Civilinė byla Nr. 3K-3-101-1120/2024
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02600-2023-8
Procesinio sprendimo kategorija 3.5.21.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Egidijos Tamošiūnienės ir Agnės Tikniūtės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. spalio 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą dėl antstolio Sauliaus Ramanausko veiksmų, suinteresuotas asmuo išieškotoja uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimą iš turtinės teisės, aiškinimo ir taikymo.
2. Pareiškėjas V. K. pateiktu skundu prašė panaikinti antstolio S. Ramanausko 2023 m. birželio 22 d. patvarkymą dėl teismo pareiškėjui priteisto bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo vykdymo procese ir priteisti pareiškėjo nagrinėjamoje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2023 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-332-828/2023 panaikino antstolio S. Ramanausko 2023 m. sausio 11 d. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0102/11/00095, įpareigojo antstolį užbaigti ginčo turto pardavimo procedūras, surašant turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, ir priteisė iš antstolio 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiškėjo naudai. Antstolis 2023 m. birželio 9 d. patvarkymu nutarė surašyti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą ir priteistą 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pervesti į pareiškėjo nurodytą sąskaitą.
4. Antstolis A. Bespalovas kitoje pareiškėjo atžvilgiu tvarkomoje vykdomojoje byloje Nr. 0025/10/00018 2023 m. birželio 20 d. priėmė patvarkymą, kuriuo areštavo lėšas bei turtinę teisę į lėšas, priklausančias V. K., esančias pas antstolį S. Ramanauską, ir nurodė minėtą 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą pervesti į antstolio A. Bespalovo sąskaitą.
5. Antstolis S. Ramanauskas 2023 m. birželio 22 d. patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0102/11/00095 nutarė 1000 Eur pervesti į antstolio S. Ramanausko depozitinę sąskaitą ir šią sumą paskirstyti šioje vykdomojoje byloje bei antstolio A. Bespalovo vykdomojoje byloje Nr. 0025/10/00018, kuriose skolininkas yra pareiškėjas.
6. Pareiškėjas nurodė, kad antstolis S. Ramanauskas tokiais veiksmais pažeidė teismo sprendimų privalomumo principą ir be pagrindo nepervedė pareiškėjui priteistos 1000 Eur sumos į jo nurodytą banko sąskaitą, o ją paskirstė vykdomosiose bylose. Be to, antstolis 2023 m. birželio 9 d. priėmė patvarkymą pervesti lėšas į V. K. sąskaitą, tačiau vėliau priėmė tam prieštaraujantį patvarkymą. Be to, pareiškėjo teigimu, priteista bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma nebuvo pareiškėjo nuosavybė, nes šią sumą teismo procese buvo sumokėjusi L. K.. Ši suma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 733 straipsnio prasme negali būti laikoma skolininko pajamomis, iš kurių būtų galimas išieškojimas. Išieškojimas taip pat atliktas neatsižvelgus į išieškojimo ribas, nustatytas CPK 736 straipsnyje.
7. Antstolis S. Ramanauskas 2023 m. liepos 4 d. patvarkymu Nr. S-23-102-18805 atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą, persiuntė skundą kartu su vykdomąja byla nagrinėti Panevėžio apylinkės teismui.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
8. Panevėžio apylinkės teismas 2023 m. liepos 24 d. nutartimi netenkino V. K. skundo dėl antstolio veiksmų.
9. Teismas nustatė, kad antstolis S. Ramanauskas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0102/11/00095 dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjo V. K. išieškotojos UAB „Legal Balance“ naudai. 2022 m. gruodžio 30 d. patvarkymu prie antstolio S. Ramanausko vykdomo išieškojimo iš V. K. prisijungė antstolis A. Bespalovas (išieškotojas L. A. A., vykdomoji byla Nr. 0025/10/00018).
