Baudžiamoji byla Nr. 1-50-606/2020

                                                                        Teisminio proceso (Nr. 1-01-1-56553-2018-8)

                                                                Procesinio sprendimo kategorija:

                                1.2.4.1.2.8.;1.2.26.2.;2.3.6.4.5. (S)

 

 

 

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. lapkričio 6 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė,

sekretoriaujant Karolinai Gaubaitei, Aušrai Čybienei,

dalyvaujant prokurorams Jurijui Petuchovui, Arūnui Saunoriui,

kaltinamajam M. M., kaltinamojo gynėjui advokatui Dainiui Žiedui,

kaltinamajam A. P., kaltinamojo gynėjui advokatui Eligijui Karbauskui,

kaltinamajam J. Š., kaltinamojo gynėjui Jonui Butkui,

nukentėjusiajam L. B., nukentėjusiojo atstovui advokatui Edvardui Staponkui,

        viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. M., gimęs  (duomenys neskelbtini),  (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)  pilietis,  (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta -  (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis  (duomenys neskelbtini), virėju, teistas:

2016-07-08 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu 8 mėnesiams. 2017-07-04 išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro;

 

A. P., gimęs  (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis, lietuvis, gyvenamoji vieta -  (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis  (duomenys neskelbtini), gamybos darbuotoju, teistas:

2015-11-12 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 22 straipsnio 1 dalį – 180 straipsnio 1 dalį – paskyrus galutinę bausmę, laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vienerių metų ir šešių mėnesių laikotarpiui. 2017-06-02 išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro;

2016-04-11 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį -  baudžiamuoju įsakymu - 9 MGL bauda. 2016-04-18 baudą sumokėjo;

 

J. Š. (J. Š.), gimęs  (duomenys neskelbtini),  (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)  pilietis, gyvenamoji vieta –  (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis  (duomenys neskelbtini), aukštalipiu, neteistas;

kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje ir

n u s t a t ė : 

I.                      Įrodyta pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybės

 

Kaltinamieji M. M., A. P., J. Š. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir sunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų.

2018 m. lapkričio mėn. 25 d. apie 07 val., kaltinamieji M. M., A. P., J. Š., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, pašalinių žmonių akivaizdoje, demonstruodami aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, ignoruodami elementarias moralės bei elgesio normas, iš chuliganiškų paskatų pirtyje, esančioje adresu -  (duomenys neskelbtini), dėl mažareikšmės dingsties, neva jiems nepatiko, kad nukentėjusysis L. B. pasiskundė pirties šeimininkei dėl jų nepageidaujamo buvimo pirtyje, turėdami vieningą tyčią ir tikslą kuo stipriau sužaloti nukentėjusįjį L. B., apstojo pastarąjį pirties salėje, kaltinamieji J. Š. ir A. P. smogė ne mažiau kaip po du kartus kumščiu nukentėjusiajam L. B. į galvos sritį, po ko, kaltinamasis M. M. lauke pirties terasoje bandančiam pabėgti nukentėjusiajam L. B. smogė kumščiu vieną kartą į galvos sritį, nuo ko nukentėjusysis nugriuvo aukštielninkas, po ko kaltinamieji A. P., J. Š. ir M. M. spardė ir trypė gulinčio nukentėjusiojo L. B. galvą bei sudavė smūgius kumščiais į galvos sritį ir kitas kūno vietas, iš viso rankomis ir kojomis suduodami ne mažiau 10 smūgių, ko pasėkoje nukentėjusiajam L. B. buvo padaryti kūno sužalojimai: odos nubrozdinimai kairio peties srityje, kairėje alkūnėje, abiejose plaštakose ir dešinio kelio sąnario srityje, plačios poodinės kraujosruvos veide, apimant kaktos, kairės pusės smilkinio, abiejų akių vokų, skruostų bei žandų sritis, su kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, muštinės žaizdos kairio antakio srityje, nosies dešinio sparnelio srityje, viršutinės lūpos vidinėje pusėje su kraujosruvomis ir nubrozdinimais abiejų lūpų gleivinėse, daugybiniai veido kaulų lūžiai (nosies kaulų ir pertvaros, abiejų akiduobių vidinių ir apatinių sienų, abiejų viršutinių žandikaulių ančių visų sienų), kairės akiduobės viršutinės ir šoninės sienų atviras fragmentinis įspaustinis lūžis, pereinantis į kaktikaulio žvyną ir kaktikaulio kairį antį su jo sienų (priekinės ir užpakalinės) bei pertvaros pažeidimais, galvos smegenų sukrėtimas, ko pasėkoje dėl sunkios galvos traumos nukentėjusiajam L. B. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Tokiu būdu, kaltinamieji M. M., A. P. ir J. Š. sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo L. B. sveikatą ir pažeidė viešąją tvarką.  

 

II.                      Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

 

Kaltinamasis M. M. kaltu padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas prisipažino iš dalies ir nurodė, jog iš tiesų į pirties terasą išbėgusiam nukentėjusiajam L. B. kairės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į galvos sritį, tačiau neigė smūgį nukentėjusiajam sudavęs tyčia ir paaiškino, jog smūgį nukentėjusiajam sudavė ne norėdamas nukentėjusįjį sužaloti, o neteisingai įvertinęs situaciją.

Kaltinamasis M. M. paaiškino, jog 2018 m. lapkričio 25 d., apie 06-07 val., kartu su draugais grįžus į pirtį, kur su draugais šventė nukentėjusysis, pastarasis, sakydamas, kad jie yra nepageidaujami, norėjo juos iš pirties išvaryti ir to pasėkoje tarp nukentėjusiojo ir jo draugų kilo konfliktas. Nenorėdamas konfliktuoti, jis iš pirties išėjo. Netrukus, einant link automobilio, pirties terasoje išgirdo šauksmus, atsisuko ir tuomet pamatė link jo bėgantį nukentėjusįjį. Pagalvojęs, kad nukentėjusysis jį puola, impulsyviai sureagavęs, jis sudavė smūgį kumščiu nukentėjusiajam į galvos sritį, po ko, iš karto nubėgo. Ar nukentėjusysis nuo jo suduoto smūgio nukrito, jis nematė. Kaltinamasis M. M. nurodė, jog, pirtyje prasidėjus konfliktui, kartu su juo iš pirties į lauką išėjo ir A. P., be to, nurodė nematęs, kad būnant pirties viduje A. P. būtų sudavęs smūgius nukentėjusiajam.

Kaltinamasis A. P. kaltu padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas neprisipažino. Kaltinamasis paaiškino, jog 2018 m. lapkričio 25 d., apie 07 val., būnant pirtyje, tarp nukentėjusiojo ir jo draugų, su kuriais kartu atvažiavo, prasidėjus konfliktui, jis, nenorėdamas konfliktuoti, kartu su M. M. iš pirties išėjo, ir kartu lauke rūkė. Netrukus konfliktui persikėlus į lauko terasą, jis, kad nesivelti į konfliktą, vėl traukėsi link automobilių ir įsėdo į D. G. automobilį. Kaltinamasis nurodė, jog jokių nukentėjusiajam suduotų smūgių nematė.

Kaltinamasis J. Š. kaltu padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas prisipažino iš dalies ir pripažinęs jog, kilus konfliktui su nukentėjusiuoju, pirties viduje, iš tiesų ranka sudavė nukentėjusiajam porą smūgių į galvos sritį, neigė nukentėjusiajam sudavęs daugiau smūgių, juolab neigė nukentėjusiajam sudavęs smūgius rankomis ir kojomis pirties terasoje. Be to, kaltinamasis J. Š. nurodė, jog ir minėtus kelis smūgius pirties viduje nukentėjusiajam sudavė tik norėdamas nukentėjusįjį nuraminti.

Kaltinamasis J. Š. paaiškino, jog 2018 m. lapkričio 25 d., apie 07 val., kartu su draugais antrą kartą atvažiavus į pirtį, nukentėjusiajam norint juos iš pirties išvaryti, tarp nukentėjusiojo ir jų draugų kilo konfliktas. Nukentėjusysis jo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius ir jam tai nepatiko. Jis, norėdamas nukentėjusįjį nuraminti, dešinės rankos delnu sudavė pastarajam vieną smūgį į kairę ausį ir vieną smūgį į pakaušį, po ko, jie su nukentėjusiuoju susistumdė. Šalia jų tuo metu buvo J. A., kuris norėjo juos su nukentėjusiuoju išskirti, nuraminti. Nepavykus to padaryti, J. A. sudavė nukentėjusiajam kelis smūgius. Po to nukentėjusysis L. B. iš pirties išbėgo į lauką. Paskui nukentėjusįjį išbėgo T. P. ir J. A.. Jis taip pat norėjo iš karto bėgti, bet prisiminęs, kad pirtyje paliko striukę, jis pirmiausia išėjo jos pasiimti. Pasiėmus striukę, išbėgus į lauką, pamatė jau ant žemės šonu gulintį L. B., kurį peršokęs nubėgo prie automobilio ir jie visi išvažiavo. Kaltinamasis patikslino, jog iš pirties jis išbėgo paskutinis ir jam išbėgus nukentėjusysis jau gulėjo šonu ant žemės, nurodė, jog nukentėjusiojo galvos jis netrypė. J. Š. nurodė ir tai, jog jokio susitarimo su kitais kaltinamaisiais, kokius duoti parodymus, nebuvo, jis tik prašė, kad nesakytų apie jo veiksmus, nes norėjo išvykti į suplanuotą kelionę į  (duomenys neskelbtini) mokytis. Kartu patvirtino, jog kitą dieną po įvykio M. M. pats jam sakė, jog sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį, be to, kažką sakė apie nukritimą.

Nukentėjusysis L. B. parodė, jog 2018 m. lapkričio 25 d., (duomenys neskelbtini)  esančioje pirtyje jie su draugais šventė draugės M. T. gimtadienį. Apie 22.00 val. į pirtį su draugais atvažiavo kaltinamieji, nors niekas iš gimtadienio šventėje dalyvavusių draugų pastarųjų nekvietė. Pradžioje viskas buvo gerai, kaltinamieji su draugais nebuvo agresyvūs, kartu linksminosi, kai kurie net negėrė alkoholio. Po to kai viską išgėrė ir suvalgė, jie visi išvažiavo. Tačiau apie 7.00 val. ryto kaltinamieji su draugais, jie buvo gal septyniese, grįžo.

Nukentėjusysis parodė, jog kaltinamiesiems su draugais ryte grįžus į pirtį, tarp jų kilo konfliktas. Nukentėjusysis paaiškino, jog kaltinamieji su draugais ryte į pirtį atėjusiai pirties savininkei pasakė, kad jie yra jų (nukentėjusiojo ir jo draugų) draugai, kad yra kviesti svečiai, tačiau jis, tai išgirdęs, pasakė, kad kaltinamieji ir jų draugai yra nekviesti, ir liepė jiems išvykti arba iškvies policiją. Kaltinamiesiems, o ypač J. Š., tai nepatiko. Ir tuomet J. Š. sudavė jam du smūgius kumščiu į kairę veido sritį, vieną smūgį - prie akies, kitą – prie smilkinio. Jis, kad J. Š. daugiau nesmūgiuotų, pastarąjį pradėjo nuo savęs stumti ir jie tarpusavyje susistumdė. Jiems su J. Š. besistumdant, jis nematė, kas smūgiavo, bet juto ne vieną smūgį ranka iš nugaros į veido sritį, smūgius koja iš šono į galvą, tačiau spėjo veidą užsidengti. Nukentėjusysis nurodė, jog buvo apsuptas, įspraustas į kampą, bet „nutaikęs progą“ nuo kaltinamųjų iš pirties pabėgo per kitas duris. Jam bėgant kaltinamieji su draugais bandė jį pagauti, smūgiuoti, todėl kad jo nepagautų, iš pirties bėgo zigzagais.  Išbėgęs į pirties terasą, jis norėjo pasislėpti, bet terasoje jį pasitiko M. M.. Jis norėjo pro M. M. praslysti, tačiau M. M. sudavė jam kumščiu į galvą ir jis nuo smūgio nukrito ant žemės. Nuo M. M. smūgio jis trumpam, iki penkių sekundžių, apsvaigo, paaiškino, jog jam „sužaibavo akyse“. Nukritęs bandė stotis, tačiau pribėgę kiti vaikinai pradėjo jį gulintį spardyti ir trypti. Nukentėjusysis nurodė, jog terasoje nuo M. M. smūgio nukritus, atbėgęs J. Š. spyrė jam koja į galvą. Nukentėjusysis patvirtino, jog šį J. Š. smūgį jis pats matė, matė pastarojo veidą, po ko, nuo J. Š. smūgio prarado sąmonę. J. Š. atpažino pagal tatuiruotę ant rankos dilbio, nurodė, jog buvo atsiraitojęs megztinio rankoves ir bendrų veido bruožų. Praradus sąmonę, kitų smūgių nejuto, bet draugai pasakojo, kad vaikinai toliau jį trypė.

Nukentėjusysis paaiškino, jog ikiteisminio tyrimo pradžioje jis iš tiesų atpažino kitus nei kaltinamieji asmenis, nes atpažinimui pateiktų asmenų bruožai ir kaltinamųjų bruožai buvo labai panašūs. Nukentėjusysis patikslino, jog S. B. buvo labai panašus į J. Š., o I. T. – į M. M.. L. B. be to paaiškino, jog pirmos apklausos metu jis dar buvo visas sudaužytas, todėl ir galėjo suklysti, nurodyti ne visai teisingai. Nukentėjusysis nurodė, jog kaltinamųjų iki įvykio nėra niekada matęs. 

