Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-31-1073/2025

 Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00674-2024-7

                                               Procesinio sprendimo kategorija 16.11.6

                                               (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (pranešėja), 

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto E. S. įgalioto atstovo Ilano Ostrovskio (Ilan Ostrovskij) prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.        Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. liepos 5 d. nutarimu E. S. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2024 m. gegužės 4 d. 15.04 val. Kauno rajono sav., Garliavoje, vairavo transporto priemonę „Porsche Panamera Turbo S“ būdamas neblaivus, jam buvo nustatytas 0,52 promilės girtumas.

2.        Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto E. S. skundas tenkintas. Panaikintas Institucijos 2024 m. liepos 5 d. nutarimas ir administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį E. S. nutraukta.

3.        Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartimi Institucijos apeliacinis skundas tenkintas. Panaikintas Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. nutarimas ir paliktas galioti Institucijos 2024 m. liepos 5 d. nutarimas.

4.        Lietuvos

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5.        Administracinėn atsakomybėn patraukto E. S. įgaliotas atstovas I. Ostrovskis prašo teismo panaikinti apygardos teismo nutartį ir palikti galioti apylinkės teismo nutarimą. Taip pat prašo priteisti iš Institucijos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

5.1.        Apygardos teismas ignoravo pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, neatsižvelgė į byloje esančias prisiekusių teismo ekspertų ir specialistų rašytines išvadas ir joje esančius žodinius liudijimus (parodymus), duotus apylinkės teisme, ignoravo faktą, jog E. S., praėjus mažiau negu 1 val. po tariamo neblaivumo nustatymo Institucijos pareigūnų, buvo nustatytas 0 prom. blaivumas Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriuje (kraujo tyrimas). Tai patvirtina medicinos specialisto išvada Nr. T-A 2225/2024 (01), kuria rėmėsi apylinkės teismas ir į kurią neatsižvelgė apygardos teismas. Šios išvados administracinio nusižengimo bylos medžiagoje nėra, todėl turi būti išreikalauta iš Institucijos. Tai, jog E. S. buvo visiškai blaivus, patvirtina ir teismo medicinos specialisto konsultacinė išvada Nr. 0027/24, kuria taip pat rėmėsi apylinkės teismas. Bylą nagrinėjant apylinkės teisme ekspertas P. Petreikis davė kategorišką ir besąlyginę išvadą, jog, remiantis mokslo ir medicinos žiniomis ir byloje esančiais medicininių patikrinimų dokumentais, E. S. 2024 m. gegužės 4 d. apie 15 val. (kai buvo tikrinamas Institucijos alkotesteriu) buvo visiškai blaivus. Taip pat apylinkės teisme apklausta Kauno klinikų gydytoja A. D. patvirtino medicininės išvados ir tyrimų, kurių metu buvo nustatytas pareiškėjo visiškas blaivumas, teisingumą.

5.2.        Be to, priešingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių nusižengimų bylose, būtent medicininei apžiūrai, atliktai pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, yra suteikiama didesnė įrodomoji reikšmė (lyginant su alkotesterių rodmenimis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-18-942/2015). Šioje byloje E. S., laikantis visų teisės aktais įtvirtintų reikalavimų, buvo atlikta visavertė sisteminė medicininė apžiūra: paimtas kraujo mėginys, atlikta išsamiausia asmens apžiūra, t. y. kūno požymiai, gleivinių būklė, elgesys, psichosomatika, mimika, judesių koordinacija, kalba ir kita; jokio alkoholio kvapo ar vartojimo požymių nenustatyta.

5.3.        Tuo tarpu apygardos teismas suabsoliutino ir suteikė išskirtinę reikšmę Institucijos pareigūnų gautiems alkotesterio duomenims, pažeidė vieną pagrindinių teisės principų, jog visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai. Teismas nepaneigė nei specialisto išvadoje, nei konsultacinėje išvadoje užfiksuotų duomenų apie asmens blaivumą praėjus ne daugiau kaip valandai nuo patikros alkotesteriu.

