Civilinė byla Nr. e2-41-844/2021

                                        Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00105-2020-7

                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.2.1.; 2.5.10.2.4.1.; 3.2.6.1.; 3.2.6.4.

 (S)

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 7 d.

Visaginas

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų teisėjas Vaidas Vasiliauskas, sekretoriaujant Zitai Stankevičienei, dalyvaujant vertėjai Danutei Šabanovai, ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Kogus“ atstovui, advokatui Konradui Pabijanskui, atsakovui G. Z., jo atstovui, advokato padėjėjui Simonui Makrickui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Kogus“, įmonės kodas 155482127, atstovaujamos advokato Konrado Pabijansko, ieškinį atsakovui G. Z., atstovaujamo advokato padėjėjo Simono Makricko, dėl žalos atlyginimo.

Teismas išnagrinėjęs civilinę bylą

n u s t a t ė :

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmuose yra priimtas ieškovo ieškinys atsakovui.

Ieškovas prašo priteisti ieškovo UAB „Kogus“ naudai iš atsakovo G. Z. 23 500 Eur žalos atlyginimą, 865,96 Eur palūkanų ir 5 proc., procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti iš atsakovo G. Z. ieškovo UAB „Kogus“ šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovo UAB „Kogus“ ieškinyje nurodyta, kad atsakovas G. Z. (toliau – atsakovas, Atsakovas) laikotarpiu nuo 2001-08-28 iki 2019-10­-24 ėjo ieškovo UAB „Kogus“ (toliau – Ieškovas, KOGUS, Kogus arba Bendrovė) vienasmenio valdymo organo - direktoriaus, pareigas. Atlikus pirminį Kogus veiklos Atsakovo vadovavimo metu vertinimą, buvo nustatyta Kogus padaryta žala. Dalį tokios padarytos žalos yra prašoma priteisti šiuo ieškiniu iš Atsakovo (23500 Eur). Šiuos Ieškovo patirtus nuostolius sukėlė neteisėti Atsakovo veiksmai, t. y. be realaus teisinio pagrindo atliktas 2019-05-15 mokėjimo pavedimas Ukrainoje registruotai įmonei (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (toliau - Pavedimas). Toks pavedimas, be kita ko, atliktas pažeidžiant ir Kogus veiklos tikslus, įstatus ir teisės aktus. Pavedimas atliktas žemiau nurodytų sąskaitų pagrindu, už tariamas verslo keliones į Turkiją ir Ukrainą: 2019-04-22 sąskaita Nr. INPR-014, išrašyta 11000 Eur sumai, už verslo kelionės į Turkiją organizavimą; 2019-05-13 sąskaita Nr. INPR-022, išrašyta 12500 Eur sumai, už verslo kelionės į Ukrainą organizavimą. Abi šios sąskaitos yra patvirtintos ir pasirašytos Atsakovo antspaudu ir parašu, t. y. buvo žinomos Atsakovui ir jo priimtos. Kogus nėra žinoma jokių aplinkybių, dėl ko atliktas Pavedimas, nes Kogus nevykdo veiklos nei Ukrainoje, nei Turkijoje. Kogus taip pat nėra žinoma, kad būtų buvusios reikalingos ar realiai vykusios nurodytos verslo kelionės į Turkiją ar Ukrainą. 2019-12-19 Kogus kreipėsi į Atsakovą su prašymu atlyginti Kogus padarytą žalą. Tačiau Atsakovas nepateikė jokio atsakymo į pateiktą prašymą, taip pat ir neatlygino Kogus sukeltos žalos. Pažymėtina ir tai, kad Kogus įstatų 4.7.4 punkte įtvirtina, jog Kogus valdybos sprendimu turi būti patvirtinti Kogus vadovo sprendimai, susiję su finansine rizika ir daugiau nei 9000 Eur suma. Vadinasi, visi Kogus vienasmenio valdymo organo - Atsakovo, sprendimai, kurių vertė viršijo 9000 Eur sumą, turėjo būti tvirtinami Kogus valdybos. Šiuo atveju 23500 Eur dydžio pavedimai, taip pat ir sprendimas vykti į tariamas verslo keliones Ukrainoje ar Turkijoje, nebuvo suderinti su KOGUS valdyba, t. y. ne tik nuostolingi, prieštaraujantys KOGUS veiklos tikslams, bet ir priimti pažeidžiant KOGUS įstatus. Atsižvelgiant į tai, kad aukščiau nurodytų neteisėtų pavedimų įvykdymo metu Atsakovas buvo KOGUS direktorius (vienasmenis valdymo organas), atsakingas už KOGUS veiklos organizavimą ir parašu patvirtinęs šių sąskaitų gavimą, taip pat ir į tai, kad sandoriai nebuvo patvirtinti valdybos, iš Atsakovo yra priteistinas mažiausiai 23500 Eur dydžio žalos KOGUS atlyginimas. 

Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos Atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.245 straipsnis).  Atsakovas, atlikdamas Pavedimą, atliko neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis). CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nagrinėjamu atveju Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė dvejopai: (1) Pavedimu buvo pažeisti KOGUS veiklos tikslai, veikta nelojaliai; ir (2) Pavedimu buvo pažeista ir KOGUS įstatuose įtvirtinta tokio pobūdžio sprendimų priėmimo tvarka. 

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau ABĮ) 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. ABĮ 37 straipsnio 5 dalyje įtvirtina, jog bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais. ABĮ numatyta, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą. Atitinkamai, KOGUS įstatų 2.1. punkte įtvirtinta, kad Bendrovės veiklos tikslas - privačių interesų tenkinimas, vykdant pelno siekiančią ūkinę komercinę veiklą, kurios pobūdis nurodytas įstatų 2.2. dalyje. 

CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. 

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog CK 2.87 straipsnyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu ir kt. (CK 2.87 straipsnio 1-6 dalys). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas šių nuostatų aiškinimo ir taikymo praktiką, yra ne kartą pabrėžęs, kad vadovas (valdymo organas) privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, jog jo valdoma įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, laikytųsi nustatytų jos veiklos apribojimų. Vadovą (valdymo organą) ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu (valdymo organo nariu) momento vadovas (valdymo organas) turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Taigi, jeigu juridinio asmens valdymo organas (vadovas) netinkamai vykdo savo funkcijas bei tokiu būdu pažeidžia savo fiduciarines pareigas, dėl kurių pažeidimo juridinis asmuo patiria nuostolių, juridinio asmens vadovas šiuos nuostolius privalo atlyginti visiškai. Nagrinėjamu atveju Atsakovas iš KOGUS sąskaitos Pavedimu pervedė 23500 Eur nežinomai Ukrainos įmonei (duomenys neskelbtini) už tariamas verslo keliones į Ukrainą ir Turkiją. Šio Pavedimo nepagrįstumą ir prieštaravimą KOGUS veiklos tikslams patvirtina šios aplinkybės: (1) KOGUS nėra žinoma jokių aplinkybių, dėl ko vykdyti aukščiau nurodyti pavedimai, KOGUS nevykdo veiklos nei Ukrainoje, nei Turkijoje. (2) KOGUS taip pat nėra žinoma, kad būtų buvusi reikalinga ar realiai vykusi nurodyta verslo kelionė į Turkiją ar Ukrainą. KOGUS negavo jokios naudos dėl atliktų pavedimų ar šių tariamų verslo kelionių. (3) Atsakovo Pavedimais už tariamas dvi verslo keliones sumokėta kaina - iš viso 23500 Eur, visiškai neatitinka realių tokio tipo verslo kelionių kainų. Pavyzdžiui, 2020 metų kovo mėnesį organizuojamų panašaus pobūdžio verslo kelionių į Skandinaviją (Švediją ir Suomiją), dėl kurių pasiūlymus yra gavusi KOGUS, kainos - po 1500 Eur. Taigi, Atsakovo už KOGUS lėšas Pavedimu apmokėtos tariamos verslo kelionės š Turkiją ir Ukrainą yra apie 8 kartus brangesnės nei įprasta tokių kelionių rinkos kaina. Vadinasi, net jei tokios kelionės ir būtų faktiškai įvykusios, jos bet kuriuo atveju laikytinos neteisėtomis civilinės atsakomybės kontekste, nes apdairus vadovas nebūtų permokėjęs už tokias keliones apie 8 kartus. (4) (duomenys neskelbtini), vadovaujantis viešais duomenimis, registruota 2018-10-11 (vos pusmetis iki ginčo Pavedimų), veiklą vykdžiusi vos 1 metus ir 3 mėnesius ir šiuo metu jau likviduojama įmonė, kurios įstatinis kapitalas - vos 500 Ukrainos grivinų (apie 19 Eur), o pagrindinė veikla - nespecializuota didmeninė prekyba. Nurodytos aplinkybės sukelia pagrįstų abejonių, kad ši įmonė netgi nevykdė jokios su tariamų verslo kelionių organizavimu susijusios veiklos, o 23500 Eur KOGUS lėšų šiai įmonei buvo pervestos be realaus teisinio pagrindo. 

Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Atsakovas, atlikdamas Pavedimą, neveikė KOGUS interesais, nebuvo lojalus, veikė aplaidžiai ir nerūpestingai bei akivaizdžiai viršijo ūkinę komercinę riziką, t. y. pažeidė CK 2.87 straipsnio nustatytas vienasmenio bendrovės valdymo organo fiduciarines pareigas bei įstatų 2.1. punkte įtvirtintus veiklos tikslus, ir tokiu būdu atliko neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis).

(2) Pavedimu buvo pažeista ir KOGUS įstatuose įtvirtinta tokio pobūdžio sprendimų priėmimo tvarka. Kaip nurodyta ir aukščiau, vadovaujantis KOGUS įstatų 4.7.4 punktu, visi KOGUS vienasmenio valdymo organo - Atsakovo, sprendimai, kurių vertė viršijo 9000 Eur sumą, turėjo būti tvirtinami KOGUS valdybos. 

Šiuo atveju 23500 Eur dydžio Pavedimas, taip pat ir sprendimas vykti į tariamas verslo keliones Ukrainoje ar Turkijoje, nebuvo suderinti su KOGUS valdyba, t. y. ne tik nuostolingi KOGUS, bet ir priimti pažeidžiant KOGUS įstatus. 

Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog vadovo sprendimams, priimtiems pažeidžiant įstatymus ar bendrovės aktus, vertinti nėra taikoma verslo sprendimų rizikos vertinimo taisyklė. Taigi, nustačius, kad sandoris sudarytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nesąžiningai, verslo sprendimo taisyklės apsauga tokį sprendimą priėmusiam bendrovės vadovui yra netaikoma. 

Vadinasi, Atsakovas, atlikdamas Pavedimą, pažeidė ir ABĮ 19 straipsnio 8 dalį, 37 straipsnį, KOGUS įstatų 4.7.4. punkte nustatytas pareigas veikti vadovaujantis įstatymų ir Bendrovės įstatų nustatytais reikalavimais, t. y. atliko neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), kurių atžvilgiu Atsakovui netgi nėra taikoma verslo sprendimo taisyklės apsauga. 

Ieškovo nuomone, egzistuoja ir visos kitos civilinės atsakomybės sąlygos Atsakovo civilinei atsakomybei kilti (CK 6.247 - 6.251 straipsniai).

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, taikant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingų padarinių būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai. Jis gali būti netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Taigi netiesioginis priežastinis ryšys reiškia, kad neteisėti veiksmai (neveikimas) nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti.

Nagrinėjamu atveju Atsakovo neteisėtais veiksmais, t. y. pažeidžiant KOGUS veiklos tikslus, veikiant nelojaliai, pažeidžiant ir KOGUS įstatuose įtvirtintą tokio pobūdžio sprendimų priėmimo tvarką, nežinomai įmonei buvo pervesta 23500 Eur suma, priklausanti KOGUS. Taigi, Atsakovo neteisėtais veiksmais KOGUS buvo sukelta 23500 Eur žala (CK 6.249 straipsnis), kurią Atsakovas KOGUS turi atlyginti visiškai (CK 6.251 straipsnis). 

Be to, būtent Atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškę sąskaitos priėmimu ir Pavedimo atlikimu, sąlygojo 23500 Eur žalos KOGUS atsiradimą - būtent dėl nurodytų veiksmų KOGUS prarado 23500 Eur. Taigi, tarp Atsakovo neteisėtų veiksmų ir KOGUS patirtos žalos yra neabejotinas priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis). 

Nustačius Atsakovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). 

Vadovaujantis išdėstytu, egzistuoja visos Atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.245 straipsnis), todėl iš Atsakovo ieškovo KOGUS naudai yra priteistina 23500 Eur dydžio žala.

Nurodė, kad jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palūkanos (CK 6.37 straipsnis), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Kompensuojamųjų palūkanų, įtvirtintų CK 6.261 straipsnyje, skaičiavimo pradžia gali būti nustatyta įstatymu arba sutartimi (CK 6.37 straipsnio l dalis). Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.261 straipsnis). Kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, — nuo žalos atsiradimo dienos (CK 6.288 straipsnio l dalis). 

Atsižvelgiant į išdėstytą bei CK 6.210 straipsnio 1 dalį, ieškovas KOGUS prašo iš Atsakovo taip pat priteisti 5 proc., dydžio kompensacines palūkanas nuo žalos padarymo momento (Pavedimas atliktas 2019-­05-15) iki ieškinio dienos, t. y. 865,96 Eur palūkanų.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį bei CK 6.210 straipsnio 1 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų ar sutarties nustatyto dydžio palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytą, prašo priteisti 5 proc., procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Ieškovas taip pat yra pateikęs dubliką, kuriame nurodė, kad pats Atsakovas, ABĮ 47 straipsnio nuostatų pagrindu, dar 2020-02-10 kitiems Bendrovės akcininkams pateikė siūlymą įsigyti Bendrovės akcijas pirmumo teise, nurodydamas, kad priėmė sprendimą ir ketina parduoti Bendrovės akcijas. Atsakovo kartu su atsiliepimu pateikti Bendrovės akcininkų raštai yra būtent ABĮ 47 straipsnio tvarka pateiktas atsakymas į paties Atsakovo pateiktą siūlymą pirmumo teise įsigyti akcijas, pasinaudojant teise jų neįsigyti akcijų pirmumo teise už Atsakovo pasiūlytą kainą, sudarantys sąlygas Atsakovui parduoti Bendrovės akcijų už Atsakovo pranešime nurodytą kainą trečiajam asmeniui. ABĮ 47 straipsnio 1 dalis nustato, kad apie ketinimą parduoti visas ar dalį uždarosios akcinės bendrovės akcijų akcininkas privalo raštu pranešti uždarajai akcinei bendrovei, nurodydamas perleidžiamų akcijų skaičių pagal klases ir pardavimo kainą. Pirmumo teisę įsigyti visas parduodamas uždarosios akcinės bendrovės akcijas turi akcininko pranešimo apie ketinimą parduoti akcijas gavimo uždarojoje akcinėje bendrovėje dieną buvę jos akcininkai (ABĮ 47 straipsnio 2 dalis). Ne vėliau kaip per 30 dienų nuo akcininko pranešimo apie ketinimą parduoti akcijas gavimo dienos uždarosios akcinės bendrovės vadovas turi pranešti akcininkui apie kitų akcininkų pageidavimą pirkti visas jo parduodamas akcijas (ABĮ 47 straipsnio 4 dalis). Jei per šiame straipsnyje nustatytus terminus uždarosios akcinės bendrovės vadovas akcininkui praneša, kad kiti akcininkai nepageidauja įsigyti visų ketinamų parduoti akcijų, arba pranešimo nepateikia, akcininkas įgyja teisę savo nuožiūra akcijas parduoti už kainą, ne mažesnę, nei buvo nurodyta jo pranešime apie ketinimą parduoti akcijas (ABĮ 47 straipsnio 7 dalis). Taigi, Atsakovo argumentai neva šiuo ieškiniu siekiama sukurti spaudimą dėl akcijų kainos sumažinimo yra visiškai nepagrįsti - Atsakovas pats iniciavo akcijų pardavimą, pateikė siūlymą akcininkams įsigyti akcijas už nurodytą kainą, o šiems nesutikus, Atsakovas turi teisę už akcininkams pasiūlytą kainą akcijas parduoti trečiajam asmeniui, jei tokį pirkėją Atsakovas turi. 

