Civilinė byla Nr. e2-1376-480/2021

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00203-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.10.5.2.17; 2.6.11.13; 3.2.6.1; 3.1.7.6

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Albina Rimdeikaitė,

sekretoriaujant A. G., Danutei Nekraševičienei,

dalyvaujant ieškovo Vytauto Didžiojo universiteto atstovams advokatui L. M. ir M. K., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ąžuolas LT“ atstovams advokatui S. B. ir vadovui R. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos Vytauto Didžiojo universiteto ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ąžuolas LT“ dėl nuostolių atlyginimo, ir

n u s t a t ė :

ieškovė viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) Vytauto Didžiojo universitetas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ąžuolas LT“ priteisti 231 690 Eur nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodo, kad ieškovė organizavo viešąjį elektroninį aukcioną, kuriame buvo parduodamas ieškovei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas turtas – patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios – (duomenys neskelbtini), ir kuris vyko 2019 m. lapkričio 29 d.–2019 m. gruodžio 2 d. Aukciono laimėtoja buvo išrinkta atsakovė, pasiūliusi didžiausią perkamo turto kainą, t. y. 1 051 000 Eur. Tarp šalių 2020 m. sausio 31 d. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kuria ieškovė pardavė, o atsakovė nupirko minėtas patalpas už 1 051 000 Eur kainą. Atsakovės aukciono metu sumokėtas 20 000 Eur garantinis įnašas buvo įskaitytas į daikto kainą, o likusią kainos dalį – 1 031 000 Eur – atsakovė turėjo sumokėti per 30 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos. Šalys susitarė, kad nuosavybės teisė į patalpas bus perduodama atsakovei po to, kai ši sumokės visą sutartą patalpų kainą. Atsakovė nustatytu terminu patalpų kainos nesumokėjo. Ieškovė 2020 m. kovo 2 d. pranešimu dėl viešojo aukciono laimėtojo įsipareigojimų vykdymo Nr. 1-236 priminė atsakovei pareigą sumokėti perkamų daiktų kainą bei nurodė, kad, vadovaujantis sutarties 5.7 punktu, ieškovė nuo 2020 m. kovo 3 d. skaičiuoja 0,1 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos. Atsakovė 2020 m. kovo 12 d. pranešimu informavo ieškovę, kad atsakovės kreditorius sustabdė kreditavimo procesą, todėl nuo 2020 m. kovo 12 d. atsakovė atsisako įsigyti aukcione laimėtą turtą. Kauno miesto 6-ojo notarų biuro notaras Š. R. 2020 m. balandžio 17 d. išdavė liudijimą apie 2020 m. sausio 31 d. pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą. Nutraukus sutartį, kaip numatyta sutarties 12.3 punkte, ieškovė 2020 m. gegužės 4 d. grąžino atsakovei jos sumokėtą garantinį įnašą (20 000 Eur) atskaičius ieškovės priskaičiuotus delspinigius (10 310 Eur), t. y. 9 690 Eur. Buvo surengtas naujas viešas aukcionas patalpoms parduoti, kuris vyko 2020 m. liepos 23 d.–2020 m. liepos 24 d. ir kuriame tos pačios patalpos buvo parduotos už didžiausią pasiūlytą 809 000 Eur kainą. 2020 m. rugpjūčio 20 d. buvo sudaryta notarinė pirkimo–pardavimo sutartis su naujuoju pirkėju.

Atsakovė yra nesąžiningas pirkėjas, kaip tai nurodyta Vytauto Didžiojo universiteto rektoriaus 2019 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. 606 patvirtinto Vytauto Didžiojo universiteto organizuojamų elektroninių aukcionų, kuriuose parduodamas nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis turtas, vykdymo informacinių technologijų priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – Aukcionų aprašas) 24 punkte, kadangi nustatyta tvarka ir terminais atsakovė nesumokėjo aukcione įsigyto turto kainos. Ieškovės patirtų ir prašomų priteisti nuostolių dydis yra lygus skirtumui tarp turto kainos, kurios nesumokėjo atsakovė, ir naujame aukcione parduoto turto kainos, t. y. 242 000 Eur.

Atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, t. y. neįvykdė 2020 m. sausio 31 d. pirkimo–pardavimo sutartyje numatyto įsipareigojimo sumokėti daikto kainą, jos kaltė preziumuojama. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė žalą, kurią sudaro negautos pajamos, kurias ieškovas būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę atsakovės neteisėtų veiksmų. Skirtumas tarp turto kainos, kurios nesumokėjo atsakovė (1 051 000 Eur), ir naujame aukcione parduoto turto kainos (809 000 Eur) yra 242 000 Eur, kas ir sudaro ieškovo negautas pajamas (nuostolius). Jei atsakovė būtų įvykdžiusi 2020 m. sausio 31 d. pirkimo–pardavimo sutartyje numatytą įsipareigojimą ir sumokėjusi daikto kainą ieškovui, ieškovas nebūtų patyręs jokių nuostolių. Esant nustatytoms visoms atsakovės civilinės atsakomybės sąlygoms, atsakovei turi būti taikoma civilinės atsakomybė ir ieškovo naudai iš atsakovės priteisiami ieškovo patirti nuostoliai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė negrąžino atsakovei 10 310 Eur dalies garantinio įnašo kaip delspinigių, yra sąžininga ir teisinga teigti, kad ši ieškovės pasilikta 10 310 Eur suma iš dalies dengia patirtus nuostolius, todėl ieškovė jos patirtų nuostolių dydį (242 000 Eur) mažina pasilikto garantinio įnašo suma (10 310 Eur) ir iš atsakovės prašo priteisti 231 690 Eur nuostolių.

