Administracinė byla Nr. eI3-1439-1114/2025

   Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01098-2024-9

          Procesinio sprendimo kategorijos: 26; 55.1.3

(S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 16 d.

Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Mauricės, Rūtos Miliuvienės ir Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), 

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos asociacijos Lietuvos antstolių rūmų skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo, tretieji suinteresuoti asmenys R. C. ir advokatė A. P.

Teisėjų kolegija

nustatė:

1.       Pareiškėja asociacija Lietuvos antstolių rūmai (toliau ir – Rūmai) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2024 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. 3R-253 (2.13-1.E) „Dėl R. C. 2023-08-03 skundo“ (toliau ir – Sprendimas) dalį „Dėl Antstolių rūmų veiksmų, Advokatei atskleidžiant pareiškėjos asmens“ (toliau ir – Sprendimo dalis), kuria Rūmams pareikštas papeikimas. Pareiškėja skunde paaiškino, kad:

1.1.                      Valstybinės duomenų apsaugos inspekcija (toliau ir – Inspekcija, VDAI) 2023-08-08 pateikė Rūmams nurodymą pateikti informaciją įgyvendinant atskaitomybės principą, kuriuo informavo, kad nagrinėja pareiškėjos R. C. 2023-08-03 skundą dėl Rūmų galbūt neteisėto R. C. asmens duomenų atskleidimo bei prašė pateikti Inspekcijai paaiškinimus dėl skunde nurodytos Rūmų veiklos, susijusios su asmens duomenų tvarkymu.

1.2.                      Rūmams susipažinus su R. C. Inspekcijai pateiktu skundu, nustatyta, kad Inspekcijos prašoma atlikti tyrimą ir nustatyti, ar Rūmai teisėtai advokatei A. P. (toliau ir – Advokatė) išdavė didesnės apimties duomenis, susijusius su buvusiomis R. C. vykdomosios bylomis, nei buvo numatyta teismo liudijime bei, nustačius Rūmų neteisėtą veikimą, pripažinti padarius pažeidimą ir taikyti atsakomybę.

1.3.                      Rūmai Inspekcijai 2023-08-16. raštu Nr. S-2128-1991 „Dėl nurodymo pateikti informaciją įgyvendinant atskaitomybės principą“ pateikė paaiškinimus bei 2023-09-11 raštu Nr. S-2466 „Dėl papildomos informacijos, susijusios su 2023-08-03 skundu reg. Nr. 1R-5498 (2.13.Mr) pateikimo“, pateikė papildomą informaciją.

1.4.                      Advokatė Rūmams pateikė tris prašymus 2023-06-22, 2023-06-28 (iš esmės patikslintas 2023-06-22 prašymas) ir 2023-07-04:

1.4.1.                      Pirmuoju prašymu Advokatė nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas R. D. 2023-06-08 priimta nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-279-676/2023 (toliau ir – Nutartis civilinėje byloje) Advokatei (ieškovo G. D. atstovei) teismo liudijimą, suteikiantį teisę gauti rašytinius įrodymus iš Rūmų apie atsakovės R. C. kreditorinius įsipareigojimus, vykdomus vykdomosiose bylose priverstinio išieškojimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, Advokatė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 199 straipsnio 4 dalimi ir Nutartimi civilinėje byloje, prašė pateikti duomenis apie R. C., kreditorinius įsipareigojimus, vykdomus vykdomosiose bylose priverstinio išieškojimo tvarka.

1.4.2.                      Antruoju, t. y. patikslintu prašymu, Advokatė prašė pateikti civilinės bylos nagrinėjimo duomenis apie R. C. kreditorinius įsipareigojimus, turėtus nuo civilinės bylos nagrinėjimo pradžios, t. y. nuo 2022-06-22 vykdomus vykdomosiose bylose priverstinio išieškojimo tvarka.

1.4.3.                      Trečiuoju prašymu Advokatė nurodė, kad Nutartimi civilinėje byloje išduotas teismo liudijimas, suteikiantis teisę gauti rašytinius įrodymus iš Rūmų apie atsakovės R. C. kreditorinius įsipareigojimus, vykdomus vykdomosiose bylose priverstinio išieškojimo tvarka, siekiu vaiko išlaikymo byloje objektyviai nustatyti tėvų turtinę padėtį. Advokatė prašė pateikti visus duomenis apie R. C. turėtus ir esamus kreditorinius įsipareigojimus vykdomosiose bylose.

1.5.                      R. C. advokatė D. D. 2023-07-10 prašymu kreipėsi į Rūmus, prašydama nurodyti, kokiu pagrindu ieškovo G. D. atstovei Advokatei buvo pateikta informacija apie R. C. užbaigtas vykdomąsias bylas bei pateikti Advokatės prašymo dėl informacijos gavimo kopiją. Rūmai 2023-08-01 el. paštu informavo, kad informacija buvo pateikta remiantis Advokatės prašymu bei papildomais dokumentais iš teismo.

1.6.                      Įvertinę Advokatės pateiktą informaciją, Rūmai tinkamai įvykdė pareigą ir viena pažyma pateikė Advokatei duomenis tiek pagal Nutartyje civilinėje byloje nurodytą apimtį, tiek pagal Advokatės prašyme nurodytą apimtį. Šiuo atveju, teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlyga buvo aiški iš Advokatės pateiktų prašymų turinio bei prie jo pridėtos Nutarties civilinėje byloje, todėl Rūmai, kaip duomenų valdytojas, nenustatė pagrindo neteikti prašomos informacijos ir atitinkamai viena pažyma pateikė duomenis tiek toje apimtyje, kiek buvo numatyta teismo liudijime, tiek apimtimi, nurodyta Advokatės prašyme, t. y. su užbaigtomis vykdomosiomis bylomis.

1.7.                      Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punktas suteikia teisę advokatui gauti teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis. Įgyvendindamas šią teisę, advokatas pateikia motyvuotą prašymą. Atitinkamai Rūmai a priori negali riboti advokato teisės gauti duomenis, kuri kildinama iš Advokatūros įstatymo, kai pateikiamas motyvuotas prašymas. Šiuo atveju kyla klausimas kaip šie dokumentai, t. y. teismo liudijimas ir advokato prašymas, konkuruoja tarpusavyje, kai abiejuose dokumentuose prašomų pateikti duomenų apimtis skiriasi. Kitu atveju, gali susiklostyti situacija, kad advokatui užkertamas kelias rinkti reikiamus duomenis pagal Advokatūros įstatymą, jeigu byloje jau buvo išduotas teismo liudijimas dėl tam tikros apimties duomenų rinkimo. Visgi, šiuo atveju Advokatūros įstatymas savaime nenustato galimų gauti duomenų apimties ir advokatas kiekvienu atveju turi savo prašymą pagrįsti, argumentuoti. Rūmų manymu, aplinkybė, jog teismo liudijime bei advokatės prašyme nurodyta duomenų apimtis skiriasi, nelemia Rūmų, kaip duomenų valdytojo, neteisėtų veiksmų, išduodant pažymą ta apimtimi, kuri nurodyta ne tik teismo nutartyje, bet ir advokatės prašyme, kadangi kiekvienu atveju vertinama individualiai.

1.8.                      Nesutiktina su Inspekcijos Sprendime nurodytu teiginiu, kad Rūmams teiktame prašyme nenurodytas prašomos didesnės apimties, nei numato teismo nutartis, duomenų gavimo būtinumas. Pažymėtina, kad 2023-07-04 prašyme Advokatė nurodė, kad duomenys būtini, siekiant vaiko išlaikymo byloje objektyviai nustatyti tėvų turtinę padėtį.

1.9.                      Nepaisant to, kad Advokatei buvo pateikta informacija ir apie R. C. atžvilgiu vykdytas, tačiau jau užbaigtas vykdomąsias bylas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 431 straipsnio 2 dalimi, vykdymo proceso šalys ir suinteresuoti asmenys teisingumo ministro nustatyta tvarka turi teisę susipažinti ir su užbaigtomis vykdomosiomis bylomis. Šiuo atveju Advokatės klientas, kaip suinteresuotas asmuo, turėtų pagrindą kreiptis dėl susipažinimo, jeigu tai būtų būtina sprendžiant tarp šalių kilusį civilinį ginčą.

1.10.                      Nesutinkame, kad Rūmai, kaip duomenų valdytojas, atskleidė R. C. duomenis Advokatei pažeidžiant 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau ir – BDAR) 5 straipsnio 1 dalies a ir c punktuose įtvirtintus teisėtumo ir duomenų kiekio mažinimo principus, todėl prašo panaikinti Sprendimo dalį, kuria Rūmams buvo pareikštas papeikimas.

2.       Rūmai pateikė teismui 2024-12-02 rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašė panaikinti VDAI Sprendimo dalį, kuria konstatuota, kad Rūmai pažeidė BDAR ir Rūmams skirtas papeikimas, priteisti iš VDAI Rūmų patirtas bylinėjimosi išlaidas bei papildomai paaiškino, kad:

2.1.                      Tai, jog Advokatė prašyme dėl duomenų gavimo expressis verbis nenurodė, kad prašymas teikiamas ir vadovaujantis Advokatūros įstatymo 44 straipsniu, kuris suteikia teisę advokatams teisinių paslaugų teikimui gauti asmens duomenis, nereiškia ir negali reikšti, jog Rūmai šios teisės normos nežino. Rūmai, būdami asmens duomenų valdytoju, savo veikloje dažnai susiduria su prašymais teikti asmens duomenis, inter alia advokatų teikiamais prašymais, todėl yra išsamiai susipažinę su teisiniais pagrindais, kuriais remiantis advokatai turi teisę gauti Rūmų valdomus asmens duomenis.

2.2.                      Remiantis suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau ir – LVAT) praktika (2022-10-12 sprendime administracinėje byloje Nr. eA-649-968/2022, 2023-02-08 sprendime administracinėje byloje Nr. eA-130-821/2023), Rūmai, gavę Advokatės prašymą, turėjo teisę vertinti tik tai, ar prašomi pateikti duomenys yra susiję su Advokatės teikiamomis teisinėmis paslaugomis klientui. Akivaizdu, kad visi tokiam faktui konstatuoti reikalingi įrodymai Advokatės Rūmams buvo pateikti su prašymu. Atitinkamai, remiantis LVAT praktika, Rūmai neturėjo teisės reikalauti iš Advokatės papildomų paaiškinimų ar kitaip atlikinėti kokius nors tyrimus ir privalėjo pateikti jos prašomą informaciją (duomenis). Tą Rūmai ir padarė.

2.3.                      Nagrinėjamoje administracinėje byloje tiek Advokatė, tiek Rūmai savo atsakymuose VDAI aiškiai nurodė, jog Advokatė Rūmams pateikė, o Rūmai įvertino informaciją apie Advokatės prašomų duomenų ryšį su teisinių paslaugų teikimu (t. y. vienintelį dalyką, kurį, remiantis LVAT praktika, gali vertinti Rūmai) ir šį ryšį nustatė. Tuo tarpu VDAI, nepaisant to, apsiribojo konstatavimu, kad Advokatė paprašė ir Rūmai pateikė daugiau duomenų, nei buvo nurodyta teismo nutartyje. Atsakovė visiškai nevertino ne tik to, jog ne vien teismo nutartis, bet ir Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas, suteikia teisę Advokatei gauti duomenis (o Rūmams – pareigą tokius duomenis Advokatei pateikti), bet ir to, ar Advokatės prašyti ir Rūmų pateikti duomenys yra susiję su Advokatės teikiamomis teisinėmis paslaugomis. Iš byloje esančios medžiagos yra daugiau nei akivaizdu, jog visi iš Rūmų Advokatės gauti duomenys buvo panaudoti jai teikiant teisines paslaugas klientei. Vadinasi, nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog pateikdami Advokatei duomenis, kuriuos Advokatė panaudojo teikdama teisines paslaugas, Rūmai padarė BDAR pažeidimą.