Ieškiniu Bendrovė gina savo teisėtus interesus bei pažeistas teises ir siekia ne kažkokių kitų tikslų, o gauti iš buvusio Bendrovės vadovo žalos atlyginimą už sudarytą sandorį ir jo pagrindu atliktą pavedimą šiuo metu jau likviduojamai Ukrainos įmonei už nežinomas paslaugas, kurios Bendrovei niekada nebuvo suteiktos. Visi šie Atsakovo išdėstyti teiginiai yra pateikti tik tikslu nukreipti teismo dėmesį nuo bylos esmės. Vietoje to, kad Atsakovas atsikirstų į ieškinio argumentus, jis savo procesiniame dokumente dėsto aplinkybes, neturinčias jokios teisinės reikšmės šiai bylai ir niekaip nepaneigiančias Atsakovo prievolės atlyginti Ieškovui padaryta žalą. 

Atsakovas apie sandorį su (duomenys neskelbtini) pateikia tik deklaratyvius argumentus, kad tai neva „verslo misija“, komercinis sandoris už „paslaugas“, tačiau nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad tokios paslaugos iš tikrųjų buvo suteiktos, kad į šias „verslo misijas“ Ukrainoje ir Turkijoje kažkas iš Bendrovės darbuotojų realiai vyko ar kad buvo pasiekti kokie nors Ieškovui naudingi rezultatai. 

Pakartotinai pažymėjo, kad ieškinį šioje Byloje dėl žalos atlyginimo Bendrovė kildina tuo pagrindu, kad Atsakovas, būdamas Bendrovės direktoriumi (vienasmeniu valdymo organu), atlikęs ginčo pavedimus (duomenys neskelbtini), buvo nelojalus Bendrovei, pažeidė fiduciarines pareigas (ABĮ 19 straipsnio 8 dalis, 37 straipsnio 5 dalis, CK 2.87 straipsnis), pažeidė KOGUS įstatų 2.1., 2.2. punktuose įtvirtintus veiklos tikslus, pažeidė sprendimų Bendrovėje priėmimo taisykles (ginčo sandoriai ir pavedimai nebuvo patvirtinti Bendrovės valdyboje, kaip to reikalauja Bendrovės įstatų 4.7.4 punktas), tokiais nerūpestingais ir neatsakingais veiksmais sukėlė Bendrovei žalą, todėl CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu privalo ją atlyginti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vieningoje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad įmonės valdymo organo nario (direktoriaus) civilinė atsakomybė atsiranda pagal CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246-6.249 straipsniai). Ieškovas, reikšdamas atsakovui, kaip įmonės vadovui, reikalavimą atlyginti įmonei padarytą žalą, privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė, tačiau, teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją turi atsakovas (CPK 178, 182 straipsnio 4 dalis). Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę, reikalavimų. 

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo pareigų, nuosekliai formuojamoje praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus - rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. 

Kai ieškiniu reikalaujama bendrovės vadovui atlyginti žalą, padarytą bendrovei sudarytais sandoriais, teismas, be kita ko, turi patikrinti, ar tokie sandoriai sudaryti bendrovei prisiimant prastą jos veikloje ūkinę komercinę riziką. Taikant tokį verslo sprendimų teisminio peržiūrėjimo standartą, bendrovės vadovo veiksmų teisėtumo (neteisėtumo) vertinimai teisme paprastai turi būti grindžiami analize, ar priimdami verslo sprendimus bendrovės vadovai vykdė pareigą identifikuoti galimas rizikas pagal tikėtinos naudos ir galimos žalos bei jos atsiradimo tikimybės santykio įvertinimą. Šiame vertinime turi būti paisoma ir žalos išvengimo, sumažinimo ir amortizavimo kaštų. Tuo atveju, jei teisme vertinant verslo sprendimų riziką taikant nurodytus dėmenis nepaneigiama šių asmenų veikimo bona fide geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais prezumpcija, net ir verslo sprendimai, kurie visuomet vertinami jau ex post, sukėlę nuostolių, negali būti pripažįstami bendrovės valdymo organų narių veiksmų neteisėtumo faktu kaip jų civilinės atsakomybės sąlyga. išimtis - kai sprendimai priimami pažeidžiant įstatymus ar bendrovės įstatus. Bendrovės vadovui kils atsakomybė tik tuo atveju, jei bendrovės vadovo veiksmų teisėtumo (neteisėtumo) vertinimų teisme rezultatas bus akivaizdaus vadovo ūkinės komercinės rizikos protingumo peržengimo konstatavimas ar aiškaus aplaidumo faktas

Vieninga kasacinio teismo praktika patvirtina, kad vienasmenis valdymo organas (šiuo atveju - buvęs Bendrovės direktorius - Atsakovas), turėjo veikti išimtinai bendrovės interesais, o taip neveikus, viršijus įprastą ūkinę komercinę riziką, pažeidus įstatymus ar įstatus, privalo atlyginti bendrovei sukeltą žalą. Bendrovės vadovo kaltė nagrinėjamu atveju yra preziumuojama, o ją paneigti turi atsakovas.

Mano, kad ginčo sprendimais buvo pažeisti ir Bendrovės įstatai - pavedimai atlikti be Bendrovės valdybos patvirtinimo, todėl nagrinėjamu atveju taikoma ir teismų praktikoje suformuota verslo sprendimo rizikos taisyklės išimtis - Atsakovo neteisėti veiksmai sudarant sandorius su (duomenys neskelbtini), negali būti pateisinti verslo rizika, kadangi buvo atlikti (sprendimai priimti) pažeidžiant ir Bendrovės įstatų 4.7.4 punktą (ginčo pavedimai atlikti be valdybos pritarimo, kaip to reikalavo Bendrovės įstatai). Ginčo sandoriai su (duomenys neskelbtini) sudaryti pažeidžiant Bendrovės sprendimų priėmimo taisykles - be Bendrovės valdybos pritarimo, kaip numatyta Bendrovės įstatų 4.7.4 punkte.

Su (duomenys neskelbtini) sudarytos sutartys taip pat kelia pagrįstų abejonių dėl jų realumo - sutartys itin lakoniškos, iš Sutarčių nėra aiški nei „verslo misijų paslaugų“ apimtis, nei konkreti vykdymo data. Pagrįstų abejonių kelia ir tai, kad abi sutartys yra sudarytos lietuvių kalba, nors Bendrovės kontrahentas - Ukrainoje registruota įmonė. Be to, yra ypatingai keista, kodėl verslo misiją į Turkiją būtų galėjusi organizuoti Ukrainoje registruota bendrovė. Visų šių aplinkybių visetas apskritai kelia pagrįstų abejonių, ar šios sutartys nebuvo fiktyvios, o teismo jos turėtų būti vertinamos kritiškai. 

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas - tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Apibendrinant, nagrinėjamu atveju Bendrovės į Bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad Pavedimais Atsakovas sukėlė Bendrovei žalą - Pavedimai atlikti nežinomai įmonei Ukrainoje, kuri „verslo misijų“ veiklos nevykdė, veiklą vykdė itin trumpai ir šiuo metu jau yra likviduojama, darbų apimtis ir faktinis įvykdymas bei nauda Bendrovei yra nežinomas, o kaina net 8 kartus viršijo rinkos kainą.

Be to, šiais Pavedimais ir sutartimis Atsakovas pažeidė ne tik fiduciarines pareigas Bendrovei, bet ir Bendrovės įstatus - žalą sukėlusius veiksmus Atsakovas atliko be Bendrovės valdybos pritarimo, kaip tai numato Bendrovės įstatai. Tuo tarpu Atsakovas nepateikė nei vieno įrodymo, pagrindžiančio priešingai. Atsakovas remiasi tik deklaratyviais teiginiais, neturinčiais jokios įrodomosios galios. Todėl neabejotina, kad ieškinys turi būti tenkintinas pilna apimtimi.

Ieškovas nesutinka su atsakovo teiginiu, kad jeigu ieškovui padaryta žala, tai jis žalos atlyginimą turėjo nukreipti į Ukrainoje registruotą bendrovę (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad nei teisės aktai, nei teismų praktika neįpareigoja atlikti papildomų veiksmų, nukreipti reikalavimus į papildomus asmenis, prieš reikalaujant žalos atlyginimo iš bendrovės vienasmenio valdymo organo. Tokiu atveju yra reikalinga tik įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas, kas nagrinėjamu atveju yra įrodyta. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) yra likviduojama - tai darsyk patvirtina, kad Atsakovo motyvai, neva reikalavimai turėjo būti nukreipti į šią bendrovę, yra nepagrįsti. Akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) esant likviduojamai, Bendrovė objektyviai negali nukreipti savo reikalavimų į šią įmonę, o ši įmonė - objektyviai negali jų patenkinti. Nurodyta patvirtina, kad Atsakovo motyvai, neva Bendrovė turi nukreipti savo reikalavimus ne į Atsakovą, o į (duomenys neskelbtini), yra nepagrįsti.

Atsakovo motyvai neva jo atsakomybė Bendrovei nekyla, nes apie sandorius su (duomenys neskelbtini) tariamai žinojo kiti Bendrovės akcininkai, yra taipogi nepagrįsti, nes Atsakovas nepateikia jokių įrodymų, kad kitiems Bendrovėms akcininkams tokie sprendimai ir sandoriai buvo žinomi, kad buvo pritarta šiems veiksmams ir sprendimams. Tai, kad šiems neteisėtiems Atsakovo veiksmams kiti Bendrovės akcininkai nepritarė ir apie juos nežinojo patvirtina ir tai, kad Atsakovo neteisėti veiksmai buvo atlikti pažeidžiant Bendrovės įstatus, t. y. ginčo sandoriai su (duomenys neskelbtini) sudaryti ir Pavedimai atlikti pažeidžiant Bendrovės sprendimų priėmimo taisykles - be Bendrovės valdybos pritarimo, kaip numatyta Bendrovės įstatų 4.7.4 punkte.

Atkreipė dėmesį, kad kiti Bendrovės akcininkai, kurie neva žinojo ir pritarė Atsakovo neteisėtiems veiksmams, yra bei ginčo sandorių metu buvo ir Bendrovės vaidybos nariai, o vaidybos sprendimo dėl Atsakovo vienašališkai sudarytų neteisėtų sandorių nebuvo (pažeidžiant Bendrovės įstatus). Tai dar kartą patvirtina, kad Atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, sukėlė Bendrovei žalą, ir privalo ją atlyginti, o Atsakovo atsakomybę tariamai šalinančios aplinkybės neegzistuoja.

Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad savo atsiliepime Atsakovas nepateikia jokių argumentų, paneigiančių Ieškovo ieškinio motyvus, jog atlikdamas atitinkamus pervedimus bendrovei (duomenys neskelbtini), Atsakovas pažeidė Bendrovės įstatus. Vadinasi, Atsakovas nepaneigdamas šių ieškinio teiginių, iš esmės patvirtino savo atliktų veiksmų neteisėtumą. 

Galiausiai, Atsakovo prašymas dėl baudos Bendrovei už tariamą piktnaudžiavimą procesu yra absoliučiai nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju nėra jokių pagrindų (jų nepateikia ir pats Atsakovas) paskirti baudą Bendrovei - Bendrovė teisėtai ir pagrįstai reiškia ieškinį ir siekia apginti savo pažeistas teises, kurias pažeidė Atsakovas (Atsakovo atsiliepime išdėstyti deklaratyvūs teiginiai tik dar kartą patvirtina ieškinio pagrįstumą). Todėl Atsakovo prašymas dėl baudos paskyrimo yra atmestinas kaip absoliučiai nepagrįstas. Tokiais teiginiais Atsakovas tik vėlgi dirbtinai bando nukreipti teismo dėmesį nuo bylos esmės - Ieškovas pateikė konkrečius motyvus ir juos pagrindžiančius įrodymus apie Ieškovui padaryta žalą, o Atsakovas vengia atsikirsti į Ieškovo teiginius ir elgdamasis nesąžiningai deklaruoja neva egzistuojant piktnaudžiavimą procesu. 

Ieškovo atstovas, advokatas Konradas Pabijanskas teismo posėdyje palaikė ieškinyje ir dublike išdėstytas aplinkybes ir prašė ieškovo UAB „KOGUS“ ieškinį tenkinti visa apimtimi.

Atsakovas G. Z. teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškovas savo ieškinio reikalavimus dėl žalos atlyginimo bei atsakovo civilinės atsakomybės kildina iš 2019 m. gegužės 15 d. atlikto mokėjimo pavedimo 23500 Eur sumai Ukrainoje registruotai įmonei (duomenys neskelbtini) (toliau - mokėjimo pavedimas), kuris tariamai buvo atliktas tuometinio UAB „Kogus“ vadovo - atsakovo G. Z. iniciatyva. Atsakovas nurodo, kad su pareikštu ieškiniu kategoriškai nesutinka. Ieškovas neįrodė nei savo ieškinio pagrindo, nei ieškinio dalyko (CPK 135 straipsnis). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę būtent ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Vien ieškovo ieškinyje išdėstyti subjektyvus samprotavimai, subjektyvi nuomonė, dvejonės ir abejonės dėl atsakovo, kaip buvusio UAB „Kogus“ vadovo, veiksmų, dėl tariamai patirtos žalos - nesudaro pagrindo tenkinti ieškinio, dėl to ieškinys turi būti atmestinas kaip visiškai nepagrįstas.

Nurodė, kad iki šios bylos inicijavimo Utenos apylinkės teismo Visagino rūmuose buvo pradėta nagrinėti kita civilinė byla Nr. e2-991-844/2020, būtent pagal ieškovo G. Z. ieškinį atsakovui UAB „Kogus“ dėl UAB „Kogus“ valdybos sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir kitų reikalavimų, kadangi ieškovas G. Z. buvo neteisėtai nušalintas nuo UAB „Kogus“ direktoriaus pareigų ir neteisėtai atleistas. Atsakovo nuomone, ta aplinkybė, kad ieškovas tik po civilinės bylos Nr. e2-991-844/2020 iškėlimo (kurioje yra įtrauktas atsakovu) kreipėsi į teismą su šiuo ieškiniu dėl tariamai padarytos žalos atlyginimo, tik patvirtina akivaizdų ieškovo (UAB „Kogus“) nesąžiningumą.

