Civilinė byla Nr. e2A-843-934/2022
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00106-2021-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.1.; 2.6.2.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gruodžio 6 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Dalios Kačinskienės ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės mažosios bendrijos „Erlonesos statyba“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Gabrielita“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Erlonesos statyba“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Gabrielita“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei MB „Erlonesos statyba“ (toliau – ir atsakovė), kurį patikslinusi prašė ieškovės naudai iš atsakovės priteisti 33 214,50 Eur skolą, 16 942,75 Eur be PVM delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:
1.1. 2020 m. lapkričio 18 d. ieškovė ir atsakovė sudarė nuomos sutartį (toliau – ir sutartis), pagal kurią ieškovė perdavė atsakovei laikinai naudotis patalpomis, esančiomis adresu (duomenys neskelbtini), vienerių metų terminui, t. y. nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 1 d., nustatydamos, kad vieno mėnesio nuomos mokestis sudarys 6 100,00 Eur be PVM;
1.2. Atsakovė nemokėjo nuomos mokesčio ir sutartyje numatytų delspinigių, o patalpomis naudojosi atsakovės darbuotojai, naudojo elektros energiją, vandenį. Ieškovė, negaudama nuomos pinigų, už šiuos patarnavimus turėjo mokėti iš savo įmonės lėšų;
1.3. Ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai ir laiku, tačiau atsakovė savo įsipareigojimų iki šiol neįvykdo ir elgiasi nesąžiningai. Atsakovė vengia sumokėti susidariusias skolas pagal sutartį, dėl to yra patiriami nuostoliai. Ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovę dėl geranoriško skolos apmokėjimo, siūlė įvairius atsiskaitymo variantus, mokėjimo išdėstymą, tačiau iš atsakovės nebuvo sulaukta jokių mokėjimų, atsakovė kategoriškai atsisakė vykdyti prievolę atsiskaityti;
1.4. PVM mokėtojos ieškovės teikiama negyvenamųjų patalpų nuomos paslauga yra PVM objektas. Sutarties šalys sutarė, jog atsakovė įsipareigoja už visą nuomojamų patalpų plotą mokėti ieškovei 6 100,00 Eur, iš viso vieno mėnesio nuomos suma yra 7 381,00 Eur. Ieškovė už visas išrašytas sąskaitas yra sumokėjusi PVM mokestį;
1.5. 2021 m. kovo 9 d. atsakovė el. paštu informavo ieškovę, kad nutraukia nuomos sutartį ir nurodė, kad nuo 2021 m. vasario 24 d. į patalpas neįleidžiami nuomininko darbuotojai. 2021 m. kovo 22 d. ieškovė siuntė pretenziją dėl įsiskolinimo už nuomą padengimo, tačiau į laiškus negauta atsakymų. 2021 m. kovo 17 d. ieškovės nuomojamose patalpose antstolės buvo konstatuotos faktinės aplinkybės, kad patalpų lauko durys neužrakintos, patekus į patalpas per jas vaikšto žmonės, dega šviesos, vyrai gyvena nuo 2020 m. lapkričio mėn. Šios faktinės aplinkybės paneigia atsakovės 2021 m. kovo 9 d. rašte dėl nuomos sutarties nutraukimo nurodytą pagrindą, kad nuo 2021 m. vasario 24 d. ieškovė neįleidžia nuomininko į nuomojamas patalpas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. gegužės 2 d. nusprendė ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės ieškovei 33 214,50 Eur (su PVM) skolą, 16 942,75 Eur (be PVM) delspinigius, 6 proc. dydžio palūkanas už visą priteistą sumą (50 157,25 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 764,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, ir nutraukti civilinę bylą dalyje dėl kitos pradiniu ieškiniu reikalautos skolos ir delspinigių dalies priteisimo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
2.1. Tarp šalių susiklostė negyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai, turintys mišrios nuomos, t. y. negyvenamųjų administracinės paskirties patalpų pritaikytų apgyvendinimui nuomos, taip pat izoliuotų gyvenamųjų patalpų, skirtų nuomininko darbuotojų apgyvendinimui, nuomos ir paslaugų sandorio elementų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.477, 6.716 straipsniai, CK 6.578 straipsnio 5 dalis);
2.2. Atsakovė neįrodė susitarimo sumažinti sutartyje numatytą nuomos mokestį iki 3 000,00 Eur per mėnesį. Dviejų sąskaitų išrašymas už 2020 m. gruodžio mėn. nuomos mokestį neįrodo šalių susitarimo pakeisti sutarties sąlygas. Byloje nėra paneigtos ieškovės įrodinėjamos aplinkybės dėl nuomos mokesčio (skolos) dydžio ir sąskaitų faktūrų apmokėjimo tvarkos;
2.3. Atsakovė nemokėjo nuomos mokesčio ir sutartyje numatytų delspinigių, o patalpomis naudojosi atsakovės darbuotojai, naudojo elektros energiją, vandenį. Atsakovė patalpomis pradėjo naudotis nuo 2020 m. gruodžio 1 d. Už 2020 m. gruodžio mėn. nuomos mokestį buvo išrašytos 2 sąskaitos faktūros. Abiejų išrašytų sąskaitų faktūrų bendra suma be PVM sudarė šalių sutartą vieno mėnesio nuomos mokestį – 6 100,00 Eur (2 479,33 + 3 620,67). Šios sąskaitos buvo įteiktos atsakovės atstovui, tačiau atsakovė neatsiskaitė tinkamai ir laiku;
2.4. Atsakovės skolą ieškovei sudaro už 2020 m. gruodžio mėn. – 7 381,00 Eur (su PVM) pagal 2021 m. sausio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 497 ir 2021 m. sausio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 502, už 2021 m. sausio mėn. – 7 381,00 Eur (su PVM) pagal 2021 m. vasario 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 503, už 2021 m. vasario mėn. – 7 381,00 Eur (su PVM) pagal 2021 m. kovo 4 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 505, už 2021 m. kovo mėn. – 7 381,00 Eur (su PVM) pagal 2021 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 514, už 2021 m. balandžio mėn. 15 dienų – 3 690,50 Eur (su PVM) pagal 2021 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 519. Iš viso – 33 214,50 Eur su PVM (7 381,00 + 7 381,00 + 7 381,00 + 7 381,00 + 3 690,50);
2.5. Abi šalys yra PVM mokėtojos ir privalo vadovautis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 14 straipsnio 1 dalimi, 1 straipsnio 3 dalimi, 79 straipsnio 1, 2 dalimis, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. balandžio 21 d. įsakymo Nr. VA-55 „Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų tvarkymo taisyklės“ 18 punktu. Ieškovė šių reikalavimų laikėsi ir kas mėnesį ne tik išrašė PVM sąskaitas faktūras už teikiamas paslaugas, bet jas registravo registruose bei šiuos duomenis pateikė mokesčių administratoriui;