5.4.        Taip pat skundžiamoje nutartyje yra nurodyti nepagrįsti teiginiai, esą E. S. prisipažino vartojęs alkoholio ir neva sutiko su jam inkriminuojamu pažeidimu. Apygardos teismas kaltę grindė teiginiais, nepatvirtinančiais ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos pažeidimo sudėties buvimo E. S. veikoje, kaip antai kad jis, turintis ilgą vairavimo stažą, išgėręs bokalą alaus, šeštadienio dieną judrioje gatvėje vairavo automobilį rizikuodamas tiek savo, tiek aplinkinių sveikata bei gyvybe ir pan.

5.5.        Taigi apygardos teismas, nesilaikydamas įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 567 straipsnis) ir nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimų (ANK 566 straipsnio 1 dalis), nurodė prieštaringus argumentus, nepašalino byloje esančių pagrįstų abejonių dėl E. S. neblaivumo laipsnio įvykio metu ir taip padarė esminius proceso teisės pažeidimus. Šie pažeidimai lėmė esminį materialiosios teisės normos – ANK 222 straipsnio 5 dalies – pažeidimą. Taip pat apygardos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos panašios kategorijos bylose, ypač nuo suformuotos atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-9-976/2020.

6.        Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Ričardas Kiaulakis atsiliepime prašo prašymo netenkinti. Atsiliepime nurodoma:

6.1.        Pateiktas pareiškimas yra nepagrįstas, apygardos teismo nutartis yra teisinga ir pagrįsta, o E. S. kaltė šioje byloje yra įrodyta bylos duomenimis ir įrodymais. Pagal vyraujančią teismų praktiką, pareigūnų nustatytas neblaivumas vairavimo metu, nesant duomenų apie pažeistą tikrinimo procedūrą, geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu. Todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų.

6.2.        Pažymėtina, kad Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, 2.3 papunktyje nustatyta, jog neblaivumo tikrinimas – policijos pareigūnų veiksmai, kai metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus. Taigi, alkoholio kiekio nustatymas alkotesteriu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis. Nei minimos taisyklės, nei ANK 422 straipsnio nuostatos neįtvirtina imperatyvo įrodinėti asmens neblaivumą išimtinai laboratoriniu kraujo tyrimu. Per medicininę apžiūrą, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą, taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų; jie taip pat turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014).

6.3.        Byloje nustatyta, kad inkriminuojamo nusižengimo dieną, t. y. 2024 m. gegužės 4 d., neblaivumas E. S. buvo tikrintas tinkamu naudoti alkotesteriu. Duomenų, kad alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas E. S. neblaivumas įvykio vietoje, neatitiko jam keliamų reikalavimų ar kad pareigūnai, atlikę patikrą, nesivadovavo Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, byloje nėra; priešingai, tikrinimas buvo atliktas pagal visas procedūras ir sertifikuotu kalibruotu alkotesteriu. Todėl abejoti alkotesteriu nustatytų duomenų patikimumu nėra pagrindo. Be to, pats E. S. pareigūnams nurodė, kad nusižengimo dieną prieš valandą ar pusvalandį vartojo alkoholio – alaus. E. S. po to, kai buvo atliktas jo blaivumo patikrinimas alkotesteriu, savarankiškai nuvyko atlikti kraujo tyrimo etilo alkoholiui nustatyti. Administracinio nusižengimo tyrimo metu E. S. pateikė Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą Nr. T-A 2225/2024(01), kurioje nurodyta, kad jo kraujyje, kuris buvo paimtas 2024 m. gegužės 4 d. 15.58 val., t. y. po antro pūtimo praėjus vienai valandai, etilo alkoholio nerasta.

6.4.        Atsiliepime išreiškiama abejonė, ar tikrai E. S. kraujas buvo paimtas per valandą po paskutinio pūtimo į alkotesterį, be to, nėra aišku, ar buvo laikytasi visų kraujo paėmimo procedūrų, nustatytų 2017 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. V-1312 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. V-505 „Dėl Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir Bendros asmens būklės įvertinimo metodikų patvirtinimo“ pakeitimo“.