Liudytoja D. D. parodė, jog 2018 m. lapkričio 25 d., ryte, kaltinamiesiems su draugais antrą kartą grįžus į pirtį, kur ji su draugais šventė M. T. gimtadienį, jie visi jau miegojo. Kaltinamieji su draugais, užlipę į antrą aukštą, kur jie miegojo, gėrė alkoholį, rūkė, kabinėjosi prie jos draugų. Pradžioje jie kaltinamųjų ir jų draugų gražiai prašė, kad pastarieji išeitų, tačiau jie neklausė. Po kiek laiko kaltinamiesiems nusileidus į pirmą aukštą, paskui juos nusileido ir nukentėjusysis L. B., kuris atėjusiai pirties savininkei pasakė, kad kaltinamųjų ir jų draugų jie nepažįsta, kad kaltinamieji yra nekviesti, dėl ko tarp nukentėjusiojo ir kaltinamųjų kompanijos kilo konfliktas. Liudytoja D. D. nurodė, jog, kilus konfliktui, vaikinas su tatuiruote ant dešinės rankos riešo – J. Š. pradėjo nukentėjusįjį stumdyti, po ko, sudavė nukentėjusiajam smūgį kumščiu į veidą, po to nukentėjusiajam pradėjo smūgiuoti ir kiti du pribėgę vaikinai. Nukentėjusiajam sugebėjus nuo kaltinamųjų iš pirties pasprukti per galines duris, vienas iš kaltinamųjų išbėgo paskui nukentėjusįjį per galines duris, kiti du kaltinamieji iš pirties išbėgo per pagrindines duris ir lauko terasoje, apsupę nukentėjusįjį, parvertė jį ant žemės ir pradėjo kojomis smūgiuoti nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas - į šoną, veidą ir į galvą, nukentėjusioji kartu patikslino, jog smūgiai nukentėjusiajam į galvą ir į veidą buvo suduoti iš viršaus, buvo tiesiog trypimas nukentėjusiajam ant veido. Liudytoja nurodė, jog, kas ir kaip lauko terasoje parvertė nukentėjusįjį L. B. ant žemės, ji nematė, ji nukentėjusįjį matė jau nukritusį ir gulintį ant nugaros, bet patvirtino, jog matė, kaip trys jaunuoliai spardė nukentėjusįjį. Nurodė, jog nukentėjusįjį lauke spardė visi salėje esantys kaltinamieji. Kartu patvirtino tikrai prisimenanti, jog nukentėjusįjį lauke spardė vaikinas su tatuiruote - J. Š. ir M. M., A. P. nurodė neprisiminanti, dėl jo veiksmų nėra tikra, bet tiek konfliktui vykstant pirties viduje, tiek ir lauke jis buvo su kitais kaltinamaisiais. Po to kaltinamieji su draugais pabėgo ir išvažiavo. Jie iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policijos pareigūnus. Liudytoja nurodė, jog su kaltinamaisiais buvo atvykę daugiau jų draugų, bet kiti kartu su kaltinamaisiais atvažiavę vaikinai nukentėjusiajam nieko nedarė.

Liudytoja D. D. nurodė, jog tiek pirties viduje, kai nukentėjusiajam buvo suduoti smūgiai, tiek tuomet, kai nukentėjusysis buvo spardomas lauko terasoje, ji stovėjo labai arti, gal už poros metrų, be to, tiek pirtyje, tiek lauko terasoje tuo metu degė apšvietimas.

Liudytoja D. D. nurodė ir tai, jog ikiteisminio tyrimo metu, parodymų atpažinti metu ji pradžioje iš tiesų atpažino kitus nei kaltinamieji asmenis, nes du iš jų buvo labai panašūs į J. Š. ir M. M., tik A. P. nebuvo panašus į atpažinimui pateiktų asmenų nuotraukas.

Liudytoja R. G. nurodė, jog 2018 m. lapkričio 25 d., ryte į pirtį, kurioje jie su draugais šventė M. T. gimtadienį, grįžus tiems patiems jau naktį buvusiems nekviestiems ir jiems nepažįstamiems vaikinams, tarp pastarųjų ir nukentėjusiojo L. B. kilo konfliktas, nes nukentėjusysis atėjusiai pirties savininkei pasakė, kad atvykę vaikinai nėra jų draugai, yra nepažįstami ir nekviesti ir norėjo juos išvaryti, o kaltinamiesiems ir jų draugams tai nepatiko. Du ar trys iš atvykusių asmenų rankomis pradėjo smūgiuoti nukentėjusiajam L. B. į veidą ir kitas kūno vietas, kiti išsigandę išlakstė. Nukentėjusiajam išbėgus į lauką, vienas vaikinas sudavė nukentėjusiajam į veidą, kitas spyrė į kojas, o dar kitas vaikinas, kai nukentėjusysis jau buvo nukritęs ant žemės, bėgdamas iš galo, iš pakaušio pusės spyrė nukentėjusiajam į galvą, nuo smūgio nukentėjusiojo galva tiesiog pakilo ir vėl trenkėsi į asfaltą, garsas buvo šlykštus. Liudytoja nurodė, jog iš pirties nukentėjusįjį vijosi trys vaikinai, tačiau kurie tiksliai ji įvardinti negali. Liudytoja nurodė ir tai, jog tiek tuomet, kai nukentėjusiajam buvo suduoti smūgiai pirties viduje, tiek lauko terasoje, ji įvykius matė iš kelių metrų atstumo. Be to patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu, kuomet buvo apklausiama kaip liudytoja, kai buvo atliekamas asmenų atpažinimas, ji aplinkybes prisiminė vienareikšmiškai geriau.

Liudytoja I. S. nurodė, jog jai priklausančioje pirtyje jos anūkė D. D. su draugais šventė gimtadienį. Ryte apie 6 val. pastebėjusi, jog į pirties kiemą dideliu greičiu įlėkė nepažįstamas automobilis ir nuėjusi į pirtį, ji pamatė, jog pirtis smarkiai suniokota, sudaužyti baldai, suolai sumėtyti į baseiną, o vienas iš atvykusių nepažįstamų vaikinų muša D. D. draugą – nukentėjusįjį L. B.. Liudytoja I. S. patikslino, jog ryte atėjusi į pirtį matė, kaip aukštas vaikinas sudavė kumščiu kelis smūgius nukentėjusiajam į galvą, nuo pirmo smūgio nukentėjusysis nenukrito, nuo antro smūgio atsirėmė į sieną. Po ko netrukus atvažiavo policija ir greitoji. Liudytoja nurodė, jog D. D. jai pasakojo, kad tie patys nekviesti vaikinai buvo atvažiavę ir naktį, daužė baldus, sumetė suolus į baseiną.

Liudytoja M. T. parodė, jog švenčiant jos gimtadienį, ryte į pirtį, kurioje buvo švenčiamas jos gimtadienis, sugrįžus tiems patiems nepažįstamiems vaikinams, kurie buvo atvažiavę ir naktį, tarp pastarųjų ir nukentėjusiojo L. B. kilo konfliktas. Liudytoja nurodė, jog konflikto ji tiesiogiai nematė, nes tuo metu buvo antrame pirties aukšte, bet girdėjo, kaip į pirmą aukštą nusileidęs nukentėjusysis L. B. atėjusiai pirties savininkei pasakė, jog minėti asmenys yra nekviesti, L. B. pritarė ir į pirmą aukštą paskui nukentėjusįjį nusileidusios D. D. bei R. G.. Netrukus ji išgirdo dūžius, riksmus. Išsigandusi ji liko antrame aukšte, į pirmą aukštą nusileido tik išgirdus, kad pirtyje nieko nebėra ir tuomet pamatė pirties terasoje gulintį sumuštą nukentėjusįjį L. B.. Liudytoja patikslino, jog įvykio, tai yra kas ir kokiu būdu sumušė nukentėjusįjį L. B. ji nematė, tai matė D. D. ir R. G.. Liudytoja nurodė, kad pirtyje buvo M. M. ir A. P., J. Š. nurodė neprisimenanti. Patikslino, jog M. M. atpažįsta iš veido bruožų, iš akių, kurias gerai prisimena.

Liudytoja S. J. parodė, jog 2018 m. lapkričio 25 d., pirtyje švenčiant M. T. gimtadienį, vakare, į pirtį atvažiavo jiems nepažįstami ir į gimtadienio šventę nekviesti vaikinai, kuriuos jie bandė išprašyti, tačiau vaikinai neišvažiavo, priešingai, susėdę prie stalų, gėrė jų gėrimus, suvalgė visą maistą, išvartė baldus, tyčiojosi iš jų draugų, vienas iš vaikinų buvo jai paėmęs už kaklo, bandė su ja flirtuoti. Po kiek laiko minėti vaikinai išvažiavo. Po to netrukus iš gimtadienio šventės išvažiavo ir ji. Liudytoja S. J. nurodė, jog vėliau M. T. jai papasakojo, jog ryte tie patys vaikinai grįžo į pirtį ir sumušė nukentėjusįjį L. B.. Liudytoja S. J. nurodė, jog vaikinas, kuris buvo paėmęs jai už kaklo, yra M. M., pamena, jog pirtyje buvo ir J. Š., kuris ant rankos turi tatuiruotę, ar pirtyje buvo A. P., liudytoja nurodė neprisimenanti.

Liudytojas J. A. nurodė, jog kartu su kaltinamaisiais ir kitais draugais ryte antrą kartą grįžus į tą pačią pirtį, tarp jų ir nukentėjusiojo kilo konfliktas, kadangi nukentėjusysis norėjo juos išvaryti. J. Š. ir nukentėjusysis tarpusavyje susistumdė, ir J. Š. sudavė smūgį nukentėjusiajam į veidą, po to J. Š. sudavė ir nukentėjusysis. Nukentėjusiajam išbėgus iš pirties, paskui nukentėjusįjį išbėgo J. Š. ir T. P. (T.). Liudytojas nurodė, jog jam išėjus iš pirties, nukentėjusysis jau gulėjo, jis buvo sąmoningas, bandė keltis, ir tuomet J. Š. vieną kartą spyrė gulinčiam nukentėjusiajam į galvos sritį. Po to jie visi iš pirties išvažiavo. Liudytojas patvirtino, jog grįžtant iš pirties, važiuojant automobiliu, M. M. sakė, jog sudavė stiprų smūgį nukentėjusiajam, nuo kurio pastarasis nugriuvo.

Liudytojas J. A. nurodė, jog A. P. smūgių nukentėjusiajam nesudavė ir jokių veiksmų prieš nukentėjusįjį neatliko nei konfliktui kilus pirties viduje, nei lauko terasoje. Liudytojas nurodė, jog nematė ir M. M. veiksmų prieš nukentėjusįjį. Liudytojas paaiškino, jog ikiteisminio tyrimo metu pirmosios apklausos metu duoti tokius parodymus, kokie yra užfiksuoti apklausos protokole, jam nurodė tyrėja, jis turėjo tik konstatuoti faktus, kuriuos suformulavo tyrėja, kuri, sakydama, kad jei nei jis neduos parodymų, bus sulaikytas, kaip ir visi kiti, jam darė psichologinį spaudimą. Liudytojas to paties posėdžio metu nurodė ir tai, jog pirmos apklausos metu jis nurodė, tai, ką matė ir protokole užfiksuotus parodymus davė savarankiškai Kartu liudytojas J. A. nurodė, jog po pirmosios jo apklausos nei su A. P., nei kitais kaltinamaisiais jis nebendravo, nei A. P., nei kiti asmenys jokio spaudimo dėl apklausos metu duotų parodymų jam nedarė. Antrą ikiteisminio tyrimo metu jo atliktą apklausą jis iniciavo pats, kadangi pirmosios apklausos metu suklydo duodamas parodymus dėl A. P. veiksmų prieš nukentėjusįjį, tai yra dėl A. P. spyrio nukentėjusiajam, nes A. P. nukentėjusiajam nespyrė.

Liudytojas E. K. parodė, jog ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai, kad 2018 m. lapkričio 25 d., smūgius nukentėjusiajam sudavė M. M. ir J. Š., yra melagingi. Liudytojas paaiškino, jog ikiteisminio tyrimo metu tikslingai davė melagingus parodymus, nusprendęs kaltinamuosius apkalbėti ir tokiu būdu kaltinamiesiems pakenkti, juos pačius sukiršinti ir kartu su jais – kaltinamaisiais susipykti, kad su jais nebendrauti. Priežasties, kodėl apkalbėdamas kaltinamuosius nusprendė tokiu būdu su pastaraisiais nebendrauti, liudytojas negalėjo įvardinti, bet nurodė, kad taip jis nusprendė pats, pasikalbėjęs, pasitaręs su D. G.. Liudytojas be to nurodė, jog įvykio metu jis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų ir įvykio nematė, nes vėmė. Liudytojas paaiškino, jog ikiteisminio tyrimo metu atpažinimų metu jis nurodė į M. M. ir J. Š., nes iš atpažinimui pateiktų asmenų nuotraukų būtent jų nuotraukos buvo apibrauktos, be to patikslino, jog jokių paaiškinimų dėl asmenų atpažinimo jis nepateikė, tiesiog parodė pirštu asmenų nuotraukas, kurios buvo apibrauktos. Liudytojas paaiškino, jog būtent teisminio nagrinėjimo metu duoti jo parodymai yra teisingi.

