VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Margaritos Stambrauskaitės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Z. D. B.,        H. L., M. U. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjos M. U., H. L., Z. D. B. teismui pateikė skundą, prašydamos: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2018-06-29 sprendimą Nr. 1SS-1295-(7.5); 2) įpareigoti NŽT išsamiai ir pagrindžiant teisės aktų nuostatomis išnagrinėti pareiškėjų 2018-06-04 prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į P. V.-G. ir J. G. iki nacionalizacijos valdytas žemes (duomenys neskelbtini) (b. l. 1–3).

Paaiškino, kad pareiškėjos kreipėsi su prašymu į NŽT, prašydamos atkurti nuosavybės teises natūra į buvusių žemės savininkų P. V.-G. ir J. G. iki nacionalizacijos valdytas žemes (duomenys neskelbtini). NŽT ginčijamame 2018-06-29 sprendime nurodė, kad esant nenuginčytai valstybinės žemės nuomos 2003-01-07 sutarčiai (jos daliai), nuosavybės teisių atkūrimo procesas pretendentams į buvusio žemės savininko J. G. valdytą žemę (jos dalį), kuri patenka į UAB „Vlasava“ išnuomotą 3,0376 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), negali būti vykdomas. 

Pareiškėjų teigimu, ginčijamas sprendimas priimtas nesiremiant objektyviais duomenimis ar teisės aktų normomis, o atsisakymas atkurti nuosavybės teises yra be motyvų. Palangos miesto apylinkės teismas 2017-11-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1380-588/2017 nurodė, kad be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, kai į šią žemę atkuriamos nuosavybės teisės nepriklausomai nuo priimto teismo sprendimo ir kad ši sutartis neturės jokios įtakos pretendentams atkurti nuosavybės teises į valstybinį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų turimomis žiniomis, žemės sklypo dalis, patenkanti į UAB „Vlasava“ išnuomotą 3,0376 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo išnuomota ne aukciono būdu. Atkreipė dėmesį, kad visiškai nepasisakyta dėl P. V.-G. valdytos žemės, nors pareiškėjų teigimu, nėra tokių duomenų, kad P. V.-G. ir J. G. žemės sklypą valdė atskirai.

Teismo posėdyje pareiškėjos nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsakovė NŽT atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 17–20).

Paaiškino, kad Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovės UAB „Vlasava“ apeliacinį skundą, 2018-05-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A- 639-513/2018 panaikino Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018-01-10 sprendimą ir priėmė naują sprendimą – patenkino UAB „Vlasava“ ieškinį ir pripažino neteisėtu vienašalį sutarties dalies nutraukimą, panaikino Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus vedėjo 2017-09-28 įsakymą dėl valstybinės žemės nuomos 2003-01-07 sutarties Nr. N25/2003-1, pakeistos 2016-05-03 susitarimu Nr. 16SŽN-38-( 14.16.55.), nutraukimo dalyje nenaudojamo nuomojamo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Todėl, vadovaujantis įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2018-05-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-639-513/2018, Nacionalinė žemės tarnyba, esant nenuginčytai valstybinės žemės nuomos 2003-01-07 sutarčiai (jos daliai), nuosavybės teisių atkūrimo procesas į pareiškėjams tiek į buvusio žemės savininko J. G. tenkančią dalį tiek į P. V.-G. tenkančią dalį natūra, kuri patenka į UAB „Vlasava“ išnuomotą 3,0376 ha teritoriją, t. y. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), negali būti vykdomas. Pagal VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenis, prie UAB „Vlasava“ nuosavybės teise valdomų pastatų, žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdo Lietuvos Respublika. Žemės sklypą, pagal 2003-01-07 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. N25/2003-1 ir 2016-05-03 susitarimą pakeisti sutartį Nr. 16SŽN-38-(14.16.55.) nuomos pagrindais valdo UAB „Vlasava“. Atkreipė dėmesį, kad dėl pareiškėjai M. U. nustatyto juridinę reikšmę turinčio fakto, kad J. G., sudaręs santuoką su P. V., įsivaikino jos vaikus - dukrą P. V. (L.), ir sūnų I. V., ir atnaujino terminą M. U. teismo sprendimui pateikti NŽT, šiuo metu yra atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. eA2-3106-549/2018, pagal UAB „Vlasava“ pareiškimą. Todėl nepasibaigus teisminiams ginčams ir nenuginčijus Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus vedėjo 2017-09-28 įsakymo, nuosavybės teisių atkūrimas į buvusio žemės savininko J. G. tenkančią dalį natūra, kuri patenka į UAB „Vlasava“ išnuomotą 3,0376 ha teritoriją, t. y. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), negali būti vykdomas.