2.4.                      VDAI taip pat visiškai nevertino tos aplinkybės, kad užbaigtų vykdomųjų bylų medžiaga apskritai yra vieša. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad: „Visa išnagrinėtos civilinės bylos ir vykdomosios bylos medžiaga, išskyrus medžiagą tų bylų, kurios buvo išnagrinėtos uždarame teismo posėdyje, yra vieša ir su ja susipažinti gali ir byloje nedalyvavę asmenys.“ Antstolio kontoroje sudaromos reikiamos techninės sąlygos šiai teisei įgyvendinti. Be to, sudaromos sąlygos susipažinti su elektroninėmis vykdomosiomis bylomis ir gauti jų kopijas nuotoliniu būdu. Suinteresuoti asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka daryti bylos medžiagos kopijas ir išrašus. Su vykdomosios bylos medžiaga galima susipažinti, kai sprendimas yra įvykdytas. Atsižvelgiant į tai, nepaisant to, kad Advokatei buvo pateikta informacija ir apie R. C. atžvilgiu vykdytas, tačiau jau užbaigtas vykdomąsias bylas, vadovaujantis aukščiau minėta CPK nuostata (bei Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo reguliavimu), suinteresuoti asmenys turi teisę susipažinti ir su užbaigtomis vykdomosiomis bylomis. Šiuo atveju Advokatės klientas, kaip akivaizdžiai suinteresuotas asmuo, turėtų pagrindą kreiptis dėl susipažinimo, jeigu tai būtų būtina sprendžiant tarp jo ir kitos šalies (apie kurią yra duomenys užbaigtose vykdomosiose bylose) kilusį civilinį ginčą. Taigi, Advokatė turėjo teisę gauti duomenis apie suinteresuoto asmens užbaigtas vykdomąsias bylas ne tik remiantis BDAR 6 straipsnio 1 dalies f) punktu (ir Advokatūros įstatymo 44 straipsniu), bet ir dėl to, kad juos turi teisę gauti jos atstovaujamas asmuo.

2.5.                      Paaiškino, kad VDAI vilkino skundo nagrinėjimo procesą ir neišsamiai, nevisapusiškai, tendencingai tyrė gautą informaciją. VDAI be jokių objektyvių priežasčių viršijo maksimalią skundo nagrinėjimo trukmę, nurodytą ADTAĮ 30 straipsnio 2 dalyje – 6 mėnesių terminą. VDAI Sprendime rėmėsi išimtinai suinteresuoto asmens R. C. nurodyta informacija.

3.       Atsakovė Inspekcija prašo Rūmų skundą atmesti, atsiliepime pateikė tokius argumentus:

3.1.                      Advokatė 2023-07-04 kreipėsi į Rūmus su kuriame nurodė, kad Nutartimi civilinėje byloje išduotas teismo liudijimas, suteikiantis teisę gauti rašytinius įrodymus iš Rūmų apie R. C. kreditorinius įsipareigojimus, vykdomus vykdomosiose bylose priverstinio išieškojimo tvarka, siekiu vaiko išlaikymo byloje objektyviai nustatyti tėvų turtinę padėtį. Advokatė nurodė, kad remdamasi Nutartimi civilinėje byloje ir CPK 199 straipsnio 4 dalimi, prašo Rūmų pateikti visus duomenis apie R. C. turėtus ir esamus kreditorinius įsipareigojimus vykdomosiose bylose.

3.2.                      Inspekcija nustatė, kad Nutartimi civilinėje byloje išduotas teismo liudijimas Advokatės klientui gauti duomenis iš Rūmų apie R. C. kreditorinius įsipareigojimus, vykdomus priverstinio išieškojimo tvarka, įpareigodamas nedelsiant visus gautus duomenis bei įrodymus pateikti nagrinėjamoje civilinėje byloje. Atkreipia dėmesį, kad Advokatės prašyme nebuvo nurodytas prašomos didesnės apimties (nei numato Nutartis civilinėje byloje) gavimo teisinis pagrindas ir bent viena iš asmens duomenų teisėto tvarkymo sąlygų, įtvirtintų BDAR 6 straipsnio 1 dalies a, b, c, f punktuose ir (arba) BDAR 9 straipsnio 2 dalies a, f punktuose.

3.3.                      Inspekcija padarė išvadą, kad skundžiamus duomenis Rūmai Advokatei atskleidė pažeidžiant BDAR 5 straipsnio 1 dalies a ir c punkte įtvirtintus teisėtumo bei duomenų kiekio mažinimo principus. Antstolių rūmams, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTAĮ) 31 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir BDAR 58 straipsnio 2 dalies b punktu, Inspekcija pareiškė papeikimą.

3.4.                      Atkreipia dėmesį, kad Rūmai skunde teismui nurodo, kad Advokatė pateikė „tris prašymus – 2023 m. birželio 22 d., 2023 m. birželio 28 d. (iš esmės patikslintas 2023 m. birželio 22 d. prašymas) ir 2023 m. liepos 4 d.“, tuo tarpu teikdami paaiškinimus Inspekcijai nurodė tik 2023-07-04 prašymą, kuriame prašomų pateikti visų duomenų gavimo teisiniu pagrindu Advokatė nurodė Nutartį civilinėje byloje ir CPK 199 straipsnio 4 dalį. Pažymi, kad Inspekcijai nebuvo žinoma apie kitus Advokatės Rūmams pateiktus prašymus ir jų turinį.

3.5.                      Inspekcija, neperžengdama jai teisės aktais suteiktos kompetencijos ribų, priėmė ir išnagrinėjo R. C. skundą dėl Rūmų veiksmų teisėtumo Advokatei atskleidžiant skundžiamus duomenis. Atkreipia dėmesį, kad Inspekcija nevertino bei Sprendime nepasisakė dėl aplinkybių, susijusių su gautų skundžiamų pareiškėjos asmens duomenų teikimu teismui ar kitomis asmens duomenų tvarkymo operacijomis, kurias atliko teismas, vykdydamas savo teismines funkcijas (nevertino Nutarties civilinėje byloje, kuria Advokatei buvo leista iš Rūmų gauti tam tikros apimties asmens duomenis, teisminio proceso, įskaitant pateiktų į bylą įrodymų pagrįstumo ir teisėtumo). Pažymi, kad šiuo atveju Inspekcija vertino tik Rūmų veiksmų teisėtumą Advokatei atskleidžiant skundžiamus asmens duomenis.

4.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Advokatė palaiko Rūmų skundą ir prašo jį tenkinti, nurodydama, kad:

4.1.                      Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinėje byloje Nr. e2-279-676/2023 nagrinėjamas ginčas dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu ir išlaikymo klausimų išsprendimo, todėl galima nustatyti, kad duomenys apie R. C., dalyvaujančios civilinėje byloje atsakovės procesine padėtimi, turtinę padėtį buvo renkami teismui.

4.2.                      VDAI Sprendime, vertindama iš civilinės bylos selektyviai atrinktus skundą pateikusio asmens įrodymus, akivaizdžiai peržengia savo kompetencijos ribas, nes klausimai, susiję su nepilnamečio vaiko išlaikymu (tarp tėvų kylant ginčui) išskirtinai yra priskiriami tik teismo kompetencijai, vertinami prioritetiniais ir pripažįstami viešu interesu, kurio negali ignoruoti ir duomenų tvarkytojas. Tik teismo teisė ir prerogatyva yra vertinti pateikiamų įrodymų apie tėvų turtinę padėtį bylos nagrinėjimo metu teisėtumą ir pagrįstumą, o ne viešojo administravimo subjekto kompetencija spręsti dėl jų svarbos byloje nagrinėjamais klausimais.

4.3.                      Rūmai teisingai įvertino, kad gauti duomenys yra reikalingi pateikti teismui, o iš civilinės bylos pateikiama kortelė patvirtina, jog gauti duomenys buvo iš karto pateikti į bylą šalių ginčui spręsti, t. y. Advokatė gautus duomenis kitą dieną 2023-07-05 prašymu teismo paprašė juos prijungti prie bylos medžiagos ir teismas rezoliucija patvirtino įrodymų aktualumą byloje nagrinėjimam klausimui (CPK 185 straipsnis) – įrodymus prijungė prie bylos medžiagos, todėl pateikti įrodymai bus vertinami teismo, priimant galutinį sprendimą.

4.4.                      Kelia klausimą, ar VDAI gali (turi) kompetenciją pasisakyti ir spręsti dėl nagrinėjamo dalyko, nes ADTAĮ 36 straipsnio 4 dalies nuostatoje įtvirtintas VDAI draudimas kontroliuoti teismui pateiktus ir teismo priimtus duomenis.

4.5.                      Be to, priimant Sprendimą, jau buvo išspręstas Advokatės drausminės atsakomybės klausimas, t. y. 2023 m. liepos 15 d. Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos (toliau – Advokatų taryba) sprendimu nutarta nekelti drausmės bylos Advokatei.

4.6.                      Advokatės gauti iš Rūmų duomenys nebuvo naudojami jokiais kitais tikslais, o duomenų rinkimas, turint tikslą juos pateikti bylą nagrinėjančiam teismui, visiškai atitinka BDAR reikalavimus (BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktas), priešingas šios situacijos vertinimas, akivaizdu, kad visiškai nepagrįstai ribotų advokato veiklą ir ribotų jo kliento teisę į teisminę gynybą bei formuotų ydingą praktiką – neleidžiančią rinkti bylos nagrinėjimui reikalingų įrodymų.

4.7.                      VDAI nevertino tų aplinkybių, kad Advokatė veikė sudarytos su klientu G. D. 2022-04-12 Teisinių paslaugų teikimo sutarties Nr. AP-2022-04/11 pagrindu kaip specifinis subjektas, kuriam teisės aktai numato teisę gauti duomenis.

4.8.                      Pažymi, kad VDAI visiškai neanalizavo 2023-07-04 prašyme nurodyto gautų duomenų naudojimo tikslo, t. y. kad prašomi pateikti duomenys yra reikalingi vykstančiai civilinei bylai teisme dėl vaiko išlaikymo priteisimo, siekiant objektyviai nustatyti atsakovės – vaiko motinos turtinę padėtį, nevertino, kad duomenų gavėjas šiuo atveju yra advokatas, t. y. ieškovo atstovas, kuris turi padėti šaliai realizuoti savo procesines teises ir pareigas – įrodyti ieškinį (CPK 178 straipsnis), t. y. ne tik nurodyti, bet ir įrodyti nurodytas procesiniuose dokumentuose aplinkybes bei į tai, kad advokatas, vykdydamas kliento pavedimą, turi daugiau teisių nei klientas, nes jam teisę gauti viešų registrų duomenis, rinkti savarankiškai įrodymus suteikia ne tik teismo nutartis, bet ir Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas.

5.       Trečiasis suinteresuotas asmuo R. C. atsiliepimu teismo prašo pareiškėjos skundą atmesti tuo pagrindu, kad:

5.1.                      Visi Advokatės prašymai (2023-06-22, 2023-06-28 ir 2023-07-04) pateikti duomenis apie R. C. buvo grindžiami teisiniu pagrindu – CPK 199 str., 4 d. ir teismo 2023-06-08 nutartimi. Advokatė nė vieno Rūmams pateikto prašymo - duomenų gavimo, negrindė Advokatūros įstatymo 44 str. Tai reiškia, kad Advokatė visus duomenis siekė gauti išimtinai vadovaudamasi išduotu teismo liudijimu, jokio prašymo dėl duomenų gavimo vadovaujantis Advokatūros įstatymo 44 straipsniu neteikė. Taigi, vien šiuo aspektu Rūmai neturėjo jokio teisinio pagrindo Advokatei teikti duomenis didesnės apimties, nei numatė 2023-06-08 nutartis ir tuo labiau savo iniciatyva primesti pateikto prašymo teisinį pagrindą (Advokatūros įstatymo 44 str.1 d.) duomenų, kurių teisės gauti nenumatė 2023-06-08 nutartis, gavimui. Rūmai, gavę Advokatės prašymą (-us) ir įvertinę, jog dalis prašomų pateikti duomenų nepatenka į 2023- 06-08 nutarties ribas dėl duomenų gavimo, turėjo pareigą atsisakyti tokius duomenis pateikti.

5.2.                      Advokatės Rūmams pateikti prašymai gali būti laikomi motyvuotu tik ta apimtimi, kiek Advokatė siekė gauti duomenis pagal teismo 2023-06-08 nutartį.

5.3.                      Iš Advokatės prašymų turinio galima identifikuoti duomenų naudojimo tikslą, gavimo teisinį pagrindą, duomenų apimtį tik toje dalyje, kiek tai susiję su Advokatės teise gauti duomenis pagal 2023-06-08 nutarties rezoliuciją ir ne daugiau. Iš Advokatės pateiktų prašymų nėra jokios galimybės nei identifikuoti duomenų naudojimo tikslo, nei gavimo teisinio pagrindo, nei duomenų apimties dėl duomenų gavimo apie anksčiau R. C. vykdytus kreditorinius įsipareigojimus (užbaigtas vykdomąsias bylas) iki 2023-06-08 liudijimo išdavimo. Taigi, Rūmai akivaizdžiai nevykdė savo pareigos įvertinti Advokatės pateikto prašymo pagrįstumo ir teisėtumo.