Atsakovė UAB „Ąžuolas LT“ atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Vytauto Didžiojo universiteto rektoriaus 2019 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. 606 patvirtinto Vytauto Didžiojo universiteto organizuojamų elektroninių aukcionų, kuriuose parduodamas nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis turtas, vykdymo informacinių technologijų priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 49.4 punktas imperatyviai reglamentuoja, kad turto pirkimo–pardavimo sutartyje turi būti nurodyta aukciono laimėtojo atsakomybė ir teisinės pasekmės už sutarties (sutarčių) sąlygų nevykdymą arba netinkamą vykdymą. Ši nuostata dėl sutarties nutraukimo ir aukciono laimėtojui taikomų sankcijų, tačiau modifikuota pagal šalių susitarimus, buvo įtraukta į pirkimo–pardavimo sutarties turinį (sutarties 12.3 punktas). Pirkimo – pardavimo sutartyje šalys atsisakė ieškovo (Pardavėjo) teisės reikalauti iš aukciono laimėtojo padengti kainų skirtumą, jeigu naujame aukcione turtas ar kiti nekilnojamieji daiktai būtų parduoti už mažesnę kainą negu ta, kurią būtų turėjęs sumokėti aukciono laimėtojas. Būtent sąlygų, kurios yra įtvirtintos Aprašo 49.4 ir 49.6 punktuose kaip būtinai šalių aptartinos pirkimo–pardavimo sutartyse sąlygos, šalys sąmoningai neįtraukė į pirkimo–pardavimo sutartį. Tokiu būdu šalys išreiškė tarpusavyje suderintą valią netaikyti vienos iš sutarties nutraukimo sankcijų – aukciono organizatoriaus teisės reikalauti iš atsakovės padengti aukcionų kainų skirtumus. Priešingu atveju tokia ieškovo teisė būtų numatyta pirkimo–pardavimo sutartyje. Ieškovo bei atsakovės pateiktas susirašinėjimas (bendradarbiavimas) patvirtina, kad šalys aktyviai derino savo pozicijas sutarties sudarymo / nutraukimo klausimais, ne kartą aptarė sankcijų (delspinigių dydžio) klausimus, tačiau nė viena iš šalių neiškėlė klausimo dėl atsakovės pareigos padengti aukcionų kainų skirtumus.

Pagal pirmojo aukciono skelbimo tekstą ir pagal Aprašo turinį nėra numatyta sąlygų, kad nesąžiningam aukciono laimėtojui būtų grąžinamas jo sumokėtas garantinis įnašas. Garantinis įnašas grąžinamas tik aukciono dalyviams, nepripažintiems laimėtojais, taip pat asmenims, sumokėjusiems garantinį įnašą, bet neįregistruotiems aukciono dalyviais. Nepaisant to, tai nepanaikina galimybės ieškovui ir atsakovei susitarti dėl garantinio įnašo grąžinimo. Pirkimo–pardavimo sutarties 12.3 punkte (paskutinis sakinys) būtent įtvirtina ieškovo pareigą grąžinti atsakovei garantinį įnašą, nors tokia ieškovo teisė aukciono sąlygose ar Apraše nėra nurodyta. Šie argumentai paneigia ieškovo poziciją, kad galutinės šalių teisės ir pareigos turi būti nustatomos pagal Aprašo turinį, o ne pagal pirkimo–pardavimo sutarties turinį. Ieškovas savo reikalavimus grindžia ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.422 straipsnio 2 dalies nuostata, tačiau nagrinėjamu atveju neegzistuoja sąlygos šios teisės normos taikymui atsakovo atžvilgiu, nes byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas, nusprendęs rengti naują aukcioną, per protingą terminą apie tai pranešė atsakovei. Atsakovė nesutinka su ieškovo pozicija, kad aukcionas buvo viešas ir dėl to atsakovė turėjo visas galimybes sužinoti apie antrojo aukciono rengimą.

Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, nagrinėjamoje byloje būtina įvertinti pirmojo aukciono, kurio laimėtoju buvo paskelbta atsakovė, ir naujojo aukciono rengimo aplinkybes, tuo metu egzistuojančias situacijas rinkoje, valstybėje ir kt. sąlygas. Vertinant esamą bylos medžiagą, darytina išvada, kad naujasis aukcionas faktiškai įvyko kitokiomis (ne analogiškomis) sąlygomis negu pirmasis aukcionas: 1) pirmasis aukcionas yra rengtas ir turtas yra parduotas Aukcionų aprašo, patvirtinto 2019 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. 605, o antrasis – Aukciono aprašo, patvirtinto 2020 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 280, t. y. visiškai kitu pagrindu (nėra ginčo, kad šie Aprašai skirti reglamentuoti tiems patiems santykiams, tačiau jų turinys nėra analogiškas (tapatus); naujojo aprašo pakeitimai yra nepalankūs aukcionų dalyviams, griežtinantys aukcionų sąlygas, apmokėjimą tvarką, sankcijas aukcionų dalyviams); 2) pirmojo aukciono nustatytas garantinio įnašo dydis buvo 20 000 Eur, antrojo – 25 000 Eur (esant didesnei garantinio įnašo sumai, yra apsunkinamas turto pardavimas (griežtesnės sąlygos aukciono dalyviams), tuo pačiu objektyviai mažėja dalyvių skaičius ir antrojo aukciono turto pardavimo kaina); 3) pirmojo aukciono laikas: 2019 m. lapkričio 29 d. 9.00 val.–2019 m. gruodžio 2 d. 14.09 val., t. y. aukcionas iš viso truko 77 val. 9 min., o antrojo aukciono laikas: 2020 m. liepos 23 d. 9.00 val.–2020 m. liepos 24 d. 14.51 val., t. y. aukcionas iš viso truko 29 val. 51 min. (pirmasis aukcionas truko 2,5 karto ilgiau, kas neabejotinai padidina galimybę gauti didesnę kainą; be to, antrasis aukcionas vyko vasarą (atostogų laikotarpis) ketvirtadienį–penktadienį, t. y. turbūt labiausiai nepatraukliu dalyvauti aukcione ir pasyviausiu laikotarpiu); 4) antrasis aukcionas vyko prasidėjus pasaulinei pandemijai dėl COVID-19, kai rinkoje vyravo neapibrėžtumas, neaiški finansinė situacija dėl rinkos pokyčių, dėl taikytų / taikomų apribojimų, dėl vakcinų nuo COVID-19 nebuvimo ir pan. (šios aplinkybės neabejotinai turėjo įtakos ir tuometinei nekilnojamojo turto rinkai, ypač nestandartinių, brangių nekilnojamojo turto objektų rinkoje); 5) antrasis aukcionas buvo vykdomas nuo pirmojo aukciono praėjus 8 mėnesių laikotarpiui (teismų praktikoje 7 mėnesių laikotarpį Lietuvos apeliacinis teismas vertino kaip per ilgą tam, kad abu aukcionai būtų vertinami kaip vykdyti tomis pačiomis sąlygomis); 6) pirmojo aukciono metu registravimo mokestis buvo netaikomas, antro aukciono metu negrąžinamas registravimo mokestis buvo 100 Eur; 7) pirmojo aukciono metu buvo reikalavimas pasirašyti pirkimo–pardavimo sutartį per 60 dienų nuo aukciono dienos, o kainą sumokėti per 30 dienų po sutarties pasirašymo, antrojo aukciono metu buvo reikalavimas pasirašyti pirkimo–pardavimo sutartį per 30 dienų nuo aukciono dienos, o kainą sumokėti per 30 dienų po sutarties pasirašymo. Akivaizdu, kad šie du aukcionai negali būti vertinami kaip vykdyti tapačiomis sąlygomis ir nėra lygiaverčiai.

Ieškovui buvo atskleistos (žinomos) aplinkybės, kad pirkimo–pardavimo sutarties kaina bus mokama iš atsakovei suteikiamo kredito lėšų (sutarties 5.4 punktas), ieškovas sutiko, jog patalpos būtų įkeistos kreditoriaus naudai (sutarties 5.4 punktas) ir pretenzijų dėl tokios atsiskaitymo tvarkos iš gautų kredito lėšų neturėjo (sutarties 5.5 punktas). Atsakovės kreditorė (finansuotoja) buvo UAB (duomenys neskelbtini), su kuria buvo suderinta paskolos sutartis ir visos jos esminės sąlygos, tačiau dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo Lietuvoje bei užsienyje, taip pat dėl papildomų sugriežtintų prevencijos priemonių taikymo šioms grėsmės neutralizuoti, UAB „Ąžuolas LT“ kreditorė staiga sustabdė kreditavimo procesą. Kaip atsakovei buvo nurodyta, finansavimo sustabdymas buvo įtakotas sudėtingų finansinių reikalų, susijusių su kreditorių verslais šalyse, dėl koronaviruso išgyvenančiomis įvairius suvaržymus bei draudimus, taip pat dėl visiško pandemijos ir taikytinų apribojimų neapibrėžtumo ateityje. Minėtos objektyvios aplinkybės nulėmė atsakovės negalėjimą įvykdyti pirkimo–pardavimo sutarties. Atsakovės nurodytos aplinkybės atitinka atsiliepime minėtą teismų praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-141-236/2019) tuo aspektu, kad ieškovo prašoma priteisti suma, paskaičiuota vertinant pirmame aukcione pasiūlytos kainos ir naujame aukcione pasiūlytos kainos skirtumą, negali būti vertinama kaip ieškovės negautos pajamos, kadangi aukcionai buvo vykdomi skirtingomis sąlygomis. Kaip nurodė Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje nutartyje, antrajame aukcione didžiausios pasiūlytos kainos dydį galėjo sąlygoti eilė nuo atsakovės nepriklausančių veiksnių, kurie nebuvo pirmojo aukciono vykdymo metu. Tai yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti.

Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimai yra būtent iš konkurso (aukciono) rezultatų atsirandantys reikalavimai. Ieškovas lygina vieno aukciono (konkurso) rezultatus su kito aukciono (konkurso) rezultatais ir šių rezultatų skirtumą siekia prisiteisti iš atsakovės. Toks ieškovo reikalavimas visiškai atitinka CK 1.125 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą aprašymą, kuriems reikalavimams taikomas sutrumpintas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas – „iš konkurso rezultatų atsirandantiems reikalavimams“. Ieškovas apie aukcionų rezultatus ir kainų skirtumus sužinojo ne vėliau, nei baigėsi antrasis aukcionas ir buvo surašytas 2020 m. liepos 24 d. nekilnojamojo turto viešojo elektroninio aukciono Nr. (duomenys neskelbtini) protokolas Nr. 2. Ieškinio senatis iš aukciono rezultatų (kainos skirtumo) reikalavimams pareikšti pasibaigė 2020 m. rugpjūčio 24 d., tačiau ieškovas į teismą kreipėsi tik 2021 m. balandžio 28 d., t. y. tik po 9 mėnesių. Kitaip tariant, ieškinio senaties terminas yra praleistas ženkliai ir akivaizdžiai. Dėl nurodytų priežasčių atsakovė prašo taikyti ieškinio senaties terminą.

