Administracinė byla Nr.II-137-162/2008 m.
Procesinio sprendimo kategorija 26.1; 32; 60
(S)
Bylos kategorija 2.6
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2008 m. vasario 14 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui I. M., nukentėjusiesiems M. Š. ir K. M., specialistui Virginijui Pačebutui, 2008 m. vasario 4 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal I. M. skundą dėl Rietavo policijos komisariato Viešosios tvarkos poskyrio 2007-12-20 nutarimo panaikinimo,
n u s t a t ė:
2007 m. gruodžio 15 d. Rietavo policijos komisariato Eismo priežiūros grupės pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad I. M. 2007 m. gruodžio 15 d. 11.35 val. Rietavo mieste, Kvėdarnos gatvėje ties namu Nr. 18, vairuodama automobilį „Audi 80“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sukdama į kairę ne sankryžoje nepraleido ją lenkiančio automobilio ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 50, 51, 53 ir 159 punktų reikalavimus. Veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį.
2007 m. gruodžio 20 d. Rietavo policijos komisariato Viešosios tvarkos poskyrio pareigūno (toliau – Institucijos) nutarimu jai pagal ATPK pagal 127 straipsnio 2 dalį paskirta 100 litų bauda.
Skundu I. M. prašo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Teigia, kad nutarimas nepagrįstas, nes ji KET reikalavimų nepažeidė. Nurodo, jog norėdama sukti į kiemą, įsijungė automobilio kairės pusės posūkį ir, pasižiūrėjusi atgal, pamatė, kad artimiausia iš paskos važiuojanti transporto priemonė yra tolokai ir lenkimo manevro nerodo. Įsitikinusi, jog nėra lenkiama, sulėtino greitį, persirikiavo arčiau ašinės kelio linijos, pradėjo rikiuotis į kairę kelio pusę, siekdama įvažiuoti į šalutinį kelią. Baigiant atlikti posūkio manevrą, pajuto smūgį į kairės pusės automobilio priekinę dalį. Teigia, jog jos vairuojamą automobilį kliudė ir neleido atlikti posūkio manevro M. Š., vairavęs automobilį „Audi A6“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) Mano, jog M. Š. pažeidė KET reikalavimus, nes važiavo aiškiai didesniu nei leidžiama greičiu miesto ribose. Jis galėjo nepastebėti įjungto posūkio signalo ir dėl to, jog buvo neblaivus. Teigia, jog paskui jos vairuojamą automobilį važiavo baltos spalvos automobilis, kurio vairuotojas matė atliekamą posūkio manevrą ir, pristabdęs automobilį, laukė kol šis manevras bus užbaigtas. M. Š. aplenkė iš paskos važiavusį automobilį. M. Š. užvažiavo ant šaligatvio ir atsitrenkė į jos vairuojamą automobilį, kas patvirtina, jog elgėsi neapdairiai, nes, pamatęs kliūtį, bandė ją aplenkti iš kairės pusės. Teigia, jog M. Š. pažeidė KET 180.2 ir 174 punktų reikalavimus, kas ir buvo pagrindine eismo įvykio kilimo priežastimi. Pažymi, kad eismo įvykio kilimo priežastį galėtų padėti išaiškinti autotechninė ekspertizė.
I. M. prašo skundą, jame nurodytais motyvais, patenkinti. Mano, jog pagrindine eismo įvykio kilimo priežastimi buvo vairuotojo „Audi A6“ veiksmai – nustatyto greičio viršijimas bei lenkimas neįsitikinus, jog priekyje važiuojanti transporto priemonė nerodo kairiojo posūkio signalo.
Nukentėjusioji K. M. prašo skundą patenkinti. Paaiškino, jog yra automobilio „Audi 80“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė. Šį automobilį eismo įvykio metu vairavo duktė I. M.. Mano, jog dėl eismo įvykio kaltas M. Š., važiavęs labai dideliu greičiu. Nukentėjusioji paaiškino, jog pati eismo įvykio nematė, o aplinkybės jai žinomos iš autobusų stovėjimo aikštelėje buvusių žmonių ir mačiusių pažeidimo aplinkybes pasakojimo.
