Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-05-18][nuasmeninta nutartis byloje][e2S-730-264-2020].docx
Bylos nr.: e2S-730-264/2020
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Atskirieji skundai
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Bylos dėl dovanojimo
BYLOS, KYLANČIOS IŠ DAIKTINIŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
Kitos bylos, kylančios iš daiktinių teisinių santykių

?

       Civilinė byla Nr. e2S-730-264/2020

       Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00279-2019-7

       Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4;

       3.3.2.3.

       (S)

 

img1 

 

Kauno apygardos teismas

 

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. gegužės 12 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo teisėja Aušra Baubienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų K. A., A. A. ir Ž. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2817-1110/2020 pagal ieškovų K. A., A. A., Ž. A. patikslintą ieškinį atsakovams E. A. ir J. A. dėl testamento nuginčijimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

I.       Ginčo esmė

 

1.       Ieškovai K. A., A. A., Ž. A. kreipėsi į teismą su 2020 m. vasario 28 d. patikslintu ieškiniu, kuriame ieškovai savo pradinį ieškinį papildė dviem savarankiškais reikalavimais. Patikslintame ieškinyje ieškovai reiškia tokius reikalavimus: pripažinti 2015 m. gegužės 5 d. įgaliojimą, patvirtintą notarės J. V., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančiu nuo jo sudarymo momento; pripažinti 2015 m. gegužės 8 d. dovanojimo sutartį, sudarytą tarp K. A., mirusio (duomenys neskelbtini), ir atsakovo E. A., negaliojančia nuo jos sudarymo momento; pripažinti 2016 m. gegužės 31 d. oficialųjį testamentą, patvirtiną notarės J. V., testamento registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą K. A., mirusio (duomenys neskelbtini), negaliojančiu nuo jo sudarymo momento; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovai patikslintame ieškinyje nurodė, kad mokėtinas žyminis mokestis patikslintą ieškinį teikiant elektroninio ryšio priemonėmis šioje byloje yra viso 1 913 Eur (už neturtinio pobūdžio reikalavimą (testamento nuginčijimą) - 75 Eur; už įgaliojimo ir dovanojimo sutarties pripažinimą negaliojančiu - 1 838 Eur (kadangi turto (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė pagal VĮ Registrų centro duomenis - 230 000 Eur, o palikėjui priklausė 1/2 šio turto, vadinasi mokėtina žyminio mokesčio dalis 1 838 Eur). Teigė, jog atsižvelgiant į tai, kad ieškovai iki šiol yra sumokėję viso 1 288 Eur, likusi sumokėti žyminio mokesčio dalis - 625 Eur. Ieškovai prašė atidėti likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, nes ieškovų turtinė padėtis nėra gera, situacija specifinė (ieškovai turėtų būti tėvo turto paveldėtojai pagal įstatymą, bet turtas iš palikėjo nuosavybės galimai neteisėtų veiksmų pagrindu perėjo kitiems įpėdiniams), todėl manytina, kad vėlesnis žyminio mokesčio mokėjimas nepažeis nei proceso šalių, bei valstybės interesų. Ieškovai nurodė, kad byloje yra pateikę tokius dokumentus, patvirtinančius ieškovų turtinę būklę: 1) K. A. ir jo žmonos V. A. JAV pajamų mokesčio deklaracijas už 2017-2018 m. Kaip matyti iš deklaracijų, 2017 m. šeimos metinė pajamų suma iki mokesčių buvo 17 906,- USD, o 2018 m. šeimos metinė pajamų suma iki mokesčių buvo 15 484,- USD. Nuo 2019 m. ieškovas K. A. yra pensininkas ir vienintelės jo gaunamos pajamos yra senatvės pensija. Iš šeimos banko sąskaitos išrašo matyti, jog balansinis likutis yra apie 1 000,- USD. K. A. šeima nekilnojamojo turto nėra įgiję, o būstą nuomojasi, kadangi nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje K. A. neturi; 2) Ž. A. JAV pajamų mokesčio deklaraciją už 2018 m., iš kurios matyti, jog ieškovės pajamos per metus iki mokesčių siekė 46 968,- USD. Ž. A. asmeninės nuosavybės teise kartu su bendraturčiu priklauso dalis žemės sklypo ir pastato, esančių (duomenys neskelbtini), kurių išlaikymui yra skiriamos lėšos; 3) A. A. išrašas iš SODROS, iš kurio matyti, jog jo gaunamos pajamos per mėnesį siekia 555,- Eur iki mokesčių. Banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, jog balansinis likutis yra apie 400,- Eur, VĮ Registrų centro išrašus, patvirtinančius, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas.

