VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

SPRENDIMAS 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. spalio 24 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Romualdas Gylys, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Stankovskajai,

dalyvaujant ieškovo likviduojamas dėl bankroto UAB „Baltic International Construction“ atstovams nemokumo administratorei Giedrei Vaičienei ir atsakovo UAB „Šebsta“ atstovui A. R., trečiajam asmeniui V. M. (2023 m. birželio 22, 28, 29, rugpjūčio 22, 24 d. posėdžiuose),

viešuose mišriuose/nuotoliniuose teismo posėdžiuose (2023 m. birželio 22, 28, 29, rugpjūčio 22, 24 d., spalio 3 d.) žodinio proceso tvarka, baigiamosios kalbos ir replikos teisė šalių prašymu atlikta rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo likviduojamo dėl bankroto „Baltic International Construction“ patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Šebsta“, tretieji asmenys VšĮ „Biurokrato biuras“, BUAB „Arda adoria LT“, BUAB „EU energija“, BUAB „Kuoras“,  V. M., išvadą duodanti institucija – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos. 

Sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2023 m. spalio 24 d. 8:45 val.

I. Teismas n u s t a t ė, kad: 

1. Ieškovas pateiktu ieškiniu ir jo patikslinimais (CBP-3416; DOK-65819, DOK-86415) pateikė šiuos materialinio teisinio pobūdžio reikalavimus:

1) pripažinti 2019 m. gegužės 3 d. sudarytos Statybos subrangos sutarties Nr. 19-SR32.1 2.8 punktą negaliojantį (niekinį) nuo Statybos subrangos sutarties Nr. 19-SR32.1 sudarymo momento;

2) pripažinti atsakovės UAB „Šebsta“ 2019 m. spalio 24 d. išrašytą ieškovei BUAB „Baltic International Construction“ sąskaitą faktūrą SE Nr. 2019-10-24/01 sumai 4 352,03 Eur ir 2019 m. gruodžio 20 d. sąskaitą faktūrą SE Nr. 2019-12-20/01 sumai 1 157,56 Eur negaliojančias (niekines) nuo jų išrašymo momento;

3) pripažinti niekiniais šiuos devynis BUAB „Baltic International Construction“ sudarytus prašymus, adresuotus atsakovei UAB „Šebsta“:

- pripažinti ieškovės BUAB „Baltic International Construction“ 2020 m. vasario 20 d. sudarytą prašymą, kuris adresuotas atsakovei UAB „Šebsta“, negaliojantį (niekinį) nuo jo sudarymo momento (1 1., b. l. 676);

-  pripažinti ieškovės BUAB „Baltic International Construction“ 2020 m. kovo 9 d. sudarytą prašymą, kuris adresuotas atsakovei UAB „Šebsta“, negaliojantį (niekinį) nuo jo sudarymo momento (1 t., b. l. 677);

-  pripažinti ieškovės BUAB „Baltic International Construction“ 2020 m. kovo 31 d. sudarytą prašymą, kuris adresuotas atsakovei UAB „Šebsta“, negaliojantį (niekinį) nuo jo sudarymo momento (1 t., b. l. 679);

- pripažinti ieškovės BUAB „Baltic International Construction“ 2020 m. gegužės 21 d. sudarytą prašymą, kuris adresuotas atsakovei UAB „Šebsta“, negaliojantį (niekinį) nuo jo sudarymo momento (1 t., b. l. 678);

- pripažinti ieškovės BUAB „Baltic International Construction“ 2020 m. birželio 1 d. sudarytą prašymą, kuris adresuotas atsakovei UAB „Šebsta“, negaliojantį (niekinį) nuo jo sudarymo momento (1 t., b. l. 680);

- pripažinti ieškovės BUAB „Baltic International Construction“ 2020 m. birželio 10 d. sudarytą prašymą, kuris adresuotas atsakovei UAB „Šebsta“, negaliojantį (niekinį) nuo jo sudarymo momento (1 t., b. l. 681);

- pripažinti ieškovės BUAB „Baltic International Construction“ 2020 m. liepos 10 d. sudarytą prašymą, kuris adresuotas atsakovei UAB „Šebsta“, negaliojantį (niekinį) nuo jo sudarymo momento (1 t., b. l. 682);

- pripažinti ieškovės BUAB „Baltic International Construction“ 2020 m. spalio 27 d. sudarytą prašymą, kuris adresuotas atsakovei UAB „Šebsta“, negaliojantį (niekinį) nuo jo sudarymo momento (1 t., b. l. 683);

- pripažinti ieškovės BUAB „Baltic International Construction“ 2020 m. lapkričio 4 d. sudarytą prašymą, kuris adresuotas atsakovei UAB „Šebsta“, negaliojantį (niekinį) nuo jo sudarymo momento (1 t., b. l. 684);

4) priteisti iš atsakovės UAB „Šebsta“ ieškovės BUAB „Baltic International Construction“ naudai 32 190,12 Eur dydžio skolą;

5) priteisti iš atsakovės UAB „Šebsta“ ieškovės BUAB „Baltic International Construction“ naudai 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos pinigų sumos dydžio, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos;

6) priteisti iš atsakovės UAB „Šebsta“ ieškovės BUAB „Baltic International Construction“ naudai bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas taip pat prašė – jeigu teismas manytų, kad yra praleistas terminas, tai atnaujinti terminą paduoti ieškinį (patikslintą ieškinį) ir jį priimti (DOK-86415).

Ieškovas ieškinyje ir jo patikslinimuose nurodė, kad:

1.1. Dėl pripažinimo 2019 m. gegužės 3 d. sudarytos Statybos subrangos sutarties Nr. 19-SR32.1 2.8 punkto negaliojančiu (niekiniu) nuo Statybos subrangos sutarties Nr. 19-SR32.1 sudarymo momento, atsakovės 2019 m. spalio 24 d. išrašytos ieškovei sąskaitos faktūros SE Nr. 2019-10-24/01 sumai 4352,03 Eur ir 2019 m. gruodžio 20 d. sąskaitos faktūros SE Nr. 2019-12-20/01 sumai 1157,56 Eur  negaliojančiomis (niekinėmis) ir dėl 5509,59 Eur skolos dalies priteisimo iš atsakovės:

1) subrangos sutartyje Nr. 19-SR32.1 nebuvo išreikšta tikroji ieškovės valia dėl Statybos subrangos sutarties Nr. 19-SR32.1 2.8 punkto, kuriame nurodyta: „Šalys susitaria, kad jeigu Subrangovas pageidauja iš Rangovo gauti mokėjimą už atliktus darbus ankstesniais negu Sutartyje numatytais apmokėjimo terminais, Subrangovas įsipareigoja mokėti Rangovui 1,5 procento palūkanas nuo pageidaujamos gauti sumos. Tokiu atveju Subrangovas pateikia laisvos formos prašymą, kreipiasi raštu (el. paštu: (duomenys neskelbtini)) į Rangovą, kuris informuos Subrangovą apie priimtą sprendimą. Rangovas, sutikęs apmokėti Subrangovo pateiktas sąskaitas faktūras ankstesniu nei Sutartyje numatyta terminu, išrašo sąskaitą faktūrą, o 1,5 proc. (vieno ir penkių dešimtųjų procento) palūkanų suma yra išskaičiuojama iš Rangovo tiesiogiai mokėtinų sumų Subrangovui.“, taip pat, kadangi Statybos subrangos sutarties Nr. 19-SR32.1 2.8 punktas yra nesąžiningas, be to, atsakovas neturėjo ir neturi teisės teikti kreditorines paslaugas už kurias galėtų gauti palūkanas, taip pat, kadangi nebuvo įgyvendintos sąlygos numatytos Statybos subrangos sutarties Nr. 19-SR32.1 2.8 punkte, tai Statybos subrangos sutarties Nr. 19-SR32.1 2.8 punktas pripažintinas negaliojantis;

2) minėto neteisėto sutarties punkto pagrindu atsakovas išrašė ieškovui 2019 m. spalio 24 d. sąskaitą faktūrą SE Nr. 2019-10-24/01 sumai 4352,03 Eur ir 2019 m. gruodžio 20 d. sąskaitą faktūrą SE Nr. 2019-12-20/01 sumai 1157,56 Eur  (1 t., b. l. 197-198 ir 229-231);

3) ieškovo direktoriaus pareigas niekada nėjo A. A., 2019 m. gegužės 3 d. direktoriaus pareigas ėjo T. Ž., be to, A. A. pas ieškovą įsidarbino tik nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. (1 t., b. l. 25-29 ir 529-530);

4) atsakovas ėmė palūkanas už avanso mokėjimą ar dalinio sąskaitos faktūros apmokėjimą, o tokios paslaugos vykdymas negalimas, nes palūkanas gali taikyti už sumokamą pinigų sumą (kredito davimą) tik kredito įstaigos, o atsakovas nėra kredito įstaiga ir niekada neteikė kredito paslaugas;

5) atitinkamai pripažinus 2019 m. gegužės 3 d. sudarytos Statybos subrangos sutarties Nr. 19-SR32.1 2.8 punktą negaliojančiu (niekiniu) iš atsakovo priteistina 5509,59 Eur dėl nepagrįstai įskaitytų palūkanų į 36 7306,08 Eur atsakovo mokėtiną ieškovui sumą.

1.2. Dėl pripažinimo ieškovės prašymų dėl pinigų pervedimo/įskaitymo tretiesiems asmenims, adresuotų atsakovei, negaliojančiais (niekiniais) nuo jų sudarymo momento ir dėl 24680,53 Eur skolos dalies priteisimo:

Dėl ieškovo prašymų pervesti pinigus VšĮ „Biurokrato biuras“:

1)       2020 m. vasario 20 d. V. M., kaip ieškovo direktorius, nesant susitarimams tarp ieškovės ir atsakovės bei įmonės VšĮ „Biurokrato biuras“, taip pat pažeidžiant ieškovės ir jos kreditorių teisėtus interesus, pateikė prašymą atsakovei, kad ji 5000 Eur sumą, kurią atsakovė turėjo pervesti kaip skolos grąžinimą ieškovei, pervestų kitai V. M. vadovaujamai įmonei – VšĮ „Biurokrato biuras“. Dėl ko atsakovė tą pačią dieną, 2020 m. vasario 20 d., pervedė 5000 Eur įmonei VšĮ „Biurokrato biuras“ (1 t., b. l. 232-233).

2)       Atsakovas gavęs suklastotus ieškovo vadovo prašymus nepagrįstai pervedė VšĮ „Biurokrato biuras“ 7000 Eur, kurias turėjo pervesti ieškovui. Prašymų nepasirašė V. M., be to, prašyme parašas kardinaliai skiriasi nuo parašo esančio 2020 m. vasario 20 d. prašyme.

Dėl ieškovo prašymų pervesti pinigus BUAB „Arda adoria LT“:

3)       Atsakovas turėdamas suklastotus ieškovo vadovo prašymus nepagrįstai pervedė 7560,53 Eur BUAB „Arda adoria LT“ lėšas, kurias turėjo pervesti ieškovui. Prašymų nepasirašė V. M., prašyme parašas kardinaliai skiriasi nuo parašo esančio 2020 m. vasario 20 d. prašyme.

Dėl ieškovo prašymų pervesti pinigus BUAB „Kuoras“:

4)       atsakovas turėdamas suklastotus ieškovo vadovo prašymus nepagrįstai įskaitė/pervedė 4163,29 Eur BUAB „Kuoras“, kurias turėjo pervesti ieškovui. Prašymų nepasirašė V. M., be to, prašyme parašas kardinaliai skiriasi nuo parašo esančio 2020 m. vasario 20 d. prašyme.

Dėl ieškovo prašymų pervesti pinigus BUAB „EU energija“:

5)       atsakovas turėdamas suklastotus ieškovo vadovo prašymus nepagrįstai įskaitė/pervedė 956,71 BUAB „EU energija lėšas, kurias turėjo pervesti ieškovui. Prašymų nepasirašė V. M., be to, prašyme parašas kardinaliai skiriasi nuo parašo esančio 2020 m. vasario 20 d. prašyme.

6)       Galimai pats atsakovas organizavo prašymų klastojimą arba dalyvavo prašymų klastojime ir vadovaudamasis suklastotais prašymais neteisėtai ir nepagrįstai ieškovo pinigus dalį pasiliko sau, galimai už tai, kad neskirtų didelio dėmesio vėlesniems bankiniams mokėjimams, kuriais neteisėtai ir nepagrįstai ieškovo pinigus pervedė kitoms įmonėms nieko bendro neturinčiai su ieškovu.

