimas-atsiliepimas į atsakovo atstovės advokatės R. D. atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, šio pareiškimo priedai – tas pats atsakovės atsiliepimas į apeliacinį skundą, 2018 m. lapkričio 15 d. Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus atsakymas ieškovui, Kauno apylinkės teismo lydraštis, 2018 m. spalio 8 d. ieškovo pareiškimas darbo inspekcijai ( t.3, b.l. 44-61). Šie dokumentai atsisakytini priimti, nes (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti ( papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama.

14.       Apeliantas (toliau – ir ieškovas) nurodo, kad teismas pažeidė jo konstitucinę teisę į teisminę gynybą, nes išnagrinėjo bylą nedalyvaujant ieškovo advokatei. Apeliantas konkrečiai nenurodo, kokį Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsnį ieškovo atžvilgiu pažeidė pirmosios instancijos teismas. Taip pat apeliantas nurodo, kad byla išnagrinėta pažeidžiant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį, nes teismas jam neleido kartu su advokate ginti pažeistų turtinių ir neturtinių teisių.

15.       Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nustatant kiekvieno asmens pilietines teises ir pareigas ar jam pareikštą baudžiamąjį kaltinimą, jis turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo. Teismo sprendimas turi būti paskelbtas viešai, tačiau spaudai ir publikai gali būti neleidžiama dalyvauti per visą teisminį nagrinėjimą ar jo dalį tiek, kiek to reikalauja visuomenės moralės, viešosios tvarkos ar valstybės saugumo interesai demokratinėje visuomenėje arba nepilnamečių ar bylos šalių privataus gyvenimo interesai, ar tada, kai, teismo nuomone, būtina dėl ypatingų aplinkybių, dėl kurių viešumas pažeistų teisingumo interesus.  

16.       E. Ž. Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. E. Ž. Teisių Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad galimybė bylos šalims dalyvauti teisminiame nagrinėjime išplaukia iš Konvencijos 6 straipsnio paskirties ir tikslų (žr. 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35). Šalių lygiateisiškumo principas, kuris yra teisės į teisingą teismą sudedamoji dalis, reikalauja, kad kiekvienai bylos šaliai būtų sudaryta tinkama galimybė pristatyti savo poziciją tokiomis sąlygomis, kad ji neatsidurtų žymiai blogesnėje padėtyje negu priešinga bylos šalis (žr., pvz., 2017 m. sausio 17 d. sprendimo byloje Gakharia prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13, par. 32). Taip pat EŽTT atkreipia dėmesį, kad Konvencija reikalauja organizuoti teismo procesą tokiu būdu, kad būtų užtikrintas greitas ir efektyvus teisminis procesas (2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 72). Todėl turi būti užtikrinta pusiausvyra tarp efektyvaus teisminio proceso ir dokumentų adresato interesų (2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 75).

17.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad esminiai teisingo teismo proceso elementai yra šalies teisė dalyvauti bylos nagrinėjime, laisvai pristatyti savo poziciją teismui, būti išklausytai. Apeliantas neginčija, kad jis dalyvavo bylą nagrinėjant teisme, turėjo galimybę pasisakyti, išdėstyti teismui savo poziciją, todėl kolegija konstatuoja, kad esminės Konvencijos garantuojamos teisės ieškovo atžvilgiu nebuvo pažeistos.

18.       Pažymėtina, kad apeliantas naudojosi byloje atstovų advokatų pagalba, nes Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos (toliau- VGTPT) Kauno skyriaus 2019 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškovui buvo paskirta advokatė A. G.-M. ( t.1, b.l. 63), vėliau paties ieškovo prašymu antrinės teisinės pagalbos skyrimas buvo nutrauktas VGTPT 2019 m. birželio 19 d. sprendimu ( t.1, b.l. 109), o 2019 m. gruodžio 4 d. ieškovas sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį su advokate D. M. ( t.2, b.l. 58), advokatė dalyvavo 2019 m. gruodžio 5 d. teismo posėdyje. Aplinkybė, kad advokatė neatvyko į 2020 m. sausio 30 d. teismo posėdį, nereiškia, kad apeliantui nebuvo galimybės konsultuotis su advokate iki posėdžio dienos, išdėstyti savo poziciją tiek procesiniuose dokumentuose, pateiktuose iki paskirto teismo posėdžio, tiek pačiame sausio 30 d. teismo posėdyje. Pagaliau ir apeliaciniame skunde ieškovas turėjo galimybę išdėstyti tuos argumentus, kurių, jo nuomone, neišdėstė anksčiau. Todėl kolegija sprendžia, kad advokatės neatvykimas į vieną teismo posėdį ir pirmosios instancijos teismo nutartis nagrinėti bylą atstovei neatvykus, nelaikyti apelianto teisių pažeidimu nei Konstitucijos nei Konvencijos prasme.