 

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

3.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 5 d. nutartimi ieškovų prašymo atidėti likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo netenkino bei nustatė ieškovams 7 dienų terminą 2020 m. vasario 28 d. patikslinto ieškinio trūkumui pašalinti – 1 600 Eur žyminiam mokesčiui sumokėti.

4.       Teismas nurodė, jog ieškovai reiškia du neturtinio pobūdžio reikalavimus, t. y. pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento įgaliojimą ir testamentą. Už šiuos ieškinio reikalavimus turi būti sumokėtas 75 Eur žyminis mokestis už kiekvieną iš nurodytų reikalavimų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Tai, kad reikalavimas dėl testamento pripažinimo negaliojančiu nėra turtinis, nes juo tik įgyjama teisė paveldėti testatoriaus turtą, tačiau neįgyjamas turtas, konstatavo ir Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 29 d. nutartyje, kuria civilinę bylą perdavė pagal teismingumą Kauno apylinkės teismui.

5.       Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog reikalavimas dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu yra turtinio pobūdžio. Patenkinus tokį reikalavimą, dovanojimo sandorio dalykas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), taikant restituciją, nuosavybės teise vėl priklausytų mirusiajam K. A.. Ieškovai ginčija visą dovanojimo sandorį. Ieškinio suma bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais yra nustatoma pagal atsakovo grąžintino turto rinkos vertę (CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktą). Ieškovai, prašydami pripažinti negaliojančiu mirusiojo K. A. ir atsakovo E. A. sudarytą dovanojimo sandorį, nurodo, kad nekilnojamojo turto rinkos vertė pagal valstybės įmonės Registrų centro duomenis yra 230 000 Eur. Todėl už ieškinio reikalavimą dėl dovanojimo sandorio pripažinimą negaliojančiu turi būti sumokėtas 2 700 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš viso už ieškinyje pareikštus reikalavimus turi būti sumokėtas 2 850 Eur žyminis mokestis. Ieškovai byloje iš viso yra sumokėję 1 250 Eur (ieškovai yra sumokėję 38 Eur žyminį mokestį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuris į nurodytą sumą neįskaičiuojamas). Taigi, šiuo metu nesumokėtą žyminio mokesčio dalį sudaro 1 600 Eur žyminis mokestis.

6.       Teismas laikė nepagrįstu ieškovų argumentą, kad žyminis mokestis jiems turėtų būti atidėtas dėl bylos specifiškumo (kilęs ginčas tarp artimųjų giminaičių (brolių, seserų) dėl tėvo palikimo). Nurodė, jog ši aplinkybė nėra ir negali būti pagrindas atidėti byloje žyminio mokesčio mokėjimą.

7.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovai su 2020 m. vasario 28 d. patikslintu ieškiniu neteikia duomenų, kurie pagrįstų jų prašymo dėl žyminio mokesčio atidėjimo pagrįstumą, nurodė, kad tokie duomenys buvo pareikti į bylą anksčiau. Reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ieškovai reiškė pradiniame ir 2019 m. birželio 18 d. patikslintame ieškinyje, tačiau vėliau jo nebepalaikė. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. birželio 19 d. nutartyje, spręsdamas dėl žyminio mokesčio atidėjimo, jau įvertino ieškovo į bylą pateiktus duomenis apie turtinę padėtį ir padarė išvadą, kad iš pateiktų epizodinių duomenų nėra galimybės nustatyti viso ieškovų turimo turto, jo sudėties ir vertės, visapusiškai ir išsamiai įvertinti ieškovų turtinę padėtį ir žyminio mokesčio mokėjimo neatidėjo, įpareigojo ieškovus sumokėti žyminį mokestį. Skundžiamoje nutartyje teismas darė išvadą, jog neturi pagrindo daryti priešingos išvados dėl pagrindo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą ieškovams. Pažymėjo, kad pateikti duomenys yra nebeaktualūs, neišsamūs. Ieškovai, pagrįsdami savo prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo, turėjo pridėti aktualius ir išsamius duomenis apie savo turtinę padėtį (turimą turtą, įskaitant bankų sąskaitose turimas lėšas, gaunamas pajamas, ieškovai, kurių gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje, ir duomenis apie užsienyje turimą turtą, gaunamas visų rūšių pajamas).

