Civilinė byla Nr. e2A-1634-775/2021

       Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00119-2019-2       

       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8;

       2.6.37; 2.6.9.2; 3.3.4.5; 3.3.1.18.2

(S)

Kauno apygardos teismas

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 25 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Izoldos Nėnienės ir Editos Šliumpienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. C. (R. C.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eA2-2855-986/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hedrema“ ieškinį atsakovui R. C. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Hedrema“ (pavadinimas pakeistas iš UAB „Presbetonis“) 2019 m. sausio 21 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. C., kuriame prašė teismo priteisti ieškovei iš atsakovo 5 566 Eur skolą, 125 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė atsakovui atliko pastato remonto darbus, todėl 2018 m. spalio 3 d. buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini). Ją ir darbų priėmimo aktą ieškovė išsiuntė atsakovui, tačiau atsakovas neatsiskaitė.

2.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 25 d. sprendimu už akių ieškovės UAB „Hedrema“ ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei iš atsakovo R. C. 5 566 Eur skolą, 78,85 Eur palūkanas, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. sausio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 522 Eur bylinėjimosi išlaidas.

3.       Atsakovas R. C. 2020 m. kovo 25 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, kuriame prašė teismo atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-5279-188/2019, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės UAB „Hedrema“ ieškinį atmesti visiškai.

4.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 5 d. nutartimi pareiškėjo R. C. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-5279-188/2019 atmetė.

5.       Atsakovas R. C. 2020 m. birželio 12 d. pateikė teismui atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarties, kuriame prašė teismo Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. nutartį panaikinti, atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-5279-188/2019 ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

6.       Kauno apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. nutartį panaikino ir perdavė atsakovo (pareiškėjo) R. C. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-5279-188/2019 pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

7.       Ieškovė UAB „Hedrema“ 2020 m. spalio 7 d. pateikė teismui paaiškinimus dėl atsakovo  R. C. prašymo atnaujinti procesą, kuriuose nurodė, kad atsakovas atvyko į (duomenys neskelbtini)  2017 m. rugsėjo mėn. ir ieškovė su atsakovu žodžiu sutarė kartu pradėti (duomenys neskelbtini) verslą. Kadangi ieškovė yra statybų įmonė, turinti reikiamą infrastruktūrą ir patirtį tokiam verslui reikalingoms patalpoms įrengti, šalys sutarė, kad ieškovės įnašas bus natūrinis,  t. y. statybos (remonto) darbai, o atsakovo įnašas bus nekilnojamasis turtas – sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini). Šalys savo ketinimų rašytiniais dokumentais neįformino. Šalys taip pat žodžiu susitarė, kad tuo atveju, jeigu atsakovas pasitrauks iš šalių jungtinės veiklos, jis privalės kompensuoti ieškovės patirtus nuostolius dėl atliktų remonto darbų jam nuosavybės teise priklausančiame pastate. Taigi, faktiškai 2017 m. lapkričio mėnesį šalys sudarė žodinę statybos rangos darbų sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atsakovui nuosavybės teise priklausančiame pastate atlikti remonto darbus, o atsakovas už juos sumokėti tuo atveju, jeigu vienašališkai nuspręs nebetęsti šalių (duomenys neskelbtini) verslo. Nors darbų iš tiesų buvo atlikta gerokai daugiau, jų į atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą ieškovė neįtraukė, nes prie jų iš dalies prisidėjo ir pats atsakovas (dažniausiai asmeniškai, savo rankų darbo jėga). Iš viso ieškovė atsakovui priklausančiame pastate atliko remonto darbų už 5 566 Eur, kaip ir buvo nurodyta teismui su 2019 m. sausio 21 d. ieškiniu teiktoje 2018 m. spalio 3 d. PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugsėjo mėnesį atsakovas žodžiu pranešė ieškovės direktoriui, kad iš jų bendros veiklos nieko nesigaus, nes viskas trunka per ilgai ir reikalauja per daug investicijų. Kadangi atsakovas nusprendė vienašališkai pasitraukti iš jungtinės šalių veiklos, ieškovė pareikalavo kompensuoti už remonto darbus, atliktus atsakovui priklausančiame pastate, tačiau atsakovas tai padaryti atsisakė. Taigi 2018 m. rugsėjo mėnesį atsakovas faktiškai vienašališkai nutraukė žodinę šalių statybos rangos darbų sutartį, o (duomenys neskelbtini) ieškovės lėšomis iš dalies paruoštas pastatas po atsakovo pasitraukimo iš jungtinės veiklos visiškai atiteko atsakovui, nors ieškovė buvo reikšmingai prisidėjusi prie atsakovui priklausančio nekilnojamojo daikto pagerinimo.

8.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 8 d. nutartimi atsakovo R. C. prašymą tenkino, procesą atnaujino dėl aiškios teisės normos (proceso) taikymo klaidos.

9.       Atsakovas R. C. 2020 m. spalio 21 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė teismo ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas ir neįrodytas. Atsakovas su ieškove jokių sutarčių nepasirašė. Nurodė, kad jungtinės veiklos sutartis turi būti rašytinė, o sutarties formos reikalavimų nesilaikymas daro ją negaliojančią. Be to, šalys nebuvo sudariusios ir statybos rangos sutarties.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 22 d. nutartimi atsakovo R. C. prašymą dėl 2019 m. vasario 25 d. teismo sprendimo už akių panaikinimo atmetė, priteisė iš atsakovo ieškovei UAB „Hedrema“ 605,00 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, panaikino 2020 m. gegužės 4 d. teismo nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – visų vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymą.

11.       Teismas iš kartu su ieškiniu pateikto VĮ Registrų centro duomenų banko išrašo nustatė, kad atsakovas nuo 2017 m. lapkričio 17 d. yra pastato, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Šalys buvo sutarusios, kad jos vykdys bendrą veiklą, (duomenys neskelbtini). Pagal šį susitarimą, atsakovas turėjo į bendrą veiklą įnešti patalpas ir iš dalies finansuoti darbus, o ieškovė turėjo atlikti darbus, kad pastatas būtų pritaikytas būsimai jungtinei veiklai. Tarp šalių buvo susitarimas dėl bendros veikos vykdymo, dėl ko šalys turėjo įnešti ne tik pastatą, bet ir darbus bei pinigines lėšas. Taigi šalys buvo susitarusios, jog ateityje, paruošus pastatą būsimai veiklai (įnašai, pastatas, darbas ir pinigai), (duomenys neskelbtini) ir iš to gaus pelną (tai patvirtina ir liudytojo M. V. parodymai, kuris taip pat patvirtino, kad atsakovas buvo „užsidegęs“ (duomenys neskelbtini) verslu). Tai, kad tarp šalių šis susitarimas buvo pradėtas vykdyti (prasidėjo bendri pastato pritaikymo aptartam verslui vystyti darbai), ginčo nekilo.