19.       Apeliantas taip pat nurodė, kad jo atžvilgiu buvo pažeisti Konvencijos 13,14,17 ir 18 straipsniai, jis buvo diskriminuojamas. Teisėjų kolegija vertina, kad šie apelianto teiginiai yra abstraktūs ir nepagrįsti. Konvencijos 13 straipsnis nustato, kad kiekvienas, kurio teisės ir laisvės, pripažintos šioje Konvencijoje, buvo pažeistos, turi teisę pasinaudoti efektyvia teisine gynyba valstybiniuose organuose, nesvarbu, ar tai padarė einantys oficialias pareigas asmenys – ieškovas tokia teisine gynyba naudojosi, nes kreipėsi į teismą, jo byla buvo nagrinėjama ir išnagrinėta; 14 straipsnis nustato, kad naudojimasis šios Konvencijos pripažintomis teisėmis ir laisvėmis turi būti garantuojamas be jokios diskriminacijos dėl lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ir kitokių įsitikinimų, nacionalinės ar socialinės kilmės, priklausymo tautinei mažumai, nuosavybės, gimimo ar kitokio statuso - apeliantas nenurodė jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti prielaidą, kad jis buvo diskriminuojamas teismo proceso eigoje;  17 straipsnis nustato, kad jokia šios Konvencijos nuostata negali būti aiškinama kaip suteikianti kuriai nors valstybei, grupei ar asmeniui teisę vykdyti kokią nors veiklą ar atlikti kokius nors veiksmus, kuriais siekiama panaikinti kokias nors šioje Konvencijoje numatytas teises ir laisves ar jas daugiau apriboti nei numatyta šioje Konvencijoje; 18 straipsnis nustato, kad apribojimai, leidžiami pagal šią Konvenciją joje skelbiamoms teisėms ir laisvėms, negali būti taikomi jokiems kitiems tikslams negu tie, kuriems jie įvesti – apeliantas nenurodė, kaip konkrečiai šie Konvencijos straipsniai buvo pažeisti apelianto atžvilgiu ar jo inicijuotame procese.

20.       Apelianto dėstomi argumentai, kad jis nepraleido termino kreiptis į Darbo ginčų komisiją, neturi teisinės reikšmės priimto teismo sprendimo pagrįstumui  ir teisėtumui. DK 231 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos, reglamentuojančios, kad teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės ir kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, reiškia, jog teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nėra suteikta. Teismas CPK nustatyta tvarka nagrinėja ginčą iš esmės, t. y. nustatydamas ginčijamas šalių materialiąsias teises bei pareigas išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-701/2019). Kreipimosi į darbo ginčų komisiją faktas, nepaisant to, ar darbo ginčų komisija priėmė nagrinėti skundą, ar nepriėmė, reikšmingas tik nustatant, ar buvo pasinaudota privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka. Šiuo atveju ieškovas išankstine ikiteismine ginčo sprendimo tvarka pasinaudojo, dėl to jokio ginčo nebuvo.

21.       Ieškovas iš esmės reiškė du reikalavimus: pripažinti jį darbo tarybos nariu tam tikru laikotarpiu ir priteisti jam žalos atlyginimą iš atsakovės UAB „Baltijos polistirenas“.