2.6. Šalys yra verslininkai. Sutartis yra komercinio pobūdžio. Dėl įvesto karantino buvo patirti nuostoliai, nes patalpos tapo nebereikalingos neatvykus darbuotojams. Atsakovė nėra padengusi net dalies skolos, su kuria iš esmės sutiko ginčo pradžioje. Visos šios aplinkybės lemia, kad reikšmingai mažinti delspinigių nėra pagrindo, nes iš esmės būtų paneigta šalių valia dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Atsižvelgiant į teismų praktiką bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais apskaičiuoti delspinigiai (33 885,50 Eur be PVM) mažintini 50 proc. – iki 16 942,75 Eur be PVM.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies ir iš atsakovės ieškovei priteisti 9 870,97 Eur skolą už suteiktas apgyvendinimo paslaugas, o kitoje dalyje ieškinį atmesti ir priteisti visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:
3.1. Nėra aišku, kodėl teismas laikė, kad sutartis laikytina negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi, turinčia kitų sandorio elementų, o ne atlygintinų paslaugų teikimo sutartimi. Teismas priimtame sprendime nepaneigė atsakovės pirmosios instancijos teismo metu teiktų argumentų, kad sutartis kvalifikuotina kaip atlygintinų paslaugų sutartis. Teismas klaidingai kvalifikavo tarp šalių buvusius sutartinius santykius. Tarp šalių nebuvo jokio susitarimo nuomoti sutartyje įvardijamas komercines patalpas (negyvenamąsias patalpas), o priešingai, buvo susitarimas, kad ieškovės valdomose patalpose už atlygį bus apgyvendinti atsakovės darbuotojai;
3.2. Priėmimo–perdavimo akto ar kitų duomenų, kuriuose būtų identifikuojamas ieškovės tariamai perduodamas atsakovei patalpų plotas, byloje nėra. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė buvo perdavusi ieškovės nurodomas patalpas (pirmame patalpų aukšte esančius 4 kambarius). Būtent ieškovė turėjo įrodyti, kad ji perdavė atsakovei tariamas 72 kv. m. ploto patalpas (4 kambarius);
3.3. Teismas neatsižvelgė, kad ieškovei teikiant apgyvendinimo paslaugą į paslaugos kainą įėjo ir sumos už sunaudotus komunalinius patarnavimus. Tuo tarpu praktikoje laikoma, kad sudarant nuomos sutartį mokesčiai už sunaudotus komunalinius patarnavimus į nuomos kainą nėra įskaičiuojami ir jie mokami atskirai. Atsakovė ieškovei už sunaudotą elektros energiją, vandenį atskirai neatsiskaitydavo, visi mokesčiai buvo įskaityti į sutartą apgyvendinimo kainą. Taigi, ši aplinkybė parodo, kad šalis siejo apgyvendinimo paslaugų teikimo, o ne nuomos santykiai;
3.4. Ieškovė atsakovės darbuotojams suteikdavo patalynę ir jos užvalkalus, leisdavo naudotis skalbykla, naudotis virtuvės patalpomis. Tai taip pat patvirtina, kad tarp šalių realiai buvo susitarta dėl apgyvendinimo paslaugų atsakovės darbuotojams teikimo;
3.5. Į apgyvendinimo paslaugų kainą buvo įskaičiuoti visi turimi mokėti mokesčiai, įskaitant ir pridėtinės vertės mokestį (PVM). Šiuo atveju pati ieškovė yra atsakinga už PVM mokesčio sumokėjimą ir jokios teisės PVM mokesčio reikalauti iš atsakovės neturi;
3.6. Po sutarties sudarymo atsakovė su ieškove sutarė sumažinti sutartyje numatytą apgyvendinimo paslaugų mokestį iki 3 000,00 Eur per mėnesį, o tai reiškia, kad atsakovė ieškovei už darbuotojų apgyvendinimą yra skolinga tik po 3 000,00 Eur sumą už vieną mėnesį. Papildomas žodinis susitarimas dėl mėnesio kainos iki 3 000,00 Eur sumažinimo raštu nebuvo įtvirtintas, nes tuo metu šalis siejo geri ir pasitikėjimu paremti santykiai;
3.7. 2021 m. sausio mėn. ieškovė išrašydama atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. 497 laikė, kad sutarta vieno mėnesio paslaugų kaina yra 3 000,00 Eur, ir tik 2021 m. vasario mėn. tarp šalių prasidėjus nesutarimams ieškovė, nebesilaikydama žodinio susitarimo, atgaline data išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 502 ir nepagrįstai iš atsakovės pareikalavo sumokėti didesnę suteiktų apgyvendinimo paslaugų kainą (7 381,00 Eur), nei kad šalys žodiniu susitarimu buvo sutarusios;
3.8. Kadangi ieškovė neužtikrino tinkamo paslaugos suteikimo atsakovei, atsakovė teisėtai nuo 2021 m. kovo 9 d., t. y. nuo tada, kada įteikė pranešimą, iki 2021 m. balandžio 8 d., kai sutartis laikytina nutraukta, atsisakė vykdyti sutartį. Taigi, skola už ieškovės suteiktas apgyvendinimo paslaugas galėjo būti skaičiuojama tik iki 2021 m. kovo 9 d.;
3.9. Ieškovė atsakovei el. paštu pirmą kartą sąskaitas atsiuntė 2021 m. vasario 22 d. Ieškovė atsakovei el. laišku atsiuntė iš viso 3 sąskaitas. Atsakovė gavusi sąskaitas ir pamačiusi, kad jose vieno mėnesio kaina nurodyta ne 3 000,00 Eur, kaip buvo susitarta žodžiu, o 7 381,00 Eur, kreipėsi į ieškovę, kad ši sąskaitas pakoreguotų ir jose nurodytų sutartą vieno mėnesio kainą – 3 000,00 Eur. Ieškovė su atsakovės nurodymu nesutiko. Atsakovė bandė tartis su ieškove, kad ši įleistų, apgyvendintų jos darbuotojus, kad ieškovė laikytųsi žodžiu sutartų sutarties sąlygų, tačiau ieškovė atsisakė tai padaryti ir pareikalavo, jog ir likę darbuotojai išsikraustytų;
3.10. Sutartyje nebuvo įtvirtintos jokios sutarties nutraukimo sąlygos, išskyrus sutarties nutraukimą abiejų šalių bendru sutarimu. Tačiau atsakovė dėl ieškovės neteisėto elgesio negalėdama naudotis patalpomis laikė, kad ieškovė nesilaiko esminio sutarties susitarimo. Tuo pagrindu atsakovė įteikė gyvai ir išsiuntė ieškovei el. paštu 2021 m. kovo 9 d. pranešimą, kuriame nurodė, jog atsakovė dėl ieškovės esminio sutarties pažeidimo vienašališkai nutraukia sutartį;
3.11. Atsakovė ieškovei pagal sutartį už suteiktas apgyvendinimo paslaugas yra skolinga tik už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. kovo 9 d. po 3 000,00 Eur sumą už mėnesį, iš viso 9 870,97 Eur. Ši suma kaip skola už atlygintinų paslaugų suteikimą iš atsakovės ieškovės naudai ir turi būti priteisiama;
3.12. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų jos patirtus nuostolius dėl to, kad atsakovė laiku neatsiskaitė pagal sutartį. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad atsakovės neatsiskaitymas laiku būtų lėmęs 16 942,75 Eur dydžio nuostolių ieškovei atsiradimą;
3.13. Teismas, skaičiuodamas delspinigių dydį, visiškai nepagrįstai jį skaičiavo kaip 0,5 proc., o ne kaip 0,02 proc. 0,5 proc. delspinigių dydis yra nepagrįstai didelis ir pagal formuojamą teismų praktiką neatitinka protingumo bei sąžiningumo kriterijų;
