Civilinė byla Nr. 2-1875-160/2012

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01878-2011-3

Procesinio sprendimo kategorija: 87.;

(S)

113.1.;113.8.;

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Zita Smirnovienė, sekretoriaujant Eglei Berželionytei, dalyvaujant ieškovo atstovams L. B., adv. Gediminui Pranevičiui, atsakovo atstovei adv. L. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Kalnapilio-Tauro grupė“ ieškinį atsakovui AB ,,GUBERNIJA“ dėl prekių ženklų registracijų pripažinimo negaliojančiomis ir uždraudimo naudoti žymenį „DVARO“ prekėms, prekių pakuotėms, paslaugoms, komercinės veiklos dokumentuose, reklamoje, gaminti bei laikyti tokį žymenį ir priešieškinį dėl prekių ženklų registracijos pripažinimo negaliojančiomis.

Išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

UAB ,,Kalnapilio-Tauro grupė“ prašo pripažinti negaliojančiomis AB „GUBERNIJA“ prekių ženklų registracijas: „GUBERNIJOS DVARO“ (reg. Nr. 62126, reg. data 2010-05-18); „GUBERNIJOS ANNO 1665 DVARO GĖRIMAI“ (reg. Nr. 65351, reg. data 2011-11-24); „GUBERNIJOS ANNO 1665 DVARO“ (reg. Nr. 64352, reg. data 2011-11-24); GUBERNIJOS ANNO 1665 DVARO GĖRIMAI“ (reg. Nr. 65353, reg. data 2011-11-24); „GUBERNIJOS ANNO 1665 DVARO“ (reg. Nr. 64354, reg. data 2011-11-24); uždrausti AB ,,GUBERNIJA“ žymeniu ,,DVARO“ (įskaitant atvejus, kai šis žymuo yra sudėtinė kitų žymenų dalis) žymėti prekes ar jų pakuotę; siūlyti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, išleisti jas į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar kitaip jomis disponuoti, taip pat siūlyti bei teikti juo pažymėtas paslaugas; importuoti ar eksportuoti tokiu žymeniu pažymėtas prekes; naudoti tokį žymenį komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje; gaminti tokį žymenį arba laikyti jo pavyzdžius turint tikslą atlikti bet kuriuos nurodytus veiksmus.

Paaiškino, kad ieškovas yra Lietuvoje gerai žinomas alaus bei gaiviųjų gėrimų gamintojas. Nuo 1995 m. ,,DVARO“ alaus reklamai išleido daugiau nei kelis milijonus litų, todėl šis žymuo yra plačiai žinomas vartotojų tarpe ir turi reputaciją. Ieškovui priklauso trys prekių ženklai, kuriuose pagrindinis prekę identifikuojantis elementas yra žymuo „DVARO“ („Kalnapilis DVARO“, „Kalnapilis DVARO 1902 ŠVIESUSIS ALUS LAGER BEER“, „DVARO“), taip pat grafinis prekių ženklas „Kalnapilis DVARŲ NEALKOHOLINIS ALUS“. Atsakovas yra ieškovo konkurentas, kurio veikla – alaus ir nealkoholinių gėrimų gamyba bei prekyba. Šalys 2007-07-09 sudarė licencinę sutartį, kuria AB „GUBERNIJA“ pripažino, kad žymuo „DVARO“ yra registruotas ir platų žinomumą bei reputaciją turintis ieškovo prekių ženklas; kad šis žymuo yra pagrindinis kitų ieškovo registruotų prekių ženklų sudėtinis elementas. Atsakovui buvo suteikta neišimtinė teisė naudoti žymenį „DVARO“ tik AB „GUBERNIJA“ gaminamam alaus ir giros gėrimui (kokteiliui) žymėti, žymenį naudojant tiktai žodžių junginyje „DVARO MIŠAS“ iki 2012-07-09; šalys numatė sutarties nutraukimo galimybę, jei licenciatas nesilaiko licencine sutartimi arba 2007-07-09 taikos sutartimi civilinėje byloje Nr. 2-690-43/2005 prisiimtų įsipareigojimų. Pažeisdama susitarimus AB „GUBERNIJA“ 2010-01-08 pateikė paraišką Nr. 2010 0018 registruoti žodinį prekių ženklą „GUBERNIJOS DVARO“ registracijai, kuris 2010-05-18 buvo įregistruotas Nr. 62126 32 klasei (alus, mineralinis ir gazuotas vanduo, kiti gaivieji gėrimai, išskyrus alaus ir giros gėrimus (kokteilius), vaisių gėrimai ir vaisių sultys, sirupai ir kiti gėrimų gaminimo mišiniai). 2010-07-14 ieškovas dėl šio prekių ženklo registracijos pateikė protestą, kurio nagrinėjimas Valstybiniame patentų biure sustabdytas iki šios bylos išnagrinėjimo. Be to, atsakovas pateikė dar 4 paraiškas prekių ženklų registracijoms: grafiniam prekių ženklui „GUBERNIJOS ANNO 1665 DVARO GĖRIMAI“ (reg. Nr. 65351, reg. data 2011-11-24), registruotam 35 klasei (reklama, verslo vadyba, verslo tvarkyba, įstaigų veikla); grafiniam prekių ženklui „GUBERNIJOS ANNO 1665 DVARO“ (reg. Nr. 64352, reg. data 2011-11-24) registruotam 11 klasei (apšvietimo, šildymo, garų gamybos, valgio virimo, šaldymo, džiovinimo, vėdinimo, vandens tiekimo ir sanitariniai įrenginiai), 12 klasei (transporto priemonės, sausumos, vandens ir oro susisiekimo priemonės), 16 klasei (popierius, kartonas ir jų gaminiai, nepriskirti prie kitų klasių; spaudiniai, įrišimo medžiagos, fotonuotraukos; raštinės reikmenys; raštinės ir buities lipniosios medžiagos; dailininkų reikmenys; teptukai; rašomosios mašinėlės ir biuro reikmenys (išskyrus baldus); mokomoji medžiaga ir vaizdinės priemonės (išskyrus aparatūrą); plastikinės pakavimo medžiagos (nepriskirtos prie kitų klasių); šriftai; klišės), 18 klasei (odos ir odų pakaitalai, jų gaminiai, nepriskirti prie kitų klasių; gyvūnų odos, kailiai; lagaminai, kelionių krepšiai; lietaus ir saulės skėčiai, lazdos (kriukiai); rimbai, botagai, pakinktai ir balnojimo reikmenys), 22 klasei (lynai, virvės, špagatai, tinklai, palapinės, stoginės, brezentas, burės, maišai (nepriskirti prie kitų klasių); kamšalai (išskyrus guminius ir plastikinius); pluoštinė tekstilės žaliava) ir 35 klasei; „GUBERNIJOS ANNO 1665 DVARO GĖRIMAI“ (reg. Nr. 65353, reg. data 2011-11-24), registruotam 35 klasei ir „GUBERNIJOS ANNO 1665 DVARO“ (reg. Nr. 64354, reg. data 2011-11-24), registruotam 11, 12, 16, 18, 22 ir 35 klasei. Mažmeninės prekybos vietose AB „GUBERNIJA“ savo gaminamą alų ir kitus gaiviuosius gėrimus vartotojams pateikia šaldytuvuose paženklintuose užrašu „DVARO GĖRIMAI“. Ieškovas 2011-04-14 kreipėsi į atsakovą su rašytine pretenzija prašydamas pašalinti aukščiau nurodytus licencinės sutarties pažeidimus, priešingu atveju laikydamas licencinę sutartį nutraukta nuo 2011-05-30. Pažeidimai nebuvo pašalinti – 2011-06-02 gautas AB „GUBERNIJA“ atsakymas, kuriuo deklaruojama teisė naudoti žodžių junginį „GUBERNIJOS DVARO“, ženklinant bendrovės naudojamą įrangą ir produkciją tačiau niekaip nepasisakoma dėl žymens „DVARO GĖRIMAI“ naudojimo bei taikos sutarties nevykdymo aspektų. Atsakovas nurodo licencinės sutarties sąsajas su Vilniaus apygardos teismo byla Nr. 2-3391-619/2012, kurioje nuo 2002 m. gruodžio mėn. yra nagrinėjamas tarp tų pačių šalių kilęs ginčas dėl žymens „LEDO“ naudojimo. Licencinė sutartis buvo sudaryta kaip viena iš priemonių, įgalinančių sudaryti taikos sutartį ir atstatyti teisinę taiką tarp šalių toje byloje ir atsakovui ypatingai palankiomis sąlygomis (licencija suteikta neatlygintinai). Tačiau pasirašydamas licencinę sutartį atsakovas pripažino, jog žymuo „DVARO“ AB „GUBERNIJA“ veikloje negali būti naudojamas be ieškovo sutikimo; AB „GUBERNIJA“ licencinėje sutartyje pabrėžė, kad žymuo „DVARO“ (reg. Nr. 54464) yra registruotas ir platų žinomumą bei reputaciją turintis ieškovo prekių ženklas; taip pat, kad žymuo „DVARO“ yra pagrindinis kitų ieškovo registruotų prekių ženklų (įskaitant reg. Nr. 30214, Nr. 55402) sudėtinis elementas; kad licencija buvo suteikta tiktai konkrečiam gėrimui (alaus ir giros kokteiliui) konkrečiu žodžių junginiu („DVARO MIŠAS“) žymėti ir nėra jokio pagrindo ją aiškinti plečiamai. AB „GUBERNIJA“ elgiasi nesąžiningai, ignoruoja principą Pacta sunt servanda, ir licencine sutartimi naudojasi arba atvirkščiai – ją ignoruoja, priklausomai nuo to, kaip susidariusiomis konkrečiomis aplinkybėmis jam yra patogiau, pvz.: atsakovas pasirašė licencinę sutartį, joje pripažino, kad žymuo „DVARO“ yra pagrindinis kitų ieškovo ženklų elementas ir reputaciją turintis UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ prekių ženklas. Tuo tarpu šioje byloje atsakovas jau teigia, kad žymuo „DVARO“ 32 klasės prekių atžvilgiu neturi skiriamojo požymio ir prašo pripažinti UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ ženklų registracijas negaliojančiomis; atsakovas pasirašė licencinę sutartį dėl galimybės naudoti žymenį „DVARO“ išimtinai žodžių junginyje „DVARO MIŠAS“, ir, praėjus 3-4 metams pateikė paraiškas registruoti iš viso net keturis atsakovo ženklus, kuriuose yra naudojamas tas pats žymuo „DVARO“; atsakovas licencinės sutarties niekada neginčijo ir dėl jos ieškovui nereiškė jokių pretenzijų, vadinasi besąlygiškai sutiko su prisiimtais įsipareigojimais. Šios bylos nagrinėjimo metu licencinė sutartis yra nutraukta, tuo tarpu AB „GUBERNIJA“ ir toliau gamina bei platina žymeniu „DVARO MIŠAS“ ženklinamą alaus giros gėrimą.