Liudytojas D. G. parodė, jog 2018 m. lapkričio 25 d., būnant pirtyje tarp nukentėjusiojo L. B. ir J. Š. įvyko konfliktas, jie tarpusavyje apsižodžiavo, apsistumdė, apsispardė, jis juos bandė išskirti, jie virto ant jo ir jis pastaruosius patraukė. Nukentėjusysis išbėgo į lauką. Jis tuo tarpu išėjęs į terasą iš karto nuėjo į automobilį ir nieko nematė. Kodėl tarp nukentėjusiojo ir J. Š. įvyko konfliktas liudytojas nurodė nežinantis. Nurodė ir tai, jog smūgių kumščiais tarp nukentėjusiojo ir J. Š. nebuvo. Kai nukentėjusysis ir J. Š. konfliktavo tarpusavyje, A. P. šalia tikrai nebuvo, ir A. P. nukentėjusiajam smūgių nesudavė.

Liudytojas D. G. nurodė, jog su E. K. buvo draugai, tačiau šiuo metu nebendrauja, jis – E. K. visiškai pasikeitė. Nurodė, jog įvykio aplinkybių ar kokius duoti parodymus su E. K. neaptarinėjo ir jog reikia kažką apkalbėti nesitarė. J. A. beveik nepažįsta, jie nėra draugai.

Liudytojas T. P. nurodė, jog 2018 m. lapkričio 25 d., su draugais, tame tarpe ir M. M., A. P. bei J. Š., atvažiavus į pirtį, kur linksminosi nukentėjusiojo kompanija, nukentėjusiajam L. B. norint juos išvaryti, nes jie nebuvo kviesti, ir dėl to kilus konfliktui, nukentėjusysis L. B. ir J. Š. tarpusavyje susimušė, jie mušėsi ir rankomis, ir kojomis. Liudytojas nurodė matęs, jog pirmas smūgį koja nukentėjusiajam sudavė J. Š. ir tuomet jie susikibo. Kai nukentėjusysis iš pirties išbėgo į vidinį į kiemą, nukentėjusįjį nusivijo J. Š., po to išbėgo ir kiti, dar kokie penki žmonės. Jis išbėgo paskutinis, jam išbėgus į lauką, nukentėjusysis jau gulėjo ant žemės, jokių grumtynių lauke jis nematė. Liudytojas nurodė, jog M. M. ir A. P. konflikte nedalyvavo.

Liudytoja B. B. nurodė, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu, be kitų procesinių veiksmų, ji atliko ir liudytojo J. A. apklausas, taip pat užfiksavo liudytojo J. A. parodymus parodymų patikrinimo vietoje metu. Liudytoja nurodė, jog liudytojas J. A. tiek pirminės apklausos metu, tiek parodymų patikrinimo vietoje metu parodymus davė ir visas jam žinomas aplinkybes nurodė savanoriškai ir savarankiškai. Vėlesnio ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. A. paskesnės apklausos, kuri buvo atlikta paties liudytojo iniciatyva, metu savo pirminius parodymus pakeitė ir juos pakeitė dėl A. P. veiksmų. Liudytoja nurodė, jog vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 154 straipsniu ir 155 straipsniu, buvo nustatyta, jog liudytojui J. A. iš kaltinamojo A. P. pusės buvo daromas spaudimas. Liudytoja nurodė, jog procesinių veiksmų metu, kurių metu buvo fiksuojami liudytojo J. A. parodymai, joks spaudimas liudytojui J. A. nebuvo daromas.

Iš policijos duomenų bazės duomenų nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 25 d., 07.29 val., Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK gautas pranešimas, kad  (duomenys neskelbtini), pirtyje, prieš 10 minučių, rankomis ir kojomis sumuštas L. B., kuriam kraujuoja iš nosies ir antakio, reikalinga greitoji medicinos pagalba. Nustatyta, kad apie įvykį policijai pranešė M. T. (t. 1, b. l. 32-33).

Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės, greitosios medicinos pagalbos stoties pateikto garso įrašo nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 25 d., 07.28 val., (duomenys neskelbtini) Greitosios medicininės pagalbos stotyje gautas kvietimas adresu -  (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog pacientas - L. B., kuris buvo sumuštas rankomis ir kojomis (t. 1, b. l. 67- 68, 71-72).

Iš policijos duomenų bazės duomenų nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 25 d., 10.08 val., Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK gautas (duomenys neskelbtini)  ligoninės pranešimas, kad 2018 m. lapkričio 25 d., apie 08.36 val., grietoji medicinos pagalba pristatė L. B., kuris paaiškino, jog apie 07.00 val.  (duomenys neskelbtini), esančioje pirtyje, jis buvo sumuštas nepažįstamų asmenų. Nustatyta diagnozė – kaktikaulio ir nosikaulio lūžimai, girtumas (t. 1, b. l. 35-36).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo, priedo prie įvykio vietos apžiūros protokolo – fotolentelės Nr. 1 nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo vieta -  (duomenys neskelbtini), esanti pirtis (t. 1, b. l. 38-43).  

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 2195/2018(03) nustatyta, kad:

1.       L. B. buvo padaryti kūno sužalojimai:

1.1.        galvos sužalojimai – daugybiniai veido odos nubrozdinimai ir kraujosruvos, muštinės kairio antakio ir nosies dešinės pusės žaizdos, kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, lūpų vidinio paviršiaus kraujosruvos, gleivinės nubrozdinimai ir viršutinės lūpos muštinės žaizdos, emalio ribose nuskeltas 21 danties vainiko kraštas, daugybiniai kaukolės veidinės dalies ir pamato lūžiai – atviras kaktikaulio, kaktinio ančio abiejų sienelių, kaukolės pamato priekinės duobės, nosikaulių, akytkaulio, kairės akiduobės šoninės ir viršutinės sienelių, kairio skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio abiejų ančių sienelių lūžimai, galvos smegenų sukrėtimas su trumpalaikiu sąmonės netekimu,

1.2.        kiti sužalojimai - odos nubrozdinimai kairio peties sąnario viršutiniame paviršiuje, kairio alkūnės sąnario užpakaliniame paviršiuje, abiejų plaštakų nugariniame paviršiuje ir dešinio kelio sąnario priekiniame paviršiuje.

2.       L. B. sužalojimai atitinka nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes. Pagrindiniai – galvos sužalojimai padaryti sumušus bukais daiktais, galėjo gautis suduodant kumščiais ir spardant, mažiausiai – penkiais smūgiais. Plaštakų nugarinio paviršiaus nubrozdinimai galėjo atsirasti ginantis, prisidengiant rankomis nuo smūgių galvą. Kairės rankos peties, alkūnės ir dešinio kelio odos nubrozdinimai galėjo gautis pargriuvus, atsitrenkus į bukus aplinkos daiktus bei kietą pagrindą.

3.       L. B. padarytas atviras kaukolės skliauto (kaktikaulio) ir pamato kaulų lūžis sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 47-54).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus papildomos specialisto išvados Nr. pG 752/2019 (03) nustatyta, kad :

1.       L. B. kaukolės skliauto (kaktikaulio) ir pamato priekinės duobės kaulų lūžis, sukėlęs sunkų sveikatos sutrikdymą, patirtas ne nuo smūgių į veidą pirties salės patalpoje, o padarytas spardant veidą lauke prie pirties, nes po sumušimo pirtyje nukentėjusysis neprarado sąmonės ir pats pasišalino iš pirties į lauką.

2.        L. B. patirtas skliauto (kaktikaulio) ir pamato priekinės duobės kaulų lūžis, sukėlęs sunkų sveikatos sutrikdymą, negalėjo gautis nuo M. M. smūgio „kumščiu į kaktos sritį ties antakiu“.

3.       L. B. padarytas atviras kaktikaulio ir kaukolės pamato priekinės duobės kaulų lūžis paaiškinamas dviem spyriais (t. 1, b. l. 62-63).

 

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. PKG 60/2019(01) nustatyta, kad:

 

1.       L. B. nustatyti šie kūno sužalojimai: plačios poodinės kraujosruvos veide, apimant kaktos, kairės pusės smilkinio, abiejų akių vokų, skruostų bei žandų sritis, su kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, muštinės žaizdos kairio antakio srityje, nosies dešinio sparnelio srityje, viršutinės lūpos vidinėje pusėje su kraujosruvomis ir nubrozdinimais abiejų lūpų gleivinėse, daugybiniai veido kaulų lūžiai (nosies kaulų ir pertvaros, abiejų akiduobių vidinių ir apatinių sienų, abiejų viršutinių žandikaulių ančių visų sienų), kairės akiduobės viršutinės ir šoninės sienų atviras fragmentinis įspaustinis lūžis, pereinantis į kaktikaulio žvyną ir kaktikaulio kairį antį su jo sienų (priekinės ir užpakalinės) bei pertvaros pažeidimais, galvos smegenų sukrėtimas, odos nubrozdinimai kairio peties srityje, kairėje alkūnėje, abiejose plaštakose ir dešinio kelio sąnario srityje. 

2.       Sužalojimai padaryti kietų bukų daiktų poveikyje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018-11-25), vienu metu ar per trumpą laiko tarpą. 

3.       Sunkų sveikatos sutrikdymą atitinkantys sužalojimai padaryti vienu stipriu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu, tikėtina spyriu, į kairio antakio sritį ir nėra būdingas griuvimui. Po tokių sužalojimų (atviras įspaustinis kairės akiduobės viršutinės sienos bei šoninės sienos ir kaktikaulio kairio ančio priekinės, užpakalinės sienų bei pertvaros fragmentiniai lūžiai su lūžio perėjimu į kaktikaulio žvyną) asmuo paprastai patiria galvos smegenų sukrėtimą, ko pasėkoje praranda kuriam laikui sąmonę ir negali atlikti savarankiškų judesių (pvz., mojuoti rankomis, eiti, bėgti ir pan.), todėl tikėtina, kad aukščiau nurodytus sužalojimus, atitinkančius sunkų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusysis L. B. patyrė lauke.

4.       Kiti L. B. nustatyti kūno sužalojimai buvo padaryti nemažiau kaip 9-iais trauminiais poveikiais (ne eilės tvarka):

-       nemažiau vieno trauminio poveikio į veido kairę pusę, padarant odos nubrozdinimus su poodinėmis kraujosruvomis kaktos kairės pusės, kairio smilkinio ir kairio žando srityse, būdinga griuvimui bei veido kairės pusės atsitrenkimui į kietą buką šiurkštų paviršių (pvz., žemės, kelio danga), šie sužalojimai atitiktų nežymų sveikatos sutrikdymą;

-       į nosies šaknies (tarpuakio) sritį, padarant nosies kaulų lūžius, abiejų akiduobių vidinių ir apatinių sienelių lūžius, abiejų viršutinių žandikaulių ančių visų sienų lūžius. Sužalojimai padaryti smūgio pasėkoje, tikėtina spyriu ir nėra būdingi griuvimui, atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą;

-       nosies dešinę pusę, tuoj virš nosies sparnelio, padarant muštinę žaizdą minėtoje kūno dalyje ir nosies pertvaros lūžį; sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgį ranka, tiek koja ir nebūdinga griuvimui; sužalojimai atitiktų nesunkų sveikatos sutrikdymą;

-       nemažiau vieno trauminio poveikio į lūpų sritį, padarant dvi muštines žaizdas viršutinės lūpos vidinėje pusėje su viršutinio 1-o kairės pusės danties vainiko dalies nuskėlimu su kraujosruvomis bei paviršiniais nubrozdinimais abiejų lūpų gleivinėse; būdingas smūgio sudavimui (pvz. ranka, koja); sužalojimai atitiktų nežymų sveikatos sutrikdymą

-       į kairio peties sritį, padarant odos nubrozdinimą minėtoje kūno srityje, būdingas smūgio sudavimui (pvz. koja), atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą;

-       po vieną į kairės alkūnės, abiejų plaštakų ir dešinio kelio sritis - viso būtų ketui padarant odos nubrozdinimus minėtose kūno srityse, būdingi griuvimui ant kieto šiurkštaus pagrindo (pvz., žemės, kelio danga), atitiktų nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 93-99).

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo nustatyta, kad nukentėjusysis L. B. kaip asmenį, kuris smogė jam į veidą pirtyje, po ko, išbėgus iš pirties, lauke spyrė į veidą, atpažino M. M.. Nustatyta, jog nukentėjusysis M. M. atpažino pagal veido bruožus, sudėjimą, ūgį (t. 4, b. l. 27–29).

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo nustatyta, kad nukentėjusysis L. B. kaip asmenį, kuris buvo pirtyje, bet jo veiksmų nurodyti negali, nes gulėjo, atpažino A. P. (t. 4, b. l. 30–32).

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo nustatyta, kad liudytoja D. D. kaip asmenį, kuris pirtyje lauke spyrė nukentėjusiajam L. B. į galvą, atpažino M. M.. Nustatyta, jog liudytoja M. M. atpažino iš ūgio ir veido bruožų (t. 4, b. l. 61-63).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, kad liudytoja S. J. kaip asmenį, kuris ją smaugė ir buvo agresyviausias iš vaikinų, atpažino M. M.. Nustatyta, jog liudytoja S. J. M. M. nurodė atpažįstanti iš veido bruožų, nurodė, jog asmuo turėtų būti rudos spalvos akių (t. 4, b. l. 136-140).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, jog liudytoja S. J. atpažino J. Š., kaip asmenį, kuris 2018 m. lapkričio 24-25 d. buvo „(duomenys neskelbtini)“ pirtelėje, liudytoja nurodė, jog šis asmuo buvo šalia, kai kitas vaikinas (M. M.) griebė jai už kaklo, ir kuris sakė, kad viskas gerai, kad jie (kaltinamieji) nepiktybiniai (t. 4, b. l. 151-155).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, kad liudytoja R. G. atpažino J. Š., įvardindama jį kaip T., tuo pat metu išreikšdama abejonę, ar tai tikrai asmuo vardu T., apie kurį davė parodymus (t. 4, b. l. 77-79).