5.4.                      Aplinkybė, kad Rūmai Advokatei išduoti duomenys buvo pateikti į bylą ir teismo prijungti, neturi jokios teisinės reikšmės vertinant Pareiškėjo veiksmų teisėtumą ir tuo labiau neeliminuoja Rūmų atsakomybės dėl duomenų be teisinio pagrindo išdavimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Advokatė iš Rūmų gautus duomenis teikė ne tik byloje, kurioje buvo išduotas teismo liudijimas, bet ir kitoje Klaipėdos apylinkės teismo civ.b. Nr. 2VP-3350-1067/2023 pagal antstolio pareiškimą dėl nutarties vykdymo dėl laikinos nustatytos bendravimo tėvo ir dukros tvarkos.

5.5.                      Rūmai veikė neteisėtai ir dalį duomenų apie R. C. Advokatei išdavė neįvertinę ir net nežinant kur tie duomenys bus naudojami ir ar jie yra būtini teisinių paslaugų teikimui. Rūmų teiginiai, kad duomenų rinkimas Advokatės nebuvo betikslis, nes ji tuos duomenis pateikė į bylą ir teismas prijungė, neeliminuoja Rūmų neteisėtų veiksmų ir atsakomybės dėl duomenų, pateiktų be jokio teisinio pagrindo.

5.6.                      Advokatės kliento kaip suinteresuoto asmens teisė kreiptis dėl susipažinimo su vykdomosiomis bylomis nėra absoliuti ir tai nereiškia, kad bet kokiomis sąlygomis su vykdomosiomis bylomis jis galėtų susipažinti. Bet kuriuo atveju turėtų būti pateiktas motyvuotas prašymas, nurodant duomenų tvarkymo tikslus, apimtį ir kt. Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo 2007-12-19 nutarimu Nr. 61 patvirtintos Susipažinimo su įvykdytų vykdomųjų bylų medžiaga tvarkos (toliau ir – Tvarka) priede Nr. 1 yra pateikta pavyzdinė prašymo forma, iš kurios matyti, jog prašymą pateikiantis asmuo turi nurodyti „susipažinimo (informacijos panaudojimo) tikslas“.

6.       R. C. pateikė teismui 2024-12-09 atsiliepimą į Rūmų 2024-12-02 rašytinius paaiškinimus:

6.1.                      Advokato teisė rinkti asmens duomenis nėra absoliuti ir tai nereiškia, kad advokatas, įgyvendinamas įstatyme numatytą teisę rinkti asmens duomenis, nėra saistomas teisės aktų, juose numatytų reikalavimų, tvarkos ir kt. Būtent teisės aktais numatyti pagrindai, pagal kuriuos subjektas turi teisę rinkti duomenis, sudaro pagrindą duomenų valdytojui vertinti ir priimti sprendimą dėl asmens duomenų (ne)pateikimo. Taip pat nereiškia, kad duomenų valdytojas prašyme pamatęs, jog kreipiasi subjektas - advokatas, turi besąlyginę pareigą asmens duomenis jam pateikti. Taigi, tiek Advokatas, kuris siekia gauti duomenis, tiek duomenų valdytojas, kuris valdo duomenis, turi laikytis jiems keliamų reikalavimų pagal BDAR.

6.2.                      Pagrindas duomenų valdytojui, šiuo atveju Rūmams, vertinti prašomų pateikti duomenų teisėtumą ir pagrįstumą, yra pateikto (gauto) prašymo turinys ir jame nurodytos aplinkybės. Nei BDAR, nei kiti teisės aktai nenumato, jog duomenų valdytojas, gavęs prašymą dėl asmens duomenų pateikimo, turi teisę pats primesti (papildyti) prašomų pateikti duomenų teisinį pagrindą, jį interpretuoti, ar vadovautis savo žinojimu, kad prašymą pateikęs subjektas vienu ar kitu teisiniu pagrindu turi teisę kreiptis dėl asmens duomenų gavimo nors to pagrindo nenurodė.

6.3.                      Pažymi, jog Lietuvos advokatūros svetainėje viešai skelbiama informacija nurodanti „Ką advokatas turi pateikti, kad galėtų pasinaudoti Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkte įtvirtinta teise – gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų jų turimą ar tvarkomą ir teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis), dokumentus, jų nuorašus?“. O nurodyta tai, kad „Vadovaujantis Lietuvos teismų suformuota praktika, advokatas, norėdamas realizuoti teisę gauti informaciją, sudarančią asmens duomenis, turi: pateikti prašymą gauti asmens duomenis; nurodyti duomenų naudojimo tikslą; nurodyti duomenų teikimo bei gavimo pagrindą; nurodyti prašomų duomenų apimtis; bei pateikti duomenis, patvirtinančius prašomų duomenų ryšį su teikiamomis teisinėmis paslaugomis (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-05-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1217-662/2016; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-08-22 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1509-520/2018)“. 

6.4.                      Ginčo, kad Advokatė pagrįstai is? Rūmų gavo tos apimties duomenis, kuriuos jai suteikė teisė gauti teismo 2023-06-08 nutartis, nėra. Ginčas dalykas - kokiu teisiniu pagrindu Rūmai Advokatei pateikė R. C. duomenis apie vykdomąsias bylas užbaigtas 2008, 2018, 2022 metais. 

6.5.                      Pats asmens duomenų pras?antis subjektas, kuriam reikalingi duomenys vykdant funkcijas, turi pagrįsti pras?ymo teisėtumą, o ne duomenų valdytojas, gavęs pras?ymą, interpretuoti kokiu tikslu, teisiniu pagrindu, kokia apimtimi ar kokioms teisinėms paslaugoms pras?ymą pateikusiam subjektui asmens duomenys reikalingi. Advokatė prašyme nė vienu žodžiu nepagrindė prašymo dalies dėl duomenų apie užbaigtas vykdomąsias bylas R. C. atžvilgiu gavimo bei iš esmės to net neįrodinėjo. 

6.6.                      Rūmų plačiai cituojamas LVAT 2022-10-12 sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-649-968/2022, jo turinys, is? esmės nepaneigia to, kad advokatas turi pateikti atitinkamo turinio pras?ymą ir tą pras?ymą pagrįsti.

6.7.                      Pažymi, jog Rūmai vies?ai skelbia pras?ymo formą dėl duomenų gavimo is? Antstolių informacinės sistemos apie antstolių vykdomas vykdomąsias bylas z?emiau asmens atz?vilgiu, kurioje be kita ko nurodyta, jog „Jeigu prašymą teikia advokatas ar advokato padėjėjas, atstovaudamas klientą, prašyme būtina nurodyti duomenų gavimo teisinį pagrindą (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1-2 punktai) ir bent vieną iš asmens duomenų teisėto tvarkymo sąlygų, įtvirtintų 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – BDAR) 6 straipsnio 1 dalies a-f punktuose ir 9 straipsnio 2 dalies a-f punktuose“.

6.8.                      Dėl Rūmų argumento, kad „Inspekcija taip pat visiškai nevertino tos aplinkybės, kad užbaigtų vykdomųjų bylų medžiaga apskritai yra vieša. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad: „Visa išnagrinėtos civilinės bylos ir vykdomosios bylos medžiaga, išskyrus medžiagą tų bylų, kurios buvo išnagrinėtos uždarame teismo posėdyje, yra vieša ir su ja susipažinti gali ir byloje nedalyvavę asmenys.”, R. C. paaiškino, kad Rūmai s?iomis nurodytomis aplinkybėmis is? esmės pries?tarauja savo priimtiems valdymo organų sprendimams. Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas priėmė 2007-12-19 nutarimą Nr. 61 „Dėl susipažinimo su įvykdytų vykdomųjų bylų medžiaga tvarkos patvirtinimo“, kuris Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo 2020-01-30 nutarimu Nr. 463 buvo pakeistas, kuriuo patvirtino Tvarką. Tvarkos 7 punkte nurodyta, jog „Asmenys turi teisę su įvykdyta vykdomąja byla susipažinti per įgaliotą atstovą (pagal įgaliojimą, atstovavimo sutartį ir pan.). Atstovas privalo pateikti dokumentus, įrodančius teisę atstovauti, taip pat nurodyti susipažinimo su byla objektyviai pagrįstą tikslą“. Taigi, ir s?iuo atveju advokato teisė susipaz?inti su baigtomis vykdomosiomis bylomis nėra absoliuti, laikantis teisės aktų ir paties Rūmų patvirtintos tvarkos. Is? Advokatės pateikto pras?ymo matyti, jog Advokatė net nepateikė atstovavimo sutarties su savo klientu, o tik advokato paz?ymėjimą, kuris niekaip nepagrindz?ia atstovavimo santykių. Tvarkos 15 p., yra nurodyta, kad jei kreipiasi atstovas, jis pras?yme turi paz?ymėti tiek savo, tiek atstovaujamo asmens duomenis (pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą su nuotrauka ir asmens kodu, atstovavimo sutartį ar kitą dokumentą, įrodantį teisę atstovauti. Tokių duomenų su Advokatės pateiktu pras?ymu pateikta nebuvo, o tai kartu reis?kia, kad ir s?iuo pagrindu Advokatės pras?omi duomenys jai negalėjo būti pateikti. Rūmai, teikdami susipaz?inti duomenis tiek pagal minėtą Tvarką, tiek ir pagal Advokatūros įstatymo 44 str., turi pareigą nepaz?eisti kitų asmenų teisių. Tuo tarpu Rūmai, absoliučiai nesilaikydami teisės aktų nuostatų ir savo nustatytų tvarkų, teikia duomenis neuz?dengdamas kitų vykdomojoje byloje dalyvavusių asmenų duomenų, kas is? esmės patvirtina, kad Rūmai gavę Advokatės pras?ymą absoliučiai aplaidz?iai kaip duomenų valdytojas teikė duomenis Advokatei, paz?eisdamas ne tik R. C., bet ir kitų asmenų teises.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

7.       Nagrinėjamos bylos dalykas – Sprendimo dalies teisėtumas ir pagrįstumas. Rūmai prašo: 1) panaikinti VDAI Sprendimo dalį, kuria Rūmai pripažinti padarę BDAR pažeidimą ir Rūmams pareikštas papeikimas; 2) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

7.1.                      Trečiasis suinteresuotas asmuo Advokatė prašo patenkinti Rūmų skundą ir panaikinti VDAI Sprendimo dalį, kurios pagrindu Rūmams paskirta drausminė nuobauda – papeikimas.

7.2.                      Trečiasis suinteresuotas asmuo R. C. prašo: 1) Rūmų skundą atmesti; 2) priteisti iš Rūmų R. C. patirtas bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas bei kitas su byla susijusias išlaidas.

8.       Remiantis bylos medžiaga, nustatyta, kad:

8.1.                      Byloje yra Advokatės 2023-06-05 prašymas, adresuotas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėjui, nagrinėjusiam civilinę bylą Nr. e2-279-676/2023, kuriame Advokatė, vadovaudamasi CPK 199 str. 4 d., prašo: „išduoti advokatei A. P. <...> teismo leidimą gauti duomenis apie R. C. <...> kreditorinius įsipareigojimus, vykdomus priverstinio išieškojimo tvarka bei turimas banko sąskaitas“. 2022-04-12 Advokatė sudarė su G. D. (klientu) Teisinių paslaugų teikimo sutartį Nr. AP-2022-04/11. Advokatė) atstovavo G. D. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-279-676/2023.

8.2.                      Byloje yra Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023-06-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-279-676-/2023, pagal ieškovo G. D. ieškinį atsakovei R. C. ir R. C. priešieškinį G. D. Teismo nutartyje nurodyta, kad G. D. „atstovė prašo išduoti teismo leidimą gauti duomenis apie atsakovės kreditorinius įsipareigojimus, vykdomus priverstinio išieškojimo tvarka bei turimas banko sąskaitas“. Teismas konstatavo, kad, įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį, ieškovo nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovo prašymas išreikalauti duomenys apie atsakovės turimas banko sąskaitas nėra konkretus, todėl šioje dalyje netenkintinas, o prašymas dalyje dėl duomenų gavimo iš Antstolių rūmų apie atsakovės kreditorinius įsipareigojimus, vykdomus priverstinio išieškojimo tvarka, tenkintinas. Teismas nutarė: 1) „Išduoti ieškovui G. D. teismo liudijimą gauti duomenis iš Antstolių rūmų apie atsakovės R. C. <...> kreditorinius įsipareigojimus, vykdomus priverstinio išieškojimo tvarka“; 2) „Įpareigoti ieškovą G. D. visus gautus duomenis bei įrodymus nedelsiant pateikti nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-279-676/2023.“

8.3.                      Rūmai pateikė į bylą:

8.3.1.                      Advokatės 2023-06-22 prašymą „Dėl duomenų gavimo“, adresuotą Rūmams, kurio turinys yra toks: „Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas <...> 2023-06-08d. priimta nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-279-676/2023 advokatei A. P. išdavė (ieškovo G. D. atstovei) teismo liudijimą, suteikiantį teisę gauti rašytinius įrodymus iš Antstolių rūmų apie atsakovės R. C. <...> kreditorinius įsipareigojimus, vykdomus vykdomosiose bylose priverstinio išieškojimo tvarka. Atsižvelgiant į paminėta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 199 straipsnio 4 dalimi ir 2023-06-08d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-279-676/2023, prašome pateikti: duomenis apie R. C. <...> kreditorinius įsipareigojimus, vykdomus vykdomosiose bylose priverstinio išieškojimo tvarka.“ 2023-06-22 prašyme nurodyta, kad prie jo pridėti tokie priedai: 1) „Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023- 01-24d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-279-676/2023 kopija“; advokatės pažymėjimo kopija ir mokėjimo pavedimo kopija.

