Administracinė byla Nr. P-74-629/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00183-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 60.3.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. lapkričio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Mildos Vainienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-44-789/2022 pagal pareiškėjo Vilniaus lopšelio-darželio „Vieversys“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus lopšelio-darželio „Vieversys“ skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės taryba) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.                      Pareiškėjas Vilniaus lopšelis-darželis „Vieversys“ (toliau – ir pareiškėjas, Darželis) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. 3R-1130 (2.14.) „Dėl Vilniaus lopšelio-darželio „Vieversys“ tikrinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2.                      Pareiškėjas skunde nurodė, kad Inspekcija, atlikusi planinį patikrinimą, 2020 m. gruodžio 18 d. priėmė Sprendimą, kuriame konstatavo, jog pareiškėjas pažeidė 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 Dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – ir BDAR, Reglamentas (ES) 2016/679) įtvirtintus duomenų kiekio mažinimo bei tikslo apribojimo principus, paskyrė pareiškėjui įvykdyti įpareigojimus ir Sprendimu informavo, jog, jų neįvykdžius, Inspekcija turi teisę pareiškėjui pradėti administracinio nusižengimo teiseną.

3.                      Vykdant Inspekcijos įpareigojimą, Darželis pažeistų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. 1-305 „Dėl mokesčio už vaiko išlaikymą Vilniaus miesto savivaldybės mokyklose, įgyvendinančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nustatymo tvarkos aprašo tvirtinimo ir vienos dienos vaiko maitinimo normos nustatymo“ patvirtinto Mokesčio už vaiko išlaikymą Vilniaus miesto savivaldybės mokyklose, įgyvendinančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), kuris yra norminis teisės aktas ir pareiškėjui yra privalomas, 11 punktą. Apraše yra tiesiogiai įtvirtintas Darželio reikalavimas vaikui, tėvui (globėjui) pateikti dokumentus, įrodančius ugdymo įstaigos nelankymo priežastis. Kitos Aprašo nuostatos taip pat yra svarbios tam, kad Darželis galėtų teisingai nustatyti, kokiais atvejais vaikų tėvams (globėjams) turi būti sumažinamas mokestis iki 50 procentų už vaiko maitinimą ar tam tikrais atvejais apskritai nemokamas. Reikalavimas rinkti duomenis dėl ugdymo įstaigos nelankymo buvo įtrauktas siekiant išvengti vaikų ir tėvų (globėjų) piktnaudžiavimo.

4.                      Darželis, nevykdydamas Aprašo nuostatų, viršytų jam suteiktus įgaliojimus, dėl to ugdymo įstaigos vadovui grėstų atsakomybė.

5.                      Sprendimas buvo priimtas pažeidžiant konstitucinį lygiateisiškumo principą. Planinio patikrinimo dėl asmens duomenų, tvarkomų ugdymo įstaigos nelankymo priežastims pagrįsti metu Inspekcija tikrino tik dviejų Vilniaus lopšelių-darželių veiklą. Sprendimu buvo paskirti nelygiaverčiai įpareigojimai.

6.                      Darželis negali prašyti pateikti dokumentų tuo atveju, jei asmuo nelanko mokyklos dėl artimojo asmens mirties, kadangi mirties liudijimo ar gydytojo išrašo apie kito asmens mirtį pateikimas pažeistų BDAR reikalavimus. Vaiko tėvams (globėjams) paliekama diskrecijos teisė nepiktnaudžiaujant pateikti raštą, jog vaikas ugdymo įstaigos nelankė dėl artimojo asmens mirties, tokia priežastis laikytina pateisinama bei mokestis už vaiko maitinimą nemokamas. Be to, neretai vaikas ugdymo įstaigos dėl artimojo mirties nelanko pakankamai trumpą laiko tarpą, t. y. tik kelias darbo dienas.

7.                      Sprendime nepagrįstai konstatuota, jog tokių (papildomų) duomenų rinkimas ir tvarkymas yra neproporcingas siekiamam tikslui įgyvendinti, atskleidžia perteklinius duomenis, kurie galėtų turėti įtakos netgi tam tikroms vaikų diskriminacijos apraiškoms. Pareiškėjui pateikiami duomenys yra konfidencialūs, su vaiko tėvų (globėjų) pateiktais duomenimis iš darboviečių susipažįsta itin siauras asmenų ratas. Negavus minėtų duomenų, pareiškėjui taptų sudėtinga nustatyti priežastis, dėl ko vaikas nelanko ugdymo įstaigos. Tėvų (globėjų) yra prašoma pateikti darboviečių raštus, siekiant nustatyti, ar vaikas nelanko ugdymo įstaigos dėl tėvų (globėjų) darbo aplinkybių ir išvengti tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimo. Be to, Inspekcija nenurodė nei vieno konkretaus atvejo, kai pareiškėjo darbuotojai diskriminavo vaiką ir / ar tėvą (globėją) dėl tėvo (globėjo) užimamų pareigų.

8.                      Inspekcijos priimtas Sprendimas yra neteisėtas, nes jį priimant nebuvo atsižvelgta į ugdymo įstaigą lankančių vaikų gerovę, sveikatą ir susiklosčiusias faktines aplinkybes. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas patenka į situaciją be išeities, kadangi, nepanaikinus Sprendimo, jis pažeistų Aprašo nuostatas, tačiau, įvykdžius Inspekcijos reikalavimą, taip pat gali būti pradėta administracinio nusižengimo teisena. Pareiškėjas pagrįstai rinko nelankymo priežastis pagrindžiančius duomenis ir vadovavosi Aprašo nuostatomis. Nagrinėjamu atveju baudos paskyrimas pažeistų proporcingumo, teisingumo principus, viešąjį interesą, kadangi Darželis gautas lėšas švietimui turėtų panaudoti baudai sumokėti.

9.                      Inspekcijos tikslas yra ne bausti organizacijas, bet užtikrinti asmenų, kaip duomenų subjektų, teisių apsaugą. Be to, vertinant administracinės baudos pagrįstumą, turėtų būti atsižvelgiama ne tik į surinktus duomenis, kad pareiškėjas nevykdė asmens duomenų apsaugos reikalavimų, bet ir į tai, ar Inspekcijos Sprendimas yra pagrįstas BDAR 83 straipsnio 2 dalies prasme.