12.       Teismas nurodė, jog teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad šalys turėjo bendrą tikslą – kooperuodamos turimą turtą, pinigines lėšas, taip pat darbą ir žinias, bendrai veikti (pritaikyti patalpas ir vystyti bendrą (duomenys neskelbtini) verslą). Jungtinės veikos (partnerystės) sutartis yra konsensualinė, t. y. ji laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys susitaria dėl esminių sąlygų, todėl toks šalių susitarimas neabejotinai atitiktų jungtinės veiklos teisinių santykių apibrėžimą. Tačiau šis susitarimas taip pat turėjo būti išreikštas įstatymo reikalaujama forma. Kadangi šalys rašytinio susitarimo nesudarė, todėl teismas nurodė, jog neturi pagrindo pripažinti, kad tarp šalių susiklostė jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai. Teismas nurodė, kad asmenys turi teisę sudaryti bet kokius įstatymo nedraudžiamus susitarimus, o laisvai sudarydami sutartis bei savo nuožiūra nusistatydami tarpusavio teises bei pareigas jie sukuria, pakeičia arba nutraukia civilinius teisinius santykius, savo valia įgyja atitinkamas teises ir pareigas. Asmenys laisvi pasirinkti ir sudaryti labiausiai jų interesus atitinkančio turinio ir formos susitarimus (sandorius), kurie jiems tampa privalomi ir vykdytini tol, kol šie susitarimai nebus pakeisti ar pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais. Todėl teismas nurodė, jog šalių susitarimas yra galiojantis, tačiau teismas negali jo kvalifikuoti kaip patvirtinančio jungtinės veiklos (partnerystės) teisinius santykius.

13.       Pasisakydamas dėl ieškovės prašymo šalių santykius kvalifikuoti kaip rangos teisinius santykius, kuriam neprieštaravo ir atsakovas, teigdamas, kad tarp šalių galimai susiklostė tiek rangos, tiek atlygintinų paslaugų teikimo santykiai, teismas nurodė, kad tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius nėra pagrindo pripažinti atlygintinų paslaugų teikimo (tarpininkavimo) santykiais, kadangi tarp šalių sudarytas žodinis susitarimas nėra susijęs su ieškovės įpareigojimu atsakovui suteikti nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu. Šalys siekė bendru jų indėliu pritaikyti patalpas (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad ieškovė su atsakove niekada nesitarė jai perduoti atlikto darbo rezultato, o ieškovė jo priimti, todėl tarp šalių susiklostę teisniai santykiai negali būti kvalifikuojami ir kaip rangos teisiniai santykiai.

14.       Teismas nurodė, kad, jo vertinimu, egzistuoja visos atsakovo nepagrįsto praturtėjimo sąlygos. Tai, kad vykdydama šalių žodinį susitarimą ieškovė, įskaitant ir atsakovą, remontavo atsakovo pastatą, ginčo nekilo. Atsakovas teigė, kad jis yra perdavęs ieškovei 5 500 Eur sumą grynaisiais pinigais ir 1 500 Eur pavedimu. Aplinkybes, susijusias su pinigų perdavimu ieškovei, teismas laikė neįrodytomis, kadangi atsakovas nepateikė sąskaitos išrašo, patvirtinančio, jog iš jo įmonės ieškovei būtų pervesta 1 500 Eur suma, o 5 500 Eur sumos perdavimo fakto niekas, išskyrus paties atsakovo paaiškinimus, nepatvirtina. Teismas nurodė, jog atsakovui teigiant, kad jis ieškovei už atliktus darbus yra sumokėjęs 7 000 Eur sumą (5 500 Eur + 1 500 Eur), t. y. su ja yra visiškai atsiskaitęs (ieškovė reikalauja priteisti 5 566 Eur skolą), tačiau neįrodžius pinigų perdavimo ieškovei fakto, vien tai yra savarankiškas pagrindas spręsti, kad ieškovės reikalavimas dėl 5 566  Eur sumos priteisimo yra pagrįstas. Teismas nurodė, kad liudytoju apklaustas M. V. patvirtino, jog darbai, atlikti atsakovui priklausančiose patalpose, kurie nurodyti atliktų darbų perdavimo priėmimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) (2021 m. sausio 4 d. priedas), buvo atlikti ieškovės, taip pat ir atsakovo pagalba. Jis patvirtino, kad už medžiagas objekte mokėta ieškovės pinigais, objekte buvo statyti langai, durys, vartai, saulės panelės, vykdyti griovimo darbai, kad ieškant medžiagų buvo skambinama ir derinama. Patvirtino, kad buvo naudojami ieškovės įrankiai, transportas (įskaitant priekabą) ir medžiagos, nurodytos medžiagų nurašymo akte (2021 m. sausio 4 d. priedas). Nei ieškovės į bylą teiktos sąskaitos faktūros (2021 m. sausio 4 d. priedas), nei atsakovo atsikirtimai, kad iš dalies nesutampa šių sąskaitų faktūrų ir atliktų darbų laikotarpiai, nėra reikšmingi klausimo išsprendimui – ieškovė reikalauja atsiskaityti už atliktus darbus, nurodytus atliktų darbų perdavimo–priėmimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurių paaiškinta 2020 m. spalio 6 d. rašytiniuose paaiškinimuose (dokumento registracijos Nr. DOK-117321), o ne už pirktas medžiagas pagal į bylą teiktas sąskaitas faktūras. Liudytojas M. V. patvirtino, kad objekte buvo naudojamos medžiagų nurašymo akte (2021 m. sausio 4 d. priedas) nurodytos medžiagos, o atsakovas šių aplinkybių nepaneigė (sutiko, kad ieškovė atliko darbų akto 1–5 pozicijose nurodytus darbus, taip pat kad buvo pastatytas pečius, neįrodinėjo, kad savo lėšomis būtų mokėjęs už medžiagas, reikalingas nurodytiems darbams atlikti). Atsakovo išlaidas, susijusias su priekabos nuoma, patvirtina liudytojo M. V. parodymai ir pateiktos PVM sąskaitos faktūros (tas pats 2021 m. sausio 4 d. priedas). Darbus, susijusius su saulės modulių karkaso montavimu, patvirtina tiek liudytojo G. T. parodymai (parodė, kad kai jis lankėsi objekte lyg du saulės moduliai buvo), tiek ir M. V. parodymai (parodė, kad saulės elementus montavo P. su atsakovu, dalyvavo ir jis). Teismas nurodė, kad tai, jog vėliau buvo atlikti papildomi saulės modulių montavimo darbai, nepaneigia ieškovės atliktų saulės modulių karkaso konstravimo ir montavimo darbų. Šiukšlių valymo faktą patalpose patvirtina liudytojo M. V. parodymai. Teismas nurodė, jog atsakovas neneigė aplinkybių, kad objekte dirbęs atsakovo darbuotojas (patvirtino, kad objekte pagalbiniais darbuotojais dirbo (duomenys neskelbtini)) naudojo ieškovės transporto priemonę, tai, kad objekte buvo naudojami ieškovės darbo įrankiai. Atsakovui neneigiant aplinkybių, kad objekte darbai dirbti kartu (t. y. juos atliko ir ieškovė), teismas laikė, jog akivaizdu, kad ji patyrė išlaidų, susijusių su apmokėjimu už atliktą darbą (priėmimo–perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini)). Be to, teismas nurodė, kad ieškovei atlikus pastato remonto darbus pagrįsta, jog jai turi būti atlygintos medžiagų, kuriomis atlikti pagerinimai, paieškos, jų supirkimo ir atvežimo į objektą, taip pat konsultavimo ir lydėjimo, perkant medžiagas, išlaidos. Atsakovas nurodė, kad atliktų darbų perdavimo–priėmimo akte nurodytos pozicijos Nr. 12, 13 ir 18 yra iš esmės dėl to paties, o konsultavimo, paieškos paslaugos dubliuojasi, kas iš esmės patvirtina, kad tokius darbus ieškovė atliko. Teismas pažymėjo, kad su atsakovo pastato remonto darbais susijusios ir prašomos priteisti išlaidos nėra aiškiai per didelės, teismo vertinimu, yra proporcingos atliktų darbų apimčiai ir laikui. Taip pat teismas nurodė, kad atsakovui neneigiant aplinkybių, susijusių su ieškovės darbuotojo lydėjimu į (duomenys neskelbtini) (du kartus, ginčo, kad kelionių metu buvo rodomi panašūs objektai (duomenys neskelbtini) nekilo, t. y. kelionės išlaidos yra susijusios su šalių bendra jungtine veikla (pastato pritaikymo (duomenys neskelbtini))) bei nesant jokių įrodymų, kad ieškovei už tai yra sumokėta (atsakovas nurodė, kad sumokėjo grynaisiais pinigais, tačiau nepateikė nurodomas aplinkybes patvirtinančių įrodymų)), akto 15 punkte nurodytos išlaidos vertintinos kaip atsakovo patirti nuostoliai ir laikytinos pagrįstomis. Teismas nurodė, jog aplinkybė, kad atliktų darbų akte nurodyti darbai yra išskaidyti į smulkesnes pozicijas (pvz. langų/vartų/durų pastatymas, medžiagų paieška, jų pirkimas ir suvežimas į objektą, taip pat įrankių nuoma), neleidžia spręsti, kad šios išlaidos objektyviai nepagrįstos – priešingai, jos detalizuoja atliktus darbus ir jų mastą. Teismas pažymėjo, kad atsakovo pozicija bylos nagrinėjimo metu nebuvo nuosekli: savo prašyme dėl proceso atnaujinimo atsakovas nurodė, kad realiai jokie darbai nebuvo atlikti ir perduoti (2020 m. kovo 23 d. prašymo 27 punktas) ir tik bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad ieškovė atliko tam tikrus darbus (tačiau nurodė, kad už juos yra sumokėjęs). Teismas nurodė, jog atsakovas neneigė, kad pastatą jis yra išnuomojęs (tai patvirtino ir liudytoja J. D.). Todėl, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, bei tai, kad ieškovė kitais gynybos būdais negali apginti savo pažeistų teisių, teismas nusprendė, kad egzistuojant visoms nepagrįsto praturtėjimo prielaidoms, ieškovė turi teisę į nuostolių atlyginimą. Atsakovui praleidus terminą įvykdyti piniginę prievolę (per 7 dienas sumokėti ieškovei 5 566 Eur sumą pagal 2018 m. spalio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą, kuri atsakovui buvo išsiųsta paštu vieninteliu atsakovei žinomu adresu (ieškinio priedas Nr. 3)), ieškovei pagrįstai priteistos 5 procentų palūkanos nuo 2018 m. spalio 11 d. (nepagrįsto praturtėjimo dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nurodė, kad ieškovės ieškinys, nors ir bylą išnagrinėjusiam teismui netinkamai nurodžius tarp šalių egzistavusių santykių teisinį kvalifikavimą (nes buvo atliktas tik ieškinį pateikusios šalies pateiktų įrodymų vertinimas), pagrįstai buvo tenkintas visiškai. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad atsakovo prašymas dėl 2019 m. vasario 25 d. teismo sprendimo už akių panaikinimo, atmestinas.