8.3.2.                      Advokatės 2023-06-28 patikslintą prašymą „Dėl duomenų pateikimo“, kurio turinys toks: „Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas <...> 2023-06-08d. priimta nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-279-676/2023 advokatei A. P. išdavė (ieškovo G. D. atstovei) teismo liudijimą, suteikiantį teisę gauti rašytinius įrodymus iš Antstolių rūmų apie atsakovės R. C. <...> kreditorinius įsipareigojimus, vykdomus vykdomosiose bylose priverstinio išieškojimo tvarka. Atsižvelgiant į paminėta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 199 straipsnio 4 dalimi ir 2023-06-08d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-279- 676/2023, prašome pateikti: duomenis apie R. C. <...> kreditorinius įsipareigojimus, turėtus nuo civilinės bylos nagrinėjimo pradžios, t. y. nuo 2022-06-22d. vykdomus vykdomosiose bylose priverstinio išieškojimo tvarka.“ 2023-06-28 patikslintame prašyme nurodyta, kad prie jo pridėti tokie priedai: 1) „Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023- 01-24d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-279-676/2023 kopija“; advokatės pažymėjimo kopija ir mokėjimo pavedimo kopija.

8.3.3.                      Advokatės 2023-07-04 prašymą „Dėl duomenų pateikimo“, kuriame turinys toks: „Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas R. D. 2023-06-08d. priimta nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-279-676/2023 advokatei A. P. išdavė (ieškovo G. D. atstovei) teismo liudijimą, suteikiantį teisę gauti rašytinius įrodymus iš Antstolių rūmų apie atsakovės R. C. <...> kreditorinius įsipareigojimus, vykdomus vykdomosiose bylose priverstinio išieškojimo tvarka, siekiu vaiko išlaikymo byloje objektyviai nustatyti tėvų turtinę padėtį. Atsižvelgiant į paminėta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 199 straipsnio 4 dalimi ir 2023-06-08d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-279-676/2023, prašome pateikti: visus duomenis apie R. C. <...> turėtus ir esamus kreditorinius įsipareigojimus vykdomosiose bylose.“ 2023-07-04 prašyme nurodyta, kad jo priedai yra 3: 1) „Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023-01-24d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-279-676/2023 kopija“; 2) pareiškėjos advokatės pažymėjimo kopija; 3) mokėjimo pavedimas.

8.4.                      Rūmų 2023-07-04 rašte Nr. S-1684-1643 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad atsakoma į pareiškėjos (advokatės) 2023-06-22 prašymą ir Rūmų raštu Advokatei pateikti iš Antstolių informacinės sistemos duomenys apie išieškojimą iš R. C.: vykdomas (5) ir užbaigtas (7) vykdomąsias bylas.

8.5.                      R. C. pateikė VDAI 2023-08-03 skundą dėl Rūmų ir Advokatės. Prie skundo pridėjo Klaipėdos apylinkės teismo 2023-06-08 nutartį; 2023-08-11 Rūmų atsakymą R. C. atstovei su priedu A. P. prašymu; A. P. Rūmų pateiktus duomenis. Skunde VDAI R. C. paaiškino, kad:

8.5.1.                      Klaipėdos apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-279-676/2023 dėl išlaikymo priteisimo ir kitų klausimų, kurioje R. C. yra atsakovė, o G. D. – ieškovas.

8.5.2.                      Klaipėdos apylinkės teismas 2023-06-08 priėmė nutartį, kuria nusprendė išduoti ieškovui G. D. teismo liudijimą gauti duomenis iš Rūmų apie atsakovės R. C. kreditorinius įsipareigojimus, vykdomus priverstinio išieškojimo tvarka.

8.5.3.                      G. D. atstovauja advokatė A. P.

8.5.4.                      2023-07-07 Klaipėdos apylinkės teismo minėtoje byloje buvo pateikti ieškovo G. D. atstovės advokatės A. P. gauta informacija iš Rūmų. Susipaz?inusi su pateiktais duomenimis, R. C. pastebėjo, kad Rūmai pateikė didesnės apimties duomenis nei buvo numatyta teismo leidime.

8.5.5.                      2023-07-10 R. C. atstovei paprašius Rūmų paaiškinti, kokiu pagrindu ieškovo G. D. atstovei advokatei A. P. buvo pateikta informacija apie R. C. vardu uz?baigtas vykdomąsias bylas, 2023-08-11 Rūmai pateikė atsakymą, nurodydami, jog informacija buvo pateikta remiantis advokatės A. P. prašymu bei papildomais dokumentais iš teismo.

8.5.6.                      Paaiškėjo, kad 2023-07-04 advokatė A. P. Rūmams pateikė prašymą, kuriuo prašė pateikti visus duomenis apie R. C. turėtus ir esamus kreditorinius įsipareigojimus vykdomosiose bylose, nors pagal 2023-06-08 išduotą teismo liudijimą buvo numatyta teisė gauti tik apie vykdomus priverstinio išieškojimo tvarka.

8.5.7.                      R. C. skunde VDAI prašė nustatyti: 1) ar Rūmai teisėtai Advokatei pateikė didesnės apimties duomenis, susijusius su buvusiomis R. C. vykdomosiomis bylomis, nei buvo nustatyta teismo liudijime įrodymams gauti; 2) ar Advokatė, suprasdama ir žinodama, kokios apimties duomenis jai teismas leido rinkti, teisėtai rinko ir tvarkė duomenis, susijusius su buvusiomis R. C. vykdomosiomis bylomis, nors tai nebuvo numatyta teismo liudijime įrodymams gauti.

8.5.8.                      VDAI 2023-08-04 raštu Nr. 2R-4560 (2.13.Mr.) „Dėl Jūsų skundo nagrinėjimo“ informavo R. C., kad jos skundas VDAI priimtas nagrinėti. VDAI 2023-10-31 raštu Nr. 2R-6184 (2.13.Mr) informavo R. C. apie jos skundo nagrinėjimo VDAI pažangą.

8.6.                      VDAI 2023-08-07 raštu Nr. 2R-4573 (2.13.Mr) „Nurodymas pateikti informaciją įgyvendinant atskaitomybės principą“, adresuotu Rūmams, paprašė iki 2023-08-18 pateikti: 1) išsamius ir pagrįstus paaiškinimus dėl R. C. skunde nurodytos Rūmų veiklos, susijusios su R. C. asmens duomenų tvarkymu, t. y. įrodyti, kad R. C. skundžiami Rūmų veiksmai atitinka su asmens duomenų tvarkymu susijusius principus ir yra pagrįsti asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis (atskaitomybės principas); 2) Rūmų atsakymus pagrindžiančių dokumentų patvirtintas kopijas ir kitus turimus įrodymus.

8.7.                      Rūmai 2023-08-16 raštu Nr. S-2128-1991, atsakydami į VDAI 2023-08-07 raštą 2R-4573 (2.13.Mr), paaiškino:

8.7.1.                      2023-07-04 advokatė A. P. kreipėsi į Rūmus su prašymu „Dėl duomenų pateikimo“ (toliau – Prašymas), kuriuo prašė pateikti visus duomenis apie R. C. turėtus ir esamus kreditorinius įsipareigojimus vykdomosiose bylose. Prašyme Advokatė nurodė asmens duomenų naudojimo tikslą, teikimo bei gavimo teisinį pagrindą bei prašomų pateikti duomenų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Advokatė prašyme nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas R. D. 2023 m. birželio 8 d. priimta nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-279-676/2023 išdavė advokatei (ieškovo atstovei) teismo liudijimą, suteikiantį teisę gauti rašytinius įrodymus iš Antstolių rūmų apie atsakovės R. C. kreditorinius įsipareigojimus, vykdomus vykdomosiose bylose priverstinio išieškojimo tvarka, siekiant vaiko išlaikymo byloje objektyviai nustatyti tėvų turtinę padėtį. Atsižvelgdama į tai, pareiškėja (advokatė), vadovaudamasi CPK 199 straipsnio 4 dalimi bei minėta teismo nutartimi, prašė pateikti visus duomenis apie R. C. turėtus ir esamos kreditorinius įsipareigojimus vykdomosiose bylose.

8.7.2.                      Susipažinus su Prašymu bei teismo nutartimi, buvo nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjami klausimai, susiję su vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos ir bendravimo nustatymu bei išlaikymo priteisimu, taigi, duomenys reikalingi sprendžiant tinkamo išlaikymo vaikui teikimo civilinėje byloje klausimus. Teismo nutartyje, be kita ko, nurodyta, kad <...> taigi, ieškovas, teikdamas prašymą dėl teismo leidimo išdavimo ir dėl įrodymų išreikalavimo tokį prašymą privalo motyvuoti ir prie prašymo pridėti dokumentus, reikšmingus sprendžiant klausimą dėl leidimo išdavimo, kadangi leidimo išdavimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju, teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlyga buvo aiški iš advokatės pateikto Prašymo turinio bei prie jo pridėtos teismo nutarties, todėl, įvertinus pateiktą Prašymą bei teismo nutartį, Antstolių rūmai, kaip duomenų valdytojas, nenustatė pagrindo neteikti advokatės prašomos informacijos.

8.7.3.                      Nagrinėdami Prašymą, Rūmai įvertino, kad Advokatės Prašymas bei pridėti dokumentai atitiko Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 ir 2 dalis bei nustatė teisėtą duomenų teikimo tikslą, tinkamą duomenų gavėją bei proporcingą asmens duomenų apimtį.

8.8.                      VDAI 2023-11-13 raštu Nr. 2R-6425 (2.13.Mr) „Nurodymas pateikti informaciją įgyvendinant atskaitomybės principą“, adresuotu Advokatei, paprašė jos iki 2023-11-27 pateikti: 1) išsamius ir pagrįstus paaiškinimus dėl R. C. skunde nurodytos Advokatės veiklos, susijusios su R. C. asmens duomenų tvarkymu, t. y. įrodyti, kad R. C. skundžiami Advokatės veiksmai atitinka su asmens duomenų tvarkymu susijusius principus ir yra pagrįsti asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis (atskaitomybės principas); 2) Advokatės atsakymus pagrindžiančių dokumentų patvirtintas kopijas ir kitus turimus įrodymus.

8.9.                      Advokatė pateikė VDAI 2023-11-27 atsakymą į R. C. 2023-11-27 skundą; kartu su atsakymu pateikė Advokatų tarybos 2022-10-12 sprendimo „Dėl drausmės bylos neiškėlimo“ kopiją. Pareiškėja VDAI paaiškino, kad:

8.9.1.                      Su klientu G. D. sudarė 2022-04-12d. Teisinių paslaugų teikimo sutartį Nr. AP-2022-04/11 dėl teisinės pagalbos teikimo, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu ir išlaikymo klausimų išsprendimo. Atstovauja klientą nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-279-676/2023 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose. Šeimos byla protokoline teismo nutartimi yra nagrinėjama uždaruose teismo posėdžiuose, t. y. su civilinės bylos medžiaga turi teisę susipažinti tik bylos dalyviai.

8.9.2.                      R. C. analogišką skundą 2023-08-05 yra pateikusi Lietuvos advokatūrai, kur jau įvyko Advokatės profesinės veiklos nagrinėjimas, bet dar iki šiol nėra gautas sprendimas. Pažymėta, kad dėl Advokatės profesinės veiklos ir įrodinėjimo, R. C., nagrinėjant tą pačią civilinę bylą, jau kreipėsi į Lietuvos advokatūrą su skundu ir anksčiau, tačiau 2022-10-12 buvo priimtas Advokatų tarybos sprendimas dėl drausmės bylos neiškėlimo.