Dėl aptartų nepagrįstų ir suklastotų prašymų atsakovas nepagrįstai ieškovui nepervedė iš viso 24680,53 Eur be PVM, todėl iš atsakovo priteistinos skolos dalis dėl neapgrįstų/suklastotų prašymų yra 24 680,53 Eur be PVM.

7)       Iš viso ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitų faktūrų 367 306,80 Eur sumai. Iš viso atsakovas ieškovui pervedė 334 777,43 Eur. Ieškovas išrašė sąskaitą faktūrą Nr. BIC-190007 sumai 77170,82 Eur, iš kurios 2000 Eur  yra neapmokėti (1 t., b. l. 230-231, 660; 3 t., b. l. 38).

Atitinkamai ieškovas reikalavo priteisti iš atsakovo 32 190,12 Eur nuostolių atsiradusių dėl netinkamo atsakovo elgesio.

2. Pasirengimo nagrinėti bylą proceso metu:

2.1. Atsakovas pateikė atsiliepimą ir jo patikslinimus (DOK-55784, DOK-72922, DOK-99018), kuriuose su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad:

1) veikė pagal šalių sudarytą 2019 m. gegužės 3 d. Statybos subrangos sutartį Nr. 19-SR32.1, pagal kurią iš ieškovo, už jo atliktus darbus, gavo penkias sąskaitas faktūras 365 306,8 Eur sumai be PVM ir 422 269,51 sumai su PVM;

2) atsakovas, vadovaujantis Sutarties 2.8 punktu išrašė ieškovui sąskaitas faktūras SE2019-10-24/01 – 4352,03 Eur sumai ir SE2019-12-20/01 – 1157,56 Eur sumai, bei išrašė sąskaitą 339,25 Eur sumai už įrankio nuomą, iš viso 5848,84 Eur sumai. Atsakovas atlikdamas mokėjimus ieškovui šias sumas išskaitė ir šiomis sumomis sumažino atliktus mokėjimus. Ieškovas ieškinyje pripažįsta (ieškinio 2 p.), kad atsakovas „teisėtai ir pagrįstai įskaitė 339,25 Eur su PVM dydžio pinigų sumą pagal išrašytą sąskaitą faktūrą SE Nr. 0001075“. Atsakovas mokėjimo dešimtimi mokėjimų pavedimų ieškovui į jo atsiskaitomąją sąskaitą pervedė 334 777,43 Eur;

3) pagal ieškovo 2020 m. birželio 1 d., birželio 10 d., liepos 10 d. prašymus (bendra trijų prašymų suma 8000 Eur) realiai pervedė UAB „Arda adoria LT“ 7560,53 Eur; pagal ieškovo 2020 m. vasario 20 d., kovo 9 d., kovo 31 d., gegužės 21 d. prašymus (bendra prašymų suma 12 000 Eur) pervedė 12 000 Eur VšĮ Biurokrato Biuras; pagal ieškovo 2020 m. spalio 27 d. prašymą atliko skolų įskaitymą su UAB „Kuoras“ – 4163,29 Eur sumai; o pagal 2020 m. lapkričio 4 d. prašymą skolų įskaitymą su UAB „EU energija“ – 956,71 Eur sumai. Sąskaitą faktūrą Nr. BIC-190007 sumai 77170,82 Eur ieškovas sumažino 2000 Eur ir ją pataisė-išrašė 75 170,82 Eur sumai;

4) atitinkamai sumokėjus ieškovui 334 777,43 Eur, išskaičius 5848,84 Eur, ir ieškovo prašymu, vietoje ieškovui mokėtinų sumų, pervedus kitiems asmenims arba įskaičius jų skolas 24680,53 Eur sumai, atsakovas sumokėjo ieškovui 365 306,8 Eur be PVM, t. y. tiek kiek buvo numatyta pagal PVM sąskaitas faktūras;

5) atsakovui atlikus bankinius mokėjimus pagal ieškovo prašymus gavusios pinigus šalys šiuos mokėjimus priėmė, t. y. žinojo iš ko ir už ką mokėjimai yra atlikti ir jų negrąžino mokėtojui. Nepateikta jokių įrodymų, kad neva atsakovas organizavo ar klastojo dokumentus, kad neva žinojo, kad dokumentai yra suklastoti, ar kitaip prisidėjo prie dokumentų klastojimo;

6) tarp šalių sudaryta 2019 m. gegužės 3 d. Statybos subrangos sutartis Nr. 19-SR32.1 buvo tinkamai įvykdyta, nėra jokio pagrindo pripažinti negaliojančiu jos 2.8 punktą. Nepagrįstas ieškovės teiginys neva atsakovė negali imti/skaičiuoti palūkanų nes nėra kredito įstaiga. Šalims nėra ribojimų susitarti dėl atsiskaitymo sąlygų, terminų, netesybų (delspinigių ir palūkanų dydžio) už pavėluotus atsiskaitymus, todėl negali būti ribojimų ar draudimų šalims susitarti ir dėl palūkanų už atsiskaitymus ankstesniais terminais nei numatyta sutartyje. Akivaizdu, kad ieškovui anksčiau pervedus pinigus jis gautais pinigais galėjo disponuoti anksčiau ir tenkinti būtinus įmonės finansinius poreikius;

7) ieškovas grįsdamas savo ieškinį tikrovės neatitinkančiomis prielaidomis ir išvedžiojimais pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį – piktnaudžiaujant teise ir todėl ieškovui turi būti taikoma Civilinio proceso kodekso 95 straipsnyje numatyta atsakomybė, t. y. paskirta 5000 Eur bauda, pusę jos skiriant atsakovo naudai.

2.2. Trečiasis asmuo UAB „EU energija“ (DOK-76632) informavo teismą, kad:

1) UAB „EU energija“ vadovais buvo A. A. laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 9 d. iki 2020 m. vasario 11 d., o po jo V. M. laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 11 d. (paskyrimo data 2020 m. sausio 31 d.) iki 2021 m. birželio 17 d. (bankroto bylos iškėlimo). Paskutinis UAB „EU energija“ vadovas V. M. neįvykdė pareigos perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens informaciją ir turtą;

2) Kauno apygardos teismas 2022 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1428-601/2022 nutarė pripažinti BUAB „EU energija“ bankrotą tyčiniu, bei pripažino buvusius UAB „EU energija“ vadovus A. A. ir V. M. už įmonės tyčinį bankrotą atsakingais asmenimis;

3) įmonė BUAB „EU energija“ buvo skolinga įmonei BUAB „Kuoras“ 4163,29 Eur. Jokių kitų duomenų (buhalterinių pažymų, skolų suderinimo aktų, raštų ir pan.), patvirtinančių, jog UAB „Šebsta“ pervedė BUAB „Kuoras“ 4163,29 Eur, taipogi jog tuo 2020 m. spalio 7 d. BUAB „Kuoras“ užskaitė BUAB „EU energija“ 4163,29 Eur dydžio skolą BUAB „Baltic International Construction“ pinigais, BUAB „EU energija“ nemokumo administratoriui nėra perduota. BUAB „EU energija“ nemokumo administratoriui nėra perduota 2021 metų apskaitos registrų bei kitų duomenų (buhalterinių pažymų, skolų suderinimo aktų, raštų ar pan.), patvirtinančių aukščiau nurodytų užskaitymų fiksavimą įmonės apskaitoje 2021 metais;

4) 2020 metais, pagal apskaitos registrą suvestinė pagal kontrahentus (2020.01.01 – 2020.12.31, Skolos tiekėjams, sąskaita 443, Priedas Nr. 3 UAB „EU energija“ įsiskolinimas UAB „Šėbsta“ sudarė 956,71 Eur. Pažymima, kad BUAB „EU energija“ nemokumo administratoriui nėra perduota jokių kitų duomenų (buhalterinių pažymų, skolų suderinimo aktų, raštų ir pan.), patvirtinančių, jog UAB „Šebsta“ užskaitė UAB „EU energija“ 956,71 Eur dydžio skolą UAB „Baltic International Construction“ pinigais, kuriuos atsakovė UAB „Šebsta“ turėjo pervesti UAB „Baltic International Construction“. Taipogi BUAB „EU energija“ nemokumo administratoriui nėra perduota 2021 metų apskaitos registrų bei kitų duomenų (buhalterinių pažymų, skolų suderinimo aktų, raštų ir pan.), patvirtinančių aukščiau nurodytus užskaitymus 2021 metais.

3. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu:

3.1. Ieškovo atstovai iš esmės palaikė ieškinio reikalavimus ir rašytinius argumentus, pažymėjo, kad pagal penkis atliktų darbų aktus ieškovas išrašė penkias sąskaitas faktūras, kurias atsakovas ieškovui turėjo apmokėti pilnai 367 306,8 Eur, tačiau dalies nepagrįstai neapmokėjo, nes nepagrįstai pervedė kitiems asmenims, kitą dalį nepagrįstai įskaitė už skolas kitiems asmenims. Taip pat atsakovė nepagrįstai išrašė sąskaitas faktūras ieškovui dėl 1,5 procento palūkanų už sumokėtus pinigus pagal ieškovo sąskaitas faktūras už atliktus darbus. Tarp ieškovo ir atsakovo pasirašytos subrangos sutarties 2.8 punktas yra niekinis, todėl turi būti panaikintas. Atsakovas negalėjo skolinti pinigų, nes neturėjo teisės užsiimti kreditavimo veikla. Be to tarp šalių sudarytą subrangos sutartį pasirašė ieškovo neįgaliotas asmuo. Dalies pašymų adresuotų atsakovui pervesti pinigus tretiesiems asmenims nepasirašė ieškovo vadovas, todėl atsakovas, elgdamasis pakankamai atidžiai ir apdairiai galėjo tai suprasti ir neatlikti pervedimų. Nebuvo jokių trišalių suderinimų, todėl atsakovas negalėjo perversti/užskaityti ieškovo prašomų sumų tretiesiems asmenims. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovo prašymai atsakovui buvo suklastoti, nes tuo metu ieškovo vadovo pareigas ėjęs V. M. nežinojo apie tuos prašymus, tai pavirtina jo pranešimas nemokumo administratoriui, kad atsakovas skolingas apie 25 000 Eur. Atitinkamai atsakovas skolingas 5509,59 Eur už nepagrįstai taikytas palūkanas, 24 680,53 Eur už nepagrįstai pervestas/įskaitytas lėšas tretiesiems asmenims, 2000 Eur už nepilnai apmokėtą sąskaitą faktūrą Nr. BIC-19007.

3.2. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, palaikė rašytinius argumentus, pažymėjo, kad ieškinys paremtas melagingais faktais. Jis verslo veiklą vykdo jau 30 metų ir sėkmingai. Pasirašydamas ir vykdydamas tarp šalių sudarytą sutartį, bendravo tik su V. M., tikėjo, kad jis yra ieškovo vadovas. Iš pradžių su V. M. buvo sudarę sutartį, kad subrangovu bus UAB „EU energija“, tačiau vėliau V. M. informavo, kad geriau bus, jei subrangovu bus ieškovo įmonė, todėl iš esmės tik pakeitė sutarties kai kuriuos rekvizitus ir pasirašė naują sutartį. Visus ieškovo prašymus dėl lėšų pervedimo tretiesiems asmenims jis gavo per V. M., su juo žodžiu aptarė kiekvieno prašymo vykdymą, nekilo jokių abejonių dėl prašymų vykdymo pagrįstumo, todėl juos įvykdė. Mokėjimams ieškovui taikė 1,5 procento palūkanas, nes taip buvo susitarę pagal sutartį ir žodžiu papildomai aptarė su V. M., buvo netaikomas 10 procentų sąskaitos faktūros sumos sulaikymas. Pinigus pervesdavo anksčiau nei per 30 dienų nuo sąskaitos gavimo dienos, todėl buvo įprasta praktika taikyti 1,5 procento palūkanas, tiek mokėjo ir pats atsakovas užsakovui AB „Eurovija Lietuva“  pagal subrangos sutartį. Sutarties su AB „Eurovija Lietuva“ pagrindu ir buvo parengta sutartis su ieškovu. Greitas sąskaitų apmokėjimas nelaukiant 30 kalendorinių dienų su 1,5 procentu palūkanų buvo naudingas ieškovui, nes jis taip galėjo laiku atsiskaityti su darbuotojais. Ieškovas subrangos sutartį įvykdė, atsakovas ją pilnai ir tinkamai apmokėjo. Dėl ieškovo nurodomų nesumokėtų 2000 Eur pagal sąskaitą faktūrą Nr. BIC-19007, tai minėta sąskaita faktūra buvo pakeista, suma sumažinta 2000 Eur, atitinkamai ieškovas nepagrįstai prašo jos apmokėjimo.