15.       Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų teismas nurodė, kad šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, iš kitos šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Teismas nustatė, kad ieškovė,  kreipdamasi į teismą su ieškiniu, patyrė išlaidas žyminiam mokesčiui ir advokato pagalbos išlaidoms apmokėti. Teismas nurodė, kad prašymą dėl teismo sprendimo panaikinimo atmetus, 2019 m. vasario 25 d. teismo sprendimas už akių yra vykdytinas dokumentas ir dėl šiame proceso etape priteistų išlaidų, jų atlyginimo klausimui jau esant išspręstam, nespręstina. Teismas nustatė, kad ieškovė procese dėl bylos atnaujinimo patyrė 605 Eur išlaidas, susijusias su advokato pagalbos apmokėjimu (2021 m. birželio 7 d. dokumentas reg. Nr. DOK-73721). Teismas nurodė, kad atsakovo prašymo netenkinus, iš atsakovo ieškovei priteistinos 605 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

16.       Pasisakydamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas nurodė, kad 2020 m. gegužės 4 d. teismo nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – visų vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymas, iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. eA2-10019-347/2020, panaikintina.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

17.       Apeliaciniu skundu atsakovas R. C. prašo teismo Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba klausimą išspręsti iš esmės – Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. vasario 25 d. teismo sprendimą už akių panaikinti, o ieškovės UAB „Hedrema“ ieškinį atmesti visiškai. Taip pat atsakovas prašo teismo prie bylos medžiagos prijungti naują rašytinį įrodymą – mokėjimą M. V. – ir vertinti jį kartu su kitais rašytiniais įrodymais, kadangi toks įrodymas buvo surastas tik po teismo sprendimo priėmimo, jis turi svarbią reikšmę sprendžiant tarp šalių kilusį teisinį ginčą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nevisapusiškai išnagrinėjo civilinę bylą, neatskleidė jos esmės, netinkamai kvalifikavo teisinius santykius, skundžiamoje nutartyje nurodė sumas, kurias nepagrįstai iš atsakovo priteisė kaip be pagrindo įgytą turtą, netinkamai įvertino ieškovės pateiktus įrodymus dėl jos atliktų darbų ir patirtų išlaidų.

1.2.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir nepagrįstai ieškovės prašomas sumas priteisė kaip atsakovo nepagrįstą praturtėjimą. Nors ieškinys buvo grindžiamas netinkamu žodinės rangos sutarties vykdymu, tačiau pati ieškovė aiškiai deklaravo, jog tikrieji šalių susitarimai buvo vykdyti bendrą jungtinę veiklą – (duomenys neskelbtini) – ir kad buvo sutarta dėl šalių turtinių įnašų į bendrą jungtinę veiklą - atsakovas į jungtinę veiklą turėjo įnešti įsigytą pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovė turėjo prisidėti darbais, rekonstruodama šį pastatą ir pritaikydama jį (duomenys neskelbtini) (ieškovės 2020 m. spalio 6 d. rašytinių paaiškinimų 1.3 punktas). Tą ieškovė patvirtino ir pirmojo teismo posėdžio metu (33:40 val.), nurodydama, kad jei būtų vykdoma bendra veikla, darbai būtų įskaityti kaip investicija. Tokius ketinimus aiškiai patvirtina ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės – ieškovės bendras darbas su atsakovu remontuojant pastatą, vykimas į (duomenys neskelbtini) apžiūrėti panašių objektų, jokių susitarimų, būdingų rangos teisiniams santykiams nebuvimas (pvz. susitarimo dėl atliktinų darbų apimties, kainų, darbų atlikimo terminų ir pan.), tokius šalių ketinimus patvirtino ir byloje apklausti liudytojai M. V., G. T.. Kad šalys turėjo tokį bendrą tikslą, nustatė ir pirmosios instancijos teismas, tačiau jungtinės veiklos teisiniais santykiais jų nekvalifikavo remdamasis tik tuo, jog šalių susitarimas nebuvo įformintas raštu. Priešingai pirmosios instancijos teismo išvadai, tai, kad šalys nesilaikė įstatymo nustatytos formos, nekeičia susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikacijos, o yra pagrindas taikyti tokio sandorio negaliojimo teisines pasekmes. Taip yra nurodoma ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018, taigi įstatymo nustatytos jungtinės veiklos sutarčiai formos nesilaikymas tokią sutartį daro negaliojančią visa apimtimi, tokia sutartis pagal įstatymą yra niekinė, todėl negali būti patvirtinta. Konstatavus sandorio negaliojimą, turi būti sprendžiama dėl restitucijos tarp šalių taikymo. Tai reiškia, kad teismas privalėjo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius kvalifikuoti ne kaip nepagrįstą praturtėjimą, o kaip bendrosios jungtinės veiklos teisinius santykius ir spręsti dėl restitucijos tarp šalių taikymo.