8.9.3.                      Klaipėdos apylinkės teisme yra nagrinėjami klausimai, susiję su R. C. ir G. D. nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymu bei išlaikymo priteisimu, dėl ko teismas objektyviai turi nustatyti kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, t. y. gebėjimą užtikrinti vaikui tinkamas ir jo geriausiai interesus atitinkančias gyvenimo sąlygas bei galimybę teikti tinkamą išlaikymą (CK 3.192 str.). Šalys proceso metu, vykdydamos įrodinėjimo pareigą, turi teisę teikti įrodymus, pateikti prašymus, tarp jų ir prašymą išreikalauti rašytinius įrodymus (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis, 199 straipsnis). Teismas gali asmeniui, kuris prašo išreikalauti rašytinį įrodymą, duoti liudijimą apie teisę gauti tą įrodymą, kad jis būtų pateiktas teismui (CPK 199 straipsnio 4 dalis). CPK 199 straipsnyje nustatyti rašytinių įrodymų rinkimo būdai yra dalyvaujančio byloje asmens pareigos pateikti įrodymus įgyvendinimo išraiška; įrodymų išreikalavimas yra viena iš teismo bendradarbiavimo su dalyvaujančiais byloje asmenimis formų, siekiant tinkamai išnagrinėti bylą (CPK 8 straipsnis), bet ne teismui perkeliant įrodinėjimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 18/2008).

8.9.4.                      Aktualų bylai tiriamą laikotarpį R. C./šalių turtinės padėties vertinimui patvirtina ne viena Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų priimta nutartis - 2023-07-18 nutartimi buvo išspręsta advokatei A. P. išduoti (ieškovo G. D. atstovei) teismo liudijimą, suteikiantį teisę gauti duomenis iš Valstybinės mokesčių inspekcijos apie atsakovės R. C. vardu atidarytas visų rūšių sąskaitas bankuose nuo 2022-01-01 iki duomenų pateikimo dienos; 2023-08-07 priimta nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-279-676/2023 advokatei A. P. išduotas (ieškovo G. D. atstovei) teismo liudijimas, suteikiantis teisę gauti duomenis iš Revolut Bank esančių sąskaitų: <...> informaciją apie atsakovės R. C. vardu atidarytas visų rūšių sąskaitas bankuose nuo 2022-01-01 iki duomenų pateikimo dienos bei pačios R. C. VDAI pateikta 2023-06-08 teismo nutartis, kuria teismas nusprendė: išduoti ieškovui G. D. teismo liudijimą gauti duomenis iš Antstolių rūmų apie atsakovės R. C. kreditorinius įsipareigojimus, vykdomus priverstinio išieškojimo tvarka.

8.9.5.                      R. C. skunde VDAI nurodo, jog 2023-08-11 Rūmai pateikė jos atstovei atsakymą, jog informacija apie vykdomąsias bylas buvo pateikta remiantis Advokatės prašymu bei papildomais dokumentais iš teismo, t. y. 2023-06-08 priimta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teismo nutartimi. Pirma, paminėtų įstatymų nuostatos ir bylos medžiaga patvirtina, kad Advokatė turi teisę rinkti bylos nagrinėjimui reikalingus įrodymus, tiek jai suteiktomis Advokatūros įstatymo, tiek CPK nuostatomis, t. y. kreipiantis pagalbos į teismą išreikalauti įrodymus, o surinktų įrodymų galutinis vertinimas yra išimtinai tik teismo, o ne pačios pareiškėjos ar kitų valstybės institucijų kompetencija ir prerogatyva. Gauti iš Rūmų duomenys nėra gauti savitiksliai, nes jie kitą dieną 2023-07-05 prašymu buvo prijungti prie bylos medžiagos, t. y. teismui rezoliucija patvirtinant gautų duomenų aktualumą bylos nagrinėjimam klausimui (CPK 185 str.) ir bus vertinami teismo, priimant galutinį sprendimą.

8.9.6.                      Nors iš R. C. skundo VDAI galima suprasti, kad ji bylai svarbiais vertina tik duomenis apie R. C. atžvilgiu šiuo metu privalomai vykdomas bylas, tačiau jos pačios interesus atstovaujančios atstovės advokatės D. D. prašymų turinys bei gautos iš teismo nutartys patvirtina, kad G. D. turtinei padėčiai įvertinti objektyviai pačios R. C. ir jos atstovės rinktina informacija yra ne apie turimų įsipareigojimų ir banko sąskaitų likučius šiuo metu. Iš esmės tokių prašymų iš R. C. atstovės dėl teismo leidimo išdavimo yra ir daugiau, tačiau vertintina, kad skundo išsprendimui pateikiamos informacijos pakanka, kad vadovaujantis procese šalių įtvirtintam lygiateisiškumo principui (CPK 17 str.) pagrįsti, būtų aišku, jog R. C. kelia skirtingus įrodinėjimo standartus sau kaip proceso šaliai ir G. D. bei jį atstovaujančiai Advokatei.

8.10.                      VDAI Sprendimo rezoliucinėje dalyje nuspręsta R. C. skundą pripažinti pagrįstu, Rūmams pareikšti papeikimą. Sprendimo dalyje „Dėl Antstolių rūmų veiksmų, Advokatei atskleidžiant pareiškėjos asmens duomenis“ nurodyta:

8.10.1.                      R. C. VDAI skundžia Rūmų veiksmus, kuriais Advokatei buvo atskleisti duomenys apie R. C. turėtus (buvusius) kreditorinius įsipareigojimus vykdomosiose bylose, t. y. didesnės apimties asmens duomenys, nei numato teismo nutartis.

8.10.2.                      Skundo nagrinėjimo metu iš skundo medžiagoje esančių duomenų nustatyta, kad Advokatė 2023-07-04 kreipėsi į Antstolių rūmus su 2023-07-04 prašymu, kuriame nurodė, kad teismo nutartimi Advokatei išduotas teismo liudijimas, suteikiantis teisę gauti rašytinius įrodymus apie pareiškėjos kreditorinius įsipareigojimus, vykdomus vykdomosiose bylose priverstinio išieškojimo tvarka, siekiu vaiko išlaikymo byloje objektyviai nustatyti tėvų turtinę padėtį. Pažymėtina, kad Advokatės 2023-07-04 prašymas buvo grindžiamas teismo nutartimi ir CPK 199 straipsnio 4 dalimi, tačiau buvo prašoma pateikti didesnės apimties pareiškėjos asmens duomenis, nei buvo nurodoma teismo nutartyje. Prašyme nebuvo nurodytas duomenų apie pareiškėjos turėtus (buvusius) kreditorinius įsipareigojimus vykdomosiose bylose gavimo teisinis pagrindas ir bent viena iš asmens duomenų teisėto tvarkymo sąlygų, įtvirtintų BDAR 6 straipsnio 1 dalies a, b, c, f punktuose ir (arba) BDAR 9 straipsnio 2 dalies a, f punktuose. Skundo nagrinėjimo metu iš skundo medžiagoje esančių duomenų VDAI nustatė, kad Advokatė iš Rūmų siekė gauti ir Rūmai pateikė visus duomenis apie pareiškėjos turėtus ir esamus kreditorinius įsipareigojimus vykdomosiose bylose (nors teismo nutarties apimtis – esami kreditoriniai įsipareigojimai).

8.10.3.                      Nors Rūmai VDAI adresuotame atsakyme nurodė, kad, įvertinę 2023-07-04 prašymo ir teismo nutarties turinį, nustatė teisėtą duomenų teikimo tikslą, tinkamą duomenų gavėją bei proporcingą tikslui pasiekti asmens duomenų apimtį, tačiau VDAI su tuo nesutinka. Atkreiptinas dėmesys, kad Advokatė 2023-07-04 prašyme nurodė, kokios apimties asmens duomenis teismas išduotu liudijimu suteikė teisę gauti iš Rūmų ir duomenų rinkimą grindė CPK 199 straipsniu, tačiau prašyme nenurodė ir nepagrindė, kodėl prašoma pateikti didesnės apimties pareiškėjos asmens duomenis, nei leista teismo nutartimi.

8.10.4.                      Atsižvelgdama į Sprendime išdėstytų teisės aktų nuostatas ir skundo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes bei tai, kad Advokatės 2023-07-04 prašymas buvo grindžiamas teismo nutartimi ir CPK 199 straipsnio 4 dalimi, nenurodant duomenų apie pareiškėjos turėtus (buvusius) kreditorinius įsipareigojimus vykdomosiose bylose gavimo teisinio pagrindo ir bent vienos iš asmens duomenų teisėto tvarkymo sąlygų, įtvirtintų BDAR 6 straipsnio 1 dalies a, b, c, f punktuose ir (arba) BDAR 9 straipsnio 2 dalies a, f punktuose, VDAI daro išvadą, kad R. C. skundžiami duomenys Advokatei buvo atskleisti pažeidžiant BDAR 5 straipsnio 1 dalies a ir c punkte įtvirtintus teisėtumo bei duomenų kiekio mažinimo principus. Todėl R. C. skundas šioje dalyje pripažintinas pagrįstu, o Rūmams, vadovaujantis ADTAĮ 31 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir BDAR 58 straipsnio 2 dalies b punktu, VDAI pareiškia papeikimą.

8.11.                      Advokatė į bylą pateikė jos 2022-04-12 su G. D. (klientu) sudarytą Teisinių paslaugų teikimo sutartį Nr. AP-2022-04/11. Advokatė atstovavo G. D. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-279-676/2023.

8.12.                      Advokatė į bylą pateikė:

8.12.1.                      Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos 2023-11-15 sprendimą, kuriuo nuspręsta nekelti Advokatei drausmės bylos pagal R. C. skundą Lietuvos advokatūrai dėl to, kad Advokatė, ieškovo G. D. advokatė civilinėje byloje, pateikė Rūmams žymiai platesnės apimties prašymą gauti duomenis apie atsakovės civilinėje byloje R. C. kreditorinius įsipareigojimus, vykdomus priverstine tvarka, ir Rūmai pateikė pareiškėjai didesnės apimties duomenis nei jie buvo aptarti civilinėje byloje, kurioje ieškovas buvo G. D., o atsakovė R. C., teismo išduotame leidime.

8.12.2.                      Advokatų tarybos 2024-06-12 sprendimą „Dėl nuomonės pateikimo“, kuriame Advokatų taryba išdėstė poziciją, kad VDAI Sprendimas buvo priimtas tinkamai neįvertinus specifinio advokatų vaidmens teisingumo vykdymo sistemoje, teisės į gynybą užtikrinimo ir teisės į teisingą teismą principų, efektyvios teisinės apsaugos, advokatų veiklos laisvės ir nepriklausomumo principų esmės, VDAI turimos kompetencijos ribų.

Bylai aktualus teisinis reguliavimas

9.       ADTAĮ (redakcijoje, galiojusioje aktualiu ginčui laikotarpiu) buvo nustatyta:

9.1.                      VDAI stebi, kaip taikomas BDAR ir ADTAĮ, ir užtikrina, kad šie teisės aktai būtų taikomi, išskyrus ADTAĮ straipsnius, kurių taikymas pagal ADTAĮ 7 straipsnio 2 dalį yra žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencija (7 straipsnio 1 dalis).

9.2.                      VDAI veikla grindžiama teisėtumo, nešališkumo, viešumo, profesionalumo atliekant savo funkcijas principais. VDAI, atlikdama BDAR nustatytas priežiūros institucijos užduotis ir ADTAĮ jai nustatytas funkcijas bei priimdama sprendimus dėl jų atlikimo, yra nepriklausoma; jos teisės gali būti suvaržytos tik įstatymų (8 straipsnio 2 dalis).

9.3.                      VDAI turi BDAR nustatytus priežiūros institucijos įgaliojimus (12 straipsnio 1 dalis).

9.4.                      Pareiškėjas ir skundžiamas asmuo, kai priežiūros institucija nagrinėja skundą, taip pat administracinės baudos skyrimo procedūros metu pažeidimo padarymu įtariamas asmuo turi BDAR ir ADTAĮ nurodytas teises ir pareigas (17 straipsnio 1 dalis).

9.5.                      Tikrinamas asmuo, pareiškėjas, skundžiamas asmuo ir pažeidimo padarymu įtariamas asmuo taip pat turi teisę: 1) gauti paaiškinimus apie tyrimo ir (ar) patikrinimo arba skundo nagrinėjimo dalyką ir pagrindą; 2) savo iniciatyva pateikti papildomus paaiškinimus ir (ar) informaciją, susijusią su tyrimo ir (ar) patikrinimo atlikimu arba skundo nagrinėjimu; 3) apskųsti priežiūros institucijos veiksmus ar neveikimą; 4) susipažinti su tyrimo ir (ar) patikrinimo atlikimo, skundo nagrinėjimo ir administracinės baudos skyrimo medžiaga, išskyrus valstybės, tarnybos, profesinę, komercinę ar kitą įstatymų saugomą paslaptį sudarančią informaciją (17 straipsnio 2 dalis).