10. Teismas taip pat nustatė, kad Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-332-828/2023, buvo tenkintas pareiškėjo V. K. skundas dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0102/11/00095, antstolis įpareigotas nustatyta tvarka užbaigti ginčo turto pardavimo procedūras, surašant turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą; iš antstolio S. Ramanausko priteistas 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pareiškėjo V. K. naudai. 2023 m. birželio 9 d. pareiškėjas pateikė antstoliui prašymą, kuriuo prašė 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pervesti į V. K. nurodytą banko sąskaitą. 2023 m. birželio 9 d. patvarkymu dėl vykdymo veiksmų antstolis patvarkė priteistą 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pervesti į V. K. nurodytą banko sąskaitą. Vėliau 2023 m. birželio 21 d. vykdomojoje byloje gautas antstolio A. Bespalovo 2023 m. birželio 20 d. patvarkymas dėl skolininko lėšų ir (ar) turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto, šiuo patvarkymu antstolis A. Bespalovas areštavo lėšas, priklausančias V. K., esančias pas antstolį S. Ramanauską. Gavęs nurodytą patvarkymą, antstolis S. Ramanauskas 2023 m. birželio 22 d. priėmė skundžiamą patvarkymą, kuriuo patvarkė 1000 Eur sumą iš savo asmeninės sąskaitos pervesti į antstolio S. Ramanausko depozitinę sąskaitą kaip lėšas, priskirtas V. K.; 1000 Eur sumą paskirstyti antstolio A. Bespalovo vykdomojoje byloje Nr. 0025/10/00018 ir antstolio S. Ramanausko vykdomojoje byloje Nr. 0102/11/00095.
11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 6 d. nutartimi bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš antstolio S. Ramanausko buvo priteistas skolininko V. K., o ne L. K. naudai, todėl nusprendė, jog bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma priklausė V. K..
12. Teismas pažymėjo, kad skolininkas V. K. neturi kredito įstaigoje atidarytos asmeninės banko sąskaitos, todėl skundžiamu patvarkymu antstolis patvarkė 1000 Eur sumą iš savo asmeninės sąskaitos pervesti į antstolio S. Ramanausko depozitinę sąskaitą kaip lėšas, priskirtas V. K.. Pareiškėjo argumentą, jog teismas nenurodė iš antstolio priteistos 1000 Eur sumos pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, teismas vertino kaip nepagrįstą.
13. Teismas nusprendė, kad lėšos, kurias teismas priteisė kaip bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytas pinigų sumas, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentą, kad antstolis nesilaikė CPK 736 straipsnyje nustatytų ribų, nes šis straipsnis reglamentuoja išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar jam prilyginamų pajamų, o duomenų, kad priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas yra priskiriamas darbo užmokesčiui ar jam prilyginamoms pajamoms, nėra.
14. Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą, 2023 m. spalio 24 d. nutartimi Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. liepos 24 d. nutartį paliko nepakeistą.
15. Teismas pažymėjo, kad Panevėžio apygardos teismas 2023 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-332-828/2023 priteisė iš antstolio S. Ramanausko 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo būtent pareiškėjui V. K.. Tokiu būdu būtent jis, o ne kitas asmuo įgijo turtinę teisę į šią sumą. Argumentas, kad antstolis ar pirmosios instancijos teismas, nagrinėjęs skundą dėl jo veiksmų, turėjo atlikti papildomą šios turtinės teisės prigimties, t. y. kokiu pagrindu, koks asmuo apmokėjo pareiškėjo kitoje civilinėje byloje atstovavimo išlaidas, vertinimą, atmestas kaip nepagrįstas, nes, teismo vertinimu, tai nėra susiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku.
16. Teismo vertinimu, antstolis S. Ramanauskas, gavęs antstolio A. Bespalovo patvarkymą, turėjo 2023 m. birželio 9 d. patvarkymo „Dėl vykdymo veiksmų Nr. S-23-102-17467“ punktą, kuriuo patvarkė priteistą 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pervesti į skolininko V. K. nurodytą sąskaitą, panaikinti, atsižvelgdamas į priimtą naują 2023 m. birželio 22 d. patvarkymą. Tačiau tokį procesinio veiksmo neatlikimą teismas vertino kaip ydingą praktiką, kuri skundžiamo patvarkymo nedaro neteisėto ir neatima galimybės tokį veiksmą atlikti vėliau.