Teigia, kad ieškovas pateikė ieškinį atsakovui G. Z. tik siekiu sukelti nepatogumų, sukelti neturtinę žalą, daryti neteisėtą psichologinį poveikį ir spaudimą. Atsakovo nuomone, šis ieškovo ieškinys buvo inicijuotas tik tikslu priversti atsakovą G. Z. parduoti turimas bendrovės akcijas žemesne kaina, kadangi atsižvelgiant į susidariusią situaciją atsakovas nekartą (dar iki šios bylos inicijavimo) mėgino vesti derybas dėl akcijų pirkimo - pardavimo su kitais akcininkais, t. y. S. G. ir L. H.. Kiti bendrovės akcininkai po ieškinio teismui pateikimo, raštu nurodė atsakovui, kad pageidauja pirkti atsakovo turimas akcijas, bet nesutinka su atsakovo pasiūlyta kaina.

Atsakovas nurodo, jog ieškovo ieškinys nepagrįstas ir grindžiamas tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis. Ieškovui žinoma, kad atsakovas sudarė sutartį dėl verslo plėtros, naujų rinkų paieškų ir kt., kad veikė išimtinai UAB „Kogus“ vardu, naudai ir įmonės interesams. Apie šį sandorį buvo žinoma kitiems bendrovės valdybos nariams ir akcininkams (S. G. ir L. H.).

CK 1.137 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta: draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti. Šiuo atveju ieškovas piktnaudžiauja jam suteiktomis teisėmis ir visiškai neteisėtai ir nepagrįstai inicijavo šį civilinį ginčą. Remiantis bendruoju teisės principu iš neteisės negali kilti teisė (lot. - ex injuria jus non oritur), todėl nesąžininga šalis negali remtis įstatyme nustatytomis kreditoriaus interesų garantijomis, kurios skirtos teisėtai besielgiantiems asmenims. Šiuo atveju iš ieškovo ieškinio turinio, galima daryti išvadą, kad ieškovas laikosi pozicijos, kad mokėjimo pavedimas 23500 Eur sumai buvo atliktas be jokio pagrindo. Todėl atsakovui visiškai nėra suprantama, kodėl ieškovas laikydamasis tokios pozicijos nesikreipė į Ukrainos įmonę (duomenys neskelbtini) dėl pinigų grąžinimo? Kodėl nesikreipė į teismą dėl nepagrįstai gautų lėšų priteisimo iš juridinio asmens, t. y. (duomenys neskelbtini)?

Atsižvelgiant į ABĮ V skirsnyje įtvirtintą bendrovės valdymo reglamentavimą, bendrovės vadovas yra asmuo, atsakingas už bendrovės kasdienės ūkinės komercinės veiklos organizavimą ir vienvaldiškai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis) veikiantis bendrovės vardu santykiuose su kitais asmenimis (ABĮ 19 straipsnio, 37 straipsnio nuostatos). Nagrinėtinu atveju reikia atkreipti dėmesį į tai, kad ieškovas klaidina teismą ir nutyli esminę aplinkybę, kad atsakovui einat UAB „Kogus” direktoriaus pareigas civiliniai teisiniai santykiai susiklostė ne tarp atsakovo (fizinio žmogaus) ir (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens), o būtent tarp UAB „Kogus” (juridinio asmens) bei (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens). Todėl atsakovas G. Z. iš viso nėra susijęs su klausimais: ar (duomenys neskelbtini) tinkamai vykdo įsipareigojimus UAB „Kogus” atžvilgiu, ar UAB „Kogus” tinkamai bendradarbiauja su (duomenys neskelbtini) ir kt.

CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymas, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai (CK 2.50 straipsnio 3 dalis). Tais atvejais, kai bendrovės vadovui ar dalyviui gali būti taikoma civilinė atsakomybė, būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas - neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246 - 6.249 straipsnis). 

Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs ir išaiškinęs, kad vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės - komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindu atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo pareigų, taip pat yra pažymėjęs, kad vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą; jis privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, laikytųsi nustatytų jos veiklos apribojimų.

Kasacinio teismo praktikoje, be kita ko išaiškinta, kad vadovo atsakomybę gali šalinti tiek akcininkų pritarimas vadovo veiksmams, tiek faktas, kad vadovo veiksmai yra naudingi bendrovei. Taigi vien pats sandorio sudarymas (ar netgi įmonei finansiškai nenaudingo sandorio sudarymas) - savaime nepatvirtina žalos įmonei padarymo. Ieškovui puikiai žinoma, kad atsakovui einant UAB „Kogus” direktoriaus pareigas, jis su Ukrainos įmone (duomenys neskelbtini) užmezgė santykius, o vėliau sudarė sandorį (sutartį) dėl verslo plėtros ir rinkos paieškų kitose užsienio valstybėse. Atsakovas nurodo, kad kiti bendrovės „Kogus” akcininkai, t. y. S. G. ir L. H., yra ukrainiečiai. Jiems buvo puikiai žinomos aplinkybės dėl bendrovės „Kogus” santykių užmezgimo ir bendradarbiavimo su (duomenys neskelbtini). Atsakovas eidamas bendrovės „Kogus” pareigas siekė didinti bendrovės „Kogus” pelną, plėsti rinkas. Natūralu, kad atsakovas eidamas bendrovės „Kogus” pareigas turėjo užmezginėti ir palaikyti santykius ne tik su Lietuvos bendrovėmis, bet ir su užsienio. Kiti bendrovės „Kogus” akcininkai ukrainiečiai puikiai žino, kad iš Ukrainos tiekėjų buvo ir yra galimybė įsigyti reikiamas žaliavas produkcijos gamybai pigesniais kaštais nei iš Lietuvos tiekėjų. Kitiems bendrovės „Kogus” akcininkams ir valdybos nariams taip pat puikiai žinoma, kad atsakovas, pats būdamas akcininku, valdybos nariu ir vadovu bendrovėje, siekė vystyti, plėtoti ir didinti bendrovės gaminamos produkcijos pardavimus į užsienį.

Taigi tarp UAB „Kogus” ir (duomenys neskelbtini) susiklostė civiliniai teisiniai santykiai ir bendradarbiavimas. Dėl šios priežasties Ukrainos įmonė (duomenys neskelbtini) ir išrašė UAB „Kogus“ dvi sąskaitas už paslaugas.

Šiuo atveju UAB „Kogus”, sudarant sandorį su (duomenys neskelbtini), įmonės „Kogus” finansinė padėtis buvo gera. UAB „Kogus“ buhalterija atliko mokėjimo pavedimą (duomenys neskelbtini) už paslaugu teikimą, o ne be jokio teisėto pagrindo, kaip teigia ieškovas.  

UAB „Kogus“ atliko mokėjimus pagal dvi sąskaitas (duomenys neskelbtini) dėl paslaugų teikimo. Taigi CK 2.87 straipsnyje įtvirtintų įmonės vadovo fiduciarinių pareigų nepažeidė. Nesant atsakovo neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, jam atsakomybė pagal CK 2.87 straipsnį negali būti taikoma (net ir nustačius, kad ginčo sandoris galbūt ieškovei nebuvo finansiškai naudingas). 

Remiantis ABĮ 34 straipsnio 7 dalimi, bendrovės valdyba analizuoja ir vertina bendrovės vadovo pateiktą medžiagą apie bendrovės veiklos organizavimą, bendrovės finansinę būklę, ūkinės veiklos rezultatus, pajamų ir išlaidų sąmatas, inventorizacijos ir kitus turto pasikeitimo apskaitos duomenis. Atsakovas, kaip UAB „Kogus“ direktorius, pastoviai teikė ataskaitas bendrovės „Kogus“ valdybos nariams ir akcininkams, su jais derino įmonės veiklos organizavimą, vykdomą veiklą, aptarė sudaromus ir sudarytus sandorius, sandorių vykdymą bei atlikto kitus veiksmus. Kaip nurodo pats ieškovas, mokėjimas buvo atliktas 2019 m. gegužės 15 d. įmonei (duomenys neskelbtini), mokėjimo suma: 23500 Eur. Todėl ieškovo pozicija, kad ieškovas nieko apie tai nežinojo - neįtikėtini teiginiai. Tuo labiau, kad ieškovo reikalavimai atsakovui buvo pareikšti jau po to, kai atsakovas nesutiko su jo atleidimu iš direktoriaus pareigų.

Atsakovas G. Z., eidamas UAB „Kogus“ direktoriaus pareigas, dirbo atsakingai ir sąžiningai, buvo lojalus bendrovei, savo pareigas atlikto tinkamai, veikė išimtinai įmonės interesais. UAB „Kogus“ valdyba žinojo apie atsakovo, kaip įmonės direktoriaus, vykdomą veiklą, sandorio sudarymą su Ukrainos įmone bei atliktą mokėjimo pavedimą 23500 Eur. Taigi, jokios atsakovo kaltės ir neteisėtų veiksmų tikrai nėra. Dalyvavimas versle visada yra susijęs su rizika. Ūkinėje veikloje egzistuoja verslo ciklai, svyravimai, todėl versle negalima garantuoti nei nuolatinio ir stabilaus pelno, nei vien tik naudingų sandorių sudarymo, todėl jei įmonės organų nariai būtų asmeniškai atsakingi už kiekvieną nuostolius sukėlusį sprendimą, tai žlugdytų jų iniciatyvumą, versliškumą, ribotų veikimo laisvę greitų bei ryžtingų sprendimų reikalaujančiose situacijose, t. y. prieštarautų vadovavimo bendrovės tikslams plėtoti verslą. 

Ieškinyje nurodyta, kad 2019 m. gegužės 15 d. atliktų mokėjimo pavedimu Ukrainoje registruotai įmonei (duomenys neskelbtini) ieškovui buvo padaryta 23500 Eur žala. Ieškovas taip pat nurodo, jog tarp padarytos žalos ir atsakovo veikimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tačiau tai neatitinka tikrovės. Ieškovas neįrodė, kad būtent dėl atsakovo veiksmų bendrovei atsirado žala, neįrodė nei priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis), nei kitų civilinės atsakomybės sąlygų.

Žalą CK 6.249 straipsnio 1 dalyje apibrėžia kaip asmens turto netekimą arba sužalojimą, turėtas išlaidas (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

Šiuo atveju ieškovo argumentai dėl padarytos žalos yra visiškai nepagrįsti. Minėtu mokėjimo pavedimu bei sudarytu sandoriu su Ukrainos įmone ieškovui nebuvo padaryta jokia žala, kadangi tai buvo įprastas komercinis sandoris, skirtas verslui vystyti. UAB „Kogus“ mokėjimą 23500 Eur sumai atliko už paslaugas. Jeigu ieškovas teigia, kad 2019 m. gegužės 15 d. mokėjimo pavedimas Ukrainos įmonei (duomenys neskelbtini) buvo atliktas be pagrindo, tai tokiu atveju ieškovas privalėjo pirmiausiai kreiptis į Ukrainos įmonę (duomenys neskelbtini) dėl minėtos sumos grąžinimo ar priteisimo. O tik tuomet ieškovui objektyviai atsirastų teisė kreiptis į atsakovą dėl minėtos sumos priteisimo. O šiuo atveju ieškovas nenurodo, kodėl nėra kreiptasi į minėtą užsienio bendrovę. Todėl pateiktas ieškovo ieškinys atsakovui - patvirtina ieškovo nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pagal pateiktas pačio ieškovo faktines aplinkybes, darytina išvada, kad G. Z. nėra tinkamas atsakovas šioje byloje.

Mano, kad ieškovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Kasacinis teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškinio dalykas - tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises.

Materialiosios teisės požiūriu, pareikštu reikalavimu suinteresuotas asmuo pasirenka vieną ar kelis pažeistos teisės gynimo būdus, įtvirtintus CK 1.138 straipsnyje. Civilinių teisių gynimo būdai - tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisėms apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti. Ginčo objektą (ieškinio pagrindą, dalyką) byloje gali apibrėžti tik ieškovas (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnis).

CPK 95 straipsnyje apibrėžta, kokie šalių veiksmai laikomi piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, taip pat nustatytos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal CPK 95 straipsnį, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.

Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais (pvz., ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimo aplinkybėmis, jų turiniu, tarp bylos šalių kilusio ginčo pobūdžiu ir jo teisminio nagrinėjimo eiga). Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą), toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes.

Nagrinėtinu atveju, ieškovas kreipėsi į teismą pateikdamas akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, tą suvokdamas ir žinodamas. Tokie nesąžiningi ieškovo veiksmai laikytini akivaizdžiu piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, dėl to ieškovui skirtina bauda, remiantis CPK 95 straipsnio nuostatomis.

Atsakovas prašo atmesti, kaip neįrodytą ir nepagrįstą, ieškovo UAB „Kogus“ ieškinį. Skirti ieškovui UAB „Kogus” 5000 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (pagal CPK 95 straipsnis). Priteisti iš ieškovo UAB „Kogus“, atsakovo G. Z. naudai, atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. 

Atsakovas G. Z. pateikė teismui tripliką, kuriame nurodė, kad kaip patvirtina bylos medžiaga (bendrovės akcininkų S. G. ir L. H. atsakymai pateikti su atsiliepimu į ieškinį), kiti du bendrovės akcininkai pateikė atsakovui (t. y. trečiajam akcininkui) savo poziciją, kad nori bei pageidauja įsigyti akcijas iš atsakovo pirmumo teise, tačiau nemotyvuotai neįvardija jokios savo kainos. Tokia užimta kitų bendrovės akcininkų pozicija - principu: „kategoriškai neatsisakau pirmumo teisės įsigyti bendrovės akcijų, tačiau nesutinku su siūloma kaina“, gali būti suprantama ir vertinama tik kaip neteisėto psichologinio spaudimo darymas atsakovui, siekiant sumažinti akcijų pardavimo kainą iki akcininkams tinkamos žemos kainos. 

Taip pat tokie ieškovo veiksmai (kreipimasis į teismą su nepagrįstu ieškiniu) gali būti vertinami tik kaip ieškovo siekis atsikeršyti atsakovui už jo inicijuotą bylą tame pačiame teisme prieš ieškovą (t. y. c. b. Nr. Nr. e2-991-844/2020) dėl neteisėto atleidimo iš užimamų vadovo pareigų.

Nurodė, kad joks įmonės vadovas negali atsakyti būtent už kitos įmonės veiksmus ir tinkamą įsipareigojimu įvykdymą. Atsakovas objektyviai negalėjo įtakoti (duomenys neskelbtini) veiksmų ir jų priimtų įsipareigojimų vykdymo - tai nepriklausė ir negalėjo priklausyti atsakovo kompetencijai. Todėl teikiant tokius argumentus ieškovas prasilenkia su elementarios logikos ir verslo dėsniais. Atsakovas nėra atsakingas už tai, kad (duomenys neskelbtini) atžvilgiu šiuo metu yra pradėtos ar vykdomos likvidavimo procedūros. Pabrėžtina, kad šiuo atveju pagal ieškovo pateiktose sąskaitose esantį/nurodytą el. pašto adresą buvo kreiptasi į (duomenys neskelbtini), prašant suteikti informaciją (pridedami prašymai su el. laišku išsiuntimu, atsakymai bei vertimai). Į išsiųstus paklausimus, 2020 m. gegužės 5 d. elektroniniu paštu buvo gauti M. S. atsakymai. M. S. nurodė, kad jis jau nedirba įmonėje (duomenys neskelbtini), kiek žino, įmonė buvo likviduota ir nustojo veikti. Atsakyme taip pat nurodyta, kad po derybų, atsakovas G. Z. buvo atvykęs į Ukrainą ir dalyvavo susitikime su (duomenys neskelbtini) direktoriumi M. S., t. y. su juo asmeniškai. Be to, paminėta, kad derybos vyko dėl įvairių žaliavų pirkimo ir pardavimo, rinkos tyrimo, rinkos analizės, verslo plėtros galimybių Ukrainoje ir kitose šalyse, kad tą gali patvirtinti ir potencialūs partneriai, su kuriais vyko susitikimai. Dargi nurodyta, jog gaila, kad bendravimas nutrūko, antrojo vizito taip ir nebuvo sulaukta. 