3.14. Teismas, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgė į tai, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu dalies pareikštų reikalavimų atsisakė. Ieškovei atsisakius dalies ieškinio reikalavimų, bylinėjimosi išlaidos turėjo būti apskaičiuojamos atsižvelgiant į patenkintą pradinio ieškinio dalį. Ieškovei sumažinus ieškinio reikalavimą ir teismui dėl šios dalies bylą nutraukus, byloje nesant duomenų, kad didesnio ieškinio pareiškimą būtų nulėmęs atsakovės elgesys, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo turi būti laikoma, kad dėl nutrauktos bylos dalies yra priimtas atsakovei palankus sprendimas. Pirmosios instancijos teismas tenkino 42 proc. ieškovės reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovės turėjo būti priteista tik 42 proc. nuo ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų (2 764,00 Eur), iš viso 1 160,88 Eur. Atitinkamai atsakovei iš ieškovės turėjo būti priteista 58 proc. atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti ieškovei iš atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:
4.1. Tarp šalių pasirašytoje sutartyje nėra nei vieno punkto, kuris būtų susijęs su kokiu nors paslaugų teikimu. PVM sąskaitose faktūrose yra aiškiai išskiriamas ir įvardijamas pardavimo objektas – „Nuoma“. 2021 m. kovo 9 d. apeliantės rašte taip pat vartojamos sąvokos „nuomotojas“, „nuomininkas“. Rašant apie vienašališką sutarties nutraukimą nurodomi CK 6.497, 6.498 straipsniai, kurie yra nuomos sutarties pabaigą reglamentuojančiame skirsnyje;
4.2. Apeliantė neužsakė jokių paslaugų atlikimo iš ieškovės, todėl konstatuoti, kad tai buvo atlygintinės paslaugos, nėra jokio teisinio pagrindo. Pačios sutarties šalys laisva valia sudarytoje sutartyje save įvardija nuomotoju ir nuomininku;
4.3. Ieškovės taikomas modelis dėl patarnavimo mokesčių įtraukimo į nuomos kainą yra teisėtas ne tik sutarties apimtimi, bet ir mokesčių administratoriaus nustatomu apmokestinamuoju modeliu;
4.4. Tam, kad būtų apgyvendinami darbuotojai, reikalingi bent keli baldai, tokie kaip lova, spinta ir t. t. Tokių daiktų suteikimas yra priskiriamas tam pačiam sudaromam sandoriui (kaip apimantis sandoris), nes sudarinėti atskirus sandorius būtų nepraktiška. Ieškovė suteikė tam tikrą konkrečiai apibrėžtą plotą (pirmo aukšto patalpas), kuriuo naudojosi išimtinai apeliantės darbuotojai, į šį plotą įėjo lovos, spintos bei kitas gerbūvis;
4.5. Sutartyje yra aiškiai išskiriamas nuomos mokesčio dydis, kuris nurodomas be PVM, t. y. 6 100,00 Eur be PVM (sutarties 1.2 punktas). Šis sutarties punktas aiškiai išskiria, kad į sutariamą nuomojamų patalpų kainą įeina komunaliniai ir kiti mokėtini mokesčiai paslaugų tiekėjams ir kitoms institucijoms. Minėtame punkte nėra išimties, kad PVM patektų į nurodomus mokesčius. Tokio pobūdžio sutartimi negalima šalims susitarti dėl mokestinių prievolių pakeitimo, išvengimo ar pan., nes tokie susitarimai būtų vertinami kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms;
4.6. Nuomojamos patalpos pagal daikto pagrindinę paskirtį yra ne gyvenamosios paskirties, bet administracinės paskirties, tačiau atlikus paprastojo remonto darbus jos pritaikytos gyvenamajai paskirčiai. Todėl ieškovė, sudarydama nuomos sutartis, jų pagrindu išrašė PVM sąskaitas faktūras su 21 proc. tarifu. Apeliantė yra juridinis asmuo, PVM mokėtoja, todėl ieškovė privalėjo vadovautis PVMĮ 31 straipsnio 3 dalimi ir sąskaitas faktūras rašyti su PVM. Ieškovė pateikė duomenis, kad visos jos išrašytos PVM sąskaitos faktūros yra įtrauktos į mokesčių administratoriaus registrą, deklaruotos ir sumokėti visi priklausantys mokesčiai, tame tarpe ir PVM;
4.7. Apeliantė bando nepagrįstai aiškinti, kad nuomos mokestis buvo abipusiu susitarimu (žodžiu) sumažintas. Sutarties 7.2 punktas numato, kad sutartis gali būti keičiama tik raštišku šalių sutarimu, o tokio sutarimo byloje nėra. Apeliantė gavo PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodyta pilna mėnesio nuomos mokesčio suma kartu su PVM, ir jokių prieštaravimų nei dėl nuomos mokesčio dydžio, nei dėl skaičiuojamo PVM nėra pareiškusi;
4.8. Pasirašytoje nuomos sutartyje šalys buvo aptarusios ir įtvirtinusios atsiskaitymo nevykdymo teisines pasekmes. Sutarties 2.1 punkte nustatyta, kad laiku neapmokėjus PVM sąskaitos faktūros nuomininkas moka 1 proc. delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Tame pačiame punkte numatyta, kad nuomininkas įsipareigoja nuomos mokestį pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą sumokėti per 3 darbo dienas nuo PVM sąskaitos faktūros gavimo dienos. Įvertinus tai, kad dėl skaičiavimo būdo apeliantė nekelia jokio klausimo, laikytina, kad pirmosios instancijos teismo patvirtintas ieškovės skaičiavimas yra teisingas, t. y. apskaičiuota 33 885,50 Eur (be PVM) ir 50 proc. ieškovės sumažinta suma – 16 942,75 Eur (be PVM) yra sąžininga ir protinga;
4.9. Ieškovė prašė priteisti tik netesybas ir šioje byloje nereikalavo nuostolių atlyginimo, todėl ieškovė neįrodinėjo realiai patirtų nuostolių dydžio;
4.10. Šalių nuomos sutartis nebuvo sudaryta prisijungimo būdu, apeliantė turėjo galimybę tartis dėl sutarties sąlygų, taip pat ir dėl delspinigių dydžio. Nuomos sutartis sudaryta 1 metų terminui, o tai suponuoja didesnių netesybų buvimą. Ieškovė ne tik negavo numatyto pelno, tačiau su ja nebuvo tinkamai atsiskaityta net toje dalyje, kurią pripažįsta apeliantė. Delspinigiai ieškovės iniciatyva sumažinti 50 proc., todėl esant bendrai sutarties vertei (73 200,00 Eur) apskaičiuoti ir priteisti 16 942,75 Eur dydžio delspinigiai yra protingi ir sąžiningi;
4.11. Pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, todėl keisti šią dalį nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Lietuvos apeliacinis teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
6. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas ieškovės MB „Gabrielita“ ieškinį atsakovei MB „Erlonesos statyba“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo tenkino.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
7. Tarp MB „Gabrielita“ (nuomotojo) ir MB „Erlonesos statyba“ (nuomininko) 2020 m. lapkričio 18 d. buvo sudaryta komercinių patalpų nuomos sutartis, kuria nuomotojas perdavė nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis gyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), o nuomininkas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį – 6 100,00 Eur be PVM. Į nuomos mokestį įskaičiuoti visi komunaliniai ir kiti mokėtini mokesčiai paslaugų tiekėjams ir kitoms institucijoms. Jokių papildomų mokėjimų nuomininkas nuomotojui nemoka (sutarties 1.1, 1.2 punktai). Nuomotojas įsipareigojo paskutinę mėnesio darbo dieną išrašyti PVM sąskaitą faktūrą už einamąjį mėnesį ir ją pateikti nuomininkui. Nuomos mokestis pradedamas skaičiuoti nuo 2020 m. gruodžio 1 d. (sutarties 2.1, 2.3 punktas). Laiku neapmokėjus PVM sąskaitos faktūros nuomininkas moka 1 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną (sutarties 2.1 punktas) (1 t., b. l. 18-20).