1.3.                      Pirmosios instancijos teismas kaip nepagrįstą atsakovo praturtėjimą priteisė visą ieškovės prašytą 5 566 Eur sumą už ieškovės nurodomus atliktus darbus, ši suma priteista remiantis išimtinai tik pačios ieškovės nurodytomis darbų kainomis ir darbų kiekiais. Apelianto vertinimu, teismas netinkamai ištyrė byloje surinktus įrodymus dėl ieškovės atliktų darbų kiekio ir kainų, kurių ieškovė tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė. Kadangi ieškovė yra juridinis asmuo, tai esminė dalis jos tariamai patirtų išlaidų turėjo atsispindėti įmonės buhalterinėje apskaitoje, pvz., generatoriaus nuoma (360 Eur, 2020 m. spalio 6 d. rašytinių paaiškinimų lentelės 9 punktas), gręžtuvo (drėlės) nuoma (140 Eur, 10 punktas), perforatoriaus nuoma (75 Eur, 11 punktas), kelionė į (duomenys neskelbtini) (300 Eur, 15 punktas), pagalbinis samdytas darbuotojas (900 Eur, 16 punktas). Teismas šias išlaidas (1 775 Eur) priteisė nepaisydamas to, jog tokių išlaidų buvimo ieškovė neįrodė ir nepagrindė buhalteriniais dokumentais, nors jei būtų patyrusi, neabejotinai turėtų įrodymus dėl pagalbinio darbuotojo samdymo, įrankių nuomos ar kelionės išlaidų. Likusioje dalyje atliktų darbų įkainius (langų, durų pastatymas, šiukšlių išvežimas, šildymo krosnelės (pečiaus) pastatymas ir kt.) ieškovė grindė ne sutartinėmis ar rinkos kainomis, o savo vienašališkai nurodytais įkainiais. Nors teismui dėl to parengiamojoje bylos stadijoje kilo abejonių, bet ieškovė pateikė tik vieną paaiškinimą – kad tai ir taip maži įkainiai, o nutartyje tokie įkainiai niekaip nepagrindžiami. Kelia pagrįstas abejones tai, kad teismas priteisė ir darbų kainas (pvz. langų, durų, garažo vartų pastatymas) ir įrankių nuomą ir medžiagų paiešką ar konsultavimą perkant medžiagas, nors medžiagų paieška, įrankių nuoma (jei jų reikia) ir patys darbai turėtų sudaryti vieną bendrą darbų įkainį. Remiantis tokia ieškovės logika, vienus ir tuos pačius darbus galima dirbtinai skaidyti siekiant nepagrįstos naudos. Byloje ieškovė nepagrindė, kad jos nurodomi įkainiai atitiko tuo metu buvusius rinkoje įkainius. Darbų, įrankių nuomos, automobilio nuomos kiekius (išskyrus pastatytų langų ir durų) ieškovė taip pat nurodė savo nuožiūra, o ne pagrindė įrodymais, todėl neaišku, kuo remdamasis teismas nusprendė, kad pvz. generatorius buvo nuomojamas 12 darbo dienų, medžiagos perkamos ir vežamos į objektą 50 val., pagalbinis darbuotojas dirbo 15 darbo dienų ir panašiai. Teismas priteisė priekabos išlaidas nepaisydamas to, kad ieškovė neįrodė, jog kokia nors jos nuomota automobilio priekaba buvo naudojama darbams atlikti. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų PVM sąskaitų faktūrų, kuriomis ieškovė grindė medžiagų ir paslaugų įsigijimą, priekaba buvo nuomojama: 2017 m. gruodžio 15 d. (20 Eur), 2018 m. vasario 2 d. (20 Eur), 2018 m. vasario 23 d. (11 Eur), 2018 m. balandžio 4 d. (12 Eur), 2018 m. balandžio 17 d. (15 Eur), 2018 m. gegužės 18 d. (14 Eur), bet nurodytomis datomis jokios medžiagos, kurios galėtų būti vežamos į objektą nebuvo perkamos, kas rodo, kad ieškovė neįrodė, kad priekaba buvo naudojama byloje nurodomų darbų atlikimui. 2020 m. spalio 6 d. rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė detalizavo (lentelės 14 punktas), kad nuomojama buvo 4 kartus po 15 Eur, bet pateikta sąskaitų faktūrų bendrai 92 Eur sumai, iš kurių tik viena 15 Eur sumai (2018 m. balandžio 17 d.). Teismas priteisė automobilio nuomą (ieškovės paaiškinimų lentelės 8 punktas), nors pati ieškovė pripažįsta, kad automobilį buvo suteikusi ne atsakovui, o jo atsivežtam darbuotojui. Įrodymų, kad su atsakovu buvo susitarimas dėl atlygintinio automobilio naudojimo, taip pat, kad automobilis buvo naudojamas ir naudojamas būtent tiek laiko, kiek nurodo ieškovė, nepateikta. Nors teismo apklaustas liudytojas G. T. patvirtino, kad saulės modulių karkasą sumontavo atsakovas, bet teismas visą jų montavimo kainą taip pat priteisė iš atsakovo ir nutartyje nepasisakė, kodėl kritiškai vertina šio liudytojo parodymus, nors jie paneigia ieškovės teiginius. Teismas nemotyvavo, kuo pasireiškė atsakovo nepagrįstas praturtėjimas iš to, kad ieškovė kelis sykius vyko į (duomenys neskelbtini) apžiūrėti panašių objektų. Tokia išvyka buvo išimtinai ieškovės iniciatyva ir išimtinai jai naudinga, nes ji ketino užsiimti bendra veikla su atsakovu, t. y. siekė suprasti tokio verslo specifiką. Tad neaišku, kokiu pagrindu atsakovas tokias išlaidas turėtų kompensuoti. M. V., apklausiamas teismo posėdžio metu, pripažino, kad buvo ieškovės darbuotojas bei akcininkas ir taip pat dalyvavo atliekant darbus. Jau po teismo sprendimo priėmimo atsakovas surado vieną atliktą mokėjimą šiam asmeniui 2018 m. birželio 11 d. bendrai 1 805,65 USD (nuorašas pridedamas), šis mokėjimas yra atliktas kaip tik tuo metu, kai tarp šalių buvo vykdoma jungtinės veiklos sutartis, kas paneigia kategoriškus ieškovės teiginius, jog atsakovas nieko jai nėra mokėjęs.