3.3. Trečiasis asmuo V. M. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad jis 2019-2021 metais ėjo ieškovo vadovo pareigas, jo užduotis buvo sutvarkyti teisinius ieškovo įmonės klausimus, sujungti ją su UAB „EU energija“. Visais gamybiniais ir ūkiniais ieškovo klausimais rūpinosi įmonės akcininkai V. M., A. A., I. A.. Į įmonės valdymo klausimus nežiūrėjo biurokratiškai, todėl ir akcininkai visų žodiniu susitarimu pasirašinėjo sutartis, darbų aktus, sąskaitas faktūras, toks buvo tarpusavio susitarimas ir pasitikėjimas, kuris susiklostė istoriškai. Jis buvo kartu ir Všį Biurokrato biuras vadovu, ši įmonė teikė teisines paslaugas, atitinkamai teisinių paslaugų sutartis tarp ieškovo ir Všį Biurokrato biuras taip pat buvo pasirašyta, ieškovas Všį Biurokrato biuras mokėdavo pagal suteiktas paslaugas ir išrašytas sąskaitas faktūras. Byloje aptariamus 12 000 Eur, kuriuos atsakovas pervedė Všį Biurokrato biuras, ieškovas buvo skolingas Všį Biurokrato biuras, todėl žinodamas, kad atsakovas turi atlikti mokėjimus ieškovo naudai, manė, kad bus paprasčiau, jei atsakovas perves pinigus tiesiogiai Všį Biurokrato biuras, todėl atitinkamai ir pateikė prašymus atsakovui dėl 12 000 Eur pervedimo Všį Biurokrato biuras. Kitų prašymų kitiems tretiesiems asmenims jis nepasirašė, iš byloje esančių prašymų ir juose esančių parašų, jis mano, kad tuos prašymus pasirašė V. M., jis tai galėjo daryti, nes buvo įmonės akcininkas, kaip ir pačioje subrangos sutartyje tikriausiai yra V. M. parašas.

3.4. Liudytoju apklaustas V. M. paaiškino, kad atsakovo vadovas 2019 m. pakvietė jį vykdyti subrangos darbus, suderinus jis pasirašė subrangos sutartį, nes turėjo jam suteiktą įgaliojimą, jis taip pat pasirašė visus su sutarties vykdymu susijusius dokumentus, perdavimo aktus, sąskaitas faktūras, taip pat ir prašymus dėl lėšų pervedimo/įskaitymo UAB „Arda adoria LT“, UAB „Kuoras“, UAB „EU energija“. Suteiktų įgaliojimų buvo ir daugiau, visi jie turi būti pas bankroto administratorių.

3.5. Liudytoju apklaustas A. A. paaiškino, kad buvo ieškovo akcininku, nors formaliai buvo įdarbintas pas ieškovą, tačiau jis jokių darbų pagal ginčo subrangos sutartį neatliko, niekur jokių parašų nedėjo, byloje esantys parašai ant subrangos sutarties ir susijusių dokumentų nėra jo. Būdamas UAB „EU energija“ direktoriumi buvo davęs įgaliojimą UAB „EU energija“ vardu veikti V. M..

3.6. Liudytoju apklaustas I. A. paaiškino, kad jis 2019 m. balandžio gegužės mėnesiais buvo UAB „Regmis“ direktoriumi ir ieškovo akcininku, bendravo su V. M. ir atsakovo vadovu, susitarė dėl subrangos darbų atlikimo Visagino atominėje elektrinėje. Ieškovo įmonė apie 10 metų jokios veiklos nevykdė, tačiau dėl susitarto projekto jis 2019 m. liepos 5 d. paskyrė direktoriumi V. M., jam perdavė įmonės anspaudą, paskirtas direktorius turėjo pasirūpinti darbais Visagino atominėje elektrinėje, kuriuos užsakė atsakovas. Bendraujant su atsakovo vadovu, jis atstovavo ieškovą, o V. M. UAB „EU energiją“. Sutarties su UAB „EU energija“ pasirašymo galimybes prašė įvertinti H. K., kuris pasiūlė, kad geriau sutartis būtų pasirašoma su ieškovu, kuris neturėjo jokių skolų. Taip ir buvo planuojama. V. M. galėjo prisistatyti atsakovui, kad jis atstovauja ieškovą. A. A. buvo UAB „EU energija“ direktorius. Darbai Visagino atominėje elektrinėje galėjo būti pradėti 2019 m. liepos mėnesį.

3.7. Liudytoju apklaustas T. Ž., paaiškino, kad 2009-2010 m. apie tris mėnesius ėjo ieškovo direktoriaus pareigas, nes to buvo prašęs I. A.. Po 2010 m. jokių ryšių ir santykių su ieškovu neturėjo, jokių įgaliojimų niekam nėra suteikęs.

3.8. Liudytoju apklaustas H. K. paaiškino, kad 2019 m. teikė paslaugas UAB „EU energijai“, taip pat UAB „Regmis“ vadovas I. A. paprašė įvertinti subrangos sutartį tarp atsakovo ir UAB „EU energija“. Įvertinęs ją pateikė pastebėjimus, kad jos 2.8 punktas buvo nesąžiningas, nes nepagrįstai numatė mokėti pinigus už anksčiau pervestas lėšas. I. A. būdamas ieškovo akcininku paskyrė direktoriumi V. M., nes tą siūlė atsakovo vadovas ir V. M.. Liudytojas kartu su kitais trimis asmenimis I. A. siūlymu ketino įsigyti ieškovo akcijas. Vėliau sužinojo, kad nėra atsiskaitoma su darbuotais, todėl padėjo jiems kreiptis į darbo ginčų komisiją, inicijavo ieškovo bankroto bylos iškėlimą. 

3.9. Išvadą duodanti institucija (DOK-115261) nurodė, kad už mokestinį laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo pateikti trys gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrai:

1) neaktualiuose registruose, kurių pateikimo data 2020-01-20 ir 2020-01-23, buvo registruota 2019-12-10 PVM sąskaita faktūra BIC19007, nurodyta apmokestinamoji vertė - 77170,82 Eur, PVM suma – 16205,87 Eur.;

2) patikslintame aktualiame registre, kurio pateikimo data 2021-10-06, buvo nurodyti 2019-12-10 PVM sąskaitos faktūros BIC19007 duomenys nurodyta apmokestinamoji vertė 75170,82 Eur, PVM suma 15785,87 Eur.

3.10. Ieškovas (DOK-130160) pažymėjo, kad atsakovas 2021 m. spalio 6 d. patikslino PVM sąskaitos faktūros Nr. BIC-19007, apmokestinamąją vertę iš 77 170,82 Eur į 75 170,82 Eur, tikslino kai jau nuo 2021 m. rugpjūčio 26 d. buvo vykdomas bankroto procesas UAB ,,Baltic International Construction‘‘. Nuo 2021 m. birželio 9 d. teismo nutartimi iškelti bankroto bylą UAB ,,Baltic International Construction‘‘ įsiteisėjimo 2021 m. rugpjūčio 26 d. dienos bankrutuojanti įmonė nevykdė jokios ūkinės komercinės veiklos ir Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis UAB „Baltic International Construction“ apdraustųjų neturėjo nuo 2021 m. balandžio 22 d. UAB ,,Šebsta‘‘ jau žinojo, kad UAB ,,Baltic International Construction“ teismo vykdoma bankroto byla, ir kad tarp šių įmonių nebuvo vykdoma jokia ūkinė komercinė veikla, todėl UAB ,,Šebsta‘‘ nepagrįstai pakeitė PVM sąskaitos faktūros Nr. BIC-19007, apmokestinamąją vertę iš 77 170,82 Eur į 75 170,82 Eur.

3.11. Trečiasis asmuo V. M. pateikė (DOK-109140) teismui 2019 m. rugpjūčio 5 d. pavedimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir trečiojo asmens VšĮ Biurokrato biuro.

3.12. Baigiamųjų kalbų metu (šalių prašymu rašytinio proceso tvarka):

1) ieškovas (DOK-157236; DOK-157908) palaikė ieškinį, prašė tenkinti jame išdėstytus reikalavimus, pažymėjo, kad atsakovas buvo nesąžiningas ir nerūpestingas, pažinojo V. M. ir V. M., todėl, nesiaiškindamas ar yra pagrindas, tretiesiems asmenims pervedė ir įskaitė 24 680,53 Eur be pagrindo, netinkamai taikė rangos sutarties 2.8 punktą ir nepagrįstai skaičiavo 5848,84 Eur palūkanas už pervestus ieškovui lėšas, be to liko nesumokėjęs 2000 Eur už atliktus darbus, nepagrįstai teigdamas, kad ieškovo atliktus darbus atliko trečiasis asmuo, taip pat liko skolingas 786,71 Eur. Prašė atmesti ieškovo prašymą dėl 5000 Eur baudos ieškovui skyrimo;

2) atsakovas (DOK-157013; DOK-157583) nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti, pažymėjo, kad 2019 m. gegužės 3 d. Statybos subrangos sutartį Nr. 19-SR32.1 šalys sudarė ir suprato jos svarbą ir ją vykdė. Atsakovas gavo sąskaitas faktūras 365 306,80 Eur sumai, iš šios sumos vadovaujantis Sutarties 2.8 punktu išrašė ieškovui sąskaitų faktūrų iš viso už 5848,84 Eur, todėl šia suma sumažino mokėjimus. Papildomai ieškovo sutikimu įskaitė 339,25 Eur su PVM dydžio pinigų sumą pagal išrašytą sąskaitą faktūrą SE Nr. 0001075 ir dėl to nėra ginčo. Vykdydamas atsiskaitymus su ieškovu pagal ieškovo pateiktus prašymus, atsakovas atliko mokėjimus arba užskaitymus iš viso 24 680,53 Eur sumai. Atsakovas mokėjimo pavedimais ieškovui į jo atsiskaitomąją sąskaitą pervedė 334 777,43 Eur. Atitinkamai yra laikomos apmokėtos visos ieškovo sąskaitos faktūros 365 306,80 Eur sumai. Atsakovas vykdydamas rangos sutartį elgėsi sąžiningai. Liudininkas V. M. aiškiai įvardijo, kad prašymus pasirašė jis ir kad jokių dokumentų klastojimo iš UAB „Šebsta“ pusės nebuvo. Nesąžiningu yra ieškovas reikšdamas ieškinį, todėl jam turi būti paskirta 5000 Eur bauda, pusę jos skiriant atsakovo naudai.

II. Teismas konstatuoja:

Ieškovo ieškinio reikalavimai tenkintini iš dalies, t. y. dėl 786,7 Eur skolos, kitoje dalyje atmestini.

4. Teismas iš byloje esančių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatė, kad:

4.1. 2019 m. gegužės 3 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo parengta ir sudaryta (pagal šalių ir liudytojų paaiškinimus, realiai sutartis galėjo būti pasirašyta vėliau nei 2019 m. gegužės 3 d., tačiau ne vėliau nei 2019 m. liepos 10 d., nes ties parašų rekvizitais nėra nurodytos parašų datos) subrangos sutartis Nr. 19-SR32.1 (t. 1, b. l. 211-217) (toliau – subrangos sutartis Nr. 19-SR32.1), kuria šalys susitarė, kad: ieškovas savo rizika atliks laidojimo modulio plokštės armatūros rišimo darbus (toliau – darbai) (1.1 punktas); ši sutartis fiksuoto įkainio, galutinė atliktų darbų suma nustatoma pagal faktinius matavimus naudojant Priedo Nr. 2 pridedamus įkainius (šalys nepateikė sutarties Nr. 19-SR32.1 priedų, atsakovo atstovas nurodė, kad jie nebuvo parengti) (2.3 punktas); už atliktus darbus apmokama pagal faktinius matavimus atliktų darbų aktus <...>, PVM sąskaitas faktūras ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos <...> taikomas atvirkštinio apmokestinimo PVM mechanizmas (2.4 punktas); kiekvieną mėnesį rangovas sulaiko 10 procentų mokėtinos sumos už atliktus darbus, be ne daugiau kaip 10 procentų sutarties vertės. Sulaikytą subrangovui mokėtiną sumą rangovas sumoka ne vėliau, kaip per 30 kalendorinių dienų, šalims pasirašius tarpusavio galutinį atliktų darbų priėmimo perdavimo aktą be pastabų (2.7 punktas); jeigu subrangovas pageidauja iš rangovo gauti apmokėjimą už atliktus Darbus ankstesniais negu sutartyje numatytais apmokėjimo terminais, subrangovas įsipareigoja mokėti rangovui 1,5 procento palūkanas nuo pageidaujamos gauti sumos. Tokiu atveju subrangovas, pateikdamas laisvos formos prašymą, kreipiasi raštu (el. paštu: (duomenys neskelbtini)) į rangovą, kuris informuos subrangovą apie priimtą sprendimą. Rangovas, sutikęs apmokėti subrangovo pateiktas sąskaitas faktūras ankstesniu nei Sutartyje numatyta terminu, išrašo sąskaitą faktūrą, o 1,5 procento palūkanų suma yra išskaičiuojama iš rangovo tiesiogiai mokėtinų sumų subrangovui (2.8 punktas). 

