Administracinė byla Nr. I1-3467-644/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03262-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.

 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 26 d. 

Kaunas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Grauželis,

sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei,

dalyvaujant pareiškėjui G. M.,

atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, atstovei E. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 5000 Eur neturtinės žalos.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu skundą (b. l. 1-6) palaikė ir nurodė, kad laikotarpiu nuo
2021-05-12 iki 2022-07-11 jis atliko bausmę Pravieniškių 1-me kalėjime netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Pažymėjo, kad minėtu laikotarpiu prausiantis duše jam nebuvo užtikrintas privatumas, kadangi tarp dušo galvučių neįrengtos pertvaros, taip pat neįrengti persirengimo kambariai. Asmeninius drabužius pareiškėjas laikė dušo patalpoje, todėl jie sušlapdavo. Dušo patalpoje neįrengta vėdinimo sistema, patalpoje kaupėsi pelėsis. Grįžus iš sporto aikštyno pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti po dušu. Dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas jautė diskomfortą, emocinius išgyvenimus, psichologinį stresą ir pan.

Atsakovės atstovė Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepimu (b. l. 10-16) ir atstovė teismo posėdžio metu su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad pareiškėjas skundo laikotarpiu buvo laikomas Pravieniškių pataisos namų atvirosios kolonijos
PN-AK (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 3-me sektoriuje. Ginčui aktualiu laikotarpiu galioję teisės aktai nenustatė, jog dušai turi būti atskirti ir, kad turi būti įrengtos atskiros persirengimo patalpos. Pertvaros Pravieniškių PN-AK 3-jo sektoriaus dušinėse buvo įrengtos 2022-10-14. Pareiškėjas nesikreipė į pataisos namų administraciją dėl dušuose neužtikrinamo privatumo. Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad pertvarų neįrengimas pareiškėjui sudarė tokias kalinimo sąlygas, dėl kurių buvo viršytas neišvengiamai kalinimui būdingas kentėjimo laipsnis. Byloje nėra duomenų, kad dėl naudojimosi dušu be pertvarų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui piniginę kompensaciją kaip žalos atlyginimą. Pareiškėjas nepateikė jokių kompetentingų institucijų patikrinimo aktų, kuriuose būtų konstatuota, jog nuteistųjų dušo patalpos neatitiktų Lietuvos higienos normos reikalavimų. Bendrojo naudojimo dušų patalpose veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema, taip pat šias patalpas galima vėdinti ir per langus. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl skunde išdėstytų aplinkybių. Pareiškėjas nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą ir neįrodė, kad atsakovas savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Skundas patenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijos veiksmais, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 1-me kalėjime netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis laikotarpiu nuo
2021-05-12 iki 2022-07-11.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2021-05-12 iki 2022-07-11 buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 3-me sektoriuje (dabar Pravieniškių 1-aisis kalėjimas) (b. l. 14, 17). Minėtais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu 9 kartus buvo perkeltas į Laisvės atėmimo vietų ligonę, t. y. nuo 2021-06-18 iki 2021-06-28 (10 dienų), nuo 2021-07-14 iki 2021-07-19 (5 dienos), nuo 2021-09-24 iki 2021-10-01 (7 dienos), nuo 2021-11-29 iki 2021-12-01 (2 dienos), nuo 2022-02-18 iki 2022-02-23 (5 dienos), nuo 2022-04-01 iki 2022-04-06 (5 dienos), 2022-04-29 iki 2022-05-04 (5 dienos), nuo 2022-05-18 iki 2022-05-20 (2 dienos), nuo 2022-06-03 iki 2022-06-08 (5 dienos).

Pataisos namų (laisvės atėmimo vietų) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, kurios 44 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše.

Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020-01-21 įsakymu Nr. 1R-25 (akto redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) 17.5 punkte nustatyta, kad iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų nuteistieji (suimtieji) išleidžiami į dušą ne rečiau kaip du kartus per savaitę, o kai yra sudarytos sąlygos, – kasdien.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas patvirtino, kad į dušą buvo išleidžiamas du kartus per savaitę, o teisės aktai nenumato, jog nuteistiesiems praustis po dušu privalomai turėtų būti leidžiama kaskart grįžus iš sporto aikštyno, todėl atsakovės atstovo neteisėti veiksmai dėl šių aplinkybių (nesudarymo galimybės praustis po dušu) nekonstatuotini.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo laikotarpiu bendrojo naudojimo dušinėse matomumą ribojančios pertvaros tarp dušo galvučių nebuvo įrengtos, minėtų aplinkybių atsakovės atstovas neneigia ir nurodo, kad pertvaros dušinėse buvo įrengtos 2022-10-14.

Teismas pažymi, kad teisės normose nėra įtvirtinto reikalavimo dušo patalpas atskirti pertvaromis ar įrengti atskiras persirengimo patalpas. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvaras dušuose, nesudaro pagrindo atleisti pataisos namus nuo pareigos užtikrinti nuteistųjų privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-10-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018; 2019-04-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2019-12-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą (žr., pvz., 2013-04-25 sprendimą byloje Canali prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09). Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-02-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020; 2020-04-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2020).

Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, aktualią teismų praktiką, sprendžia, kad Lietuvos kalėjimų tarnyba ginčo laikotarpiu pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis, nes ginčo laikotarpiu bent kartą per savaitę pareiškėjo privatumas naudojantis pertvarų neturinčiu dušu bendrojo naudojimo dušinėje buvo pažeidžiamas, dėl ko pareiškėjas galėjo patirti neigiamų išgyvenimų ir dėl to spręstinas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenimis, pareiškėjas laikotarpiu nuo 2021-05-12 iki 2022-07-11 (60 savaičių) du kartus ne mažiau kaip po 7 dienas buvo perkeltas į Laisvės atėmimo vietų ligonę, darytina išvada, kad pareiškėjo privatumas naudojantis pertvarų neturinčiu dušu bendrojo naudojimo dušinėje laikotarpiu buvo pažeidžiamas ne mažiau kaip 116 kartų (2 x 58).

Dėl pareiškėjo argumentų apie apipelijusias ir nevėdinamas dušo patalpas, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos higienos normos HN 134:2015 punktas nustato, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose. Teismo vertinimu, asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko patalpas, neturi problemų dėl atsirandančios drėgmės ar pelėsio. Taigi, švarios ir tvarkingos aplinkos sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiškėjo valios. Tuo tikslu nuteistiesiems yra išduodamos valymo priemonės. Pataisos namai negali būti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytą pareigą susitvarkyti aplinką, kurioje patys gyvena.

Pažymėtina, kad byloje nėra kompetentingų institucijų patikrinimo aktų, kuriuose būtų konstatuota, jog nuteistųjų dušo patalpos neatitiktų higienos normų reikalavimų. Bylos duomenimis taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl pelėsio dušų patalpose, ar, kad nebūtų galėjęs išvėdinti dušo patalpų per atveriamus langus. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovas, žinodamas apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovės atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl susikaupusio pelėsio ir nevadinimų patalpų iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė diskomfortą, emocinius išgyvenimus, psichologinį stresą ir pan. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės) pripažįsta, kad dėl konstatuoto pažeidimo (privatumo neužtikrinimo dušo patalpose) pareiškėjas galėjo patirti papildomų nepatogumų, diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. buvo pažeista jo neturtinė teisė būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (LVAT 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; 2010-10-15 nutartis byloje Nr. A146-1240/2011; 2012-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į byloje konstatuoto pažeidimo pobūdį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, darytina išvada dėl būtinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, nenustačius, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pavyzdžiui, sukrėtimai, kurie būtų įtakoję tolimesnį pareiškėjo gyvenimą), ar, kad pareiškėjas skundais ar prašymais būtų kreipęsis į atsakovės atstovą dėl skunde išdėstytų aplinkybių (privatumo neužtikrinimo), taip pat atsižvelgus į analogiško pobūdžio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023-12-06 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-617-815/2023), teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 600 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui G. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 600 Eur (šeši šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas                                                   Audrius Grauželis