17. Teismas nusprendė, kad antstolis, ginčijamu patvarkymu pervesdamas iš savo asmeninės sąskaitos teismo sprendimu iš jo priteistą sumą skolininkui į antstolio kontoros depozitinę sąskaitą kaip lėšas, priskirtas skolininkui, ir paskirstydamas ją vykdomosiose bylose CPK 756 straipsnio tvarka, proceso teisės normų nepažeidė ir veikė pagal savo kompetenciją.
18. Teismas pažymėjo, kad CPK 733 straipsnio nuostata yra taikytina sprendžiant dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų, todėl šiuo atveju nėra aktuali. Analogiškai įvertinta ir CPK 737 straipsnio nuostata, reglamentuojanti išieškojimą iš kitų skolininko pajamų, prilygintų darbo užmokesčiui, ir CPK 736 straipsnio nuostata, įtvirtinanti išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydžius. Teismas taip pat nurodė, kad lėšos, kurios priteistos skolininkui kaip jo bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytas pinigų sumas, iš kurių išieškojimas yra negalimas.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
19. Kasaciniu skundu pareiškėjas V. K. prašo Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. liepos 24 d. nutartį ir Panevėžio apygardos teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolio S. Ramanausko 2023 m. birželio 22 d. patvarkymą Nr. S-23-102-18194 vykdomojoje byloje Nr. 0102/11/00095. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Pažeisti CPK 733 ir 737 straipsniai, nes bylinėjimosi išlaidos nėra „kitos pajamos“, ir nukrypta nuo šiuos straipsnius aiškinančios kasacinio teismo praktikos. Bylinėjimosi išlaidos, priteistos teismo, nepatenka į darbo užmokesčio, jam prilyginamų pajamų ar kitų pajamų sąvoką, nustatytą CPK 737 straipsnio sąraše, kuris, anot kasacinio teismo, yra baigtinis, todėl išieškojimas iš jų negalimas.
19.2. Antstolis peržengė viešosios teisės nustatytas kompetencijos ribas, išieškodamas iš lėšų, iš kurių CPK neleidžia išieškoti. Nustatęs, kad skolininkas gaus piniginių įplaukų (priteistą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą), kurios nėra asmens pajamos ir nepriskiriamos prie įplaukų, iš kurių galima išieškoti, antstolis turėjo visas jas perduoti skolininkui, o to nepadaręs jis veikė viršydamas įgaliojimus ir pažeidė imperatyvias civilinio proceso normas.
19.3. Net jeigu bylinėjimosi išlaidos būtų laikomos „kitomis pajamomis“, pažeistas CPK 736 straipsnis. Tokiu atveju buvo privaloma vadovautis CPK 736 straipsnyje nustatytomis maksimaliomis išieškojimo ribomis, apskaičiuoti, kokia dalis šios sumos viršija minimaliąją mėnesinę algą, ir išieškoti ne daugiau nei 50 proc. nuo viršijančios dalies.
19.4. Išieškojimas iš bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prieštarauja teisingumo principui ir pažeidžia skolininko teisę į teisminę gynybą. Skolos buvimas nereiškia, kad iš pareiškėjo galima atimti galimybę naudotis advokato paslaugomis ir ginti savo pažeidžiamas teises teisme. Bylinėjimosi išlaidos (1000 Eur) susidarė išimtinai dėl antstolio kaltės.
19.5. Antstolis pažeidė CPK 585 straipsnio 2 dalį ir 634 straipsnio 2 dalį, nevykdydamas savo paties patvarkymo dalies ir vilkindamas įsiteisėjusios teismo nutarties vykdymą. Antstolis S. Ramanauskas 2023 m. birželio 9 d. patvarkymu patvarkė priteistą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pervesti į V. K. nurodytą sąskaitą. Tačiau antstolis šio savo patvarkymo niekada taip ir neįvykdė ir tuo pažeidė CPK 585 straipsnį. Be to, antstolis ilgą laiką (daugiau nei dvi savaites) nepagrįstai delsė ir vengė vykdyti teismo nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiškėjui priteisimo, ir tam skundžiamoje nutartyje nepateiktas joks įvertinimas. Tokiu būdu antstolis pažeidė CPK 634 straipsnio 2 dalį.