Atsakovo prekių ženklas „GUBERNIJOS DVARO“ yra įregistruotas tapačioms prekėms, kaip ir ieškovo ženklai, todėl įregistruotas pažeidžiant Prekių ženklų įstatymo 7 str. 1 d. 2 p. Europos Teisingumo teismas byloje Canon Kabushki Kaista v Metro-Goldwyn-Mayer Inc, byla C-39/97 yra pasisakęs, kad kuo panašesni lyginami prekių ženklai, tuo mažesnis gali būti lyginamų prekių panašumas. Iš esmės tokie pat faktoriai nustatyti Valstybinio patentų biuro 1996-09-11 įsakymu Nr. 28 patvirtintuose „Metodiniuose nurodymuose dėl prekių ir paslaugų ženklų tapatumo bei panašumo nustatymo“. Atsakovo prekių ženklas yra registruotas 32 klasei; prekės skirtos tai pačiai paskirčiai – alaus ir alaus skoni gėrimams žymėti; prekės parduodamos artimai viena kitai – tose pačiose parduotuvėse išdėstant toje pat erdvėje; prekės gali būti pakeičiamos – alus ir alaus bei giros gėrimas gali būti vienas kito pakaitalai; prekės siūlomos tam pačiam segmentui – masiniam vartojimui. Ženklas yra klaidinančiai panašus į ieškovo prekių ženklus, nes ženkluose sutampa žodis „DVARO“ ir yra pagrindinis ieškovo ženklų elementas. Atsakovo prekės ženkle pirmasis žodis „GUBERNIJOS“ nurodo gamintojo pavadinimą, todėl pagrindinis prekės ženklo žodis yra „DVARO“. Ieškovo atlikta apklausa tvirtina, kad 17,2 procentų apklaustųjų nurodė, kad alus, pažymėtas prekių ženklais „DVARO“ ir „GUBERNIJOS DVARO“ yra pagamintas to paties gamintojo, o 18,7 procento apklaustųjų – kad susijusių įmonių. Europos Teisingumo Teismo nutartimi byloje C-120-04 Medion AG v Thompson Multimedia Sales Germany & Austria GmbH išaiškino, kad ankstesnis ženklas, kurį naudoja trečioji šalis sudėtiniame ženkle, kurį dar sudaro trečiosios šalies kompanijos pavadinimas, vis tiek atlieka nepriklausomą skiriamąją funkciją sudėtiniame ženkle, nebūtinai sudarydamas dominuojantį elementą. Tokiu atveju bendras sudėtinio ženklo sukurtas įvaizdis gali sudaryti visuomenei įspūdį, kad prekės mažų mažiausiai ateina iš kompanijų, kurios yra ekonomiškai tarpusavyje įsisietos, taip sudarant galimybę suklaidinti visuomenę. Atsakovo atlikta apklausa tvirtina, kad 32,8 procento apklaustųjų patvirtino, kad prekių ženklai „GUBERNIJOS DVARO“ ir „DVARO“ yra panašūs. Ieškovo atlikta apklausa patvirtino panašius atsakymus. Todėl ankstesnio ženklo savininko registruoto prekių ženklo inkorporavimas į sudėtinį prekių ženklą, traktuotinas kaip ankstesnio ženklo savininko teisių pažeidimas.

Pagal Prekių ženklų įstatymo 2 str. 1 dalį, prekių ženklas – bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų. Pagrindinis prekę – alaus rūšį – identifikuojantis (simbolinis) elementas ieškovo prekių ženkluose yra žodis „DVARO“, kurio pagrindu yra sukurta visa prekių ženklų šeima. Žodis „DVARO“ ieškovo grafiniuose prekių ženkluose yra dominuojantis elementas, atvaizduotas žymiai didesniu ir išsiskiriančiu šriftu. Ženklu „DVARO“ žymimas lengvas (iki 4,8 tūrio proc.) šviesusis alus. Žodis „Kalnapilis“ ženklais registruojamose etiketėse tėra alaus daryklos pavadinimas. Neabejotina, kad vartotojas, ieškantis lengvo šviesaus alaus, jį įsimins ir ateityje identifikuos pagal simbolinį pavadinimą „DVARO“, o ne pagal alaus daryklos pavadinimą „Kalnapilis“, kuris figūruoja ir ant daugybės kitų ir kitokios rūšies KTG alaus produktų. Visi atsakovo prekių ženklai yra vėlesni už ieškovo prekių ženklus (paraiškos registruoti atsakovo ženklus buvo pateiktos 2010-2011 m. laikotarpiu, o paraiškos registruoti ieškovo prekių ženklus 1995-2009 m. laikotarpiu). Visuose atsakovo prekių ženkluose pagrindinis prekes ir (ar) paslaugas identifikuojantis elementas yra žodis „DVARO“, vizualiai atvaizduotas žymiai didesniu šriftu, nei žodis „GUBERNIJOS“. Kadangi žodis „GUBERNIJOS“ sutampa su atsakovo pavadinimu, neabejotina, kad vartotojas, pasirinkdamas konkrečias alaus daryklos AB „GUBERNIJA“ prekes ar paslaugas, jas identifikuos pagal simbolinį pavadinimą ženkle – žodį „DVARO“. Pagal Lietuvos Respublikos Valstybinio patentų biuro direktoriaus 1996-07-11 įsakymu Nr. 28 patvirtintų Metodinių nurodymų dėl prekių ir paslaugų ženklų tapatumo bei panašumo nustatymo 2.2 punktą ženklų panašumą lemia juose esančių elementų bendrumas. Bendriausias ženklų panašumo kriterijus yra bendras suvokimo įspūdis, kurį sukelia ženklas ir jo vaizdo prasmė, dėl ko vartotojai ūkinėje veikloje gali ženklus supainioti, nepaisant tam tikrų juos sudarančių elementų skirtumų. Ženklų supainiojimo sąvoka plačiąja prasme apima galimą visuomenės suklaidinimą susijusį su bendro žymens „DVARO“ naudojimą abiejų konkuruojančių alaus daryklų ženkluose, ir vartotojams pagrįstai gali susidaryti įspūdis, kad visos ženklais „DVARO“ žymimos prekės ir paslaugos ateina iš vieno arba bent jau ekonomiškai susijusių šaltinių. Tai, kad ieškovo prekių ženklai ir atsakovo prekių ženklai (reg. Nr. 64351, 64352, 64353, 64354) registruoti skirtingose klasėse, nepaneigia vartotojų klaidinimo tikimybės, nes tiek ieškovas, tiek atsakovas yra konkuruojantys ūkio subjektai, veikiantys aludarystės srityje, ir atsakovo prekių ženklai su žodžiu „DVARO“ juose skirti veiklai, susijusiai su aludaryste, žymėti. Konkrečiai, atsakovo prekių ženklais „GUBERNIJOS DVARO GĖRIMAI“ jau dabar žymimi alaus šaldytuvai, įrengti prekybos centruose, kur greta esančiuose ieškovo šaldytuose išstatytas alus, pažymėtas tuo pačiu žymeniu „DVARO“. Toks žymens „DVARO“ naudojimas gali sukelti tarp vartotojų klaidingą asociaciją kad žymuo „DVARO“ yra naudojamas to paties gamintojo arba susijusių įmonių. Atsakovo teiginys, kad žymuo „DVARO“ laikytinas silpnu ženklo elementu 32 klasės prekėms žymėti, nes „alus gaminamas dvaruose jau nuo XVII a. vidurio“, yra klaidingas tęstinumo („alus gaminamas dvaruose jau nuo ...“) prasme, nes visi puikiai žinome, kad 50 sovietmečio metų dvarai apskritai neveikė, todėl abejotina ar dabartinis vartotojas mato asociatyvų ryšį tarp dvarų ir alaus. Antra, iš istorijos žinoma, kad dvarai veikė kaip atskiri ekonominiai ūkiai, kurie viduje savo poreikiams tenkinti gamino viską: mėsą pieno produktus, duoną ir pan., todėl vargu ar teisingas kitas teiginys, kad žodinis elementas „DVARO“ rodo alaus gamybos tradicijas. Tokia argumentacija norima sudaryti nuomonę, kad visuomenė vienareikšmiškai ir neabejotinai asocijuoja žodį „DVARO“ išskirtinai tik su produktu „alus“, bet atsakovas nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Atsakovas teigia, kad jo prekių ženkluose žodis „GUBERNIJA“ reiškia ne tik ženklų savininko AB „GUBERNIJA“ pavadinimą, bet kartu tai yra istorinio Gubernijos dvaro, kuriame buvo verdamas alus, pavadinimas. Gubernijos dvaras buvo likviduotas 1928 m. Visi Gubernijos dvaro pastatai buvo sunaikinti gaisro. Todėl toks žymens „GUBERNIJOS DVARO GĖRIMAI“ naudojimas ant AB „GUBERNIJA“ šaldytuvų prekybos centruose vertintinas kaip vartotojų klaidinimas, kad gėrimai yra pagaminti Gubernijos dvare, kurio realiai nėra, t. y. pateikia klaidingą informaciją apie prekės gamybos vietą ir kilmę. Argumentas, kad yra registruota ir daugiau prekių ženklų su žodžiu „DVARO“ 32 klasės prekėms žymėti, laikytinas nepagrįstu, ginant savo prekių ženklų su žodžiu „DVARO“ juose registracijas, nes tai yra išimtinai ieškovo teisė ir (arba) susitarimo su kitais subjektais dalykas toleruoti arba leisti naudoti žymenį „DVARO“ vėlesniuose kitų gamintojų prekių ženkluose. Dėl atsakovo veiksmų, registruojant ir naudojant žymenis su žodžiu „DVARO“ juose, registruotiems ieškovo prekių ženklams trukdoma atlikti savo paskirtį, apibrėžtą Prekių ženklų įstatymo 2 str. 1 d. – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų, ir, be to, dar yra silpninamas ieškovo prekių ženklo skiriamasis požymis. Ženklo savininkas, neleisdamas naudoti kitam asmeniui žymens, panašaus ar tapataus į registruotą prekių ženklą, užtikrina ženklo skiriamąjį požymį. Panašaus žymens naudojimas gali reikšti ir nepagrįstą naudojimąsi kito sukurtu geru vardu, reputacija, neuždirbtos ir netgi nesąžiningos naudos gavimą, skiriamojo požymio (kitaip tariant, išskirtinumo), vertės, gero vardo bei reputacijos, kuri su šiuo išskirtinumu asocijuojasi, silpninimą bei blankinimą (LAT 2006-03-27 nutartis byloje Danijos bendrovė „Lėgo Juris A/S” v UAB ,,LEGOSTA“ Nr. 3K-3-209/2006).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad spendžiant, ar ženklas registruoti buvo pareikštas turint nesąžiningų ketinimų turi būti įvertintos visos konkrečios bylos atveju susiklosčiusios aplinkybės (LAT 2003-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2003; Vidaus rinkos harmonizavimo tarnybos (prekių ženklai ir dizainas) parengta „Nesąžiningų ketinimų studija“ (Alikantė, 2003-01-31). Vienas iš kriterijų, reikšmingų sprendžiant dėl nesąžiningų ketinimų fakto, yra tai, ar atsakovas žinojo arba galėjo žinoti (paduodamas paraišką ginčijamajam prekių ženklui registruoti) apie atitinkamą kitam asmeniui priklausančią subjektinę teisę plačiąja prasme (žr. pvz., Vidaus rinkos harmonizavimo tarnybos (prekių ženklai ir dizainas) Apeliacinės tarybos 2004 m. gruodžio 13 d. sprendimas byloje Prime Restaurant Holdings, Inc. v John Arthur Slater, bylos Nr. R 582/2003-4; Panaikinimo skyriaus 2000-10-25 sprendimas Sureness Pty Ltd. v Multiple Marketing Limited) (LAT 2006-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2006). Šios bylos šalys yra konkuruojančios įmonės gėrimų gamybos srityje, neužsiimančios jokia kita veikla. Pats licencinės sutarties sudarymo faktas bei jos turinys pagrindžia, jog atsakovui buvo/yra žinoma ir suprantama, kad žymens „DVARO“ naudojimas jo, kaip konkurento, veikloje neabejotinai pažeidžia ieškovo teises ir teisėtus interesus. Todėl nesąžiningų ketinimų faktas šiuo atveju yra akivaizdus. Ieškovas pareiškė protestą Lietuvos Respublikos valstybiniame patentų biure pateikiant pretenziją, nutraukti galiojančią licencinę sutartį. Nepaisant to, žinodamas apie prieštaravimus, atsakovas pateikė dar keturias paraiškas įregistruoti prekių ženklus (reg. Nr. 64351, 64352, 64353, 64354), kurių sudėtyje yra žymuo „DVARO“. Tokie veiksmai papildomai demonstruoja atsakovo nesąžiningumą ieškovo atžvilgiu. Ankstesnio ženklo savininkas, neleisdamas kitam asmeniui registruoti ar naudoti žymens, panašaus ar tapataus į registruotą prekių ženklą, taip užtikrina savo ženklo skiriamąjį požymį. Tai taip pat reiškia ir visuomenės pasitikėjimo tuo prekių ženklu (t. y. pasitikėjimą kad prekės, kurios yra pažymėtos tuo prekių ženklu, yra kilusios iš to paties šaltinio, garantuojančio vartotojui jau žinomą tų prekių kokybę, kurios jis tikisi ir toliau tas prekes pirkdamas), išsaugojimą. Ieškovo prekių ženklas „DVARO“/„DVARŲ“ rinkoje jau netrumpą laiką – beveik penkiolika metų ir tai kainavo nemažai pastangų ir lėšų, kad vartotojų jis taptų atpažįstamas ir perkamas. Todėl panašaus žymens registravimas ir, galimai, naudojimas gali reikšti bandymą pasinaudoti kito sukurtu geru vardu, neuždirbtos ir netgi nesąžiningos naudos gavimą.