4.2. Subrangos sutartį Nr. 19-SR32.1 pasirašė atsakovo (rangovo) vardu direktorius A. R., dėl to tarp šalių ginčo nebuvo. Ieškovo vardu realiai pasirašė V. M., nors nurodyta, kad A. A.. Bylos duomenimis 2019 m. gegužės mėnesį A. A. nebuvo ieškovo direktoriumi (t. 4, b. l. 169), tačiau juo realiai nebuvo ir T. Ž. (t. 4, b. l. 169, T. Ž. parodymai, Sodros išrašo duomenys (t. 5, b. l. 120). 2019 m. gegužės mėnesį A. A. buvo UAB „EU energija“ direktorius (ieškovo akcininku tapo nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d. (išrašas iš registro 2023-06-30 Nr. CB-144758-2-68-3-03425-2023-0, neskaitmenizuotas į el. bylos failus), ieškovo darbuotoju tapo 2019 m. rugpjūčio 21 d. (t. 4, b. l. 195). 

4.3. Analogišką subrangos sutartį, subrangos sutarčiai Nr. 19-SR32.1, atsakovas 2019 m. gegužės 3 d. sudarė su UAB „EU energija“ (t. 4, b. l. 128-134), tačiau ši sutartis nepradėta vykdyti, dėl subrangos sutarties Nr. 19-SR32.1 tarp ieškovo ir atsakovo.

4.4. Subrangos sutarties Nr. 19-SR32.1 sudarymo pagrindu buvo 2019 m. gegužės 8 d. atsakovo ir AB „Eurovia Lietuva“ statybos subrangos sutartis Nr. Nr. 19-SR32 (t. 4, b. l. 118-127). Minėtų sutarčių tekstai iš esmės identiški, tik statybos subrangos sutartis Nr. Nr. 19-SR32 su AB „Eurovia Lietuva“ turi ir priedus Nr. 1 bei Nr. 2, kurie nebuvo pridėti prie subrangos sutarties Nr. 19-SR32.1.

4.5. Subrangos sutarties Nr. 19-SR32.1 pagrindu tarp šalių buvo sudaryti penki darbų perdavimo priėmimo aktai, dvi sąskaitos faktūros ir trys PVM sąskaitos faktūros:

1) darbų perdavimo priėmimo aktas Nr. 1, už 2019 m. liepos mėnesį (sudarymo data nenustatyta), 27 828,18 Eur sumai (neskaičiuotas PVM) (t. 1, b. l. 742). 2019 m. rugpjūčio 6 d. Sąskaita faktūra Nr. BIC-19001, suma – 27828,18 Eur (neskaičiuotas PVM) (t. 1, b. l. 741). Ieškovo vardu dokumentus realiai pasirašė V. M., nors nurodyta, kad A. A., atsakovo vardu – A. R.;

2) darbų perdavimo priėmimo aktas Nr. 2, už 2019 m. rugpjūčio mėnesį (sudarymo data nenustatyta), 66 227,60 Eur sumai (neskaičiuotas PVM) (t. 1, b. l. 745). 2019 m. rugpjūčio 30 d. Sąskaita faktūra Nr. BIC-19003, suma – 66 227,60 Eur (neskaičiuotas PVM) (t. 1, b. l. 744) (sąskaitos faktūros turinyje netiksliai nurodytas darbų akto numeris, jis nurodytas, kaip Nr. 4, tačiau nurodyta suma atitinka būtent darbų perdavimo priėmimo aktą Nr. 2). Pažymėtina, kad byloje yra ir kita sąskaita faktūra Nr. BIC-19003 – 66 227,60 Eur sumai (t. 1, b. l. 657). Sąskaitų skirtumai, kad vieną iš jų gavo V. M., kitą A. R., vienoje nurodyta, kad ji sudaryta pagal darbų perdavimo priėmimo aktą Nr. 4, kita pagal darbų perdavimo priėmimo aktą Nr. 1. Ieškovo vardu dokumentus  realiai pasirašė V. M., nors nurodyta, kad A. A.;

3) darbų perdavimo priėmimo aktas Nr. 3, už 2019 m. rugsėjo mėnesį (sudarymo data nenustatyta), 115 148 Eur sumai be PVM (papildomai 24 181,08 Eur PVM), suma su PVM 139 329,08 Eur (t. 1, b. l. 748). 2019 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. BIC-19004, suma – 115148 Eur be PVM (papildomai 24 181,08 Eur PVM), suma su PVM 139 329,08 Eur (t. 1, b. l. 747). Ieškovo vardu dokumentus realiai pasirašė V. M., nors nurodyta, kad A. A., atsakovo vardu – A. R.;

4) darbų perdavimo-priėmimo aktas Nr. 4, už 2019 m. spalio mėnesį (sudarymo data nenustatyta), 80 932,2 Eur sumai be PVM (papildomai 16 995,76 Eur PVM), suma su PVM – 97 927,96 Eur (t. 1, b. l. 751). 2019 m. spalio 23 d. PVM sąskaita faktūra Nr. BIC-19005, suma – 80932,2 Eur be PVM (papildomai 16 995,76 Eur PVM), suma su PVM 97 927,96 Eur (t. 1, b. l. 747). Ieškovo vardu dokumentus realiai pasirašė V. M., nors nurodyta, kad A. A., atsakovo vardu – A. R.;

5) darbų perdavimo-priėmimo aktas Nr. 5, už 2019 m. lapkričio mėnesį (sudarymo data nenustatyta), 75 170,82 Eur sumai be PVM (papildomai 15 785,87 Eur PVM), suma su PVM 90956,69 Eur (t. 1, b. l. 753). 2019 m. gruodžio 10 d. PVM sąskaita faktūra Nr. BIC-19007, suma – 75170,82 Eur be PVM (papildomai 15 785,87 Eur PVM), suma su PVM 90 956,69 Eur (t. 1, b. l. 752). Ieškovo vardu dokumentus realiai pasirašė V. M., nors nurodyta, kad A. A., atsakovo vardu – A. R.. Tarp šalių buvo sudaryta ir kita PVM sąskaita faktūra Nr. BIC-19007, tačiau jos suma – 77170,82 Eur be PVM (papildomai 16 205,87 Eur PVM), suma su PVM 93 376,69 Eur (t. 1, b. l. 660), taip pat kitas atliktų darbų aktas Nr. 5, už 2019 m. lapkričio mėnesį, 77 170,82 Eur sumai be PVM (papildomai 16 205,87 Eur PVM), suma su PVM 93376,69 Eur (t. 3, b. l. 38). Pirminiai dokumentai 77 170,82 Eur sumai be PVM buvo pakeisti, sumą sumažinant 2000 Eur, nes vėliau buvo nustatyta, kad ieškovas neatliko darbų už 2000 Eur, t. y. neatliko polių išvežimo ir kanalų išvalymo su lentų išardymu, todėl buvo išrašytas naujas darbų perdavimo aktas ir PVM sąskaita faktūra 75 170,82 Eur sumai. Atsakovas pateikė įrodymus, kad minėtus darbus atliko UAB „Arda Ardorija LT“(t. 4, b. l. 31);

6) Valstybinė mokesčių inspekcija atsakydama į teismo užduotus klausimus nurodė (DOK-115261), kad už mokestinį laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo pateikti trys gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrai: dviejuose neaktualiuose registruose, kurių pateikimo data 2020 m. sausio 20 d. ir 2020 m. sausio 23 d., buvo registruota 2019 m. gruodžio 10 d. PVM sąskaita faktūra BIC19007, nurodyta apmokestinamoji vertė – 77 170,82 Eur, PVM suma – 16205,87 Eur; patikslintame aktualiame registre, kurio pateikimo data 2021 m. spalio 6 d. buvo nurodyti 2019 m. gruodžio 10 d. PVM sąskaitos faktūros BIC19007 duomenys – nurodyta apmokestinamoji vertė 75 170,82 Eur, PVM suma – 15785,87 Eur.

4.6. Atsižvelgiant į šio sprendimo 4.5 punkte nustatytas faktines aplinkybes, laikytina, kad ieškovas atsakovui išrašė mokėjimui 365 306,80 Eur sumą be PVM. Atsakovas ieškovui realiai pervedė 333 990,72 Eur (žr. t. 3, b. l. 107; t. 1, b. l. 100-128, 956). Atsakovas pavedimus atliko šiomis dienomis ir sumomis: 2019 m. rugpjūčio 6 d. – 1000 Eur; 2019 m. rugpjūčio 8 d. 16 000 Eur; 2019 m. rugpjūčio 19 d. 4930,57 Eur; 2019 m. rugpjūčio 28 d. 2000 Eur; 2019 m. rugsėjo 2 d. 2000 Eur; 2019 m. rugsėjo 6 d. 54 710,23 Eur; 2019 m. spalio 4 d. 103 631,7 Eur; 2019 m. spalio 25 d. 79718,22 Eur; 2019 m. gruodžio 13 d. 70 000 Eur. Atsakovas ieškovo sutikimu pagrįstai įskaitė 339,25 Eur ieškovo lėšų (pvz., žr. t. 1, b. l. 199), ginčo dėl šios sumos įskaitymo tarp šalių nebuvo.

4.7. Subrangos sutarties Nr. 19-SR32.1 2.8 pagrindu ieškovo vardu 2019 m. rugpjūčio 2 d. buvo duotas patvirtinimas, kad sutinka atsakovui sumokėti 1,5 procento pervedamos sumos už anksčiau gaunamus pinigus nei numatyta sutartyje (t. 4, b. l. 35), atitinkamai atsakovas 2019 m. spalio 24 d. išrašė sąskaitą faktūrą Nr. SE-2019-10-24/01 dėl 4352,03 Eur palūkanų (1,5 procento) pagal apmokėtas sąskaitas Nr. BIC19001, BIC19003, BIC19004, BIC19005 (t. 1, b. l. 198), o 2019 m. gruodžio 20 d. sąskaitą faktūrą Nr. SE-2019-12-20/01 dėl 1157,56 Eur palūkanų (1,5 procento) pagal apmokėtas sąskaitą Nr. BIC19007 (t. 1, b. l. 197). Minėtas sumas atsakovas išskaitė iš atsakovui mokėtinų sumų (t. 1, b. l. 661), t. y. iš viso 5509,59 Eur.

4.8. Atsakovas ieškovo prašymu pervedė tretiesiems asmenims, atliko įskaitymus, taip sumažindamas 24 680,53 Eur be PVM mokėtiną sumą ieškovui, t. y.:

1) pervedė trečiajam asmeniui VšĮ „Biurokrato biuras“ 12 000 Eur:

Ieškovo prašymų datos ir sumos	Bylos tomas ir puslapis	Pasirašęs asmuo	Pervedimų tretiesiems asmenims datos ir sumos	Bylos tomas ir puslapis
2020 m. vasario 20 d. – 5000 Eur	t. 1, b. l. 232	Nurodyta, kad pasirašė V. M., bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pasirašė V. M.	2020 m. vasario 20 d.  – 5000 Eur	t. 1, b. l. 233
2020 m. kovo 9 d. – 2000 Eur	t. 1, b. l. 234	Nurodyta, kad pasirašė V. M., bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pasirašė V. M.	2020 m. kovo 9 d. – 2000 Eur	t. 1, b. l. 235
2020 m. kovo 31 d. – 2000 Eur	t. 1, b. l. 236	Nurodyta, kad pasirašė V. M., bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pasirašė V. M.	2020 m. balandžio 1 d. – 2000 Eur	t. 1, b. l. 237
2020 m. gegužės 21 d. – 3000 Eur	t. 1, b. l. 238	Nurodyta, kad pasirašė V. M., bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pasirašė V. M.	2020 m. gegužės 28 d. – 3000 Eur	t. 1, b. l. 239

 

2) pervedė trečiajam asmeniui BUAB „Arda adoria LT“ 7560,53 Eur:

Ieškovo prašymų datos ir sumos	Bylos tomas ir puslapis	Pasirašęs asmuo	Pervedimų BUAB „Arda adoria LT“ datos ir sumos	Bylos tomas ir puslapis
2020 m. birželio 1 d. – 3000 Eur	t. 1, b. l. 264	Nurodyta, kad pasirašė V. M., bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pasirašė V. M.	2022 m. birželio 2 d. – 2510,53 Eur 2020 m. birželio 18 d. – 1000,00 Eur; 2020 m. liepos 3 d. – 500,00 Eur; 2020 m. liepos 9 d. – 300,00 Eur  Viso 4310,53 Eur	t. 1, b. l. 266-268; t. 2, b. l. 66
2020 m. birželio 10 d. – 3000 Eur	t. 1, b. l. 265
2020 m. liepos 10 d. – 2000 Eur	t. 1, b. l. 269	Nurodyta, kad pasirašė V. M., bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pasirašė V. M.	2020 m. liepos 20 d. – 500,00 Eur	t. 1, b. l. 270;
2020 m. spalio 27 d. – 4163,29 Eur	t. 1, b. l. 271	Nurodyta, kad pasirašė V. M., bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pasirašė V. M.	2020 m. spalio 30 d. – 1500,00 Eur; 2021 m. vasario 19 d. – 500,00 Eur; 2021 m. balandžio 9 d. – 400,00 Eur; 2021 m. balandžio 23 d. – 350,00 Eur Iš viso 2750 Eur	t. 1, b. l. 272-275;
			Iš viso 7560,53 Eur.

