Administracinė byla Nr. A-5254-525/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00867-2017-4
Procesinio sprendimo kategorija 18.10
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 31 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo
2019 m. liepos 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. S. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėja J. S. (toliau – ir pareiškėja) 2017 m. kovo 13 d. kreipėsi į teismą, prašydama:
1.1. panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2017 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. 1SS-351-(9.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir 2017 m. vasario 9 d. sprendimas);
1.2. panaikinti Tarnybos 2016 m. gruodžio 16 d. raštą Nr. 49SF-3675-(14.49.104.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – ir 2016 m. gruodžio 16 d. raštas);
1.3. panaikinti Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2013 m. spalio 31 d. raštą Nr. 49SF-(14.49.104.)-1489 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo“ (toliau – ir 2013 m. spalio 31 d. raštas);
1.4. panaikinti Skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 22 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1325 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-05-09 įsakymu Nr. 49VĮ (14.49.2.) 1747 „Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje bei (duomenys neskelbtini) mieste turėtą žemę, eilių patvirtinimo“ patvirtinto 1 priedo dalinio pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas);
1.5. įpareigoti Skyrių priimti sprendimą ir įsakymu įtraukti bei patvirtinti Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki
1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę (toliau – ir Piliečių eilė) pagal savininką B. S. (B. S.) ir suteikti naują žemės sklypą.
2. Pareiškėja paaiškino, kad jos vyras B. S. (B. S.) buvo pretendentas atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų B. S. ir M. S. žemę. Prašymą atkurti nuosavybės teises į B. S. priklausiusią žemę 1991 m. gruodžio 11 d. pateikė jo sutuoktinė J. S. (gim. 1925 m.), kuri prašyme kitais pretendentais įvardijo jų vaikus A. S., V. S. (V. S.) ir B. S.. B. S. mirus 1992 metais, jo turtą paveldėjo žmona J. S. (pareiškėja) ir sūnus I. S. (I. S.). Pareiškėja apžvelgė anksčiau vykusius teisminius ginčus dėl nuosavybės teisių atkūrimo B. S. vardu ir teigė, kad Skyriaus 2011 m. gegužės 26 d. raštu Nr. 49SF-275 ji buvo informuota, jog patvirtintame sąraše piliečių, kuriems bus siūloma suteikti naujus žemės sklypus individualiai statybai Vilniaus mieste, jai suteiktas eilės Nr. 16, tačiau ginčijamu 2016 m. gruodžio 16 d. raštu Tarnyba pareiškėjai nurodė, jog ginčijamu Įsakymu B. S. pavardė buvo išbraukta iš eilės, nes Tarnybos 2013 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. 49S-447 jam atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės M. S. iki nacionalizacijos valdytą žemę buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, Vilniuje, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0904 ha ploto žemės sklypą individualaus gyvenamojo namo statybai, esantį (duomenys neskelbtini), ir nėra pareikšta valia gauti lygiavertį naują žemės sklypą individualiai statybai Vilniaus mieste; apie ginčijamą Įsakymą pareiškėja neva buvo informuota ginčijamu 2013 m. spalio 31 d. raštu. Tarnyba ginčijamu 2017 m. vasario 9 d. sprendimu netenkino pareiškėjos skundo dėl Įsakymo panaikinimo, pažymėdama, kad J. S. (B. S. motinos) 1991 m. gruodžio 11 d. prašyme yra išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo – grąžinti natūra.
3. Pareiškėja nesutiko su nurodytomis Tarnybos ir Skyriaus išvadomis. Akcentavo, kad ji yra išreiškusi valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, t. y. 2003 m. kovo 24 d. prašyme nurodė prašanti grąžinti visą laisvą neužstatytą žemę, už likusią dalį suteikti naują sklypą. Tvirtino, jog nebuvo įvertinti jos teiginiai 2017 m. sausio 17 d. skunde, susiję su tuo, kad pats B. S. negalėjo pakeisti valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo iki 2003 m. balandžio 1 d., nes jis mirė 1992 metais, tačiau jo paveldėtojas I. S., nepraleisdamas įstatyme įtvirtinto termino, pareiškė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, t. y. valią dėl naujo žemės sklypo individualiai statybai suteikimo neatlygintinai nuosavybėn. Pareiškėjos nuomone, nebuvo jokio teisinio pagrindo keisti Tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1994 patvirtintus sąrašus piliečių, kuriems bus siūloma suteikti naujus žemės sklypus individualiai statybai Vilniaus mieste, kuriame nurodytas pareiškėjos eilės Nr. 16. Ginčijami administraciniai aktai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytų reikalavimų.
4. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyrius, kartu atstovaudamas atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.
5. Skyrius apžvelgė nuosavybės teisių atkūrimo B. S. aplinkybes ir pažymėjo, jog Tarnybos 2013 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. 49S-447 B. S. atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią M. S. turėtos žemės dalį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0904 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 2016 m. gruodžio 16 d. rašte pareiškėjai paaiškinta, jog Įsakymu B. S. buvo išbrauktas iš Piliečių eilės, nes jam jau atkurtos nuosavybės teisės į 0,0904 ha ploto žemės sklypą, o, iki 2003 m. balandžio 1 d. neišreiškus valios dėl naujo žemės sklypo individualiai statybai suteikimo neatlygintinai nuosavybėn, pareiškėjai bus tęsiamas nuosavybės teisių atkūrimo procesas natūra, kai iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos bus gautas atsakymas dėl laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, Vilniuje. Skyriaus teigimu, pareiškėja dar 2013 m. birželio 14 d. prašymu jį informavo apie 2013 m. birželio 3 d. sprendimo Nr. 49S-447 gavimą. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja, kartu su I. S. ir G. S., 2003 m. kovo 24 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateikė prašymus, kuriuose nustatytu terminu (iki 2003 m. balandžio 1 d.) pakeitė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ir nurodė, kad pageidauja grąžinti visą laisvą neužstatyta žemę natūra, o už likusią žemės dalį suteikti naują žemės sklypą Vilniaus mieste. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1753-331/2010 įpareigojo Vilniaus apskrities viršininko administraciją tęsti pareiškėjai (B. S. įpėdinei) nuosavybės teisių atkūrimo procesą pagal 1991 m. lapkričio 12 d. (data pataisyta į 1991 m. gruodžio 11 d.) prašymą. Nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. birželio 18 d. sprendimu administracinėje byloje
Nr. A-531-492/2015 iš dalies tenkino pareiškėjos apeliacinį skundą ir, be kita ko, įpareigojo Skyrių spręsti dėl nuosavybės teisių atkūrimo į pareiškėjai tenkančią buvusio savininko B. S. likusios 0,1707 ha neatkurtos žemės dalį, iki nacionalizacijos valdytą buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, bet neįpareigojo įtraukti B. S. į Piliečių eilę, o nuosavybės teisių atkūrimą vykdančiai institucijai savo iniciatyva neparinkus B. S. valios ir neįrašius jo į Piliečių eilę pagal buvusį savininką B. S., pareiškėjai nuosavybės teisių atkūrimo procesas tęsiamas pagal 1991 m. gruodžio 11 d. prašyme nurodytą valią – natūra.
6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 12 d. sprendimu nutraukė bylos dalį dėl pareiškėjos reikalavimų panaikinti Skyriaus 2013 m. spalio 31 d. raštą
Nr. 49SF-(14.49.104.)-1489 ir 2013 m. rugpjūčio 22 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1325, tenkino pareiškėjos reikalavimą panaikinti Tarnybos 2017 m. vasario 9 d. rašto Nr. 1SS-351-(9.5) dalį, kurioje buvo vertintas ir nagrinėtas Skyriaus 2013 m. spalio 31 d. rašto Nr. 49SF-(14.49.104.)-1489 bei 2013 m. rugpjūčio 22 d. įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1325 teisėtumas ir pagrįstumas, bet atmetė kitus pareiškėjos reikalavimus.
7. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi pareiškėjos apeliacinį skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimą ir perdavė bylą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
II.
8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 5 d. sprendimu atmetė pareiškėjos J. S. skundą.
9. Teismas nustatė, kad B. S. (mir. 1959 m.) žmona J. S. (gim. 1925 m., mir. 2005 m.) 1991 m. gruodžio 11 d. Vilniaus miesto valdybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko B. S. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise turėtą žemę buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, Vilniuje, grąžinant natūra. Prašyme nurodė kitus asmenis, turinčius teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, tarp jų – B. S..
10. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2009 m. gruodžio 31 d. sprendimu
Nr. 20-789 pareiškėją informavo, kad nevykdys nuosavybės teisių atkūrimo pretendentui B. S. pagal J. S. 1991 m. prašymą, nes šiame prašyme jis neįrašytas.