 

III.       Atskirojo skundo teisiniai argumentai

 

8.       Atskirajame skunde ieškovai prašo panaikinti 2020 m. kovo 5 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovų prašymą dėl žyminio mokesčio dalies atidėjimo patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.        Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovų prašymo atidėti likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, kadangi ieškovai šioje byloje pateikė įrodymus, patvirtinančius savo turtinę padėtį. A. A. pateikė duomenis apie pajamas, turimą turtą, K. A. pateikė duomenis apie savo ir savo sutuoktinės gautas pajamas JAV bei banko sąskaitose turimas lėšas, turimą turtą. Tokius pat duomenis pateikė ir ieškovė Ž. A.. Iš šių duomenų matyti, kad šeimos (K. ir V. A.) ar ieškovės Ž. A. vidutinės pajamos yra apie 1 000 -1 500 Eur per mėnesį. A. A. pajamos nesiekia 500 Eur. Ieškovai neturi turto, kurį galėtų parduoti, taip pat sąskaitose šiuo metu neturi lėšų tokio mokesčio sumokėjimui.

8.2.        Ieškovai, reikšdami teismui prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, iš esmės yra sumokėję žyminio mokesčio dalį, artimą pusei mokėtino žyminio mokesčio, todėl teismas turėjo daryti išvadą, kad šioje byloje buvo visos sąlygos atidėti ieškovams žyminio mokesčio mokėjimą.

8.3.        Skundžiama teismo nutartis nepagrįsta, nes byloje pateikti duomenys patvirtina ieškovų nurodomą aplinkybę apie jų ribotą turtinę padėtį, vertintina ir tai, kad ieškovai neprašo jų atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o prašo jo mokėjimą laikinai atidėti.

8.4.        Teismas nevertino, kad šiuo metu ieškovų turtinė padėtis yra nepalanki, tačiau ji gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį, prašymo atidėti nurodytos žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo netenkinimas neproporcingai suvaržė ieškovų teisę į teisminę gynybą ar net ją eliminavo.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

       Atskirasis skundas netenkinamas.

9.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10.       Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovų prašymas atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo, pagrįstumo ir teisėtumo, patikrinimas.

11.       Skundžiama nutartimi ieškovų prašymas dėl žyminio mokesčio atidėjimo netenkintas, nustatytas 7 dienų terminas 2020 m. vasario 28 d. patikslinto ieškinio trūkumui pašalinti – 1 600 Eur žyminiam mokesčiui sumokėti. Pirmosios instancijos teismas ieškovų prašymo netenkino, padaręs išvadą, kad ieškovai, kurių gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje, nepateikė kartu su prašymu objektyvių duomenų apie jų turtinę padėtį, vertino, kad ankstesni pateikti duomenys yra nebeaktualūs, neišsamūs.

12.       Ieškovai atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nebuvo pagrindo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, pirmosios instancijos teismo nustatyto žyminio mokesčio dydžio neginčija. Atskirajame skunde ieškovai teigia, kad duomenų apie jų sunkią turtinę padėtį byloje pakanka, tačiau ji gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį, prašymo netenkinimas neproporcingai suvaržė ieškovų teisę į teisminę gynybą ar net ją eliminavo.

13.       Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus, įstatymai nustato konkrečią teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo tvarką ir sąlygas.

14.       Viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas, kurio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką imperatyviai reglamentuoja CPK normos (CPK 83, 84 straipsniai). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą, kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą realizavimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).

15.       Pagal CPK 84 straipsnį, teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dieną jis turės galimybę sumokėti žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017). Šias aplinkybes (savo sunkią turtinę padėtį ir numatomą jos pagerėjimą) nagrinėjamoje byloje turėjo įrodyti ieškovai.

16.       Fizinio asmens turtinės padėties sunkumą galima įvertinti, atsižvelgiant į jo gaunamų pajamų, turimų turtinių teisių bei turto ir įsipareigojimų / vykdytinų prievolių santykį. Prašant šios lengvatos taikymo privalu pateikti duomenis ir apie turimą (ar turėtą) kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą, lėšas, esančias (buvusias) kredito įstaigų sąskaitose, paskolintas kitiems asmenims lėšas, taip pat dividendus ar panašaus pobūdžio finansines pajamas, gautas per pastaruosius kelerius metus. Fizinio asmens turtinę padėtį gali padėti identifikuoti taip pat valstybinio socialinio draudimo duomenys, VĮ Regitra ir VĮ Registrų centro duomenys apie turimą / turėtą to asmens registruojamą turtą, asmens turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1217-464/2018).