Teismo posėdyje NŽT atstovai nedalyvavo.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Byloje yra kilęs ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo, kuriuo atsisakyta pradėti vykdyti ginčo žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimo procesą, teisėtumo bei pagrįstumo, taip pat pagrindo įpareigoti NŽT išsamiai ir pagrindžiant teisės aktų nuostatomis išnagrinėti pareiškėjų             2018-06-04 prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į nurodytų asmenų valdytas žemes (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjos reikalauja pradėti nuosavybės teisių atkūrimo procesą į UAB „Vlasava“ išnuomoto 3,0376 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį. Atsakovė savo nesutikimą su skundu grindžia tuo, kad teisiniai ginčai dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nėra pasibaigę, todėl nuosavybės teisių atkūrimo procesas pareiškėjų atžvilgiu negali būti pradedamas.  

Ginčo santykiams taikytinos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos numato, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995-06-01 buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos: grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei. Remiantis šiuo teisiniu reguliavimu, reikšminga aplinkybė šiam ginčui yra ta, ar žemės sklypas, į kurį pretenduoja pareiškėjai, yra laisvas ir ar jis nėra priskirtas valstybės išperkamai žemei.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad valstybė išperka žemę, kuri iki 1995-06-01 buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų.

Žemės įstatymo 6 straipsnio 11 punkte įtvirtinta, kad be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, kai į šią žemę atkuriamos nuosavybės teisės, išskyrus įstatymų, reglamentuojančių piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, nustatytus atvejus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-02-05 nutartyje Nr. A-150-146/2015 byloje konstatavo, kad valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis nėra kliūtis priimti sprendimą pagal Atkūrimo įstatymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, jei yra nustatoma, kad savininkui iki 1940 m. nacionalizacijos priklausiusi žemė, kuri įsigaliojus įstatymui, numatančiam nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, buvo išnuomota pagal valstybinės žemės nuomos sutartį, yra laisva (neužstatyta). 

Remiantis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatyta, kad pareiškėjos 2018-06-04 raštu kreipėsi į NŽT, prašydamos pradėti nuosavybės teisių atkūrimo procesą ir inicijuoti nuomos sutarties (jos dalies) su UAB „Vlasava“ nutraukimą, remiantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 11 dalimi (b. l. 6). NŽT ginčijamu 2018-06-29 raštu nurodė pareiškėjoms, kad esant nenuginčytai valstybinės žemės nuomos 2003-01-07 sutarčiai (jos daliai), nuosavybės teisių atkūrimo procesas, pretendentams į buvusio savininko J. G. valdytą žemę, kuri patenka į UAB „Vlasava“ išnuomotą 3,0376 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), negali būti vykdomas.

Byloje esanti rašytinė medžiaga patvirtina, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2003-01-07 pasirašė valstybinės žemės nuomos sutartį su UAB „Vlasava“, kurios pagrindu UAB „Vlasava“ išnuomotas 3,0376 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (kadastro  Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 23–24). 2016-05-03 susitarimu Nr. 16SŽN-38-(14.16.55) pakeista valstybinės žemės nuomos 2003-01-07 sutartis (b. l. 31–34). Taigi žemė, dėl kurios pareiškėjai prašo pradėti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, patenka į UAB „Vlasava“ išnuomotą 3,0376 ha valstybinės žemės sklypą, kuris yra valdomas trečiojo suinteresuoto asmens, t. y. UAB „Vlasava“. Sudaryta 2003-01-07 valstybinės žemės nuomos sutartis ir 2016-05-03 papildomas susitarimas yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, jame nurodytas Nuomos sutarties galiojimo terminas nuo 2003-01-07 iki 2102-01-07 (b. l. 37). Pagal Nekilnojamo turto registro duomenis 3,0376 ha nuomojamame valstybinės žemės sklype yra trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Vlasava“ nuosavybės teise priklausantys pastatai (b. l. 35–39). Nurodytų aplinkybių kontekste, teismas daro išvadą, kad išnuomotas 3,0376 ha valstybinės žemės sklypas yra skirtas UAB „Vlasava“ pastatytiems statiniams eksploatuoti, šis sklypas nėra laisvas. Todėl siekiant atkurti nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą, sudaryta 2003-01-07 valstybinės žemės nuomos sutartis ir 2016-05-03 papildomas susitarimas pirmiausiai turi būti nuginčyti, nes, kaip minėta, į visą sklypo plotą, nurodytą nuomos sutartyje, negali būti atkuriamos nuosavybės teisės, perduodant žemės sklypą buvusioje iki nacionalizacijos vietoje, remiantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog ginčo žemės sklype taip pat ir yra neužstatytų žemės plotų, faktinės situacijos nekeičia, nes UAB „Vlasava“ valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties galiojimo metu turi teisę naudoti visą žemės sklypą pagal jo paskirtį.