8. MB „Gabrielita“ apeliantei MB „Erlonesos statyba“ išrašė šias PVM sąskaitas faktūras: 2021 m. sausio 5 d. Nr. 497 iš viso už 3 000,00 Eur sumą už nuomą (2 479,33 Eur be PVM); 2021 m. sausio 5 d. Nr. 502 iš viso už 4 381,01 Eur sumą už nuomą (3 620,67 Eur be PVM); 2021 m. vasario 5 d. Nr. 503 iš viso už 7 381,00 Eur sumą už nuomą (6 100,00 Eur be PVM); 2021 m. kovo 4 d. Nr. 505 iš viso už 7 381,00 Eur sumą už nuomą (6 100,00 Eur be PVM); 2021 m. balandžio 30 d. Nr. 514 iš viso už 7 381,00 Eur sumą už nuomą (6 100,00 Eur be PVM); 2021 m. gegužės 31 d. Nr. 519 iš viso už 7 381,00 Eur sumą už nuomą (6 100,00 Eur be PVM) (1 t., b. l. 29-35).
9. MB „Erlonesos statyba“ 2021 m. kovo 9 d. pranešimu dėl komercinių patalpų nuomos sutarties nutraukimo MB „Gabrielita“ nurodė, kad nuomotojas kliudo nuomininkui naudotis ir valdyti išsinuomotomis patalpomis, nuomotojas į išsinuomotas patalpas nuo 2021 m. vasario 24 d. neįleidžia nuomininko darbuotojų, dėl ko nuomininkas buvo priverstas išsinuomoti kitas patalpas. Teigė, kad nuomininkas vienašališkai nutraukia sutartį dėl šio nuomotojo esminio sutarties pažeidimo ir sutartis bus laikoma nutraukta praėjus 30 dienų nuo šio pranešimo nuomotojui įteikimo dienos. Taip pat nurodė, kad nuomininkas atsisako vykdyti sutartį iki sueis 30 dienų terminas, po kurio sutartis bus laikytina nutraukta (1 t., b. l. 21-22).
10. MB „Gabrielita“ kreipėsi į MB „Erlonesos statyba“ su 2021 m. kovo 22 d. pretenzija, kuria prašė iki 2021 m. kovo 29 d. (imtinai) įvykdyti prievolę ir pervesti pinigus už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 18 d. iki 2021 m. kovo 17 d. 22 143,00 Eur ir 8 710,00 Eur delspinigių į MB „Gabrielita“ banko sąskaitą (1 t., b. l. 23-24).
Dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo
11. CK 6.193 straipsnyje nustatytos sutarčių aiškinimo taisyklės. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-969/2022). Esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus (subjektyvaus sutarties aiškinimo metodas), o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyvaus sutarties aiškinimo metodas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-611/2018). Esminiai sutarties šalių tikslai sudarant sutartį nustatomi pagal CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, pagal kurias turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-684/2015). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-421/2022).
12. Pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas šalių santykius, nustatė, kad tarp šalių susiklostė negyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai, turintys mišrios nuomos, t. y. negyvenamųjų administracinės paskirties patalpų, pritaikytų apgyvendinimui, nuomos, taip pat izoliuotų gyvenamųjų patalpų (4 vienetai), skirtų nuomininko darbuotojų apgyvendinimui, nuomos ir paslaugų sandorio elementų. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, kad sutartimi buvo susitarta ne dėl nuomos, o dėl apgyvendinimo paslaugų suteikimo, kadangi tarp šalių nebuvo susitarimo nuomoti sutartyje įvardijamas komercines patalpas (negyvenamąsias patalpas), o buvo susitarta, kad ieškovės valdomose patalpose už atlygį bus apgyvendinti atsakovės darbuotojai.
13. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su apeliantės pozicija, jog tarp šalių susiklostė ne nuomos, o atlygintinių paslaugų teikimo teisiniai santykiai.
14. Pirma, vertinant sutartį lingvistiniu aiškinimo metodu nustatyta, kad šalys susitarė ne dėl atlygintinių paslaugų teikimo, t. y. apgyvendinimo paslaugų, o dėl nuomos teisinių santykių. Minėta, kad šalys sutartį įvardijo komercinių patalpų nuomos sutartimi, kurioje MB „Gabrielita“ vadinama nuomotoju, o MB „Erlonesos statyba“ – nuomininku. Sutarties objektas, t. y. patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), įvardijamas kaip nuomojamos patalpos. Sutartimi šalys taip pat susitarė dėl nuomos mokesčio dydžio, nuomos termino ir kt. (žr. šios nutarties 7 punktą). Taigi, remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu nustatyta, kad šalys tarpusavio santykius sutartyje įtvirtino kaip nuomos santykius. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad MB „Gabrielita“ išrašė MB „Erlonesos statyba“ PVM sąskaitas faktūras, nurodydama, kad sąskaitos yra už nuomą (žr. šios nutarties 8 punktą). Tai, kad šalys susitarė dėl nuomos teisinių santykių, patvirtina ir MB „Erlonesos statyba“ 2021 m. kovo 9 d. pranešimas dėl sutarties nutraukimo, kuriame atsakovė nurodė, kad sutarties pagrindu MB „Gabrielita“ išnuomojo MB „Erlonesos statyba“ gyvenamąsias patalpas (žr. šios nutarties 9 punktą). Taigi, lingvistiškai aiškinant sutarties ir jos pagrindu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų ir pranešimo dėl sutarties nutraukimo turinį, nustatyta, kad šalys tarpusavio santykius suprato kaip nuomos teisinius santykius.
15. Antra, aplinkybę, kad tarp šalių susiklostė nuomos santykiai, taip pat patvirtina sutarties turinys ir šalių tikrieji ketinimai. Sutartyje ieškovė ir atsakovė susitarė, kad MB „Gabrielita“ perduoda MB „Erlonesos statyba“ laikinai valdyti ir naudotis gyvenamąsias patalpas, o MB „Erlonesos statyba“ įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (sutarties 1.1 punktas). Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose patvirtino, kad šalys nuomos sutartį sudarė todėl, kad išsinuomojamose patalpose atsakovė galėtų apgyvendinti savo darbuotojus, išnuomoti kambariai, kuriuose apgyvendinti 35 atsakovės darbuotojai (žr. pvz. atsiliepimo į ieškinį 6, 7 punktus). Pažymėtina, kad toks sutarties tikslas yra būdingas nuomos santykiams, kadangi pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnio 1 dalis). Taigi, atsižvelgiant į tai, kad ginčo sutartimi šalys susitarė dėl patalpų laikino valdymo ir naudojimosi tam, kad šiose patalpose galėtų apsigyventi atsakovės darbuotojai, šiuo atveju tarp šalių sudarytos sutarties tikslas ir šalių tikrieji ketinimai atitinka nuomos sutarties požymius.