Ieškinys tenkintinas

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių atstovų paaiškinimais nustatytos aplinkybės, kad ieškovė VšĮ Vytauto Didžiojo universitetas (toliau – ieškovė arba VDU) organizavo viešąjį elektroninį aukcioną (toliau – aukcionas), kuriame buvo parduodamas ieškovei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – patalpos, (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas 3 683,39 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – patalpos). Aukcionas rengtas vadovaujantis VDU rektoriaus 2019 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. 606 patvirtintu Vytauto Didžiojo universiteto organizuojamų elektroninių aukcionų, kuriuose parduodamas nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis turtas, vykdymo informacinių technologijų priemonėmis tvarkos aprašu (toliau – 2019 m. aprašas). Aukcionas vyko 2019 m. lapkričio 29 d. – 2019 m. gruodžio 2 d. Aukciono 2019 m. gruodžio 3 d. protokolas Nr. 10 rodo, kad dalyvauti aukcione buvo užsiregistravę 4 dalyviai, aukciono laimėtoju išrinkta atsakovė UAB „Ąžuolas LT“ (toliau – atsakovė), kuri pasiūlė didžiausią patalpų kainą, t. y. 1 051 000 Eur. Pasirašydamas šį protokolą atsakovės atstovas įsipareigojo vykdyti visas šiame elektroniniame aukcione nurodytas sąlygas. Ieškovė su aukciono laimėtoja – atsakove 2020 m. sausio 31 d. sudarė Pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio reg. Nr. 1-848 (toliau – Sutartis), kuria ieškovė pardavė, o atsakovė nupirko patalpas. Sutarties 4.1 punkte numatyta ta pati aukcione pasiūlyta patalpų (Sutartyje – daikto) kaina – 1 051 000 Eur. Šalys susitarė, kad atsakovės aukciono metu sumokėtas 20 000 Eur garantinis įnašas įkaitomas į daikto kainą (Sutarties 5.1 punktas), o likusius pinigus 1 031 000 Eur atsakovė ieškovei įsipareigojo sumokėti per 30 dienų nuo šios Sutarties pasirašymo dienos (Sutarties 5.2 punktas). Šalys taip pat susitarė, kad nuosavybės teisė į patalpas bus perduota atsakovei ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po to, kai ši sumokės visą sutartą patalpų kainą (Sutarties 7.2 punktas). Iki Sutarties 5.2 punkte nustatyto termino (t. y. iki 2020 m. kovo 2 d.) atsakovė patalpų kainos nesumokėjo. 2020 m. kovo 2 d. ieškovė elektroniniu paštu išsiuntė atsakovei pranešimą „Dėl viešojo aukciono laimėtojo įsipareigojimų vykdymo“, kuriuo priminė atsakovei apie šalių sudarytą Sutartį ir pareigą sumokėti perkamų patalpų kainą iki 2020 m. kovo 2 d., o taip pat informavo, kad vadovaujantis Sutarties 5.7 punktu, ieškovė nuo 2020 m. kovo 3 d. skaičiuoja 0,1 procento delspinigius nuo nesumokėtos kainos. 2020 m. kovo 12 d. pranešimu atsakovė informavo ieškovę, kad susidarius nepalankiai situacijai kreditorius sustabdė kreditavimo procesą, todėl nuo 2020 m. kovo 12 d. atsakovė atsisako įsigyti aukcione laimėtą turtą (patalpas). Vadovaujantis Sutarties 12.3 punkte įtvirtinta nuostata, ieškovė pranešė atsakovei ir kreipėsi į notarą dėl Sutarties nutraukimo. Kauno m. 6-ojo notarų biuro notaras Š. R. 2020 m. balandžio 17 d. išdavė liudijimą apie Sutarties nutraukimą. Kaip numatyta Sutarties 12.3 punkte, nutraukusi Sutartį, iš atsakovės sumokėto 20 000 Eur garantinio įnašo, atskaičiusi priskaičiuotus 10 310 Eur delspinigių, ieškovė atsakovei 2020 m. gegužės 4 d. mokėjimo nurodymu Nr. 46834 grąžino 9 690 Eur.

Byloje iš esančių rašytinių įrodymų, šalių atstovų paaiškinimų taip pat nustatyta, kad nutraukus Sutartį, ieškovė surengė naują aukcioną šioms patalpoms parduoti. Aukcionas rengtas vadovaujantis VDU rektoriaus 2020 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 280 patvirtintu Vytauto Didžiojo universiteto organizuojamų elektroninių aukcionų, kuriuose parduodamas nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis turtas, vykdymo informacinių technologijų priemonėmis tvarkos aprašu (toliau – 2020 m. aprašas). Naujas aukcionas vyko 2020 m. liepos 23 d. – 2020 m. liepos 24 d. Aukciono 2020 m. liepos 24 d. protokolas Nr. 2 rodo, kad didžiausia patalpų kaina buvo pasiūlyta 809 000 Eur. 2020 m. rugpjūčio 20 d. ieškovė su naujo aukciono laimėtoju sudarė notariškai patvirtintą Pirkimo–pardavimo sutartį (Reg. Nr. 2-9565), kuria patalpos parduotos už 809 000 Eur.