6.5.        Nors šioje administracinio nusižengimo byloje policijos pareigūnų tikrinimo alkoholio kiekio matuokliu ir vėliau E. S. iniciatyva gydymo įstaigoje atlikto kraujo tyrimo rezultatai skiriasi, tačiau ši aplinkybė nekeičia padarytos išvados, jog E. S. 2024 m. gegužės 4 d. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Nors alkoholio šalinimo greitį apylinkės teismas nutraukdamas bylą grindė Vidmarko formule, eksperto ir gydytojos parodymais, tačiau alkoholio skaidymo greitis priklauso nuo daugelio dalykų. Pažymėtina, kad nors teisės normomis patvirtintos metodologijos, kurioje būtų teisiškai apibrėžti galimi alkoholio pašalinimo greičiai, Lietuvoje nėra, vis dėlto teismo nurodytu rodikliu teismų praktikoje yra remiamasi.

6.6.        Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, esant atitinkamoms aplinkybėms (esant vaistų poveikiui ar piktnaudžiaujančių alkoholiu asmenų) alkoholio koncentracija kraujyje mažėja vidutiniškai 0,3–0,4 promilės per vieną valandą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-41-2013). Taip pat turėjo būti vertinta, kad teismo medicinos gydytojas dr. P. Petrikas tik pateikė išvadą, jog natūraliu būdu per 60 min. 0,52 promilės pasišalinti iš E. S. organizmo (kraujo) negalėjo. Tačiau pažymėtina, kad pareigūnų nustatytas neblaivumas buvo alkotesteriu, tai yra nustatyta etilo alkoholio koncentracija iškvepiamame ore, o ne kraujyje, todėl jo išsiskaidymą tapatinti su alkoholio metabolizacija kraujyje nėra jokio pagrindo, nes terpės yra skirtingos. Taip pat nebuvo vertinta, ar toks išsiskaidymas buvo galimas imantis pagalbinių priemonių, gausaus skysčių vartojimo ir kitų alternatyvių būdų. Taigi pareigūnų patikros rezultatai medicininiu požiūriu neprieštarauja kraujo tyrimams, kadangi tyrimams buvo naudojami skirtingi tyrimų būdai (alkotesteris ir dujų chromatografijos metodas) ir buvo tiriami skirtingi tyrimo objektai (etilo alkoholio koncentracija iškvepiamame ore ir etilo alkoholio koncentracija kraujyje).

III.        Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7.        Administracinėn atsakomybėn patraukto E. S. įgalioto atstovo I. Ostrovskio prašymas netenkintinas.

Dėl ANK 422 straipsnio 5 dalies taikymo

8.         Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų baudą. Taigi, pagal šią teisės normą asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, kai administracinio nusižengimo bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo neblaivus, t. y. jam turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-9-976/2020, 2AT-23-489/2020, 2AT-50-719/2020). Asmens neblaivumo faktas konstatuojamas įrodymų vertinimo, kaip reikšmingų bylos aplinkybių nustatymo, proceso metu.

9.        ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės ir įrodymų šaltinių patikimumas. Teismų praktikoje pažymėta, kad įrodymų vertinimo esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismas ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro aiškiai nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1–3 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-55-648/2018, 2AT-3-1073/2019, 2AT-24-458/2020, 2AT-35-648/2021 ir kt.).

10.        Pareiškėjo prašyme teigiama, jog apygardos teismas, panaikindamas apylinkės teismo nutarimą ir palikdamas galioti Institucijos nutarimą, kuriuo E. S. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepašalino byloje esančių prieštaravimų (tarp alkotesterio rodmenų ir specialisto išvados Nr. T-A 2225/2024(01)) bei akivaizdžių abejonių dėl E. S. neblaivumo laipsnio (fakto) ir, jais remdamasis, padarė in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principo reikalavimų pažeidimą, o nutartyje išdėstė prieštaringas išvadas.

11.        Šioje byloje nustatyta, kad policijos pareigūnai sustabdė patikrinti E. S. vairuojamą automobilį. E. S. alkoholio kiekio matuokliu 14.42 val. nustatytas 0,64 promilės neblaivumas, antrą kartą – 14.58 val. – nustatytas 0,54 promilės neblaivumas. Policijos pareigūnai, vertindami alkotesterio rodmenis, prieš pateikdami kaltinimą pareiškėjui, apskaičiavo ir nurodė mažiausią per atliktus patikrinimus prietaiso rodmenį, t. y. 0,52 promilės 2024 m. gegužės 4 d. 15.04 val. Institucijos nutarimu E. S. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Šio nutarimo pagrįstumas ir teisėtumas pagal E. S. bei Institucijos skundus buvo tikrinami apylinkės ir apygardos teismuose, šie priėmė skirtingus sprendimus dėl jo kaltės padarius inkriminuotą administracinį nusižengimą.