17.       Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovai nepateikė teismui prašymo nagrinėjimo dienai aktualių ieškovų turtinės padėties sunkumą pagrindžiančių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sutinka, jog byloje anksčiau ieškovų Ž. A., K. A. ir jo žmonos V. A. JAV pajamų mokesčio deklaracijų už 2017-2018 m. bei atsakovo A. A. išrašo iš Sodros, banko sąskaitos išrašo, VĮ Registrų centro išrašų, kaip rašytinių įrodymų apie ieškovų turtinę padėtį nepakanka, nes juos jau įvertino Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. birželio 19 d. nutartyje, spręsdamas klausimą dėl žyminio mokesčio atidėjimo, ir padaręs išvadą, kad iš pateiktų epizodinių duomenų nėra galimybės nustatyti viso ieškovų turimo turto, jo sudėties ir vertės, visapusiškai ir išsamiai įvertinti ieškovų turtinę padėtį ir žyminio mokesčio mokėjimo neatidėjo, įpareigojo ieškovus sumokėti žyminį mokestį. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nenustatyta, kad dėl minėtos Klaipėdos apygardos teismo nutarties ieškovai būtų pateikę atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad ieškovai į bylą būtų pateikę naujus rašytinius įrodymus apie ieškovų tikrąją turtinę padėtį buvusią prašymo padavimo dienai, iš kurios būtų galima spręsti, kad šiuo metu jų turtinė padėtis yra sunki, tačiau ateityje gali pagerėti. Tokių objektyvių duomenų nepateikė ir su atskiruoju skundu. Todėl lieka nepaneigta pirmosios instancijos išvada dėl įrodymų nepakankamumo ieškovų tikrosios turtinės padėties įvertinimui. 

18.       Ieškovai atskirajame skunde nurodo, kad reikšdami teismui prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, iš esmės yra sumokėję žyminio mokesčio dalį, artimą pusei mokėtino žyminio mokesčio, todėl teismas turėjo daryti išvadą, kad šioje byloje buvo visos sąlygos atidėti ieškovams žyminio mokesčio mokėjimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog aplinkybė, kad ieškovai byloje yra sumokėję dalį žyminio mokesčio nesudaro pagrindo tenkinti ieškovų prašymo dėl dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, kadangi pagrindą teismui spręsti klausimą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo sudaro prie tokio prašymo pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Tačiau kaip nustatyta šios nutarties 17 punkte, tokie įrodymai į bylą nagrinėjamu atveju nebuvo pateikti.

19.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus ieškovų argumentus, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti, kad šiuo metu ieškovų turtinė padėtis yra nepalanki, tačiau ji gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį. Kaip jau minėta,  prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dieną jis turės galimybę sumokėti žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, jog ieškovai į bylą būtų pateikę įrodymus ar nurodę aplinkybes, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog yra galimybė, kad ieškovų turtinė padėtis per ilgesnį laikotarpį pagerės, todėl minėti ieškovų argumentai laikyti nepakankamais ir neteikiančiais pagrindo prašymo tenkinimui.

20.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovai naudojasi advokatės paslaugomis. Advokatė, kaip teisininkė profesionalė, turėjo žinoti, kad CPK 84 straipsnis įpareigoja prašymus dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo pagrįsti, pateikiant aktualius turtinę padėtį apibūdinančius įrodymus. Taip pat ieškovai nepateikė duomenų, kad jie turės galimybę sumokėti žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas.

21.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai nesudaro prielaidų abejoti pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumu ir teisėtumu, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis iš esmės paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

22.       Procesinis terminas ieškovams sumokėti žyminį mokestį jau yra pasibaigęs, todėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. nutarties reikalavimams įvykdyti ir žyminiam mokesčiui sumokėti ieškovams nustatytinas naujas terminas, išaiškinant, kad žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti pirmosios instancijos teismui (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 316 straipsnio 3 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a:

 

Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovams dešimties dienų terminą 2020 m. vasario 28 d. patikslinto ieškinio trūkumui pašalinti – 1 600 Eur žyminiam mokesčiui sumokėti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

Teisėja                                                      Aušra Baubienė


Paminėta tekste:
  • CPK 80 str. Žyminio mokesčio dydis
  • CPK 85 str. Ieškinio suma
  • CPK
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
  • CPK 5 str. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos
  • e2-603-943/2017
  • e2-1217-464/2018
  • CPK 84 str. Žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas
  • CPK 337 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės
  • CPK 338 str. Apeliacinio proceso normų galiojimas
  • CPK 115 str. Procesinių dokumentų ir jų priedų priėmimas ir trūkumų ištaisymas