Atsakovo nurodymas, kad 2011-11-24 įregistruotų atsakovo prekių ženklų „GUBERNIJOS ANNO 1665 DVARO GĖRIMAI“ (reg. Nr. 64351), “GUBERNIJOS ANNO 1665 DVARO“ (reg. Nr. 64352), „GUBERNIJOS ANNO 1665 DVARO GĖRIMAI“ (reg. Nr. 64353), „GUBERNIJOS ANNO 1665 DVARO“ (reg. Nr. 64354) registracijos procedūra dar nėra užbaigta, nes šie ženklai tik 2011-12-26 yra paskelbti protestų pareiškimui ir jų registracijos liudijimai nėra išduoti, todėl šiuo metu jų registracijų ginčijimas teisme yra negalimas, nepagrįstas, nes ginčui dėl registruotų ženklų ikiteisminė procedūra neprivaloma, o nuo jų registracijos jau yra praėjęs ir 3 mėnesių terminas.

Žymuo „DVARO MIŠAS“ atsakovo veikloje – ženklinant juo alaus ir giros gėrimą bei platinant jį rinkoje – yra naudojamas neteisėtai, nes licencinė sutartis, suteikusi teisę atsakovui naudoti žymenį „DVARO“ žodžių junginyje „DVARO MIŠAS“, yra nutraukta nuo 2011-05-30. Ieškovas turi visas teises pasinaudoti Prekių ženklų įstatymo 38 str. 1 d. 2 p. numatyta išimtine prekių ženklų savininko teise uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra tapatus įregistruotam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asocijavimą su įregistruotu ženklu. Pirmasis iš atsakovo žymenį sudarančių žodžių – „DVARO“ – yra identiškas ieškovo įregistruotiems ir plačiai žinomiems prekių ženklams (tą licencinėje sutartyje yra pripažinęs ir pats atsakovas). Antrasis žodis „MIŠAS“ bendrinėje lietuvių kalboje įprastai nėra vartojamas. Dabartinio lietuvių kalbos žodyno interneto versija (www.lkz.lt) tokio žodžio reikšmę nurodo kaip maišytas, mišrus. Atsakovo žymuo yra užrašytas didžiosiomis raidėmis, kaip ir visuose KTG ženkluose. Todėl UAB „GUBERNIJA“ naudojant žymenį „DVARO MIŠAS“ egzistuoja reali galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asocijavimą su įregistruotais ieškovo prekių ženklais, apimančiais žymenį „DVARO“/„DVARŲ“. Išdėstytos faktinės aplinkybės ir pateikti argumentai atskleidžia, kad atsakovo AB „GUBERNIJA“ atliekami veiksmai yra nesąžiningos konkurencijos veiksmai: atsakovui yra suprantama, kad žymuo „DVARO“ yra plačiai žinomas registruotas ieškovo prekių ženklas, pagrindinis kitų ieškovo prekių ženklų sudėtinis elementas; nepaisant to, atsakovas savavališkai naudoja šį žymenį konkuruojančios produkcijos žymėjimui bei reklaminėje veikloje, tokiu būdu nesąžiningai pasinaudodamas ieškovo ženklų reputacija, silpnindamas ieškovo ženklų skiriamąjį požymį, keldamas painiavą tarp ieškovo bei atsakovo ir jų gaminamos produkcijos.

Atsakovas AB „GUBERNIJA“ ieškinį prašo atmesti. Paaiškino, kad ieškovas visiškai nepagrįstai teigia, kad žymuo „DVARO“ yra plačiai žinomas vartotojų tarpe ir turi reputaciją. Vadovaujantis Prekių ženklų įstatymo 9 str. 1 d. nuostatomis ir teismų praktika, prekių ženklo platus žinomumas ir/ar reputacija turi būti įrodyta remiantis prekių ženklo naudojimo ir/ar reklamavimo rezultatais, o ieškovas nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Be to, prekių ženklas plačiai žinomu Lietuvos Respublikoje pripažįstamas tik teismo tvarka, o ieškovas tokio reikalavimo teismui nepateikė. Pateikdamas teismui duomenis apie bylai neva reikšmingus šalių tarpusavio faktus, ieškovas nenurodė, kad 2007-07-09 ieškovo ir atsakovo licencinė sutartis buvo sudaryta atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių buvo sudaryta 2007-07-09 taikos sutartis civilinėje byloje, kuri nebuvo teismo patvirtinta, ir tarp šalių minėtoje civilinėje byloje dar vyksta bylinėjimasis (civilinės bylos Nr. 2-3332-619/2011). Licencinė sutartis yra sudaryta tik dėl junginio „DVARO MIŠAS“ naudojimo bei tik dėl alaus ir giros gėrimų (kokteilių) naudojimo. Ieškinys pareikštas dėl prekių ženklo „GUBERNIJOS DVARO“ registracijos pripažinimo negaliojančia, o ne žymens naudojimo. Be to, prekių ženklas „GUBERNIJOS DVARO“ net neregistruojamas alaus ir giros gėrimams (kokteiliams) 32 klasėje.