12.        Apylinkės teismas 2024 m. spalio 17 d. nutarimu tenkino E. S. skundą ir panaikino Institucijos nutarimą, kuriuo E. S. buvo nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukė. Apylinkės teismas konstatavo, kad administracinio nusižengimo byloje esant priešingiems duomenims dėl įvykio metu buvusio E. S. neblaivumo laipsnio, t. y. policijos pareigūnų alkotesteriu užfiksuotiems rodmenims (0,52 promilės) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriuje nustatytiems blaivumo patikros duomenims (medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas, specialisto išvada, kurioje nustatyta, kad E. S. kraujyje etilo alkoholio nerasta), šie prieštaravimai vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

13.        Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas Institucijos apeliacinį skundą tenkino – panaikino apylinkės teismo nutarimą ir paliko galioti Institucijos nutarimą, kuriuo E. S. buvo pritaikyta administracinė atsakomybė. Apygardos teismas konstatavo, kad apylinkės teismas nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, o nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo alkoholio matuokliu procedūrą, nėra pagrindo nesivadovauti juo gautais rezultatais.

14.        Patikrinusi atnaujintą administracinio nusižengimo bylą esminio teisės pažeidimo aspektu, teisėjų kolegija nusprendžia, kad tinkamai įrodymus įvertino ir teisingas išvadas dėl E. S. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarė apygardos teismas. Apylinkės teismas, panaikindamas Institucijos nutarimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nepagrįstai prioritetinę reikšmę suteikė E. S. iniciatyva atlikto laboratorinio tyrimo rezultatams, o nutarime išdėstė prieštaringas išvadas. Tuo tarpu apygardos teismo atliktas įrodymų tyrimas ir jų vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių reikėtų naikinti šio teismo nutartį, neturi. Apygardos teismas savo procesinį sprendimą priėmė išsamiai išanalizavęs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, motyvuotai pasisakęs dėl jų patikimumo, įrodomosios reikšmės ir teisinio vertinimo. Apygardos teismas, vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, nutartyje išdėstė išsamius motyvus, kodėl konstatavo, kad neturi pagrindo abejoti policijos pareigūnų atlikto E. S. neblaivumo patikrinimo rezultatais, jų naudoto alkoholio matuoklio rodmenų tikslumu. Šis teismas vertino ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, kad E. S. pasinaudojo savo teise ir pats nuvyko į sveikatos priežiūros įstaigą, kur jam buvo paimtas kraujo mėginys ir atlikta medicininė apžiūra. Tačiau apygardos teismas tokius savarankiškai pateiktus duomenis vertino atsižvelgdamas į visus bylos įrodymus ir gretindamas šiuos duomenis su kitais bylos įrodymais aiškiai nurodė, kodėl E. S. iniciatyva atliktos medicininės apžiūros rezultatai nepaneigia policijos pareigūnų naudoto alkotesterio rodmenų (nutarties 10–16 punktai). Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nepritarti šioms išvadoms.