9.6.                      Priežiūros institucija nagrinėja skundus dėl BDAR, ADTAĮ ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų šių teisės aktų ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka (23 straipsnio 1 dalis). Kai nagrinėjant skundą vadovaujamasi BDAR 60 straipsniu, netaikoma ADTAĮ 30 straipsnio 2 dalis (23 straipsnio 2 dalis).

9.7.                      Skundą VDAI turi teisę pateikti duomenų subjektas, nurodytas BDAR 77 straipsnio 1 dalyje, – dėl BDAR pažeidimų (24 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

9.8.                      Skundo ar jo dalies priėmimo faktas patvirtinamas priežiūros institucijos raštu. Šiame rašte nurodoma skundo priėmimo data, skundą ar jo dalį nagrinėjančio priežiūros institucijos atstovo vardas, pavardė, telefono ryšio numeris, skundo registracijos numeris ir galimybė pareiškėjo teises ginti teisme. Skundo ar jo dalies priėmimo faktą patvirtinantis dokumentas pareiškėjui įteikiamas, išsiunčiamas paštu ar elektroninėmis priemonėmis ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo skundo gavimo priežiūros institucijoje dienos (26 straipsnis).

9.9.                      Priežiūros institucija priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą ar jo dalį ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo priežiūros institucijoje dienos praneša pareiškėjui, nurodydama atsisakymo nagrinėti skundą ar jo dalį pagrindą (pagrindus), jeigu: 1) skundas ar jo dalis neatitinka šio ADTAĮ 24 straipsnio 5 dalyje nurodytų reikalavimų, taikomų skundo turiniui; 2) skunde nurodytų aplinkybių ar dalies jų tyrimas nepriklauso priežiūros institucijos kompetencijai; 3) skundas ar jo dalis tuo pačiu klausimu buvo išnagrinėta priežiūros institucijoje, išskyrus atvejus, kai nurodoma naujų aplinkybių ar pateikiama naujų faktų; 4) skundas ar jo dalis tuo pačiu klausimu buvo išnagrinėta arba yra nagrinėjama Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teisme; 5) skundas ar jo dalis tuo pačiu klausimu buvo išnagrinėta kitos Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros institucijoje; 6) dėl skundo ar jo dalies dalyko yra pradėtas ikiteisminis tyrimas; 7) skundo tekstas neįskaitomas, neaiškiai suformuluotas pareiškėjo prašymas ar skundo turinys nesuprantamas; 8) nuo skunde ar jo dalyje nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo padavimo praėjo daugiau kaip 2 metai (27 straipsnio 1 dalis)

9.10.                      Kai skunde nurodytų aplinkybių ar dalies jų tyrimas nepriklauso priežiūros institucijos kompetencijai, priežiūros institucija per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo priežiūros institucijoje dienos perduoda skundą ar jo dalį kompetentingai institucijai ir apie tai praneša pareiškėjui. Kai kompetentinga institucija yra teismas, skundas ar jo dalis grąžinamas pareiškėjui pateikiant informaciją, kur jam reikėtų kreiptis (27 straipsnio 2 dalis).

9.11.                      Priežiūros institucija praneša pareiškėjui apie skundo nagrinėjimo pažangą, jei skundas ar jo dalis neišnagrinėta, ar rezultatus ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo skundo gavimo priežiūros institucijoje dienos (30 straipsnio 1 dalis). Skundas ar jo dalis turi būti išnagrinėta ir pareiškėjui atsakyta per 4 mėnesius nuo skundo gavimo priežiūros institucijoje dienos, išskyrus atvejus, kai dėl skunde ar jo dalyje nurodytų ar nagrinėjimo metu paaiškėjusių aplinkybių sudėtingumo, informacijos apimties, skundžiamo asmens ir kitų juridinių ar fizinių asmenų vengimo vykdyti priežiūros institucijos reikalavimus, skundžiamų veiksmų tęstinio pobūdžio arba kitų objektyvių priežasčių būtina skundo ar jo dalies nagrinėjimą pratęsti. Šiais atvejais skundo ar jo dalies nagrinėjimo terminas pratęsiamas, bet ne ilgiau kaip 2 mėnesiams. Bendras skundo ar jo dalies nagrinėjimo terminas negali būti ilgesnis negu 6 mėnesiai nuo skundo gavimo priežiūros institucijoje dienos. Apie skundo ar jo dalies nagrinėjimo termino pratęsimą ir pratęsimo priežastis pranešama pareiškėjui. Skundas ar jo dalis turi būti išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką (30 straipsnio 2 dalis).

9.12.                      Priežiūros institucija, baigusi skundo ar jo dalies nagrinėjimą, motyvuotai nusprendžia: 1) pripažinti skundą ar jo dalį pagrįsta; 2) atmesti skundą ar jo dalį (31 straipsnio 1 dalis). Kai skundas ar jo dalis pripažįstama pagrįsta, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija motyvuotai: 1) teikia duomenų valdytojui ir (ar) duomenų tvarkytojui nurodymus, rekomendacijas ir (ar) taiko kitas Reglamento 58 straipsnio 2 dalyje, ADTAĮ 33 straipsnyje ir kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, nurodytas priemones; jei ketinama skirti administracinę baudą, atliekami šio skyriaus ketvirtajame skirsnyje nurodyti veiksmai; 2) surašo administracinio nusižengimo protokolą pažeidimą padariusiam asmeniui (31 straipsnio 2 dalis).

10.       BDAR ginčui aktualiu laikotarpiu buvo nustatyta:

10.1.                      Priežiūros institucijos nėra kompetentingos prižiūrėti duomenų tvarkymo operacijų, kurias atlieka teismai, vykdydami savo teismines funkcijas (55 straipsnio 3 dalis).

10.2.                      Asmens duomenys – bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius (4 straipsnio 1 punktas).

10.3.                      Duomenų tvarkymas – bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, kaip antai rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, išgava, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas arba sunaikinimas (4 straipsnio 2 punktas).

10.4.                      Duomenų valdytojas – fizinis arba juridinis asmuo, valdžios institucija, agentūra ar kita įstaiga, kuris vienas ar drauge su kitais nustato duomenų tvarkymo tikslus ir priemones; kai tokio duomenų tvarkymo tikslai ir priemonės nustatyti Sąjungos arba valstybės narės teisės, duomenų valdytojas arba konkretūs jo skyrimo kriterijai gali būti nustatyti Sąjungos arba valstybės narės teise (4 straipsnio 7 punktas

10.5.                      Duomenų gavėjas – fizinis arba juridinis asmuo, valdžios institucija, agentūra ar kita įstaiga, kuriai atskleidžiami asmens duomenys, nesvarbu, ar tai trečioji šalis ar ne. Tačiau valdžios institucijos, kurios pagal Sąjungos arba valstybės narės teisę gali gauti asmens duomenis vykdydamos konkretų tyrimą, nelaikomos duomenų gavėjais; tvarkydamos tuos duomenis, tos valdžios institucijos laikosi taikomų duomenų tvarkymo tikslus atitinkančių duomenų apsaugos taisyklių (4 straipsnio 9 punktas).

10.6.                      Asmens duomenys turi būti: a)  duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas); b)  renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu; tolesnis duomenų tvarkymas archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais pagal 89 straipsnio 1 dalį nėra laikomas nesuderinamu su pirminiais tikslais (tikslo apribojimo principas); c)  adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas); d) tikslūs ir prireikus atnaujinami; turi būti imamasi visų pagrįstų priemonių užtikrinti, kad asmens duomenys, kurie nėra tikslūs, atsižvelgiant į jų tvarkymo tikslus, būtų nedelsiant ištrinami arba ištaisomi (tikslumo principas); e)  laikomi tokia forma, kad duomenų subjektų tapatybę būtų galima nustatyti ne ilgiau, nei tai yra būtina tais tikslais, kuriais asmens duomenys yra tvarkomi; asmens duomenis galima saugoti ilgesnius laikotarpius, jeigu asmens duomenys bus tvarkomi tik archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais pagal 89 straipsnio 1 dalį, įgyvendinus atitinkamas technines ir organizacines priemones, kurių reikalaujama šiuo reglamentu siekiant apsaugoti duomenų subjekto teises ir laisves (saugojimo trukmės apribojimo principas); f)  tvarkomi tokiu būdu, kad taikant atitinkamas technines ar organizacines priemones būtų užtikrintas tinkamas asmens duomenų saugumas, įskaitant apsaugą nuo duomenų tvarkymo be leidimo arba neteisėto duomenų tvarkymo ir nuo netyčinio praradimo, sunaikinimo ar sugadinimo (vientisumo ir konfidencialumo principas) (5 straipsnio 1 dalis). Duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi 1 dalies, ir turi sugebėti įrodyti, kad jos laikomasi (atskaitomybės principas) (5 straipsnio 2 dalis).

10.7.                      Duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šių sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma: a)  duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais; b)  tvarkyti duomenis būtina siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis veiksmų duomenų subjekto prašymu prieš sudarant sutartį; c)  tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė; d)  tvarkyti duomenis būtina siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesus; e)  tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas; f)  tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas. Šios pastraipos f punktas netaikomas duomenų tvarkymui, kurį valdžios institucijos atlieka vykdydamos savo užduotis (6 straipsnio 1 dalis).

10.8.                      Kiekviena priežiūros institucija turi visus šiuos įgaliojimus imtis taisomųjų veiksmų: pareikšti papeikimus duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui, kai duomenų tvarkymo operacijomis buvo pažeistos šio reglamento nuostatos (58 straipsnio 2 dalies b punktas).

11.       Advokatūros įstatyme aktualiu ginčui laikotarpiu buvo nustatyta:

11.1.                      Advokatų teikiamos teisinės paslaugos – tai teisės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais, gynyba bei atstovavimas bylų procese, kai šie veiksmai atliekami už atlyginimą, išskyrus Advokatūros įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį (2 straipsnio 1 dalis).

11.2.                      Lietuvos advokatai yra nepriklausoma Lietuvos teisinės sistemos dalis (3 straipsnio 1 dalis).

11.3.                      Advokato teisę teikti teisines paslaugas gali riboti tik įstatymai (4 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti advokatą, kuris patartų, jam atstovautų ar gintų jo interesus (4 straipsnio 2 dalis).

11.4.                      Advokatų veiklos pagrindiniai principai: 1) advokato veiklos laisvė ir nepriklausomumas; <...>; 3) advokatų veiklos teisėtumas; <...>; 5) lojalumas klientui ir interesų konflikto vengimas; <...> (5 straipsnis).

11.5.                      Advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę: 1) gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų jų turimą ar tvarkomą ir teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis), dokumentus, jų nuorašus; advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu; advokatui, kuris nepagrindžia, kad prašoma informacija, duomenys, dokumentai ar jų nuorašai yra reikalingi teisinėms paslaugoms teikti, motyvuotai atsisakoma juos pateikti (44 straipsnio 1 punktas). Savarankiškai rinkti teisinėms paslaugoms teikti reikalingus duomenis, kuriuos advokatas gali gauti nesinaudodamas procesinėmis prievartos priemonėmis, t. y. gauti iš asmenų reikalingus dokumentus ar jų nuorašus, ar kitokią teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją; advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu; asmenys, pateikę advokatui reikalingus duomenis, turi teisę į būtinų tokios informacijos pateikimo sąnaudų kompensavimą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus (44 straipsnio 2 punktas).

11.6.                      Advokatui už Advokatūros įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų bei advokato veiklos pažeidimus gali būti keliama drausmės byla (52 straipsnio 1 dalis). Sprendimą iškelti drausmės bylą priima Lietuvos advokatūra arba teisingumo ministras (52 straipsnio 2 dalis). Advokatų drausmės bylas nagrinėja Advokatų garbės teismas (52 straipsnio 3 dalis).

11.7.                      Lietuvos advokatūros funkcija yra Advokatūros įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka kontroliuoti advokatų veiklą (57 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

12.       Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (redakcijoje, galiojusioje aktualiu ginčui laikotarpiu) 43(1) 2 dalyje buvo nustatyta, kad vykdymo proceso šalys ir suinteresuoti asmenys teisingumo ministro nustatyta tvarka turi teisę susipažinti su elektronine vykdomąja byla ir gauti joje esančių dokumentų kopijas; be to, įstatymų nustatyta tvarka asmenys turi teisę susipažinti su užbaigtomis vykdomosiomis bylomis; antstolio kontoroje sudaromos reikiamos techninės sąlygos šioms teisėms įgyvendinti; be to, turi būti sudaromos sąlygos susipažinti su elektroninėmis vykdomosiomis bylomis ir gauti jų kopijas nuotoliniu būdu.