Kitu prašymu, be kita ko, buvo paprašyta pateikti sutartį pagal sąskaitas. M. S. persiuntė laišką iš kurio buvo gautos sutartys iš UAB „Kogus“. 

Dar kitu prašymu buvo paprašyta paaiškinti: ką reiškia sąskaitose nurodyta paskirtis - „Organization of business Mission to Turkay and to Ukraine“. 

Į šį paklausimą M. S. atsakė, jog sąskaitose nurodyta paskirtis „Organization of business Mission to Turkay and to Ukraine“ reiškia: verslo partnerių, mažmeninės prekybos tinklų, reklamos įmonių, žaliavų tiekėjų, smulkių pirkėjų ir kt. paiešką UAB „Kogus“ produkcijai. Taip pat įvairių žaliavų pirkimas UAB „Kogus“ už prieinamą kainą. Atsakyme buvo pažymėta, kad pagal sąskaitose nurodytą paskirtį „Organization of business Mission to Turkay and to Ukraine“, tai yra ne tik Turkijos ir Ukrainos rinkos, bet ir kaimyninių šalių, ypač Moldovos ir Rusijos, rinkos. 

Mano, kad atsakovas savo atsikirtimais ir surinktais duomenimis įrodė bei pagrindė (CPK 12 straipsnis, 142 straipsnis, 178 straipsnis), kad tarp UAB „Kogus“ ir (duomenys neskelbtini) LL 2019 m. balandžio 3 d. buvo sudaryta Paslaugų teikimo sutartis Nr. 2019/04/03 bei 2019 m. gegužės 15 d. Paslaugų teikimo sutartis Nr. 2019/05/15 (toliau - ir Sutartys), kurių pagrindu buvo teikiamos Sutartyse nurodytos paslaugos bendrovei „Kogus“. Taigi, priešingai nei nurodo ieškovas, Sutartys realiai buvo vykdomos, atsakovas G. Z., būdamas UAB „Kogus“ direktoriumi, buvo nuvykęs į Ukrainą ir dalyvavo susitikime su tuometiniu (duomenys neskelbtini) direktoriumi M. S.. Visos šios aplinkybes paneigia ieškovo dublike nurodytos argumentus. 

Nurodė, kad bendrovėje „Kogus“ tuo metu buvo 3 valdybos nariai ir akcininkai, todėl net nereikia įrodinėti, kad ieškovui buvo puikiai žinoma, kad atsakovui einant UAB „Kogus” direktoriaus pareigas, jis su Ukrainos įmone (duomenys neskelbtini) užmezgė santykius, o vėliau sudarė sandorį (sutartį) dėl verslo plėtros ir rinkos paieškų kitose užsienio valstybėse.

Kiti bendrovės „Kogus” akcininkai, t. y. S. G. ir L. H., yra ukrainiečiai. Jiems buvo puikiai žinomos aplinkybės dėl bendrovės „Kogus” santykių užmezgimo ir bendradarbiavimo su (duomenys neskelbtini) (Ukrainos įmone), t. y. įmone iš valstybės, iš kurios jie patys yra kilę. 

Taigi ieškovo argumentai, jog bendrovės akcininkai nieko nežinojo apie Sutartis ir bendrovės bendradarbiavimą su (duomenys neskelbtini) prasilenkia su elementaria logika.

Pažymėjo, jog atsakovas, eidamas bendrovės „Kogus” pareigas, siekė didinti bendrovės „Kogus” pelną, plėsti rinkas. Natūralu, kad atsakovas eidamas bendrovės „Kogus” pareigas turėjo užmezginėti ir palaikyti santykius ne tik su Lietuvos bendrovėmis, bet ir su užsienio. Kiti bendrovės „Kogus” akcininkai ukrainiečiai puikiai žino, kad iš Ukrainos tiekėjų buvo ir yra galimybė įsigyti reikiamas žaliavas produkcijos gamybai pigesniais kaštais nei iš Lietuvos tiekėjų. Kitiems bendrovės „Kogus” akcininkams ir valdybos nariams taip pat puikiai žinoma, kad atsakovas, pats būdamas akcininku, valdybos nariu ir vadovu bendrovėje, siekė vystyti, plėtoti ir didinti bendrovės gaminamos produkcijos pardavimus į užsienį. 

Taigi natūralu, kad būtent tarp UAB „Kogus” ir (duomenys neskelbtini) susiklostė civiliniai teisiniai santykiai ir bendradarbiavimas. Šiuo pagrindu Ukrainos įmonė (duomenys neskelbtini) ir išrašė UAB „Kogus“ sąskaitas už paslaugas: 2019-04-22 sąskaitą Nr. INPR-014, sumai 11000 Eur; 2019-05-13 sąskaitą Nr. INPR-022, sumai 12500 Eur.

UAB „Kogus”, sudarant sandorius su (duomenys neskelbtini), įmonės „Kogus” finansinė padėtis buvo gera, o įmonė (duomenys neskelbtini) nebuvo likviduojama. Mokėjimo pavedimas (duomenys neskelbtini) buvo padarytas už paslaugų teikimą, o ne be jokio teisėto pagrindo, kaip lakoniškai teigia ieškovas.

Nurodė, kad jeigu ieškovas mano ir/ar teigia, kad (duomenys neskelbtini) gautus pinigus, t. y. 23500 Eur, panaudojo netinkamai ar nepanaudojo iš viso - tai tokiu atveju, ieškovas, turintis profesionalų atstovą - teisininką, tūrėtų kreiptis su atitinkamais reikalavimais būtent į (duomenys neskelbtini) akcininkus, ar tuometinius vadovus ir reikalauti žalos atlyginimo iš jų, o ne iš atsakovo, kuris neturėjo objektyvios galimybės ir iš viso neturėjo teisės įtakoti (duomenys neskelbtini) vykdomos veiklos. Todėl pateiktas ieškovo ieškinys atsakovui - patvirtina ieškovo nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Nagrinėtinu atveju atsakovui, einant UAB „Kogus” direktoriaus pareigas, civiliniai teisiniai santykiai susiklostė ne tarp atsakovo (fizinio žmogaus) ir (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens), o būtent tarp UAB “Kogus” (juridinio asmens) bei (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens). Todėl atsakovas G. Z. iš viso nėra susijęs su klausimais: ar (duomenys neskelbtini) tinkamai vykdo įsipareigojimus UAB „Kogus” atžvilgiu, ar UAB „Kogus” tinkamai bendradarbiauja su (duomenys neskelbtini) ir kt. Akivaizdu, kad atsakovas G. Z. nėra tinkamas atsakovas šioje byloje. Be to, bendrovės vadovui ar dalyviui gali būti taikoma civilinė atsakomybė, būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas - neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246 - 6.249 straipsnis).

Teigia, kad nagrinėtinu atveju ieškovas neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų - dėl to ieškinys, pareikštas atsakovui - atmestinas visa apimtimi.

Atsakovas, kaip UAB „Kogus“ direktorius, pastoviai teikė ataskaitas bendrovės „Kogus“ valdybos nariams ir akcininkams, su jais derino įmonės veiklos organizavimą, vykdomą veiklą, aptarė sudaromus ir sudarytus sandorius, sandorių vykdymą bei atlikto kitus veiksmus. Atsakovas, eidamas UAB „Kogus“ direktoriaus pareigas, dirbo atsakingai ir sąžiningai, buvo lojalus bendrovei, savo pareigas atlikto tinkamai, veikė išimtinai įmonės interesais. UAB „Kogus“ valdyba žinojo apie atsakovo, kaip įmonės direktoriaus, vykdomą veiklą, sandorius. Taigi, jokios atsakovo kaltės ir neteisėtų veiksmų nėra.

Ieškovas neįrodė, kad būtent dėl atsakovo veiksmų bendrovei atsirado žala, ieškovas neįrodė nei priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis), nei, žalos (CK 6.249 straipsnis) ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų.

Ieškovo ieškinys nepagrįstas, todėl turi būti atmestas. Ieškovas kreipėsi į teismą pateikdamas akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, dėl to ieškovui turi būti paskirta bauda, remiantis CPK 95 straipsnio nuostatomis.

Atsakovas prašo atmesti ieškovo UAB „Kogus” ieškinį, pareikštą atsakovui G. Z., kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Skirti ieškovui UAB „Kogus” 5000 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis). Priteisti iš ieškovo UAB „Kogus“, atsakovo G. Z. naudai, atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas G. Z., teismo posėdžio metu ieškinyje nurodytas aplinkybes palaikė ir paaiškino, kad jis dvidešimt metų dirbo UAB „Kogus“ direktoriumi. Dėl kelionių į Ukrainą ir Turkiją buvo susitarta su kitais UAB „Kogus“ valdybos nariais ir akcininkais S. G. ir L. H. ir jie puikiai žinojo apie šias jo planuojamas keliones. Paminėjo, jog Turkijoje jis buvo parodoje. Su Turkija buvo planuojama bendradarbiauti, pagrinde su šios šalies restoranais. Į Ukrainą taip pat buvo planuojama tiekti UAB „Kogus“ produkciją. G. Z. į Turkiją ir Ukrainą vyko verslo reikalais, žvalgė rinkas. Dėl kelionių į Turkiją ir Ukrainą su kitais UAB „Kogus“ akcininkais buvo tartasi žodžiu. Paminėjo, kad Turkijoje įvyko apie 8-10 verslo susitikimų. Tokiuose susitikimuose buvo bendraujama rusų kalba. Verslo kelionės paprastai yra brangios, todėl joms buvo reikalingos lėšos. Dėl verslo kelionių jis tarėsi per asociaciją „Repia“, taip pat bendradarbiavo su Ukrainos įmone (duomenys neskelbtini), kuri ir organizavo jo verslo keliones. Ukrainoje organizuotoje verslo kelionėje jis buvo kažkur virš savaitės. Atsimena, kad Odesoje buvo 10 dienų. Ukrainoje buvo taip pat apie 10 verslo susitikimų. Mano, kad 12500 Eur suma yra normali verslo kelionei į Ukrainą. Teigia, kad dėl šių jo verslo kelionių neprieštaravo ir nieko jam nesakė nei S. G., nei L. H.. Sutartis dėl verslo kelionių į Turkiją ir Ukrainą organizavimo su Ukrainos įmone (duomenys neskelbtini) pasirašė jis. Sutartys buvo pasirašytos kažkur 2019 metų balandžio mėnesį. Kelionės įvyko sklandžiai ir dėl kelionių organizavimo jis neturi jokių pretenzijų. Į verslo keliones jis vyko kartu su savo žmona ir dukra. Jo žmona tuo metu taip pat dar dirbo UAB „Kogus“. Tačiau verslo susitikimuose jo žmona nedalyvavo. Ji jį tik lydėjo į keliones. Teigia, kad jo žmonos ir dukros kelionės išlaidos buvo apmokėtos jų šeimos biudžeto lėšomis. Apie G. Z. minimas verslo keliones žinojo ir UAB „Kogus“ buhalterė, nes ji darė pavedimus į Ukrainos įmonę  (duomenys neskelbtini) už jos organizuotas verslo keliones. Teigia, kad minimų verslo kelionių metu pavyko užmegzti verslo ryšius, tačiau konkrečios sutartys dėl UAB „Kogus“ produkcijos tiekimo su Turkijos ir Ukrainos įmonėmis nebuvo sudarytos. Atsimena, kad jo kelionės į Turkiją kaina buvo 11000 Eur, o kelionės į Ukrainą kaina buvo 12500 Eur. Šie pinigai buvo sumokėti iš UAB „Kogus“ lėšų už jam organizuotus verslo susitikimus. Paminėjo, jog jo kelionės į Ukrainą ir Turkiją tikrai nebuvo poilsinės. Tai buvo verslo kelionės. Žinojo, kad pinigų apmokėjimas virš 9000 Eur yra reikalingas UAB „Kogus“ valdybos susitikimas, tačiau šiuo atveju buvo viskas išspręsta žodžiu. Kaip jau minėjo UAB „Kogus“ valdybos nariai S. G. ir L. H. neprieštaravo šioms jo verslo kelionėms. Į šias verslo keliones jis vyko savo kasmetinių atostogų metu. Paminėjo, jog verslo susitikimai vyko neoficialiam formate, nebuvo jokių posėdžių ar pan.. Vyko laisvas bendravimas, kurio metu jis pristatydavo savo verslo idėjas, pasiūlymus. Jo susitikimus su potencialiais verslo partneriais buvo suorganizavusi įmonė (duomenys neskelbtini). Su šia įmone jis ir buvo pasirašęs sutartis dėl jo verslo kelionių organizavimo. Sutartis su šia įmone buvo pasirašyta lietuvių kalba, nes ukrainiečiai tam neprieštaravo ir su tuo sutiko. Įmonės (duomenys neskelbtini) atstovai teigė, kad sutartis jie išsivers į ukrainiečių kalbą. Paminėjo, jog nėra jokių oficialių jo minimų komandiruočių dokumentų. Dėl įmonės (duomenys neskelbtini) paslaugų kainų nesiderėjo. Jį tenkino šios įmonės teikiamos paslaugos ir jų kaina. Teigia, kad jo verslo susitikimai vyko Turkijos miestuose Stambule ir Antalijoje. Su kuo tiksliai buvo susitikęs verslo kelionėse vykusiose Turkijoje ir Ukrainoje, neatsimena. Teigia, kad grįžęs iš minimų verslo kelionių jis raštu parengė ataskaitas, kurias paliko UAB „Kogus“ buhalterijoje. Teigia, kad jokių ginčių dėl šių kelionių nei su S. G., nei su L. H. nebuvo. Paminėjo, kad 2019-04-03 ir 2019-05-15, parengtos verslo kelionių sutartys buvo pasirašytos ir el. paštu buvo išsiųstos įmonės (duomenys neskelbtini) atstovui M. S.. Šias sutartis parengė jis t. y. G. Z. ir jas iš savo darbo kompiuterio el. paštu išsiuntė (duomenys neskelbtini) atstovui M. S.. Minimos sutartys buvo pasirašytos ne vienu metu.     

Atsakovo atstovas, advokato padėjėjas Simonas Makrickas su atsakovo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu išdėstytomis aplinkybėmis sutinka, jas palaiko ir prašo ieškovo ieškinį atmesti. Dar paaiškino, kad atsakovo verslo kelionės buvo susijusios su rinkų paieškomis, UAB „Kogus“ vardo reklamavimu. Tokio pobūdžio verslo kelionės yra įprasta verslo žmonių praktika. G. Z. visada buvo lojalus UAB „Kogus“ ir siekė, kad ši įmonė veiktų pelningai. G. Z. minimos verslo kelionėmis į Turkiją ir Ukrainą žodžiu pritarė ir kiti UAB „Kogus“ akcininkai ir valdybos nariai, tai S. G. ir L. H.. Šis ieškovo ieškinys yra visiškai nepagrįstas ir yra tam tikras „spaudimas“ G. Z. dėl jo ieškinio UAB „Kogus“, susijusio su jo neteisėtu atleidimu. Ieškinys atsakovui pareikštas be jokio pagrindo ir piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis. Todėl už tai tikrai ieškovui turi būti paskirta prašoma bauda.      