10.                      Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

11.                      Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad planinio tikrinimo metu buvo nustatyta, jog, siekdamas apskaičiuoti mokėtino mokesčio už lopšelio-darželio lankymą dydį, pareiškėjas renka ir tvarko asmens duomenis, vadovaudamasis Aprašu. Įvertinusi Aprašo nuostatas bei pareiškėjo tikrinimo metu pateiktą informaciją, Inspekcija sprendė, kad tokių duomenų kaip tėvų (globėjų) darbovietė, faktas, jog vaikas lankėsi ir kada lankėsi gydymo įstaigoje, rinkimas ir tvarkymas yra neproporcingas siekiamam tikslui įgyvendinti. Minėtų duomenų rinkimas pažeidžia tikslo apribojimo ir duomenų kiekio mažinimo principus, todėl turi būti nutrauktas. Nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo atliekamas asmens duomenų tvarkymas (rinkimas) yra teisėtas ir atitinka BDAR įtvirtinus asmens duomenų tvarkymo principus vien dėl to, kad toks duomenų tvarkymas yra įtvirtintas Apraše.

12.                      Planinis patikrinimas buvo atliekamas pagal Inspekcijos direktoriaus 2020 m. sausio 24 d. patvirtintą Inspekcijos 2020 metų prevencinių patikrinimų planą Nr. 3R-65(1.41.). Inspekcija neturi teisinių įgaliojimų įpareigoti Tarybą pakeisti Apraše įtvirtintas nuostatas, tačiau, atlikusi pareiškėjo planinį patikrinimą, ji kreipėsi su siūlymu pakeisti Aprašą, kadangi minėtas duomenų rinkimas yra laikomas kaip neatitinkantis BDAR įtvirtinto teisinio reguliavimo.

13.                      Sprendimu Inspekcija teikė nurodymą iš vaiko tėvų (globėjų) nerinkti dokumentų, pagrindžiančių vaiko Darželio nelankymo priežastį tikslu apskaičiuoti mokėtino mokesčio už ugdymo įstaigą dydį, o ne apskritai nesivadovauti Aprašu. Pagal naujausią teisinį reguliavimą, pažymos forma dėl ugdymo įstaigos nelankymo dėl ligos nebeišduodama, ir, Inspekcijos vertinimu, tokie duomenys neturi būti renkami.

14.                      Vien aplinkybė, kad su pateiktais duomenimis gali susipažinti itin siauras ratas asmenų, nereiškia, jog dėl tėvų (globėjų) darbovietės tėvai (globėjai) ar jų vaikai (globotiniai) nepatirs diskriminacijos. Mokestis už vaiko maitinimą gali būti apskaičiuojamas gavus informaciją apie tai, kad vaikas nelankys lopšelio-darželio. Nesuprantama, kodėl apskaičiuojant mokestį už maitinimą yra svarbu gauti gydytojo pažymą ar vaiko tėvų (globėjų) darbovietės grafiką ir nustatyti, ar vaikas ugdymo įstaigos nelanko dėl ligos ar dėl kitų priežasčių. Mirties liudijimo reikalavimas taip pat būtų nesuderinamas su BDAR nustatytu duomenų kiekio mažinimo principu.

15.                      Sprendime nekonstatuota, kad Aprašas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (šiuo atveju BDAR), o nustatė, jog pareiškėjo atliekamas asmens duomenų tvarkymas neatitinka BDAR įtvirtintų tikslo apribojimo ir duomenų kiekio mažinimo principų. Inspekcija pateikė tik nurodymus ir nepradėjo administracinio nusižengimo teisenos. Nagrinėjamu atveju Inspekcija įspėjo, kad, nevykdant nurodymų, gali būti paskirta bauda, tačiau nepradėjo administracinės baudos skyrimo procedūros.

16.                      Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį tenkinti.

17.                      Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą nurodė, kad Aprašo nuostatos dėl informacijos vaiko ugdymo įstaigos nelankymo priežasčiai pagrįsti reglamentuotos siekiant išvengti nepagrįsto pareiškėjo turimų lėšų švaistymo. Pareiškėjas, reikalaudamas pagrįsti nelankymo priežastį, siekia užkirsti bet kokias galimybes nepagrįstam neatvykimui į ugdymo įstaigą, taip pat ir nepagrįstam lėšų, skirtų maitinimui, švaistymui. Maistas į ugdymo įstaigas yra užsakomas iš anksto, todėl minėtų duomenų rinkimas taip pat užkerta kelią patirti didesnius finansinius nuostolius. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, už vaiko maitinimą tėvai (globėjai) moka vaiko dienos maitinimo normos mokestį (2,07 Eur) už kiekvieną lankytą, nelankytą ir nepateisintą dieną.

18.                      Vaikui sergant iki 10 darbo dienų, tėvai (globėjai) nėra įpareigoti pateikti išrašo iš gydymo įstaigos, tačiau jei liga trunka ilgiau nei 10 darbo dienų, įstaigos vaiko gerovės komisija turi teisę paprašyti tokios informacijos. Priešingu atveju pareiškėjas neturėtų galimybės nustatyti, dėl kokios priežasties vaikas nelanko ugdymo įstaigos.

19.                      Sprendimu Inspekcija pareiškėją nepagrįstai įpareigojo nevykdyti norminio teisės akto, t. y. Aprašo, kuris pareiškėjui yra privalomas. Privalomieji vietos valdžios priimti teisės aktai yra privalomi visiems privatiems fiziniams ir juridiniams asmenims, esantiems atitinkamoje administracinėje teritorijoje. Trečiajam suinteresuotajam asmeniui suteikta diskrecijos teisė priimti sprendimus dėl sąlygų, kurios būtinos vaikų priėmimui, mokesčių apskaitai ar informacijai lankymo / nelankymo priežastims rinkti.