11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1753-331/2010 tenkino pareiškėjos J. S. skundą, panaikino minėtą Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimą bei įpareigojo atsakovą tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procesą pretendento B. S. įpėdinei J. S. pagal 1991 m. lapkričio 12 d. (data pataisyta į 1991 m. gruodžio 11 d.) prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, esančią (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniuje. Teismas konstatavo, kad B. S. gali būti laikomas pretendentu atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko B. S. žemę, kadangi byloje yra duomenų, kad B. S. (buvusio savininko sūnus) 1991 m. prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo nurodytas kaip jai žinomas pilietis, turėjęs teisę į turto sugrąžinimą, taip pat turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę.
12. Pareiškėja 2012 m. spalio 5 d. kreipėsi į Skyrių, prašydama dar kartą priimti sprendimą ir įsakymu įtraukti bei patvirtinti Piliečių eilę pagal savininką B. S.. Skyrius 2012 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. 49SFN-(14.49.104.)-2364 pareiškėją informavo, kad jos prašymo įtraukti į Piliečių eilę pagal buvusį savininką B. S. netenkina, nes nuosavybės teisių atkūrimo procesas jam galėtų būti vykdomas tik panaikinus perleidimo sutartis ir tik į likusią neatkurtą buvusio savininko 0,1707 ha žemės sklypo dalį. Tarnyba 2013 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. SS-(7.5)-725 tais pačiais motyvais atmetė pareiškėjos skundą.
13. Tarnybos 2013 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. 49S-447 į jam tenkančią buvusios savininkės M. S. turėtos žemės dalį B. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0904 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
14. Skyrius ginčijamu 2013 m. rugpjūčio 22 d. Įsakymu išbraukė B. S. pavardę iš eilės Nr. 16. Įsakymą priėmė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 37, 38 punktais, atsižvelgdamas į tai, kad piliečiai iki 2003 m. balandžio 1 d. galėjo pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, pakartotinai įvertinęs Nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 548/513 dokumentus ir nustatęs, kad B. S. Tarnybos 2013 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. 49S-447 atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,09047 ha ploto žemės sklypą individualaus gyvenamojo namo statybai, esantį (duomenys neskelbtini), ir nėra pareikštos valios gauti lygiavertį naują žemės sklypą individualiai statybai Vilniaus mieste. Apie šį įsakymą Skyrius pareiškėją informavo ginčijamu 2013 m. spalio 31 d. raštu, nurodydamas tuos pačius argumentus kaip ir Įsakyme.
15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 16 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą dėl Skyriaus 2012 m. lapkričio 23 d. rašto Nr. 49SFN-(14.49.104.)-2364, Tarnybos 2013 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. SS-(7.5)-725 panaikinimo bei įpareigojimo Tarnybą priimti sprendimą ir savo įsakymu įtraukti bei patvirtinti Piliečių eilę pagal savininką B. S., remiantis 2010 m. birželio 23 d. teismo sprendimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. birželio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-531-492/2015 pareiškėjos apeliacinį skundą dėl pastarojo teismo sprendimo tenkino iš dalies, t. y. panaikino Skyriaus 2012 m. lapkričio 23 d. raštą Nr. 49SFN-(14.49.104)-2364 ir Tarnybos 2013 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. SS-(7.5)-725 bei įpareigojo Skyrių spręsti dėl J. S. nuosavybės teisių atkūrimo į jai tenkančią proporcingą dalį buvusio savininko B. S. likusios 0,1707 ha neatkurtos žemės dalį buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus mieste.
16. Pareiškėja 2016 m. rugpjūčio 9 d. Skyriui pateikė prašymą priimti sprendimą ir įrašyti ją į Piliečių eilę pagal pateiktą 1991 m. prašymą ir suteikti naują žemės sklypą. Pareiškėja 2016 m. gruodžio 9 d. Tarnybos direktoriui pateikė skundą dėl negaunamo atsakymo į 2016 m. rugpjūčio 9 d. pateiktą prašymą ir prašė įpareigoti Skyrių priimti sprendimą ir įrašyti pareiškėją į Piliečių eilę pagal pateiktą 1991 m. prašymą bei suteikti naują žemės sklypą. Skyrius, atsakydamas į pareiškėjos 2016 m. rugpjūčio 9 d. prašymą, ginčijamu 2016 m. gruodžio 16 d. raštu ją informavo, kad, Tarnybai 2013 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. 49S-447 atkūrus nuosavybės teises suteikiant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0904 ha žemės sklypą, B. S. Įsakymu buvo išbrauktas iš Piliečių eilės. Skyrius taip pat nurodė, kad iki 2003 m. balandžio 1 d. neišreiškus valios dėl naujo žemės sklypo individualiai statybai suteikimo neatlygintinai nuosavybėn, pareiškėjai bus tęsiamas nuosavybės teisių atkūrimo procesas natūra, kai iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos bus gautas atsakymas dėl laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, Vilniuje.