 

3) įskaitė su trečiuoju asmeniu BUAB „Kuoras“ 4163,29 Eur, t. y. turėdamas ieškovo 2020 m. spalio 27 d. prašymą (t. 1, b. l. 271) (nurodyta, kad pasirašė V. M., bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pasirašė V. M.) pervesti BUAB „Kuoras“ 4163,29 Eur (t. 1, b. l. 271) ir esant BUAB „Kuoras“ 4163,29 Eur skolai atsakovui (t. 1. b. l. 257), atliko skolos 4163,29 Eur įskaitymą sumažindamas ieškovui 4163,29 Eur mokėtiną sumą ir 4163,29 Eur sumažindamas BUAB „Kuoras“ skolą atsakovui. BUAB „Kuoras“ 4163,29 Eur skola buvo BUAB „EU energija“ (t. 1, b. l. 261), kuri buvo perdavusi skolą atsakovui (t. 1., b. l. 262-263).

4) įskaitė su trečiuoju asmeniu BUAB „EU energija“ 956,71 Eur, t. y. turėdamas ieškovo 2020 m. lapkričio 4 d. prašymą (t. 1, b. l. 276) (nurodyta, kad pasirašė V. M., bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pasirašė V. M.) padaryti 980 Eur užskaitą su BUAB „EU energija“. Atitinkamai, atsižvelgdamas į tai, kad BUAB „EU energija“ buvo skolinga atsakovui 956,71 Eur, tai atliko įskaitymą 956,71 Eur sumažindamas mokėjimą ieškovui ir 956,71 Eur sumažindamas BUAB „EU energija“ skolą atsakovui (t. 1, b. l. 277).

Apibendrinus ieškovo išrašytas sąskaitas, atsakovo atliktus mokėjimus, įskaitymus, darytina išvada, kad atsakovas nėra sumokėjęs ieškovui 786,7 Eur (ieškovas išrašė 5 sąskaitas faktūras 365306,80 Eur sumai, todėl iš šios sumos atimame 364 520,09 Eur, t. y. sumą, kurią atsakovas sumokėjo bankiniais pavedimais – 333 990,72 Eur, papildomai atsakovas įskaitė 339,25 Eur ieškovo skolos, papildomai 24 680,53 Eur pervedė/įskaitė kitiems asmenims (iš jų 19 560,53 Eur pervedė, o 5120 Eur įskaitė), papildomai įskaitė 5509,59 Eur už palūkanas, iš viso laikoma, kad sumokėjo, įskaitė, pervedė tretiesiems asmenims 364 520,09 Eur).

4.9. Ieškovo direktoriaus pareigas ėjo ir akcininkais buvo šie asmenys, šiais laikotarpiais:

1) direktoriumi buvo I. A. nuo 2008 m. rugsėjo 26 d. iki 2009 m. sausio 15 d. (t. 5, b. l. 11), kartu ir akcininkas nuo 2009 m. gruodžio 7 d. iki 2019 m. rugpjūčio 6 d. (t. 5, b. l. 11);

2) direktoriumi formaliai buvo T. Ž. nuo 2009 m. sausio 16 d. iki 2019 m. liepos 5 d. (t. 5, b. l. 11), nenustatyta, kad jis būtų buvęs ir akcininku, realiai T. Ž. ieškovo direktoriumi buvo tik nuo 2009 m. sausio 16 d. iki 2010 m. gruodžio 2 d, t. y. tiek kiek tęsėsi darbo santykiai (išrašas iš registro: 2023-08-22 Nr. CB-181218-2-68-3-03425-2023-0, t. 5, b. l. 120);

3) direktoriumi buvo V. M. nuo 2019 m. liepos 6 d. iki 2021 m. birželio 18 d. (t. 5, b. l. 11), nenustatyta, kad jis būtų buvęs ieškovo akcininku. V. M. taip pat ėjo trečiojo asmens VšĮ „Biurokrato biuras“ vadovo pareigas nuo 2013 m. rugpjūčio 28 d. iki 2022 m. spalio 7 d. (t. 4, b. l. 173), trečiojo asmens UAB „Arda ardoria LT“ – nuo 2022 m. balandžio 28 d. iki 2023 m. vasario 21 d. (t. 4, b. l. 177), UAB „EU energija“ – nuo 2020 m. sausio 31 d. iki 2021 m. birželio 17 d. (t.4, b. l. 182);

4) ieškovo nemokumo administratoriaus pareigas nuo 2021 m. birželio 19 d. eina nemokumo administratorė Giedrė Vaičienė (t. 5, b. l. 11). Ieškovui bankroto byla iškelta 2021 m. birželio 9 d. nutartimi Nr. CB-21924-2-56-3-00186-2021-6, teisminio proceso Nr. 2-56-3-00186-2021-6.

4.10. A. A. nuo 2016 m. lapkričio 23 d. iki 2020 m. sausio 31 d. ėjo trečiojo asmens UAB „EU Energija“ direktoriaus pareigas (t. 5, b. l. 24), o nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. iki 2020 m. liepos 1 d. dirbo pas ieškovą (t. 4, b. l. 201) ir buvo jo akcininku nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d. (t. 5, b. l. 88), jokių dokumentų, susijusių su subrangos sutartimi Nr. 19-SR32.1, jis nepasirašė, nors turėjo suteiktus tam įgaliojimus (t. 1, b. l. 58).

4.11. V. M. 2019 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 19-07-001B buvo suteikti įgaliojimai/pavedimas veikti ieškovo vardu (t. 6, b. l. 5). V. M. nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d. iki 2020 m. sausio 2 d. buvo ieškovo akcininku (t. 5, b. l. 88-91), nuo 2016 m. gruodžio 12 d. iki 2019 m. rugpjūčio 20 d. buvo UAB „EU Energija“ darbuotoju (t. 4, b. l. 98).

4.12. Iš byloje esančių įrodymų, šalių ir liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovą atstovavo V. M. nuo 2019 m. gegužės 3 d. iki 2019 m. liepos 10 d., nors formalių įgaliojimų ar sutarčių, kurios tai patvirtintų, byloje pateikta nėra. V. M. nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d. iki 2020 m. sausio 2 d. būdamas ieškovo akcininku (t. 5, b. l. 88-91) pagal žodinį susitarimą su V. M., rūpinosi visais ieškovo ir atsakovo subrangos sutarties Nr. 19-SR32.1 vykdymo klausimais, t. y. jos vykdymu, perdavimo-priėmimo aktų pasirašymu, sąskaitų išrašymu.

 

5. Teismas byloje kilusį ginčą nagrinėja iš esmės ir atsakydamas į šiuos tarp šalių kilusius ginčo esminius klausimus: ar ginčo šalių sudaryta subrangos sutartis per tariamą atstovą buvo patvirtina ieškovo ar ne, ar ji sukūrė ieškovui civilines teises ir pareigas, atitinkamai ar jos 2.8 punktas įvykdytas tinkamai ir pagrįstai, ar jis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei, ar atsakovas būdamas pakankamai rūpestingas ir apdairus galėjo suprasti, kad subrangos sutartį pasirašė neįgaliotas asmuo, ar galėjo suprasti, kad prašymai pervesti/įskaityti lėšas tretiesiems asmenims buvo nepagrįsti, neteisėti, ar atsakovas pagrįstai sumokėjo/įskaitė sumas tretiesiems asmenims, kokia suma ieškovui turėjo būti sumokėta pagal dvi skirtingas 2019 m. gruodžio 10 d. PVM sąskaitas faktūras BIC19007, darydamas išvadas ir jas motyvuodamas, teismas spręs ar ieškinys tenkintinas ar atmestinas. 

 

Teismo išvados ir motyvai.

 

6. Ieškovo pirmasis reikalavimas pripažinti subrangos sutarties Nr. 19-SR32.1 2.8 punktą negaliojantį (niekinį) nuo subrangos sutarties Nr. 19-SR32.1 sudarymo momento atmestinas, nes subrangos sutarties Nr. 19-SR32.1 2.8 punktas neprieštarauja nei imperatyvioms įstatymo normoms, nei viešajai tvarkai, nei gerai moralei, taip pat atmestinas išvestinis reikalavimas dėl 2019 m. spalio 24 d. sąskaitos faktūros SE Nr. 2019-10-24/01 4 352,03 Eur sumai ir 2019 m. gruodžio 20 d. sąskaitos faktūros SE Nr. 2019-12-20/01 1157,56 Eur sumai pripažinimo negaliojančiomis (niekinėmis) bei atmestina ketvirtojo reikalavimo dalis dėl 5509,59 Eur priteisimo ieškovo naudai.

Kaip nustatyta šio sprendimo 4.1 punkte, subrangos sutarties Nr. 19-SR32.1 2.8 punktu ieškovas ir atsakovas susitarė, kad „jeigu subrangovas pageidauja iš rangovo gauti apmokėjimą už atliktus darbus ankstesniais negu sutartyje numatytais apmokėjimo terminais, subrangovas įsipareigoja mokėti rangovui 1,5 procento palūkanas nuo pageidaujamos gauti sumos. Tokiu atveju subrangovas, pateikdamas laisvos formos prašymą kreipiasi raštu (el. paštu: alvydas.ringaila@gmail.com) į rangovą, kuris informuos subrangovą apie priimtą sprendimą. Rangovas, sutikęs apmokėti subrangovo pateiktas sąskaitas faktūras ankstesniu nei Sutartyje numatyta terminu, išrašo sąskaitą faktūrą, o 1,5 procento palūkanų suma yra išskaičiuojama iš rangovo tiesiogiai mokėtinų sumų subrangovui (2.8 punktas).“.

6.1. Ieškovas ginčija minėtą nuostatą ir prašo priteisti iš atsakovo 5509,59 Eur remdamasis šiais esminiais argumentais:

1) subrangos sutartį Nr. 19-SR32.1 pasirašė neįgaliotas asmuo;

2) subrangos sutarties Nr. 19-SR32.1 2.8 punktas yra negaliojantis (niekinis);

3) atsakovas netinkamai taikė subrangos sutarties Nr. 19-SR32.1 2.8 punkto nuostatas.

6.2. Taikytinos teisės normos ir teismų praktikos aiškinimai:

1) Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 64 straipsnyje nustatyta, kad nemokumo administratorius <...> kreipiasi į teismą: 1) dėl sandorių, priešingų juridinio asmens veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad juridinis asmuo negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, kurie Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.82 straipsnyje nustatytais pagrindais galėtų būti pripažinti negaliojančiais; <...> 3) dėl juridinio asmens sudarytų sandorių, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o juridinis asmuo apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana);

2) CK 1.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ar prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas tokiais atvejais nėra pakankamas kitos šalies nesąžiningumo įrodymas, todėl juridinis asmuo turi įrodyti, kad kita sandorio šalis tikrai veikė nesąžiningai. CK 1.80 straipsnio 1 dalis nustato, jog imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, o CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.