20.                      Aprašas nėra panaikintas, galiojantis, todėl jo normos yra privalomos visiems Vilniaus mieste esantiems lopšeliams-darželiams, o direktoriui, nevykdžiusiam Aprašo, gali būti taikoma atsakomybė Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, kadangi vadovas pažeistų nustatytą vidaus tvarką. Priimant Aprašą, buvo konsultuojamasi su Vyriausybės atstovu Vilniaus ir Alytaus apskrityse, visi pataisymai buvo įgyvendinti.

21.                      Sprendimu buvo paskirti nelygiaverčiai įpareigojimai. Sprendime taip pat nepasisakyta, kaip vykdyti duomenų rinkimą kitiems lopšeliams-darželiams, be to, nėra asmens duomenų apsaugos rekomendacijų, t. y., atlikus prevencinį patikrinimą, iš karto nuspręsta, kad pareiškėjas pažeidė BDAR reikalavimus. Inspekcija nemotyvavo, dėl kokios priežasties pareiškėjas turėtų nevykdyti norminio teisės akto, nesikreipė į Vilniaus miesto savivaldybę, siekdamas surinkti informaciją dėl Aprašo priėmimo aplinkybių ir jų taikymo. Sprendimas ne tik pažeidžia lygiateisiškumo principą, tačiau yra neteisėtas, nes prieštarauja galiojantiems teisės aktams.

II.

22.                      Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, o taip pat panaikino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 3 d. nutarties dalį, kuria buvo taikytos reikalavimo užtikrinimo priemones.

23.                      Teismas nustatė, kad Inspekcija 2020 m. balandžio 10 d. raštu Nr. 2R-1911(2.14.) pareiškėją informavo apie atliekamą planinį patikrinimą ir pateikė užpildyti klausimyną, kuriuo siekė nustatyti, ar ugdymo įstaiga tinkamai tvarko asmenų duomenis, susijusius su vaikų nelankymo priežastimis. 2020 m. birželio 8 d. pareiškėjas pateikė užpildytą klausimyną Inspekcijai.

24.                      Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjo užpildytą klausimyną, Sprendimu pateikė pareiškėjui šiuos nurodymus: 1) iš vaiko tėvų (globėjų) nerinkti dokumentų, pagrindžiančių vaiko lopšelio-darželio „Vieversys“ nelankymo priežastį tikslu apskaičiuoti mokėtino mokesčio už ugdymo įstaigą dydį; 2) patikslinti veiklos įrašus tvarkomų duomenų apimties klausimu, atsižvelgiant į Inspekcijos sprendime padarytas išvadas dėl galimų šiais tikslais tvarkyti asmens duomenų apimties; 3) apie nurodymų įvykdymą Inspekciją informuoti ne vėliau kaip iki 2021 m. sausio 20 d., pateikiant tai patvirtinančius įrodymus. Sprendime Inspekcija taip pat nurodė, kad, neįvykdžius nurodymų per nustatytą terminą ir nepateikus Inspekcijai motyvuotų paaiškinimų, bus laikoma, jog Darželis atsisakė įvykdyti nurodymus. Vadovaujantis BDAR 83 straipsnio 5 dalies e punktu, už Inspekcijos nurodymų nevykdymą, gali būti skiriama administracinė bauda.

25.                      Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) ir BDAR nuostatomis.

26.                      Teismas nurodė BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punktą.

27.                      Teismas sutiko su pareiškėjo argumentu, kad Taryba yra subjektas, galintis priimti norminius teisės aktus, šiuo atveju Aprašą, kuris yra privalomas pareiškėjui ir kitoms ugdymo įstaigoms. Teismas, remdamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl BDAR tiesioginio taikymo, nurodė, kad, šiuo atveju užtikrinant tinkamą asmenų duomenų apsaugą, pirmenybė turėtų būti taikoma BDAR nuostatoms, o ne Aprašo 11.2 punktui. Teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai Sprendime konstatavo, kad Aprašo 11.2 punkte išvardintos lopšelio-darželio nelankymo priežastys, kurioms esant nemokamas mokestis už vaiko maitinimą, pažeidžia BDAR 5 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose įtvirtintus tikslo apribojimo ir duomenų kiekio mažinimo principus. Be to, pareiškėjas skunde nepagrįstai teigia, kad Sprendimu jis yra įpareigotas visiškai nevykdyti Aprašo visa apimtimi. Sprendimu Inspekcija nustatė, kad šiuo atveju tik Aprašo 11.2 punkte įtvirtinta nuostata pažeidžia BDAR 5 straipsnio 1 dalies b ir c punktus, tačiau kitų Aprašo nuostatų ar jų galimų pažeidimų BDAR atžvilgiu nebuvo nagrinėta. Teismas pažymėjo, kad Inspekcija Sprendime nevertino, kokie teisės aktai prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (šiuo atveju BDAR), o tik nustatė, jog asmens duomenų tvarkymas pagal Aprašo 11.2 punktą pažeidžia BDAR nuostatas.

28.                      Teismas pažymėjo, kad Inspekcija Sprendime nenurodė, jog atitinkamos Aprašo nuostatos yra negaliojančios. Teismas tai vertino kaip subjektyvią pareiškėjo nuomonę ir padarė išvadą, kad tvarkomi ir renkami duomenys neturi būti didelės apimties ir renkami tik tam tikslui įgyvendinti. Teismas sutiko su atsakovo Sprendime padaryta išvada, jog duomenų apie tėvų (globėjų) darbovietę, apie tai, kad vaikas lankėsi ir kada lankėsi gydymo įstaigoje, rinkimas ir tvarkymas yra perteklinis ir neproporcingas siekiamam tikslui įgyvendinti. Teismas pabrėžė, kad nors Inspekcija nebuvo nustačiusi jokio konkretaus diskriminavimo atvejo, kai pareiškėjo darbuotojai diskriminavo vaiką ir / ar tėvą (globėją) dėl užimamų pareigų, tačiau šiuo Sprendimu bus užkirstas kelias bet kokioms diskriminacijos apraiškoms ateityje.