Nukentėjusysis M. Š. prašo skundo netenkinti. Paaiškino, kad vairuodamas automobilį „Audi A6“, važiavo paskui I. M. vairuojamą transporto priemonę. Jokių kitų automobilių tarp jų nebuvo. Kartu su juo važiavo M. E., D. R. ir A. G.. Kvėdarnos gatvėje ties namu Nr. 16, būdamas kairėje kelio pusėje, pradėjo lenkti I. M. vairuojamą transporto priemonę, tačiau ji tuo metu suko į kairę ir atsitrenkė į automobilį „Audi A6“.
Institucija bei nukentėjusysis A. E. apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuoti tinkamai (b.l. 25). Institucija atsiliepimu prašo skundo netenkinti, nes bylos medžiaga įrodyta, kad vairuotoja prieš persirikiuodama ir keisdama važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, ir sukliudė bebaigiančiam lenkimo manevrą automobiliui „Audi A6“, atsitrenkdama į jo priekinį dešinės pusės sparną. (b.l. 31). Nukentėjusysis A. E. atsiliepimo į skundą nepateikė, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo pranešta ir nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama Institucijos atstovui bei nukentėjusiajam A.E. nedalyvaujant.
Konstatuojama.
Atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį iškyla už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
ATPK 9 straipsnis taip apbrėžia administracinio teisės pažeidimo sąvoką: “Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę”. Taigi, tik kaltas asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn.
I. M. kaltę dėl kilusio eismo įvykio neigia ir mano, jog administracinėn atsakomybėn turėtų būti patrauktas automobilį „Audi A6“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavęs M. Š., pradėjęs lenkti jos vairuojamą automobilį tada, kai ji jau vykdė posūkio į kairę manevrą.
Liudytojas Z. S. (pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą) parodė, kad sudarė autoavarijos vietos schemą bei apžiūrėjo transporto priemones, užfiksuodamas jų apgadinimus. Ginčas tarp eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių vairuotojų kilo dėl to, ar I. M. buvo įjungusi kairiojo posūkio signalą, ar iki susidūrimo tarp šių automobilių važiavo kitas automobilis. I. M. teigė įjungusi posūkio signalą, o paskui ją dar važiavo šviesios spalvos automobilis, tuo tarpu automobilio „Audi A6“ vairuotojas M. Š. aiškino priešingai. Transporto priemonės „Audi 80“ vairuotojai I. M. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad sukdama į kairę ne sankryžoje neįsitikino, jog tai daryti bus saugu ir nepraleido ją lenkiančio automobilio „Audi A6“, o šio automobilio vairuotojui M. Š. – už transporto priemonės vairavimą neblaiviam.
Liudytojo A. A. (pareigūnas, priėmęs ginčijamą nutarimą) parodymais nustatyta, kad ginčijamas nutarimas priimtas išnagrinėjus byloje esančią medžiagą: eismo įvykio vietos schemą, tarnybinį pranešimą bei paaiškinimus.
Liudytojas M. E. parodė, jog važiavo kartu su M. Š. automobilyje „Audi A6“. Tarp šio automobilio ir I. M. vairuojamos transporto priemonės važiavo dar kitas automobilis. I. M. įjungė kairiojo posūkio signalą tik tada, kai M. Š. jau pradėjo lenkti automobilį „Audi 80“.