Dėl patalpų kainos skirtumo mokėjimo

Ieškovė pareikštu ieškiniu prašo taikyti civilinę atsakomybę atsakovei ir iš jos ieškovei priteisti patirtus nuostolius. Nurodo, kad atsakovė nesumokėjo daiktų kainos, dėl ko Sutartis buvo nutraukta (atsakovės neteisėti veiksmai). Nustačius, kad atsakovė neįvykdė Sutartyje numatyto įsipareigojimo sumokėto daikto kainą, jos kaltė preziumuojama. Ieškovės patirtą žalą sudaro negautos pajamos, kurias ieškovė būtų gavusi, jeigu nebūtų neteisėtų atsakovės veiksmų. Negautas pajamas sudaro skirtumas tarp turto kainos, kurios nesumokėjo atsakovė (1 051 000 Eur) ir naujajame aukcione parduoto turto kainos 809 000 Eur, t. y. 242 000 Eur.

Teismas pažymi, kad ieškovė yra viešoji įstaiga, kuri savo veikloje vadovaujasi savo įstatais, Civiliniu kodeksu, Viešųjų įstaigų įstatymu ir kitais įstatymais bei kitais teisės aktais (Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 4 dalis).

2019 m. aprašas reglamentuoja VDU viešų aukcionų, kuriuose parduodamas VDU nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis turtas, organizavimą ir vykdymą informacinių technologijų priemonėmis interneto svetainėje www.evarzytynes.lt (2019 m. aprašo 1 punktas). Aprašas privalomas Aukciono organizatoriui, Aukciono dalyviams ir potencialiems Aukciono dalyviams (2019 m. aprašo 3 punktas). Pagal 2019 m. aprašo 45 punktą, įstatymų nustatytos formos Turto pirkimo–pardavimo sutartis su Aukciono laimėtoju turi būti sudaryta per 60 dienų nuo pardavimo Aukcione vykdymo dienos. 2019 m. aprašo 49 punkte yra įtvirtinti reikalavimai turto pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygoms, tarp jų: turto pirkimo–pardavimo sutartyje turi būti nurodyta aukciono laimėtojo atsakomybė ir teisinės pasekmės ir sutarties (sutarčių) sąlygų nevykdymą arba netinkamą vykdymą (2019 m. aprašo 49.4 punktas). Pagal 2019 m. aprašo 49.6 punktą, turto pirkimo–pardavimo sutartyje turi būti nurodyta sutarties (sutarčių) nutraukimo atvejai, tarp kurių yra galimybė vienašališkai ne teismo tvarka nutraukti Turto pirkimo–pardavimo sutartį, jeigu Aukciono laimėtojas per sutartyje nustatytą terminą arba per papildomai nurodytą laiką neįvykdo sutarties sąlygų, nesumoka pirkimo kainos ir pradinės įmoks skirtumo sumos ir (ar) delspinigių. Nutraukus Turto pirkimo–pardavimo sutartį dėl Aukciono laimėtojo kaltės, Aukcione parduotas turtas grąžinamas Aukciono organizatoriui, o pirkėjui grąžinama jo sumokėta pirkimo kainos dalis kartu su pradine įmoka, atskaičius Aukciono organizatoriaus patirtus nuostolius, įskaitant netesybas. Aukciono organizatorius turi teisę reikalauti iš Aukciono laimėtojo padengti naujo Aukciono rengimo išlaidas ir kainų skirtumą, jeigu naujame Aukcione turtas ir kiti nekilnojamieji daiktai buvo parduoti už mažesnę kainą negu ta, kurią būtų turėjęs sumokėti Aukciono laimėtojas. Vadovaudamasi šia 2019 m. aprašo nuostata ieškovė iš esmės ir grindžia savo reikalavimą.

CK šeštosios knygos dvyliktajame skirsnyje įtvirtintos sutarčių sudarymo aukciono būdu pagrindinės taisyklės. Pagal CK 6.419 straipsnio 1 dalį daiktų pirkimas–pardavimas aukciono būdu reiškia, kad daiktai siūlomi pirkti keliems asmenims per tarpininką – aukciono vedėją, o sutartis laikoma sudaryta su tuo pirkėju – aukciono dalyviu, kuris pasiūlo didžiausią kainą už parduodamą daiktą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.421 straipsnio nuostatas, yra konstatavęs, kad nekilnojamojo daikto pirkimas–pardavimas aukciono būdu laikomas įvykusiu nuo to momento, kai CK 6.421 straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu paskelbiamas aukciono laimėtojas, o įstatymo reikalaujamos formos sutarties sudarymas yra jau įvykusio sandorio įforminimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2006; 2013 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2013). Atsižvelgiant į šį kasacinio teismo išaiškinimą darytina išvada, kad aukciono metu paskelbus laimėtoją laikoma, kad pirkimo objektas parduotas, o CK 6.421 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas skirtas įvykusio sandorio įforminimui. Vadinasi, ieškovei paskelbus atsakovę aukciono laimėtoju, šiai buvo parduotos patalpos.