29.                      Teismas vertino kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, kad, nesilaikant Aprašo nuostatų, kiltų atsakomybė ugdymo įstaigos vadovui. Nagrinėjamu atveju Aprašo 11.2 punkto nesilaikymas nebūtų laikomas kaip pažeidimas, kadangi šiuo atveju Inspekcija nustatė, jog pareiškėjas, pagal Aprašo 11.2 punktą tvarkydamas vaiko tėvų (globėjų) darbovietės duomenis ar informaciją, kada vaikas buvo apsilankęs gydymo įstaigoje, pažeidžia BDAR 5 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą. Teismas nurodė, kad BDAR 5 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose įvirtinų principų nesilaikymas būtų laikomas pažeidimu, už tai ugdymo įstaigos vadovui galbūt ir galėtų kilti atsakomybė.

30.                      Pasisakydamas dėl skundo argumento, kad šiuo atveju pažeistas lygiateisiškumo principas, teismas nurodė, jog atsakovas atliko patikrinimą pagal Inspekcijos direktoriaus 2020 m. sausio 24 d. patvirtintą Inspekcijos 2020 metų prevencinių patikrinimų planą Nr. 3R-65(1.41.), todėl priėjo prie išvados, kad Sprendimas priimtas pagrįstai.

31.                      Teismas vertino kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo. Teismas nurodė BDAR 83 straipsnio 5 dalies e punktą bei pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Inspekcija nepradėjo administracinio nusižengimo teisenos, o tik įspėjo, kad, Darželiui nevykdant nustatytų nurodymų, gali būti pradėta administracinio nusižengimo teisena.

32.                      Įvertinęs ginčijamo Sprendimo turinį, teismas sprendė, kad Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, jame nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl nenustatė teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Inspekcijos Sprendimą.

33.                      Teismas, konstatavęs, kad ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, panaikino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartimi taikytas reikalavimų užtikrinimo priemones.

III.

34.                      Pareiškėjas Darželis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

35.                      Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja skundo, teikto pirmosios instancijos teismui argumentus, susijusius su Tarybos kompetencija priimti norminius teisės aktus, neužfiksuotais diskriminacinio pobūdžio veiksmais ugdymo įstaigoje. Papildomai pareiškėjas pažymi, kad teismas nenurodė pakankamų argumentų bei motyvų, sudarančių pagrindą atmesti Darželio skundą, neįsigilino į ginčo esmę, Aprašo tvirtinimo aplinkybes, į teisinį reglamentavimą, taikė bei aiškino teisės aktus itin formaliai, nevertino visų procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, todėl priėmė neteisingą sprendimą.

36.                      Teismas netinkamai interpretavo BDAR ir Lietuvos teisės aktų konkurenciją. BDAR yra aukštesnės galios teisės aktas, tačiau jis nekonkuruoja su nacionaline teise, nes BDAR nenustato asmens duomenų tvarkymo teisėtumo, taip pat nenustato, kokius duomenis konkrečiu atveju galima tvarkyti, o kokių negalima. BDAR ši teisė pavesta pačioms Europos Sąjungos valstybėms narėms savo teisėkūra.

37.                      Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintų Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) II skyriuje reglamentuotos Inspekcijos teisės ir vykdomos funkcijos, į kurias nepatenka Inspekcijos teisė nuspręsti, ar savivaldybės tarybos priimtas teisės aktas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui. Tiek pareiškėjas, tiek Vilniaus miesto savivaldybė savo procesiniuose dokumentuose kėlė šį klausimą, tačiau teismas sprendime dėl to nepasisakė. Inspekcija, konstatuodama, kad Aprašo nuostatos pažeidžia BDAR ir, iš esmės įpareigodama Darželį nesilaikyti norminio teisės akto, viršijo jai priskirtos kompetencijos ribas. Nors teismo sprendime nurodyta, kad Inspekcija nepasisakė dėl Aprašo prieštaravimo aukštesnės galios teisės aktams, tačiau, įpareigodama nerinkti Apraše nurodytų duomenų, Inspekcija iš esmės įpareigojo nevykdyti Aprašo normų.

38.                      Pareiškėjas nesutinka su teismo argumentais, kad duomenų apie tėvų (globėjų) darbovietę, taip pat duomenų, ar vaikas lankėsi ir kada lankėsi gydymo įstaigoje, rinkimas ir tvarkymas yra perteklinis ir neproporcingas siekiamam tikslui įgyvendinti. Reikalavimas rinkti duomenis dėl ugdymo įstaigos nelankymo buvo įtrauktas siekiant išvengti vaikų ir / ar tėvų (globėjų) piktnaudžiavimo. Nėra pažeistas duomenų kiekio mažinimo principas, nes tvarkomi asmens duomenys yra adekvatūs, pagrindžiantys, dėl kokių priežasčių tokius duomenis prašoma pateikti.

39.                      Pareiškėjo vertinimu, ši byla reikšminga nustatant BDAR ir nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų tvarkyti asmens duomenis santykį. Pareiškėjas visiškai laikosi BDAR įtvirtintos teisėto duomenų tvarkymo sąlygos. Kai duomenų tvarkymas yra numatytas teisės aktuose, duomenų valdytojas negali pasirinkti tvarkomų duomenų apimties, todėl negali pažeisti ir duomenų kiekio mažinimo ar tikslo apribojimo principų. Duomenų kiekio mažinimo ir tikslo apribojimo principai negali būti aiškinami tokiu būdu, kad paneigtų pačią teisinę prievolę, kurioje pažodžiui yra įtvirtinti tvarkomi duomenys. BDAR 5 straipsnyje įtvirtinti principai negali būti aiškinami vienodai esant situacijai, kai pats duomenų valdytojas sprendžia dėl duomenų tvarkymo tikslų ir apimties, ir esant situacijai, kai teisės aktai nustato tikslus ir apimtį.

40.                      Pareiškėjas nurodo, kad Inspekcija turėtų kvestionuoti ne duomenų valdytojo veiksmus tinkamai vykdant nacionalinių teisės aktų reikalavimus, o tų pačių teisės aktų teisėtumą.