Iš 2019-01-08 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, kad liudytoja R. G. atpažino M. M., įvardindama jį kaip I., kuris buvo pirtyje (t. 4, b. l. 80-82).

Iš 2019-01-29 asmens parodymo atpažinti protokolo nustatyta, kad liudytoja R. G. atpažino M. M. kaip asmenį, kuris mušė L. B. pirties viduje, buvo tarp tos grupelės asmenų, kuri supuolusi mušė L. B.. Nustatyta, jog liudytoja R. G. M. M. nurodė atpažįstanti iš veido bruožų ir kūno sudėjimo. Nustatyta, jog protokole užfiksuota gynėjos pastaba, jog konkrečių M. M. veiksmų liudytoja įvardinti negalėjo (t. 4, b. l. 95–97).

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo nustatyta, kad liudytoja R. G. atpažino A. P., kaip asmenį, kuris buvo pirtyje, bet jo veiksmų įvardinti negali (t. 4, b. l. 92-94).

Iš 2019-01-25 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, kad liudytojas J. A. atpažino J. Š., kaip asmenį vardu Ž,, apie kurį 2019-01-25 apklausos metu davė parodymus, pasakodamas 2018 m. lapkričio mėn. gale įvykius „ (duomenys neskelbtini)“ pirtelėje (t. 5, b. l. 135-139).

Iš 2019-01-25 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, kad liudytojas J. A. atpažino A. P., kaip asmenį vardu A., apie kurį 2019-01-25 apklausos metu davė parodymus, pasakodamas įvykius 2018 m. lapkričio mėn. gale „ (duomenys neskelbtini)“ pirtelėje (t. 5, b. l. 150-154).

Iš plano – schemos prie 2019-01-25 liudytojo J. A. apklausos protokolo nustatyta, jog liudytojas J. A., pateikdamas planą – schemą, nurodė, jog šalia ant žemės gulinčio nukentėjusiojo stovi J. Š., A. P. ir D. G.. M. M. stovi šiek tiek toliau nuo nukentėjusiojo. Nustatyta, jog liudytojas nurodė, kad nukentėjusysis guli ant nugaros galva į automobilių pusę (t. 3, b. l. 70).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas J. A. nurodė, jog 2018 m. lapkričio 25 d., (duomenys neskelbtini)  esančioje „ (duomenys neskelbtini)“ pirtyje, tarp nukentėjusiojo ir J. Š. kilus konfliktui, J. Š. sudavė nukentėjusiajam vieną kartą kumščiu į galvos sritį smilkinio kairėje. A. P. tuo metu taip pat stovėjo prie pat nukentėjusiojo. J. Š., suduodamas rankomis į krūtinę, kartu su A. P. nustūmė nukentėjusįjį arčiau sienos prie spintelės. M. M. taip pat stovėjo prie pat. Kai nukentėjusįjį nustūmė arčiau sienos, J. Š. spyrė nukentėjusiajam į veidą. Nukentėjusysis prasibrovė pro juos ir išbėgo į lauką, paskui nukentėjusįjį iš priteis išbėgo J. Š.. Nukentėjusiajam išbėgus, jie visi iš pirties išėjo per duris tiesiai į terasą. Jis išėjo priešpaskutinis, paskutinis išėjo E. K.. Kai jis išėjo iš pirties, nukentėjusysis jau gulėjo ant žemės, aplink nukentėjusįjį apstoję stovėjo J. Š., prie pat J. Š. stovėjo D. G., kitoje pusėje, nukentėjusiajam iš dešinės stovėjo A. P., M. M. stovėjo apie 1,5 metro nuo nukentėjusiojo. Liudytojas J. A. nurodė, jog matė, kaip A. P. spyrė nukentėjusiajam, patikslino, jog tikrai matė vieną kojos judesį spiriant nukentėjusiajam į kūno dalį tarp galvos ir krūtinės ląstos. Be to, nurodė, jog matė, kaip J. Š. koja iš viršaus du kartus stipriai smūgiavo nukentėjusiajam į veido sritį. Liudytojas nurodė ir tai, jog vėliau po įvykio jie tarpusavyje kalbėjosi ir jis sužinojo, kad nukentėjusysis ant žemės nukrito nuo M. M. smūgio, nukentėjusysis bandė keltis, bet po kitų smūgių į galvą, nebesikėlė (t. 3, b. l. 74-79).

Iš plano – schemos prie J. A. parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad J. A., prie parodymų patikrinimo vietoje protokolo pateikdamas planą – schemą, nurodė, jog, vykstant konfliktui pirties viduje, visiškai šalia prie sienos, prie spintelės stovinčio nukentėjusiojo iš vienos pusės stovi J. Š., iš kitos pusės prie nukentėjusiojo stovi A. P.. M. M. stovi šiek tiek toliau nuo nukentėjusiojo. Nustatyta, jog nukentėjusysis iš pirties į lauką išbėgo pro vienas duris, paskui nukentėjusįjį pro tas pačias duris išbėgo J. Š., visi kiti – M. M., A. P., D. G., E. K. ir J. A. iš pirties išbėgo (išėjo) pro kitas duris, vedančias tiesiai į terasą (t. 3, 78).

Iš plano – schemos prie J. A. parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad J. A., prie parodymų patikrinimo vietoje protokolo pateikdamas planą – schemą, nurodė, jog pirties terasoje visiškai šalia ant žemės gulinčio nukentėjusio stovi – iš vienos pusės – A. P., iš kitos pusės – Ž. Š.. Šalia nukentėjusiojo stovi ir liudytojas D. G.. Nustatyta, jog M. M. stovi šiek tiek toliau nuo nukentėjusiojo (t. 3, b. l. 79).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, kad liudytojas E. K. iš atpažinimui pateiktų šešių asmenų nuotraukų atpažino J. Š., kaip asmenį, kuris spardė gulintį vaikiną - nukentėjusį L. B.. Nustatyta, jog E. K. nurodė J. Š. atpažįstantis pagal veido bruožus (t. 5, b. l. 175-177).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, kad liudytojas E. K. atpažino A. P., kaip asmenį, vardu A., apie kurį davė parodymus. Nustatyta, jog E. K. nurodė A. P. atpažįstantis pagal veido bruožus (t. 5, b. l. 178-180).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, kad liudytojas E. K. atpažino M. M., kaip asmenį vardu M., apie kurį davė parodymus. Nustatyta, jog E. K. nurodė M. M. atpažįstantis pagal veido bruožus (t. 5, b. l. 181–183).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, kad liudytojas T. P. atpažino J. Š., kaip asmenį vardu Ž., apie kurį davė parodymus, nurodydamas 2018 m. lapkričio mėn. Įvykius „ (duomenys neskelbtini)“ pirtelėje (t. 5, b. l. 62-66).

Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo nustatyta, jog 2019 m. sausio 25 d. pokalbio su nenustatytu asmeniu metu liudytojas J. A. nurodo, jog buvo apklausoje policijoje, jog apklausos metu pasakė „vos ne visą tiesą“, ir jeigu būtų šnekėjęs nesąmones, būtų sulaikytas (t. 6, b. l. 71-76).

Remiantis elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu nustatyta, jog 2019 vasario 23 d. A. P. ir J. Š. tarpusavio pokalbio metu kaltinamieji ne tik tariasi, kokius parodymus duoti, bet A. P. dargi nurodo, jog J. A. „sakė, kad eis pakeist parodymus“ (t. 6, b. l. 77-82).

Remiantis elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu nustatyta ir tai, jog 2019 m. kovo 8 d. kaltinamųjų A. P. ir M. M. tarpusavio pokalbio metu M. M. A. P. nurodo, jog J. A. sakė, jog parodymus pakeitė (t. 6, b. l. 83-90).

III.                      Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

 

Dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų (Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punktas)

 

Baudžiamojoje byloje objektyviai ir neginčytinai nustatyta, jog 2018 m. lapkričio 25 d., 07.00 val.,  (duomenys neskelbtini) esančioje pirtyje ir lauko terasoje, suduodant smūgius rankomis ir kojomis į galvos sritį bei kitas kūno vietas, nukentėjusiajam L. B. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinimai sunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo L. B. sveikatą nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamiesiems M. M., A. P. ir J. Š.. Nė vienas kaltinamasis kaltu padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką – sunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo L. B. sveikatą - visiškai neprisipažino.

Dėl kaltinamojo A. P. nusikalstamų veiksmų

Kaltinamasis A. P., ginčydamas jam pareikštus kaltinimus, neigia 2018 m. lapkričio 25 d. sudavęs smūgius nukentėjusiajam ir padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Vienok, tokie kaltinamojo A. P. parodymai vertintini kritiškai kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės ir atmestini.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, konstatuojant esant kaltinamojo A. P. kaltę (kaip ir kaltinamojo J. Š. kaltę), įrodomąja prasme vieni reikšmingiausių įrodymų yra liudytojo J. A. ikiteisminio tyrimo metu - 2019 m. sausio 25 d. liudytojo apklausos, 2019 m. sausio 25 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas ir 2019 m. sausio 30 d. parodymų patikrinimo vietoje metu - duoti parodymai.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog liudytojas J. A. ikiteisminio tyrimo metu pirminės 2019 m. sausio 25 d. atliktos apklausos metu nurodė, jog 2018 m. lapkričio 25 d., ryte, kartu su draugais, tarp kurių buvo ir kaltinamieji – M. M., A. P. ir J. Š., grįžus į pirtį, esančią  (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam norint juos išvaryti, tarp nukentėjusiojo ir jų kompanijos kilo žodinis konfliktas, kurio metu J. Š., sakydamas „nenusišnekėk“, sudavė nukentėjusiajam kumščiu į galvos sritį, A. P. tuo metu stovėjo nukentėjusiajam iš kitos pusės. Nukentėjusysis ėmė trauktis, bet buvo užspeistas į kampą ir tuo metu vieną kartą kumščiu nukentėjusiajam į galvos sritį sudavė A. P.. Nukentėjusysis, norėdamas suduoti jiems atgal, taip pat mosikavo rankomis. Prie pat nukentėjusiojo buvo ir M. M., bet ar M. M. tuo metu, pirties viduje sudavė nukentėjusiajam smūgį, jis nepastebėjo. Nukentėjusysis pro juos visus, tai yra pro J. Š., M. M., A. P., D. G., E. K. ir jį, prasibrovė ir zigzagais iš pirties pro duris išbėgo į lauką. Liudytojas paaiškino, jog nukentėjusysis zigzagais bėgo, nes visi, kas stovėjo šalia, išskyrus jį, tiesdami rankas, norėjo nukentėjusįjį pagauti. Paskui nukentėjusįjį pro duris iš pirties nusivijęs išbėgo J. Š.. Visi kiti išėjo pro duris, kurios yra tiesiai į terasą. J. A. nurodė, jog iš pirties jis išėjo priešpaskutinis, po jo išėjo E. K.. Kai jis išėjo iš pirties, nukentėjusysis jau buvo pargriuvęs ant žemės terasoje. Prie pat nukentėjusiojo stovėjo A. P. ir spyrė nukentėjusiajam į galvą. Nukentėjusysis tuo metu gulėjo ant nugaros, galvos puse į automobilius. M. M. tuo metu nuo nukentėjusiojo buvo atsitraukęs per porą žingsnių, ir tuo momentu smūgiuojant nukentėjusiajam M. M. jis nematė. Tuo metu atbėgo J. Š. ir stipriai koja iš viršaus kaip su kulnu (visu padu) sudavė smūgį (dėjo) nukentėjusiajam į veido sritį, J. Š. nukentėjusiajam kojos padu iš viršaus sudavė į krūtinę ir spyrė kažkur į galvos sritį. Nukentėjusysis gulėjo visiškai nesipriešindamas, atrodė kaip „atsijungęs“. Liudytojas nurodė, jog J. Š., A. P. ir D. G. buvo labai arti nukentėjusiojo, buvo jį apspitę, todėl kas, kiek ir kur tiksliai sudavė smūgius nukentėjusiajam jis nematė. Liudytojas nurodė galintis pateikti schemą, kas ir kur stovėjo. Liudytojas nurodė ir tai, jog važiuojant automobiliu, M. M. sakė, kad „iškirto“ nukentėjusįjį, tai reiškia, kad smogė taip, kad nukentėjusysis nuo smūgio nukrito ant žemės (t. 3, b. l. 66-69).

Byloje nustatyta, jog prie liudytojo apklausos protokolo liudytojas J. A., kaip apklausos metu ir nurodė, pateikė planą – schemą, kurioje nurodė, kad prie ant žemės terasoje nukritusio nukentėjusiojo visiškai šalia stovėjo J. Š. ir A. P., tuo tarpu M. M. stovėjo šiek tiek toliau nuo nukentėjusiojo (t. 3, b. l. 70).

Byloje objektyviai nustatyta, jog 2019 m. sausio 25 d. asmens parodymų atpažinti pagal nuotrauką metu, liudytojas J. A., kaip asmenis, kuriuos dėstydamas 2018 m. lapkričio 25 d. įvykius „(duomenys neskelbtini)“ pirtelėje nurodė liudytojo apklausos metu, nurodė kaltinamuosius J. Š. ir A. P. (t. 5, b. l. 135-139, 150-154).