3) CK 6.66 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-248/2020);

4) CK 6.67 straipsnyje nustatytas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas. Esant bent vienam šių atvejų trečiojo asmens nesąžiningumas preziumuojamas, o trečiajam asmeniui, norinčiam šią prezumpciją paneigti, tenka įrodinėjimo našta. Kitais atvejais įrodyti trečiojo asmens nesąžiningumo faktą yra sandorį actio Pauliana pagrindu ginčijančio kreditoriaus pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 64 punktas).

5) teismų praktikoje dėl sandorio pripažinimo niekiniu yra išaiškinta, jog:

- CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš svarbiausių civiliniuose santykiuose galiojančių principų – sutarties laisvės principas. Šis principas, detalizuotas CK 6.156 straipsnyje, suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė. Sutarties laisvės principas taip pat apima šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019);

- sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019; 2015 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-26-686/2015);

- CK 1.80 straipsnio 1 daliai taikyti būtina konstatuoti dviejų sąlygų visetą: kad teisės norma yra imperatyvioji ir kad jos pažeidimo padarinys – sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499-313/2015);

- CK 1.80 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Šiam sandorių negaliojimo pagrindui taikyti reikia nustatyti tokias sąlygas: 1) teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; 2) ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1499-981/2023);

- pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo) sampratą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškintas šios teisės normos turinys: įstatyme neatskleistas formuluotės „viešoji tvarka“ ar „gera moralė“ turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais, veiksmų pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006). Nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį sutarties šalių ketinimai turi labai svarbią reikšmę. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019, kt.).

6) teismų praktikoje dėl atstovavimo yra išaiškinta, kad:

- CK 2.132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius. Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas šias teisės normas, yra nurodęs, kad kai sandorį atstovaujamojo vardu sudaro atstovas, laikydamasis prieš tai nurodytų sąlygų (atskleisdamas atstovavimo faktą ir veikdamas neišeinant už suteiktų teisių ribų), atstovaujamajam atsiranda tokių pačių padarinių, kaip ir tuo atveju, jeigu sandorį jis sudarytų pats asmeniškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2012);

- jeigu sandorį atstovaujamojo vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, tai sandoris sukuria, pakeičia ir panaikina teises bei pareigas atstovaujamajam tik tuo atveju, jei atstovaujamasis po to pritaria šiam sandoriui ir jį patvirtina (CK 2.133 straipsnio 6 dalis, 2.136 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad galimybė patvirtinti sandorį, kurio atstovas neturėjo teisės sudaryti, yra atstovaujamojo teisė, kuria jis gali naudotis manydamas, kad ginčytinas sandoris jam yra priimtinas. Patvirtinus sandorį įgyvendinama atstovaujamojo galimybė dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose, tai reiškia, kad šiuo veiksmu jis įgyja ne tik teises, bet ir su tuo susijusias pareigas. Taip atstovaujamojo valia nukreipiama į praeities įvykius ir lemia pakeitimus jau susiformavusiuose teisiniuose santykiuose, o būtent – pašalindama su atstovavimu susijusius sandorio ydingumus, kurie kitu atveju leistų tokį sandorį nuginčyti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. liepos 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2012);

- CPK 2.133 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-684/2021);

- teisės doktrinoje tokie santykiai, kai trečiasis asmuo turi rimtą pagrindą manyti sudarąs sandorį su kito asmens atstovu, turinčiu teisę veikti jo vardu, nors iš tiesų tas asmuo tokios teisės neturi, vadinami tariamu atstovavimu. Tariamas atstovavimas yra bendrosios taisyklės, kad atstovaujamajam teisinių padarinių sukelia tik įgalioto ir įgaliojimų neviršijusio atstovo atlikti veiksmai, išimtis, kuri grindžiama atstovaujamojo elgesio aplinkybėmis – tokiais atvejais turi būti tikrinama, ar atstovaujamojo veiksmai buvo tokie, kad protingas žmogus analogiškomis aplinkybėmis patikėtų esant atstovavimo santykius, t. y. turi būti aiškinamasi, ar buvo objektyvių aplinkybių, kurios sudarė rimtą pagrindą asmenį laikyti kito asmens atstovu. Taigi tariamam atstovavimui nustatyti turi būti konstatuoti būtent atstovaujamojo veiksmai, suteikę rimtą pagrindą trečiajam asmeniui manyti, kad sandorį jis sudarė su tokią teise turinčiu atstovu. Kitu atveju (kai tokį pagrindą suteikia tik atstovu prisistatančio asmens veiksmai) sandoris atstovaujamajam teisinių padarinių nesukelia, nebent jis tokį sandorį vėliau patvirtina (CK 2.133 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2012);

7) teismų praktikoje dėl bankroto administratoriaus teisių reikšti ieškinį yra išaiškinta:

- Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 64 straipsnyje nustatytas 6 mėnesių terminas taikytinas tik bankroto administratoriaus pareigai patikrinti įmonės sandorius per paskutinius trejus metus iki bankroto bylos iškėlimo, bet tai nėra ieškinio senaties terminas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostata (iki JANĮ įsigaliojimo nustačiusi analogišką bankroto administratoriaus pareigą) nekeičia ieškinio senaties termino eigos, jos pradžios skaičiavimo taikylės. Šis laikotarpis ne apibrėžia ieškinio senaties termino eigos pradžią, bet juo siekiama užtikrinti operatyvią ir sklandžią įmonės bankroto proceso eigą, sudaryti galimybę tinkamai vykdyti įstatymu administratoriui nustatytas funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2014);

- CK 6.66 straipsnio 3 dalis nustato, kad kreditorius ginčyti skolininko sudarytus sandorius, pareikšdamas actio Pauliana ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turi teisę per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis, 6.66 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius nėra ir negali būti dalyvavęs įmonei sudarant sandorius, dėl kurių teisėtumo patikrinimo administratorius ir kreipiasi į teismą, taigi ir apie šių sandorių sudarymą iki jam tampant administratoriumi informacijos neturi. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte (dabar – JANĮ 64 straipsnio 1 dalis) administratoriaus sužinojimas apie įmonės sandorius siejamas su dokumentų apie sandorių sudarymą gavimo diena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2013; 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2013).

6.3. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinyje nenurodė kokiu teisiniu pagrindu ginčija subrangos sutarties Nr. 19-SR32.1 2.8 punktą, todėl teismas vertina dėl subrangos sutarties Nr. 19-SR32.1 2.8 punkto pripažinimo negaliojančia CK 1.82 straipsnyje nustatytais pagrindais, tiek CK 6.66 straipsnio pagrindais:

6.3.1. Teismas, įvertinęs aptartas teisės normas, teismų praktiką, bei faktines bylos aplinkybes (šio sprendimo 4 punktas) daro išvadą, kad nėra pagrindo subrangos sutarties Nr. 19-SR32.1 2.8 punktą pripažinti niekiniu ar negaliojančiu, nes:

1) visų pirma nėra jokio pagrindo spręsti dėl subrangos sutarties Nr. 19-SR32.1 2.8 punkto pripažinimo negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad subrangos sutarties Nr. 19-SR32.1 sudarymo metu  tiek ieškovas tiek atsakovas žinojo ar galėjo žinoti, kad 2.8 punkto nuostata pažeis kreditorių teises;

2) nors subrangos sutartį Nr. 19-SR32.1 pasirašė V. M., kuris 2019 m. gegužės 3 d. nebuvo nei ieškovo direktorius, nei darbuotojas, tačiau, šalys iš esmės įvykdė sudarytą subrangos sutartį Nr. 19-SR32.1, taip pat ieškovo 2019 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 19-07-001B V. M. buvo suteikti įgaliojimai/pavedimas veikti ieškovo vardu (t. 6, b. l. 5). Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad V. M. pasirašydamas sutartį veikė kaip tariamas atstovas, kurio veiksmus akceptavo ieškovas (CK 2.133 straipsnio 6 dalis, 2.136 straipsnio 1 dalis). Nors ieškovas įrodinėja įvairias aplinkybes apie galimas subrangos sutarties Nr. 19-SR32.1 sudarymo aplinkybes, teismas laiko, kad šioje byloje nėra svarbu nustatyti, kada tiksliai buvo pasirašyta minėta sutartis t. y. ar 2019 m. gegužės 3 d., kaip nurodo atsakovas ar 2019 m. liepos 10 d., kai V. M. buvo suteikti įgaliojimai, tačiau svarbu, kad V. M. veikimą pripažino ieškovas ir šalys iš esmės įvykdė sutartį;

3) ieškovas nenurodė, o teismas nenustatė jokių imperatyvių įstatymų nuostatų, kurioms galėjo prieštarauti subrangos sutarties Nr. 19-SR32.1 2.8 punktas. Nėra ir prieštaravimo viešajam interesui ar gerai moralei ar ieškovo veiklos tikslams, nes subrangos sutartį Nr. 19-SR32.1 pasirašė ir vykdė du lygiaverčiai verslo subjektai, nei vienas iš jų nelaikytinas silpnesne sudaryto sandorio šalimi. Atmestini ieškovo argumentai, kad šiuo atveju susiklostė specifiniai kreditavimo santykiai, kad viena tokio santykio šalis būtinai turėjo būti finansų ar kredito įstaiga. Civilinio kodekso normos neriboja subrangos sutarties šalims numatyti avansinius mokėjimus už atliekamus darbus, taip pat ir skaičiuoti protingo ir sąžiningo dydžio palūkanas, t. y. toks susitarimas negali turėti prieštaravimo ieškovo veiklos tikslams požymių, nes kaip minėta, ieškovas sudarydamas sutartį veikė kaip savarankiškas verslo subjektas, galintis laisvai prisiimti įsipareigojimus ir iš jų kylančią riziką, t. y. galioja principas leidžiama viskas, kas nėra draudžiama. Ieškovas nepateikė teismui jokių argumentų ir įrodymų, kad šalių susitartos palūkanos už avansinius mokėjimus būtų neprotingai didelės, neatitiktų verslo rizikos. Aktuali aplinkybė ir ta, kad šalys susitarė dėl subrangos santykių: ieškovas įsipareigojo atlikti sutartus darbus, atsakovas už juos apmokėti, o kaip paaiškino liudytojas H. K., subrangos sutarties Nr. 19-SR32.1 sudarymo metu buvo prognozuojama, kad ją įvykdžius bus galima gauti 100-150 tūkst. Eur pelno, todėl teismo vertinimu esant tokiai pelno maržai, šalių susitarimas dėl 1,5 procento palūkanų (šiuo atveju reali apskaičiuota suma sudarė 5509,59 Eur) už avansinius mokėjimus yra sąžiningas, atitinka ir geros moralės nuostatas, nedarė jokios neigiamos įtakos ieškovo veiklai ar jo veiklos tikslams;

4) vien ieškovo teiginiai, kad minėtas punktas nėra naudingas ar nesąžiningas ieškovui, niekaip šių teiginių neįrodo. Ieškovo nurodyti Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-949-638/2022 nutarties motyvai, kad suinteresuotas asmuo V. M. nepateikė teismui įrodymų, kad toks kreditavimas buvo būtinai reikalingas, ekonomiškai naudingas, todėl palūkanoms išleista suma laikytina ieškovo patirtais nepagristais nuostoliais, pabloginusiais įmones padėtį ir vedusiais prie nemokumo yra adresuoti šioje byloje įtrauktam trečiajam asmeniui V. M., kuris šioje byloje nėra atsakovu, todėl minėti Kauno apygardos teismo motyvai negali būti naudojami byloje prieš atsakovą UAB „Šebsta“. Teismas ieškovui bylos nagrinėjimo metu siūlė įvertinti ar pasirinko tinkamus atsakovus, ieškovas savo pozicijos nekeitė.