41.                      Inspekcijos Sprendimas yra neteisėtas, jį priimant, nebuvo atsižvelgta į ugdymo įstaigą lankančių vaikų gerovę, sveikatą, susiklosčiusias faktines aplinkybes, dėl kurių Apraše numatytais atvejais yra prašoma pateikti nelankymo priežastį pagrindžiančius dokumentus.

42.                      Darželis vykdo Vilniaus miesto savivaldybės priimtus teisės aktus, kuriuose yra įtvirtinti tam tikri reikalavimai, o BDAR nėra reglamentuotas draudimas vykdyti savivaldybės priimtuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Todėl negali būti taikomos poveikio priemonės ir pateikiami privalomieji nurodymai dėl nacionalinių teisės aktų vykdymo, kuriuose įtvirtintos pareigos lopšeliui-darželiui.

43.                      Pareiškėjo vertinimu, teismas tik deklaratyviai ir formaliai konstatavo, kad sutinka su atsakovo pozicija dėl Aprašo prieštaravimo BDAR, tačiau visiškai nemotyvavo, kokiu pagrindu buvo atmestas pareiškėjo skundas. Vien tai, kad BDAR yra aukštesnės galios teisės aktas nei Aprašas, nesudaro pagrindo teigti, jog pareiškėjas pažeidė BDAR reikalavimus, o Sprendimas yra teisėtas ir pagristas. Teismas neatsižvelgė į Aprašo priėmimo aplinkybes, ateityje kilsiančias spragas dėl renkamos informacijos, iš esmės vadovavosi tik atsakovo nuomone, perrašė atsiliepimo į skundą teiginius, plačiau nepateikdamas pozicijos, ar Inspekcijos Sprendimas yra pagristas ir teisėtas.

44.                      Pareiškėjas prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šiais byloje reikšmingais klausimais: 1) ar BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punktas (tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė) turi būti aiškinamas tokiu būdu, jog duomenų valdytojas, vykdydamas nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintą teisinę prievolę, privalo įvertinti tokios teisinės prievolės teisėtumą, pagrįstumą ir atitiktį BDAR 5 straipsnyje įtvirtintiems principams; 2) ar BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintas duomenų kiekio mažinimo principas ir BDAR 5 straipsnio 1 dalies b punkte įtvirtintas tikslo apribojimo principas gali paneigti duomenų tvarkymo teisėtumą, kuris visiškai atitinka BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintą teisėto duomenų tvarkymo sąlygą ir nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintą teisinę prievolę; 3) ar BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintas duomenų kiekio mažinimo principas ir BDAR 5 straipsnio 1 dalies b punkte įtvirtintas tikslo apribojimo principas turi būti aiškinami tokiu būdu, kad priežiūros institucija turi teisę kvestionuoti duomenų tvarkymo operacijas, kurios visiškai atitinka nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas teisines prievoles, kai duomenys tvarkomis BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintu teisiniu pagrindu; 4) ar BDAR 5 straipsnyje įtvirtinti duomenų tvarkymo principai taikomi ne tik duomenų valdytojams, bet ir teisėkūros subjektams, kurie nustato duomenų tvarkymo tikslus, tvarkomus duomenis ir kt.; 5) jeigu atsakymas į pirmąjį klausimą yra teigiamas, ar duomenų valdytojas privalo įvertinti visų nacionalinių teisės aktų (įskaitant ir įstatymų bei individualių teisės aktų) atitiktį BDAR 5 straipsnyje įtvirtintiems principams; 6) jeigu atsakymas į antrąjį klausimą yra teigiamas, ar priežiūros institucija ir ginčą nagrinėjantis teismas gali konstatuoti BDAR 5 straipsnio pažeidimą, jeigu nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtinta teisinė prievolė yra galiojanti, yra taikoma kitiems duomenų valdytojams ir atitinka BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintą teisinę prievolę; 7) jeigu atsakymas į šeštą klausimą yra teigiamas, ar gali kilti neigiamos pasekmės duomenų valdytojui, kuris pažeidė BDAR 5 straipsnyje įtvirtintus principus, tačiau tinkamai laikėsi nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintos teisinės prievolės, kuri reglamentuoja duomenų tvarkymą.

45.                      Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti.

46.                      Atsakovas nurodo, jog BDAR 5 straipsnyje įtvirtinti asmens duomenų tvarkymo principai (tarp jų ir teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo), kuriuos turi atitikti duomenų valdytojo atliekamas asmens duomenų tvarkymas, taip pat BDAR 6 straipsnio 1 dalyje ir 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos konkrečios sąlygos, kurioms esant asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas. Nei Įstatyme, nei BDAR nėra įtvirtinti BDAR 58 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų priežiūros institucijos (Inspekcijos) įgaliojimų imtis taisomųjų veiksmų ribojimų vien tik dėl to, kad konkrečių asmens duomenų tvarkymas atskirais aspektais (atskirais duomenų tvarkymo etapais) yra susijęs su nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtinta tokių asmens duomenų tvarkymo teisine prievole (BDAR 6 str. 1 d. c p.). Atsižvelgiant į tai, Inspekcija neturi pagrindo pripažinti, kad nurodytas pareiškėjo atliekamas asmens duomenų tvarkymas (rinkimas) yra teisėtas ir atitinkantis BDAR įtvirtintus asmens duomenų tvarkymo principus vien dėl to, kad toks duomenų tvarkymas yra įtvirtintas teisės akte (Apraše).

47.                      Inspekcija neturi įgaliojimų įpareigoti Tarybą pakeisti Aprašą.

48.                      Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, sprendimą galėjo priimti tik dėl pareiškėjo, o ne dėl kitų ugdymo įstaigų. Vien apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog teismo sprendimas ir jo motyvai neatitinka pareiškėjo pozicijos, savaime nereiškia, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės remiasi tik bendro pobūdžio samprotavimais apie tai, jog teismas neįsigilino į bylos esmę ir pareiškėjo paaiškinimus. Teismas sprendime ne tik nurodė, kad Inspekcijos Sprendime nurodytus teiginius pripažįsta pagristais ir jiems pritaria, bet išdėstė ir savo poziciją bei argumentus.