Ieškovas nepagrįstai teigia, kad visų jo trijų prekių ženklų (reg. Nr. 30214, 55402, 54464) pagrindinis prekę identifikuojantis elementas yra žymuo „DVARO“. Ieškovo prekių ženklų „Kalnapilis DVARO“ (reg. Nr. 30214 ir 55402) pagrindinis prekę identifikuojantis elementas nėra žymuo „DVARO“, nes ieškovas nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų. Remiantis tiek Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro 1996-07-11 įsakymu Nr. 28 patvirtintuose „Metodiniuose nurodymuose dėl prekių ir paslaugų ženklų tapatumo bei panašumo nustatymo“ pateiktais prekių ženklų elementų priskyrimo pagrindiniams/dominuojantiems elementams kriterijais (elementų svarba ženklų kompozicijoje, bendruoju ženklų regimuoju įspūdžiu, kt.), tiek tokių ginčo nagrinėjimo Valstybiniame patentų biure bei teismine praktika, tokie pagrindiniai elementai negali būti tiesiog savaime konstatuoti, o jie turi būti nustatyti ir tas nustatymas turi būti pagrįstas objektyviais kriterijais. Ieškovo prekių ženklus „Kalnapilis DVARO“ (reg. Nr. 30214 ir 55402) sudaro visuma žodinių ir vaizdinių elementų ir nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad žodis „DVARO“ šiuose prekių ženkluose yra pagrindinis. Priešingai, šiuose prekių ženkluose įsimintinas yra ir žodis „Kalnapilis“ ir kiti vaizdiniai elementai, pats grafinis šių prekių ženklų išpildymas (etiketės elementų išdėstymas, spalvos ir kt.). Ieškovas, lygindamas prekių ženklus „DVARO“ ir ginčijamą prekių ženklą „GUBERNIJOS DVARO“, neatsižvelgia į tai, kad žodis ,,DVARO“ yra laikytinas silpnu elementu 32 klasės prekėms žymėti, kadangi alus buvo gaminamas dvaruose jau nuo XVII a. vidurio, todėl žodinis elementas „DVARO“ ženkluose rodo alaus gamybos tradicijas; 32 klasės prekėms žymėti yra registruoti prekių ženklai, kuriuose naudojamas žodinis elementas „DVARO“ yra naudojamų žymenų alui žymėti, kuriuose taip pat naudojamas žodinis elementas „DVARO“. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad ženkle „GUBERNIJOS DVARO“ pirmasis žodis nurodo gamintojo pavadinimą – akcinę bendrovę „GUBERNIJA“, todėl pagrindiniu prekę identifikuojančiu pavadinimu laikytinas būtent žodis „DVARO“. Prekių ženkle „GUBERNIJOS DVARO“ dominuojančiu ir pagrindiniu elementu laikytinas žodinis elementas „GUBERNIJOS“, kurio nėra prekių ženkluose „DVARO“. Žodinis elementas „GUBERNIJOS“ yra ilgas (10 raidžių, 4 skiemenys) žodis, žymintis ne tik prekių ženklo „GUBERNIJOS DVARO“ savininko AB „GUBERNIJA“ pavadinimą, bet kartu tai yra simbolinis garsaus istorinio Gubernijos dvaro, kuriame buvo gaminamas alus, pavadinimas. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad prekių ženkluose, kuriuos sudaro žodžių junginys, dominuojančiu laikytinas būtent pirmasis žodinis elementas, nes vartotojams būtent pirmasis prekių ženklo elementas pastebimas pirmiausiai. Kad prekių ženklai „DVARO“ ir prekių ženklas „GUBERNIJOS DVARO“ nėra panašūs patvirtina ir 2010-09-12 UAB „VILMORUS“ reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa, pateikta ieškovo. Šios apklausos rezultatai patvirtino, kad dauguma (net 55,4%) respondentų mano, jog žodiniai prekių ženklai „DVARO“ ir „GUBERNIJOS DVARO“ nėra panašūs. Jei net žodinis prekių ženklas „DVARO“ (reg. Nr. 54464) ir prekių ženklas „GUBERNIJOS DVARO“ vartotojams nėra panašūs, neabejotinai nebus panašūs prekių ženklas „GUBERNIJOS DVARO“ ir kombinuoti prekių ženklai „DVARO“ (reg. Nr. 30214, 55402), kuriuose naudojamas tik vienas sutampantis žodinis elementas „DVARO“, o taip pat yra daug nesutampančių žodinių ir vaizdinių elementų. Tokia išvada pagrįsta ir teismų praktika, kurioje ne kartą nurodyta, jog net ir esant vienam identiškam žodiniam elementui lyginamuose prekių ženkluose, lyginama jų žodinių ir grafinių elementų visuma, ir, esant daug nesutampančių žodinių ir/ar vaizdinių elementų, prekių ženklai nelaikytini panašiais (LAT 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2004). Ieškovas klaidina teigdamas, kad UAB „VILMORUS“ apklausa įrodo egzistuojant vartotojų suklaidinimą, nes minėtos apklausos metu vartotojų buvo klausiama ne apie suklaidinimą, o apie prekių ženklų panašumą. Neatsakiusių respondentų priskyrimas iš dalies tiems, kurie mano, kad ženklai yra panašūs, taip pat nepagrįstas, nes neturėjimas tikslaus atsakymo nereiškia vieno iš galimų atsakymo variantų. Ieškovo užsakymu atlikta UAB „RAIT“ apklausa parodė, kad nėra suklaidinimo tikimybės, nes dauguma respondentų (net 36,8 proc.) nurodė, kad alus, žymimas prekių ženklais „DVARO“ ir „GUBERNIJOS DVARO“, yra pagaminta skirtingų įmonių. Ieškovas klaidina interpretuodamas šios apklausos rezultatus kaip įrodančius vartotojų suklaidinimą, nes tik 17,2 proc. respondentų nurodė, kad manytų, jog toks alus yra pagamintas tos pačios įmonės. Toks klausimo formulavimas yra ydingas, nes respondentai buvo klausiami ne apie prekių ženklų panašumą/nepanašumą, o apie susiejimą/nesusiejimą įmonių, net neminint galimo suklaidinimo. Suklaidinimo tikimybė gali būti konstatuota tik tuomet, kai visuomenė gali manyti, jog nagrinėjamos prekės yra pagamintos tos pačios arba ekonomiškai susijusių, o ne bet kaip susijusių įmonių (2005-10-06 Europos Bendrijų Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-120/04 Medion AG v Thomson multimedia Sales Germany & Austria GmbH). Ieškovas neteisingai interpretuoja 2005-10-06 Europos Bendrijų Teisingumo Teismo byloje C-120/04 Medion AG v Thomson multimedia Sales Germany & Austria GmbH padarytas išvadas, nurodydamas, kad užtenka viso ankstesnio ženklo inkorporavimo į kitą sudėtinį ženklą su kompanijos pavadinimu, kuomet abu ženklai registruoti tapačioms prekėms, kad būtų visuomenės suklaidinimo tikimybė. Tačiau byloje teismas padarė tokią išvadą su sąlyga, kad „ginčijamą žymenį sudaro trečiosios šalies įmonės pavadinimo ir įregistruoto prekių ženklo, kuriam būdingas vidutinis skiriamasis požymis, junginys, ir jeigu šis prekių ženklas, savaime nesukurdamas bendro sudėtinio žymens įspūdžio, išsaugo jame nepriklausomą išskirtinę poziciją“.

Atsižvelgiant į tai, kad nurodyti lyginamieji prekių ženklai nėra panašūs, be ko negalima konstatuoti vartotojų suklaidinimo tikimybės remiantis Prekių ženklų įstatymo 7 str. 1 d. 2 p., prekių tapatumas ar panašumas neturi reikšmės, nes nėra galimybės suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su prekių ženklais „DVARO“. Pristatydamas bei apibūdindamas produkciją, kuriai žymėti naudojami ženklai „DVARO“, ieškovas visada naudoja ir nurodo žodį „Kalnapilis“. Tai taip pat neabejotinai mažina vartotojų suklaidinimo tikimybę. Be to, prekių ženklą „GUBERNIJOS DVARO“, kaip sudaro žodinis elementas „GUBERNIJOS“, kuris yra ne tik simbolinis pavadinimas, bet ir gerai žinomas Lietuvos vartotojui bei turi reputaciją, tuo pačiu nurodo ir prekių ženklo savininko pavadinimą, o tai dar labiau sumažina vartotojų suklaidinimo dėl prekių ženklų savininko tikimybę. Tai praktikoje patvirtino ir Valstybinis patentų biuras 2008-03-31 sprendimu Nr. 2Ap-1044.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad „pagrindas pripažinti prekių ženklo registraciją negaliojančia dėl nesąžiningų ketinimų yra išimtinio pobūdžio (ultima ratio) priemonė, siekiant apginti kito asmens teises į atitinkamą prekių ženklą ar naudojamą žymenį“ (LAT 2009 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2009), todėl nesąžiningų ketinimų faktas negali būti tiesiog konstatuotas, o jis gali būti nustatytas remiantis objektyviomis nagrinėjamo atvejo aplinkybėmis, ko šiuo atveju ieškovas neįrodė. Ieškovas visiškai nepagrįstai teigia, kad pats licencinės sutarties sudarymo faktas bei jos turinys neabejotinai pagrindžia atsakovo nesąžiningus ketinimus, registruojant prekių ženklą „GUBERNIJOS DVARO“. Licencinė sutartis yra sudaryta tik dėl junginio „DVARO MIŠAS“ naudojimo bei tik dėl alaus ir giros gėrimų (kokteilių) naudojimo. Ginčas vyksta dėl prekių ženklo „GUBERNIJOS DVARO“ registracijos pripažinimo negaliojančia ir prekių ženklas „GUBERNIJOS DVARO“ net neregistruojamas alaus ir giros gėrimams (kokteiliams) 32 klasėje. Taigi, prekių ženklo „GUBERNIJOS DVARO“ registracija nepažeidžia licencinės sutarties ir tuo labiau negalima daryti išvados, kad tokia registracija yra atlikta turint nesąžiningų ketinimų. Kitų atsakovo prekių ženklų su žymeniu „DVARO“ registravimo faktas taip pat neįrodo atsakovo nesąžiningų ketinimų, registruojant prekių ženklą GUBERNIJOS DVARO. Kiti atsakovo prekių ženklai su žymeniu „DVARO“ yra registruojami visiškai nepanašioms prekėms žymėti. Ieškovo argumentai, kad prekių ženklo „GUBERNIJOS DVARO“ registravimas yra nesąžiningas todėl, kad tokiu būdu naudojamasi ieškovo prekių ženklų geru vardu ir pan., yra visiškai nepagrįsti, nes ieškovo prekių ženklų reputacija nėra įrodyta. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas ir atsakovas yra konkurentai, kaip pabrėžia ieškovas, jokiu būdu nėra laikytina pakankama aplinkybe konstatuoti atsakovo nesąžiningus ketinimus, registruojant prekių ženklą „GUBERNIJOS DVARO“.

Priešieškiniu AB „GUBERNIJA“ prašo pripažinti UAB "Kalnapilio-Tauro grupė“ prekių ženklo „DVARO“ registraciją Nr. 54464 negaliojančia 32 klasės prekių (alus; mineralinis ir gazuotas vanduo, kiti gaivieji gėrimai; vaisių gėrimai ir vaisių sultys; sirupai ir kiti gėrimų gaminimo mišiniai) atžvilgiu; prekių ženkle „Kalnapilis DVARO“ (reg. Nr. 30214) elementą „DVARO“ nesaugomu arba pripažinti šio prekių ženklo registraciją negaliojančia 32 klasės prekei – alui žymėti; prekių ženkle „Kalnapilis DVARO“ (reg. Nr. 55402) elementą „DVARO“ nesaugomu arba pripažinti šio prekių ženklo registracijos negaliojančia 32 klasės prekei – alui žymėti; prekių ženkle „Kalnapilis DVARŲ“ (reg. Nr. 62044) elementą „DVARŲ“ nesaugomu arba pripažinti šio prekių ženklo registraciją negaliojančia 32 klasės prekei – alui žymėti.