18.       Ieškovė UAB „Hedrema“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo apelianto apeliacinį skundą palikti nenagrinėtą ir apeliacinį procesą nutraukti arba skundą atmesti, priteisti iš atsakovo 544,50 Eur ieškovės patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinėje instancijoje (už atsiliepimo į skundą surašymą). Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.                      Ieškovė nesutinka su apeliaciniu skundu, nes atsakovas praleido terminą skundui paduoti. Teisinis reglamentavimas vienareikšmiškai nustato, kad dėl nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti procesą, gali būti duodamas ne apeliacinis skundas, o atskirasis skundas. Kadangi dokumento pavadinimas neturi įtakos reiškiant reikalavimus ir prašymus, laikytina, kad atsakovas teismui pateikė atskirąjį skundą dėl teismo nutarties. Nagrinėjant klausimą dėl proceso atnaujinimo, atsakovas yra atstovaujamas profesionalių teisininkų, kurie teisės normas privalo žinoti. Atsakovas praleido 7 dienų terminą atskirajam skundui paduoti, nenurodo termino praleidimo priežasčių ir neprašo jo atnaujinti, todėl atskirasis skundas paliktinas nenagrinėtas ir apeliacinis procesas nutrauktinas.

2.2.                      Ieškovė nesutinka ir su atsakovo apeliacinio skundo motyvais. Iš esmės atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovas nepagrįstai praturtėjo gaudamas darbų rezultatą, už kurį nesumokėjo. Nepagrįstas apelianto apeliacinio skundo motyvas, kad teismas privalėjo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius kvalifikuoti ne kaip nepagrįstą praturtėjimą, o kaip bendrosios jungtinės veiklos teisinius santykius ir spręsti dėl restitucijos tarp šalių taikymo. Byloje nėra ginčo, kad šalys žodžiu susitarė vykdyti bendrą veiklą – (duomenys neskelbtini). Šiai veiklai vykdyti šalims reikėjo pastato, kurį nuosavybės teise turi atsakovas ir kurį atsakovas žadėjo į jungtinę veiklą įnešti kaip įnašą. Žodžiu sutarus dėl jungtinės veiklos – (duomenys neskelbtini), reikėjo atsakovui priklausantį pastatą pritaikyti veiklai ir ieškovė pastatė 21 langą, pagamino ir pastato 2 vartus, 2 duris, išvalė šiukšles ir sumontavo saulės panelių karkasą, jungtinės veiklos įgyvendinimui vyko į (duomenys neskelbtini). Atsakovui persigalvojus dėl jungtinės veiklos bei pastatą išnuomojus kitiems asmenims, jungtinės veiklos sutartis taip ir nebuvo pasirašyta, t. y. tarp šalių liko tik žodinis nerealizuotas susitarimas, kuris yra niekinis, nes sudarytas nesilaikant įstatyme nustatytos formos. Nors apeliantas skunde teisingai nurodo teismų praktiką, tačiau ją interpretuoja neteisingai. Įstatymo nustatytos jungtinės veiklos sutarčiai formos nesilaikymas tokią sutartį daro negaliojančia visa apimtimi, tokia sutartis pagal įstatymą yra niekinė, todėl negali būti patvirtinta. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nekonstatavo sandorio negaliojimo, todėl neturėjo spręsti dėl restitucijos tarp šalių taikymo (apeliacinio skundo 12 punktas). Teismas nutartyje nurodė, kad šalių susitarimas yra galiojantis, tačiau jo teismas negali kvalifikuoti kaip patvirtinančio jungtinės veiklos (partnerystės) teisinius santykius. Teismo sprendimas yra būtinas tik norint pripažinti sandorį negaliojančiu, o niekinio sandorio pasekmių taikymo šioje byloje nereiškė nė viena šalis.

2.3.                      Apeliaciniu skundu atsakovas iš esmės reiškia naujus reikalavimus dėl santykių vertinimo – prašo taikyti niekinio sandorio pasekmes, kurių nereiškė pirmosios instancijos teisme. Apeliaciniame skunde nurodoma (13 punktas), kad jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Akivaizdu, kad apeliantas siekia, jog teismas sprendimu prieš tai įteisintų niekinį sandorį, vėliau jį pripažintų niekiniu ir taikytų restituciją, nors nebuvo reikalavimo taikyti niekinio sandorio pasekmes.

2.4.                      Byloje nekilo ginčo dėl reikalavimo sumos, nes atsakovas byloje įrodinėjo, kad ieškovei ją yra sumokėjęs, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė visą ieškovės prašytą 5 566 Eur sumą už ieškovės nurodomus atliktus darbus. Apeliaciniu skundu įrodinėjamos iš esmės skirtingos aplinkybės, kurios nebuvo įrodinėjimo objektu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismui. Byloje nekilo klausimų dėl ieškovės buhalterinės apskaitos ir papildomų įrodymų išreikalavimo ar būtinumo. Byloje nekilo ir ginčas dėl atliktų darbų fakto. Atsakovas neginčijo atliktų darbų akto, o teisme atsakovas nurodė, kad akto ginčyti net negalėjo, nes apie jį nežinojo. Atliktų darbų akte 1–5 pozicijas pripažino. Bylą nagrinėjant teisme atsakovo atstovas negalėjo paneigti ieškovės pozicijos, kad pastarasis privalo kompensuoti ieškovei ir pastarosios turto naudojimą atsakovo naudai, kurį ieškovė įvardijo kaip savo turto, naudoto tiek atliekant darbus, tiek atsivežant reikiamas medžiagas, nuomą atsakovui, atsakovas nepaneigė ieškovės į bylą pateiktų išlaidų dokumentų.

2.5.                      Apeliantas skunde iškraipo liudytojo G. T. parodymus, nes pastarasis teismui parodė, kad jis atsakovui nupirko saulės kolektorius, jo nuomone, atsakovas sumontavo karkasus kolektoriams. Nors atsakovo atstovas teisme įrodinėjo, kad karkasą sumontavo ne atsakovas, o atsakovas su liudytoju G. T. bei jo sūnumi. Liudytojas G. T. nepatvirtino tokių atsakovo atstovo paaiškinimų, nenurodė, kad matė atsakovą montuojant karkasą, tik išreiškė savo manymą, kad karkasą sumontavo atsakovas.