17. Pareiškėja 2017 m. sausio 18 d. Tarnybai pateikė skundą, prašydama: panaikinti Tarnybos 2013 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. 49SF-(14.49.104.)-1489; panaikinti Skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 22 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1325; panaikinti Tarnybos 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. 49SF-3675-(14.49.104.0) bei įpareigoti Skyrių priimti sprendimą įrašyti B. S. į Piliečių eilę pagal pateiktą 1991 m. prašymą ir suteikti naują žemės sklypą. Tarnyba ginčijamu 2017 m. vasario 9 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė, šiame sprendime įvertino jos skundo aplinkybes dėl Piliečių eilės, dėl nuosavybės teisių atkūrimo B. S. į jam tenkančią B. S. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę, dėl 1991 m. prašyme išreikštos valios, nuosavybės teisių atkūrimo proceso ir informavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui patvirtinus natūra grąžinamo laisvos žemės sklypo planą buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime ir pateikus juos Skyriui, bus tęsiamos pareiškėjai grąžinamos žemės sklypo natūra procedūros arba atkuriamos nuosavybės teisės atlyginant pinigais.
18. Teismo vertinimu, Skyrius pagrįstai Įsakymu išbraukė B. S. iš Piliečių eilės, nes Tarnybos 2013 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. 49S-447 jam atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią buvusios savininkės M. S. turėtos žemės dalį, t. y. šiuo sprendimu pareiškėjai suteiktas naujas žemės sklypas individualiai statybai, ir ji šio sprendimo neginčijo, o, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais (administracinė byla Nr. A-1190-575/2018), pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą, pilietis turi teisę gauti tik vieną žemės sklypą individualiai statybai. Ginčijamu 2013 m. spalio 31 d. raštu pareiškėja buvo tik informuota apie priimtą Įsakymą, t. y. šiuo raštu išsiųsta Įsakymo kopija, todėl pastarasis raštas yra tik informacinio pobūdžio, pareiškėjai nesukeliantis jokių materialinių teisinių pasekmių, ir negali būti administracinės bylos dalyku.
19. Teismas, spręsdamas dėl 2017 m. vasario 9 d. sprendimo ir 2016 m. gruodžio 16 d. rašto teisėtumo ir pagrįstumo, nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų teisinį pagrindą pareiškėją įrašyti į Piliečių eilę, kadangi 1991 m. prašyme išreikštas pageidavimas nuosavybės teises į buvusio savininko B. S. valdytą žemę atkurti natūra ir byloje nėra duomenų, jog pareiškėja Atkūrimo įstatyme nustatytu terminu būtų teikusi prašymą pakeisti 1991 m. prašyme išreikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo į B. S. žemę. Nors pareiškėja teigė, kad ji 2003 m. kovo 24 d. prašymu pakeitė valią dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo, tačiau iš prašymo turinio matyti, kad šis prašymas teiktas atkurti nuosavybės teises į P. I. (P. I.) turėtą žemę (duomenys neskelbtini), bet ne į B. S. žemę. Atsakovo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėja, kaip pretendentė atkurti nuosavybės teises į P. I. žemę, yra įrašyta į eilę, o 2003 m. kovo 24 d. prašymas pateiktas kitoje nuosavybės teisių atkūrimo byloje. Teismas, įvertinęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimo turinį, pažymėjo, jog Skyrius nebuvo įpareigotas B. S. įtraukti į Piliečių eilę.