Paaiškino, kad prekių ženklo „DVARO“ paraiška registracijai ieškovo vardu pateikta 2006-03-24, todėl šio prekių ženklo atitikimas absoliutiems ženklams keliamiems reikalavimams vertintinas nurodytai datai. Remiantis Prekių ženklų įstatymo 6 str. 1 d. žymuo nepripažįstamas ženklu ir neregistruojamas arba įregistruoto ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis neturi jokio skiriamojo požymio, jeigu žymi arba nurodo tik prekių rūšį, kiekį kokybę, paskirti vertę, geografinę kilmę, prekių pagaminimo ar paslaugų likimo laiką pagaminimo būdą arba kitas prekių ir (ar) paslaugų charakteristikas. Taip pat remiantis Prekių ženklų įstatymo 7 str. 3 d., ženklo registracija gali būti pripažinta negaliojančia, jeigu paaiškėja, kad pareiškėjas padavė paraišką įregistruoti ženklą turėdamas nesąžiningų ketinimų. Atsakovo prekių ženklą „DVARO“ sudaro vienintelis lietuvių kalbos žodis „dvaro“, kurio prasmė - didesnio žemvaldžio ūkis, ūkio sodyba, sodyba, rūmai. Visuotinai yra žinoma, kad alus ir kiti gėrimai (gira ir kt.) buvo gaminami dvaruose jau nuo XVI a. Todėl žymuo „DVARO“ 32 klasės prekių atžvilgiu neturi skiriamojo požymio ir žymi tik prekių charakteristikas, o būtent aprašo, kad alus ir kiti gėrimai pagaminti dvare ir rodo tik alaus ir kitų gėrimų senas gamybos tradicijas. Sprendžiant dėl ženklo atitikties absoliutiems reikalavimams prekių ženklui, turi būti atsižvelgiama į kitų asmenų interesą, kad tam tikri ženklai (žymenys) liktų „laisvi“ ir prieinami visiems (žr., Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2005-09-15 sprendimą byloje BioID AG v OHIM, Nr. C-37/03 P; 2006-01-12 sprendimą byloje Deutsche SiSi-Werke GmbH & Co. Betriebs KG v OHIM, Nr. C-173/04 P; LAT 2009-10-06 nutartis civilinėje byloje Latvijos įmonė SIA Stirolbiofarm Balticum v AB ,,Sanitas“, UAB ,,Veratrum“ bylos N. 3K-3-389/2009). 32 klasės prekėms žymėti yra registruota ir naudojama nemažai prekių ženklų, kuriuose naudojamas žodinis elementas „DVARO“. Gamintojai, kurie gamina gėrimus dvaro teritorijose arba turi sąsajas su senai veikusiais dvarais, žymi gaminamus gėrimus prekių ženklais, kuriuose naudojamas žodis „dvaro“. Būtent todėl yra Butautų dvaro alus, Gubernijos dvaro alus, Virkštininkų dvaro alus, dvaro gira ir kt. Tai, kad toks žymuo tik aprašo 32 klasės prekės bei nurodo jų charakteristikas patvirtino ir Šiaulių universiteto doc. Rita R. T., kuri nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad alus ir kiti gėrimai ilgą laiką buvo gaminami būtent dvaro bravore ir tenkino dvaro bei jam priklausančių gyventojų poreikius, o tik vėliau pradėti gaminti ir platesniam pardavimui, pavadinimas „DVARO“ jau nuo seno (XV-XVI a.) ir iki dabar nurodo būtent gėrimų gamybos vietą, tradicijas ir neatskiria vieno gamintojo gėrimų nuo kito.

Ieškovas pateikė paraišką prekių ženklo „DVARO“ registracijai turėdamas nesąžiningų ketinimų. Ieškovas ir atsakovas yra konkurentai ir pats ieškovas ieškiniuose tai pripažino bei nurodė, kad jeigu naudojamas ir/ar registruojamas kito subjekto prekių ženklas, tai jau neabejotinai reiškia nesąžiningus ketinimus, kadangi vienas iš kriterijų, reikšmingų sprendžiant dėl nesąžiningų ketinimų fakto, yra tai, ar subjektas žinojo arba galėjo žinoti apie atitinkamą kitam asmeniui priklausančią subjektinę teisę (LAT 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje San Marino bendrovė TECNOSERVICE SRL v UAB „Neono linija", G. A., bylos N. 3K-3-325/2006). Ieškovui, kaip veikiančiam gėrimų rinkoje subjektui nuo 1993 metų ir esančiam vienam iš šios rinkos lyderių, neabejotinai buvo žinoma apie jau nuo 1992 metų atsakovo gaminamą alų žymimą žymeniu „DVARO“. Prekių ženklo „DVARO“ naudojimą atsakovo vardu patvirtina pateikiamos Dvaro alaus etiketės, prekių gabenimo važtaraščiai, mokėjimo reikalavimai, limitinės kortelės ir kt. Atsakovas įsteigtas ir vykdo veiklą nuo 1993 metų, tačiau pateikti dokumentai patvirtina žymens „DVARO“ naudojimą nuo 1992 metų, nes šis žymuo buvo naudojamas dar Valstybinės akcinės alaus daryklos „Gubernija“ (ankstesnis pavadinimas – Valstybinė alaus darykla „Gubernija“, Alaus kombinatas „Gubernija“) vardu, kuri buvo reorganizuota į atsakovą. Prekių ženklo „DVARO“ paraiška pateikta registruoti 2006-03-24, pats anksčiausias ieškovo prekių ženklas su žymeniu “DVARO”, o būtent prekių ženklas “Kalnapilis DVARO” (reg. Nr.30212) pateiktas registruoti 1995-04-14, t. y. tuo metu, kai atsakovas naudojo žymenį “DVARO” savo gaminamai produkcijai žymėti. Ieškovo nesąžiningus ketinimus patvirtina ir tai, kad jis nesukūrė šio prekių ženklo, o pateikė registracijai rinkoje atsakovo dar prieš ieškovo paraiškos padavimą naudotą žymenį. Ieškovo pateikti ieškiniai tik patvirtina faktą, kad ieškovas registravo prekių ženklą „DVARO” turėdamas siekį drausti atsakovui naudoti žymenį „DVARO“.

Ieškovo prekių ženklas „Kalnapilis DVARO“ (reg. Nr. 55402) pateiktas registruoti 2006-03-24, prekių ženklas „Kalnapilis DVARŲ“ (reg. Nr. 62044) - 2009-10-29, todėl šių ženklų registrabilumas vertintinas remiantis Prekių ženklų įstatymo nuostatomis, o prekių ženklas „Kalnapilis DVARO“ (reg. Nr.30214) pateiktas registruoti 1995-04-14, todėl jo registrabilumo vertinimui taikytinos 1993-06-03 Prekių ir paslaugų ženklų įstatymo Nr. I-173 nuostatos. Remiantis šio įstatymo 8 str. 1 ir 2 d. ženklas neturi būti sudarytas iš elementų, kurie negalėtų būti registruojami kaip atskiri (savarankiški) ženklai ir jeigu ženkle yra tokių elementų bei jeigu yra pagrindas manyti, kad tokio ženklo registracija gali sukelti abejonių dėl ženklo suteikiamos apsaugos apimties, tokie elementai pareiškėjo arba ženklo savininko prašymu, Valstybinio patentų biuro arba teismo sprendimu gali būti pripažinti nesaugomais ženklo elementais. Šio įstatymo pagrindu Valstybinio patentų biuro direktoriaus 2000-12-29 įsakymu Nr. 123 patvirtintų Prekių ženklų registravimo taisyklių ZR/01/2001115 punkte nustatyta, kad žymenys, neturintys skiriamojo požymio, pagal 114.2 punktą, tapę bendriniais (114.3 punktas), žymintys prekių rūšį kiekį ir pan. (114.4 punktas) bei nurodantys prekių kilmės vietą (114.11 ir 114.12 punktai) ir įeinantys į pareikšto registruoti ženklo sudėtį, jeigu jie nevyrauja, gali būti pripažinti sudėtine ženklo dalimi. Tačiau registruojant ženklą pareiškėjo prašymu ir eksperto sprendimu pripažįstami nesaugomais ženklo elementais. Ieškovo prekių ženklus „Kalnapilis DVARO“ (reg. Nr. 55402 ir 62044) sudaro visuma žodinių ir vaizdinių elementų ir nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad žodis „DVARO“ šiuose prekių ženkluose yra vyraujantis. Todėl darytina išvada, kad, atsižvelgiant į jau išdėstytus argumentus ir pateiktus įrodymus dėl žodžio „Dvaro“ negalimumo būti prekių ženklu, šiuose prekių ženkluose esantys žodiniai elementai „DVARO“ ir „DVARŲ“ turi būti pripažinti nesaugomais šių ženklų elementais. Prekių ženklo „Kalnapilis DVARO“ (reg. Nr. 30214) paraiškai taikomos Prekių ir paslaugų ženklų įstatymo nuostatos, tačiau sistemiškai aiškinant Prekių ir paslaugų ženklų įstatymo nuostatas ir Prekių ir paslaugų ženklų registracijos Lietuvos Respublikoje taisyklių ZR/01/93, patvirtintų 1993-10-15 Valstybinio patentų biuro įsakymu Nr. 15, nuostatas bei teismų praktiką analogiškose bylose, darytina išvada, kad prekių ženklo, pateikto registruoti iki Prekių ženklų įstatymo įsigaliojimo, elementai teismo sprendimu gali būti pripažinti nesaugomais, jeigu jie negali būti registruojami kaip atskiri (savarankiški) prekių ženklai. LAT 2000-01-25 nutartyje, priimtoje UAB “Birštono mineraliniai vandenys ir Ko” v UAB „Naujieji Birštono mineraliniai vandenys” byloje Nr. 3K-3-25/2000, suformulavo teisės taikymo ir aiškinimo taisyklę, kad nustačius, kad kombinuotame prekių ženkle esantis žodinis žymuo gali sukelti abejonių dėl suteikiamos ženklo apsaugos apimties, teismas turėtų spręsti klausimą dėl ženklo dalies pripažinimo nesaugomu ženklo elementu, nesuteikiančiu ženklo savininkui išimtinių teisių į jį. Todėl dėl žymens „DVARO“ negalimumo būti prekių ženklu, prekių ženkle „Kalnapilis DVARO“ (reg. Nr. 30214) esantis žodinis elementas „DVARO“ turi būti pripažintas nesaugomu šio ženklo elementu.

Jeigu visgi būtų pripažinta, kad elementai „DVARO“ („DVARŲ“) yra vyraujantys prekių ženkluose „Kalnapilis DVARO“ ir šie elementai nepripažintini nesaugomais, tuomet remiantis tais pačiais argumentais išdėstytais ieškinio I dalyje dėl prekių ženklo „DVARO“, šių prekių ženklų registracijos pripažintinos negaliojančiomis, taip pat kaip ir prekių ženklo „DVARO“ registracija. Analogiški absoliutūs prekių ženklų registrabilumo reikalavimai buvo įtvirtinti tiek Prekių ženklų įstatyme, tiek Prekių ir paslaugų ženklų įstatyme, nes remiantis Prekių ir paslaugų įstatymo 3 str. nuostatomis žymuo nepripažįstamas ženklu, jeigu jis neturi skiriamojo požymio ir žymi tik prekių rūšį, kiekį, kokybę, paskirtį, vertę, kilmės vietą, prekių pagaminimo ar paslaugų teikimo laiką, pagaminimo būdą arba kitas prekių ar paslaugų charakteristikas. Savarankiškas prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindas dėl nesąžiningos konkurencijos motyvo (kai pareiškėjas padavė paraišką įregistruoti ženklą turėdamas nesąžiningų ketinimų) buvo įtvirtintas tik Prekių ženklų įstatyme, tačiau atsakovo teises dėl prekių ženklo „Kalnapilis DVARO“ registracijos neteisėtumo, remiantis nesąžiningos konkurencijos motyvu, galima ginti remiantis tarptautinio dokumento – Paryžiaus konvencijos, kuri įsigaliojo 1994-05-22, normų pagrindu (6quinqies (B) d. 3 p., 10bis str.), nes šiuo atveju yra sąlygos šių Konvencijos normų taikymui. Prekių ženklų teisėje pripažįstamas principas „kas pirmas laike, tas pirmas teisėje”, yra vienas iš pagrindinių, bet jis nėra absoliutus ar absoliučiai nepaneigiamas, nes jeigu bus pripažinta, kad ženklo registracija yra negaliojanti dėl nesąžiningos konkurencijos motyvo, akivaizdu, jog tokio ženklo atžvilgiu negalios ir šis principas. Paryžiaus konvencijos 10bis str. 2 d. numato, kad nesąžininga konkurencija laikomas bet koks konkurencijos veiksmas, prieštaraująs sąžiningiems pramonės ir prekybos reikalų vedimo papročiams. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje analogiškose bylose (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-04-14 nutartis, priimta Stada Arzneimittel AG v Nestra Limited byloje Nr. 3K-3-482/2003). Todėl veiksmai, kai registruojamas kito gamintojo naudojamas žymuo, vėliau netgi siekiant uždrausti tokio žymens naudojimą, neabejotinai vertintini kaip nesąžiningos konkurencijos veiksmai. Priešieškinio dalyje dėl prekių ženklo „Kalnapilis DVARO“ reiškiami alternatyvūs atsakovo reikalavimai. Tokių ieškinio reikalavimų esmė yra ta, kad vienas ieškinio dalykas pašalina kito galimybę, tačiau bet kuriuo iš jų yra siekiama apginti pažeistas ar ginčijamas asmens materialines subjektines teises ar įstatymo saugomus interesus (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje R.G. v V.G., bylos Nr. 3K-3-159/2009).