2.6.                      Apeliantas su apeliaciniu skundu pateikė 1 805,65 USD mokėjimo pavedimą, kurį 2018 m. birželio 11 d. atliko M. V.. Apeliantas nenurodo, kodėl šio įrodymo jis nepateikė anksčiau, tačiau akivaizdu, kad jį atsakovas galėjo turėti ir turėjo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl įrodymo prašo nepriimti. Nurodo, kad jeigu teismas mokėjimo nurodymą priims, tai turėtų atsižvelgti į tai, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovas ir M. V. yra seni pažįstami, kad yra turėję verslo ryšių dar iki atsakovas susipažino su ieškovės direktoriumi. Būtent M. V. supažindino atsakovą su ieškovės direktoriumi. Mokėjimo nurodyme jo paskirtis nenurodoma, tačiau sulyginus atsakovo atstovo teisme išdėstytą poziciją su tuo, kad nieko nedirbusiam M. V. buvo sumokėta 1 805,65 USD, akivaizdu, kad apelianto pozicija yra dviprasmiška ir nepatvirtina, jog nurodytas mokėjimas M. V. buvo atliktas už ieškovės atliktus darbus. Net apeliaciniame skunde teiginys už ieškovės atliktus darbus ir teiginys atsakovas surado vieną atliktą mokėjimą šiam asmeniui, nesusieti jokia logine grandine ir kitais apeliacinio skundo motyvais. Byloje apklausiant liudytoju M. V. atsakovas net neuždavė liudytojui klausimo, už ką pastarasis yra gavęs iš atsakovo pinigus. Net procesiniuose dokumentuose atsakovas nenurodė, kad liudytojui mokėti pinigai yra kažkaip susiję su bylos šalių susitarimais ar santykiais.

2.7.                      Apeliacinio skundo turinys yra itin dviprasmiškas, apeliantas nurodo tris viena kitai prieštaraujančias versijas, apelianto nauda nelaikytina nepagrįstu praturtėjimu, nes nesudaryta jokia sutartis, apeliantas iš ieškovės negavo nieko už ką turėtų sumokėti, apeliantas yra visiškai atsiskaitęs už ieškovės atliktus darbus. Toks nenuoseklus apelianto prisitaikymas prie kiekvieno pavienio įrodymo ir pagal kiekvieną atskirą įrodymą skirtingų izoliuotų versijų kėlimas, nevertinant įrodymų viseto, yra akivaizdžiai nepagrįstas siekis išvengti atsiskaitymo su ieškove už gautą naudą, kai ieškovė savo lėšomis atsakovo pastatą pritaikė veiklai, o atsakovas pastatą išnuomojo kitiems asmenims.

2.8.                      Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, įvertino ne tik kiekvieną įrodymą, tačiau ir jų visumą, priėmė teisėtą nutartį, o apeliantas skunde aprašo, jo nuomone, netinkamai įvertintus įrodymus izoliuotai nuo bylos medžiagos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

20.       Apeliacijos objektas yra patikrinimas, ar bylos procesą atnaujinęs pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo ieškinio pagrindu nurodytus teisinius santykius ir paliko galioti teismo sprendimą, kuriuo teismas buvo priteisęs iš atsakovo visą ieškovės prašytą sumą už atliktus darbus kaip nepagrįstą praturtėjimą.

21.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog remiantis CPK 371 straipsniu, teismas, išnagrinėjęs bylą, kurioje atnaujintas procesas, turi teisę prašymą dėl teismo sprendimo pakeitimo arba panaikinimo atmesti. Numatytu atveju priimama teismo nutartis, kuri, remiantis CPK 335 straipsniu, gali būti skundžiama per 7 dienas. Nagrinėjamoje byloje atsakovas pateikė apeliacinį skundą, praleidęs 7 dienų terminą, tačiau pirmosios instancijos teismas rezoliucija šį skundą priėmė. Pažymėtina, kad atnaujindamas praleistą procesinį terminą teismas neprivalo nurodyti jokių tokio sprendimo motyvų, klausimas išsprendžiamas rezoliucija (CPK 78 straipsnio 5 dalis), kuri nėra skundžiama. Toks teisinis reglamentavimas lemia, kad pirmosios instancijos teismas gavęs praleidus terminą pateiktą skundą ir jį priėmęs, nors to tiesiogiai ir nenurodydamas, išsprendė ir termino skundui pateikti atnaujinimo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

22.        Atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – 2018 m. birželio 11 d. atsakovo atliktą 1 805,65 USD mokėjimo pavedimą M. V..

23.       Vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tai reiškia, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos įstatyme. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apelianto teikiamas įrodymas egzistavo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir atsakovas (jo atstovas) turėjo objektyvią galimybę šį įrodymą pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina ir tai, jog mokėjimo pavedime nėra nurodyta mokėjimo paskirtis, pinigai mokėti fiziniam asmeniui, o ne įmonei, todėl jis nepatvirtina bylai reikšmingų aplinkybių. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija atsisako priimti apelianto pateiktą naują rašytinį įrodymą ir jo nevertina. 

Dėl teisinių santykių kvalifikavimo

24.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai byloje susiklosčiusius teisinius santykius kvalifikavo kaip nepagrįstą praturtėjimą. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu sutinka.

25.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-1075/2017).

26.       Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-611/2016).

27.       Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2017 m. lapkričio mėnesį šalys sudarė žodinę jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią sutarė vykdyti bendrą veiklą – veisti žuvis. Pagal šį susitarimą, atsakovas turėjo į bendrą veiklą įnešti patalpas ir iš dalies finansuoti darbus, o ieškovė turėjo atlikti darbus, kad pastatas būtų pritaikytas būsimai jungtinei veiklai. Taigi šalys buvo susitarusios, jog ateityje, paruošus pastatą būsimai veiklai (įnašai pastatas, darbas ir pinigai), (duomenys neskelbtini) ir iš to gaus pelną. Susitarimą šalys pradėjo vykdyti (prasidėjo bendri pastato pritaikymo aptartam verslui vystyti darbai), tačiau 2018 m. gegužės mėnesį minėtas susitarimo vykdymas buvo nutrauktas. Nors šalys nebuvo sudarę rašytinės jungtinės veiklos sutarties, tačiau abi pripažįsta, kad tokį susitarimą buvo sudarę ir jis buvo pradėtas vykdyti. Teisėjų kolegija pritaria apeliantui ir nusprendžia, kad nustačius, jog tarp šalių buvo susiklostę jungtinės veiklos teisiniai santykiai, pirmosios instancijos teismas, turėjo taikyti ne nepagrįsto praturtėjimo institutą, o jungtinės veiklos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.

28.       CK

29.       Taigi, šalys įnešdamos savo turtą (pastatą, pinigines lėšas ir darbą) sudarė susitarimą dėl bendros veiklos rezultato ateityje – ketino pritaikyti pastatą (duomenys neskelbtini) ir gauti iš to pelną, ką pagrįstai skundžiamame sprendime nustatė pirmosios instancijos teismas. Kaip matyti iš bylos medžiagos bei šalių paaiškinimų, rezultatas nebuvo pasiektas – statinys nebuvo iki galo pritaikytas verslui vykdyti. Šalims susipykus, jungtinė veikla nebegalėjo būti tęsiama. Atsižvelgiant į tai, kad šalių siektas rezultatas nebuvo pasiektas, o atsakovui priklausančiame pastate, ruošiant jį verslui, ieškovas atliko dalį remonto darbų, darytina išvada, jog nutrūkus jungtinės veikos sutarčiai, kiekviena šalis turi atgauti tai, ką faktiškai įnešė į bendrą veiklą (CK 6.970 straipsnis). Pažymėtina, kad atsakovė savo pastatą jau atsiėmė ir išnuomojo tretiesiems asmenims, todėl teismas sprendžia, jog ieškovė taip pat turi teisę susigrąžinti savo turtinį įnašą, paskaičiuotą pagal turėtas faktines atliktų atsakovo pastato remonto (pagerinimo) darbų išlaidas, įvertintas pinigine išraiška.