16. Trečia, nors apeliantė, įrodinėdama apgyvendinimo paslaugų teikimo santykių egzistavimą, nurodė, kad į nuomos kainą buvo įskaityti komunaliniai mokesčiai, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo spręsti dėl atlygintinų paslaugų teikimo santykių buvimo. Šiuo atveju, viena vertus, sutiktina su apeliante, kad šalys sutartimi susitarė, jog į nuomos mokestį įskaičiuoti visi komunaliniai mokesčiai ir jokių papildomų mokėjimų nuomininkas nuomotojui nemoka (žr. šios nutarties 7 punktą). Tačiau pažymėtina tai, kad sutarties sąlygas šalys gali nustatyti savo nuožiūra (CK 6.156 straipsnio 4 dalis) ir šalys yra laisvos savo valia nustatyti nuomos mokesčio sudėtines dalis (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-50-236/2016). Teisėjų kolegijos vertinimu, šalių susitarimas dėl komunalinių mokesčių įskaitymo į nuomos mokesčio sumą atitinka sutarties laisvės principą, be to, neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.156 straipsnio 4 dalis), nepaneigia nuomos teisinių santykių esmės ir nesudaro pagrindo kvalifikuoti atlygintinių paslaugų teikimo teisinių santykių buvimo.
17. Ketvirta, teisėjų kolegija nepritaria ir apeliantės argumentams, kad tai, jog darbuotojams buvo suteikta patalynė, jos užvalkalai, suteikta prieiga prie skalbyklos, virtuvės patalpų, taip pat patvirtina atlygintinių paslaugų teikimo santykius. Šiuo atveju sutartyje buvo susitarta dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), perdavimo MB „Erlonesos statyba“ laikinam valdymui ir naudojimui, t. y. dėl nuomos santykių. Atsakovės darbuotojams prieiga prie virtuvės, skalbyklos, patalynė ir jos užvalkalai buvo suteikiami tam, kad nuomojamose patalpose būtų galima apsigyventi, turėti buičiai reikalingas priemones ir daiktus. Taigi, aplinkybė, kad apeliantės darbuotojai turėjo galimybę naudotis gerbūvio daiktais ir papildomomis pagalbinėmis patalpomis, nepatvirtina, jog jiems buvo suteikiamos atlygintinės apgyvendinimo paslaugos ir nesudaro pagrindo kvalifikuoti šalių santykius kaip atlygintinų paslaugų teikimo.
18. Penkta, teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantės argumentais, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, patalpa, esanti adresu (duomenys neskelbtini), įregistruota kaip negyvenamoji patalpa, kurios pagrindinė naudojimo paskirtis – administracinė (1 t., b. l. 15-16). Tačiau pastaroji aplinkybė savaime nepaneigia atsakovės pareigos vykdyti prisiimtus įsipareigojimus – mokėti nuomos mokestį, juolab kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė dėl nurodytos aplinkybės nebūtų galėjusi faktiškai naudotis ginčo patalpomis.
19. Teisėjų kolegija, įvertinusi tarp šalių sudarytos sutarties lingvistinę išraišką, jos turinį ir šalių tikrąją valią, sprendžia, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė ne atlygintinių paslaugų teikimo, o nuomos teisiniai santykiai, o vien atsakovės, suinteresuotos bylos baigtimi, paaiškinimų pagrindu teismas negali daryti patikimų išvadų dėl fakto buvimo ar nebuvimo (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Taigi, nors pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino, jog ginčo nuomos sutartis, be kita ko, turi paslaugų teikimo sutarties elementų, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti, kadangi teismas iš esmės padarė pagrįstas išvadas, kad atsakovas turi pareigą vykdyti nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus – sumokėti skolą už patalpų nuomą.
Dėl sutarties kainos
20. Apeliaciniame skunde atsakovė teigė, kad šalys buvo sutarusios sumažinti sutartyje numatytą 6 100,00 Eur dydžio kainą iki 3 000,00 Eur už mėnesį. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka.
21. Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnio 1 dalis). Nuomos mokestis šalių susitarimu gali būti nustatytas konkrečia pinigų suma, kuri turi būti mokama iš karto arba periodiškai (CK 6.487 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Šalys yra laisvos savo valia nustatyti nuomos mokesčio mokėjimo klausimą, mokesčio sudėtines dalis, jo apskaičiavimo metodiką, nuo kurios priklausys nuomos mokesčio didėjimas ir/ar mažėjimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-50-236/2016).
22. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad sutartyje sutartas 6 100,00 Eur be PVM nuomos mokestis sumažintas iki atsakovės nurodomos 3 000,00 Eur sumos nebuvo. Minėta, kad sutarties 1.2 punktu nuomininkas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį – 6 100,00 Eur be PVM (žr. šios nutarties 7 punktą). Šalys sutarties 7.2 punkte taip pat susitarė, kad sutartis gali būti pakeista arba papildyta tik raštišku abiejų šalių susitarimu. Nagrinėjamu atveju byloje nepateikta duomenų, kad šalys būtų sudarę rašytinį susitarimą dėl nuomos sutarties kainos sumažinimo iki 3 000,00 Eur. Nors atsakovė nurodė, kad MB „Gabrielita“ MB „Erlonesos statyba“ išrašė 2021 m. sausio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 497 iš viso 3 000,00 Eur sumai už nuomą, tačiau tai savaime nepatvirtina sutarties kainos pakeitimo. Priešingai, atsižvelgiant į tai, kad 2021 m. sausio 5 d. buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. 502 iš viso už 4 381,01 Eur sumą, o šių dviejų sąskaitų suma sudaro 7 381,00 Eur sumą, t. y. sutartyje sutartą nuomos kainą (6 100,00 Eur) ir PVM (1 281,00 Eur), tai patvirtina ieškovės pirmosios instancijos teisme dėstytas aplinkybes, kad šių sąskaitų suma sudarė šalių sutartą vieno mėnesio nuomos mokestį už 2020 m. gruodžio mėn. Juolab kad kitos ieškovės atsakovei išrašytos PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos nuomos sutartyje nurodytai 6 100,00 Eur be PVM (7 381,00 Eur su PVM) sumai. Be to, ieškovė į bylą pateikė įrodymus, kad PVM sąskaitos faktūros atsakovei buvo išsiųstos el. paštu, tačiau duomenų, kad atsakovė išreiškė nesutikimą su PVM sąskaitose faktūrose nurodyta suma, nėra (2 t., b. l. 7-10). Taigi, atsižvelgiant į tai, kad nuomos sutartyje šalys susitarė dėl 6 100,00 Eur be PVM nuomos mokesčio, kuris rašytiniu susitarimu pakeistas (sumažintas) nebuvo, ir į tai, kad kitos ieškovės atsakovei išrašytos PVM sąskaitos faktūros buvo išrašomos nuomos sutartyje sutartai kainai, teisėjų kolegija sprendžia, jog nuomos sutarties kaina pakeista nebuvo.
23. Apeliantė taip pat nurodė, kad ieškovė yra atsakinga už PVM mokesčio sumokėjimą ir teisės PVM mokesčio reikalauti iš atsakovės neturi, kadangi į sutarties kainą yra įskaičiuoti visi turimi mokėti mokesčiai. Viena vertus, teisėjų kolegija pritaria atsakovės argumentams, kad į sutarties kainą yra įtraukti mokėtini mokesčiai. Pagal sutarties 1.2 punktą, vieno mėnesio nuomos mokestis yra 6 100,00 Eur be PVM, į šį nuomos mokestį įskaičiuoti visi komunaliniai ir kiti mokėtini mokesčiai paslaugų tiekėjams ir kitoms institucijoms; jokių papildomų mokėjimų, išskyrus šią sumą, nuomininkas nuomotojui nemoka. Taigi, sutartimi šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė dėl galutinės nuomos mokesčio sumos (6 100,00 Eur be PVM), į kurią įskaičiuoti visi mokėtini mokesčiai paslaugų tiekėjams ir kitoms institucijoms. Šalys taip pat susitarė ir tai, kad jokie papildomi mokesčiai, išskyrus 6 100,00 Eur be PVM nuomos mokesčio sumą, yra nemokami.