Teismo posėdyje liudytoja apklausta T. I. paaiškino, kad ji UAB „Kogus“ dirbo administratore nuo 2000-01-11 iki 2020-02-28. Ją su atsakovu G. Z. siejo tik darbo santykiai. Ji yra įgijusi teisininko kvalifikaciją. Iš UAB „Kogus“ ji išėjo savo noru, nes įmonėje buvo sunki atmosfera, o be to ji norėjo pakeisti veiklą. Teigia, kad jokių nuoskaudų UAB „Kogus“ administracijai neturi. Nurodė, kad 2019 metų pavasarį ir vasarą ji dirbo UAB „Kogus“ administratore. Su G. Z. ji bendravo dalykiškai. Ji nežino ar G. Z. vyko į verslo keliones į Ukrainą ir Turkiją. Atsimena, kad tik yra girdėjusi, nes jos kabinetas buvo šalia G. Z. kabineto, kaip G. Z. kalbėjosi su S. G. apie kažkokią parodą, tačiau apie kokią parodą jie kalbėjo ir kur ji vyko, ir kada, ji nežino. Teigia, jog G. Z. nevykdavo į jokias komandiruotes į užsienį. Bent jau ji, to tikrai nežino. Jis vykdavo į komandiruotes Lietuvoje. G. Z. komandiruotėms Lietuvoje ji parengdavo dokumentus. Dėl jo komandiruočių į užsienį ji nėra parengusi jokių dokumentų. Žino, kad UAB „Kogus“ akcininkais yra G. Z., S. G. ir L. H.. Teigia, jog ji nėra girdėjusi, kad UAB „Kogus“ akcininkai S. G. ir L. H. būtų leidę G. Z. vykti į verslo keliones į Ukrainą ir Turkiją. UAB „Kogus“ darbuotojų atostogas įformindavo ji. Jeigu kas iš įmonės darbuotojų vykdavo atostogų į užsienį, tai įprastai apie tai žinojo visas kolektyvas, nes žmonės pasisakydavo kur vyksta atostogauti. G. Z. jai nėra sakęs, kad jis buvo išvykęs į verslo keliones į Turkiją ir Ukrainą. Ji to nėra girdėjusi. Teigia, kad atmosfera darbe buvo normali. Teigia, kad tiek S. G., tiek L. H. yra skupūs žmonės, o G. Z. yra dosnesnis. Ji nėra girdėjusi, kad UAB „Kogus“ akcininkai tarpusavyje pyktųsi ar bartųsi. Paprastai ji rengdavo sutartis su UAB „Kogus“ verslo partneriais dėl produkcijos tiekimo. Nežino apie tokias sutartis su Ukraina ar Turkija. Ji nėra rengusi sutarčių dėl verslo misijų. Kas galėjo rengti tokias sutartis ji nežino. Įmonė  (duomenys neskelbtini) LL jai nėra žinoma. Neatsimena ar yra gavusi kokius nors dokumentus iš šios įmonės. Visi UAB „Kogus“ susirašinėjimo dokumentai buvo siunčiami ir gaunami per ją. Juos gavusi, ji visus dokumentus paskirstydavo. Atsimena, kad vieną atskaitą dėl verslo kelionės, kurią ranka buvo parašęs G. Z. tikrai spausdino, t. y. suvedė į kompiuterį G. Z. surašytą tekstą ir jį atspausdino. Mano, kad ir kitą ataskaitą ji atspausdino. Tik neatsimena kokią ataskaitą – ar į Ukrainą, ar į Turkiją. Atsimena, kad atspausdinusi ataskaitas ji jas atidavė G. Z.. Teigia, kad G. Z. dėka įmonės finansinė padėtis pagerėjo. Liudytoja nežino ar UAB „Kogus“ valdyba buvo svarsčiusi klausimą dėl G. Z. kelionės į Turkiją ar Ukrainą. Nežino ar buvo parengti įsakymai dėl G. Z. kelionių į Turkiją ir Ukrainą. Ji nieko nežino apie G. Z. keliones į Turkiją ir Ukrainą. Nežino, kokie du asmenys iš UAB „Kogus“ vyko į Turkiją ir Ukrainą.                

Teismo posėdyje liudytoja apklausta L. H. paaiškino, kad ji dirba UAB „Kogus“, kasininke ir yra UAB „Kogus“ akcininkė ir valdybos narė. Jos santykiai su G. Z. buvo darbiniai, nes G. Z. buvo UAB „Kogus“ direktoriumi. Šiuo metu ji su juo nebendrauja. Ji su juo nėra susipykusi. Apie UAB „Kogus“ ieškinį jai yra žinoma. Paaiškino, kad kada G. Z. buvo atleistas iš darbo UAB „Kogus“, buvo patikrinta jo veikla, buvo tikrinami dokumentai. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad G. Z. buvo pasirašęs UAB „Kogus“ dokumentus, kurių neturėjo teisės pasirašyti be UAB „Kogus“ valdybos sutikimo. Be to, tuos dokumentus jis buvo pasirašęs atostogų metu. Tai buvo dokumentai susiję su G. Z. kelionėmis į Turkiją ir Ukrainą. Sutartis buvo pasirašyta su Ukrainos įmone, apie kurią jai nieko nebuvo žinoma. Asmuo vardu M. S., jai nėra žinomas. Apie įtartinas sutartis ji G. Z. neklausė, nes jis jau nebedirbo UAB „Kogus“. Nustatė, kad įmonei yra padaryta apie 20000 Eur žala. Nežino, kodėl iš viso tokios sutartys buvo sudarytos. Šios G. Z. kelionės jokios naudos UAB „Kogus“ neatnešė, o tik buvo be reikalo išleisti UAB „Kogus“ pinigai. UAB „Kogus“ valdybos nariais buvo G. Z., S. G. ir L. H.. Jie yra ir šios įmonės akcininkai. Ji pati asmeniškai nežinojo apie jokias G. Z. verslo keliones (misijas) į Turkiją ir Ukrainą. Atsimena, kad G. Z. sakė, kad jis važiuos į Turkiją ir į Ukrainą atostogauti. Jis sakė, kad nusipirko kelionę į Turkiją, sakė, kad ten važiuos su žmona. Taip pat jis buvo sakęs, kad yra nusipirkęs kelionę į Ukrainą. Sakė, kad į Ukrainą važiuos vienas, o vėliau sakė, kad važiuos su žmona. G. Z. šias keliones jai pristatė, kaip poilsines. G. Z. išėjo atostogų ir sakė, kad važiuos atostogauti. Kad G. Z. atostogaus žinojo ir S. G., nes įsakymą dėl direktoriaus atostogų pasirašo UAB „Kogus“ valdyba. UAB „Kogus“ nebendradarbiavo nei su Ukraina, nei su Turkija. Kada G. Z. grįžo iš Turkijos ir Ukrainos, sakė, kad jis ten ilsėjosi, o apie darbą jis nieko nepasakojo. Teigia, kad šis UAB „Kogus“ ieškinys atsakovui, tikrai pateiktas teismui ne iš keršto ir tikrai ne dėl jo kreipimosi į teismą dėl jo galimai neteisėto atleidimo. Teigia, kad UAB „Kogus“ nebuvo tokios praktikos, kad G. Z. vyktų į verslo misijas užsienyje ir ten sudarytų sutartis dėl produkcijos tiekimo. Pamatę, kad G. Z. kelionėmis į Turkiją ir Ukrainą UAB „Kogus“ padaryta žala, UAB „Kogus“ valdybos nariai S. G., L. H. ir jų sūnus A. G., nutarė kreiptis į teismą ir reikalauti, kad G. Z. atlygintų bendrovei padarytą žalą. Paminėjo, kad G. Z. ir šiuo metu yra UAB „Kogus“ akcininkas. Teigia, kad jai yra žinomos G. Z. ataskaitos apie jo keliones į Ukrainą ir Turkiją, tačiau dėl jų jis UAB „Kogus“ valdybai neatsiskaitė. Kaip jau teigė, tiek ji asmeniškai, tiek ir UAB „Kogus“ valdyba, apie minėtas G. Z. keliones nieko nežinojo. UAB „Kogus“ valdyba nebuvo priėmusi jokių sprendimų dėl G. Z. kelionių į Turkiją ir Ukrainą. Tokie klausimai valdyboje iš viso nebuvo svarstomi. Jokia UAB „Kogus“ produkcija netiekiama nei į Turkiją, nei į Ukrainą. Ji nežino, koks dar kitas UAB „Kogus“ darbuotojas su G. Z. vyko į Turkiją ir Ukrainą. Joks kitas UAB „Kogus“ darbuotojas nebuvo įgaliotas veikti įmonės vardu. Mano, kad su G. Z. į Turkiją ir Ukrainą vyko jo žmona, tačiau ji nebuvo įgaliota veikti įmonės interesais. UAB „Kogus“ produkcijos tiekimas yra orientuotas į Vakarų Europą. Turkijoje yra visai kitokia maitinimo kultūra, o Ukrainoje yra viskas žymiai pigiau, todėl UAB „Kogus“ produkcija ten būtų nepaklausi dėl didesnės jos kainos. G. Z. galėjo pasirašyti tik sutartis, kurios neviršija 9000 Eur. Pasirašydamas sutartis su Ukrainos įmone (duomenys neskelbtini)  G. Z. pažeidė UAB „Kogus“ įstatus, todėl privalo atlyginti UAB „Kogus“ padarytą žalą. Paminėjo, kad UAB „Kogus“ buhalterė negalėjo svarstyti ar atlikti pinigų apmokėjimą ar ne, nes jeigu direktorius atnešė apmokėjimui pasirašytą sutartį, tai klausimas dėl apmokėjimo nesvarstomas. Šiuo atveju buhalterė neturėjo pareigos tikrinti ar sutartis pasirašyta teisėtai ar ne. Ji su 2019-04-03 ir 2019-05-15 sutarčių sąlygomis nėra susipažinusi. Sutarčių neskaitė. Tačiau mano, kad šios sutartys UAB „Kogus“ tikrai nenaudingos.        

Ieškinys tenkinamas visiškai

Rašytiniai įrodymai byloje

Civilinės bylos medžiagos duomenimis nustatyta, kad G. Z. į UAB „Kogus“ direktoriaus pareigas paskirtas 2001-08-28. Jo įgaliojimų pabaigos data – 2019-10-24. Nuo 2019-10-24, UAB „Kogus“ direktoriumi paskirtas (išrinktas) D. H.. UAB „Kogus“ valdybos nariais yra S. G., L. H. ir A. G.. G. Z. UAB „Kogus“ valdybos nariu buvo nuo 2016-01-26 iki 2020-03-10 (2019-11-08, 2020-03-30, Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija). 2019-05-15, mokėjimo nurodymu Nr. 211, UAB „Kogus“ atliko 23500 Eur mokėjimo pavedimą įmonei (duomenys neskelbtini). Šiame mokėjimo nurodyme, grafoje mokėjimo paskirtis nurodyta INVOICE INPR-014 2019-04-22, INVOICE INPR-022 2019-05-13. Byloje yra sąskaita INPR-014, 2019-04-22, 11000 Eur sumai. Ją UAB „Kogus“ apmokėjimui pateikė (duomenys neskelbtini), LLC direktorius M. S., už verslo misijos į Turkiją organizavimą. Byloje yra sąskaita INPR-022, 2019-05-13, 12500 Eur sumai. Ją UAB „Kogus“ apmokėjimui pateikė (duomenys neskelbtini), LLC direktorius M. S., už verslo misijos į Ukrainą organizavimą. Byloje yra 2019-12-09, UAB „Kogus“ atstovo, advokato Konrado Pabijansko pretenzija „Dėl nuostolių atlyginimo“ G. Z., kurioje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2001-08-28 iki 2019-10-24, G. Z. ėjo UAB „Kogus“ vienasmenio valdymo organo – direktoriaus pareigas. Atlikus pirminį UAB „Kogus“ veiklos patikrinimą, G. Z. vadovavimo UAB „Kogus“ metu, buvo nustatyti mažiausiai 120338,60 Eur žalos bendrovei sukėlę veiksmai – be teisinio pagrindo atlikti mokėjimo pavedimai. Vienas iš tokių pavedimų yra nurodytas ir 2019-05-15, pavedimas 23500 Eur sumai (duomenys neskelbtini). Šia pretenzija buvo reikalaujama ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų atlyginti UAB „Kogus“ padarytą 120338,60 Eur dydžio žalą, mokėjimą atliekant į UAB Kogus“ banko sąskaitą (sąskaita nurodyta). Pretenzijoje paaiškinta, kad neįvykdžius aukščiau nurodytų reikalavimų nustatytu terminu, UAB „Kogus“ bus priversta savo teises ir teisėtus interesus ginti teisme, dėl ko bus patirtos papildomos išlaidos. Paaiškinta, kad UAB „Kogus“ pasilieka teisę reikalauti ir kitų patirtų nuostolių, taip pat palūkanų, bylinėjimosi ir kitų išlaidų atlyginimo.       

Į bylą yra pateikti UAB „Kogus“ įstatai (toliau Įstatai), įregistruoti Juridinių asmenų registre 2016-02-04.

Įstatų 2.1. punktas numato, kad pagrindinis Bendrovės veiklos tikslas – privačių interesų tenkinimas, vykdant pelno siekiančią ūkinę komercinę veiklą, kurios pobūdis nurodytas įstatų 2.2. dalyje.

Įstatų 2.2. punkte nurodyta pagrindinė Bendrovės veikla.

Įstatų 4 skyriuje reglamentuotas bendrovės valdymas.

Įstatų 4.1. punktas numato, kad bendrovės organai yra šie: Visuotinis akcininkų susirinkimas; Valdyba; Bendrovės vadovas – direktorius (toliau Bendrovės vadovas arba direktorius).

Įstatų 4.4. punktas numato, kad Bendrovės Valdybą sudaro 3 (trys) nariai, kurie renkami 4 (ketverių) metų laikotarpiui.

Įstatų 4.7. punkte numatyta, kad be numatytų ABĮ, Bendrovės Valdybos sprendimu turi būti patvirtinti tokie Bendrovės vadovo sprendimai: sudaryti sandorius dėl produkcijos realizavimo, žaliavų, įrangos įsigijimo, statybos darbų užsakymo, kurių suma viršija 9000 Eur (4.7.1. punktas); dėl kainų, rinkodaros, reklamos politikos (4.7.3. punktas); susiję su finansine rizika ir daugiau kaip 9000 eurų suma (4.7.4. punktas).

Įstatų 4.8. punkte numatyta, kad Bendrovės Valdyba turi teisę panaikinti bet kokius Bendrovės vadovo sprendimus be jo sutikimo, jeigu juos laikys klaidingais arba neteisingais.