      Dėl 5 566 Eur sumos priteisimo

30.       Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad 5 566 Eur suma priteista, remiantis išimtinai tik ieškovės nurodytomis darbų kainomis ir kiekiais. Ieškovė nepagrindė jų tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis, o teismas netinkamai pateiktus įrodymus ištyrė ir įvertino.

31.       Teisėjų kolegija nustatė, kad byloje yra pateiktas 2021 m. vasario 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas su ginčo pastato nuotraukomis, iš kurių matyti, jog pastate yra sudėti langai, įrengti garažo vartai, sudėtos durys. Bylos nagrinėjimo pradžioje atsakovė neigė bet kokius objekte ieškovės atliktus darbus, tačiau bylos nagrinėjimo eigoje atsakovo atstovas pripažino ieškovės pateikto atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pirmas penkias pozicijas (langų pastatymas, garažo vartų pagaminimas ir pastatymas, durų pastatymas ir lauko durų virinimas) ir patvirtino, kad šie darbai buvo atlikti, taip pat nurodė, kad už juos atsakovas yra sumokėjęs, tačiau mokėjimus patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė, todėl konstatuotina, kad  1 175  Eur suma iš atsakovo priteista pagrįstai ir kolegija dėl šių darbų plačiau nepasisako.

32.       Apeliantas nesutinka ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas 1 775 Eur išlaidas (generatoriaus nuoma – 360 Eur, gręžtuvo nuoma – 140 Eur, perforatoriaus nuoma – 75 Eur, kelionė į Ukrainą – 300 Eur, pagalbinis samdytas darbuotojas – 900 Eur, darbų akto 9, 10, 11, 15 ir 16 punktai) priteisė nepagrįstai, nes ieškovė šių išlaidų nepagrindė jokiais buhalteriniais dokumentais.

33.       CPK 177 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytos įrodinėjimo priemonės: šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai, apžiūrų protokolai, ekspertų išvados, nuotraukos, vaizdo ir garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų, ir kitos įrodinėjimo priemonės. Civiliniame procese naudojamų įrodinėjimo priemonių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas turi teisę vertinti bet kokią objektyvia forma išreikštą byloje esančią informaciją, jeigu įstatymas specialiai nenustato įrodinėjimo priemonių ribojimo.

34.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė UAB „Hedrema“ yra statybų įmonė, turinti reikiamą infrastruktūrą ir patirtį įrengti verslui reikalingas patalpas. Byloje nėra ginčo, kad minėtame objekte šalių sutarimu buvo atliekami statybos darbai, tam reikėjo atitinkamų įrankių ir mechanizmų. Byloje ieškovės darbuotojas liudytojas M. V. patvirtino, kad objekte atliekant darbus buvo naudojami įrankiai. Juos užtikrino P. J., t. y. ieškovės direktorius. Liudytojas taip pat patvirtino, kad objekte nebuvo elektros, todėl darbams atlikti buvo reikalingas generatorius. Atsakovas byloje neįrodinėjo, kad darbams buvo naudojami jo įrankiai, nepateikė byloje įrodymų, kad įrankių kainos būtų neprotingai išdidintos, todėl teisėjų kolegija nusprendžia, kad generatoriaus, gręžtuvo ir perforatoriaus nuomos išlaidos yra įrodytos.

35.       2021 m. birželio 7 d. teismo posėdyje

36.       Apeliantas nurodo, jog neaišku, kuo remiantis teismas nusprendė, kad, pvz., generatorius buvo nuomojamas 12 darbo dienų, pagalbinis darbuotojas dirbo 15 darbo dienų ir pan. Teisėjų kolegija pažymi, jog remiantis byloje surinktais įrodymais, darbai objekte prasidėjo 2017 metų pabaigoje ir tęsėsi iki 2018 m. pavasario, todėl ieškovės nurodyti darbo dienų skaičiai yra tikėtini ir pagrįsti.

37.       Apeliaciniame skunde nurodyta, kad išvyka į (duomenys neskelbtini) buvo išimtinai ieškovo iniciatyva ir išimtinai jam naudinga, nes jis ketino užsiimti bendra veikla su atsakovu, t. y. siekė suprasti tokio verslo specifiką, todėl neaišku, kokiu pagrindu atsakovas tokias išlaidas turėtų kompensuoti. Pagal CPK 182 straipsnio 5 punktą, nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais. Atsakovo atstovas 2021 m. birželio 7 d. teismo posėdyje pripažino, kad ieškovas buvo du kartus atvažiavęs pas atsakovą į (duomenys neskelbtini) būsimo verslo reikalais, tačiau už tai jis ieškovei jau yra sumokėjęs. Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad kelionių tikslas buvo nupirkti statybinių medžiagų. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas M. V., kuris ir lydėjo atsakovą į keliones. Taigi, kelionės faktus atsakovas pripažino. Teigdamas, kad jis už jas jau yra sumokėjęs, iš esmės pripažino, kad turėjo pareigą už jas mokėti, tačiau nepateikė atsiskaitymą patvirtinančių įrodymų, nenurodė, kodėl 300 Eur yra nepagrįsta kaina, todėl teisėjų kolegija nusprendžia, jog ši suma taip pat yra įrodyta.

38.       Apibendrinus, darytina išvada, kad nors ieškovė nepateikė buhalterinių dokumentų, tačiau kitais įrodymais, taip pat paties atsakovo pripažintomis aplinkybėmis, patvirtinta, kad ieškovė patyrė 1 775 Eur išlaidas.

39.       Apeliantas nurodo, kad ieškovas neįrodė, jog kokia nors jo nuomota automobilio priekaba buvo naudojama darbams atlikti. Iš ieškovo pateiktų PVM sąskaitų faktūrų, kuriomis ieškovas grindė medžiagų ir paslaugų įsigijimą, priekaba buvo nuomojama atitinkamomis dienomis, bet nurodytomis datomis jokios medžiagos, kurios galėtų būti vežamos į objektą, nebuvo perkamos, kas rodo, kad ieškovas neįrodė, jog priekaba buvo naudojama byloje nurodomų darbų atlikimui. 2020 m. spalio 6 d. rašytiniuose paaiškinimuose ieškovas detalizavo (lentelės 14 punktas), kad nuomojama buvo 4 kartus po 15 Eur, bet pateikta sąskaitų faktūrų bendrai 92 Eur sumai, iš kurių tik viena 15 Eur sumai (2018 m. balandžio 17 d.).

40.       Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais negali sutikti. Byloje yra pateikti šeši ieškovės pinigų mokėjimo kvitai už priekabos nuomą: 2017 m. gruodžio 15 d. – 20 Eur, 2018 m. vasario 2 d. – 20 Eur, 2018 m. vasario 23 d. – 11 Eur, 2018 m. balandžio 4 d. –12 Eur, 2018 m. balandžio 17 d. – 15 Eur ir 2018 m. gegužės 18 d. – 14 Eur. Iš viso 92 Eur sumai. Liudytojas M. V. paaiškino, kad ieškovė turėjo krovininį autobusą, bet vežami daiktai ir prekės dažnai į jį netilpdavo. Buvo vežamos ne tik nupirktos statybinės medžiagos (vamzdžiai, dažai, skardos rulonai ir pan.), bet ir saulės kolektoriai, konteineriai (duomenys neskelbtini) ir pan. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad priekabos nuoma neturėtų būti siejama vien su statybinių medžiagų pirkimu ir vežimu į objektą. Kadangi statybos darbai vyko tuo laikotarpiu, už kurį ieškovė pateikė nuomos kvitus, konstatuotina, kad ieškovė įrodė priekabos nuomos faktą. Pažymėtina, kad nors ieškovė pateikė kvitų didesnei sumai, tačiau akte nurodyta tik 60 Eur suma (akto 14 punktas), todėl ši suma laikytina pagrįsta ir įrodyta.