Pagal CK 6.422 straipsnio 2 dalį, jeigu pirkėjas nustatyta tvarka ir terminais kainos nesumoka, aukciono vedėjas turi teisę įgyvendinti visas pardavėjo teises. Be to, aukciono vedėjas turi papildomą teisę paskelbti, kad rengia naują aukcioną tai prekei parduoti, per protingą terminą pranešęs pirkėjui. Šiuo atveju nesąžiningas pirkėjas neturi teisės dalyvauti naujame aukcione. Nesąžiningas pirkėjas tokiais atvejais privalo atlyginti aukciono vedėjui naujo aukciono organizavimo ir surengimo išlaidas, taip pat sumokėti kainų skirtumą, jeigu naujame aukcione daiktas buvo parduotas už mažesnę kainą negu ta, kurios nesumokėjo nesąžiningas pirkėjas.

Jau minėta, kaip numato 2019 m. aprašo 45 punktas ir CK 6.421 straipsnio 3 dalis, šalys sudarė Sutartį, kuria ieškovė, vadovaudamasi 2018 m. spalio 16 d. Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministrės įsakymu Nr. V-832 „Dėl sprendimo dėl viešosios įstaigos Vytauto Didžiojo universiteto vykdomų nekilnojamojo turto pardavimo sandorių priėmimo“ ir VDU 2019 m. aprašo nuostatomis, pardavė, o atsakovė, laimėjusi aukcioną, nuosavybės teise nupirko patalpas. Aukciono laimėtojo atsakomybę (t. y. atsakovės) ir teisines pasekmes už Sutarties sąlygų nevykdymą šalys aptarė Sutarties 12.3 punkte. Pagal šį Sutarties punktą pirkėjui nustatytu terminu nesumokėjus likusios daikto kainos ir nustatyta tvarka pardavėjui vienašališkai nutraukus Sutartį, „pirkėjui grąžinamos sumokėtos pagal šią Sutartį pinigų sumos (įskaitant garantinį įnašą), atskaičius pardavėjo patirtus nuostolius“.

Pagal CK 6.221 straipsnio 1–2 dalis sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo, tačiau sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).

Vadinasi, ne tik tarp šalių sudaryta Sutartis kartu su 2019 m. aprašo nuostatomis, bet ir įstatyme įtvirtina daiktų pirkimo aukciono būdu kaip sandorio esmė lemia, jog aukcioną laimėjęs dalyvis įsipareigoja nupirkti aukcione laimėtą turtą ir per nustatytą terminą sumokėti daiktų kainą, o šią pareigą pažeidęs be svarbių priežasčių turi padengti nuostolius. Nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimai grįsti tuo, kad aukciono būdu atsakovė įgijo ne tik pačias patalpas, bet privalėjo įvykdyti ir kitas aukciono sąlygas – pasirašyti Sutartį bei sumokėti patalpų kainą, o atsakovei laiku nesumokėjus pirkimo kainos, ieškovė nustatyta tvarka nutraukė Sutartį ir reikalauja iš atsakovės priteisti skirtumą tarp turto kainos, kurios nesumokėjo atsakovė ir naujajame aukcione parduoto turto kainos. Teismo vertinimu, tai, kad šalys Sutartimi nusistatė aukciono laimėtojo (t. y. atsakovės) atsakomybę ir teisines pasekmes už Sutarties sąlygų nevykdymą arba netinkamą vykdymą (Sutarties 12.3 punktas), kuri yra panaši į 2019 m. apraše įtvirtintas nuostatas, nesudaro pagrindo taikyti aukcioną reglamentuojančių teisės normų (2019 m. aprašo 49.6 punktas) (mutadis nutandis (liet. su tam tikrais pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2012).

Teismas, vertindamas ieškovės reikalavimų pagrįstumą, remiasi civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis įstatymo normomis, kurias, kaip savo reikalavimų teisinį pagrindą, įvardijo ir pati ieškovė. Atsakovės civilinės atsakomybės klausimas išspręstinas pagal sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teises normas, kadangi ieškovei paskelbus atsakovę aukciono laimėtoja, įvyko sandoris – buvo parduotos patalpos, kuris vėliau buvo įformintas Sutartimi.

 Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl nevykdymo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai, numatyti CK 6.249 straipsnyje, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008). Nuostoliai yra piniginė žalos išraiška, o jais gali būti pripažintos ir negautos dėl asmenų neteisėtų veiksmų pajamos (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018).

Iš byloje esančių duomenų ir nustatytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus: pasiūliusi didžiausią turto kainą ir laimėjusi aukcioną, aukciono protokole patvirtinusi, kad su 2019 m. aprašu ir aukciono sąlygomis yra susipažinusi ir įsipareigoja jas vykdyti, sudariusi su ieškove Sutartį, kuria patvirtino, kad turi reikiamas finansines galimybes prisiimti įsipareigojimus pagal šią Sutartį ir gali vykdyti iš Sutarties kylančius įsipareigojimus (Sutarties 9.19 punktas), nesumokėjo patalpų kainos, dėl ko Sutartis buvo nutraukta (CK 6.246 straipsnis).

 Konstatavus, kad kainos nesumokėjimas yra neteisėtas atsakovės veiksmas, jos kaltė preziumuojama. Paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jos kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 182 straipsnio 4 dalis). 

Šiuo atveju atsakovė įrodinėja, kad naujasis aukcionas faktiškai vyko kitokiomis sąlygomis, negu pirmasis ir antrajame aukcione didžiausios pasiūlytos kainos dydį sąlygojo eilė nuo atsakovės nepriklausančių veiksnių, kurių nebuvo pirmojo aukciono vykdymo metu.

Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė karantiną paskelbė 2020 m. kovo 14 d. Nr. 207 nutarimu „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nuo 2020 m. kovo 16 d., Pasaulio sveikatos organizacija koronaviruso protrūkį paskelbė pandemija 2020 m. kovo 11 d. Vadinasi, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo pripažinti, kad COVID-19 pandemija ribojo Sutarties pareigų įgyvendinimą. Aktualu ir tai, kad atsakovė yra juridinis asmuo, savo srities profesionalas, kuriam dalyvavimas viešame aukcione neturėtų būti naujiena, todėl nepranešimas atsakovei apie viešai skelbiamą naują elektroninį aukcioną patalpoms parduoti, nagrinėjamu atveju laikytinas formaliu CK 6.422 straipsnio 2 dalies pažeidimu. Dar romėnų teisėje žinomas teisinis standartas – pater bonus familias (iš lot. gero šeimos tėvo) – apibrėžia atidų, rūpestingą asmenį. Šiuo atveju nėra pagrindo netaikyti pater bonus familias standarto atsakovės atžvilgiu. Tai reiškia, kad atsakovė turėjo elgtis atidžiai ir dalyvaudama aukcione įsitikinti, kad turi reikiamas finansines galimybes prisiimti įsipareigojimus pagal Sutartį ir gali juos vykdyti. Vien atsakovės nurodoma aplinkybė, kad ji su kreditore (finansuotoja) derino paskolos sutarties sąlygas, nereiškia, kad atsakovė turėjo pakankamas garantijas patalpų visos kainos sumokėjimui. Teismas iš esmės pritaria ieškovės argumentams, kad tokie skirtumai tarp pirmojo (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir antrojo (Nr. (duomenys neskelbtini)) aukciono, kaip nustatytas garantinio įnašo dydis (pirmojo aukciono – 20 000 Eur, antrojo – 25 000 Eur), registravimo mokestis (pirmojo aukciono – netaikomas, antrojo – 100 Eur negrąžinamas registravimo mokestis), kai parduodamas apie milijono vertės turtas, negali būti vertinami kaip nepalankūs aukciono dalyviams ir mažinti jų skaičių. Pažymėtina, kad tiek pirmajame, tiek antrajame aukcione buvo skelbiama ta pati pradinė parduodamo nekilnojamojo turto objekto kaina, t. y. 786 000 Eur. 2019 m. aprašo VII skyrius reglamentavo atsiskaitymo už aukcione įsigytą turtą ir numatė (aprašo 51–55 punktai), kad už aukcione įsigytą turtą aukciono laimėtojas atsiskaito pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, sumokėdamas turto kainą iš karto arba dalimis, laikantis aprašo 55 punkte nurodytų nuostatų, o 2020 m. apraše (jo 51–53 punktai) numatyta, kad aukciono laimėtojas visą turto kainą turi sumokėti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo turto pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo, tačiau tiek vienu, tiek kitu atveju visos kainos sumokėjimas susietas su kredito įstaigos garantija ar kredito sutartimi, todėl nėra pagrindo teigti, kad 2020 m. aprašo pakeitimai yra nepalankūs aukciono dalyviams. Kaip jau minėta, pirmojo aukciono laikas 2019 m. lapkričio 29 d. 9.00 val.–2019 m. gruodžio 2 d. 14.09 val., o antrojo – 2020 m. liepos 23 d. 9.00 val. – 2020 m. liepos 24 d. 14.51 val.  Teismo vertinimu, trumpesnė antrojo aukciono trukmė vasaros laiku nelaikytina priežastimi, dėl kurios ieškovė gavo mažesnę kainą, nes atsakovė neįrodė tarpusavio koreliacijos tarp aukciono trukmės ir jo dalyvių skaičiaus, o tik pateikė savo subjektyvią nuomonę šiuo aspektu.

Apibendrindamas tai, kas pasakyta, teismas, naudodamasis jam tenkančia diskrecijos teise įvertinti byloje esančių įrodymų visumą pagal savo vidinį įsitikinimą, sprendžia, kad atsakovė kaltės prezumpcijos nepaneigė ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Jokių savo kaltę paneigiančių konkrečių įrodymų, išskyrus vien subjektyvius pasvarstymus, atsakovė į bylą neteikė.

Šioje byloje nustatyta, kad ieškovė sudariusi Sutartį su atsakove, turėjo realias galimybes gauti nustatytą patalpų kainą – 1 051 000 Eur. Naujai surengto aukciono laimėtojui tos pačios patalpos buvo parduotos už mažesnę kainą, t. y. 809 000 Eur. Skirtumas tarp kainos, kurios nesumokėjo atsakovė ir naujajame aukcione parduotų patalpų kainos yra 242 000 Eur. Tokios aplinkybės suponuoja išvadą, kad ieškovė patyrė realių nuostolių, t. y. negavo 242 000 Eur pajamų dėl kitos šalies neteisėtų veiksmų padarinių ((duomenys neskelbtini) straipsnis, CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė neįvykdė Sutartyje numatytos pareigos sumokėti daikto kainą, o ieškovė patyrė dėl to nuostolių, t. y. negavo 242 000 Eur pajamų, teismas daro išvadą, kad tarp atsakovės veiksmų ir ieškovei atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis).