UAB ,,Kalnapilio-Tauro grupė“ atsiliepimu priešieškinį prašo atmesti. Paaiškino, kad ieškovo ženklai sudaro prekių ženklų, kuriuose pagrindinis skiriamasis elementas yra žodis „DVARO“, „DVARŲ“, šeimą. Žodis „DVARO“ yra esminis skiriamasis elementas, ant kurio kuriamos grafinės etikečių modifikacijos. Pirmasis ieškovo prekių ženklas yra prekių ženklas „Kalnapilis DVARO“, registracijos Nr. 30214, paraiškos data 1995-04-14. Kadangi prekių ženklo galiojimo laikotarpis skaičiuojamas nuo prekių ženklo paraiškos padavimo datos, ieškovas jau nuo 1995-04-14 įgijo prekių ženklo savininko teises į žymenį „DVARO“. Priešieškinio pareiškimo data yra 2012 m. sausio 12 d. – tai yra nuo ieškovo prekių ženklo su žymeniu „DVARO“ paraiškos datos praėję 17 metų ir 4 mėnesiai. CK 1.125 str. 1 d. nustato bendrą 10 metų ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties terminas dėl visų priešieškinio reikalavimų yra viršytas daugiau nei 7 metais ir 4 mėnesiais. Vadovaujantis CK 1.126 str. 2 d. prašo taikyti ieškinio senatį.

Priešieškiniu atsakovas nurodo, kad valstybinė alaus darykla „Gubernija“ naudojo žymenį „DVARO“ 1992 metais, taip pat nurodo, kad valstybinė alaus darykla „Gubernija“ buvo reorganizuota į atsakovą. Iš paties atsakovo prie priešieškinio pridėtų dokumentų matyti, kad atsakovas yra naujas ūkio subjektas ir jis nėra reorganizuotas iš valstybinės alaus daryklos „Gubernija“ (išraše iš juridinių asmenų registro nėra nurodyta, kad valstybinė alaus darykla „Gubernija“ būtų susijusi su atsakovu), ir kad Valstybinė alaus darykla „Gubernija“ 1993-04-22 aktu neperdavė atsakovui žymens „DVARO“.

Pateikiant prekių ženklo paraišką Valstybiniam patentų biurui 1995-04-14, Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre nebuvo įregistruota ankstesnių prekių ženklų su žodiniu žymeniu „DVARO“. Lietuvos Respublikos valstybiniame patentų biure įregistruotų prekių ženklų su žymeniu „DVARO“ sąrašas demonstruoja, kad šie prekių ženklai buvo registruoti vėliau nei ieškovo pirmasis prekių ženklas su žymeniu „DVARO“. Ieškovo prekių ženklo paraiškos pateikimo datą atsakovas rinkoje neplatino alaus, kuris būtų žymimas žodiniu žymeniu „DVARO“.

Priešieškinio argumentas, kad pagal Prekių ženklų įstatymo 6 str. 1 d. žymuo nepripažįstamas ženklu ir neregistruojamas arba įregistruoto prekių ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis neturi skiriamojo ar jeigu žymi tik prekių ar paslaugų charakteristikas, nepagrįstas, nes registruojant ženklą Valstybinio patentų biuro ekspertai įvertino ženklą ir neatsisakė jo registruoti. Dėl ženklo registracijos nebuvo pateikta trečiųjų asmenų protestų, nebuvo kelta ir ginčų teisme.

Atsakovo užsakymu atlikta ir teismui pateikta Lietuvos gyventojų reprezentatyvi apklausa dėl ženklų „GUBERNIJOS DVARO“ ir „DVARO“ panašumo/nepanašumo įvertinimo demonstruoja vartotojų klaidinimo egzistavimą. 32,8% respondentų atsakė, kad ženklai „GUBERNIJOS DVARO“ ir „DVARO“ yra panašūs, o tai reiškia, kad kas trečias Lietuvos gyventojas suklystų dėl prekių gamintojo, pirkdamas produktą. Priimant domėn, kad apklausoje dar beveik 12% respondentų neturėjo tikslaus atsakymo į apklausos klausimą t. y. negalėjo nedvejodami atsakyti, kad ženklai jiems neatrodo panašūs, neabejotina, kad kažkokia dalimi jie taip pat padidintų suklydusių procentinį santykį. Ši vartotojų apklausa rodo, kad vartotojai priima žymenį „DVARO“ kaip komercinės veiklos identifikatorių, o ne traktuoja kaip elementą, kuris apibūdina prekę. Tą patį patvirtina ir 2011-03-05 ieškovo užsakyto ir UAB „RAIT“ atlikta visuomenės nuomonės ataskaita. Tyrimo metu respondentams buvo rodoma kortelė su pavadinimais „DVARO“ ir „GUBERNIJOS DVARO" ir klausiama, ar, jų manymu, alus, pažymėtas prekių ženklu „DVARO“, ir alus, pažymėtas prekių ženklu „GUBERNIJOS DVARO“, yra pagamintas tos pačios įmonės, susijusių įmonių, ar skirtingų įmonių. Tyrimo duomenimis, 36,8% apklaustųjų nurodė, jog alus, pažymėtas prekių ženklu „DVARO“, ir alus, pažymėtas prekių ženklu „GUBERNIJOS DVARO“, yra pagamintas skirtingų įmonių. 17,2% apklaustųjų nurodė, kad alus, pažymėtas prekių ženklu „DVARO“, ir alus, pažymėtas prekių ženklu „GUBERNIJOS DVARO“, yra pagamintas tos pačios įmonės, 18,7% respondentų – jog alus pagamintas susijusių įmonių. Šie duomenys demonstruoja, kad vartotojai šiuos žymenis priima kaip žymenis, galinčius atlikti prekių ženklo funkciją – vieniems jis reiškia vieną įmonę, kitiems kitą, treti painioja įmones. Vartotojai nepriėmė šio žymens kaip prekės charakteristikos, o laiko šį žymenį prekės kilmės identifikatoriumi. Tokiu būdu žymuo „DVARO“ gali atlikti prekių ženklo funkciją.

Atsakovo teiginys, kad žymuo „DVARO“ žymi prekės charakteristiką kaip pagaminta dvare, nes anksčiau dvarai gamino daug alaus, naudojamas pripažinti negaliojančia ieškovo prekių ženklo registraciją „DVARO“, registracijos Nr. 54464, kuri yra registruota visų 32 klasės prekių atžvilgiu. 32 klasė apima šias prekes – alus; mineralinis ir gazuotas vanduo, kiti gaivieji gėrimai; vaisių gėrimai ir vaisių sultys; sirupai ir kiti gėrimų gaminimo mišiniai. Atsakovo logika, dvarai Lietuvoje gamino mineralinį ir gazuotą vandenį, kitus gaiviuosius gėrimus, vaisių gėrimus, vaisių sultis, sirupus, kitus gėrimo gaminimo mišinius. Dėl alaus gamybos dvaruose, gali būti, kad dvarai gamino alų, lygiai taip pat, kaip tokius gėrimus gamino ir kaimiečiai ir miestiečiai. Tačiau nėra tokio gamybos būdo, kaip „dvaro alus“, kuris apibūdintų patį alų. Kai tretieji asmenys, nurodo konkretų dvarą, kuriame pagamintas alus, tai identifikuoja gamybos vietą ir ieškovas dėl to neturi pretenzijų. Tačiau atsakovo atvejis kitas – nėra tokio Gubernijos dvaro, o yra tik gamintojo pavadinimas „GUBERNIJA“. Lygiai taip pat, kaip ieškovas, kuris neturi dvaro ir kurio pavadinimas yra UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“. Šių įmonių atžvilgiu žodis „DVARO“ atlieka prekių ženklo funkciją.

Ieškovas teigia, kad tiesiog jis turi ankstesnes teises į šį žymenį kaip prekių ženklą. Tačiau licencinės sutarties preambulėje atsakovas pripažino, kad žymuo „DVARO“ (reg. Nr. 54464) yra registruotas ir platų žinomumą bei reputaciją turintis UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ prekių ženklas; taip pat, kad žymuo „DVARO“ yra pagrindinis kitų UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ registruotų prekių ženklų (įskaitant reg. Nr. 30214, Nr. 55402). Pagal licencinės sutarties 1 p. ieškovas suteikė atsakovui neišimtinę teisę naudoti žymenį „DVARO“ tik AB „GUBERNIJA“ gaminamam alaus ir giros gėrimui (kokteiliui) žymėti, šį žymenį naudojant tiktai žodžių junginyje „DVARO MIŠAS“. Tokiu būdu, atsakovas akivaizdžiai elgiasi nesąžiningai. Kai tai patogu atsakovui, jis kurį laiką laikosi sudarytos licencinės sutarties ir pripažindamas ieškovo ženklus, kai atsakovui pasidaro nepatogu laikytis licencinės sutarties, atsakovas ją pažeidžia ir jau neigia ieškovo ženklus, teigdamas, kad tokių ženklų iš viso nebuvo galima registruoti. Ši aplinkybė turbūt geriausiai charakterizuoja atsakovo poziciją šiame ginče. Be to, teigdamas, kad žymuo „DVARO“ neturi skiriamojo požymio, žymi tik prekių charakteristiką, atsakovas pats teikia paraiškas registruoti prekių ženklus, kuriuose šis žymuo yra intensyviai naudojamas ir neišskirtas kaip nesaugomas prekių ženklų elementas.

Faktinės aplinkybės

UAB „Kalnapilio-Tauro“ grupė juridinių asmenų registre registruota 1993-04-14 (t. II, b. l. 84). AB „GUBERNIJA“ juridinių asmenų registre registruota 1993-05-05, pagrindinė veikla – alaus ir nealkoholinių gėrimų gamyba ir prekyba (t. I, b. l. 16a-28).