Pažymėtina, kad NŽT 2017-09-28 įsakymu Nr. 16VĮ-282-(14.16.2) vienašališkai nutraukė valstybinės žemės nuomos 2003-01-07 sutartį, pakeistą 2016-05-03 susitarimu, žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), sudarytą su UAB „Vlasava“, dalyje 0,62 ha nenaudojamo nuomojamo žemės sklypo, įvertinus reikalingą naudojamą plotą ik Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems statiniams eksploatuoti (b. l. 28). Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenis taip pat nustatyta, kad Plungės apylinkės teismas 2018-01-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-191-588/2018 ieškovės UAB „Vlasava“ ieškinį, kuriuo ji prašė vienašalį sutarties dalies nutraukimą pripažinti neteisėtu, atmetė kaip nepagrįstą. Tačiau Klaipėdos apygardos teismas                 2018-05-30 sprendimu Nr. e2A-639-513/2018 Plungės apylinkės teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – patenkino UAB „Vlasava“ ieškinį dėl vienašalio sutarties dalies nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Teismas pastebi, kad NŽT dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018-05-30 sprendimo panaikinimo pateikė kasacinį skundą, kuris priimtas Lietuvos Aukščiausio Teismo 2018-09-11 nutartimi (bylos Nr. e3K-3-7-915/2019). Iš šių aplinkybių matyti, kad valstybinės žemės sklypo dalies nuomos sutarties nutraukimo klausimas dar nėra išspręstas, tik Lietuvos Aukščiausiam Teismui priėmus galutinį ir neskundžiamą sprendimą dėl vienašališko dalies valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo paaiškės ar sutartis dalyje dėl 0,62 ha nuomojamo žemės sklypo nutraukta teisėtai.

Teismas pažymi, kad pozicija dėl nuomos sutarties nuginčijimo tam, kad po to galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra patvirtinama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-09-13 sprendimu administracinėje byloje Nr. A-4084-261/2016, kurioje, teismas padarė išvadą, kad siekiant atkurti nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą, kuris užstatytas kitam asmeniui priklausančiais pastatais, stovinčiais ant tam asmeniui išnuomoto valstybinio žemės sklypo, pirmiausiai turi būti nuginčyta nuomos sutartis. Lietuvos Aukščiausias Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad klausimas dėl žemės grąžinimo savininkams natūra turi būti sprendžiamas prieš tai išsprendus šio sklypo nuomos sutarties nutraukimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-611/2006). Todėl ir nagrinėjamu atveju nesant išspręsto klausimo dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties dalies nuginčijimo, nėra galimybės pradėti nuosavybės teisių atkūrimo procesą dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra, nes neaišku kokia dalimi pareiškėjai tokia teise galės pasinaudoti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjų ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018-06-29 sprendimas Nr. 1SS-1295-(7.5) yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas įvertinus faktines bylos aplinkybes bei aktualias teisės aktų nuostatas, todėl naikinti šio sprendimo teismas neturi pagrindo. Kadangi ginčijamame sprendime išdėstyta atsakovo pozicija laikytina pagrįsta, išvestinis pareiškėjos skundo reikalavimas įpareigoti NŽT išsamiai ir pagrindžiant teisės aktų nuostatomis išnagrinėti pareiškėjų 2018-06-04 prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į P. V.-G. ir J. G. iki nacionalizacijos valdytas žemes (duomenys neskelbtini), taip pat netenkintinas. Todėl pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ė:

Pareiškėjų  Z. D. B., H. L., M. U. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.