6.3.2. Teismas, įvertinęs atsakovo 2019 m. spalio 24 d. sąskaitą faktūrą SE Nr. 2019-10-24/01 sumai 4 352,03 Eur ir 2019 m. gruodžio 20 d. sąskaitą faktūrą SE Nr. 2019-12-20/01 sumai     1 157,56 Eur, neturi pagrindo jų laikyti negaliojančiomis (niekinėmis) ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 5509,59 Eur, nes minėtos sąskaitos iš esmės atitinka subrangos sutarties Nr. 19-SR32.1 2.8 punkto nuostatas:

1) nustačius, kad subrangos sutarties Nr. 19-SR32.1 2.8 punkto nuostatas yra galiojančios, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, gerai moralei, ieškovo veiklos tikslams aktualu įvertinti ar minėtos sąskaitos faktūros buvo išrašytos iš esmės laikantis sutarties, ar jų išrašymo ir priėmimo metu šalių atstovai veikė tinkamai. Deliktinė atsakomybė atsakovo atžvilgiu netaikytina, o siekiant taikyti sutartinę atsakomybę nepakanka remtis bendro pobūdžio teiginiais, neva pažeista sutartis. Neteisėti veiksmai turi būti įrodyti CPK nustatytų įrodinėjimo taisyklių pagrindu (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015). Nagrinėjamu atveju ginčo šalių elgesio sudarant ginčijamas sąskaitas faktūras nereglamentavo imperatyviosios normos, todėl šalys buvo laisvos spręsti ne tik dėl sutarties sąlygų bet ir kaip jas vykdyti;

2) sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-701/2017, 42 punktą). Teismas įvertinęs atsakovo elgesį išrašant 2019 m. spalio 24 d. sąskaitą faktūrą SE Nr. 2019-10-24/01 sumai 4 352,03 Eur ir 2019 m. gruodžio 20 d. sąskaitą faktūrą SE Nr. 2019-12-20/01 sumai 1 157,56 Eur nenustatė, kad atsakovas buvo nesąžiningas ar kad netinkamai bendradarbiavo.

Kaip nustatyta šio sprendimo 4 punkte Subrangos sutarties Nr. 19-SR32.1 2.8 punkto pagrindu ieškovo vardu 2019 m. rugpjūčio 2 d. buvo duotas patvirtinimas, kad sutinka atsakovui sumokėti 1,5 procento pervedamos sumos už anksčiau gaunamus pinigus nei numatyta sutartyje (t. 4, b. l. 35), atitinkamai atsakovas 2019 m. spalio 24 d. išrašė sąskaitą faktūrą Nr. SE-2019-10-24/01 dėl 4352,03 Eur palūkanų (1,5 procento) pagal apmokėtas sąskaitas Nr. BIC19001, BIC19003, BIC19004, BIC19005 (t. 1, b. l. 198), o 2019 m. gruodžio 20 d. sąskaitą faktūrą Nr. SE-2019-12-20/01 dėl 1157,56 Eur palūkanų (1,5 procento) pagal apmokėtą sąskaitą Nr. BIC19007 (t. 1, b. l. 197). Minėtas sumas atsakovas išskaitė iš atsakovui mokėtinų sumų (t. 1, b. l. 661), t. y. iš viso 5509,59 Eur. Dėl įskaitymo šalys buvo susitarę Subrangos sutartimi Nr. 19-SR32.1. Šiuo atveju esminė Subrangos sutarties Nr. 19-SR32.1 2.8 punkte numatytų 1,5 procento palūkanų mokėjimo sąlyga buvo ta, kad pinigai turi būti sumokami avansu. Ieškovas baigiamosiose kalbose patvirtino (t. 6, b. l. 37), kad atsiskaitymas už kiekvieną išrašytą sąskaitą buvo vykdomas nelaukiant maksimalaus 30 kalendorinių dienų apmokėjimo termino, atsakovas mokėdavo ir avansu. Nustatyta ir tai, kad 2019 m. spalio 24 d. išrašytą sąskaitą faktūrą SE Nr. 2019-10-24/01 sumai 4352,03 Eur ir 2019 m. gruodžio 20 d. sąskaitą faktūrą SE Nr. 2019-12-20/01 sumai 1 157,56 Eur patvirtino V. M., kuris turėjo jam suteiktus įgaliojimus (t. 6, b. l. 5), tarp šalių nebuvo jokio ginčo dėl minėtų sumų mokėjimo, sąskaitų išrašymo metu ieškovo atžvilgiu nebuvo pradėtas bankroto procesas, nenustatyti jokie atsakovo nesąžiningi veiksmai, t. y. atsakovas pagal tai kaip suprato Subrangos sutarties Nr. 19-SR32.1 2.8 punkto sąlygas, išrašė ieškovui minėtas sąskaitas faktūras, ieškovas su jomis sutiko, jų nekvestionavo. Ieškovas nors ir nurodė, kad V. M. 2019 m. liepos 10 d. suteiktas įgaliojimas (t. 6, b. l. 5) galimai yra suklastotas, tačiau iš esmės jo neginčijo, todėl jis laikytinas galiojančiu, kol nėra nuginčytas. Teismo vertinimu ieškovas priimdamas jam pateiktas sąskaitas faktūras turėjo teisę spręsti ar sutikti su jomis ar ne, nusprendus sutikti atsakovui negali būti pritaikyta sutartinė atsakomybė dėl netinkamo Subrangos sutarties Nr. 19-SR32.1 2.8 punkto vykdymo net ir dėl to, kad Subrangos sutarties Nr. 19-SR32.1 2.4 punkte nustatyta, kad atsakovas privalėjo apmokėti ieškovo sąskaitą faktūrą ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo sąskaitos faktūros išrašymo dienos, kas reikštų, kad atsakovas formaliai pagal Subrangos sutarties Nr. 19-SR32.1 2.8 punkto sąlygas palūkanas galėjo taikyti tik toms pinigų sumoms, kurios būtų buvusios pervestos iki atitinkamų sąskaitų faktūrų išrašymo ir pateikimo.

Kaip nustatyta šio sprendimo 4.5 punkte ieškovas penkias sąskaitas išrašė šiomis dienomis: 1) 2019 m. rugpjūčio 6 d. sąskaita faktūra Nr. BIC-19001, suma – 27828,18 Eur (t. 1, b. l. 741); 2) 2019 m. rugpjūčio 30 d. sąskaita faktūra Nr. BIC-19003, suma – 66227,60 Eur (t. 1, b. l. 744); 3) 2019 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. BIC-19004, suma – 115148 Eur  (t. 1, b. l. 747); 4) 2019 m. spalio 23 d. PVM sąskaita faktūra Nr. BIC-19005, suma – 80932,2 Eur  (t. 1, b. l. 747); 5) 2019 m. gruodžio 10 d. PVM sąskaita faktūra Nr. BIC-19007, suma – 75170,82 Eur  (t. 1, b. l. 752). Kaip nustatyta šio sprendimo 4.6 punkte atsakovas atliko tokius devynis mokėjimus 1) 2019 m. rugpjūčio 6 d. – 1000 Eur; 2) 2019 m. rugpjūčio 8 d. 16000 Eur; 3) 2019 m. rugpjūčio 19 d. 4930,57 Eur; 4) 2019 m. rugpjūčio 28 d. 2000 Eur; 5) 2019 m. rugsėjo 2 d. 2000 Eur; 6) 2019 m. rugsėjo 6 d. 54710,23 Eur; 7) 2019 m. spalio 4 d. 103631,7 Eur; 7) 2019 m. spalio 25 d. 79718,22 Eur; 9) 2019 m. gruodžio 13 d. 70 000 Eur. Minėtų sąskaitų išrašymo ir apmokėjimo datų analizė leidžia daryti išvadą, kad mokėjimai buvo atliekami ir avansu arba apmokant per kelias dienas nelaukiant 30 kalendorinių dienų termino. Įvertinant atsakovo paaiškinimus darytina išvada, kad tikrasis šalių ketinimas dėl subrangos sutarties Nr. 19-SR32.1 2.8 punkto vykdymo ir buvo tas, kad skaičiuoti palūkanas jeigu apmokama sąskaita greičiau nei per 30 kalendorinių dienų nuo sąskaitos faktūros išrašymo. Be to, ieškovo atstovai patys pripažino minėtų sutarties nuostatų prieštaringumą savo baigiamojoje kalboje (36 punktas). Ieškovo argumentai, kad atsakovas nepateikė teismui nė vieno ieškovo prašymo, kuriuo ieškovas prašė atsakovo anksčiau laiko apmokėti ieškovo pateiktą sąskaitą faktūrą, paneigti byloje esančiu įrodymu, kuriame ieškovo atstovas 2019 m. rugpjūčio 2 d. parašė atsakovui, kad sutinka sumokėti 1,5 procento pervedamos sumos už anksčiau gaunamus pinigus nei numatyta sutartyje (t. 4, b. l. 35), t. y. šis pranešimas taip pat patvirtina, kad šalys 1,5 procento palūkanų mokėjimą suprato kaip mokėtiną tuo atveju, jei sąskaita apmokama anksčiau nei per 30 kalendorinių dienų nuo sąskaitos faktūros išrašymo dienos. Apskritai jokie mokėjimai nebūtų galimi neišrašius sąskaitų faktūrų. Nors šalys nepateikė teismui detalių skaičiavimu kaip atsakovas suskaičiavo ginčijamus 5509,59 Eur, bet teismo vertinimu tai nėra aktualu, nes ieškovas ginčijo suma iš esmės, o ne dėl netinkamo paskaičiavimo. Nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma, todėl teismo vertinimu šiuo atveju tarp šalių susiklosčiusių aplinkybių negalima vertinti taip, kad būtent atsakovas netinkamai būtų vykdęs Subrangos sutartį Nr. 19-SR32.1, ją pažeidęs ir dėl to nepagrįstai išskaitęs iš ieškovo 5509,59 Eur.

Aktualu ir tai, kad ieškovo išvestinis reikalavimas dėl atsakovo 2019 m. spalio 24 d. sąskaitos faktūros SE Nr. 2019-10-24/01 4 352,03 Eur sumai ir 2019 m. gruodžio 20 d. sąskaitos faktūros SE Nr. 2019-12-20/01 1157,56 Eur sumai pripažinimo negaliojančiomis (niekinėmis) negali būti savarankišku materialiuoju reikalavimu, kuris gali būti nagrinėjamas teisme, t. y. ieškovės pareikštas reikalavimas dėl 2019 m. spalio 24 d. sąskaitos faktūros SE Nr. 2019-10-24/01 4 352,03 Eur sumai ir 2019 m. gruodžio 20 d. sąskaitos faktūros SE Nr. 2019-12-20/01 1157,56 Eur sumai pripažinimo negaliojančiomis (niekinėmis) nagrinėjamos bylos kontekste vertintinas kaip reikalavimo dėl 5509,59 Eur nuostolių atlyginimo sąlyga (neteisėtas atsakovo veiksmas, kurį įrodyti yra ieškovo pareiga), kuris pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką negali būti savarankišku ieškinio dalyku ir dėl to kaip savarankiškas reikalavimas teisme nenagrinėtinas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-313/2019 27, 28 punktus; 2023 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-823/2023 56 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-91-381/2023, 43 punktas). Atsakovo 2019 m. spalio 24 d. sąskaitos faktūros SE Nr. 2019-10-24/01 4 352,03 Eur sumai ir 2019 m. gruodžio 20 d. sąskaitos faktūros SE Nr. 2019-12-20/01 1157,56 Eur sumai teismas negali laikyti neteisėtais veiksmais, nes jos kaip minėta pagrįstai išrašytos vykdant Subrangos sutartį Nr. 19-SR32.1.

 

7. Ieškovo ieškinio trečiasis reikalavimas – pripažinti niekiniais devynis BUAB „Baltic International Construction“ sudarytus prašymus, adresuotus atsakovei UAB „Šebsta“ ir ketvirtojo reikalavimo dalis priteisti 24 680,53 Eur iš atsakovo žalos dėl to, kad jis juos pervedė ir (ar) įskaitė tretiesiems asmenims VšĮ „Biurokrato biuras“, BUAB „Arda adoria LT“, BUAB „EU energija“, BUAB „Kuoras“ atmestinas, nes:

7.1. Taikytinos teisės normos ir teismų praktika:

1) Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-248/2020);

2) CK 6.67 straipsnyje nustatytas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas. Esant bent vienam šių atvejų trečiojo asmens nesąžiningumas preziumuojamas, o trečiajam asmeniui, norinčiam šią prezumpciją paneigti, tenka įrodinėjimo našta. Kitais atvejais įrodyti trečiojo asmens nesąžiningumo faktą yra sandorį actio Pauliana pagrindu ginčijančio kreditoriaus pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 64 punktas).