22.       Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad ieškovas, nesutikdamas su darbo tarybos rinkimų rezultatais, turėjo juos ginčyti DK 171 str. 14 dalyje nustatyta tvarka. Pagal įstatymų leidėjo nustatytą teisinį reguliavimą, neteisėtai išrinktos darbo tarybos rinkimų rezultatai teismo gali būti panaikinti, tačiau teismui nesuteikti įgaliojimai pripažinti asmenį buvus darbo tarybos nariu, jeigu jo išrinkimas nebuvo patvirtintas. Todėl ieškovo pareikštas reikalavimas negalėjo būti tenkinamas ir dėl savo ydingumo nustatyto įstatyminio reguliavimo atžvilgiu.

23.       Reikalavimas priteisti žalos (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) atlyginimą gali būti tenkinamas tuo atveju, jeigu įrodomi visi žalos atlyginimo teisinio santykio elementai: neteisėta veika, padaryta žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos, ir, įstatymo nustatytais atvejais, pažeidėjo kaltė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė atsakovės, t. y. UAB „Baltijos polistirenas“ neteisėtų veiksmų, nes pagal DK 171 str. 2 d. darbo tarybos rinkimus vykdo ir rezultatus tvirtina rinkimų komisija, o ne darbdavys. Apelianto argumentai, kad žala turėjo būti priteista iš trečiųjų asmenų, yra teisiškai nepagrįsti dar ir todėl, kad pagal pareikštus materialinius teisinius reikalavimus civiliniame procese atsako tik atsakovai, o ne tretieji asmenys ( CPK 41,42 str.str.). Pažymėtina ir tai, kad apeliantas neįrodė ne tik atsakovo neteisėtų veiksmų, bet ir neįrodė jo patirtos žalos fakto, nes vien tik sveikatos būklės pažyma neparodo priežasties, dėl kurios tas ar kitas sveikatos sutrikimas atsirado.  

24.       Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Civiliniame procese galiojančios bendrosios taisyklės įpareigoja teismą, vertinantį įrodymus, patikrinti kiekvieno jų sąsajumą, leistinumą, ryšį su kitais įrodymais, taip pat tai, ar nėra tarp jų prieštaravimų; teismas privalo įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai patikimi. Teismai turi vertinti įrodymus, vadovaudamiesi nurodytomis įrodinėjimo taisyklėmis ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-611/2017). Šios taisyklės galioja ir vertinant liudytojų parodymus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė liudytoju apklausto R. M. parodymus, nes teismo posėdžio metu buvo nustatyta, kad R. M. bylos aplinkybes sužinojo ne betarpiškai iš nepriklausomų šaltinių, o iš paties ieškovo. Kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti R. M. parodymų.

25.       Apelianto dėstomos aplinkybės, kad teismas turėjo kitaip išnagrinėti jo ieškinį, tenkinti reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, yra iš esmės ieškinio ir kitų procesinių dokumentų pakartojimas nenurodant jokių teisinių argumentų. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir E. Ž. Teisių Teismo praktikoje (LAT 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

26.       Be to, pažymėtina ir tai, jog pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).

27.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias žalos atlyginimo teisinius santykius (CK 6.263 str., 6.279 str.), darbo tarybos rinkimų rezultatų vertinimo ir kontrolės teisinį reguliavimą ( DK 171 str.), tinkamai įvertino įrodymus (CPK 185 str.) ir teisingai išnagrinėjo bylą. Todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, apeliacinis skundas atmestinas.

28.       Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme nekeičiamas. Apelianto išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovės išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudaro 1122,88 Eur, jos priteistinos iš apelianto. Valstybės turėtos išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą apeliacinėje instancijoje yra 48,14 Eur. Jos priteistinos iš ieškovo ( CPK 96 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo R. R., a.k(duomenys neskelbtini) atsakovei UAB “Baltijos polistirenas“, įm.k. 160421364, 1122,88 Eur ( tūkstantį šimtą dvidešimt du eurus ir 88 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš ieškovo R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 48,14 Eur ( keturiasdešimt aštuonis eurus ir 14 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.  

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Žibutė Budžienė

Evaldas Burzdikas

                                            Diana Labokaitė