15.        Atkreipiamas dėmesys, kad Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, 2.3 papunktyje nustatyta, jog neblaivumo tikrinimas – policijos pareigūnų veiksmai, kai metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus. Taigi, alkoholio kiekio nustatymas alkotesteriu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis. Nurodytų taisyklių 3 punktas nustato, kad policijos pareigūnai tikrina transporto priemonės vairuotoją, kuris įtariamas esantis neblaivus, o jeigu įtariamas neblaivumu transporto priemonės vairuotojas dėl tikrinimo metu esamos savo būklės negali atlikti veiksmų dėl jo patikrinimo, pristato šį asmenį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Tokia punkto formuluotė rodo, kad pagrindinis neblaivumo nustatymo metodas yra alkotesteris, o medicininė apžiūra – tik pagalbinis metodas. Todėl prašymą teikiantys asmenys nėra teisūs teigdami, kad būtent medicininei apžiūrai, atliktai pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, yra suteikiama didesnė įrodomoji reikšmė (lyginant su alkotesterių rodmenimis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-18-942/2015). Pareiškėjų nurodomoje byloje toks patikrinimas buvo būtinas, nes asmuo buvo apsvaigęs nuo narkotinių psichiką veikiančių medžiagų. Pažymėtina, kad apsvaigimo nuo alkoholio ir psichiką veikiančių medžiagų nustatymo metodikos yra skirtingos. Tuo tarpu nei minimos taisyklės, nei ANK 422 straipsnio nuostatos neįtvirtina imperatyvo įrodinėti asmens neblaivumą išimtinai laboratoriniu tyrimu. Tai įtvirtinta ir teismų praktikoje. Administracinių nusižengimų ir baudžiamosiose bylose dėl transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, susiformavusi nuosekli teismų praktika, kurioje nurodoma, kad, sprendžiant klausimą dėl asmens atsakomybės pagal ANK 422 straipsnį, asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu. Taigi įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-24-2013, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2018). Per medicininę apžiūrą, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą, taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų; jie, kaip minėta, taip pat turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014). Tačiau dėl įvykio metu užfiksuoto asmens neblaivumo laipsnio neturi kilti jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018).

16.        Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad E. S. neblaivumo patikrinimas atliktas alkotesteriu, turinčiu iki 2024 m. spalio 17 d. galiojantį patikros sertifikatą. Taigi, inkriminuojamo nusižengimo dieną, t. y. 2024 m. gegužės 4 d., neblaivumo patikrinimas E. S. buvo atliktas tinkamu naudoti alkotesteriu. Duomenų, kad alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas E. S. neblaivumas įvykio vietoje, neatitiko jam keliamų reikalavimų ar kad pareigūnai, atlikę patikrą, nesivadovavo Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, byloje nėra. Nėra byloje duomenų ir apie tai, kad nebuvo išlaikyta patikrinimo procedūra, – pūsta buvo du kartus, išlaikant reikalingą pertrauką ir užtikrinant paklaidos gautiems rezultatams pritaikymą. Todėl abejoti alkotesteriu nustatytų duomenų patikimumu nėra pagrindo. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo apygardos teismas, E. S. neneigė, kad prieš vairuodamas jis vartojo alkoholį (išgėrė stiklinę alaus), tačiau nesutiko, kad neblaivumas galėjo viršyti 0,4 promilės.

17.        Pagal Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 29 punktą, jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo, atlikto policijos, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą, kai jam atliktas tikrinimas, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra jo lėšomis. Toks griežtas reikalavimas prisistatyti per valandą po patikrinimo šiose taisyklėse nustatytas tam, kad sveikatos priežiūros įstaigoje atlikti tyrimai būtų kuo aktualesni ir būdami tikslesni mažiau skirtųsi nuo pirminio tikrinimo metu gautų rezultatų. Būtent atvykimas į medicinos įstaigą laiku užkerta kelią spekuliacijoms dėl alkoholio galutinio pasišalinimo iš organizmo momento. Kitu atveju, atvykus po ilgesnio laiko tarpo (nepriklausomai nuo tokio vėlesnio atvykimo priežasčių) ir kraujo mėginyje jau neaptikus alkoholio bei konstatavus, kad jis per laiką nuo pirmojo tikrinimo momento galėjo išsiskaidyti, organizme vykstant natūraliems oksidacijos procesams, nustatyti tikslaus išblaivėjimo momento nebėra galimybės, todėl sprendžiamas tik klausimas, ar pirmosios patikros rezultatai medicininiu požiūriu neprieštarauja kraujo tyrimo rezultatams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-628/2018).

18.        Nagrinėjamoje byloje E. S., nesutikdamas su policijos pareigūnų atlikto neblaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatais, pasinaudojo savo teise ir 15.52 val. pats nuvyko į gydymo įstaigą (Kauno klinikas), ten jam 15.58 val. paimtas kraujo mėginys ir 16.15 val. atlikta medicininė apžiūra (medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte nurodyta, kad kliniškai reikšmingi odos, gleivinių, kvėpavimo, eisenos, stovėsenos pakitimai nenustatyti, vyzdžiai simetriški ir t. t.); paimtame kraujyje, pagal specialisto išvadą Nr. T-A-2225/2024(01), etilo alkoholio nerasta. Tačiau vėlgi pastebėtina, kad kraujas patikrinimui Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijoje priduotas 2024 m. gegužės 4 d. 15.58 val., t. y. po pirmojo pūtimo parėjus 1 val. 16 min., po antro pūtimo praėjus 1 val.