19.6. Bylinėjimosi išlaidas apmokėjo ne pats skolininkas – jas iš savo asmeninės sąskaitos apmokėjo jo sutuoktinė L. K.. Jokiu momentu pinigai nebuvo atsidūrę V. K. sąskaitoje ar dispozicijoje, nebuvo jam perduoti, todėl negalėjo tapti jo nuosavybe. Tuo atveju, jeigu vis dėlto būtų pripažinta, kad bylinėjimosi išlaidų suma tapo V. K. nuosavybe, tai ji negalėjo tapti vien tik jo asmenine nuosavybe, kadangi jis yra santuokoje su L. K.. Nei antstolis, nei pirmosios instancijos teismas nesiaiškino sandorių, kurių pagrindu už pareiškėją buvo sumokėtos bylinėjimosi išlaidos, teisinės prigimties – ar tai buvo dovana, ar paskola, ar dar kitoks sandoris, šie santykiai nebuvo teisiškai kvalifikuoti, tad nebuvo nustatyta, ar tikrai tie pinigai yra V. K., ar L. K., o gal abiejų sutuoktinių jungtinė nuosavybė.
20. Atsiliepimas į kasacinį skundą kasaciniame teisme gautas nebuvo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų
21. CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-969/2022, 14 punktas).
22. Šioje byloje sprendžiama dėl antstolio teisės nukreipti išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas, esančias pas kitus asmenis, ir šias lėšas paskirstyti vykdomojoje byloje. Kasaciniame skunde teigiama, jog buvo padaryti proceso teisės normų pažeidimai (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1–2 punktai): 1) nukreipiant išieškojimą į lėšas, iš kurių pagal CPK normas negalima išieškoti, t. y. į priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; 2) pripažinęs, jog išieškojimas iš tokių lėšų yra galimas, kasacinis teismas turėtų vertinti, ar lėšos paskirstytos nepažeidžiant CPK reikalavimų dėl maksimalių išieškojimo ribų; 3) antstolis ir teismai, nukrypdami nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, netinkamai nustatė nuosavybės teisę į lėšas, į kurias vykdomojoje byloje buvo nukreiptas išieškojimas. Kasacinio teismo vertinimu, pirmasis ir trečiasis kasacinio skundo pagrindai turėtų būti vertinami kartu, ir tik nustačius lėšų priklausomybę bei galimybę nukreipti išieškojimą į jas, pasisakoma dėl teisės normų, nustatančių išieškotų lėšų paskirstymo taisykles.
23. Tačiau kartu kasacinis teismas atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamos bylos dalykas – antstolio atliktų veiksmų teisėtumo patikrinimas, todėl bylos ribas akivaizdžiai peržengia kasaciniame skunde dėstomi argumentai (kasacinio skundo III skyrius) dėl skolininko teisės į teisminę gynybą pažeidimo tuo aspektu, kad, išieškant iš bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, iš skolininko būtų atimta teisė naudotis advokato paslaugomis ir teismine gynyba. Analogiškai vertintini ir kasacinio skundo argumentai (kasacinio skundo V skyrius) dėl antstolio patvarkymo dalies, susijusios su 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų (ne)pervedimu skolininkui. Atkreiptinas dėmesys, kad iš antstolio S. Ramanausko teismo nutartimi priteisus atlyginti 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų, antstoliui kilo pareiga tokį procesinį teismo sprendimą įvykdyti. Šiuo aspektu antstolis tapo nagrinėjamos bylos pareiškėjo skolininku, todėl antstolio veiksmai, atlikti vykdant nurodytą teismo sprendimą ir atsiskaitant pagal jį, negali būti vertinami kaip antstolio procesiniai veiksmai priverstinio vykdymo procese, todėl dėl jų negali būti pasisakoma nagrinėjamoje byloje. Tokio kasacinio teismo vertinimo nekeičia ir ta aplinkybė, kad antstolis S. Ramanauskas ginčijamame patvarkyme pasisakė dėl tokių lėšų išmokėjimo. Toks pasisakymas vertintinas kaip perteklinis, tačiau nedaro įtakos kitos patvarkymo dalies galiojimui. Būtent dėl kitos patvarkymo dalies kasacinis teismas ir pasisakys nutartyje.
24. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindų peržengti kasacinio skundo ribas (CPK 353 straipsnio 2 dalis), todėl toliau pasisakys tik dėl kasaciniame skunde keliamų klausimų.