Teismo posėdyje specialistas – transporto inžinierius Virginijus Pačebutas paaiškino, kad surinkta byloje medžiaga nepakankama eismo įvykio kilimo priežastims nustatyti, nes eismo įvykio dalyvių paaiškinimai skiriasi, o objektyvių įrodymų, kuriuos būtų galima tirti ir nustatyti, kas galėjo įtakoti eismo įvykio kilimą, nepakanka. Eismo įvykio schemoje nėra užfiksuoti susidūrimo pėdsakai, todėl negalima nustatyti tikslios susidūrimo vietos. Nustatyti automobilių greitį nėra galimybės, nes eismo įvykio schemoje nėra užfiksuoti stabdymo pėdsakai. Vertinti automobilių greičius pagal automobilių sugadinimo apimtį taip pat negalima, nes yra nurodytos tik sugadintos detalės, tačiau nėra duomenų apie sugadinimų apimtis, dydžius, gylius ir kt. Specialistas paaiškino, jog galimos kelios eismo įvykio kilimo versijos. Jei automobilio „Audi A6“ vairuotojas pradėjo lenkti priekyje važiavusį automobilį „Audi 80“, būdamas kolonoje tarp dviejų automobilių, po to, kai automobilio „Audi 80“ vairuotoja jau buvo pradėjusi vykdyti posūkio į kairę manevrą, kai jos vairuojamas automobilis jau judėjo posūkyje, tai tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu buvo automobilį „Audi A6“ vairavusio M. Š. veiksmai, nes jis lenkė jau sukantį automobilį. Tuo atveju, jei M. Š. vairuojamas automobilis „Audi A6“ važiavo kairiąja kelio puse, buvo persirikiavęs į kairiąją kelio pusę ir vykdė lenkimo manevrą, tokiu atveju tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu buvo automobilio „Audi 80“ vairuotojos I. M. veiksmai, nes, sukdama į kairę, ji nedavė kelio ją lenkiančiam automobiliui.
Tokiu būdu, surinkti įrodymai nepakankami išvadai, kad eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinti automobiliai „Audi 80“ bei „Audi A6“ kilo dėl I. M. veiksmų. Eismo įvykio schema neatitinka policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau – Instrukcija) 90 punkto reikalavimų. Pagal minėtą teisės aktą eismo įvykio vietos schemoje turi būti fiksuojama: transporto priemonių ratų pėdsakai, nurodant jų pobūdį, pėdsakų pradžia ir pabaiga kelio važiuojamosios dalies pločio ir ilgio atžvilgiu; kelio važiuojamosios dalies dangos rūšis; kelio ženklinimas, nurodant ištisinių ašinių linijų ilgį; transporto priemonių stiklų šukės, plastmasinių dalių nuolaužos ir kt. Eismo įvykio dalyvių paaiškinimai (b.l.15, 16) neatitinka Instrukcijos 92 punkto reikalavimų, pagal kurį eismo įvykio dalyvių paaiškinimuose turi būti nurodomos transporto priemonių judėjimo kryptys, greičiai, atstumai iki atsiradusių kliūčių ir kitos aplinkybės, galinčios turėti reikšmės nustatant eismo įvykio kaltininką. Teismo posėdyje surinktų įrodymų nepakanka iškeltoms versijoms paneigti, todėl darytina išvada, kad faktinė bylos medžiaga nepakankama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltei pagrįsti. Faktinių aplinkybių nustatymui būtina rinkti naujus įrodymus: apklausti asmenis, galimai mačiusius eismo įvykį; asmenis, važiavusius kartu su susidūrusių transporto priemonių vairuotojais; papildomai apžiūrėti eismo įvykio metu apgadintas transporto priemones ir išsamiai užfiksuoti apgadinimus ir kt. Iškeltų eismo įvykio kilimo versijų pagrindimui (paneigimui), esant reikalui, pasinaudoti specialisto pagalba arba paskirti autotechninę ekspertizę (ATPK 277 straipsnis).
Teismo posėdyje surinkti būtinų faktinių duomenų nėra galimybės, todėl byla grąžintina Institucijai atlikti papildomą aplinkybių tyrimą.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindus skundas iš dalies tenkintinas.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 4 punktu teismas,
n u t a r ė:
skundą iš dalies patenkinti.
Rietavo policijos komisariato Viešosios tvarkos poskyrio 2007 m. gruodžio 20 d. nutarimą, kuriuo I. M. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta 100 litų bauda, panaikinti ir bylą grąžinti Institucijai naujam nagrinėjimui.
Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.
Teisėja Dalia Gumuliauskienė