13.       CPK nustatyta:

13.1.                      Visa išnagrinėtos civilinės bylos ir vykdomosios bylos medžiaga, išskyrus medžiagą tų bylų, kurios buvo išnagrinėtos uždarame teismo posėdyje, yra vieša ir su ja susipažinti gali ir byloje nedalyvavę asmenys. Jie turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka daryti bylos medžiagos kopijas ir išrašus. Tokią teisę šie asmenys įgyja, kai sprendimas ar teismo procesą užbaigianti nutartis įsiteisėja, o jeigu byla gali būti nagrinėjama kasacine tvarka, – ją išnagrinėjus kasacine tvarka arba pasibaigus apskundimo kasacine tvarka terminui. Su vykdomosios bylos medžiaga galima susipažinti, kai sprendimas yra įvykdytas (10 straipsnio 1 dalis).

13.2.                      Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (177 straipsnio 2 dalis).

13.3.                      Rašytiniai įrodymai gali būti pateikiami dalyvaujančių byloje asmenų arba CPK nustatyta tvarka išreikalaujami teismo (198 straipsnio 1 dalis).

13.4.                      Asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti: 1) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; 2) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; 3) aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti (199 straipsnio 1 dalis).

13.5.                      Teismas gali asmeniui, kuris prašo išreikalauti rašytinį įrodymą, duoti liudijimą apie teisę gauti tą įrodymą, kad jis būtų pateiktas teismui (199 straipsnio 4 dalis).

14.       Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo 2014-06-04 nutarimu Nr. 313 (Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo 2020-01-30 nutarimo Nr. 464 redakcija) patvirtintose asmens duomenų tvarkymo asociacijoje Lietuvos antstolių rūmuose taisyklėse (toliau ir – Taisyklės), nustatyta, kad Rūmai gali teikti tvarkomus asmens duomenis apibrėžtiems ir teisėtiems tikslams pasiekti tretiesiems asmenims, turintiems įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta teisę gauti asmens duomenis (19 punktas); asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis BDAR, ADTAĮ, Antstolių įstatymu, Rūmų įstatais bei kitais teisės aktais (26 punktas).

15.       VDAI parengtose 2022-06-08 Prašymų dėl asmens duomenų teikimo vertinimo gairėse (toliau ir – Gairės), kurios yra paskelbtos viešai, yra atskira dalis „Asmens duomenų teikimas advokatams“ remiamasi, be kita ko, LVAT 2016-05-16 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1217-662/2016; Gairėse nurodyta, kad:

15.1.                      Advokatai, teikdami prašymą gauti duomenis, turi nurodyti: 1) asmens duomenų tvarkymo tikslą (įskaitant trumpą faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas duomenų gavimas, aprašymą); 2) asmens duomenų gavimo teisinį pagrindą (Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 ar 2 dalis) ir bent viena iš asmens duomenų teisėto tvarkymo sąlygų, įtvirtintų BDAR 6 straipsnio 1 dalies a, b, c, f punktuose ir (arba) BDAR 9 straipsnio 2 dalies a, f punktuose; 3) prašomų pateikti asmens duomenų apimtį, t. y., kokie konkrečiai asmens duomenys yra būtini asmens duomenų tvarkymo tikslui pasiekti ir kuo grindžiamas jų teikimo šiuo tikslu būtinumas; 4) duomenis, įrodančius prašomų pateikti asmens duomenų ryšį su advokato teisinių paslaugų teikimu.

15.2.                      Advokatui pateikus tinkamą prašymą gauti asmens duomenis, kuris atitinka teisės aktuose ir teismų praktikoje keliamus reikalavimus, informacija jiems neturėtų būti nepagrįstai neteikiama.

Argumentai ir jų vertinimas

16.       Rūmai paaiškino, kad Advokatė Rūmams pateikė tris prašymus 2023-06-22, 2023-06-28 (iš esmės patikslintas 2023-06-22 prašymas) ir 2023-07-04. Teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlyga buvo aiški iš Advokatės pateiktų prašymų turinio bei prie jų pridėtos Nutarties civilinėje byloje, todėl Rūmai, kaip duomenų valdytojas, nenustatė pagrindo neteikti prašomos informacijos ir atitinkamai viena pažyma pateikė duomenis tiek toje apimtyje, kiek buvo numatyta teismo liudijime, tiek apimtimi, nurodyta Advokatės prašyme, t. y. su užbaigtomis vykdomosiomis bylomis. Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punktas suteikia teisę advokatui gauti teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis. Rūmai a priori negali riboti advokato teisės gauti duomenis, kuri kildinama iš Advokatūros įstatymo, kai pateikiamas motyvuotas prašymas. Šiuo atveju kyla klausimas kaip šie dokumentai, t. y. teismo liudijimas ir advokato prašymas, konkuruoja tarpusavyje, kai abiejuose dokumentuose prašomų pateikti duomenų apimtis skiriasi. Pažymėjo, kad 2023-07-04 prašyme Advokatė nurodė, kad duomenys būtini, siekiant vaiko išlaikymo byloje objektyviai nustatyti tėvų turtinę padėtį. Tai, jog Advokatė prašyme dėl duomenų gavimo expressis verbis nenurodė, kad prašymas teikiamas ir vadovaujantis Advokatūros įstatymo 44 straipsniu, kuris suteikia teisę advokatams teisinių paslaugų teikimui gauti asmens duomenis, nereiškia ir negali reikšti, jog Rūmai šios teisės normos nežino.

16.1.                      Dėl šių Rūmų argumentų teismas pažymi, kad, atsižvelgiant į BDAR 4 straipsnio 1 punkte pateiktą asmens duomenų sąvokos apibrėžimą, nekyla abejonių, jog Rūmai pateikė (atskleidė) Advokatei R. C. asmens duomenis – duomenis apie R. C. turėtus ir esamus kreditorinius įsipareigojimus vykdomosiose bylose. Nagrinėjamu atveju Rūmams atskleidžiant Advokatei R. C. asmens duomenis BDAR nuostatų turėjo būti laikomasi. Atsižvelgiant į BDAR 4 straipsnio 7 punkte įtvirtintą duomenų valdytojo sąvoką, darytina išvada, kad Rūmai kaip duomenų valdytojas pateikė Advokatei R. C. asmens duomenis. Iš bylos medžiagos matyti, kad VDAI Sprendime vertino tik tai, ar Rūmai, atskleisdami Advokatei R. C. asmens duomenis, laikėsi BDAR.

16.2.                      Kaip matyti iš bylos medžiagos, Rūmai VDAI buvo nurodę, kad Advokatė buvo pateikusi Rūmams vieną prašymą, t. y. 2023-07-04 prašymą pateikti R. C. asmens duomenis, tačiau tik teisme Rūmai paaiškino, kad Advokatė visgi buvo pateikusi Rūmams ne vieną, o tris prašymus (2023-06-22, 2023-06-28 ir 2023-07-04) pateikti R. C. asmens duomenis; šiuos Advokatės prašymus Rūmai pateikė teismui.

16.3.                      Vertinant Advokatės Rūmams pateiktus visus tris prašymus (2023-06-22, 2023-06-28 ir 2023-07-04), matyti, kad kiekviename vėlesniame prašyme, vadovaudamasi tais pačiais pagrindais, t. y. CPK 199 straipsnio 4 dalimi ir teismo 2023-06-08 nutartimi, Advokatė prašė Rūmų pateikti vis daugiau R. C. asmens duomenų (2023-06-22 prašymu prašė pateikti duomenis apie R. C. kreditorinius įsipareigojimus, vykdomus vykdomosiose bylose priverstinio išieškojimo tvarka; 2023-06-28 patikslintame prašyme prašė pateikti duomenis apie R. C. kreditorinius įsipareigojimus, turėtus nuo civilinės bylos nagrinėjimo pradžios, t. y. 2022-06-22, vykdomus vykdomosiose bylose priverstinio išieškojimo tvarka; 2023-07-04 prašyme prašė pateikti visus duomenis apie R. C. turėtus ir esamus kreditorinius įsipareigojimus vykdomosiose bylose.

16.4.                      Kaip matyti iš Rūmų 2023-07-04 rašto, kuriuo Advokatei buvo pateikti R. C. asmens duomenys, nors jame nurodyta, kad atsakoma į Advokatės 2023-06-22 prašymą, Rūmų 2023-07-04 raštu Advokatei buvo pateikti tokios apimtiems duomenys, kurių buvo prašoma Advokatės 2023-07-04 prašyme.

16.5.                      Pagal BDAR 4 straipsnio 2 punktą, asmens duomenų atskleidimas yra duomenų tvarkymas. Asmens duomenys turi būti tvarkomi, taigi ir atskleidžiami, teikiami, vadovaujantis BDAR 5, 6 straipsnio nuostatomis.

16.6.                      Kaip matyti iš bylos medžiagos, aptartos anksčiau šiame teismo sprendime, Advokatė pateikė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams 2023-06-05 prašymą civilinėje byloje Nr. e2-279-676/2023, kuriame, vadovaudamasi CPK 199 str. 4 d., prašė išduoti Advokatei A. P. teismo leidimą gauti duomenis apie R. C. kreditorinius įsipareigojimus, vykdomus priverstinio išieškojimo tvarka, bei turimas banko sąskaitas.

16.7.                      Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023-06-08 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-279-676-/2023, Advokatės 2023-06-05 prašymas buvo patenkintas iš dalies: prašymas išduoti teismo leidimą gauti duomenis apie R. C. turimas banko sąskaitas netenkintas, o prašymas dalyje dėl duomenų gavimo iš Rūmų apie R. C. kreditorinius įsipareigojimus, vykdomus priverstinio išieškojimo tvarka, tenkintinas. Teismas nutarė „Išduoti ieškovui G. D. teismo liudijimą gauti duomenis iš Antstolių rūmų apie atsakovės R. C. <...> kreditorinius įsipareigojimus, vykdomus priverstinio išieškojimo tvarka“.

16.8.                      Kaip matyti iš Advokatės Rūmams pateikto 2023-07-04 prašymo (ir ankstesnių Rūmams pateiktų prašymų), Advokatė 2023-07-04 prašyme (ir ankstesniuose prašymuose) rėmėsi CPK 199 str. 4 d. ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023-06-08 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-279-676/2023, tačiau paprašė pateikti ne tik minėtoje teismo nutartyje nurodytus R. C. asmens duomenis, t. y. duomenis apie R. C. kreditorinius įsipareigojimus, vykdomus priverstinio išieškojimo tvarka, bet ir visus duomenis apie R. C. turėtus kreditorinius įsipareigojimus vykdomosiose bylose (užbaigtas vykdomąsias bylas).

16.9.                      Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau ir – LVAT) praktikoje yra konstatuota, jog advokato teisė gauti atitinkamą informaciją yra kildinama iš įstatymo, reglamentuojančio jo profesinę veiklą, o ne iš atstovavimo teisinių santykių, apibrėžtų pavedimo ribomis (LVAT 2012-11-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2719/2012; 2018-08-22 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1509-520/2018); LVAT, įvertinęs Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkto nuostatas, yra nurodęs, kad prašyme pateikti asmens duomenis advokatas turi nurodyti asmens duomenų naudojimo tikslą, teikimo bei gavimo teisinį pagrindą ir prašomų pateikti asmens duomenų apimtį, be to, advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teikiamų paslaugų teikimu (žr., pvz., 2016-05-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1217-662/2016; 2018-08-22 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1509-520/2018).

16.10.                      Vertinant Advokatės Rūmams pateikto 2023-07-04 prašymo visą turinį, konstatuotina, kad jame buvo pagrįstas tik R. C. asmens duomenų rinkimas iš Antstolių rūmų apie R. C. kreditorinius įsipareigojimus, vykdomus priverstinio išieškojimo tvarka, tačiau nebuvo pagrįstas R. C. asmens duomenų rinkimas apie R. C. turėtus kreditorinius įsipareigojimus vykdomosiose bylose, nes Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023-06-08 nutartyje ieškovui G. D. nebuvo išduotas teismo liudijimas gauti duomenis iš Rūmų apie atsakovės R. C. turėtus kreditorinius įsipareigojimus vykdomosiose bylose, t. y. užbaigtas vykdomąsias bylas. Advokatės 2023-07-04 prašyme Rūmams nebuvo nurodytas teisinis pagrindas rinkti (gauti) iš Antstolių rūmų duomenis apie R. C. turėtus kreditorinius įsipareigojimus vykdomosiose bylose (užbaigtas vykdomąsias bylas), nebuvo nurodytas BDAR 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens duomenų teisėto tvarkymo sąlyga, tokių asmens duomenų rinkimo tikslas. Rūmų argumentas, kad Advokatė savo prašyme Rūmams nurodė, kad duomenys būtini siekiant vaiko išlaikymo byloje objektyviai nustatyti tėvų turtinę padėtį, atmestinas kaip nepagrįstas, nes turi būti vertinamas visas Advokatės prašymo (prašymų), pateikto Antstolių rūmams, turinys, o ne vienas iš konteksto paimtas sakinys ir jo pagrindu daromos išvados.