41.       Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad šiukšlių išvalymo (100 Eur, darbų akto 6 punktas) ir šildymo krosnies pastatymo (40 Eur, darbų akto 17 punktas) kainos pagrįstos tik ieškovo vienašališkai nurodytais įkainiais. Kaip teisėjų kolegija nurodė anksčiau, pirmojoje instancijoje atsakovo atstovas šių kainų neginčijo. Rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė nurodė, kai atsakovas nusipirko pastatą, jis buvo apleistas, pilnas šiukšlių tiek viduje, tiek išorėje, kurias reikėjo išvežti. Ieškovė savo transportu ir jėgomis šiukšles išvalė. Šį faktą patvirtino ir liudytojas M. V.. Teisėjų kolegija sprendžia, jog iš bylos duomenų galima daryti išvadą, kad prie šiukšlių valymo prisidėjo ir pats atsakovas, tačiau atsakovas neturėjo transporto priemonės joms išvežti, todėl konstatuotina, kad ieškovė patyrė išlaidų tvarkydama ir išveždama šiukšles. Šildymo krosnies pastatymo atsakovo atstovas 2021 m. birželio 7 d. teismo posėdyje neginčijo, tačiau nurodė, jog už ją taip pat jau yra sumokėjęs, bet vėlgi nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, nenurodė, kad krosnį galima nupirkti už mažesnę nei ieškovės nurodyta kainą. Apibendrinant darytina išvada, kad atsakovas neįrodė, jog šiukšlių išvalymo ir šildymo krosnies pastatymo kainos yra nepagrįstos, todėl šį argumentą taip pat atmeta.

42.       Apeliantas nurodo, kad nors teismo apklaustas liudytojas G. T. patvirtino, jog saulės modulių karkasą sumontavo atsakovas, bet teismas visą jų montavimo kainą taip pat priteisė iš atsakovo ir nutartyje nepasisakė, kodėl kritiškai vertina šio liudytojo parodymus, nors jie paneigia ieškovo teiginius. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog ji savo lėšomis ir jėgomis pagamino metalinį karkasą saulės panelių pastatymui ant stogo. Byloje apklaustas liudytojas G. T. patvirtino, kad jis (duomenys neskelbtini) nupirko atsakovui saulės kolektorius, tačiau apie tvirtinimo medžiagą jis negalėjo nieko pasakyti. Taigi, minėtas liudytojas apie metalinį karkasą jokių paaiškinimų neteikė, todėl jo parodymai fakto, kad saulės panelių karkasą montavo atsakovas, nepatvirtina.

43.       Apibendrindama teisėjų kolegija nusprendė, kad 3 350 Eur patirtas išlaidas ieškovė įrodė, tačiau darbų priėmimo–perdavimo akto 8, 12,13 ir 18 pozicijų (1 250 Eur be PVM) nepagrindė.

44.       Ieškovė savo rašytiniuose paaiškinimuose dėl automobilio nuomos (akto 8 punktas, 210 Eur) nurodė, kad atsakovas iš (duomenys neskelbtini) buvo atsivežęs darbuotoją, su kuriuo kartu gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Jis neturėjo jokios transporto priemonės, kuria galėtų važinėti iš savo gyvenamosios vietos į statybvietę, todėl ieškovė atsakovui leido naudotis ieškovei priklausančiu (duomenys neskelbtini) automobiliu. Iš pačios ieškovės rašytinių paaiškinimų turinio spręstina, kad ieškovė atsakovui ir jo atsivežtam darbuotojui leido naudotis, bet ne nuomojo minėtą automobilį, todėl nėra pagrindo šiuos santykius laikyti nuomos teisiniais santykiais ir jų pagrindu skaičiuoti nuomos mokestį.

45.       Taip pat teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentui, kad ieškovė nepagrįstai išskaidė ir skaičiavo kaip atskiras išlaidas už medžiagų paiešką internete, medžiagų pirkimą ir suvežimą į objektą bei konsultavimą ir lydėjimą perkant statybines medžiagas (akto 12, 13 ir 18 punktai). Ieškovė nepaaiškino, kaip šias išlaidas atskyrė nuo jos atliktų statybos darbų, neįrodė šių išlaidų kiekio ir kainos.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

46.       Remdamasi nurodytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos procesą atnaujinęs pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius, netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl nepagrįstai nutarė visiškai atmesti prašymą dėl už akių priimto teismo sprendimo pakeitimo. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir priimtinas naujas sprendimas. 2019 m. vasario 25 d. sprendimas už akių pakeistinas, ieškovei pagal jungtinės veiklos sutartį priteistą 5 566 Eur sumą sumažinant iki 4 053,50 Eur (su PVM) (CPK 330 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 371 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi ieškovė taip pat reiškė išvestinį reikalavimą dėl palūkanų priteisimo, todėl sumažinus pagrindinio reikalavimo dydį, atitinkamai mažintinas ir priteistų palūkanų dydis – nuo 78,85 Eur iki 57,42 Eur.

47.       Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies (27 proc.), atitinkamai paskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 3, 5 dalys).

48.       Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme sumokėjo 125 Eur žyminį mokestį, 1 002,50 Eur už teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme bei 544,50 Eur už teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme, iš viso 1 672 Eur. Atsakovas pirmosios instancijos teisme sumokėjo 139 Eur žyminį mokestį ir 600 Eur už teisines paslaugas, taip pat – 125 Eur žyminį mokestį ir 1 500 Eur už teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme, iš viso 2 364 Eur. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose nustatytų dydžių, jų apmokėjimą patvirtina byloje pateikti pinigų priėmimo kvitai, todėl ieškovei iš atsakovės proporcingai patenkintų reikalavimų sumai (73 proc.) priteistina 1 220,56 Eur, atsakovei iš ieškovės (27 proc.) – 638,28 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus šių sumų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistina 582,28 Eur.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. nutartį.

Priimti naują sprendimą.

Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimą už akių pakeisti.

      Ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.

        Priteisti iš atsakovo R. C. (R. C.), gimusio (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Hedrema“, įmonės kodas 304094434, 4 053,50 Eur (keturi tūkstančiai penkiasdešimt trys eurai 50 ct), 57,42 Eur (penkiasdešimt septyni eurai 42 ct) palūkanas, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. sausio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 582,28 Eur (penki šimtai aštuoniasdešimt du eurai 28 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. gegužės 4 d. teismo nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – visų vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymą.

Sprendimui įsiteisėjus jo patvirtintą kopiją išsiųsti išieškojimą pagal 2019 m. vasario 25 d. teismo sprendimo už akių e2-5279-188/2019 pagrindu išduotą vykdomąjį raštą vykdančiai antstolei V. P.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjos                                                    Virginija Gudynienė

Izolda Nėnienė

Edita Šliumpienė