20. Iš ginčijamų 2017 m. vasario 9 d. sprendimo ir 2016 m. gruodžio 16 d. rašto matyti, kad pareiškėjos nuosavybės teisės atkūrimo procesas į buvusio savininko B. S. žemę užsitęsė dėl užsitęsusių teisminių ginčų teritorijoje, į kurią patenka B. S. valdyta žemė, taip pat negavus atsakymo iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos dėl papildomų natūra grąžinamų žemės sklypų suprojektavimo buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje. Teismas akcentavo, kad, pagal teisinį reglamentavimą, nuosavybės teisių atkūrimo procedūroje, grąžinant žemę natūra, dalyvauja ne tik Tarnyba, bet ir savivaldybės.
21. Teismas konstatavo, kad Tarnyba ginčijamuose sprendimuose tinkamai vertino faktines aplinkybes, ginčo santykį reglamentuojančius teisės aktus, pareiškėją informavo, kokiu būdu bus tęsiama nuosavybės teisių atkūrimo procedūra, t. y. pagal J. S. 1991 m. prašymą, atkuriant nuosavybės teises natūra arba atlyginant pinigais, bei tai, kad nuosavybės teisių atkūrimo procedūroje, grąžinant žemę natūra, dalyvauja ne tik Tarnyba, bet ir savivaldybė. Ginčijami sprendimai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, šių sprendimų panaikinimo pagrindai nenustatyti. Konstatavus, kad Tarnyba neturėjo teisinio pagrindo pareiškėją įtraukti į Piliečių eilę, pareiškėjos išvestinis reikalavimas įpareigoti Skyrių priimti sprendimą ir įsakymu įtraukti bei patvirtinti Piliečių eilę pagal savininką B. S. ir suteikti naują žemės sklypą taip pat netenkintinas, todėl skundas atmestinas. Atitinkamai netenkintinas ir pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
III.
22. Pareiškėja J. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jos skundą.
23. Pareiškėja pakartotinai apžvelgia ginčo aplinkybes ir skundo argumentus. Jos nuomone, teismas, vertindamas Įsakymą ir 2013 m. spalio 31 d. raštą, neatsižvelgė į aplinkybę, kad J. S. (gim. 1925 m.) 1991 m. gruodžio 11 d. prašymu siekė atkurti nuosavybės teises į dviejų skirtingų buvusių savininkų – M. S. ir B. S. – turėtą žemę (dvi skirtingos nuosavybės teisių atkūrimo bylos), o, B. S. perduodant neatlygintinai 0,0904 ha žemės sklypą, buvo atkurtos nuosavybės teisės tik į M. S. turėtą žemę, bei nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-1190-575/2018 kaip precedentu, nes minėtos bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi. Pareiškėja taip pat nesutinka su teismo išvadomis dėl 2017 m. vasario 9 d. sprendimo ir 2016 m. gruodžio 16 d. rašto teisėtumo ir pagrįstumo, nes, pirma, Skyrius atsiliepime į skundą sutiko, jog pareiškėja pakeitė valią 2003 m. kovo 24 d. prašymu, ir tik paskutiniojo teismo posėdžio metu pakeitė pozicija, tvirtindamas, jog 2003 m. kovo 24 d. prašymas buvo pateiktas nuosavybės teisių atkūrimo į P. I. turėtą žemę byloje; antra, teismas neišreikalavo nuosavybės teisių atkūrimo į P. I. turėtą žemę bylos; trečia, 2003 m. kovo 24 d. prašyme nenurodoma, į kokią nuosavybės teisių atkūrimo bylą šis prašymas teikiamas, o viešojo administravimo įstaiga nesiaiškino, kuriai konkrečiai bylai šis prašymas priskirtinas, dėl nežinomų priežasčių nepridėjo prašymo prie visų bylų. Pareiškėja, remdamasi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimu administracinėje byloje
Nr. I-1753-331/2010, pabrėžia, kad nuosavybės teisių atkūrimas turi būti vykdomas pagal 1991 m. gruodžio 11 d. prašymą, tai turi įtakos įrašant į Piliečių eilę, pagal 2003 m. kovo 24 d. prašyme išreikštą valią – suteikti naują sklypą. Mano, kad teismas supainiojo arba sulygino 1991 m. gruodžio 11 d. prašymą atkurti nuosavybės teises ir 2003 m. kovo 24 d. prašymą, kuriuo pakeičiama valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagal 1991 m. gruodžio 11 d. prašymą būdo. Be to, teismas klaidingai, selektyviai vertino įrodymus, nepasisakė dėl pareiškėjos argumentų.
24. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyrius, kartu atstovaudamas atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
25. Skyrius apžvelgia ginčo aplinkybes ir aktualų teisinį reglamentavimą. Tvirtina, kad pareiškėja 2003 m. kovo 24 d. prašymu pakeitė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko P. I. turėtą žemę būdo. Ši aplinkybė pareiškėjai puikiai žinoma, o priešingi jos argumentai laikytini tik gynybine pozicija ir prieštarauja Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendime suformuluotam įpareigojimui Vilniaus apskrities viršininko administracijai tęsti pareiškėjai (pretendento B. S. įpėdinei) nuosavybės teisių atkūrimo procesą pagal 1991 m. lapkričio 12 d. (data pataisyta į 1991 m. gruodžio 11 d.) prašymą, kuriame nurodyta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo – natūra. Skyrius paaiškina, kad, įtraukiant B. S. į Piliečių eilę pagal buvusią savininkę M. S. 2010 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. Ž49-2077, Tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius savo iniciatyva jam parinko kitą nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdą – perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą (tai reglamentavo Atkūrimo įstatymo 21 str. nuostatos, galiojusios iki 2012 m. sausio 31 d.). Skyrius, atsižvelgdamas į tai, kad nuosavybės teisės B. S. vardu į buvusios savininkės M. S. turėtą žemę buvo atkurtos Tarnybos 2013 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. 49S-447, t. y. jam suteiktas naujas žemės sklypas individualiai statybai, ir kad, pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto, Tvarkos 37 ir 38 punktų nuostatas, pilietis gali gauti tik vieną naują žemės sklypą individualiai statybai, ginčijamu Įsakymu teisėtai išbraukė B. S. iš Piliečių eilės, o pareiškėja nepagrįstai teigia, jog jis turėtų būti įtrauktas atgal į Piliečių eilę pagal buvusį savininką B. S.. Pareiškėjos pozicijos nepagrįstumą patvirtina ir tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. birželio 18 d. nutartimi neįpareigojo Skyriaus įtraukti B. S. į Piliečių eilę. Nuosavybės teisių į pareiškėjai tenkančią buvusio savininko B. S. turėtą žemę atkūrimo pareiškėjai procesas gali būti tęsiamas pagal 1991 m. gruodžio 11 d. prašyme nurodytą valią – natūra, kai bus gautas atsakymas iš Vilniaus miesto savivaldybės. Skyriaus įsitikinimu, ginčijami administraciniai aktai buvo priimti remiantis įsiteisėjusiais teismų sprendimais, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, laikantis procedūrų, priimti kompetentingos institucijos, todėl nėra pagrindo juos naikinti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs iš esmės dėl galimybės atkurti nuosavybės teises į žemę mirusiam pretendentui B. S. pareiškėjos, kuri yra mirusiojo B. S. dalies turto paveldėtoja (2013m. lapkričio 12d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (NŽT byla b.l. 452-449)), pageidaujamu būdu, t.y. gauti naują žemės sklypą individualiai statybai Vilniaus mieste.
27. Byloje surinktais įrodymais bei kitose bylose teismų priimtais sprendimais yra nustatyta, kad B. S. yra pretendentas atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko B. S. turėtą žemę (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010m. birželio 23d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1753-331/2010).
28. Pareiškėja, kaip mirusiojo B. S. dalies turto paveldėtoja, turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,0295 ha žemės (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2015m. birželio 18d. sprendimas administracinėje byloje A-531-492/2015).
29. Nuosavybės teisių atkūrimo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau- Įstatymas) bei jį lydinti LR Vyriausybės 1997m. rugsėjo 29d. nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau – Tvarka).
30. Vadovaujantis LR Vyriausybės 1997m. rugsėjo 29d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 3 punkto nuostatomis, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama piliečio prašyme atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nurodytu ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme numatytu nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdu. Jeigu pilietis keitė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama būdu, nurodytu paskutiniame prašyme, kuriame išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, ir pateiktame institucijai, nagrinėjančiai piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises, per Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatytus terminus.
31. Iki 2012m. lapkričio 22d. galiojusi Įstatymo 21 straipsnio 3 dalies redakcija numatė, kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jeigu sprendimas priimtas, bet nepradėtas vykdyti, piliečio prašymu šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos jį pakeičia administracine tvarka, o jei sprendimas pradėtas vykdyti, jis gali būti panaikinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Prašymus dėl priimtų sprendimų pakeitimo ar panaikinimo piliečiai turi pateikti iki 2003 m. balandžio 1 d. Jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos.