Byloje objektyviai nustatyta ir tai, jog paskesnio ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. sausio 30 d. atlikto procesinio veiksmo - parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas J. A. taipogi nurodė, jog 2018 m. lapkričio 25 d., (duomenys neskelbtini) esančioje „(duomenys neskelbtini)“ pirtyje, tarp nukentėjusiojo ir J. Š. kilus konfliktui, J. Š. sudavė nukentėjusiajam vieną kartą kumščiu į galvos sritį smilkinio kairėje. A. P. tuo metu taip pat stovėjo prie pat nukentėjusiojo. J. Š., suduodamas rankomis į krūtinę, kartu su A. P. nustūmė nukentėjusįjį arčiau sienos prie spintelės. M. M. tuo metu taip pat stovėjo šalia. Kai nukentėjusįjį nustūmė arčiau sienos, J. Š. spyrė nukentėjusiajam į veidą. Po to, nukentėjusysis prasibrovė pro juos ir išbėgo į lauką, paskui nukentėjusįjį iš pirties išbėgo J. Š.. Nukentėjusiajam išbėgus, jie visi iš pirties išėjo per duris tiesiai į terasą. Jis išėjo priešpaskutinis, paskutinis išėjo E. K.. Kai jis išėjo iš pirties, nukentėjusysis jau gulėjo ant žemės, aplink nukentėjusįjį apstoję stovėjo J. Š., prie pat J. Š. stovėjo D. G., kitoje pusėje, nukentėjusiajam iš dešinės stovėjo A. P., M. M. stovėjo apie 1,5 metro nuo nukentėjusiojo. Liudytojas J. A. nurodė, jog matė, kaip A. P. spyrė nukentėjusiajam, patikslino, jog tikrai matė vieną kojos judesį spiriant nukentėjusiajam į kūno dalį tarp galvos ir krūtinės ląstos. Be to, nurodė, jog matė, kaip J. Š. koja iš viršaus du kartus stipriai smūgiavo nukentėjusiajam į veido sritį. Liudytojas nurodė ir tai, jog vėliau po įvykio jie tarpusavyje kalbėjosi ir jis sužinojo, kad nukentėjusysis ant žemės nukrito nuo M. M. smūgio, nukentėjusysis bandė keltis, bet po kitų smūgių į galvą, nebesikėlė (t. 3, b. l. 74-79).

Byloje nustatyta, jog prie parodymų patikrinimo vietoje protokolo liudytojas J. A. taipogi pateikė planą – schemą, kurioje nurodė, jog, vykstant konfliktui pirties viduje, prie sienos, prie spintelės stovinčio nukentėjusiojo iš vienos pusės stovėjo J. Š., iš kitos pusės - A. P.. M. M. stovėjo šiek tiek toliau nuo nukentėjusiojo. Nustatyta, jog liudytojas nurodė, kad nukentėjusysis iš pirties į lauką išbėgo pro vienas duris, pro tas pačias duris paskui nukentėjusįjį išbėgo J. Š., o visi kiti – M. M., A. P., D. G., E. K. ir jis iš pirties išbėgo pro kitas duris, vedančias tiesiai į terasą (t. 3, b. l. 78).

Galiausiai byloje nustatyta, jog prie parodymų patikrinimo vietoje protokolo liudytojas J. A. pateikė ir pirties lauko terasoje vykusių įvykių planą – schemą, kurioje vėlgi nurodė, jog pirties terasoje visiškai šalia ant žemės gulinčio nukentėjusio stovėjo – iš vienos pusės – A. P., iš kitos pusės – J. Š.. Šalia nukentėjusiojo stovėjo ir liudytojas D. G.. M. M. stovėjo šiek tiek toliau nuo nukentėjusiojo (t. 3, b. l. 79).

Vertinant išdėstytus ikiteisminio tyrimo metu – 2019 m. sausio 25 d. liudytojo apklausos, 2019 m. sausio 25 d. asmens parodymų atpažinti ir 2019 m. sausio 30 d. parodymų patikrinimo vietoje metu – liudytojo J. A. duotus parodymus ir nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje minėtus parodymus konstatuojant esant kaltinamojo A. P. kaltę vertinant kaip patikimus, tinkamus ir pakankamus įrodymus, pirmiausia akcentuotina objektyviai nustatyta ir nagrinėjamu aspektu reikšminga aplinkybė.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje akivaizdu, jog liudytojas J. A. ikiteisminio tyrimo pradžioje buvo apklaustas ir parodymus davė 2019 m. sausio 25 d. liudytojo apklausos metu, 2019 m. sausio 25 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu ir 2019 m. sausio 30 d. parodymų patikrinimo vietoje metu. Taigi, akivaizdu, jog liudytojo J. A. parodymai dėstant nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir įvardijant kaltinamojo A. P. veiksmus ikiteisminio tyrimo metu nebuvo vienkartiniai. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, įvardindamas ir apibrėždamas kaltinamojo A. P., kaip ir kaltinamojo J. Š., nusikalstamus veiksmus, liudytojas J. A. ne tik išdėstė žodžiu apklausiamas kaip liudytojas apklausos metu, po ko, nurodydamas būtent į kaltinamąjį A. P., bei kaltinamąjį J. Š., aplinkybes patvirtino asmenų parodymų atpažinti pagal nuotraukas metu, bet nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei kaltinamojo A. P., kaip ir kaltinamojo J. Š. veiksmus prieš nukentėjusįjį išdėstė savarankiškai ir betarpiškai parodydamas ir paskesnio procesinio veiksmo - parodymų patikrinimo vietoje - metu. Vertinant liudytojo J. A. minėtų procesinių veiksmų duotus parodymus, atkreiptinas dėmesys į tai, jog liudytojo J. A. parodymai dėstant reikšmingas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir nurodant tiek A. P., tiek J. Š., veiksmus savo esme ir apimtimi yra identiški ir analogiški tiek liudytojo apklausos, tiek parodymų patikrinimo vietoje metu. Galiausiai nagrinėjamu aspektu pažymėtina, jog tiek liudytojo apklausos metu, tiek parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas J. A. pateikė ir planus – schemas, atkreiptina itin konkrečiai ir tiek vienu, tiek atveju tapačiai apibrėždamas kaltinamųjų, nukentėjusiojo ir kitų nusikalstamos veikos aplinkoje buvusių asmenų, tame tarpe ir savo, buvimo vietas. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nusikalstamos veikos aplinką bei kaltinamųjų veiksmus liudytojas J. A. iš tiesų matė gerai. Ši aplinkybė pagrįstai suponuoja neabejoti liudytojo J. A. parodymais. Byloje, be kita ko, nustatyta, jog liudytojas J. A. yra kaltinamųjų draugas, taigi kaltinamuosius gerai pažinojo. Tokiu būdu, esant nustatytai aplinkybei, logiška, jog priešingai nei nukentėjusysis, ir jo draugai, kurie byloje apklausti liudytojais, J. A., stebėdamas įvykius betarpiškai, galėjo ir turėjo objektyvią ir realią galimybę identifikuoti kiekvieno kaltinamojo veiksmus. Ši aplinkybė taipogi suponuoja remtis ikiteisminio tyrimo metu išdėstytais liudytojo J. A. parodymais.

Vertinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog liudytojo J. A. ikiteisminio tyrimo metu - 2019 m. sausio 25 d. liudytojo apklausos metu, 2019 m. sausio 25 d. asmenų parodymų atpažinti metu ir 2019 m. sausio 30 d. parodymų patikrinimo vietoje metu - duotų parodymų konkretumas, išsamumas, nuoseklumas ir tapatumas objektyviai suponuoja būtent minėtus ikiteisminio tyrimo metu liudytojo J. A. duotus parodymus vertintini kaip patikimus įrodymus nagrinėjamoje byloje ir jais remtis.

Nagrinėjamoje byloje remiantis liudytojo J. A. parodymais ir juos vertinant kaip tinkamus ir leistinus įrodymus baudžiamojo proceso įstatymo 20 straipsnio prasme, pažymėtina, jog procesiniai veiksmai - 2019 m. sausio 25 d. J. A. kaip liudytojo apklausa, 2019 m. sausio 25 d. asmenų parodymai atpažinti pagal jo nuotraukas ir 2019 m. sausio 30 d. parodymų patikrinimas vietoje, kurių metu buvo fiksuojami liudytojo parodymai, ikiteisminio tyrimo metu atlikti tinkamai laikantis baudžiamojo proceso įstatymo normų reikalavimų, nepažeidžiant liudytojo teisių ir interesų, pasirašytinai išaiškinus liudytojo teises ir pareigas.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pažymėtina ir tai, jog vėlesnio ikiteisminio tyrimo metu, tai yra 2019 m. vasario 6 d. apklausos metu (t. 3, b. l. 82-83) bei teisminio nagrinėjimo metu, nurodydamas nusikalstamos veikos aplinkybes, pirminius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus liudytojas J. A. neigė ir nurodė, jog A. P. nukentėjusiajam smūgių koja pirties terasoje nesudavė. Vienok, tokia liudytojo J. A. pozicija ir parodymai, esant nustatytai išdėstytų aplinkybių ir įrodymų visumai, vertintini vienareikšmiškai kritiškai ir atmestini kaip akivaizdus siekis padėti A. P. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Neigdamas pirminius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus liudytojas J. A. nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu jam buvo daromas spaudimas. Tokie liudytojo argumentai taip pat atmestini kaip nepagrįsti jokiais duomenimis. Ir, priešingai, paneigtini objektyviais bylos duomenimis. Kaip minėta, visi procesiniai veiksmai, kurių metu buvo fiksuojami liudytojo J. A. parodymai, atlikti nepažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso normų reikalavimų, reglamentuojančių liudytojo apklausą. Kartu šiame kontekste pažymėtina, jog liudytoja tyrėja B. B., ikiteisminio tyrimo metu atlikusi J. A. kaip liudytojo apklausą, asmenų parodymus atpažinti ir parodymų patikrinimą vietoje, teisminio nagrinėjimo metu, atkreiptina, kategoriškai nurodė, kad joks spaudimas liudytojui J. A. daromas nebuvo. Netikėti šiais liudytojos parodymais teismas jokio objektyvaus pagrindo neturi.

Remtis ir kaip patikimus įrodymus vertinti pirminius ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo J. A. parodymus suponuoja ir kita baudžiamojoje byloje nustatyta įrodomuoju aspektu svari aplinkybė.

Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo byloje nustatyta, jog 2019 m. sausio 25 d. pokalbio su nenustatytu asmeniu metu liudytojas J. A. nurodė, jog buvo apklausoje policijoje, jog apklausos metu pasakė „vos ne visą tiesą“, ir jeigu būtų šnekėjęs nesąmones, būtų sulaikytas (t. 6, b. l. 71-76). Atkreiptinas dėmesys, jog pokalbis su nenustatytu asmeniu vyko tą pačią dieną – 2019 m. sausio 25 d., kai buvo atlikti pirminiai procesiniai veiksmai, fiksuojant J. A. parodymus. Byloje remiantis elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu nustatyta, jog 2019 vasario 23 d. A. P. ir J. Š. tarpusavio pokalbio metu kaltinamieji ne tik tariasi, kokius parodymus duoti, bet A. P. dargi nurodė, jog J. A. „sakė, kad eis pakeist parodymus“ (t. 6, b. l. 77-82). Byloje remiantis elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu nustatyta ir tai, jog 2019 m. kovo 8 d. kaltinamųjų A. P. ir M. M. tarpusavio pokalbio metu M. M. A. P. nurodė, jog J. A. sakė, jog parodymus pakeitė (t. 6, b. l. 83-90).

Vertinant išdėstytas aplinkybes, iš kaltinamųjų pokalbių turinio, galima daryti logišką išvadą, jog 2019 vasario 6 d. apklausos metu liudytojas J. A. parodymus naudinga kaltinamajam A. P. linkme pakeitė vienareikšmiškai įtakotas, nors ir nenustatyta, ar įtakotas kaltinamųjų ar jiems artimos ir naudinga baudžiamosios bylos linkme suinteresuotos aplinkos.

Byloje konstatuojant A. P. kaltę 2019 m. kovo 8 d. kaltinamųjų A. P. ir M. M. tarpusavio pokalbis akcentuotinas ir kitu aspektu. Nustatyta, jog pokalbio metu A. P. M. M. nurodė, jog su advokatu tarėsi, kad „jeigu išeitų įrodyti, kad jis ne specialiai sudavė nukentėjusiajam, tai gal sumažins bausmę“, o jeigu nori „išvis išvengt realios bausmės, tai reik, kad nebūtų grupinis“ (t. 6, b. l. 83-90). Iš pokalbio turinio akivaizdu, jog A. P. pripažįsta prieš nukentėjusįjį vartojęs fizinio smurto veiksmus ir svarsto galimus gynybos variantus.

Nagrinėjamoje byloje, konstatuojant A. P. kaltę, imtini domėn ir liudytojų D. D. bei R. G. parodymai. Byloje nustatyta, jog liudytoja R. G., nors konkrečiai asmenų ir neįvardindama, vienareikšmiškai nurodė, jog pirties viduje nukentėjusiajam smūgius sudavė du ar trys vaikinai, po ko, nukentėjusiajam bėgant iš pirties, pastarąjį nusivijo trys vaikinai, kurių vienas sudavė nukentėjusiajam į veidą, kitas spyrė į kojas, o kitas vaikinas, kai nukentėjusysis jau buvo nukritęs, bėgdamas iš galo, iš pakaušio pusės spyrė nukentėjusiajam į galvą. Taigi, akivaizdu jog prieš nukentėjusįjį smurtavo trys asmenys. Aplinkybę, jog pirties viduje nukentėjusiajam smūgius sudavė ne J. Š., bet ir kiti du vaikinai, po ko, nukentėjusįjį pirties lauko terasoje spardė trys asmenys, nurodė ir liudytoja D. D.. Analizuojant liudytojų D. D. ir R. G. parodymus, akivaizdu, jog, įvardijant fizinio smurto veiksmus prieš nukentėjusįjį, jų eigą, liudytojų išdėstytos įvykio aplinkybės savo esme atitinka ne tik liudytojo J. A. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, bet ir nustatytas faktines bylos aplinkybes.