7.2. Nagrinėjamu atveju:

7.2.1. Ieškovo reiškiami reikalavimai pripažinti niekiniais devynis BUAB „Baltic International Construction“ sudarytus prašymus, adresuotus atsakovei UAB „Šebsta“, t. y.: 1) pripažinti ieškovės BUAB „Baltic International Construction“ 2020 m. vasario 20 d. sudarytą prašymą, kuris adresuotas atsakovei UAB „Šebsta“, negaliojantį (niekinį) nuo jo sudarymo momento (11., b .l. 676); 2) pripažinti ieškovės BUAB „Baltic International Construction“ 2020 m. kovo 9 d. sudarytą prašymą, kuris adresuotas atsakovei UAB „Šebsta“, negaliojantį (niekinį) nuo jo sudarymo momento (1 t., b. l. 677); 3) pripažinti ieškovės BUAB „Baltic International Construction“ 2020 m. kovo 31 d. sudarytą prašymą, kuris adresuotas atsakovei UAB „Šebsta“, negaliojantį (niekinį) nuo jo sudarymo momento (1 t., b. l. 679); 4) pripažinti ieškovės BUAB „Baltic International Construction“ 2020 m. gegužės 21 d. sudarytą prašymą, kuris adresuotas atsakovei UAB „Šebsta“, negaliojantį (niekinį) nuo jo sudarymo momento (1 t., b. l. 678); 5) pripažinti ieškovės BUAB „Baltic International Construction“ 2020 m. birželio 1 d. sudarytą prašymą, kuris adresuotas atsakovei UAB „Šebsta“, negaliojantį (niekinį) nuo jo sudarymo momento (1 t., b. l. 680); 6) pripažinti ieškovės BUAB „Baltic International Construction“ 2020 m. birželio 10 d. sudarytą prašymą, kuris adresuotas atsakovei UAB „Šebsta“, negaliojantį (niekinį) nuo jo sudarymo momento (1 t., b. l. 681); 7) pripažinti ieškovės BUAB „Baltic International Construction“ 2020 m. liepos 10 d. sudarytą prašymą, kuris adresuotas atsakovei UAB „Šebsta“, negaliojantį (niekinį) nuo jo sudarymo momento (1 t., b. l. 682); 8) pripažinti ieškovės BUAB „Baltic International Construction“ 2020 m. spalio 27 d. sudarytą prašymą, kuris adresuotas atsakovei UAB „Šebsta“, negaliojantį (niekinį) nuo jo sudarymo momento (1 t., b. l. 683); 9) pripažinti ieškovės BUAB „Baltic International Construction“ 2020 m. lapkričio 4 d. sudarytą prašymą, kuris adresuotas atsakovei UAB „Šebsta“, negaliojantį (niekinį) nuo jo sudarymo momento (1 t., b. l. 684); yra susijęs ne tik su atsakovu UAB „Šebsta“ bet ir trečiaisiais asmenimis ir laikytinas reikalavimu  reiškiamu CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes yra susijęs su atsakovo ir trečiųjų asmenų veiksmais.  Atitinkamai viena iš esminių sąlygų atsakovo atžvilgiu taikyti CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatas yra tai, kad atsakovas, įvykdydamas ieškovo pateiktus prašymus, turėjo būti nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis ieškovo teises.

7.2.2. Kaip nustatyta šio sprendimo 4.8 punkte atsakovas ieškovo atstovų prašymų pagrindais pervedė kitiems asmenims, atliko įskaitymus, taip sumažindamas 24 680,53 Eur mokamą sumą ieškovui. Nesąžiningumo prezumpcijos nenustatyta (CK 6.67 straipsnis). Nors ieškovas nurodo, kad atsakovas tokius veiksmus atlikdamas buvo nesąžiningas, tačiau iš esmės nepateikė jokių įrodymų apie atsakovo nesąžiningumą, ar kad jis žinojo, ar turėjo žinoti, kad įvykdymas ieškovo atstovų prašymus pažeis ieškovo teises. Taip pat nenustatyta, kad ieškovas būtų buvęs nemokus atsakovui tenkinant ieškovo atstovų prašymus. Ieškovas nurodo, kad atsakovas, tenkindamas ieškovo prašymus suprato, kad ieškovas bando išvengti savo prievolių, kad be pagrindo nepatikrino ieškovo atstovo prašymų pagrįstumo, ieškovo atstovo įgaliojimų. Tačiau su tokiais argumentais nėra pagrindo sutikti, nes visų pirma preziumuojama, kad civilinių santykių subjektai yra sąžiningi, be to šalys iš esmės įvykdė ginčo subrangos sutartį, kurią pasirašė tas pats asmuo, kaip ir prašymus pervesti įskaityti tretiesiems asmenims lėšas, todėl atsakovas neturėjo jokio pagrindo įtarti, kad ieškovo atstovų prašymai yra nepagrįsti.

Aktualu ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įgijėjo pareiga domėtis skolininko kitais kreditoriais negali būti absoliutinama: ginčijamo sandorio šalių sąžiningumas turi būti vertinamas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, t. y. pagal tai, ką numatė ar galėjo numatyti šalys pagal sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes, o ne ex post (po fakto) – pagal bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes, be kita ko, skolininko bankroto situaciją. Kai sandorį kreditorių interesais ginčija įmonės bankroto administratorius, aktualu išsiaiškinti buvusių įmonės valdymo organų poziciją dėl sandorio sudarymo paskatų. Objektyvusis sąžiningumo kriterijus actio Pauliana bylose sprendžiant dėl trečiojo asmens sąžiningumo turi būti taikomas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, atsižvelgiant į nagrinėjamo sandorio pobūdį, tame verslo sektoriuje egzistavusią sąžiningą dalykinę praktiką bei ginčijamo sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020, 56.2 punktas). Todėl nagrinėjamu atveju vertinant tai, kad ieškovo ir atsakovo atstovai iš esmės tiek Subrangos sutarties Nr. 19-SR32.1 pasirašymo metu, tiek jos vykdymo metu vieni kitų nekontroliavo, pasitikėjo vienas kito sprendimais, paskirtais asmenimis, nėra jokio pagrindo išvadai, kad būtent atsakovas buvo nesąžiningas.

Nenustačius atsakovo nesąžiningumo sudarant ir įvykdant minėtus ieškovo devynis prašymus nėra būtinybės aptarti ar egzistuoja kitos CK 6.66 straipsnyje nustatytos sąlygos atsakovo atsakomybei taikyti, nes tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai galima būtų taikyti atsakomybę atsakovui.

8. Ieškovo ketvirtojo reikalavimo dalis dėl 2000 Eur priteisimo pagal sąskaitą faktūrą Nr. BIC-190007 sumai 77170,82 Eur (1 t., b. l. 230-231, 660; 3 t., b. l. 38) atmestinas, nes:

8.1. Kaip nustatyta šio sprendimo 4.6 punkte Valstybinė mokesčių inspekcija atsakydama į teismo užduotus klausimus nurodė (DOK-115261), kad už mokestinį laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo pateikti trys gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrai: dviejuose neaktualiuose registruose, kurių pateikimo data 2020 m. sausio 20 d. ir 2020 m. sausio 23 d., buvo registruota 2019 m. gruodžio 10 d. PVM sąskaita faktūra BIC19007, nurodyta apmokestinamoji vertė – 77170,82 Eur, PVM suma – 16205,87 Eur; patikslintame aktualiame registre, kurio pateikimo data 2021 m. spalio 6 d. buvo nurodyti 2019 m. gruodžio 10 d. PVM sąskaitos faktūros BIC19007 duomenys – nurodyta apmokestinamoji vertė 75 170,82 Eur, PVM suma – 15785,87 Eur.

8.2. Nagrinėjamu atveju:

1) apmokestinamoji vertė 75 170,82 Eur nurodyta aktualiame registre, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad šalys turi vadovautis neaktualiame registre esančia sąskaita. Svarbus yra ir tas momentas, kad pagal Subrangos sutartį Nr. 19-SR32.1, jos kaina buvo 350 000 Eur (be PVM), ieškovas išrašė penkias sąskaitas faktūras 365 306,80 Eur sumai (be PVM), atitinkamai nėra jokio pagrindo laikyti, kad atsakovas turėjo pareigą sumokėti dar 2000 Eur (be PVM) daugiau;

2) PVM sąskaitos faktūros BIC19007 su verte 75 170,82 Eur išrašymo pagrindas buvo patikslintas remiantis patikslintu darbų perdavimo-priėmimo aktu Nr. 5, už 2019 m. lapkričio mėnesį (t. 1, b. l. 753). Ieškovas neįrodė, kad jis atliko darbų būtent už 77170,82 Eur (t. 3, b. l. 38), kad pirminis darbų perdavimo-priėmimo aktas Nr. 5 (t. 3, b. l. 38) buvo teisingai surašytas. 

9. Ieškovo ketvirtasis reikalavimas priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 32 190,12 Eur dydžio skolą, tiek kiek jis nebuvo atmestas šio sprendimo 5, 6, 7, 8 punktuose, tenkintinas iš dalies – iš atsakovo ieškovo naudai priteisiant 786,7 Eur:

9.1. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai jis atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis).

9.2. Nagrinėjamu atveju, kaip nustatyta šio sprendimo 4.8 punkte atsakovas nėra sumokėjęs ieškovui 786,7 Eur ((365306,8 – 364520,09) ieškovas išrašė 5 sąskaitas faktūras 365 306,80 Eur sumai, todėl iš šios sumos atimame 364 520,09 Eur, t. y. atsakovas sumokėjo bankiniais pavedimais iš viso 333 990,72 Eur, papildomai atsakovas įskaitė 339,25 Eur ieškovo skolos, o 24 680,53 Eur pervedė/įskaitė tretiesiems asmenims (iš jų 19 560,53 Eur pervedė, o 5120 Eur įskaitė), įskaitė 5509,59 Eur už palūkanas, iš viso laikoma, kad sumokėjo ieškovui, įskaitė ir (ar) pervedė tretiesiems asmenims – 364 520,09 Eur). Todėl laikytina, kad atsakovas liko skolingas ieškovui 786,7 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovo.

10. Ieškovo penktasis reikalavimas dėl 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkintinas visiškai, nes:

10.1. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

10.3. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).

10.3. Nagrinėjamu atveju, vertinant, kad abi ginčo šalys iš esmės yra verslininkai, ieškovui iš atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 786,7 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. kovo 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

11. Atsakovo reikalavimas skirti ieškovui 5000 Eur baudą atmestinas:

11.1. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 65 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-684/2021).

11.2. Nagrinėjamu atveju:

1) atsakovas nurodė, kad ieškovas, grįsdamas savo ieškinį tikrovės neatitinkančiomis prielaidomis ir išvedžiojimais, pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį – piktnaudžiaujant teise ir todėl ieškovui turi būti taikoma Civilinio proceso kodekso 95 straipsnyje numatyta atsakomybė, t. y. paskirta 5000 Eur bauda, pusę jos skiriant atsakovo naudai;

2) atsakovo prašymas taikyti ieškovui baudą CPK 95 straipsnio pagrindu atmestinas, nes byloje teismas nenustatė, kad ieškovas tyčia sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Nors teismas ir atmeta ieškovo didžiąją ieškinio dalį kaip nepagrįstą, tačiau negali daryti išvados, kad ieškovas teikdamas ieškinį žinojo, kad jis bus tenkinamas tik iš dalies, kad siekė kitų tikslų, nei yra nurodyta ieškinio reikalavimuose.

12. Dėl bylinėjimosi išlaidų:

12.1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies,  išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis, CPK 93 straipsnio 5 dalis) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-313/2021).

12.2. Nagrinėjamu atveju:

1) bylos šalys nepateikė įrodymų, kad būtų patyrusios bylinėjimosi išlaidų atstovavimui, todėl šis klausimas nespręstinas;

2) ieškovas nuo žyminio mokesčio yra atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl iš atsakovo priteisus 786,7 Eur skolos ieškovo naudai, iš atsakovo Lietuvos valstybei priteistina 22 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis). Už reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo žyminis mokestis neskaičiuotinas, nes tai yra išvestinis reikalavimas.

 

13. Dėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Iš atsakovo Lietuvos valstybei yra išieškotinos 13,28 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. žyma byloje apie išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą), kadangi šios išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1R-19/1K-2 redakcija) nustatytą minimalią (5 Eur) Lietuvos valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

 

        III. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 264 – 265, 268–270 straipsniais,

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Ieškovo likviduojamo dėl bankroto UAB „Baltic International Construction“ (į. k. 301915566) ieškinį atsakovui UAB „Šebsta“ (į. k. 259968070) tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovo likviduojamo dėl bankroto UAB „Baltic International Construction“ (į. k. 301915566) naudai iš atsakovo UAB „Šebsta“ (į. k. 259968070) 786,7 Eur  (septynis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 70 centų) skolos.

Kitoje dalyje ieškovo reikalavimus atmesti.

Priteisti Lietuvos valstybei iš atsakovo UAB „Šebsta“ (į. k. 259968070) 22 Eur (dvidešimt du eurus) žyminio mokesčio ir 13,28 Eur (trylika eurų) teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 55,28 Eur (penkiasdešimt penkis eurus 28 centus). Lietuvos valstybei priteista suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, esančią: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5662. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

        

 

Teisėjas                                                                Romualdas Gylys