Byloje yra pateikti duomenys apie Ukrainos įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Pateikta anketa. Anketoje nurodyta, kad jos veikla nutraukiama (Juridinio asmens statusas). Šios bendrovės steigėjas ir vadovas T. N. M.. Jis taip pat yra iš šios bendrovės veiklos nutraukimo vadovas arba likvidatorius. Įmonė registruota 2018-10-11. Įmonės veiklos rūšys: Nespecializuota didmeninė prekyba. 2019-10-20, įstatinio kapitalo dydis – 500 grivinų.  2019-07-30, Juridinio asmens steigėjų (akcininkų) arba jų įgalioto organo sprendimas dėl juridinio asmens veiklos nutraukimo dėl likvidavimo.

Byloje yra ieškovo pateiktas palūkanų paskaičiavimas: nurodyta, kad suma – 23500 Eur; palūkanų norma 5 proc; palūkanų skaičiavimo pradžios diena 2019-05-15; palūkanų skaičiavimo pabaigos diena 2020-02-07; dienų skaičius 269; palūkanų suma 865 Eur.

Byloje yra 2020-03-05, UAB „Kogus“ akcininkės L. H. atsakymas UAB „Kogus“ į 2020-02-11 pranešimą, kuriame nurodyta, kad UAB „Kogus“ akcininkė L. H. gavo Bendrovės pranešimą apie akcininko G. Z. 2020-02-11 bendrovėje gautą pranešimą apie ketinimą perleisti 243 vnt. Bendrovės akcijų. Įvertinusi pasiūlymą Bendrovės akcininkė L. H. informuoja, kad norėtų pasinaudoti pirmumo teise ir įsigyti akcininkui G. Z. priklausančias 243 vnt. Bendrovės akcijas. Kvietė Bendrovės akcininką G. Z. pasikalbėti apie Bendrovės akcijų perleidimo alternatyvas ir sąlygas.  

Tokį patį atsakymą UAB „Kogus“ 2020-03-05, yra pateikęs kitas UAB „Kogus“ akcininkas S. G..

Byloje yra 2020-04-14, UAB „Kogus“ atstovo, advokato Konrado Pabijansko paaiškinimai, kur nurodoma, kad ieškinį šioje byloje dėl žalos atlyginimo Bendrovė kildina tuo pagrindu, kad Atsakovas, būdamas Bendrovės direktoriumi (vienasmeniu valdymo organu), atlikęs ginčo pavedimus (duomenys neskelbtini), buvo nelojalus Bendrovei, pažeidė fiduciarines pareigas (ABĮ 19 straipsnio 8 dalis, 37 straipsnio 5 dalis, CK 2.87 straipsnis), pažeidė KOGUS įstatų 2.1., 2.2. punktuose įtvirtintus veiklos tikslus, pažeidė sprendimų Bendrovėje priėmimo taisykles (ginčo sandoriai ir pavedimai nebuvo patvirtinti Bendrovės valdyboje, kaip to reikalauja Bendrovės įstatų 4.7.4 punktas), tokiais nerūpestingais ir neatsakingais veiksmais sukėlė Bendrovei žalą, todėl CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu privalo ją atlyginti. 

Paaiškinimuose atkartotos dublike nurodytos aplinkybės dėl ieškinio pagrįstumo, todėl teismas jau jų nebekartoja.

Paaiškinimuose pažymėta, kad atsakovo prašymas dėl baudos Bendrovei už tariamą piktnaudžiavimą procesu yra absoliučiai nepagrįstas. Dėl baudos nepagrįstumo nurodė tokias pačias aplinkybes, kaip ir dublike, todėl teismas jų nebekartoja.

Byloje yra pateikti pavyzdžiai dėl verslo misijų kainų užsienio valstybėse (šiuo atveju Suomijoje ir Švedijoje), iš kurių matyti, kad grupinio renginio (seminaro), kuriame teikiamos rinkos ekspertų įžvalgos, organizuojami 5+ individualūs susitikimai su potencialiais tikslinio segmento verslas verslui klientais, tinklaveiką skatinanti vakarienė ir pasilankymas parodoje, kaina yra 1500 Eur. Nurodyta, kad į šią kainą įskaičiuotas ir maistas bei gėrimai, konferencijų salė, bilietai į parodą, tinklaveiką skatinanti vakarienė, grupiniai seminarai, potencialių verslas verslui partnerių paieška ir susitikimų organizavimas. Į kainą neįskaičiuota: apgyvendinimas ir kelionės išlaidos.

Byloje yra 2019-04-03, Paslaugų teikimo sutartis Nr. 2019/04/03, kurią yra pasirašę UAB „Kogus“ direktorius G. Z. (Užsakovas) ir Praim Stplit, LLC, esančios Ukrainoje, direktorius M. S. (Vykdytojas). Sutarties objektas: Vykdytojas įsipareigoja atlikti paslaugas – organizuoti verslo misiją Turkijoje. Užsakovas įsipareigoja sumokėti už paslaugas. Šia sutartimi numatytos paslaugos įvertintos 11000 Eur. Suma apmokėjimui – 11000 Eur. Šioje sutartyje nėra nurodyta ir nedetalizuota, kokią tiksliai ir kokiomis sąlygomis Vykdytojas organizuos verslo misiją Turkijoje. Sutartyje taip pat nenurodyta, kokie įkainiai sudaro vykdytojo organizuojamos verslo misijos Turkijoje kainą, kuri yra 11000 Eur. Sutartis sudaryta lietuvių kalba. Sutartyje nurodyta, kad šis sutartimi numatytų paslaugų suteikimo data: 2019 metų balandžio mėnuo.   

Byloje yra 2019-05-15, Paslaugų teikimo sutartis Nr. 2019/05/15, kurią yra pasirašę UAB „Kogus“ direktorius G. Z. (Užsakovas) ir „(duomenys neskelbtini), esančios Ukrainoje, direktorius M. S. (Vykdytojas). Sutarties objektas: Vykdytojas įsipareigoja atlikti paslaugas – organizuoti verslo misiją Ukrainoje. Užsakovas įsipareigoja sumokėti už paslaugas. Šia sutartimi numatytos paslaugos įvertintos 12500 Eur. Suma apmokėjimui – 12500 Eur. Šioje sutartyje nėra nurodyta ir nedetalizuota, kokią tiksliai ir kokiomis sąlygomis Vykdytojas organizuos verslo misiją Ukrainoje. Sutartyje taip pat nenurodyta, kokie įkainiai sudaro vykdytojo organizuojamos verslo misijos Ukrainoje kainą, kuri yra 12500 Eur. Sutartis sudaryta lietuvių kalba. Sutartyje nurodyta, kad šis sutartimi numatytų paslaugų suteikimo data: 2019 metų birželio mėnuo.

Byloje yra 2020-02-10, UAB „Kogus“ akcininko G. Z. siūlymas dėl akcijų įsigijimo – pardavimo UAB „Kogus“ akcininkams S. G., L. H. ir direktoriui D. H., kuriuo jis pranešė, jog priėmė sprendimą parduoti 243 vnt., paprastųjų vardinių jam nuosavybės teise priklausančių Bendrovės akcijų. Prašė Bendrovės akcininkus iki 2020-03-15 jam pranešti apie jų pasisprendimą pirkti, ar atsisakyti pirkti, jo parduodamas akcijas.

2019-11-08, Valstybės įmonės (toliau VĮ) „Registrų centras“ duomenų apie juridinio asmens dalyvius išraše su istorija nurodyta, kad S. G. nuosavybės teise turi 527 paprastąsias vardines akcijas, L. H. nuosavybės teise turi 243 paprastąsias vardines akcijas, G. Z. nuosavybės teise turi 243 paprastąsias vardines akcijas.

Byloje yra 2020-05-05, 19.19 val., M. S. el. laiško adresuoto atsakovo G. Z. atstovui, advokatui Simonui Makrickui dalinis vertimas į lietuvių kalbą iš rusų kalbos, kuriame M. S. paaiškina, kad sąskaitose nurodyta paskirtis „Organiztion of business Mission tu Turkay and to Ukraine“ reiškia verslo partnerių, mažmeninės prekybos tinklų, reklamos įmonių, žaliavų tiekėjų, smulkių pirkėjų ir kt. paiešką UAB „Kogus“ produkcijai. Taip pat įvairių žaliavų pirkimas UAB „Kogus“ už prieinamą kainą. Reikėtų pažymėti, kad pagal sąskaitose nurodytą paskirtį „Organiztion of business Mission tu Turkay and to Ukraine“, tai yra ne tik Turkijos ir Ukrainos rinkos, bet ir kaimyninių šalių, ypač Moldovos ir Rusijos rinkos.  

 Byloje yra 2020-05-05, 19.13 val., M. S. el. laiško adresuoto atsakovo G. Z. atstovui, advokatui Simonui Makrickui dalinis vertimas į lietuvių kalbą iš rusų kalbos, kuriame M. S. paaiškina, kad jis nebedirba įmonėje Praim Stplit, LLC ir kiek jis žino, įmonė yra likviduota ir nustojo veikti. Nurodė, kad po derybų G. Z., būdamas UAB „Kogus“ direktoriumi, buvo atvykęs į Ukrainą ir dalyvavo susitikime su „(duomenys neskelbtini) direktoriumi M. S., t. y. su juo asmeniškai. Derybos vyko dėl įvairių žaliavų pirkimo ir pardavimo, rinkos tyrimo, rinkos analizės, verslo plėtros galimybių Ukrainoje ir kitose šalyse. Tą gali patvirtinti ir potencialūs partneriai, su kuriais vyko susitikimai. Gaila, kad jų sąlygos netiko UAB „Kogus“ ir bendravimas nutrūko. Antrojo vizito prekybos tinklas taip ir nesulaukė.

Byloje yra duomenys, kuriuos 2020-05-05, 19.25 val., asmuo vardu M. S. el. laišku adresuotu atsakovo G. Z. atstovui, advokatui Simonui Makrickui pateikė Simonui Makrickui duomenis rastus savo el. pašte. Iš jų matyti, kad 2019-06-13, iš el. pašto adreso (duomenys neskelbtini) į el. pašto adresą M. S. (duomenys neskelbtini) pasirašymui lietuvių kalba buvo išsiųstos 2019-04-04, paslaugų teikimo sutartis Nr. 2019/04/03 ir 2019-05-15, paslaugų teikimo sutartis Nr. 2019/05/15. Siunčiamos sutartys jau buvo pasirašytos UAB Kogus“ direktoriaus G. Z.. Siunčiant minėtas sutartis pasirašymui, buvo nurodyta, kad siunčiamos sutartys, prašoma jas pasirašyti ir grąžinti jas atgal.

Byloje yra 2020-09-15, 13.52 val., Rytų Europos partnerystės ir investicijų asociacijos (Repia) prezidento A. M. el. laiškas adresuotas atsakovui G. Z., kuriame nurodyta, jog UAB „Kogus“ atstovas G. Z. su jais buvo asmeniškai susitikęs Turkijoje 2019 metų balandžio mėnesį ir bendravo, diskutavo įvairiais klausimais susijusiais su maisto produktų tiekimu, gamyba, pardavimu ir kt. taip pat patvirtina, kad G. Z. dalyvavo 2019 metų balandžio mėnesį Stambule, Turkijoje vykusioje parodoje, pavadinimu „Startup Turkey“.

Byloje yra atsakovo G. Z. Lietuvos Respublikos piliečio paso kopija, iš kurios matyti, kad G. Z. į Turkiją atvyko 2019-04-15, o iš šios šalies išvyko 2019-04-29. Taip pat iš šios paso kopijos matyti, kad G. Z. į Ukrainą atvyko 2019-06-21, o iš šios šalies išvyko 2019-07-01.

Byloje yra (be datos) G. Z. pasirašyta komercinio vizito į Ukrainą ataskaita, kurioje jis yra nurodęs, kad 2019 metų birželio mėnesį du įmonės asmenys lankėsi Ukrainoje tikslu užmegzti prekybinius kontaktus su Ukrainos Respublikos įmonėmis, UAB „Kogus“ produkcijos eksporto aptarimas ir žaliavų pirkimo galimybės. Vizito metu suorganizuoti susitikimai su Odesos miesto meru, Odesos miesto ir jo regiono verslininkais dėl UAB „Kogus“ produkcijos tiekimo į šį regioną. Taip pat buvo aplankytos įmonės, t. y. potencialūs žaliavų tiekėjai (miltai, daržovės, bakalėja ir t. t.). Vizito metu buvo susitikimai su Lvovo regiono verslininkais, kurie pakvietė įmonės atstovus apsilankyti Lvovo mieste. Iš UAB „Kogus“ gaminamos produkcijos sudomino: lietiniai su įvairiais įdarais, koldūnai ir kiti bulviniai gaminiai.

  Byloje yra (be datos) G. Z. pasirašyta komercinio vizito į Turkiją ataskaita, kurioje jis yra nurodęs, kad 2019 metų balandžio mėnesį du įmonės asmenys lankėsi Turkijos Respublikoje tikslu užmegzti prekybinius kontaktus su Turkijos Respublikos įmonėmis, UAB „Kogus“ produkcijos eksporto aptarimas ir žaliavų pirkimo galimybės. Komercinį vizitą organizavo įmonė – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Vizito metu, Stambulo mieste, buvo aplankyta „Startup Turkey“ paroda. Taip pat buvo suorganizuoti susitikimai su Antalijos, Alanijos ir Kemero regionų verslininkais dėl UAB „Kogus“ produkcijos tiekimo. Susidomėjimo sulaukė tokie produktai kaip mantai, chinkali, mėsainiai, koldūnai. Parodos metu įvyko susitikimai su Armėnijos, Azerbaidžano, Gruzijos, Kazachstano Respublikų verslininkais.