Tokiu būdu, vertinant išdėstytų įrodymų visumą, byloje konstatuotina, jog kaltinamojo A. P. kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką - sunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo L. B. sveikatą - įrodyta visa pareikšto kaltinimo apimtimi.

Dėl kaltinamojo J. Š. nusikalstamų veiksmų

Kaltinamasis J. Š., neneigdamas, jog pirties viduje ranka sudavė du smūgius nukentėjusiajam į galvos sritį, tai yra dalies inkriminuojamų smurtinio pobūdžio veiksmų prieš nukentėjusįjį neneigdamas, neigia nukentėjusiajam pirties viduje sudavęs daugiau smūgių, be to, neigia nukentėjusiajam sudavęs smūgius rankomis ir kojomis pirties lauko terasoje.

Tokia kaltinamojo J. Š. pozicija taip pat vertintina kritiškai kaip siekimas sušvelninti baudžiamosios atsakomybės ribas ir atmestini kaip prieštaraujantys nustatytoms faktinėms baudžiamosios bylos aplinkybėms.

Byloje nustatyta, jog teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis L. B. atkreiptina kategoriškai ir ne kartą nurodė, jog išbėgus iš pirties ir nuo M. M. suduoto smūgio nukritus terasoje, nors trumpam ir apsvaigęs, tačiau pats matė, kaip atbėgęs J. Š. jam spyrė koja į galvą, po ko jis prarado sąmonę. Pažymėtina, jog teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis dargi patikslino, jog, suduodant jam smūgį, jis matė J. Š. veidą. Tai, kad smūgius terasoje jam sudavė ir J. Š. (įvardindamas J. Š. kaip S. B.), nukentėjusysis nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 1-6, 114-116). Aplinkybę, jog terasoje nukentėjusiajam smūgius kojomis sudavė ir J. Š. atkreiptina taip pat neabejodama ir kategoriškai teisminio nagrinėjimo metu nurodė ir įvykio aplinkoje buvusi bei įvykį betarpiškai stebėjusi liudytoja D. D.. Aplinkybę, jog smūgius rankomis ir kojomis pirties terasoje nukentėjusiajam į galvos ir veido sritį sudavė ir J. Š. (J. Š. įvardindama kaip S. B.) liudytoja D. D. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 153-161). Tai, kad J. Š. lauko terasoje koja spyrė ant žemės gulinčiam nukentėjusiajam į galvos sritį teisminio nagrinėjimo metu nurodė ir taip pat tiesiogiai įvykio aplinkoje buvęs liudytojas J. A.. Tai, kad lauke terasoje jau parkritusiam ir ant nugaros gulinčiam nukentėjusiajam stipriai iš viršaus koja su padu į veido sritį sudavė atbėgęs J. Š., liudytojas J. A. nurodė ir viso ikiteisminio tyrimo metu. Byloje nustatyta, jog aplinkybę, kad nukritusiam nukentėjusiajam į galvos sritį tris stiprius smūgius koja spyrė būtent J. Š. ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir liudytojas E. K. (t. 3, b. l. 35-40). Galiausiai paminėtini ir liudytojos R. G. parodymai, kuri, kaip minėta, nors ir neįvardindama ir konkrečiai asmenų nenurodydama, vienareikšmiškai nurodė, jog nukentėjusįjį, pastarajam bėgant iš pirties, nusivijo trys vaikinai, kurių vienas sudavė nukentėjusiajam į veidą, kitas spyrė į kojas, o kitas vaikinas, kai nukentėjusysis jau buvo nukritęs, bėgdamas iš galo, iš pakaušio pusės spyrė nukentėjusiajam į galvą. Kartu šiame kontekste pažymėtina, jog tai, kad nukentėjusįjį pirties lauko terasoje spardė trys asmenys nurodė ir liudytoja D. D..

Vertinant tai, kas išdėstyta, akivaizdu, jog nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai dėl J. Š. veiksmų yra iš esmės tapatūs, aplinkybę, kad lauko terasoje jau parkritusiam ir ant žemės gulinčiam nukentėjusiajam į galvos, veido sritį smūgius koja iš viršaus sudavė kaltinamasis J. Š. patvirtina tiek nukentėjusiojo, tiek betarpiškai įvykio aplinkoje buvusių ir tiesiogiai įvykio aplinkybes, tai yra fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį stebėjusių liudytojų – D. D. ir J. A. tiek teisminio nagrinėjimo, tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei E. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Nagrinėjamame kontekste pažymėtina ir tai, jog aplinkybę, kad lauko terasoje smūgius koja į galvos sritį nukentėjusiajam sudavė ir J. Š. patvirtina tiek nukentėjusiojo, tiek ir kaltinamųjų draugai.

Teisminio nagrinėjimo metu E. K. neigė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodydamas, kad ikiteisminio tyrimo metu tikslingai davė melagingus parodymus, apkalbėdamas M. M. ir J. Š., tokiu būdu siekdamas kaltinamiesiems pakenkti ir su jais susipykti. Tokie liudytojo E. K. paaiškinimai atmestini kaip visiškai nepagrįsti ir juolab nelogiški. Kodėl tokiu būdu siekė su kaltinamaisiais susipykti, liudytojas negalėjo paaiškinti. Liudytojo apklausos ir kiti procesiniai veiksmai – asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, kurių metu taip pat buvo fiksuojami liudytojo parodymai, atlikti tinkamai laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, todėl jais nesiremti nėra pagrindo. Be to, pažymėtina, jog liudytojo E. K. ikiteisminio tyrimo metu įvardintos nusikalstamos veikos aplinkybės, kaltinamųjų veiksmai atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes.

Ginčydamas pareikštus kaltinimus, J. Š. nurodė, jog kelis smūgius nukentėjusiajam į galvos sritį pirties viduje sudavė tik norėdamas nukentėjusįjį nuraminti.

Byloje neginčytinai nustatyta, jog 2018 m. lapkričio 25 d., ryte, kaltinamiesiems su draugais grįžus į pirtį, nukentėjusiajam L. B. norint kaltinamuosius išvaryti, tarp nukentėjusiojo ir kaltinamųjų iš tiesų kilo konfliktas, tačiau tik žodinis. Jokių fizinio pobūdžio veiksmų iš nukentėjusiojo pusės nebuvo. Byloje objektyviai nustatyta, jog ryte pirtyje buvo likę tik nukentėjusysis ir kelios merginos, tuo tarpu kaltinamųjų, kurie yra akivaizdžiai fiziškai pranašesni už nukentėjusįjį ir juolab merginas, ir jų draugų buvo net šeši. Taigi jokios grėsmės, nei kiekybine, nei fizinio pranašumo prasme iš nukentėjusiojo pusės J. Š., kitiems kaltinamiesiems ir jų aplinkos draugams, tam, kad suduodant smūgį, apraminti nukentėjusįjį, nebuvo.

Vertinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog kaltinamojo J. Š. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką – sunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo L. B. sveikatą – taip pat įrodyta visa pareikšto kaltinimo apimtimi.

Dėl kaltinamojo M. M. nusikalstamų veiksmų

Kaltinamasis M. M., neneigdamas, jog į pirties terasą išbėgusiam nukentėjusiajam sudavė vieną smūgį į galvos sritį, nurodo smūgį nukentėjusiajam sudavęs neteisingai įvertinęs situaciją, galvodamas, kad nukentėjusysis jį puolė.

Tokie kaltinamojo M. M. parodymai vertintini vienareikšmiškai tik kaip pasirinkta gynybos pozicija ir atmestini kaip akivaizdžiai neatitinkantys faktinių nustatytų baudžiamosios bylos aplinkybių.

Kaip minėta, byloje objektyviai nustatyta, jog 2018 m. lapkričio 25 d., ryte, tarp nukentėjusiojo ir kaltinamųjų kilus žodiniam konfliktui, nukentėjusiajam L. B. buvo suduoti nevienkartiniai smūgiai, kurių siekdamas išvengti, pasitaikius progai, nukentėjusysis bėgo iš pirties į lauką. Byloje objektyviai nustatyta ir tai, jog konflikto aplinkoje buvo ir M. M.. Esant nustatytoms aplinkybėms, tai yra fiziniam smurtui esant tiesiogiai nukreiptam būtent prieš nukentėjusįjį, jau esant suduotiems nukentėjusiajam nevienkartiniams smūgiams, siekiant išvengti tolimesnio smurto iš pirties nukentėjusiajam bėgant zigzagais, esant akivaizdžiam kaltinamųjų kiekybiniam ir fiziniam pranašumui, objektyviai negalėjo susidaryti įspūdis, jog nukentėjusysis puls M. M.. Esant nustatytoms aplinkybėms, manymui, jog M. M. iš nukentėjusiojo gali kilti kokia nors grėsmė nebuvo net mažiausio pagrindo.

Taigi, kaltinamojo M. M. veiksmai suduodant iš pirties išbėgusiam nukentėjusiajam smūgį į galvos sritį vienareikšmiškai traktuotini kaip tyčiniai.

Byloje nustatyta, jog, kaip minėta tiesiogiai įvykio aplinkoje buvusi ir įvykį betarpiškai stebėjusi liudytoja D. D. teisminio nagrinėjimo metu atkreiptina kategoriškai ir tvirtai nurodė prisimenanti, jog pirties terasoje nuo suduoto smūgio į veidą nukritusiam nukentėjusiajam smūgius kojomis į galvos sritį sudavė ir M. M.. Byloje nustatyta, jog aplinkybę, kad smūgius kojomis pirties terasoje nukritusiam nukentėjusiajam į galvos ir veido sritį sudavė ir M. M. liudytoja D. D. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausos metu įvardindama nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tiek ir asmens parodymo atpažinti metu (t. 1, b. l. 153-161, t. 4, b. l. 61-63). Atkreiptina, jog teisminio nagrinėjimo metu liudytoja dar gi patikslino, jog tiek pirties viduje, kai nukentėjusiajam buvo suduoti smūgiai, tiek lauko terasoje, kai nukentėjusysis buvo spardomas, ji buvo labai arti, vos kelių metrų atstumu, be to nurodė, jog tiek pirtyje, tiek lauko terasoje buvo įjungtas apšvietimas. Taigi, objektyvu ir akivaizdu, jog liudytoja įvykius stebėjo iš tiesų betarpiškai ir abejoti liudytojos D. D. įvardintomis nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis nėra pagrindo. Aplinkybę, jog lauko terasoje nuo smūgio nukritusį nukentėjusįjį kojomis spardė trys vaikinai, nors ir nekonkretizuodama, nurodė ir liudytoja R. G..

Esant nustatytoms aplinkybėms, M. M. kaltė laikyta įrodyta iš šia pareikšto kaltinimo apimtimi.

Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog ikiteisminio tyrimo pradžioje nukentėjusysis L. B. ir liudytoja D. D. kaip nusikalstamą veiką padariusius asmenis atpažino kitus nei kaltinamieji asmenis. Tačiau ši aplinkybė nei nukentėjusiojo, nei liudytojos D. D. paskesnių tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų ir liudijimų savaime neeliminuoja. Šiame kontekste pažymėtina, jog teisminio nagrinėjimo metu tiek nukentėjusysis, tiek liudytoja logiškai paaiškino, jog atpažinimui pateikti asmenis iš tiesų buvo labai panašūs į J. Š. ir M. M., nukentėjusysis dargi patikslino, jog S. B. buvo labai panašus į J. Š., o I. T. – į M. M..

Vertinant išdėstytų ir aptartų įrodymų visumą, analizuojant faktines nustatytas baudžiamosios bylos aplinkybes, byloje objektyviai ir neginčytinai konstatuotina, jog nusikalstama veika prieš nukentėjusįjį L. B. sunkiai sutrikdant jo sveikatą padaryta bendrais visų trijų kaltinamųjų veiksmais, nors ir nesant išankstinio, konkrečiai apibrėžto susitarimo, tačiau pritariant vienas kito nusikalstamiems veiksmams ir kartu juos atliekant, taigi, neabejotinai veikiant bendrininkų grupe. Bylos aplinkybės leidžia neabejotinai konstatuoti, kad kaltinamieji suvokė, kad bendrai dalyvauja darant nusikalstamą veiką, neabejotinai numatė, jog dėl jų veiksmų panaudojant fizinį smurtą gali kilti pavojingi padariniai – nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas, tačiau tų padarinių nedetalizavo ir nekonkretizavo. Tokia bylos duomenų visuma pagrindžia, jog kaltinamieji neabejotinai veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Bylos duomenų visuma objektyviai pagrindžia ir priežastinį ryšį tarp bendrų kaltinamųjų veiksmų prieš nukentėjusįjį ir nukentėjusiajam to pasėkoje kilusių padarinių – sunkaus sveikatos sutrikdymo.