19.        Teisėjų kolegija nusprendžia, kad nors šioje byloje policijos pareigūnų tikrinimo alkotesteriu ir vėliau E. S. iniciatyva gydymo įstaigoje atlikto kraujo tyrimo rezultatai skiriasi, tačiau ši aplinkybė nagrinėjamu atveju nekeičia padarytos išvados, jog E. S. 2024 m. gegužės 4 d. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Vien tai, kad po 1 val. 16 min. nuo pirmo pūtimo atlikus kraujo tyrimą buvo nustatyta, jog E. S. yra blaivus, savaime nepaneigia tikrinimo alkotesteriu rezultatų nesant duomenų, kad buvo pažeista neblaivumo tikrinimo tvarka, tokių duomenų nenurodė ir pažeidėjas. Vertindamas šiuos duomenis, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad alkotesterio duomenys, kurie buvo gauti iš karto po vairavimo, yra tikslesni ir labiau atspindintys E. S. neblaivumo laipsnį vairavimo metu nei rezultatai, gauti ištyrus vėliau paimtą kraują, o įvykio vietoje atlikta E. S. neblaivumo patikrinimo procedūra atitinka teisės aktų reikalavimus. Kaip minėta, asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-628/2018). Byloje nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis E. S., vairavusio transporto priemonę, neblaivumo laipsnis, kaip to reikalaujama pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, nurodant straipsnio dispozicijoje būtinus nustatyti objektyviuosius administracinio nusižengimo sudėties požymius; Institucijai ir apygardos teismui pakako byloje esančių įrodymų, kad būtų padaryta pagrįsta ir neabejotina išvada dėl E. S. neblaivumo laipsnio.

20.        Byloje taip pat buvo pateikta teismo medicinos konsultacinė išvada Nr. 0027/24, kurioje nurodyta, kad per šešiasdešimt minučių negalėjo natūraliu būdu iš organizmo (kraujo) pasišalinti 0,52 promilės alkoholio, nes per nurodytą laiką didžiausias galimas iš organizmo pasišalinti alkoholio kiekis – 0,20 promilės (pagal moksliškai patvirtintą Vidmarko formulę), o pagal turimus duomenis galima kategoriškai teigti, kad 14.58 val. (patikrinimas alkotesteriu) E. S. organizme etilo alkoholio koncentracija nesiekė 0,4 promilės. Tačiau pažymėtina, kad šis tyrimas atliktas ne dėl apsvaigimo laipsnio veikos padarymo metu, o dėl alkoholio pasišalinimo iš organizmo greičio, todėl jo rezultatai niekaip nepaneigia alkotesteriu nustatytų rezultatų.

21.        Todėl, kaip jau minėta, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo alkoholio matuokliu procedūrą, abejonių dėl alkotesterio tinkamumo naudoti ar abejonių, jog juo atliktos patikros rezultatus galėjo iškreipti kokios nors kitos aplinkybės, nebuvo pagrindo nesivadovauti juo gautais rezultatais, o ligoninėje atliktų tyrimų rezultatai ir konsultacinė išvada nepaneigia pareigūnų atlikto patikrinimo alkotesteriu duomenų.

22.        Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naikinti apygardos teismo procesinį sprendimą nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi pareiškėjo prašyme aptariami bylos duomenys, kurių vertinimas yra ginčijamas, buvo teisingai įvertinti apygardos teisme. Apygardos teismo pripažintos įrodytomis faktinės pažeidimo aplinkybės buvo nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus ir tiesiogiai teisme ištirtus duomenis, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai, patikrinus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymus visų bylos duomenų kontekste, todėl nėra pagrindo abejoti teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kaip įrodymų vertinimo rezultato, patikimumu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjai                                                                Arūnas Budrys

Sigita Jokimaitė

                                                                        Gabrielė Juodkaitė-Granskienė