16.11.                      Dėl Rūmų argumento, kad šiuo atveju kyla klausimas, kaip du dokumentai, t. y. teismo liudijimas ir advokato prašymas, konkuruoja tarpusavyje, kai abiejuose dokumentuose prašomų pateikti duomenų apimtis skiriasi, teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje konkurencijos tarp šių dokumentų nėra, nes Advokatės prašyme Rūmams yra remiamasi ir kaip pagrindas gauti duomenis iš Rūmų nurodoma tik teismo išduotas liudijimas (Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023-06-08 nutartis) ir CPK 199 str. 4 d. Teismo išduotas liudijimas ir CPK 199 str. 4 d. pagrindė Advokatės teisę gauti iš Rūmų duomenis apie R. C. kreditorinius įsipareigojimus vykdomus priverstinio išieškojimo tvarka. Ginčas dėl to byloje nekyla. Tačiau teismo liudijimas ir CPK 199 str. 4 d. nepagrindė Advokatės teisės gauti duomenis iš Rūmų apie R. C. užbaigtas vykdomąsias bylas.

16.12.                      Dėl Rūmų argumento, kad tai, jog Advokatė prašyme dėl duomenų gavimo expressis verbis nenurodė, kad prašymas teikiamas ir vadovaujantis Advokatūros įstatymo 44 straipsniu, kuris suteikia teisę advokatams teisinių paslaugų teikimui gauti asmens duomenis, nereiškia ir negali reikšti, jog Rūmai šios teisės normos nežino, teismas pritaria R. C. argumentui, kad nei BDAR, nei kiti teisės aktai nenumato, jog duomenų valdytojas, gavęs pras?ymą dėl asmens duomenų pateikimo, turi teisę pats primesti (papildyti) pras?omų pateikti duomenų teisinį pagrindą, jį interpretuoti, ar vadovautis savo z?inojimu, kad pras?ymą pateikęs subjektas vienu ar kitu teisiniu pagrindu turi teisę kreiptis dėl asmens duomenų gavimo nors to pagrindo nenurodė. Iš anksčiau šiame teismo sprendime aptarto teisinio reguliavimo, įtvirtinto BDAR 5 ir 6 straipsniuose, vertinant jį kartu su Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 ir 2 punktų nuostatomis, Taisyklėse, LVAT 2016-05-16 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1217-662/2016 ir 2018-08-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1509-520/2018 suformuotos praktikos, Gairių nuostatų matyti, kad advokatas, prašantis pateikti asmens duomenis, turi prašyme aiškiai nurodyti asmens duomenų tvarkymo tikslą, asmens duomenų gavimo teisinį pagrindą, asmens duomenų teisėto tvarkymo sąlygą; o ne duomenų valdytojas yra įpareigotas ar turi teisę spėti ar nustatyti, kokiu gi tikslu advokatas prašo pateikti asmens duomenis, koks tokio duomenų gavimo teisinis pagrindas, teisėto tvarkymo sąlyga.

16.13.                      Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, VDAI Sprendimo dalyje pagrįstai konstatavo, kad Rūmai R. C. skundžiamus duomenis (duomenis apie turėtus kreditorinius įsipareigojimus vykdomosiose bylose (užbaigtose vykdomosiose bylose) Advokatei atskleidė pažeisdami BDAR 5 straipsnio 1 dalies a ir c punktuose įtvirtintus teisėtumo bei duomenų kieko mažinimo principus.

16.14.                      Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 ir 2 punktuose įtvirtintas teisinis reguliavimas negali būti suprantamas kaip reiškiantis, kad Rūmai advokatams gali teikti asmens duomenis nesilaikydami BDAR, kad advokatas savo prašyme prašydamas pateikti asmens duomenis neturi nurodyti asmens duomenų gavimo teisinio pagrindo, tikslo, BDAR 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens duomenų teisėto tvarkymo sąlygos. Šiame kontekste pažymėtina, kad, be kita ko, pareiškėjos (advokatės) 2023-07-04 prašyme Advokatūros įstatymo 44 straipsniu nebuvo remiamasi.

17.       Dėl Rūmų argumentų, susijusių su Antstolių rūmų įstatymo 43(1) straipsnio 2 dalimi, CPK 10 straipsnio 1 dalimi teismas atskirai nepasisakys, nes jame įtvirtintos nuostatos, susijusios su teise susipažinti su užbaigtomis vykdomosiomis bylomis, jų medžiaga, o nagrinėjamoje byloje ginčas susijęs ne su susipažinimu su vykdomosiomis bylomis, jų medžiaga, o dėl Rūmų turimos informacijos apie vykdomas ir užbaigtas vykdomąsias bylas teikimo Advokatei.

18.       Rūmai paaiškino, kad VDAI vilkino skundo nagrinėjimo procesą ir neišsamiai, nevisapusiškai, tendencingai tyrė gautą informaciją. VDAI be jokių objektyvių priežasčių viršijo maksimalią skundo nagrinėjimo trukmę, nurodytą ADTAĮ 30 straipsnio 2 dalyje – 6 mėnesių terminą. VDAI Sprendime rėmėsi išimtinai suinteresuoto asmens R. C. nurodyta informacija.

18.1.                      Dėl šių Rūmų argumentų teismas pažymi, kad, vertinant šiame teismo sprendime aptartą bylos medžiagą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad VDAI Sprendime rėmėsi išimtinai tik R. C. nurodyta informacija.

18.2.                      Dėl Rūmų argumento dėl to, kad VDAI viršijo ADTAĮ nustatytą maksimalų terminą R. C. skundui, pažymėtina, kad ADTAĮ 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendras skundo ar jo dalies nagrinėjimo terminas negali būti ilgesnis negu 6 mėnesiai nuo skundo gavimo VDAI dienos. Bylos duomenimis, R. C. skundas VDAI gautas 2023-08-03, Sprendimas dėl jo priimtas 2024-02-21, t. y. praėjus šiek tiek daugiau nei 6 mėnesiams. Teismo vertinimu, tai neturėjo esminės reikšmės skundžiamo Sprendimo pagrįstumui ir tai negali būti pagrindas naikinti Sprendimo dalį. Šiame kontekste pažymėtina, kad LVAT praktikoje yra konstatuota, jog viešojo administravimo subjektui įstatyme nustatytas terminas, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui; įstatyme nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, t. y. tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą (LVAT 2018-05-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-602/2018).

19.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Advokatė paaiškino, kad, priimant Sprendimą, jau buvo išspręstas Advokatės drausminės atsakomybės klausimas, t. y. 2023-07-15 Advokatų tarybos sprendimu nutarta nekelti drausmės bylos Advokatei.

19.1.                      Dėl šių Advokatės argumentų teismas pažymi, kad ir VDAI ir Advokatų tarybos kompetencija yra aiškiai apibrėžta ir atskirta teisės aktuose: VDAI – ADTAĮ, BDAR, Advokatų tarybos, Advokatų garbės teismo – Advokatūros įstatymo. VDAI Sprendimu nesprendė pareiškėjos drausminės atsakomybės klausimo, o vertino, ar pareiškėja asmens duomenis tvarkė vadovaudamasi BDAR. VDAI advokatams drausmės bylų nekelia ir jų nenagrinėja. Kaip matyti iš anksčiau aptarto Advokatūros įstatymo 52 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, advokatui drausmės bylą už Advokatūros įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų bei advokato veiklos pažeidimus drausmės bylą gali iškelti Lietuvos advokatūra arba teisingumo ministras, o advokatų drausmės bylas nagrinėja Advokatų garbės teismas.

20.       Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas vertina, kad Sprendimo dalis yra pagrįsta, nėra pagrindo jos naikinti remiantis Rūmų ar kitais argumentais, todėl Rūmų skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Teismo vertinimu, VDAI pagrįstai vadovavosi ADTAĮ 31 straipsnio 2 dalies 1 punktu, BDAR 58 straipsnio 2 dalies b punktu ir pareiškė Rūmams papeikimą, t. y. skyrė ne drausminę nuobaudą, o ėmėsi taisomųjų veiksmų pagal BDAR 58 straipsnio 2 dalies b punktą.

21.       Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22.       Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau ir – ABTĮ) nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (40 straipsnio 1 dalis). Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (40 straipsnio 3 dalis); proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (40 straipsnio 5 dalis).

23.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Vadovaujantis Rekomendacijų 7 punktu, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

24.       Rūmai prašo priteisti iš VDAI Rūmų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi Rūmų skundas yra atmestas, nėra pagrindo priteisti Rūmams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

25.       Trečiasis suinteresuotas asmuo R. C. prašo priteisti iš Rūmų jos patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1180 Eur už advokatės D. D. R. C. suteiktas teisines paslaugas nagrinėjamoje administracinėje byloje.

25.1.                      Byloje yra tarp R. C. ir advokatės D. D. 2024-04-17 atstovavimo sutartis, pagal kurią advokatei D. D. pavedama atstovauti R. C. interesus visuose Lietuvos Respublikos teismuose.

25.2.                      2024-11-22 prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodyta, kad 980 Eur išlaidas sudaro: 1) teisinė konsultacija dėl Rūmų pareikšto skundo dėl VDAI priimto sprendimo panaikinimo (80 Eur); 2) 2024-04-24 atsiliepimo į Rūmų skundą parengimas (720 Eur); 3)  pasirengimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas 2024-11-25 teismo posėdyje (180 Eur). 2024-12-09 atsiliepime į Rūmų 2024-12-02 rašytinius paaiškinimus nurodyta, kad R. C. už 2024-12-09 atsiliepimo į Rūmų 2024-12-02 rašytinius paaiškinimus parengimą patyrė 380 Eur išlaidų už teisinę pagalbą; remiantis tuo, kad, esant šalių sutikimui, teismas nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, R. C. apmokėtos išlaidos 180 Eur už atstovavimą teismo posėdyje, kuris neįvyko, užskaitytinos už atsiliepimo į rašytinius paaiškinimus praengimą, todėl papildomai teikiamas 200 Eur mokėjimas už likusią dalį suteiktų paslaugų dėl atsiliepimo į rašytinius paaiškinimus parengimą.

25.3.                      Į bylą pateiktos šios sąskaitos už nagrinėjamoje administracinėje byloje suteiktas teisines paslaugas, išrašytos advokatės D. D. trečiajam suinteresuotam asmeniui R. C.: 1) 2024-05-03 sąskaita už teisines paslaugas Nr. DD-664 600 Eur sumai; 2) 2024-07-10 sąskaita už teisines paslaugas Nr. DD-688 200 Eur; 3) 2024-11-11 sąskaita už teisines paslaugas Nr. DD-713 180 Eur sumai; 4) 2024-12-05 sąskaita už teisines paslaugas Nr. DD-721 200 Eur sumai.

25.4.                      Į bylą pateikti šie mokėjimo nurodymai, kuriuose nurodyta, kad N. C. pervedė advokatei D. D.: 1) 2024-05-28 mokėjimo nurodymu 400 Eur pagal sąskaitą Nr. DD-664; 2) 2024-05-16 mokėjimo nurodymu 200 Eur pagal sąskaitą Nr. DD-664; 3) 2024-07-15 mokėjimo nurodymu 200 Eur pagal sąskaitą Nr. DD-688; 4) 2024-11-18 mokėjimo nurodymu 180 Eur pagal sąskaitą Nr. DD-713; 5) 2024-12-05 mokėjimo nurodymu 200 Eur pagal sąskaitą Nr. DD-721.

25.5.                      Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad trečiojo suinteresuoto asmens R. C. prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių ir tai, kad teismo sprendimu Rūmų skundas atmestas, priteisia R. C. iš Rūmų 1180 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, 134 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos asociacijos Lietuvos antstolių rūmų skundą atmesti.

Trečiojo suinteresuoto asmens R. C. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patenkinti. Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui R. C. (gim. (duomenys neskelbtini)) iš pareiškėjos asociacijos Lietuvos antstolių rūmai (kodas 126198978) 1180 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos            Eglė Mauricė

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                           Rūta Miliuvienė

Indrė Pukanasytė-Biekšė