Pagal Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas dėl chuliganiškų paskatų sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybe ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų - tai sunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas negerbiant bei demonstratyviai ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuomenei priimtinas moralės normas, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiama priešpriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, nusikalstama be jokios dingsties arba kaip pretekstą savo veiksmams panaudojant mažareikšmę dingstį. Dažniausiai chuliganiškos paskatos kyla be priežasties, nesant išprovokuotos agresijos, ar dėl mažareikšmių priežasčių, sureagavus neadekvačiai ar esant menkaverčiam pretekstui, nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75/2005, Nr. 2K-716/2007, Nr. 2K-144/2008, Nr. 2K-241/2009, Nr. 2K-266/2009, Nr. 2K-7/2013, Nr. 2K-383-895/2015).

Išdėstyto teisinio reglamentavimo ir formuojamos teismų praktikos kontekste vertinant baudžiamosios bylos aplinkybes, tai yra nukentėjusiajam norint iš pirties, kurioje buvo švenčiamas gimtadienis, išprašyti, atkreiptina, nekviestus kaltinamuosius ir jų draugus, tai yra vienareikšmiškai dėl menkavertės priežasties, nors dėl susidariusios situacijos ir kilus žodiniam konfliktui, tačiau iš nukentėjusiojo ir jo aplinkos nesant visiškai jokios pagrįstos, juolab fizinio pobūdžio, agresijos kaltinamiesiems, tarp nukentėjusiojo ir kaltinamųjų nesant jokių tarpusavio asmeninio pobūdžio santykių, nukentėjusysis ir kaltinamieji iki įvykio vieni kitų nepažinojo, kaltinamųjų veiksmai suduodant nukentėjusiajam smūgius, ko pasėkoje nukentėjusiajam padarytas atkreiptina sunkus sveikatos sutrikdymas, vienareikšmiškai traktuotini kaip padaryti iš chuliganiškų paskatų. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje ir nagrinėjamoje situacijoje, esant akivaizdžiam kiekybiniam ir fiziniam kaltinamųjų pranašumui, iš nukentėjusiojo pusės nesant akivaizdžios ir pagrįstos agresijos, daugybinių smūgių sudavimas nukentėjusiajam, smūgių sudavimas ne tik pirties viduje, bet, norint išvengti tolimesnio fizinio smurto prieš jį, nukentėjusiajam išbėgus ir į lauko terasą, maža to smūgių sudavimas nukentėjusiajam nuo smūgio nukritus ant žemės ir po paskesnių suduotų jau nerodant jokių pasipriešinimo veiksmų, ir galiausiai didžiosios dalies smūgių sudavimas į gyvybiškai svarbų organą – galvą, traktuotini kaip vienareikšmiškai neadekvatūs veiksmai, kuriais buvo siekiama tik pademonstruoti galią ir pranašumą prieš nukentėjusįjį ir jo aplinką. Taigi, sunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam buvo padarytas neabejotinai dėl chuliganiškų paskatų.

Dėl viešosios tvarkos pažeidimo (Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio)

Pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Pažymėtina, kad visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas yra nusikaltimo, nurodyto BK 284 straipsnyje, padariniai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse išaiškinta, kad visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009, 2K-134/2014).

Išdėstyto teisinio reglamentavimo ir formuojamos teismų praktikos kontekste vertinant nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybes, vienareikšmiškai konstatuotina, jog kaltinamųjų veiksmai, nesant jokios dingsties suduodant nukentėjusiajam daugybinius smūgius rankomis ir kojomis, ko pasėkoje nukentėjusiajam padaryti daugybiniai veido kaulų lūžiai bei galvos smegenų sukrėtimas, kas, kaip minėta, nukentėjusiajam sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, kaltinamųjų veiksmai, minėtus smūgius suduodant pirtyje ir lauko terasoje, taigi viešoje vietoje, įvykio aplinkoje be nukentėjusiojo esant ir aplinkiniams, ir ne tik gimtadienio dalyviams, bet ir pirties savininkei, maža to, ir pačių kaltinamųjų draugams, minėtiems aplinkiniams asmenims tiesiogiai stebint kaltinamųjų fizinio smurto veiksmus prieš nukentėjusįjį, vienareikšmiškai vertintini ir kaip demonstratyvus ir aiškus žmogaus bei visuomenės negerbimas, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimas. Dėl kaltinamųjų smurtinio pobūdžio veiksmų prieš nukentėjusįjį kilo didelis sąmyšis ir išgąstis, ir nagrinėjamu atveju atkreiptina ne tik nukentėjusiojo aplinkos asmenims, kuriems buvo sukeltas šokas, buvo nutraukta jų gimtadienio šventė, jų poilsis, suniokotas pirties vidus, bet ir pačių kaltinamųjų aplinkai – kaltinamųjų draugai po pastarųjų veiksmų sužalojus nukentėjusįjį išsigandę iš įvykio aplinkos skubiai pasišalino. Taigi, esant nustatytų aplinkybių visumai, konstatuotina, jog dėl kaltinamųjų veiksmų viešoji tvarka vienareikšmiškai buvo .

Tokiu būdu, nagrinėjamoje byloje kaltinamųjų veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kadangi nustatyta, jog 2018 m. lapkričio mėn. 25 d. apie 07 val.,  (duomenys neskelbtini), esančioje pirtyje, kaltinamieji M. M., A. P. ir J. Š., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, pašalinių žmonių akivaizdoje, demonstruodami aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, ignoruodami elementarias moralės bei elgesio normas, iš chuliganiškų paskatų dėl mažareikšmės dingsties, neva jiems nepatiko, kad nukentėjusysis L. B. pasiskundė pirties šeimininkei dėl jų nepageidaujamo buvimo pirtyje, turėdami vieningą tyčią ir tikslą kuo stipriau sužaloti nukentėjusįjį L. B., apstojo pastarąjį pirties salėje, po ko, kaltinamieji J. Š. ir A. P. smogė ne mažiau kaip po du kartus kumščiu nukentėjusiajam L. B. į galvos sritį, po ko, kaltinamasis M. M. lauke pirties terasoje bandančiam pabėgti nukentėjusiajam L. B. smogė kumščiu vieną kartą į galvą, nuo ko šis pargriuvo aukštielninkas, po ko kaltinamieji A. P., J. Š. ir M. M. spardė ir trypė gulinčio nukentėjusiojo L. B. galvą bei sudavė smūgius kumščiais į galvos sritį ir kitas kūno vietas, iš viso rankomis ir kojomis suduodami ne mažiau 10 smūgių, ko pasėkoje nukentėjusiajam L. B. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

 

IV.                      Dėl civilinių ieškinių

 

Nukentėjusysis L. B. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo solidariai iš kaltinamųjų priteisti 436,16 Eur turtinei žalai atlyginti ir 36 000Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl 436,16 Eur turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas rašytiniais baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo pateiktais įrodymais – medicinos dokumentų išrašais – 4 vnt., radiologijos centro pažyma, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderiu ir kvitu, odontologijos centro kvitais, vaistinių kvitais – 9 vnt. (t. 9, b. l. 175-187, t. 10, b. l. 7-8), todėl tenkintinas visiškai. Turtinė žala priteistina solidariai iš visų trijų kaltinamųjų.

Nukentėjusysis baudžiamojoje byloje pareiškė ir 36 000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos. Neturtinę žalą L. B. motyvuoja nusikalstamos veikos prieš jį padarymo metu dėl kaltinamųjų suduotų smūgių patirtu dideliu fiziniu skausmu ir kilusiu dideliu šoku, pažeminta jo kaip asmens garbe bei orumu, pažeista kūno neliečiamybe, nes niekada anksčiau aplinkinių žmonių akivaizdoje jis nebuvo mušamas.

Nukentėjusysis patirtą moralinę žalą grindžia ir tuo, jog dėl kaltinamųjų veiksmų ir to pasėkoje patirtų kūno sužalojimų jis penkias paras buvo gydomas (duomenys neskelbtini) ligoninėje, kur buvo susiūtos žaizdos, atlikta operacija. Net ir išrašius iš gydymo įstaigos jo veide buvo daugybinės kraujosruvos, dėl ko jis ilgą laiką negalėjo rodytis viešumoje, buvo apribotas normalus jo gyvenimo ritmas ir tai sukėlė daug nepatogumų. Nuo 2018 m. gruodžio mėnesio iki 2019 m. sausio mėnesio dėl sumuštų dantų turėjo lankytis pas odontologus, buvo tvarkomas nuskeltas ir skausmingas dantis. Buvo gydomas ir dėl apsunkinto kvėpavimo per nosį, nes buvo sužalota nosies pertvara, dėl apsunkinto kvėpavimo patyrė daug nepatogumų, o 2019 m. liepos mėnesį nosis buvo operuota. Po patirto sužalojimo yra išlikę ir liekamieji reiškiniai – sumušti priekiniai dantys ir dantenos yra labai jautrūs orų permainoms, kairiojo smilkinio lietimas sukelia regėjimo problemas.

Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostata, neturtinė žala - tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. Pažymėtina, kad žala šiuo atveju padaroma vertybėms, kurios neturi materialinės išraiškos, tačiau įstatymas šias vertybes gina turtiniais būdais, ir neturtinė žala įvertinama bei atlyginama būtent pinigine išraiška (CK 6.250 straipsnio l dalis). Įstatymas numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai, be kitais įstatymų nustatytais atvejais, ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai.

Kiekvieno žmogaus sveikata gyvybė yra aukščiausia vertybė, kurios įkainoti neįmanoma, kaip neįmanoma išmatuoti. Todėl neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutioinintegrum) objektyviai visa apimtimi negali būti taikomas, kadangi pačios neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinius praradimus. Todėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, jog, sprendžiant nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, privalu atsižvelgti tiek į konkrečiais, tiek į vertinamaisiais požymiais apibrėžiamus kriterijus – neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį, individualias nukentėjusiojo savybes (amžių, profesiją, kt.), į padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tuo pačiu, teismų praktikoje pažymėta, kad absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra pasekmės. Žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli, ir šiuo atveju neturtinė žala asmeniui pasireiškia ypač dideliu neigiamu poveikiu, kuris turi būti įvertintas, apibrėžtas ir atlygintas.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kontekste, nagrinėjamoje byloje pažymėtina, kad nusikalstama veika prieš nukentėjusįjį padaryta veikiant tiesiogine tyčia, bendrininkų grupe, esant akivaizdžiam kiekybiniam ir kokybiniam fizinio pajėgumo prasme kaltinamųjų pranašumui - fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį vartojo trys akivaizdžiai fizinį pranašumą prieš nukentėjusįjį turintys kaltinamieji. Tyčiniai kaltinamųjų veiksmai buvo nukreipti į didžiausią vertybę – žmogaus sveikatą. Kaltinamųjų veiksmais nukentėjusiojo sveikatai sukeltos sunkios pasekmės. Šiame kontekste pažymėtinas prieš nukentėjusįjį pavartoto fizinio smurto intensyvumas ir mastas, kaip nustatyta nukentėjusiajam suduota ne mažiau kaip 13 smūgių į įvairias kūno vietas, smūgiai suduoti ne tik rankomis, bet ir kojomis, ir ne tik stipriai spiriant, bet trypiant, maža to, stiprūs smūgiai kojomis spiriant ir trypiant tikslingai buvo nukreipti į gyvybiškai svarbų organą – galvą, reikšmingiausi ir didžiausios apimties sužalojimai – daugybiniai veido kaulų lūžiai, galvos smegenų sukrėtimas - nustatyti būtent galvos srityje. Esant tokioms fizinio smurto panaudojimo aplinkybėms ir fizinio smurto apimčiai, to pasėkoje kilusioms sunkioms pasekmėms, konstatuotina, jog nukentėjusysis vienareikšmiškai patyrė didelį fizinį skausmą, šoką, stiprų dvasinį sukrėtimą bei pažeminimą ne tik nusikalstamos veikos padarymo metu, bet ir po nusikalstamos veikos, be to, dėl patirtų sužalojimų patyrė dvasinius išgyvenimus ir pergyvenimus dėl dar ir dabar išlikusių liekamųjų sveikatos sutrikdymo reiškinių, patyrė nepatogumus dėl bendravimo galimybių sumažėjimo. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis patikslino, jog dar ir dabar jaučia baimę, po įvykio pasidarė uždaras, apie įvykį jam nesmagu pasakoti. Aplinkybę, jog nusikalstama veika nukentėjusiajam iš tiesų padarytas didelis neigiamas poveikis patvirtina ir tai, jog, nenorėdamas būti šalia kaltinamųjų, nukentėjusysis po pirmųjų posėdžių tolimesniame teisminiame bylos nagrinėjime dalyvauti nepageidavo.

Žalos atlyginimo kontekste vertinant turtinę kaltinamųjų padėtį, pažymėtina, jog kaltinamieji yra jauno amžiaus, darbingi ir dirbantys, savarankiškas pajamas bei atitinkamą išsilavinimą turintys, reikšmingų fizinės sveikatos negalavimų neturintys asmenys. Tai suponuoja kaltinamuosius galint ir turint galimybę užtikrinti neturtinės žalos atlyginimą. Be to, šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį.

Žalos atlyginimo aspektu imtina domėn ir kaltinamųjų pozicija. Šiame kontekste pažymėtina, jog nė vienas kaltinamasis savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos sunkiai sužalojus nukentėjusįjį visiškai nepripažino.