UAB „Kogus“ atstovas, advokatas Konradas Pabijanskas teismui pateikė įrodymus (2020-09-28, Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą su istorija apie Rytų Europos partnerystės ir investicijų asociaciją. Jos vadovas A. M.; 2020-09-28, Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą su istorija apie MB REPIA. Jos vadovas J. R.; 2020-09-28, Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą su istorija apie (duomenys neskelbtini). Jos vadovas M. B. nuo 2020-03-06. Nuo 2017-10-10 iki 2020-03-06, šios įmonės vadovu buvo J. R.; 2020-09-28, Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą su istorija apie MB „Prozora“. Jos vadovas Y. M. nuo 2019-12-10. Nuo 2019-11-08 iki 2019-12-12, šios įmonės vadovu buvo J. R.; UAB „Kogus“ 2019-12-05 pretenziją KOGUS FOOD, MB vadovui J. R., kuria buvo prašoma nutraukti neteisėtus veiksmus, naudojant savo veikloje ir pavadinime UAB „Kogus“ priklausantį žymenį „Kogus“; 2014-08-27, paslaugų teikimo sutartį Nr. 2014-08-27/01, sudarytą tarp UAB „Kogus“ generalinio direktoriaus G. Z. ir UAB „Fichelson“ direktoriaus J. R.; duomenis apie „Startup Turkey“, kur nurodyta, kad „Startup Turkey“, tai rinktinių, technologijomis užsiimančių startuolių pristatymo diena, kai susirenka vadovai, investuotojai ir atrinkti startuoliai iš Europos, Azijos, Artimųjų Rytų ir Šiaurės Amerikos. Šis renginys vyksta tinklaveikos būdu. Registracijos mokestis iki 660 Eur) ir paaiškino, kad 2020-09-15, byloje buvo pateikti Atsakovo papildomi įrodymai dėl jo vizito Turkijoje. Kaip vieną iš įrodymų Atsakovas pateikė Rytų Europos partnerystės ir investicijų asociacijos (toliau - REPIA) raštą, kuriame nurodoma apie Atsakovo dalyvavimą parodoje „Startup Turkey“. Ieškovo nuomone, REPIA pateiktas raštas vertintinas kritiškai, teismas juo neturėtų vadovautis, nes Atsakovą ir buvusį REPIA vadovą sieja ilgametis bendradarbiavimas ir bendri verslo interesai, nes ilgametis REPIA (interneto svetainės adresas www.repia.lt) vadovas buvo J. R.. Šis asmuo kartu yra ir MB „REPIA“ (interneto svetainės adresas www.repia.eu) vadovu bei vieninteliu dalyviu. Pagrįsta manyti, kad REPIA ir MB „REPIA“ savo veiklas vykdo su kito subjekto žinia ir sutikimu, nes, priešingu atveju, be tokio tarpusavio sutikimo šie subjektai negalėtų naudotis iš esmės sutampančiais interneto domenais. Taip pat iš karto po Atsakovo atleidimo iš KOGUS vadovo pareigų 2019 metų spalio mėnesį jau po kelių savaičių tas pats MB „REPIA“ vadovas J. R. įsteigė MB „Kogus food“. Akivaizdu, kad tokio juridinio asmens įsteigimas galėjo būti atliktas su Atsakovo žinia ir skirtas galimai nesąžiningai konkurencijai su KOGUS. Tik po atitinkamos KOGUS pretenzijos pateikimo, MB „Kogus food“ pavadinimas buvo pakeistas. Taip pat G. Z. vadovavimo laikotarpiu KOGUS su J. R. vadovaujamomis bendrovėmis (tarp jų ir MB „Repia“) buvo sudariusi ne vieną sutartį, kas rodo neabejotiną šių asmenų sąsajumą. Pagal šias sutartis J. R. vadovaujama bendrovė turėjo uždirbti ženklias pinigų sumas. Teigia, kad aptartos aplinkybės patvirtina, kad REPIA yra susijusi su J. R., o šis asmuo turi tiesioginių sąsajų ir verslo interesų su Atsakovu. Aptartosios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad šios bylos Atsakovą ir J. R. sieja bendri interesai, tarp jų ir galimas nesąžiningas noras konkuruoti su KOGUS. Vadinasi, REPIA pateikti dokumentai teismo neturėtų būti vertinami kaip patikimi, teismas jais apskritai neturėtų vadovautis. Taip pat paminėjo, kad net jei ir būtų daroma prielaidą, kad, kaip teigiama paties Atsakovo ir nurodoma REPIA rašte, Atsakovas faktiškai dalyvavo parodoje „Startup Turkey“, akivaizdu, kad dėl tokio Atsakovo dalyvavimo šioje parodoje Bendrovė neabejotinai patyrė žalą. Nurodė, kad Ieškovas pateikė teismui įrodymus, kurie patvirtina, kad renginys „Startup Turkey“ yra skirta technologijų startuoliams. KOGUS veikos sritis yra visiškai kita - t. y. šaldytų maisto produktų gamyba. Todėl visiškai nesuprantama, kokią naudą bendrovė KOGUS galėjo gauti iš Atsakovo dalyvavimo tokioje parodoje. Akivaizdu, kad dalyvavimas tokioje parodoje neatitiko KOGUS interesų, KOGUS iš to negavo jokios naudos, kas laikytina žalos bendrovei padarymu. Be to, kaip matyti iš interneto svetainėje skelbiamos informacijos, už dalyvavimą renginyje „Startup Turkey“ dalyvio mokestis sudarė 160-660 eurų, todėl yra visiškai nesuprantama, kodėl pagal sutartį su Ukrainos bendrove „(duomenys neskelbtini)“ už tokias paslaugas buvo sumokėta 11000 eurų suma. Akivaizdu, kad tokiais veiksmais, Bendrovei buvo padaryta žala. Iš Atsakovo dalyvavimo „Startup Turkey“ parodoje Bendrovė KOGUS ne tik kad negavo jokios realios ar net potencialios naudos, bet už tokį dalyvavimą buvo sumokėta visiškai neprotinga kaina, kuri neatitiko realaus konferencijos dalyvio mokesčio. Papildomai KOGUS pažymėjo, kad jos pagrindinis plėtros siekis yra produkcijos eksportas į vakarų Europos šalių rinkas. Akivaizdu, kad Lietuvoje veikianti įmonė negali konkurencingomis kainomis konkuruoti su Ukrainoje ar Turkijoje veikiančiomis bendrovėmis (jau vien dėl darbo jėgos kaštų skirtumo). Atitinkamai KOGUS prašo kritiškai vertinti byloje Atsakovo išsakytus teiginius, kad su vizitais į Ukrainą ir Turkiją jis galėjo vykti su tikslu plėstis į šias rinkas.

Teismo motyvai dėl įrodymų vertinimo ir ieškinio patenkinimo 

CPK 12 straipsnis numato, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi, kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.

CPK 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

CK 1.5 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus.

Dėl neįtraukimo į šią bylą trečiuoju asmeniu užsienio įmonės

Teismas pažymi, kad bylos duomenimis yra tiksliai nustatyta, kad G. Z. 2019 metų balandžio mėnesį lankėsi Turkijoje, o 2019 metų birželio mėnesį lankėsi Ukrainoje. Dėl šios aplinkybės ginčo nėra. 

Taip pat šiai bylai nėra aktuali ir aplinkybė, jog G. Z. keliones į minėtas užsienio šalis organizavo Ukrainoje registruota įmonė (duomenys neskelbtini). Šiai įmonei, šioje byloje, nėra pareikštos jokios pretenzijos (reikalavimai) dėl G. Z. minėtų kelionių organizavimo, jų kokybės, ar kitų, tiek 2019-04-03, Paslaugų teikimo sutarties Nr. 2019/04/03, tiek ir 2019-05-15, Paslaugų teikimo sutarties Nr. 2019/05/15, sąlygų netinkamo vykdymo/nevykdymo ar neįvykdymo. Taip pat šioje byloje nėra ginčijama 2019-04-03, Paslaugų teikimo sutartis Nr. 2019/04/03, taip pat ir 2019-05-15, Paslaugų teikimo sutartis Nr. 2019/05/15.

Šios bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo ir nėra sprendžiami jokie reikalavimai dėl galimai įmonės (duomenys neskelbtini) neteisėtos veiklos, jos veiklos pobūdžio, specifikos ir pan. Nebuvo reiškiamos jokios teisinės pretenzijos šios įmonės vadovams dėl minėtų kelionių organizavimo tiek iš ieškovo, tiek ir iš atsakovo pusės.       

Todėl teismo vertinimu, šios bylos išsprendimas niekaip nėra susijęs su įmonės (duomenys neskelbtini) teisėmis ir pareigomis ir dėl to šis teismo sprendimas negali turėti jokios įtakos šios įmonės teisėms ir pareigoms.

Dėl paminėtų aplinkybių teismas sprendė, kad į šią bylą nėra jokios teisinės prasmės (jokio teisinio pagrindo) įtraukti trečiuoju asmeniu Ukrainos įmonę (duomenys neskelbtini).

Neįtraukdamas šios įmonės į šią bylą trečiuoju asmeniu, teismas įvertino šiame sprendime paminėtas ir nustatytas aplinkybes ir tokiam teismui sprendimui tikrai neturėjo įtakos ta aplinkybė, kad galimai ši Ukrainos įmonė jau yra likviduota ir nebevykdo jokios veiklos, ir jos įtraukimas į procesą būtų nenaudingas tik dėl šio proceso operatyvumo.

Todėl teismo vertinimu, formalus šios įmonės įtraukimas į šios bylos procesą trečiuoju asmeniu, būtų buvęs visiškai, proceso prasme, neefektyvus ir perteklinis.

Vertindamas minėtas aplinkybes, teismas netenkino atsakovo ir jo atstovo prašymo įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu užsienio įmonę (duomenys neskelbtini) 2020-04-24, priimdamas nutartį šioje civilinėje byloje, taip pat dėl jau paminėtų aplinkybių, teismas iki baigiamųjų kalbų pradžios, savo iniciatyva nebesprendė klausimo dėl minėtos užsienio įmonės įtraukimo į šią bylą trečiuoju asmeniui.

Pažymėtina tai, kad atsakovas ir jo atstovas neskundė 2020-04-24, teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu Ukrainos įmonę (duomenys neskelbtini), LLC.

Teismas pažymi, kad šioje byloje yra nagrinėjamas reikalavimas dėl UAB „Kogus“ padarytos žalos atlyginimo galimai neteisėtais šios įmonės buvusio vadovo G. Z. veiksmais, kuriuos jis galėjo atlikti pažeisdamas UAB „Kogus“ įstatus, CK reikalavimus. 

Būtent vertindamas šį ieškinio pagrindinį reikalavimą, teismas ir nagrinėjo šią civilinę bylą joje pareikštų reikalavimų ribose, o įmonės (duomenys neskelbtini) veikla ar jos vadovų veiksmai, kiek tai susiję su atsakovo G. Z. minėtų kelionių organizavimu, niekaip nėra susiję su šioje byloje ieškovo pareikštais reikalavimais atsakovui.

Pažymėtina ir tai, kad šioje byloje esantys duomenys – G. Z. ataskaitos dėl kelionių į Ukrainą ir Turkiją, patikimai įrodo, jog atsakovas G. Z. (duomenys neskelbtini) organizuotomis minėtomis kelionėmis liko patenkintas, nes minėtose ataskaitose nenurodė, jog minėtos kelionės buvo organizuotos nekokybiškai.

Dėl G. Z. civilinės atsakomybės        

Ieškovo pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas. Ieškovo reikalavimai atsakovui yra patvirtinti byloje esančiais dokumentais (rašytiniais įrodymais) ir ieškovo paaiškinimais.

Atsakovo pateikti įrodymai bei duoti paaiškinimai byloje, nepanaikina jo civilinės atsakomybės.

Teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, kad jeigu bendrovės vadovas padaro bendrovei žalos veikdamas kaip jos valdymo organas „išoriniuose“ santykiuose, tai jam taikytina civilinė atsakomybė pagal civilinius įstatymus , o ne materialinė atsakomybė pagal Darbo kodeksą.

G. Z., kaip bendrovės vadovas, bendrovei padarė žalą veikdamas, kaip jos valdymo organas „išoriniuose“ santykiuose, todėl jam yra taikytina civilinė atsakomybė pagal civilinius įstatymus, o ne materialinė atsakomybė pagal Darbo kodeksą.

Pažymėtina, kad bylos duomenimis yra tiksliai nustatyta, jog G. Z. sudarė du sandorius, t. y. vienasmeniškai, be UAB Kogus“ valdybos pritarimo, pasirašė 2019-04-03, Paslaugų teikimo sutartį Nr. 2019/04/03, ir 2019-05-15, Paslaugų teikimo sutartį Nr. 2019/05/15, kurių suma yra didesnė negu 9000,00 Eur ir tuo pažeidė UAB „Kogus“ įstatų 4.7.4. punkto reikalavimus, nes remiantis minėtu įstatų punktu, tokių sandorių sudarymui buvo reikalingas UAB „Kogus“ valdybos sprendimas, kuriuo būtų pritarta tokiems sandoriams. Minėtų sandorių ir (duomenys neskelbtini) išrašytos 2019-04-22 sąskaitos Nr. INPR-014, bei išrašytos 2019-05-13 sąskaitos Nr. INPR-022, pagrindu 2020-05-15, Ukrainos įmonei (duomenys neskelbtini) UAB „Kogus“ pervedė 23500,00 Eur.

Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas G. Z. neįrodė, kad šių sandorių sudarymui jis turėjo UAB „Kogus“ valdybos sutikimą (CPK 178 straipsnis).

Bylos nagrinėjimo teisme metu apklausta liudytoja UAB „Kogus“ akcininkė ir valdybos narė L. H. patvirtino, jog apie šių sandorių sudarymą G. Z. UAB „Kogus“ kitų valdybos narių t. y. jos bei S. G. neinformavo.

Apie šiuos sandorius ji sužinojo tik tada, kada G. Z. UAB „Kogus“ nebedirbo ir naujam įmonės vadovui tikrinant buvusio direktoriaus veiklą buvo rasti dokumentai patvirtinantys minėtų sandorių sudarymą, kurių sudarymas įmonei neatnešė jokios naudos.

Teismas plačiau nevertina ir išsamiau nepasisako apie šių sandorių naudą ar nenaudą UAB „Kogus“ veiklai, o tiks sprendžia ar jie sudaryti laikantis UAB „Kogus“ įstatuose įtvirtintos tvarkos.

Šiuo atveju teismas nustatė, kad sudarydamas mintus sandorius atsakovas G. Z. pažeidė UAB „Kogus“ įstatuose nustatytą tvarką.

Abejojama G. Z. paaiškinimais išklausytais šios bylos nagrinėjimo teisme metu, kad jis žodžiu buvo informavęs UAB „Kogus“ kitus valdybos narius t. y. S. G. ir L. H. apie jo verslo misijas į Turkiją ir Ukrainą.

Kaip jau minėta, atsakovas teismui nepateikė jokių tai patvirtinančių objektyvių įrodymų. Be to, UAB „Kogus“ nėra jokių duomenų, kad šioje bendrovėje buvo priimti kokie nors kolegialūs sprendimai dėl G. Z. ir kito kartu su juo vykusio UAB „Kogus“ darbuotojo siuntimo į verslo misijas Ukrainoje ir Turkijoje. Nėra jokių duomenų (įsakymų, sprendimų, raštų) apie jo komandiruotes į šias šalis atstovauti UAB „Kogus“ interesus verslo plėtros tikslais.

Natūralu, kad protinga yra manyti, jog bendrovės finansinė nauda susijusi su naujomis investicijomis yra planuojama. Taip pat yra protinga manyti, kad įmonės investicijų, naujų rinkų paieškų, produkcijos tiekimo svarba nėra ir negali būti aktuali tik vienam bendrovės valdybos nariui. Natūralu, kad ir kiti bendrovės valdybos nariai yra suinteresuoti pelninga įmonės veikla, verslo vystymu. Todėl teismo vertinimu, visi UAB „Kogus“ valdybos nariai tikrai turėjo apsitarti ar verta tiekti savo gaminamą produkciją į Turkiją ar Ukrainą, ir jeigu būtų kolegialiai nuspręsta, kad verta taip elgtis, tai natūralu, kad apie tokias perspektyvas ir naujų rinkų paieškas visiems valdybos nariams būtų žinoma.

Šiuo atveju taip nėra, nes kad buvo priešingai atsakovas neįrodė.

Todėl daroma išvada, kad atsakovas apie planuojamas verslo keliones į Turkiją ir Ukrainą neinformavo kitų bendrovės valdybos narių ir nebuvo iš jų gavęs pritarimo minimų sandorių sudarymui.   

Teismo vertinimu, atsakovas G. Z. sudarydamas minėtus sandorius, kuriems reikalingas valdybos pritarimas, ir apie juos nepranešdamas kitiems valdybos nariams, elgėsi nesąžiningai tiek pačios bendrovės, tiek ir kitų valdybos narių atžvilgiu.