49.                      Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį tenkinti.

50.                      Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad BDAR nekonkuruoja su nacionaline teise, valstybės narės gali priimti specializuotus teisės aktus, kurie nustatytų aiškesnį reglamentavimą, sureguliuotų sritis, kuriose trūksta aiškumo. Būtent tai buvo padaryta Aprašu, kuris yra galiojantis, jo nuostatos nėra panaikintos, todėl pareiškėjui privalomos visa apimtimi. Skundžiamas teismo sprendimas priimtas pažeidžiant konstitucinį lygiateisiškumo principą – šiuo metu yra modeliuojama tokia situacija, kai tik du Vilniaus mieste esantys darželiai privalo nevykdyti Aprašo 11.2.2 ir 11.2.11 punktų, tuo tarpu kitos ugdymo įstaigos ir toliau rinks duomenis dėl vaikų nelankymo priežasčių. Sprendime nevertinti itin svarbūs pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentai (Aprašo nuostatų priėmimo kilmė ir taikymo būtinumas; kokiu būdu pareiškėjui reikia identifikuoti, kad vaikas nelankė ugdymo įstaigos dėl ligos ar tėvų atostogų, jei negali prašyti šias aplinkybes patvirtinančių duomenų; kaip Aprašo nuostatos bus taikomos kitiems lopšeliams-darželiams Vilniaus mieste ir kt.).

51.                      Administracija nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai įpareigojo pareiškėją nesilaikyti Aprašo nuostatų, kurios prieštarauja BDAR reikalavimams, tačiau šiuo metu Aprašo nuostatos yra galiojančios, todėl privalomos pareiškėjui.

52.                      Administracija teigia, kad teismo sprendime nebuvo pasisakyta dėl Aprašo normų priėmimo kilmės – Aprašo nuostatos dėl informacijos vaiko ugdymo įstaigos nelankymo priežasčiai pagrįsti reglamentuotos siekiant išvengti nepagrįsto Darželio turimų lėšų švaistymo, tausoti turimas finansines lėšas, siekiant užtikrinti vaikų teises į švietimą, sveikatą, sveiką aplinką ir tinkamą sveikatos priežiūrą. Nesutiktina ir su teismo sprendimo argumentu, kad iš tėvų darbovietės negali būti renkamos pažymos, nes vaikas ar tėvai (globėjai) gali būti diskriminuojami. Teismas nepagrįstai sprendė, kad duomenų apie tėvų (globėjų) darbovietę, duomenų, kad vaikas lankėsi ir kada lankėsi gydymo įstaigoje, rinkimas ir tvarkymas yra perteklinis ir neproporcingas siekiamam tikslui įgyvendinti, nes tik tokiu būdu pareiškėjas gali įvertinti, ar iš tikrųjų vaikas nelankė ugdymo įstaigos dėl ligos ar tėvų atostogų.

53.                      Administracijos vertinimu, teismo sprendime visiškai nepasisakyta, kaip kitiems lopšeliams-darželiams vykdyti duomenų rinkimą, net nėra asmens duomenų apsaugos rekomendacijų, t. y., atlikus prevencinį patikrinimą, iš karto nuspręsta, kad pareiškėjas pažeidė BDAR reikalavimus, įpareigojama įvykdyti reikalavimus, kurių pareiškėjas objektyviai negali įgyvendinti (iš esmės reikalaujama pažeisti Aprašo nuostatas). Inspekcija visiškai nemotyvavo, dėl kokios priežasties pareiškėjas, rinkdamas įrodymus, turėtų nevykdyti norminio teisės akto, nebuvo kreiptasi į Vilniaus miesto savivaldybę surinkti informaciją dėl Aprašo priėmimo aplinkybių ir jų taikymo, t. y. sprendimas priimtas neįvertinus esančios faktinės situacijos, buvo pateikta tik subjektyvi, nemotyvuota Inspekcijos nuomonė.

54.                      Administracija nurodo, kad Įstatyme įtvirtinta pareiga teismams motyvuoti priimamus sprendimus, tačiau šiuo atveju ši pareiga nebuvo įgyvendinta – teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, neatsakyta į pagrindinius (esminius) BDAR taikymo teisinius aspektus, iš esmės teismas tik atkartojo atsakovo pateiktus argumentus. Teismas visapusiškai ir objektyviai neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, nepasisakė dėl esminių trečiojo suinteresuoto asmens nurodytų argumentų (dėl kokių priežasčių buvo priimtos Aprašo nuostatos) ir padarė neteisingas išvadas.

IV.

55.                      Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. vasario 7 d. sprendimu panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkino ir skundžiamą Inspekcijos Sprendimą panaikino.

56.                      Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išanalizavęs BDAR 4 ir 5 straipsnius, pritarė pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytiems argumentams, kad BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkte numatytas duomenų kiekio mažinimo principas apriboja duomenų, kurie tvarkomi, apimtį ir tuo pačiu įpareigoja, kad tvarkomi asmens duomenys turi būti ne pernelyg didelės apimties, atsižvelgiant į nustatytus tikslus, visi asmens duomenys, kurie nėra reikalingi tam tikram tikslui, neturi būti renkami ir (arba) toliau tvarkomi.

57.                      Apeliacinės instancijos teismas išanalizavo Aprašo 11 punktą.

58.                      Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad nors Inspekcija Sprendime nurodė, kokių duomenų rinkimas buvo vertinamas kaip BDAR 5 straipsnio 1 dalies b (tikslo apribojimo principas) ir c punktų (duomenų kiekio mažinimo principas) pažeidimas (tvarkomi duomenys apie apsilankymo pas gydytoją faktą iš www.esveikata.lt sistemos, kai vaikas serga daugiau kaip 10 kalendorinių dienų, apie tėvų (globėjų) darbovietę), tačiau atsakovo Sprendimo rezoliucinėje dalyje pateiktas nurodymas pareiškėjui nerinkti dokumentų, pagrindžiančių vaiko lopšelio-darželio „Vieversys“ nelankymo priežastį, siekiant apskaičiuoti mokėtino mokesčio už ugdymo įstaigą dydį, yra nekonkretus ir neaiškus, t. y. iš pateikto nurodymo negalima daryti vienareikšmiškos išvados, ar pareiškėjas, siekdamas apskaičiuoti mokėtino mokesčio už ugdymo įstaigą dydį, apskritai negali reikalauti iš vaiko tėvų (globėjų) pateikti (parodyti) dokumentus, pagrindžiančius vaiko lopšelio-darželio „Vieversys“ nelankymo priežastį, ar pareiškėjas apskritai negali jų rinkti ir saugoti, archyvuoti ir pan.