Vertinant tai, kas išdėstyta, byloje konstatuotina, jog nukentėjusysis dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo neabejotinai patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta. Tačiau įvertinus išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, įtvirtintais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiant į bendrą neturtinės žalos dydį, kuris teismų praktikoje paprastai priteisiamas panašaus pobūdžio bylose, ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Teismų praktikoje neturtinės žalos dydis tyčinio sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais yra įvairus, jis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias nagrinėjamos bylos aplinkybes, kurių visuma lemia šios žalos atlyginimo dydį. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką 2015 m.- 2018 m. baudžiamosiose bylose dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo esant nusikalstamą veiką kvalifikuojantiems požymiams, neturtinė žala paprastai priteisiama nuo 7 000 Eur. iki 40 000 Eur.

Išdėstytos formuojamos teismų praktikos kontekste įvertinus nagrinėjamos bylos aplinkybių visumą – padaryta tyčinė nusikalstama veika, sukėlusi nukentėjusiajam sunkias pasekmes, nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupe veikiant trims fizinio pajėgumo prasme pranašesniems kaltinamiesiems, fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį buvo intensyvus, pakankamai didelės apimties ir mąsto, veika padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kilusį žodinį konfliktą panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams, siekiant demonstruoti savo pranašumą, tačiau nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nors nukentėjusiajam ir padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, vienok ilgalaikiai ženklūs ir reikšmingi neigiami liekamieji sveikatos padariniai nukentėjusiajam nesukelti, nukentėjusiajam nėra nustatytas nedarbingumas ar neįgalumas, todėl darytina išvada, jog nagrinėjamoje byloje teismų praktiką atitiks ir priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltinamųjų – pusiausvyrą užtikrins 20 000 Eur neturtinės žalos suma.

Neturtinės žalos atlyginimas priteistinas solidariai iš visų kaltinamųjų, kadangi nusikalstama veika padaryta aktyviais bendrais visų trijų kaltinamųjų veiksmais.

Byloje nustatyta, jog kaltinamasis M. M. dalį žalos – 500 Eur teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiajam atlygino (t. 10, b. l. 94). Todėl civilinis ieškinys šia apimtimi mažintinas.

Baudžiamojoje byloje yra pareikštas ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 1009,31 Eur civilinis ieškinys dėl patirtų išlaidų nukentėjusiojo L. B. gydymui. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas visa apimtimi ir priteistinas solidariai iš visų kaltinamųjų (t 1., b. l. 130-134).

V. Bausmės ir jų skyrimo motyvai

Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (Baudžiamojo kodekso 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi vykdyti realų, konstitucinėmis normomis pagrįstą teisingumą. Tai reiškia, kad teisingumas turi būti vykdomas kiekvienoje konkrečioje byloje pagal joje konkrečiai nustatytas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes. Taigi, kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni.

Kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos yra tyčinio pobūdžio nusikaltimai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsniu, kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika – viešosios tvarkos pažeidimas, traktuotina kaip nesunkus nusikaltimas, tuo tarpu nusikalstama veika – sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl chuliganiškų paskatų, priskirtina labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamųjų veiksmai prieš nukentėjusįjį buvo akivaizdaus smurtinio pobūdžio, pakankamai intensyvaus ir plataus mąsto, esant akivaizdžiam tiek fiziniam, tiek kiekybiniam kaltinamųjų pranašumui, iš esmės nukentėjusiajam neturint jokios realios galimybės priešintis. Kaltinamųjų veiksmai įtakoti žemų, chuliganiškų paskatų dėl mažareikšmės dingsties, ją panaudojant pateisinti savo smurtinio pobūdžio veiksmus. Nusikalstami kaltinamųjų veiksmai tikslingai buvo nukreipti prieš svarbiausias įstatymu saugomas, prigimtines vertybes – asmens sveikatą. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog kaltinamųjų smurtinio pobūdžio veiksmai ne tik suduodant smūgius rankomis, bet ir spiriant bei trypiant kojomis, buvo tikslingai nukreipti į itin svarbų žmogaus sveikatai ir gyvybei organą – galvą. Kaltinamieji savo nusikalstamu elgesiu aiškiai ir tikslingai demonstravo žmogaus ir visuomenės negerbimą, tikslingai ignoravo elementarias moralės bei elgesio normas, tikslingai priešpastatydami save prieš aplinką ir demonstruodami savo pranašumą.

Kaltinamieji nusikalstamas veikas padarė veikiant bendrininkų grupe, ir ši aplinkybė vienareikšmiškai pripažintina kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe (Baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažintina ir tai, jog kaltinamieji nusikalstamas veikas padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, ir tai neabejotinai įtakojo nusikalstamus kaltinamųjų veiksmus prieš nukentėjusįjį, sukeliant sunkias pasekmes (Baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių byloje nenustatyta.

Kaltinamasis A. P. kaltu padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas neprisipažino. Kaltinamasis anksčiau yra teistas, nors teistas už kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas, tačiau teistas du kartus.

Kaltinamasis M. M. dėl savo veiksmų prieš nukentėjusįjį galėjosi, vienok kaltu padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas prisipažino tik iš dalies. Kaltinamasis M. M. anksčiau yra teistas, ir atkreiptina teistas už savo esme analogiškas nusikalstamas veikas. Kaltinamasis M. M. teisminio nagrinėjimo metu atlygino dalį nukentėjusiajam padarytos žalos. Tačiau atlyginta padarytos žalos dalis – 500 Eur, palyginti su bendra nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam padaryta žala, nėra tokios apimties, kad objektyviai suponuotų bausmės dydžio nustatymą jį mažinant, ar šios aplinkybės pripažinimą atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Kaltinamasis J. Š. dėl savo veiksmų prieš nukentėjusįjį taip pat galėjosi, vienok kaltu padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas visa apimtimi irgi prisipažino tik iš dalies. Pažymėtina, kaltinamasis J. Š. anksčiau nėra teistas, taigi nusikalto ir yra teisiamas pirmą.

Teismų praktikoje formuojama, jog bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

Išdėstytos teismų praktikos kontekste baudžiamosios bylos aplinkybės kaltinamiesiems vienareikšmiškai suponuoja griežčiausios baudžiamajame įstatyme numatytos laisvės atėmimo bausmės skyrimą, juolab, kad už padarytą nusikalstamą veiką – sunkų sveikatos sutrikdymą - įstatyme numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė. Nustatant laisvės atėmimo bausmės dydį kaltinamiesiems, atsižvelgtina į tyčinį, smurtinį nusikalstamų veikų pobūdį, padarytų nusikalstamų veikų sunkumo laipsnį – viena nusikalstama veika yra labai sunkus nusikaltimas, į fizinio smurto intensyvumą, kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų apimtį, kuri turint omeny, jog veika padaryta bendrais veiksmais, padarinių aspektu yra vienoda, tyčios kryptingumą – labai sunki nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, sukeltas sunkias pasekmes, dviejų atsakomybę sunkinančių aplinkybių konstatavimą ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą.

Vienok, nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ir į tai, jog kaltinamieji yra jauno amžiaus, dirba. Kaltinamasis M. M. pateiktoje (duomenys neskelbtini) charakteristikoje charakterizuojamas teigiamai (t. 10, b. l. 6). Kaltinamasis J. Š. pateiktoje (duomenys neskelbtini) charakteristikoje taip pat charakterizuojamas teigiamai (t. 10, b. l. 27). Kaltinamasis A. P. (duomenys neskelbtini) charakteristikoje taipogi charakterizuojamas teigiamai (t. 10, b. l. 92).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, turint omeny, jog skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje manytina, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamiesiems skirtinų bausmių dydžius nustatant vienareikšmiškai artimus baudžiamajame įstatyme numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiui. Nustatant mažesnius nei prašė prokuroras laisvės atėmimo bausmių dydžius imtini domėn nukentėjusiojo interesai į kiek įmanoma labiau savalaikį padarytos žalos atlyginimą. Taigi, kaltinamiesiems M. M. ir A. P., turint omeny ankstesnį kaltinamųjų teistumą, už labai sunkaus nusikaltimo padarymą skirtina penkerių metų laisvės atėmimo bausmė, kaltinamajam J. Š., kuris anksčiau nėra teistas, skirtina mažesnė ketverių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Už atskiras padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės bendrintinos pagal Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies ir 5 dalies 1 punktą, kaip ideali nusikalstamų veikų sutaptis.

 

VI.                      Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

 

Byloje iš pinigų priėmimo kvito serija LAT Nr. 770590 nustatyta, jog nukentėjusysis L. B. už atstovavimą, dokumentų surašymą, kitas teisines paslaugas patyrė 800 Eur išlaidų (t. 10, b. l. 95). Kaltinamuosius pripažinus kaltais minėta suma solidariai priteistina iš kaltinamųjų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi, į M. M. skirtinos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas ir kardomojo kalinimo - suėmimo terminas nuo 2019 m. sausio 23 d. iki 2019 m. vasario 12 d. (t. 6, b. l. 134, 137, 148-149, 169-171).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi, į A. P. skirtinos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas ir kardomojo kalinimo - suėmimo terminas nuo 2019 m. sausio 23 d. iki 2019 m. balandžio 5 d. (t. 7, b. l. 91-94, 117-118, 126-128, 129-130).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalimi, kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti M. M. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalimi, kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – J. Š. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalimi, kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – A. P. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsniu, laikiną nuosavybės teisės apribojimą, paskirtą M. M., A. P. ir J. Š. į jiems nuosavybės teise priklausantį turtą, palikti galioti iki civilinio ieškinio atlyginimo.

A. P. pinigus – 116,78 Eur, laikomus Klaipėdos AVPK depozitinėje sąskaitoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti saugoti Klaipėdos AVPK depozitinėje sąskaitoje, nuosprendžiui įsiteisėjus į juos nukreipti L. B. civilinio ieškinio išieškojimą (t. 7, b. l. 99-102).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – liudytojos R. G. apklausos įrašas – 2 kompaktiniai diskai, liudytojo E. K. apklausos įrašas – 1 kompaktinis diskas, liudytojo K. G. apklausos įrašas – 1 kompaktinis diskas, liudytojo J. A. parodymų aptikrinimo vietoje įrašas – 2 kompaktiniai diskai, akistatos įrašas - 2 kompaktiniai diskai, suvestinės – 5 kompaktiniai diskai, 2019-01-29 asmens parodymo atpažinti įrašai - 1 kompaktinis diskas, GMP kvietimo įrašas -1 kompaktinis diskas, J. Š. parodymų patikrinimo vietoje įrašas - 1 kompaktinis diskas - paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

M. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje ir nuteisti:

        - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą - laisvės atėmimu penkeriems metams; 

        - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį - laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę ir galutinę subendrintą bausmę už šias nusikalstamas veikas M. M. paskirti – laisvės atėmimą penkeriems metams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

        Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalimi, kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - M. M. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

        M. M. sulaikyti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. M. faktinio sulaikymo dienos.

        Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi, į M. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką ir kardomojo kalinimo - suėmimo terminą nuo 2019 m. sausio 23 d. iki 2019 m. vasario 12 d.

 

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje ir nuteisti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą - laisvės atėmimu penkeriems metams;  

        - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį - laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę ir galutinę subendrintą bausmę už šias nusikalstamas veikas A. P. paskirti – laisvės atėmimą penkeriems metams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

        Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalimi, kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – A. P. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

        A. P. sulaikyti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. P. faktinio sulaikymo dienos.

        Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi, į A. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką ir kardomojo kalinimo - suėmimo terminą nuo 2019 m. sausio 23 d. iki 2019 m. balandžio 5 d.

 

J. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje ir nuteisti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą - laisvės atėmimu ketveriems metams ir šešiems mėnesiams;

        - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį - laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę ir galutinę subendrintą bausmę už šias nusikalstamas veikas J. Š. paskirti – laisvės atėmimą ketveriems metams ir šešiems mėnesiams. 

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

        Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalimi, kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – J. Š. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

        J. Š. sulaikyti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo J. Š. faktinio sulaikymo dienos.

Nukentėjusiojo L. B. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti visiškai. Iš M. M., A. P. ir J. Š. solidariai L. B. naudai priteisti 436,16 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo L. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies. Iš M. M., A. P. ir J. Š. solidariai L. B. naudai priteisti 19 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš M. M., A. P. ir J. Š. solidariai L. B. naudai priteisti 800 Eur patirtų atstovavimo išlaidų.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Iš M. M., A. P. ir J. Š. solidariai Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 1009,31 Eur turtinei žalai atlyginti.

        Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsniu, laikiną nuosavybės teisės apribojimą, paskirtą M. M., A. P. ir J. Š. į jiems nuosavybės teise priklausantį turtą, palikti galioti iki civilinio ieškinio atlyginimo.

        A. P. pinigus – 116,78 Eur, laikomus Klaipėdos AVPK depozitinėje sąskaitoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti saugoti Klaipėdos AVPK depozitinėje sąskaitoje, nuosprendžiui įsiteisėjus į juos nukreipti L. B. civilinio ieškinio išieškojimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – liudytojos R. G. apklausos įrašą – 2 kompaktinius diskus, liudytojo E. K. apklausos įrašą – 1 kompaktinį diską, liudytojo K. G. apklausos įrašą – 1 kompaktinį diską, liudytojo J. A. parodymų aptikrinimo vietoje įrašą – 2 kompaktinius diskus, akistatos įrašą - 2 kompaktinius diskus, suvestines – 5 kompaktinius diskus, 2019-01-29 asmens parodymo atpažinti įrašą - 1 kompaktinį diską, GMP kvietimo įrašą -1 kompaktinį diską, J. Š. parodymų patikrinimo vietoje įrašą - 1 kompaktinį diską - palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, nuteistiesiems nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

 

 

Teisėja           Edita Lapinskienė