32. Nuo 2012m. lapkričio 22d. įsigaliojo nauja Įstatymo 21 straipsnio redakcija su vėlesniais pakeitimai (2012 m. lapkričio 8 d. Įstatymo Nr. XI-2404 redakcija, Žin., 2012, Nr. 135-6878), kuri nebenumato piliečiams teisės pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, išskyrus tuos atvejus, kai pilietis, pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atlyginant už jį vertybiniais popieriais, iki 2013 m. liepos 1 d. turi teisę pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, taip pat tuos atvejus, kai piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2015 m. kovo 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas.
33. Taigi tiek Įstatymas, tiek Tvarka reglamentuoja, jog nuosavybės teisės piliečiams į žemę atkuriamos pagal jų prašymuose išreikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, išskyrus Įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje numatytą išimti, pagal kurią, tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.
34. Kaip minėta anksčiau, nagrinėjamoje byloje būtent ir yra kilęs ginčas dėl pretendento bei jo teisių paveldėtojų, tame tarpe pareiškėjos, išreikštos valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Todėl, siekiant kilusį ginčą tinkamai išspręsti, būtina chronologiškai įvertinti visus prašymus, pateiktus iki Įstatymo nustatyto termino, t.y. iki 2003 m. balandžio 1 d., kuriuose yra nurodytas pageidaujamas nuosavybės teisių atkūrimo į žemę būdas.
35. Nagrinėjamoje administracinėje byloje yra pateikta Nacionalinės žemes tarnybos nuosavybės teisių atkūrimo byla į buvusio savininko B. S. turėtą žemę. Šioje byloje surinkti įrodymai tvirtina, kad pirminį prašymą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo į buvusio savininko B. S. žemę pateikė buvusio savininko žmona J. S. K. (gimusi 1925m.) 1991m. gruodžio 11 d., kuriame nurodyta, jog pageidaujama atkurti nuosavybės teises į žemę natūra (NŽT byla b.l. 30).
36. 2000m. liepos 21d. J. S. K. įgaliota D. M. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą J. S. vardu grąžinti 1 ha žemės buvusios savininko sodybos vietoje (NŽT byla b.l. 43). Įgyvendinant šį prašymą bei 1991m. gruodžio 11 d. pateiktą prašymą Vilniaus apskrities viršininko administracija 2001m. spalio 16d. sprendimu Nr. 01-1601 J. S. (gimusiai 1925m.) atkūrė nuosavybės teises į buvusio savininko B. S. 0,99 ha žemės natūra bei 0,0001 ha žemės vertybiniais popieriais (NŽT byla b.l. 91).
37. 2003m. kovo 24d. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui G. S. (pareiškėjos J. S., gimusios 1948m., dukra) pateikė prašymą grąžinti visą laisvą neužstatytą žemę, likusią dalį suteikti naują žemės sklypą (NŽT byla b.l. 97).
38. 2005m. liepos 25d. J. S. (gimusi 1925m.) pateikė prašymą Vilniaus apskrities viršininkui, kuriame pageidavo atkurti nuosavybės teises į žemę buvusioje vietoje (NŽT byla b.l. 101).
39. 2005m. (duomenys neskelbtini) J. S. (gimusi 1925m.) mirė (NŽT byla b.l. 121).
40. Administracinėje byloje pateiktoje nuosavybės teisių atkūrimo byloje daugiau jokių J. S. (gimusios 1925m.) prašymų, kuriuose būtų išreiškiamas pageidavimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, ir kurie būtų pateikti iki Įstatyme nustatyto termino pabaigos, t.y. iki 2003m. balandžio1 d., nėra.
41. Administracinėje byloje kartu su pirminiu skundu pareiškėja yra pateikusi J. S. (gimimo data nenurodyta) 2003m. kovo 24d. prašymą grąžinti visą laisvą neužstatytą žemę, likusią dalį suteikti naują žemės sklypą (t. I b.l. 34). Šiuo prašymu pareiškėja iš esmės ir grindžia savo skundo reikalavimus.