Figurinis prekės ženklas „Kalnapilis DVARO“ Valstybiniame patentų biure registruotas nuo 1995-04-14 32 klasei (alus), saugomos spalvos – žalia, ruda, raudona, balta. Šiame ženkle vizualiai dominuoja, tiek dydžiu, tiek vieta, žodis „Kalnapilis“. Visame ženklo vaizde sekantis svaresnis žodis yra „DVARO“, kuris po žodžio „Kalnapilis“ labiau yra matomas už kitus šio prekės ženklo žodžius ir piešinius (t. I, b. l. 13). Figurinis prekės ženklas „Kalnapilis DVARO 1902 ŠVIESUSIS ALUS LAGER BEER“ Valstybiniame patentų biure registruotas nuo 2006-03-24 32 klasei (alus), saugomos spalvos šviesiai geltona, tamsiai geltona, juoda, raudona, balta. Šiame ženkle aiškiai dydžiu dominuoja žodis „DVARO“, sekantis svaresnis žodis „Kalnapilis“ dydžiu yra žymiai mažiau vizualiai pastebimas, negu žodis „DVARO“, kiti prekių ženklo žodžiai, skaičiai ir piešiniai yra dar menkiau matomi (t. I, b. l. 14). Ženklas „DVARO“ Valstybiniame patentų biure registruotas 2006-03-24 32 klasei (alus; mineralinis ir gazuotas vanduo, kiti gaivieji gėrimai; vaisių gėrimai ir vaisių sultys; sirupai ir kiti gėrimų gaminimo mišiniai) (t. I, b. l. 15). Figūrinis prekių ženklas „Kalnapilis DVARŲ NEALKOHOLINIS ALUS“ Valstybiniame patentų biure registruotas 2010-04-22 32 klasei, saugomos spalvos žalia, balta, pilka, raudona, juoda. Šiame ženkle vizualiai dominuoja, tiek dydžiu, tiek vieta, žodis „Kalnapilis“. Visame ženklo vaizde sekantis svaresnis žodis yra „DVARO“, kuris po žodžio „Kalnapilis“ labiau yra matomas už kitus šio prekės ženklo žodžius ir piešinius, išskyrus raudoną trikampį su balta žvaigždute, kuris labiau atkreipia dėmesį už žodį „DVARŲ“ (t. I, b. l. 16).

2007-07-09 šalys sudarė licencinę sutartį, pagal kurią AB „Kalnapilio-Tauro grupė“ AB „GUBERNIJA“ suteikė neišimtinę teisę naudoti žymenį „DVARO“ AB „GUBERNIJA“ gaminamam alaus ir giros gėrimui (kokteiliui) žymėti. Žymėjimui sutartimi nustatytos sąlygos: žymuo „DVARO“ turi būti naudojamas tiktai žodžių junginyje „DVARO MIŠAS“, AB „GUBERNIJA“ atsiima paraišką registruoti prekių ženklą „DVARO MIŠAS“ (paraiškos padavimo diena 2007-02-01), AB „GUBERNIJA“ neturi teisės skelbti, jog jis yra prekės ženklo „DVARO MIŠAS“ savininkas ir neturi teisės suteikti sublicenciją tretiems asmenims naudoti prekių ženklą „DVARO MIŠAS“, sutartis galioja 5 metus ir gali būti nutraukta vienašališkai, jei AB „GUBERNIJA“ nesilaikys sutarties sąlygų (t. I, b. l. 29-30). Ši licencinė sutartis sudaryta pažymint, kad šalys bylą dėl ieškovo naudoto žymens „LEDO“ išsprendė taikos sutartimi (t. I, b. l. 35-37), byla kurioje buvo sudaryta taikos sutartis, nėra baigta nagrinėti (t. I, b. l. 39-44). 2007-01-29 Valstybiniam patentų biurui paduotos paraiškos įregistruoti žodinį prekių ženklą „DVARO MIŠAS“ 2007-07-13 AB „GUBERNIJA“ atsisakė (t. II, b. l. 125-127).

AB „GUBERNIJA“ 2010-01-08 Valstybiniam patentų biurui pateikė paraišką registruoti prekių ženklą „GUBERNIJOS DVARO“ 32 klasei (alus ir kt. gėrimai) (reg. Nr. 62126, reg. data 2010-05-18) (t. I, b. l. 91). UAB „Kalnapilio-Tauro grupė 2010-07-14 Valstybiniam patentų biurui dėl Šio ženklo registravimo pateikė protestą (t. I, b. l.139-141). AB „GUBERNIJA“ 2011-01-10 padavė paraiškas registruoti figurinius prekių ženklus „GUBERNIJOS ANNO 1665 DVARO GĖRIMAI“ 35 klasei (reg. Nr. 64351, reg. data 2011-11-24) (t. I, b. l. 89-90, t. III, b. l. 108-111); „GUBERNIJOS ANNO 1665 DVARO“ 11, 12, 16, 18, 22, 35 klasei (reg. Nr. 64352, reg. data 2011-11-24) (t. I, b. l. 87-88, t. III, b. l. 112-115); GUBERNIJOS ANNO 1665 DVARO GĖRIMAI“ 35 klasei (reg. Nr. 64353, reg. data 2011-11-24) (t. I, b. l. 85-86, t. III, b. l. 116-119); „GUBERNIJOS ANNO 1665 DVARO“ 11, 12, 16, 18, 22, 35 klasei (reg. Nr. 64354, reg. data 2011-11-24) (t. I, b. l. 87-88, t. III, b. l. 120-124). Figuriniuose ženkluose aiškiai dominuoja žodžiai „DVARO“ ir „DVARO GĖRIMAI“, ženkliai išsiskiriantys iš kitų žodžių savo dydžiu nuo kitų žodžių, gamintojo pavadinimo „GUBERNIJA“ ir piešinių. Galima daryti išvadą, kad šiuose prekių ženkluose pagrindinį akcentą siekta suteikti žodžiui „DVARO“, kiti žodžiai tik papildo figurinį prekių ženklą, ne taip aiškiai išreikšdami prekių ženklų savininko duomenis.

Ieškovo iniciatyva 2011-03-30 surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 009/11/10 tvirtina, kad AB „GUBERNIJA“ savo produkciją pardavimui pristato šaldytuvuose, kurie turi užrašą „GUBERNIJOS DVARO GĖRIMAI“ (t. I, b. l. 31-34). 2011-04-14 ieškovas atsakovui pateikė pretenziją dėl sutarties sąlygų pažeidimo – žymens „DVARO“ vartojimo ženklinant įrangą ir produkciją, bei paraiškų registruoti prekės ženklus su žodžiu „DVARO“ registruoti (t. I, b. l. 45-46). Atsakovas 2011-05-27 raštu atsakė, kad yra įsitikinęs, kad žodžių junginį GUBERNIJOS DVARO turi teisę naudoti (t. I, b. l. 47). 2011-11-03 surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 009/11/51 tvirtina, kad AB „GUBERNIJA“ savo produkcijos pardavimui šaldytuvų su užrašu „GUBERNIJOS DVARO GĖRIMAI“ naudojimo nenutraukė (t. I, b. l. 61-64).

AB „GUBERNIJA“ užsakymu 2010-09-03 -2010-09-12 Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras VILMORUS atliko gyventojų apklausą dėl prekių ženklų panašumo, kurios duomenimis 55,4 procentai apklaustųjų asmenų atsakė, kad prekių ženklai (žodiniai) „DVARO“ ir „GUBERNIJOS DVARO“ yra nepanašūs (t. I, b. l. 209-214). UAB „Kalnapilio-Tauro“ grupės užsakymu 2011-05-25 Visuomenės nuomonės tyrimo ataskaita, atlikta UAB „RAIT“ rodo, kad tyrimas buvo atliekamas iškėlus klausimą, ar prekių ženklai „DVARO“ ir „GUBERNIJOS DVARO“ yra pagaminti to paties, ar skirtingų gamintojų, į kurį 36,8 procentai apklaustųjų atsakė, kad skirtingų įmonių, 17,2 procento – kad tos pačios įmonės, 18,7 procento – kad susijusių įmonių (t. I, b. l. 216-224).

Etikečių ir važtaraščių kopijos (t. II, b. l. 175) tvirtina, kad UAB „GUBERNIJA“ 1993-1994 m. naudojo etiketes ir alaus pavadinimą su žodžiu „DVARO“, kurių naudojimą perėmė iš Valstybinės akcinės alaus daryklos „Gubernija“ (t. II, b. l. 191).

Naudojant žodį „DVARO“ yra registruoti ir kiti prekių ženklai, priklausantys UAB „Glorieta“, AB „Pieno žvaigždės“, UAB „Klaipėdos mėsinė“, UAB „Dvi šalys“, VĮ „Musicus ictus“ ir kt. (t. III, b. l. 15-20, t. III, b. l. 40-50), skirti žymėti kitokiai produkcijai, o taip pat „Virkštininkų dvaro alus“ ir „Butautų dvaro alus“ (t. II, b. l. 60-61), skirti žymėti alaus produkcijai.