Dėl išieškojimo iš skolininko pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis
25. Kasaciniu skundu teigiama, jog tiek pagal CPK nuostatas, tiek pagal mokestinius įstatymus bylinėjimosi išlaidos nepriskiriamos pajamoms. Sutiktina su pareiškėju, kad skolininkui priklausančios lėšos, kurių kilmė – bylinėjimosi išlaidos, negali būti laikomos skolininko pajamomis iš darbo užmokesčio ar jam prilygintomis pajamomis CPK 733 straipsnio ar 737 straipsnio prasme. Tačiau kartu atkreiptinas dėmesys, kad bylą nagrinėję teismai skolininkui priklausančių lėšų, iš kurių buvo išieškota, nevertino kaip pajamų.
26. Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų, CPK 737 straipsnyje įtvirtino baigtinį skolininko pajamų, prilygintų darbo užmokesčiui, kurioms taikomos išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės, sąrašą, o CPK 739 straipsnyje apibrėžė pinigų sumų, iš kurių negalima išieškoti, baigtinį sąrašą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CPK LI skyriaus normas išieškojimas vykdomas ne tik iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų, kaip jos apibrėžiamos CPK 737 straipsnyje, bet ir iš kitų skolininko gaunamų pajamų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, 41–43 punktai).
27. Nagrinėjamoje byloje išieškojimo objektu tapo lėšos, skolininkui priteistos kaip bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Tokios lėšos nėra priskirtos pinigų sumoms, iš kurių išieškojimas yra negalimas (CPK 739 straipsnis). Tai pagrįstai konstatavo ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai.
28. Teisėjų kolegija pažymi, jog bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami dėl galimybės nukreipti išieškojimą į skolininko lėšas, tuo metu buvusias antstolio depozitinėje sąskaitoje, tinkamai aiškino ir taikė išieškojimą iš tokių lėšų nustatančias CPK VI dalies normas dėl toliau nurodomų argumentų.
29. CPK 624 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis priverstinio vykdymo priemonių sąrašas. Šios dalies 2 punkte įtvirtinta priemonė – išieškojimas iš skolininko turto ir pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis. Taigi įstatymas suteikia teisę antstoliui priverstinio vykdymo procese išieškoti ne tik iš pas patį skolininką esančio turto ar piniginių sumų, bet ir jo turto ir piniginių sumų, esančių pas kitus asmenis. Tokiu atveju antstolis nustato, pas kokius asmenis yra skolininkui priklausančios lėšos, ir nukreipia į jas išieškojimą. Lėšos, priklausančios skolininkui, turi būti pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą.
30. Kai vykdomojoje byloje yra nustatoma pinigų suma, priklausanti skolininkui, bet esanti pas kitus asmenis, išieškojimas nukreipiamas į šią konkrečią pinigų sumą. Toks išieškojimas vykdomas pagal CPK 688 straipsnyje įtvirtintas taisykles. Pirmoje šio straipsnio dalyje įtvirtinta galimybė nukreipti išieškojimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis. Antroje dalyje įtvirtinta tokių asmenų informavimo pareiga. Pagal CPK 688 straipsnio 3 dalį, nustatęs, kad pas kitus asmenis yra skolininko pinigų ir kitokio turto, antstolis juos aprašo ar surašo turto arešto aktą.
31. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-332-828/2023 pagrindu įgijo 1000 Eur dydžio turtinę teisę į antstolį S. Ramanauską. Byloje taip pat nustatyta, kad 2023 m. birželio 9 d. patvarkymu antstolis S. Ramanauskas patvarkė šias lėšas pervesti į pareiškėjo V. K. nurodytą sąskaitą. Bylą nagrinėję teismai taip pat nustatė, kad skolininkas V. K. neturi kredito įstaigoje atidarytos asmeninės banko sąskaitos, todėl skundžiamu patvarkymu antstolis patvarkė 1000 Eur sumą iš savo asmeninės sąskaitos pervesti į antstolio S. Ramanausko depozitinę sąskaitą kaip lėšas, priskirtas V. K.. 2023 m. birželio 21 d. antstolio A. Bespalovo patvarkymu ši pareiškėjui V. K. priklausanti teisė areštuota. 2023 m. birželio 23 d. antstolis S. Ramanauskas priėmė skundžiamą patvarkymą 1000 Eur pervesti į antstolio S. Ramanausko depozitinę sąskaitą ir paskirstyti jo ir antstolio A. Bespalovo vykdomosiose bylose.