42. Teisėjų kolegija, įvertinusi visus anksčiau nurodytus prašymus, pažymi Nuosavybės teisių atkūrimo byloje esantis 2003m. kovo 24d. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui G. S. pateiktas prašymas (šios nutarties 37 pastraipa) nevertintinas kaip J. S. (gimusios 1925m.) valios išreiškimas, nes byloje nėra pateikta jokių dokumentų, kurie leistų konstatuoti, kad G. S. buvo įgaliota veikti, t.y. teikti prašymą J. S. (gimusios 1925m.) vardu. Be to Nuosavybės teisių atkūrimo byloje yra pateiktas pačios G. S. pirminis prašymas atkurti jai nuosavybės teises į buvusio savininko B. S. turėtą žemę (NTA byla b.l. 31), kas leidžia konstatuoti, jog 2003m. kovo 24d. teikdama prašymą Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui G. S. veikė savo vardu ir savo interesais.
43. Vertinant kartu su skundu teismui pateiktą J. S. (gimimo data nenurodyta) 2003m. kovo 24d. prašymą (šios nutarties 41 pastraipa), kolegija pažymi, kad šis prašymas taip pat nevertintinas kaip J. S. (gimusios 1925m.) valios išreiškimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko B. S. turėtą žemę būdo pasirinkimo. Nes, viena vertus, toks prašymas nėra pateiktas į buvusio savininko B. S. nuosavybės teisių atkūrimo bylą ir nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad toks prašymas buvo kada nors pateiktas į nuosavybės teisių atkūrimo bylą ir šiuo metu nėra išsaugotas. Kita vertus, šiame prašyme prašymą pateikusio asmens ranka yra padarytas įrašas „P. I. (duomenys neskelbtini) km. Vilniaus r.“. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja J. S. (gimusi 1948m.) yra inicijavusi nuosavybės teisių atkūrimo procesą (2000m. gruodžio 14d. prašymas) kitoje nuosavybės teisių atkūrimo byloje ir būtent į P. I. turėtą žemę (duomenys neskelbtini) km., darytina išvada, kad 2003m. kovo 24d. prašymas buvo teikiamas ne B. S. nuosavybės teisių atkūrimo byloje, o kito buvusio savininko - P. I. nuosavybės teisių atkūrimo byloje (t.II b.l. 52-54). Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad 2003m. kovo 24d. prašymas yra pasirašytas ne J. S. (gimusios1925m.) parašu, o J. S. (gimusios 1948m.) parašu (t. I b.l. 6, 17, 21, 32, 33, NTA byla b.l. 30, 32, 101), kas leidžia konstatuoti, jog šį prašymą surašė J. S. (gimusi 1948m.), kuri nėra pateikusi dokumentų patvirtinančių jos įgalinimus veikti J. S. (gimusios1925m.) vardu.
44. Apibendrinant byloje ištirtus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog iki Įstatyme nustatyto termino, t.y. iki 2003 m. balandžio 1 d., pabaigos pirminį prašymą atkurti nuosavybės teises į B. S. turėtą nuosavybę padavusi J. S. (gimusi 1925m.) savo valios dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo natūra nėra pakeitusi ir netgi po minėto termino pabaigos ji pageidavo atkurti nuosavybės teises natūra (2005m. liepos 25d. prašymas (NŽT byla b.l. 101)). Todėl atsakovas neturėjo ir neturi teisėto pagrindo įtraukti B. S. pavardę (ar jo dalies teisių paveldėtoją pareiškėją) į Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę pagal buvusį savininką B. S. (B. S.) ir suteikti naują žemės sklypą. Tuo pačiu konstatuotina, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai 2013 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1325 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-05-09 įsakymu Nr. 49VĮ (14.49.2.) 1747 „Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje bei (duomenys neskelbtini) mieste turėtą žemę, eilių patvirtinimo“ patvirtinto 1 priedo dalinio pakeitimo“ koregavo piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje bei (duomenys neskelbtini) mieste turėtą žemę, eilę iš jos pašalindamas B. S. bei vėlesniais raštais teisėtai ir pagrįstai atsisakė šį asmenį įtraukti į minėtą piliečių eilę.
45. Po Įstatymo nustatyto termino (po 2003 m. balandžio 1 d.) pateikti J. S. (gimusios 1925m.) bei jos sutuoktinio B. S. teisių paveldėtojų prašymai, tame tarpe ir pareiškėjos teikti prašymai dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, nėra teisiškai reikšmingi ir nepagrindžia pareiškėjos teisme iškeltų reikalavimų.
46. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti pagrindo nėra.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjos J. S. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Dalia Višinskienė