Byloje išnagrinėtos aplinkybės ir pateikti įrodymai leidžia konstatuoti, kad yra pagrindas tenkinti ieškinį, tai yra iš atsakovės ieškovei priteisti nuostolių atlyginimą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė iš pervesto 20 000 Eur garantinio įnašo yra negrąžinusi atsakovei priskaičiuotų delspinigių sumą – 10 310 Eur, ir pritardamas ieškovės argumentams, kad ši delspinigių suma iš dalies dengia ieškovės patirtus nuostolius, ieškovės patirtų nuostolių dydį mažina pasilikto garantinio įnašo priskaičiuotų delspinigių suma ir iš atsakovės ieškovei priteisia 231 690 Eur (1 051 000 – 809 000 – 10310 = 231 690) nuostolių atlyginimą (Sutarties 12.3 punktas, CPK 178, 185 straipsniai).

Tenkinus ieškovės ieškinį, ieškovei iš atsakovės taip pat priteistinos jos prašomos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (231 690 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. balandžio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl ieškinio senaties

Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs bendrąjį – dešimties metų ir sutrumpintus ieškinio senaties terminus atskirų rūšių reikalavimas pareikšti (CK 1.125 straipsnis). Vienas tokių atvejų yra nurodytas CK 1.125 straipsnio 3 dalyje, kurioje pasakyta, kad iš konkurso rezultatų atsirandantiems reikalavimas taikomas sutrumpintas vieno mėnesio terminas. Kitas – CK 1.125 straipsnio 8 dalyje, kurioje pasakyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos.

Konkurso sąvoka atskleista CK 6.947 straipsnyje, tai asmens viešas pažadėjimas sumokėti specialų atlyginimą (premiją) už geriausią tam tikro darbo atlikimą arba kitokį rezultatą, asmens viešas pažadėjimas suteikti specialią teisę už geriausią tam tikros teisės įgyvendinimo projektą. Konkurso būdu gali būti sudaryta ir pirkimo–pardavimo sutartis. Pagal CK 6.429 straipsnį, pirkimo–pardavimo sutartį sudaro konkurso būdu pardavėjas su pirkėju, kurį konkurso komisija nustato pagal konkurso sąlygas; pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą konkurso būdu reglamentuoja šis kodeksas ir konkurso taisyklės, kurias tvirtina konkurso organizatorius ar kitas jo įgaliotas asmuo.

Aukcionas (savanoriškas arba priverstinis) yra konkurso rūšis, t. y. viešas prekių ar paslaugų pardavimas pasiūliusiajam didžiausią kainą asmeniui ir sutarties sudarymas su tuo pirkėju – aukciono dalyviu, kuris pasiūlo didžiausią kainą už parduodamą daiktą (CK 6.419 straipsnis). Aukciono dalyku gali būti ir nekilnojami daiktai, bet tokiu atveju įstatymų reikalaujamos formos sutartį pardavėjas ir pirkėjas turėtų sudaryti per 10 dienų nuo pardavimo (CK 6.421 straipsnio 3 dalis).

Vadinasi, iš aukciono rezultatų atsirandantiems reikalavimas taikomas sutrumpintas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas, nustatytas ginčyti konkurso rezultatams.

Nagrinėjamu atveju šalys skirtingai aiškina šio konkretaus ginčo dėl ieškovės teisės reikalauti kainų skirtumo pobūdį, t. y. ar šis ginčas yra dėl konkurso rezultatų ir ar jam dėl taikytinas vieno mėnesio sutrumpintas, ar sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.

Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas taikyti aukciono laimėtojo atsakomybę ir konkrečias teisines pasekmes atsakovei nustatytu terminu nesumokėjus aukcione įsigyto turto kainos, teismo vertinimu, nepatenka į CK 1.125 straipsnio 3 dalies taikymo sritį. Konkurso (aukciono) rezultatu, kurį įstatymų leidėjo valia derėtų teisme ginčyti itin operatyviai, galėtų būti, pavyzdžiui, pralaimėjusių konkursą asmenų reikalavimai, ginčijant konkurso organizatoriaus sprendimą dėl laimėjusio asmens, ar panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-684/2016), nes ginčo baigtis galėtų turėti įtakos ir kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. Ieškiniu nėra ginčijamos konkurso sąlygos, vykusios procedūros ar kurių nors dalyvavusių jame asmenų veiksmai, aukciono organizatoriaus priimti / nepriimti sprendimai ir pan. Vadinasi, nagrinėjamo ginčo atveju CK 1.125 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto sutrumpinto vienio mėnesio ieškinio senaties termino taikyti nėra pagrindo, o CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto termino ieškovė nėra praleidusi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė, teikdama ieškinį, sumokėjo 2 713 Eur žyminio mokesčio, todėl ieškinį tenkinus, 2 713 Eur priteistina iš atsakovės ieškovei. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad turėjo išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl šis klausimas nesvarstytinas.

Ieškinį tenkinus, atsakovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos, sudaro mažesnę nei 5 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnis ir 96 straipsnio 6 dalis bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 straipsniais, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei viešajai įstaigai Vytauto Didžiojo universitetui, juridinio asmens kodas 111950396, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ąžuolas LT“, juridinio asmens kodas 303403027,  231 690 (du šimtus trisdešimt vieną tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt eurų) Eur nuostolių atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (231 690 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. balandžio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 713 (du tūkstančius septynis šimtus trylika eurų) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja                                                                                                                                                Albina Rimdeikaitė