Civilinė byla Nr. 2-530-370/2019

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00501-2013-7

        Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.6 

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal Z. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-1099-273/2019, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo Z. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 4 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo Z. V. pareiškimas dėl nušalinimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. A2-1099-273/2019 pagal pareiškėjo         Z. V. prašymą atnaujinti procesą Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-98-230/2019 (buv. Nr. B2-212-230/2018), kurioje Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi UAB „FF LIZINGAS“ bankrotas pripažintas tyčiniu.

2.       Pareiškėjas Z. V. pateikė prašymą Kauno apygardos teismui nusišalinti nuo civilinės bylos Nr. A2-1099-273/2019 nagrinėjimo. Pareiškėjo prašymas Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartimi netenkintas.

3.       Pareiškėjas Z. V. teismui pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, prijungti BUAB „FF LIZINGAS“ bankroto bylą Nr. B2-98-230/2019.

4.       Pareiškėjas nurodė, kad proceso atnaujinimo klausimas negali būti išspręstas nešališkai, nes Kauno apygardos teismo teisėjai nepasisakys dėl savo kolegos teisėjo G. Koriagino veiksmų / neveikimo.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Kauno apygardos teismas 2019 m. sausio 24 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 4 d. nutarties.

6.       Teismas nurodė, kad teismo nutartis, kuria netenkintas prašymas dėl teisėjo (visų teismo teisėjų) nušalinimo nuo civilinės bylos nagrinėjimo nėra apeliacinio apskundimo objektas, nes Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) tiesiogiai nėra numatyta teisė apskųsti tokią nutartį, be to, tokia nutartimi nėra užkertama galimybė tolesnei bylos eigai.

III.                      Atskirojo skundo argumentai

7.       Atskirajame skunde pareiškėjas Z. V. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nurodė, kad visam Kauno apygardos teismui reiškia nušalinimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Priešingai nei nurodė teismas, pareiškėjas prašė nusišalinti visų Kauno apygardos teisėjų, o ne pareiškė nušalinimą, teismas, atsisakydamas priimti atskirąjį skundą, nevertino pareiškėjo argumento, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. sausio 4 d. nutartimi pasisakė dėl reikalavimo, kurio pareiškėjas nereiškė. Tai patvirtina galimą viso Kauno apygardos teismo siekį, kad Kauno apygardos teismo teisėjo G. Koriagino veiksmų / neveikimo nevertintų kitas teismas. Tai suponuoja naują ir akivaizdų pagrindą reikšti nušalinimą visam Kauno apygardos teismui.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

9.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10.       CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Taigi teismo nutarčių, neatitinkančių bent vienos iš nurodytų sąlygų, negalima skųsti paduodant atskirąjį skundą.

11.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atsisakyta priimti jo atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 4 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo pareiškimas dėl nušalinimo. Pareiškėjas akcentuoja, kad nereiškė nušalinimo visiems Kauno apygardos teismo teisėjams, o prašė visų šio teismo teisėjų nusišalinti nuo civilinės bylos nagrinėjimo, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai. 

12.       CPK 64-66, 68-70 straipsniuose įtvirtintos nuostatos dėl bylą nagrinėjančio teismo sudėties ir nušalinimų. Esant CPK 65-66 straipsniuose nurodytoms aplinkybėms teisėjas privalo pats nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo. Tais pačiais pagrindais nušalinimą gali pareikšti ir byloje dalyvaujantys asmenys. Nušalinimas gali būti pareiškiamas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams; pateikiant pakartotinį nušalinimą, jis negali būti grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas (CPK 68 straipsnio 4-5 dalys). Taigi nuo bylos nagrinėjimo gali nusišalinti pats teisėjas, o byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, jog teisėjas ar konkretūs teisėjai neobjektyviai gali išspręsti bylą, turi teisę pareikšti nušalinimą.

13.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas 2018 m. gruodžio 27 d. procesiniame dokumente (gautas pirmosios instancijos teisme 2018 m. gruodžio 31 d.) suformulavo prašymą Kauno apygardos teismui nusišalinti nuo civilinės bylos nagrinėjimo, kuris vertintinas kaip teisiškai nekorektiškas, nes CPK nėra įtvirtintas teismo nusišalinimo institutas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo prašymą laikė pareiškimu dėl teisėjo(ų) nušalinimo.

14.       Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjo pareiškimas dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos nagrinėjimo, kuris buvo pareikštas kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo (pirmosios instancijos teisme gautas 2018 m. gruodžio 4 d.) yra išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2KT-178-943/2018, nušalinimo pareiškimo netenkinus. Kauno apygardos teismas 2019 m. sausio 4 d. nutartimi, nustatęs, kad pareiškėjas tais pačiais argumentais dėl Kauno apygardos teismo teisėjo G. Koriagino priimtų procesinių sprendimų ir / ar neveikimo grindžiamą nušalinimą visam Kauno apygardos teismui pateikė pakartotinai, pareiškėjo prašymo dėl nušalinimo netenkino. Atskiruoju skundu ginčydamas skundžiamą pirmosios instancijos nutartį pareiškėjas taip pat pateikė iš esmės tuos pačius argumentus.

15.       CPK teisės normos, įtvirtinančios proceso dalyvių teisę pareikšti nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui, teisėjo pareigą įstatymo nustatytais atvejais nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, taip pat klausimų, susijusių su teisėjo nu(si)šalinimu, nagrinėjimo tvarką, nenustato, kad nurodytais klausimais priimtos nutartys, nepriklausomai nuo to, ar nušalinimo pareiškimai buvo patenkinti ar ne, gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais. Tokios galimybės neįtvirtina ir kitos CPK nuostatos. Atsižvelgiant į tai, nutartys dėl teisėjo nu(si)šalinimo nepatenka į CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą.

16.       Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad nutartys, kuriomis išsprendžiami bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo klausimai, neužkerta kelio tolesnei bylos eigai ir neatima teisės byloje dalyvaujančiam asmeniui toliau dalyvauti byloje. Taigi tokios nutartys taip pat neatitinka ir CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto kriterijaus, įtvirtinančio galimybę apskųsti teismo nutartis atskiraisiais skundais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-915/2017).

17.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo Z. V. atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria išspręstas klausimas dėl Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo, padarė teisingą išvadą, jog atskirasis skundas negali būti priimtas, nes yra paduotas dėl nutarties, kuri negali būti apeliacijos objektas, tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias nutarčių apskundimą atskiraisiais skundais, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                 Danguolė Martinavičienė