Dėl nesaugomo elemento

Pagal Prekių ženklų įstatymo 8 str. 1 d. ženklas neturi būti sudarytas iš elementų, kurie negalėtų būti registruojami kaip atskiri (savarankiški) ženklai. O jeigu prekės ženkle yra tokių elementų ir jeigu yra pagrindas manyti, kad tokio ženklo registracija gali sukelti abejonių dėl ženklo suteikiamos apsaugos apimties, tokie elementai pareiškėjo arba ženklo savininko prašymu, gali būti pripažinti nesaugomais ženklo elementais (8 str. 2 d.). Atsakovas paaiškino, kad žodis „DVARO“ neturi skiriamojo požymio, rodo tik, kad alus yra gamintas buvusio dvaro sąlygomis, tai yra turi sąsają su senomis alaus gaminimo tradicijomis, todėl yra bendrinis ir turi būti pripažintas nesaugomu. Atsakovas vartojo žodį „DVARO“ dar iki ieškovas įregistravo prekių ženklą su žodžiu „DVARO“ 1995 metais, todėl registruodamas prekių ženklą „Kalnapilis DVARO“ ieškovas turėjo nesąžiningų ketinimų – pasinaudoti ženklu, kuris, nors ir neregistruotas, buvo naudojamas AB „GUBERNIJA“ dar iki ieškovo ženklo „Kalnapilis DVARO“ registracijos. Kad žymenį „DVARO“ atsakovas naudojo dar iki ieškovo ženklo „Kalnapilis DVARO“ registracijos, patvirtina etikečių ir važtaraščių kopijos (t. II, b. l. 175). Tačiau šie atsakovo argumentai nepagrįsti. 1993-10-01 Lietuvos Respublikoje įsigaliojo Prekių ir paslaugų įstatymas (1993-06-03 Nr. I-173), kurio normomis remiantis atsakovas, jei laikė, kad žodis „DVARO“ jam reikalingas pagamintai produkcijai žymėti, turėjo teisę šį žodį įregistruoti kaip prekių ženklą ar kaip sudėtinio prekių ženklo dalį. Tačiau iki pat 2010 m. tokio prekių ženklo neįregistravo, 2007-07-09 šalių sudaryta licencinę sutartimi pripažino, kad žodis „DVARO“ yra ieškovo prekių ženklas. Figūrinis prekės ženklas „Kalnapilis DVARO“ Valstybiniame patentų biure registruotas nuo 1995-04-14 32 klasei. Pagal tuo metu galiojusio Prekių ir paslaugų įstatymo (neteko galios 2000-10-10 įstatymu Nr. VIII-1981 nuo 2001-01-01) 25 str., užregistruotą ženklą pripažinti negaliojančiu arba jį panaikinti nebuvo leidžiama, jeigu ankstesnio įregistruoto ženklo savininkas penkerius metus aiškiai toleravo vėlesnio ženklo vartojimą, pagrįstą sąžiningai paduota paraiška, išskyrus atvejus, kada lygiagretus jų vartojimas gali suklaidinti visuomenę arba prieštarauti viešajai tvarkai. Ši teisės norma buvo nukreipta reguliuoti atvejams, kai ginčas kyla tarp savininkų, kurių prekių ženklai buvo registruoti. Tačiau ši teisės norma leidžia daryti išvadą, kad atsakovas, žinodamas apie ieškovo prekių ženklo registravimą, sudarydamas su ieškovu licencinę sutartį, 15 metų toleravo ieškovo prekių ženklo „Kalnapilis DVARO“ vartojimą. Taigi buvo susitaikęs, kad prekių ženklo sudėtinė dalis – žodis „DVARO“ 32 klasės prekėms žymėti priklauso ieškovui. Aplinkybė, kad šis žodis vartojamas ir kitų savininkų kitos rūšies prekėms ir paslaugoms žymėti, nedaro šio žodžio bendriniu ir nesaugomu, kadangi byloje neįrodyta, kad šis žymuo turėtų savybių, išvardintų Prekių ženklų įstatymo 5 ar 6 straipsniuose. Kad AB „GUBERNIJA“ turėtų tiesioginį ryšį su anksčiau egzistavusiu Gubernijos dvaru, duomenų randama tik pačios AB „GUBERNIJA“ internetinės svetainės puslapiuose (t. I, b. l. 92-95), o byloje nėra pateikta įrodymų, kad buvusi Gubernijos dvaro alaus darykla yra išlikusi bei šios daryklos alaus gamybos tradicijas AB „GUBERNIJA“ būtų perėmusi. Ta aplinkybė, kad anksčiau yra buvęs Gubernijos dvaras, ar kad anksčiau dvaruose buvo gaminamas alus, žodžio „DVARAS“ bendriniu nedaro, nes žodis „Dvaras“ nežymi išskirtinai tam tikros rūšies alaus (alaus stiprumo prasme, gėrimo spalvos prasme ar kitų, visuotinai žinomų savybių prasme, kurios neturi sąryšio su konkrečiu gamintoju). Todėl žodžio „Dvaro“ pripažinti nesaugomu elementu ieškovo figūriniuose ženkluose bei pripažinti negaliojančia prekės ženklo „DVARO“ registraciją, pagrindo nėra.

Dėl ženklų panašumo

Pagal Prekių ženklų įstatymo 7 str. 1 d. 2 p. ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis yra tapatus įregistruotam ar pareikštam registruoti ankstesniam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms arba klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su ankstesniu ženklu.

Tarp šalių ginčas iš esmės yra kilęs dėl prekių ženkluose žodžio „DVARO“ didžiosiomis raidėmis vartojimo. Ieškovo prekių ženklai, kuriuose yra žodis „DVARO“, yra registruoti anksčiau, negu atsakovo prekių ženklai, kuriuose taip pat vartojamas žodis „DVARO“ (išskyrus prekės ženklą „Kalnapilis DVARŲ NEALKOHOLINIS ALUS“, kuris registruotas vėliau, nei atsakovo prekių ženklai su žodžiu „DVARO“). Žodis „Dvaro“ savo reikšme ir skambesiu Lietuvių kalboje gerai žinomas ir įsimenamas ir, atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovo, tiek atsakovo prekių ženkluose yra ryškus ne tik savo grafiniu pavaizdavimu, bet ir įsimintinu skambesiu, laikytina, kad prekės ženklus dėl šio žodžio vartojimo daro panašius. Kaip matyti iš prekių ženklo „DVARO“ reg. Nr. 54464, prekių ženklo „Kalnapilis DVARO 1902 ŠVIESUSIS ALUS LAGER BEER“, reg. Nr. 55402 figūrinio vaizdo, žodis „DVARO“ šiuose ženkluose yra išskirtinai dominuojantis. Todėl atsakovo prekių ženklai, kuriuose dominuojantis žodis yra taip pat „DVARO“, be abejonės yra klaidinamai panašūs į ieškovo anksčiau įregistruotus prekės ženklus. Šalių pateiktos visuomenės narių apklausos tokios išvados pilnai nepatvirtina, tačiau ir nepaneigia. Tiek ieškovo, tiek atsakovo prekių ženkluose žodis „DVARO“ yra rašomas didžiosiomis raidėmis, užima aiškią, atkreipiančia dėmesį vietą figūriniuose ženkluose tiek savo dydžiu, tiek užimama erdve, o taip pat savo reikšme bei skambesiu. Taigi šis prekių ženklų elementas yra stiprus ir kartojant šį elementą atsakovo registruotuose prekių ženkluose, prekių ženklai tampa klaidinančiai panašūs.

Ieškovo prekių ženklai yra registruoti 32 klasei, tuo tarpu atsakovo tik prekių ženklas „GUBERNIJOS DVARO“ registruotas 32 klasei. Kiti atsakovo prekių ženklai nėra registruoti tai pačiai prekių klasei. Figūriniai ženklai „GUBERNIJOS ANNO 1665 DVARO GĖRIMAI“ ir „GUBERNIJOS ANNO 1665 DVARO“ registruoti 35 klasei – reklama, verslo vadyba, verslo tvarkyba, įstaigų veikla (t. III, b. l. 109, 117), figūriniai ženklai „GUBERNIJOS ANNO 1665 DVARO“ ir „GUBERNIJOS ANNO 1665 DVARO GĖRIMAI“ 35 klasei ir papildomai kitoms klasėms – apšvietimo, transporto priemonės, popierius, odos, lynai, virvės ir kt. (t. III, b. l. 113, 121). Tačiau šių prekių ženklų žodžiai aiškiai reklamuoja gėrimus, tai yra AB „GUBERNIJA“ gaminamas prekes, pagrindinė iš kurių yra alus. Todėl šie prekių ženklai yra aiškiai skirti tokių pat prekių, kaip ir ieškovo, reklamai ir rinkoje sudarys tokią situaciją, kad pagal prekių ženklus su žodžiu „DVARAS“ ar „DVARO“ nebus galima atskirti ieškovo ir atsakovo gaminamos produkcijos. Kad tokiu būdu atsakovas siekia sumenkinti ieškovo prekių ženklų išskirtinumą su žodžiu „DVARO“ tvirtina ir šiuo metu jo naudojama prekybos stendų reklama užrašu „GUBERNIJOS DVARO GĖRIMAI“ (t. I, b. l. 31-34). Todėl šiems prekių ženklams taikomi tokie pat sprendimai, kaip ir prekių ženklui, registruotam 32 klasei. Kadangi ieškovo prekių ženklai yra registruoti anksčiau nei atsakovo, atsakovo prekių ženklai turi būti pripažinti negaliojančiais šiuo pagrindu. Priešieškinys tuo pačiu pagrindu atmetamas.

Atsakovas prekių ženklą „DVARO MIŠAS“ naudojo pagal licencinę sutartį, kuri yra nutraukta (t. I, b. l. 45-46), todėl reikalavimas uždrausti atsakovui vartoti savo reklamoje ir žymenyse žodį „DVARO“, tenkintinas.

Pagal CKP 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą. Priteistina atlyginimo suma negali būti didesnė už Teisingumo ministro bei Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatytąją. Ieškovo atstovas teismui pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 273 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir pagal pateiktus apmokėjimus 33989 Lt už advokato pagalbą. Pagal 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, už ieškinių paruošimą maksimaliai ieškovui gali būti atlyginta 4800 Lt, už atsiliepimo į priešieškinį paruošimą – 2400 Lt (8.2 punktas), už dalyvavimą teismo posėdžiuose viso 2 val. 15 min. – 270 Lt, taigi viso maksimalus atlyginimas gali būti 7470 Lt. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad abu ieškiniai ir atsiliepimas į priešieškinį faktiškai yra dėl to paties dalyko, taigi dokumentų surašymo sudėtingumą menkina, atlygintina suma mažintina iki 5000 Lt. Pridėjus žyminio mokesčio išlaidas (CPK 93 str. 1 d.) viso bylinėjimosi išlaidų ieškovui priteistina 5273 Lt.

Vadovaudamasi CPK 259 str., 270 str.,

n u s p r e n d ė:

Ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti.

Pripažinti AB „GUBERNIJA“ prekių ženklus, registruotus Lietuvos Respublikos patentų biure 2010-01-08 „GUBERNIJOS DVARO“ 32 klasei (reg. Nr. 62126, reg. data 2010-05-18); „GUBERNIJOS ANNO 1665 DVARO GĖRIMAI“ 35 klasei (reg. Nr. 64351, reg. data 2011-11-24); „GUBERNIJOS ANNO 1665 DVARO“ 11, 12, 16, 18, 22, 35 klasei (reg. Nr. 64352, reg. data 2011-11-24); GUBERNIJOS ANNO 1665 DVARO GĖRIMAI“ 35 klasei (reg. Nr. 64353, reg. data 2011-11-24); „GUBERNIJOS ANNO 1665 DVARO“ 11, 12, 16, 18, 22, 35 klasei (reg. Nr. 64354, reg. data 2011-11-24) negaliojančiais.

Uždrausti AB ,,GUBERNIJA“ žymeniu ,,DVARO“ (įskaitant atvejus, kai šis žymuo yra sudėtinė kitų žymenų dalis) žymėti prekes ar jų pakuotę; siūlyti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, išleisti jas į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar kitaip jomis disponuoti, taip pat siūlyti bei teikti juo pažymėtas paslaugas; importuoti ar eksportuoti tokiu žymeniu pažymėtas prekes; naudoti tokį žymenį komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje; gaminti tokį žymenį arba laikyti jo pavyzdžius turint tikslą atlikti bet kuriuos nurodytus veiksmus.

Priteisti iš AB „GUBERNIJA“ (juridinio asmens kodas 144715765) UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ (juridinio asmens kodas 121958128) naudai 5273 Lt (penkis tūkstančius du šimtus septyniasdešimt tris Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos Apeliaciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                      Zita Smirnovienė