24. Kita vertus, nuomos sutarties 1.2 punkte įtvirtinta, kad 6 100,00 Eur kaina, į kurią įskaičiuoti visi komunaliniai ir kiti mokėtini mokesčiai, yra be PVM. Tai reiškia, kad PVM mokestis nėra priskiriamas prie mokėtinų mokesčių, kurie jau yra įtraukti į nuomos sutartyje nurodytą 6 100,00 Eur sumą. Iš ieškovės į bylą pateiktų duomenų matoma, kad išrašomų sąskaitų faktūrų registre yra įregistruotos PVM sąskaitos faktūros, išrašytos apeliantei MB „Erlonesos statyba“, jose nurodoma apmokestinama vertė ir jai tenkanti PVM suma (1 t., b. l. 40-45). Šios aplinkybės įrodo, jog atsakovei išrašytos PVM sąskaitos faktūros yra įtrauktos į mokesčių administratoriaus registrą ir jų pagrindu sumokėtas PVM mokestis. Taigi, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija pritaria ieškovės argumentams, kad sutarties 1.2 punkte yra nustatyta nuomos kaina be PVM, o šis mokestis yra įtraukiamas į PVM sąskaitą faktūrą, todėl atsakovei kyla pareiga sumokėti pilną nuomos mokesčio kainą su PVM. Juolab kad kitose sutarties nuostatose nurodoma, jog nuomotojas įsipareigoja išrašyti būtent PVM sąskaitą faktūrą, o nuomininkas įsipareigoja nuomos mokestį sumokėti pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą (sutarties 2.1 punktas).
Dėl skolos termino
25. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad skola už suteiktas apgyvendinimo paslaugas galėjo būti skaičiuojama tik iki 2021 m. kovo 9 d. Kadangi ieškovė neužtikrino tinkamo paslaugos suteikimo atsakovei, ši teisėtai nuo 2021 m. kovo 9 d. iki 2021 m. balandžio 8 d. atsisakė vykdyti sutartį, t. y. mokėti sutartą apgyvendinimo paslaugos kainą, ir ši suma ieškovės naudai neturi būti priteisiama. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
26. Jeigu sutartinės prievolės įvykdymas yra priešpriešinis, o prievolės šalis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei vykdyti, prievolės nevykdo arba yra aišku, jog nustatytu terminu jos neįvykdys, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą arba apskritai atsisakyti ją vykdyti, apie tai pranešti kitai šaliai ir pareikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.58 straipsnio 1 dalis). Teise sustabdyti prievolės vykdymą šalys privalo naudotis sąžiningai ir protingai (CK 6.58 straipsnio 7 dalis). Pagrindų stabdyti prievolės vykdymą buvimas yra fakto klausimas, todėl, kilus skolininko ir kreditoriaus teisminiam ginčui dėl prievolės vykdymo sustabdymo pagrįstumo, teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal pateiktus įrodymus sprendžia, ar pagrįstai skolininkas stabdė prievolės kreditoriui vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517-219/2015).
27. Kaip jau buvo minėta, MB „Erlonesos statyba“ 2021 m. kovo 9 d. pranešimu nurodė, kad vienašališkai nutraukia sutartį ir sutartis bus laikoma nutraukta praėjus 30 dienų nuo šio pranešimo nuomotojui įteikimo dienos (žr. šios nutarties 9 punktą). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad MB „Erlonesa“ šį pranešimą MB „Gabrielita“ išsiuntė el. paštu 2021 m. kovo 16 d. (2 t., b. l. 6). Tuo pagrindu sutartis laikoma nutraukta 2021 m. balandžio 16 d., t. y. praėjus 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Taigi, iki šio sutarties nutraukimo termino yra skaičiuotinas nuomos mokestis pagal sudarytą sutartį.
28. Nors, apeliantės teigimu, ši pagrįstai atsisakė vykdyti sutartį nuo 2021 m. kovo 9 d., nes dėl ieškovės neteisėto elgesio negalėjo naudotis patalpomis, tačiau atsakovė nepateikė objektyvių duomenų, pagrindžiančių nurodytas aplinkybes. Priešingai, 2021 m. kovo 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole antstolė R. V. nustatė, kad ginčo patalpų lauko durys yra neužrakintos, per jas vaikščioja žmonės, koridoriuose dega šviesos, pasibeldus į duris iš 4 patalpose gyvenančių žmonių sužinota, kad vyrai šiose patalpose gyvena nuo 2020 m. lapkričio mėn. (1 t., b. l. 36). Šio protokolo priedo – vaizdo įrašo apžiūroje advokatas R. Š. nurodė, kad vaizdo įraše matoma, jog 4 patalpose esantys asmenys patvirtino jose gyvenantys, į bylą pateiktos vaizdo įrašo fotofiksacijos, kuriose matomi patalpose gyvenantys asmenys (1 t., b. l. 145-149). Šios aplinkybės patvirtina, kad 2021 m. kovo 17 d., t. y. praėjus 21 dienai (3 savaitėms) nuo atsakovės nurodyto jos darbuotojų neįleidimo į patalpas, atsakovės darbuotojai ginčo patalpose gyveno. Nurodyti duomenys paneigia atsakovės argumentus, kad jos darbuotojai į patalpas yra neįleidžiami nuo 2021 m. vasario 24 d., taigi, paneigia ir atsakovės prievolės sumokėti nuomos mokestį sustabdymo pagrįstumą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuomos mokesčio skolą priteisė už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. balandžio 15 d. (imtinai), o atsakovė nepateikė objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą kitokioms išvadoms daryti.
Dėl delspinigių dydžio
29. Apeliaciniame skunde atsakovė teigė, jog teismas delspinigių dydį turėjo sumažinti iki 0,02 proc. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad atsakovės neatsiskaitymas laiku būtų lėmęs 16 942,75 Eur dydžio nuostolių ieškovei atsiradimą, todėl 0,5 proc. delspinigių dydis yra nepagrįstai didelis ir neatitinka protingumo bei sąžiningumo kriterijų. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiais apeliantės argumentais.
30. Teismų praktikoje pažymima, jog nors netesybos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą jas atlyginti nereikia įrodinėti, tai nereiškia, kad kreditorius, turintis teisę reikalauti netesybų, visais atvejais yra atleidžiamas nuo pareigos pagrįsti dėl prievolės pažeidimo patirtus nuostolius. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tais atvejais – kai skolininkas pareiškia reikalavimą mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas – kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius. Tokiais atvejais kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013). Teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-610-516/2021).
31. Viena vertus, teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais dėl per didelio ieškovės naudai iš atsakovės priteistų delspinigių dydžio. Kaip buvo minėta, sutartimi šalys susitarė, kad laiku neapmokėjus PVM sąskaitos faktūros nuomininkas moka 1 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną (žr. šios nutarties 7 punktą). Ieškovė pirmosios instancijos teismui teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose apskaičiavo, kad 1 proc. dydžio delspinigiai sudaro 33 885,50 Eur sumą, kurią sumažino 50 proc. ir iš atsakovės prašė priteisti iš viso 16 942,75 Eur delspinigių sumą. Tačiau pažymėtina, kad 16 942,75 Eur delspinigių suma atitinka 51,01 proc. visos ieškovei iš atsakovės priteistinos nuomos mokesčio su PVM dalį. Vertindama apskaičiuoto netesybų dydžio santykį su visa priteistina nuomos suma teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteista 16 942,75 Eur delspinigių suma yra neprotingai didelė, neproporcinga ir pažeidžianti šalių interesų pusiausvyrą. Juolab kad ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad tokia delspinigių suma atitinka jos patirtus nuostolius (žr. šios nutarties 30 punktą).