59.                      Teismas, atsižvelgęs į Aprašo 13 ir 14 punktus, nurodė, kad šiomis Aprašo nuostatomis yra reglamentuotas dokumentų pateikimas atitinkamiems kompetentingiems asmenims, tačiau jomis nėra nustatyta, kokiu būdu vyksta šių dokumentų pateikimas (parodymu kompetentingam asmeniui, dokumento originalo ar kopijos perdavimu ir pan.) ir kaip šie dokumentai yra tvarkomi juos pateikus (susipažinus su dokumentu pažymint tam tikrus duomenis atitinkamame dokumente, surenkant dokumentus ir juos saugant ir pan.). Minėtas teisinis reguliavimas taip pat patvirtina, kad iš ginčijamo Sprendimo nėra aišku, kokie konkretūs Darželio veiksmai, jam taikant Aprašo nuostatas, neatitinka BDAR reikalavimų. Teismas darė išvadą, kad ginčijama Inspekcijos Sprendimo dalis, kuria nustatyta, kad Darželis pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies b ir c punktus, yra nemotyvuota, nes nėra aišku, kokiais veiksmais yra padarytas pažeidimas ir kokia Sprendimo 1.1 punkte suformuluoto nurodymo įvykdymo apimtis.

60.                      Teismas konstatavo, kad Sprendimo dalis, kuria pareiškėjui nurodyta patikslinti veiklos įrašus tvarkomų duomenų apimties klausimu, ir Sprendimo 1.2 punkte įtvirtintas nurodymas pripažintini nepagrįstais. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, nustatęs BDAR duomenų kiekio mažinimo bei tikslo apribojimo principų pažeidimus, tvarkant perteklinius asmens duomenis, Sprendimo 1.2 punkte nurodė Darželiui patikslinti veiklos įrašus tvarkomų duomenų apimties klausimu, atsižvelgiant į Inspekcijos Sprendime padarytas išvadas dėl galimų šiais tikslais tvarkyti duomenų apimties. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis atsakovo nurodymas galėtų būti įvykdytas tik tada, jei būtų aiškiai nurodyta, kokie konkretūs pareiškėjo veiksmai ir kokia apimtimi pažeidžia BDAR reikalavimus. Šiame teismo sprendime konstatuota, kad nėra aišku, kokiais veiksmais yra padarytas pažeidimas ir kokia Sprendimo 1.1 punkte suformuluoto nurodymo įvykdymo apimtis. Teismo vertinimu, ginčijamo Sprendimo motyvacijos trūkumai yra esminiai. Iš Sprendime nurodytų aplinkybių ir jų vertinimo nėra aišku, kokiais konkrečiais veiksmais pareiškėjas pažeidė atitinkamus BDAR reikalavimus, ypač atsižvelgiant į tai, kad, vadovaujantis BDAR 83 straipsnio 5 dalies e punktu, už Inspekcijos nurodymų nevykdymą pareiškėjui gali būti skiriama administracinė bauda. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nustatyti esminiai Sprendimo motyvacijos trūkumai sudaro pagrindą panaikinti ginčijamą Sprendimą.

61.                      Teismo sprendimu panaikinus atsakovo Sprendimą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą, nėra pagrindo spręsti pareiškėjo prašymą kreiptis į ESTT.

62.                      Dėl taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės teismas nurodė ABTĮ 70 straipsnio 10 dalį.

V.

63.                      Atsakovas Inspekcija Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-44-789/2022, kuris grindžiamas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktu.

64.                      Atsakovas akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs dvi analogiškas bylas priėmė skirtingus sprendimus – vienoje byloje tenkino darželio apeliacinį skundą (administracinė byla Nr. A-44-789/2022), kitoje analogiškoje byloje apeliacinis skundas buvo atmestas (administracinė byla Nr. A-222-261/2022).

65.                      Šiuo atveju neatnaujinus proceso administracinėje byloje Nr. A-44-789/2022, susiklostytų tokia situacija, kad tas pačias ugdymo paslaugas teikiančios įstaigos, kurioms taikomos Aprašo nuostatos, turėtų teisę tais pačiais tikslais tvarkyti skirtingos apimties asmens duomenis.

66.                      Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime į atsakovo prašymą atnaujinti procesą prašo jį atmesti.

67.                      Administracija pažymi, kad vertinant vėlesnės formuojamos teismų praktikos prezumpciją, manytina, turėtų būti taikomas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimas, kuriuo buvo patenkintas darželio apeliacinis skundas, panaikinti pirmosios instancijos teismo ir Inspekcijos sprendimai, kadangi 2022 m. vasario 7 d. sprendimas laiko atžvilgiu priimtas vėliau nei 2022 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-222-261/2022.

68.                      Administracija yra pateikusi prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-222-261/2022, todėl šioje byloje proceso atnaujinimas būtų perteklinis.

69.                      Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priimdamas 2022 m. vasario 7 d. sprendimą, žinojo, kad yra išnagrinėta kita analogiška byla ir siekė pakeisti formuojamą praktiką analogiškose bylose.

70.                      Atsakovas nepateikė nenuginčijamų įrodymų, kad teismas neturi teisės analogiškoje byloje priimti kitokį sprendimą nei priėmė 2022 m. vasario 2 d., tuo labiau, kad 2022 m. vasario 7 d. sprendimas yra pagrįstas, motyvuotas ir išsamesnis nei 2022 m. vasario 2 d. nutartis. Administracijos įsitikinimu, atsakovas iš esmės siekia, kad būtų iš naujo įvertintos bylos faktinės aplinkybės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI.