32. Išieškant iš lėšų, esančių pas kitus asmenis, nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcija nedetalizuoja tokio išieškojimo, todėl mutatis mutandis (pagal analogiją) taikytinos išieškojimą iš turtinių teisių nustatančios nuostatos. Pagal CPK 749 straipsnį ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 19, 20 punktus, prievolės skolininkas prievolę įvykdo arba į antstolio nurodytą skolininko sąskaitą (Sprendimų vykdymo instrukcijos 19 punktas), arba tuo atveju, kai skolininkas neturi kredito įstaigoje atidarytos sąskaitos, – į antstolio depozitinę sąskaitą (Sprendimų vykdymo instrukcijos 20 punktas). Byloje nustatyta, kad pareiškėjas V. K. neturi asmeninės kredito įstaigoje atidarytos sąskaitos, todėl pareiškėjo skolininkas antstolis S. Ramanauskas pagrįstai 1000 Eur sumą įmokėjo į antstolio S. Ramanausko depozitinę sąskaitą, taip tinkamai įvykdydamas teismo procesinį sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.
33. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, jog išieškant iš pinigų sumų, esančius pas kitus asmenis, turėtų būti taikomi išieškojimo ribojimai ir, pareiškėjo nuomone, šiuo atveju jų nebuvo paisyta.
34. Pagal CPK 668 straipsnio 1 dalį (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2020 m. birželio 20 d. iki 2024 m. balandžio 1 d.), išieškojimas, vykdomas iš fizinių asmenų, negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kuris būtinas skolininkui ar jo šeimai gyventi, dirbti pagal profesiją ar mokytis, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto ir reikmenų sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje.
35. Pinigų suma, iš kurios buvo išieškota vykdomojoje byloje, galėtų būti vertinama minėtos CPK 668 straipsnio 1 dalies kontekste, pasisakant dėl šių lėšų būtinybės skolininkui gyventi, tačiau ši aplinkybė nebuvo įrodinėjama, ji nebuvo nustatyta ir vertinta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, todėl negali būti ir kasacinio nagrinėjimo objektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
36. Be to, kaip nepagrįsti atmestini ir pareiškėjo argumentai, jog antstolis S. Ramanauskas bei bylą nagrinėję teismai turėjo aiškintis (ir nustatyti) pareiškėjo lėšų prigimtį ir vertinti jas kaip jungtinę sutuoktinių nuosavybę, atitinkamai išieškant tik iš tokios nuosavybės dalies.
37. CPK VI dalyje įtvirtintos teisės normos, nustatančios išieškojimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės taisykles (CPK 667 straipsnis). Tačiau šios taisyklės taikytinos tik tuo atveju, kai nustatoma, jog turtas priklauso skolininkui bendrai su kitais asmenimis. Vykdomojoje byloje esančiais duomenimis, pareiškėjas 2020 m. lapkričio 26 d. sudarė vedybų (povedybinę) sutartį. Šios sutarties 1.3–1.4 punktuose apibrėžta, koks turtas yra tą turtą įgijusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Tokia asmenine nuosavybe laikytinos ir lėšos, esančios nagrinėjamos bylos ginčo dalyku, todėl, kasacinio teismo vertinimu, pareiškėjui turto teisinį režimą apibrėžus vedybų sutartimi, išieškant iš šių lėšų netaikytinos išieškojimo iš bendrosios nuosavybės taisyklės.
38. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia pareiškėjo kasacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Panevėžio apygardos teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
40. Pareiškėjo kasacinis skundas atmestas, taigi jis teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neįgijo. Suinteresuotas asmuo antstolis S. Ramanauskas atsiliepimo į kasacinį skundą nepateikė, bylinėjimosi išlaidų bylą nagrinėjant kasacine tvarka nepatyrė. Kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu proceso šalims, taip pat nepatyrė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjos Sigita Rudėnaitė
Egidija Tamošiūnienė
Agnė Tikniūtė