32. Kita vertus, nėra pagrindo sumažinti delspinigius iki atsakovės prašomos 0,02 proc. dydžio sumos. Pagal 2021 m. sausio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 497 skola sudaro 2 479,33 Eur, 2021 m. sausio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 502 – 3 620,67 Eur, 2021 m. vasario 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 503 – 6 100,00 Eur. Bendra suma – 12 200,00 Eur. Kadangi prievolės pažeidimo laikotarpis yra 155 dienos, taikant 0,02 proc. delspinigių dydį netesybų suma sudarytų 378,20 Eur (12 200,00 Eur x 0,0002 x 155). Pagal 2021 m. kovo 4 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 505 skola sudaro 6 100,00 Eur. Kadangi prievolės pažeidimo laikotarpis yra 145 dienos, taikant 0,02 proc. delspinigių dydį netesybų suma sudarytų 1 76,90 Eur (6 100,00 Eur x 0,0002 x 145). Pagal 2021 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 514 skola sudaro 6 100,00 Eur. Kadangi prievolės pažeidimo laikotarpis yra 145 dienos, taikant 0,02 proc. delspinigių dydį netesybų suma sudarytų 87,84 Eur (6 100,00 Eur x 0,0002 x 72). Pagal 2021 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 519 skola sudaro 6 100,00 Eur. Už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. balandžio 15 d. neapmokėta suma sudaro 3 050,00 Eur (6 100,00 Eur : 30 x 15). Kadangi prievolės pažeidimo laikotarpis yra 57 dienos, taikant 0,02 proc. delspinigių dydį netesybų suma sudarytų 34,77 Eur (3 050,00 x 0,0002 x 57). Taigi, taikant 0,02 proc. delspinigių dydį galutinė netesybų suma sudarytų 677,71 Eur sumą. Nagrinėjamu atveju vertinant tai, kad už nuomos mokestį susidariusi skola sudaro iš viso 33 214,50 Eur sumą, atsakovės prašoma priteisti delspinigių suma sudaro 2,04 proc. susidariusios skolos sumos ir yra akivaizdžiai per maža. Teisėjų kolegijos vertinimu, netesybų mažinimas iki 677,71 Eur sumos (0,02 proc.) neatliktų prievolės įvykdymo užtikrinimo funkcijos, sąžiningumo, teisingumo bei proporcingumo principų (CK 1.5 straipsnis).
33. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovei nepateikus įrodymų apie realiai patirtus nuostolius dėl ieškovės vėlavimo įvykdyti prievolę, atsižvelgus į kompensuojamąjį netesybų, kaip civilinės atsakomybės formos, pobūdį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad vadovaujantis CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklėmis, ieškovės apskaičiuoti delspinigiai mažintini iki 0,2 proc. dydžio (CK 1.5 straipsnis). Pagal 2021 m. sausio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 497 skola sudaro 2 479,33 Eur, 2021 m. sausio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 502 – 3 620,67 Eur, 2021 m. vasario 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 503 – 6 100,00 Eur. Bendra suma – 12 200,00 Eur. Kadangi prievolės pažeidimo laikotarpis yra 155 dienos, 0,2 proc. delspinigių suma sudaro 3 782,00 Eur (12 200,00 Eur x 0,002 x 155). Pagal 2021 m. kovo 4 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 505 skola sudaro 6 100,00 Eur. Kadangi prievolės pažeidimo laikotarpis yra 145 dienos, 0,2 proc. delspinigių sudaro 1 769,00 Eur (6 100,00 Eur x 0,002 x 145). Pagal 2021 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 514 skola sudaro 6 100,00 Eur. Kadangi prievolės pažeidimo laikotarpis yra 145 dienos, 0,2 proc. delspinigių suma sudaro 878,40 Eur (6 100,00 Eur x 0,002 x 72). Pagal 2021 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 519 skola sudaro 6 100,00 Eur. Už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. balandžio 15 d. neapmokėta suma sudaro 3 050,00 Eur (6 100,00 Eur : 30 x 15). Kadangi prievolės pažeidimo laikotarpis yra 57 dienos, 0,2 proc. delspinigių suma sudaro 347,70 Eur (3 050,00 x 0,002 x 57). Galutinė 0,2 proc. dydžio delspinigių suma sudaro 6 777,10 Eur. Toks netesybų dydis, teisėjų kolegijos vertinimu, yra protingas, taip pat užtikrins šalių interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų įgyvendinimą (CK 1.5 straipsnis, 6.258 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties
34. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai taikė nuomos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl šioje dalyje priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka pirmosios instancijos teismo nustatytu delspinigių dydžiu, todėl teismo sprendimas šioje dalyje keistinas ir ieškovei iš atsakovės priteistina 6 777,10 Eur delspinigių (CPK 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
35. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
36. Apeliantė nurodė, kad teismas, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgė į tai, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu dalies pareikštų reikalavimų atsisakė. Ieškovei atsisakius dalies ieškinio reikalavimų, bylinėjimosi išlaidos turėjo būti apskaičiuojamos atsižvelgiant ne į galutinį sumažintą ieškinio reikalavimą, bet į pradinio ieškinio reikalavimą. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
37. Išnagrinėjus bylą ir iš esmės išsprendus klausimą dėl patikslintos sumos priteisimo, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas, jas skaičiuojant pagal patikslintų reikalavimų apimtį. Ieškinio reikalavimai, kurių atsisakė pats ieškovas ir kurie nebuvo nagrinėti teismo, nelaikytini galutiniais, todėl negali būti laikomi teismo atmestais, todėl bylinėjimosi išlaidos skaičiuojamos nuo galutinių ieškinio reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2013). Taigi, bylinėjimosi išlaidos apskaičiuotinos pagal patikslintus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66-686/2016).
38. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš MB „Erlonesos statyba“ 44 286,41 Eur pagrindinės skolos sumą, 76 958,41 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 6). Ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti 33 214,50 Eur skolos, 16 942,75 Eur delspinigių, 6 proc. palūkanas, bylinėjimosi išlaidas ir vienašališką sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtus ir priteisti 65 738,50 Eur nuostolius (1 t, b. l. 144). Šiaulių apygardos teismas 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi ieškovės patikslintą ieškinį atsisakė priimti. Ieškovė 2022 m. sausio 12 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad tikslina savo reikalavimų apimtį, atsisakydama dalies reikalavimo, ir galutinė ieškinio suma yra 33 214,50 Eur skola ir 16 942,75 Eur delspinigiai (2022 m. sausio 12 d. teismo posėdžio garso įrašo 9:30-11:20 min.). Ieškovė teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad kitoje byloje yra keliamas klausimas, susijęs su atsakovės vienašališko sutarties nutraukimo neteisėtumu ir prašoma priteisti nuostolius. Tam, kad bylos nesidubliuotų, ieškovė patikslino reikalavimo apimtį, atsisakydama dalies reikalavimų (2022 m. sausio 12 d. teismo posėdžio garso įrašo 7:58-9:55 min.). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė atsisakė dalies ieškinio reikalavimų, nutraukė bylą dėl pradinio ir patikslinto ieškinio reikalavimo skolos ir delspinigių skirtumo priteisimo.