G. Z. būdamas ilgamečiu šios įmonės direktoriumi, akcininku ir valdybos nariu tikrai turėjo žinoti ir neabejotinai žinojo, kad tokių sandorių sudarymui reikalingas UAB „Kogus“ valdybos pritarimas ir tikrai turėjo žinoti, kad toks pritarimas turėjo būti išreikštas raštišku UAB „Kogus“ valdybos sprendimu, o ne žodžiu, tuo labiau, kad minimų kelionių organizavimui buvo panaudotos UAB „Kogus“ piniginės lėšos, kurios yra 23500 Eur. Teismo vertinimu, tai net įmonei tokia suma yra reikšminga finansine prasme, todėl manoma, kad dėl tokių lėšų panaudojimo tikrai turėjo būti sprendžiama kolegialiai.

Kad G. Z. tikrai žinojo tokią tvarką, pagrįstai leidžia manyti, šios bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės susijusios su G. Z. rašytinių ataskaitų apie keliones į Ukrainą ir Turkiją parengimu ir jų pateikimu į UAB „Kogus“ buhalteriją.

Jeigu G. Z. būtų turėjęs žodinį UAB „Kogus“ valdybos pritarimą dėl jo minimų verslo kelionių, tai jam tikriausiai nereikėję būtų parengti ir minimų ataskaitų dėl komercinių vizitų į Ukrainą ir Turkiją.

Tačiau grįžęs iš minėtų komercinių kelionių, jis pats savo iniciatyva parengė minėtas ataskaitas, nes tikėtina suprato, jog reikia bent formaliai pagrįsti tokių didelių išlaidų panaudojimą.  

Nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad G. Z. apie jo planuojamas verslo keliones į Ukrainą ir Turkiją sąmoningai nutylėjo ir nepranešė kitiems UAB „Kogus“ valdybos nariams, žinodamas, kad jie tokioms jo kelionėms nebūtų pritarę. Kuo tikrai jam buvo reikšmingos šios kelionės, G. Z. teismui objektyviai neatskleidė.

UAB „Kogus“ akcininkė L. H. teismo posėdyje paaiškino, kad UAB „Kogus“ neplanavo tiekti savo produkcijos į Turkiją ir Ukrainą. Nurodė, kad G. Z. minėtos kelionės UAB „Kogus“ nebuvo naudingos ir tomis kelionėmis tik buvo bereikalingai panaudotos UAB „Kogus“ lėšos. Nurodė, kad ir šiuo metu nevyksta UAB „Kogus“ produkcijos tiekimas į Ukrainą ir Turkiją. Įmonė su šiomis šalimis nebendradarbiauja.  

Kad apie G. Z. keliones į Ukrainą ir Turkiją nebuvo žinoma, kitiems UAB „Kogus“ valdybos nariams, patvirtina ir liudytojos T. I. nurodytos aplinkybės bylos nagrinėjimo teisme metu.

Liudytoja T. I. paaiškino, kad G. Z. niekada nevykdavo į verslo keliones užsienyje. Jai taip pat nėra žinoma, kad G. Z. vyko į verslo keliones į Ukrainą ir Turkiją, nes niekas bendrovėje apie tai nekalbėjo. Nurodė, kad ji nėra rengusi jokių G. Z. komandiruotės dokumentų susijusių su jo kelionėmis į Ukrainą ir Turkiją, nors įprastai dokumentus dėl komandiruočių ji rengdavo, o apie keliones į užsienį pasipasakodavo visi įmonės darbuotojai, kurie į jas vykdavo.  

Liudytoja L. H. bylos nagrinėjimo teisme metu dar paaiškino, kad ji manė, jog G. Z. į Turkiją ir Ukrainą vyksta atostogauti, nes į šias šalis jis vyko savo atostogų metu. Ji paminėjo, kad apie G. Z. atostogas jai buvo žinoma, nes tam, kad išleisti bendrovės direktorių atostogų, buvo reikalingas valdybos sutikimas.

Teismas negali netikėti šių liudytojų paaiškinimais, nes teismo vertinimu jie yra teisingi ir sutampantys su kitais byloje esančiais objektyviais įrodymais, jų visetu.

Kaip jau minėta, teismo vertinimu, būdamas ilgamečiu UAB „Kogus“ direktoriumi, šios bendrovės akcininku ir valdybos nariu G. Z. neabejotinai žinojo kokius sandorius jis gali sudaryti vienasmeniškai ir kokiems sandoriams sudaryti yra reikalingas valdybos susitikimas, tačiau minėtus sandorius dėl verslo kelionių sudarė nesilaikydamas bendrovės įstatuose nustatytos tvarkos, ir tokiu būdu bendrovei buvo padaryta žala.    

CK 2.87 straipsnio 1 dalis numato, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai.

To paties straipsnio 3 dalis numato, kad juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams.

To paties straipsnio 4 dalis numato, kad juridinio asmens valdymo organo narys negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo.

5. Juridinio asmens valdymo organo narys privalo pranešti kitiems juridinio asmens valdymo organo nariams arba juridinio asmens dalyviams apie aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 3 dalyje, ir nurodyti jų pobūdį ir, jei įmanoma, vertę. Ši informacija turi būti pateikta raštu arba įrašyta į juridinio asmens organų posėdžio protokolą.

To paties straipsnio 7 dalis numato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.

ABĮ 19 straipsnio 8 dalis numato, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais.

ABĮ 37 straipsnio 10 dalis numato, kad bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus atvejus, kai bendrovės įstatuose nustatytas kiekybinis atstovavimas bendrovei.

Teismų praktikoje yra nurodyta, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 straipsnis). Atsižvelgdamas į šį principą, įstatymų leidėjas nustatė ne tik kiekvienos šalies pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi, t. y. vadinamąją įrodinėjimo pareigą, bet ir šią pareigą šalims paskirstė. Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi, kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CK 178 straipsnis). Taigi įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas turi įrodyti ieškinio pagrindą, o jo neįrodžius, ieškinys netenkinamas. Atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, t. y. turi įrodyti savo atsikirtimus į ieškinį. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės - tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai netenkinami. 

Egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Atsakovas, kuris būdamas juridinio asmens valdymo organo nariu, nevykdė pareigos, nurodytos steigimo dokumentuose ir nepranešė juridinio asmens valdybai apie sandorių susijusių su jo planuojamomis verslo kelionėmis į Ukrainą ir Turkiją sudarymą, kurių suma viršija 9000,00 Eur ir negavęs juridinio asmens valdybos pritarimo, tokius sandorius sudarė, savo veiksmais (veikimu arba neveikimu) padarė UAB „Kogus“ žalos.   

CK 2.87 straipsnis įtvirtina pagrindinius juridinio asmens valdymo organo nario veiklos principus: juridinio asmens atžvilgiu veikti sąžiningai, protingai, apdairiai, būti lojaliam, laikytis konfidencialumo, vengti interesų konflikto, nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu. Bendrovės vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir jos vadovą sieja pasitikėjimo (fudiciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; vadovui keliama lojalumo pareiga (duty ofloyally); įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.

Bendrovės valdymo organai, tarp jų ir jos vadovas, neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti veiksmų, kurie pažeidžia bendrovės įstatus ar yra priešingi įstatuose nurodytiems bendrovės tikslams, akivaizdžiai viršija normalią gamybinę - ūkinę riziką, yra akivaizdžiai nuostolingi ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi.

Už tokių civilinio teisinio pobūdžio pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą bendrovės vadovui, kaip bendrovės valdymo organui, kyla pareiga atlyginti jo kaltais veiksmais, nesilaikant įstatymuose įtvirtintų pareigų, padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.248 straipsnio 3 dalis).

Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą elgtis taip, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, be to, žalą padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais - ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas – G. Z. būdamas UAB „Kogus“ vadovu neturėjo teisės priimti sprendimų ar atlikti veiksmų, kurie pažeidžia bendrovės įstatus, t. y. be UAB „Kogus“ valdybos sutikimo neturėjo teisės sudaryti sandorių, kurių suma viršija daugiau kaip 9000,00 Eur.

Be to, atsakovas G. Z. nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad minimi sandoriai dėl verslo kelionių buvo tikrai sudaryti UAB „Kogus“ tikslais, ir todėl traktuojama, jog jis būdamas UAB „Kogus“ vadovu neturėjo teisės priimti sprendimų ar atlikti veiksmų, kurie pažeidžia bendrovės įstatus, dėl ko UAB „Kogus“, atsirado turtinė žala, nes natūralu, kad dėl 23500 Eur išlaidų susilpnėjo įmonės finansinė padėtis, todėl darytina išvada, kad tokiais savo neteisėtais veiksmais jis padarė įmonei žalą.        

Kadangi bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), tai padarytos žalos (nuostolių) faktas, yra ne tik viena iš būtinųjų atsakovo civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas (prielaida) konkrečius atsakovo veiksmus (neturėjimas teisės priimti sprendimų ar atlikti veiksmų, kurie pažeidžia bendrovės įstatus, pareigos elgtis sąžiningai, rūpestingai, atidžiai, išimtinai bendrovės interesais pažeidimas) kvalifikuoti kaip neteisėtus.                

Lietuvos teismų praktikoje priežastinis ryšys laikomas teisiškai reikšmingu tada, kai nustatoma, kad egzistuoja tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys. Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti, šiuo atveju atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą. Siekiant nustatyti, ar yra faktinis priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovui atsiradusių nuostolių, reikalinga įvertinti, ar nuostoliai būtų atsiradę, jei šių neteisėtų veiksmų nebūtų buvę.

 Akivaizdu, jog tuo atveju, jeigu atsakovas būtų atlikęs veiksmus, kurie nepažeidžia bendrovės įstatų, ieškovas klausimo dėl UAB „Kogus“ padarytos žalos (nuotolių) atlyginimo nekeltų.

Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovui civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad G. Z. kaltas.

 Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, nurodydamas savo nekaltumą, turėtų pats G. Z., tačiau jo pateikti įrodymai neįrodo, kad jis bendrovei nepadarė turtinės žalos ar kad ją atlygino (CPK 178 straipsnis).

CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta civilinių teisnių santykių subjektų pareiga elgtis teisingai, protingai ir sąžiningai, todėl ir juridinio asmens vadovas privalo elgtis laikydamasis nurodytų principų, todėl vadovaujantis teismų praktika, pareigos elgtis sąžiningai nevykdymas reiškia asmens kaltus veiksmus, sukeliančius civilinę atsakomybę (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

CK 6.248 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta objektyvioji kaltės samprata, tai reiškia, jog atsakymas į klausimą, žalą padaręs asmuo yra kaltas ar ne, pateikiamas įvertinus jo elgesį remiantis apdairaus, rūpestingo, atidaus žmogaus (bonus pater familias) elgesio standartus. Jei apdairus, rūpestingas, atidus žmogus tokioje pat situacijoje būtų pasielgęs kitaip ir žalos išvengęs, tada darytina išvada, kad žalos padaręs asmuo yra kaltas.                        

CK 6.263 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Tai reiškia, kad neteisėtu elgesiu, sukeliančiu civilinę atsakomybę, laikytinas bet koks žalos padarymas, jeigu jis atitinkamomis sąlygomis negali būti pateisinamas.

CK 6.263 straipsnio 2 dalis numato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais - ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

CK 6.251 straipsnio 1 dalis numato, kad padaryti nuotoliai turi būti atlyginti visiškai, įskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.

Išdėstytos aplinkybės suponuoja išvada, jog yra nustatytos visos sąlygos būtinos deliktinei atsakomybei, todėl ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai ir iš atsakovo G. Z. priteistina ieškovo UAB „Kogus naudai“ naudai 23500,00 Eur žalos atlyginimo.        

Dėl kompensacinių palūkanų

Ieškovas su ieškiniu dėl žalos atlyginimo į Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus kreipėsi 2020-02-12.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 865,96 Eur kompensacinių palūkanų. Ieškovas nurodė, kad kompensacines palūkanas paskaičiavo už laikotarpį nuo 2019-05-15 iki 2020-02-07 (už 269 dienas). Skaičiuodamas kompensacines palūkanas taikė 5,00 proc., palūkanų normą.

Teismo vertinimu šis ieškovo reikalavimas yra pagrįstas. Prašoma priteisti kompensacinių palūkanų suma ieškovo yra suskaičiuota teisingai.

CK 6.261 straipsnis numato, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą.

CK 6.288 straipsnio 1 dalis numato, kad žala atlyginama nuo jos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos.

Įstatymines palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku.

Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo kompensacines palūkanas yra pagrįstas.

Todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 865,96 Eur palūkanų.

Dėl procesinių palūkanų

Ieškovas prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 

CK 6.37 straipsnio 2 dalis tiksliai nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovo ieškinys teisėjo rezoliucija priimtas 2020-02-20 (ši procesinis veiksmas ir laikomas civilinės bylos iškėlimo diena). Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2020 m. vasario 20 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovo ieškinys tenkinamas visiškai.

CPK 79 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.   

CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad  prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šiame straipsnyje, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 6, 8 ir 9 punktus, nurodytų išlaidų didžiausius dydžius ir jų išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Kadangi ieškovo ieškinys tenkinamas visiškai, todėl iš atsakovo ieškovo naudai turi būti priteisiamos ieškovo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Ieškovo atstovas yra pateikęs į šią civilinę bylą rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad ieškovas už advokato pagalbą yra patyręs 6678,44 Eur bylinėjimosi išlaidų (2020-09-15, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo; 2020-12-08, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo).

Ieškovo atstovas taip pat yra pateikęs į šią civilinę bylą rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad ieškovas yra sumokėjęs 548,00 Eur žyminio mokesčio (SEB banko mokėjimo nurodymas 2020-02-10, kontrolės Nr. 0237420200210000300251498).  

Pagal bendrąją taisyklę, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. 

Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d., nutarimu ir Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 19 d., toliau – ir Rekomendacijos) 2 punkte nurodyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas.

Įvertinęs Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius už ieškovui suteiktas teisines paslaugas ir advokato Konrado Pabijansko pateiktus įrodymus dėl susidariusių bylinėjimosi išlaidų, teismas daro išvadą, kad ieškovo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma, neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl ieškovo prašomos priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidos už atstovavimą, priteisiamos iš atsakovo ieškovo naudai.

Pašto išlaidos šioje byloje yra 15,35 Eur. Šios pašto išlaidos yra priteistinos iš atsakovo (CPK 79, 88, 92, 93, 96 straipsniai). 

Dėl baudos skyrimo ieškovui

Atsakovas prašė skirti ieškovui UAB „Kogus” 5000 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis).

Šis atsakovo prašymas atmetamas.

Piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis reglamentuoja CPK 95 straipsnis.

Teismas išnagrinėjęs šią civilinę bylą ieškovo UAB „Kogus“ veiksmuose nenustatė jokių piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, todėl nėra jokio pagrindo skirti ieškovui UAB „Kogus“ atsakovo prašomą baudą.

Ieškovas UAB „Kogus“ kreipėsi į teismą motyvuotai, ir kaip nustatė teismas, ieškovo ieškinys atsakovui yra pagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 263 – 265, 270 straipsniais

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), ieškovo UAB „Kogus“, kodas 155482127, naudai 23500,00 Eur žalos atlyginimą, 865,96 Eur palūkanų, iš viso 24365,96 Eur sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 24365,96 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos t. y., nuo 2020 m. vasario 20 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), ieškovo UAB „Kogus“, kodas 155482127, naudai 548,00 Eur žyminio mokesčio ir 6678,44 Eur advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Valstybei 15,35 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banke ,,Swedbank“ AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.

Teisėjas                                                   Vaidas Vasiliauskas