71.                      Nagrinėjamu atveju atsakovas prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-44-789/2022 ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu.

72.                      Teisėjų kolegija, nagrinėdama prašymo atnaujinti procesą argumentus, pirmiausia pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Bylos peržiūrėjimas neturėtų būti traktuojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, ir vien dviejų nuomonių tam tikru klausimu galimybė nėra pagrindas bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., EŽTT 2003 m. liepos 24 d. sprendimą byloje Ryabykh prieš Rusiją, peticijos Nr. 52854/99). Teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Šis nukrypimas būtų suderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais, tik jei tai būtų pateisinamas dėl primygtinio socialinio poreikio, o ne vien tik dėl „teisinės švaros“ (žr. EŽTT 2009 m. liepos 23 d. sprendimą byloje Sutyazhnik prieš Rusiją, peticijos Nr. 8269/02). Taigi atitinkamas įsiteisėjęs sprendimas gali būti panaikintas tik siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teisminei sistemai (žr. EŽTT 2001 m. kovo 29 sprendimą byloje Shchurov prieš Rusiją, peticijos Nr. 40713/04). 

73.                      Proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P63-159/2010; 2015 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-34-662/2015). Šaliai nesuteikta teisė atnaujinti procesą vien tik siekiant iš naujo išnagrinėti bylą ar tam, kad būtų priimtas naujas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik griežtai laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos, t. y. per nurodytą įstatymo apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-102/2014; 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-61-552/2016; kt.).

74.                      Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, o tai reiškia, kad procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eP-33-556/2018).

75.                      Taigi sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 162 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011; kt.).

76.                      Atsakovas Inspekcija prašo atnaujinti procesą ir ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu – procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

77.                      Pažymėtina, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 15 str. 1 d.), taigi sprendžiant ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatyto proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimą, turi būti vertinama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėse bylose. Prašydamas atnaujinti procesą remiantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad administracinių teismų praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda, jog byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. P662-19/2010; Nr. P822-81/2010; Nr. P143-154/2011; Nr. P-97-502/2015; Nr. P-106-525/2015; kt.). Atnaujinti procesą remiantis nurodyta teisės norma galima tik tuomet, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P143-127/2011; 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-71/2012; kt.). Procesas, siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, turėtų būti atnaujinamas tada, kai dėl galbūt skirtingo teisės normų aiškinimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes priešingu atveju nepagrįstai būtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas. Sprendžiant dėl to, ar suinteresuotas asmuo įrodė aptariamą pagrindą, pirmiausia vertintina, ar prašyme atnaujinti procesą nurodytos bylos su ta, kurioje siekiama proceso atnaujinimo, yra analogiškos, t. y. jų ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) sutampa (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858-149/2011; 2022 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-13-968/2022; kt.).

78.                      Atsakovas prašymą atnaujinti procesą grindžia tuo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs dvi analogiškas bylas priėmė skirtingus sprendimus – vienoje byloje tenkino darželio apeliacinį skundą (administracinė byla Nr. A-44-789/2022), kitoje analogiškoje byloje apeliacinis skundas buvo atmestas (administracinė byla Nr. A-222-261/2022). 

79.                      Šiuo atveju susidarė situacija, kad Inspekcija, atlikusi patikrinimus darželiuose, priėmė iš esmės tapačius sprendimus, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, esant tam pačiam bylos nagrinėjimo dalykui ir vertindamas tas pačias faktines aplinkybes, aiškindamas tų pačių teisės normų taikymo klausimus, administracinėse bylose priėmė skirtingus sprendimus. Pažymėtina, kad tiek nagrinėjamoje administracinėje byloje, tiek minėtoje administracinėje byloje yra aktualūs tie patys ginčo santykius reguliuojantys teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai. Teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

80.                      Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vadovaudamasis ABTĮ 156 straipsnio 10 ir 12 punktais, 2022 m. birželio 22 d. nutartimi atnaujino procesą administracinėje byloje Nr. A-222-261/2022. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. birželio 22 d. nutartimi nusprendė bylą perduoti nagrinėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinei teisėjų kolegijai.

81.                      Vienas iš proceso atnaujinimo instituto tikslų yra tai, kad neliktų galioti neteisėti ir nepagrįsti teismo sprendimai. Atsižvelgusi į tai, jog administracinėje byloje Nr. A-222-261/2022 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. birželio 22 d. nutartimi atnaujino procesą, teisėjų kolegija, įvertinusi prašyme atnaujinti procesą išdėstytus argumentus, byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad procesas ir šioje byloje turi būti atnaujintas.

82.                      Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo prašymas atnaujinti procesą byloje tenkinamas, procesas administracinėje byloje Nr. A-44-789/2022 pagal pareiškėjo Vilniaus lopšelio-darželio „Vieversys“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus lopšelio-darželio „Vieversys“ skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus miesto savivaldybė) dėl sprendimo panaikinimo atnaujinamas.

83.                      Tais atvejais, kai skundžiami sprendimas ar nutartis buvo priimti išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, byla nagrinėti iš naujo priimama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Jeigu procesas tokioje byloje buvo atnaujintas šio įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 10 ar 12 punkte nurodytu pagrindu, byla perduodama nagrinėti iš naujo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinei teisėjų kolegijai ar plenarinei sesijai (ABTĮ 163 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 12 punktu, 162 straipsnio 3 dalimi, 163 straipsnio 1 ir 2 dalimis, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-44-789/2022 tenkinti.

Atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-44-789/2022 pagal pareiškėjo Vilniaus lopšelio-darželio „Vieversys“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021  m. gegužės 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus lopšelio-darželio „Vieversys“ skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus miesto savivaldybė) dėl sprendimo panaikinimo.

Administracinę bylą perduoti nagrinėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinei teisėjų kolegijai.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                        Audrius Bakaveckas

Milda Vainienė

Skirgailė Žalimienė