39. Taigi, vertinant nurodytas aplinkybes (žr. šios nutarties 38 punktą) formuojamos teismų praktikos kontekste (žr. šios nutarties 39 punktą), atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentais, jog bylinėjimosi išlaidos turėjo būti apskaičiuojamos atsižvelgiant ne į galutinį ieškinio reikalavimą, bet į pradinio ieškinio reikalavimą.
40. CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
41. Nagrinėjamu atveju ieškovė patikslintais ieškinio reikalavimais prašė iš atsakovės priteisti 33 214,50 Eur skolą ir 16 942,75 Eur delspinigius. Apeliacinės instancijos teisme delspinigių suma buvo sumažinta ir pagrįstas netesybų dydis pripažintas 6 777,10 Eur. Taigi, pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovės patenkintų reikalavimų dalis sudaro 79,73 proc. (33 214,50 Eur + 6 777,10 Eur = 39 991,60 Eur), o atmestų – 20,27 proc.
42. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 1 884,00 Eur išlaidų žyminiam mokesčiui apmokėti, tai patvirtina byloje esantys duomenys (1 t., b. l. 13). Ieškovė pirmosios instancijos teisme viso patyrė 1 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pateikti šias išlaidas patvirtinantys duomenys (2 t., b. l. 67-69).
43. Už konsultacijas, dalyvavimą konstatuojant faktines aplinkybes, pretenzijos paruošimą, atsakymo į pranešimą dėl nuomos nutraukimo parengimą ieškovė patyrė 80,00 Eur išlaidų. Pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.19 ir 8.20 punktus, maksimali už vieną teisinių konsultacijų ir kitų teisinių paslaugų valandą priteistina suma yra 156,64 Eur (0,1 koeficientas x 1 566,40 2021 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių)). Už ieškinio parengimą ieškovė patyrė 800,00 Eur išlaidų. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, maksimali už ieškinio parengimą priteistina suma yra 3 916,00 Eur (2,5 koeficientas x 1 566,40 2021 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių)). Už atskirojo skundo parengimą ieškovė patyrė 220,00 Eur išlaidų. Pagal Rekomendacijų 8.15 punktą, maksimali už atskirojo skundo parengimą suma yra 626,56 Eur (0,4 koeficientas x 1 566,40 2021 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių)). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje suteiktas atstovavimo paslaugas ir tai, kad prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose patvirtintų maksimalių dydžių, sprendžia, jog ieškovės patirtos 1 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir protingos. Pirmosios instancijos teisme ieškovė iš viso patyrė 2 984,00 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkinamas 79,73 proc. apimtyje, jai atlygintinos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 2 379,14 Eur sumą.
44. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė iš viso patyrė 2 544,84 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Už bylos medžiagos analizę, atsiliepimo į ieškinį, atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose atsakovė patyrė 1 231,18 Eur bylinėjimosi išlaidų. Į bylą pateikti tai patvirtinantys duomenys (1 t., b. l. 166-175). Už pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose, susipažinimą su bylos dokumentais, įvairių procesinių dokumentų parengimą atsakovė patyrė 1 313,66 Eur bylinėjimosi išlaidas. Į bylą pateikti tai patvirtinantys duomenys (2 t., b. l. 94-103). Už atsiliepimo į ieškinį parengimą atsakovė patyrė 550,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, maksimali už atsiliepimą į ieškinį priteistina suma yra 3 916,00 Eur (2,5 koeficientas x 1 566,40 2021 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių)). Už atsiliepimą į atskirąjį skundą atsakovė patyrė 220,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą, už dokumentą, kuriame pareikšti atsikirtimai, maksimali priteistina suma yra 626,56 Eur (0,4 koeficientas x 1 566,40 2021 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių)). Teisėjų kolegija vertina, kad nurodytos bylinėjimosi išlaidos yra protingo dydžio, pagrįstos, todėl atlygintinos atsakovei. Taigi, atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė iš viso 2 544,84 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai buvo atmesti 20,27 proc. apimtyje, atsakovei iš ieškovės priteistina 515,84 Eur suma.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
45. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, pateikė tai patvirtinančius duomenis (2 t., b. l. 157-159). Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, maksimali už atsiliepimą į apeliacinį skundą priteistina suma yra 2 248,87 Eur (1,3 koeficientas x 1 729,90 Eur 2022 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių)). Taigi, ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos yra pagrįstos, protingo dydžio ir neviršija Rekomendacijose patvirtintos maksimalios priteistinos sumos, todėl atlyginamos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimas tenkintas 79,73 Eur apimtyje, ieškovei iš atsakovės priteistina 637,84 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų suma.
46. Atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 977,00 Eur dydžio žyminį mokestį, pateikė tai patvirtinančius įrodymus (2 t., b. l. 134-136). Taip pat patyrė 732,05 Eur išlaidas už apeliacinio skundo parengimą ir pateikė šių išlaidų apmokėjimą patvirtinančius duomenis (2 t., b. l. 160-163). Pagal Rekomendacijų 8.10 punktą, maksimali už apeliacinį skundą, kai advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, priteistina suma yra 2 940,83 Eur (1,7 koeficientas x 1 729,90 Eur 2022 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių)). Atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos yra neviršijančios Rekomendacijų ir pagrįstos, todėl atlyginamos. Kadangi ieškovės reikalavimas buvo atmestas 20,27 proc. apimtyje, todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 148,39 Eur apeliacinės instancijos teisme patirt bylinėjimosi išlaidų suma.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „Erlonesos statyba“, juridinio asmens kodas 305003640, ieškovei mažajai bendrijai „Gabrielita“, juridinio asmens kodas 302904302, 33 214,50 Eur (trisdešimt trys tūkstančiai du šimtai keturiolika eurų 50 ct) (su PVM) skolą, 6 777,10 Eur (šeši tūkstančiai septyni šimtai septyniasdešimt septyni eurai 10 tt) (be PVM) delspinigius, 6 proc. dydžio palūkanas už visą priteistą sumą (39 991,60 Eur (trisdešimt devyni tūkstančiai devyni šimtai devyniasdešimt vienas euras 60 ct)) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. rugpjūčio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „Erlonesos statyba“, juridinio asmens kodas 305003640, ieškovei mažajai bendrijai „Gabrielita“, juridinio asmens kodas 302904302, 2 379,14 Eur (du tūkstančiai trys šimtai septyniasdešimt devyni eurai 14 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovės mažosios bendrijos „Gabrielita“, juridinio asmens kodas 302904302, atsakovei mažajai bendrijai „Erlonesos statyba“, juridinio asmens kodas 305003640, 515,84 Eur (penki šimtai penkiolika eurų 84 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Bylą dėl kitos pradinio ieškinio reikalavimo skolos ir delspinigių priteisimo dalies nutraukti.“.
Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „Erlonesos statyba“, juridinio asmens kodas 305003640, ieškovės mažosios bendrijos „Gabrielita“, juridinio asmens kodas 302904302, naudai 637,84 Eur (šeši šimtai trisdešimt septyni eurai 84 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės mažosios bendrijos „Gabrielita“, juridinio asmens kodas 302904302, atsakovės mažosios bendrijos „Erlonesos statyba“, juridinio asmens kodas 305003640, naudai 148,39 Eur (vienas šimtas keturiasdešimt aštuoni eurai 39 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Rasa Gudžiūnienė
Dalia Kačinskienė
Žilvinas Terebeiza