Baudžiamoji byla Nr. 1-14-446-2011
Procesinio sprendimo kategorija:
1.2.8.1.1.; 1.2.8.2.1.; 2.3.6.4.4.
(S)

KELMĖS
RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N
U O S P R E N D I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. sausio 21 d.
Kelmė
Kelmės
rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė,
sekretoriaujant
Linai Normantaitei,
dalyvaujant
nukentėjusiajam S. B.,
jo
atstovui Nerijui Ulčinui,
kaltinamajam
D. Č.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo
baudžiamąją bylą, kurioje
D. Č., a.k.
(duomenys neskelbtini), gimęs 1969 m. birželio 20 d. Šiauliuose,
lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, ūkininkas, gyvenantis (duomenys
neskelbtini), teistas 2009-11-30 Joniškio rajono apylinkės teismo pagal LR
BK 284 str. 1 d. areštu 40 parų,
kaltinamas
pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d.,
n
u s t a t ė :
Baudžiamoji byla D. Č. pagal
Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. ir BK 155 str. 1 d. buvo iškelta S. B. pateikus skundą privataus kaltinimo tvarka. D. Č. kaltinamas tuo, kad jis 2010 m. kovo 28 d.
patikslintame ieškinyje, pateiktame Kelmės rajono apylinkės teismo civilinėje
byloje, nurodydamas, kad S. B. yra ne tik melagis, turto
prievartautojas, apsimetėlis, šmeižikas, bet ir paprasčiausias vagis, paskleidė
tikrovės neatitinkančias žinias, apšmeižė ir įžeidė S. B..
Nukentėjusysis
S. B. parodė, kad D. Č. atsiliepime,
kurį pateikė Kelmės rajono apylinkės teisme į civilinę bylą, vadindamas jį
melagiu, turto prievartautoju, apsimetėliu, šmeižiku, vagimi, paskleidė apie jį
tikrovės neatitinkančias žinias, sumenkino jį ir pažemino teismo darbuotojų,
advokatų akyse, todėl prašo jį nuteisti. Dėl šmeižimo ir įžeidimo jis patyręs
dvasines kančias, jam pablogėjusi sveikata, pakilęs kraujo spaudimas, todėl
prašo priteisti 10000 Lt moralinės žalos atlyginimui.
Kaltinamasis
D. Č. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad atsiliepime,
kurį jis pateikė į civilinę bylą dėl proceso atnaujinimo, jis išreiškė ne tik
savo, bet ir atstovaujamojo M. Č. nuomonę. Jo tokia
nuomonė apie S. B. susiformavo ilgame bylinėjimosi
procese. 2010 m. balandžio 12 d. Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros
prokuroro nutarime buvo nurodyta, kad S. B. dėl daržovių
vagystės prisipažino, todėl, jo nuomone, toks žmogus gali būti vadinamas
vagimi. Civilinėje byloje dėl juridinio fakto nustatymo S. B. nurodydamas,
kad E. Č. kitų įpėdinių neturi, akivaizdžiai melavo, nes
jam buvo žinoma, kad M. Č. yra E. Č. anūkas,
įstatyminis įpėdinis. Be to, ne kartą S. B. yra kreipęsis į
policijos komisariatą dėl baudžiamųjų bylų iškėlimo jam ir jo tėvui už grasinimus
nužudyti, M. Č. ir D. Č. dėl šmeižimo
ir įžeidimo, todėl jo įsitikinimu tokį žmogų galima būtų apibūdinti kaip
apsimetėlį ar šmeižiką. Kadangi bet kokiomis priemonėmis S. B.
siekia užvaldyti teisėtai M. Č. priklausančio turto,
esančio (duomenys neskelbtini), dalį, todėl jį apibūdinęs kaip turto
prievartautoją.
Lietuvos
Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad
baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas,
jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Lietuvos Respublikos BK 2
str. 4 d. nurodo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio
padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar
baudžiamojo nusižengimo sudėtį – objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie
apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą (baudžiamąjį nusižengimą),
visumą. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų
pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.
Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnyje
numatyto nusikaltimo dispoziciją, šmeižimas reiškia paskleidimą apie kitą žmogų
tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą
asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Būtini veikos objektyvieji požymiai yra
tada, kai paskleidžiama informacija apie kitą žmogų, kuri gali jį paniekinti ar
pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo, ir kai ta informacija neatitinka
tikrovės; taip pat šmeižimas yra tada, kai paskleidžiama netikra informacija,
kad asmuo neva padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Šmeižimo objektas –
žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami paskleidus negatyvią, visuomenės
akyse asmenį diskredituojančią informaciją. Nustatant šmeižimo turinį
sudarančius požymius, svarbu atriboti informaciją nuo nuomonės, nes tik už
atitinkamo pobūdžio informacijos paskleidimą galima baudžiamoji atsakomybė
pagal BK 154 straipsnį.
Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų
apie reiškinius, įvykius, asmens savybes, veiksmus. Faktams ir duomenims
taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir
objektyviai nustatytas. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas,
požiūris į faktus ir vertybes. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos
kriterijus, nors ji turi remtis faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr.
2A-1/2009, Nr.
2K-7-437/2008). Lietuvos Respublikoje draudžiama persekioti už kritiką. Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje
įtvirtinta saviraiškos laisvė ir laisvė reikšti įsitikinimus, skelbti
informaciją, o Konstitucijos 28 straipsnyje
nurodyta, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis žmogus
privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir
laisvių. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis gina asmens teisę laisvai
laikytis savo nuomonės, skleisti informaciją bei idėjas, valdžios pareigūnų
netrukdomam. Įgyvendinant šias teises neturi būti pažeistos kito žmogaus
teisės.
Procesinį dokumentą, pavadintą patikslinu ieškiniu
(b.l. 21-22), D. Č. pateikė Kelmės rajono apylinkės
teismui civilinėje byloje Nr. 2-22-446-2010. Šioje byloje buvo nagrinėjamas pareiškėjų M. Č. ir D. Č. pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo,
2009 m. gruodžio 31 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi atnaujinus
procesą Šiaulių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. N2-78-776-2008.
Minėtame procesiniame dokumente D. Č. nurodė :
„...S. B. nuslėpė nuo D. Č. tikrąją M. Č. senelių turto
dalies, kuri būtų atitekusi vaikaičiui kaip antros eilės įpėdiniui, vertę, kuri
tuo metu buvo keliasdešimt kartų didesnė nei kad siūlė S. B. D. Č. kaip „kompensaciją“. Tokiu būdu S. B. sukčiavo,
veikė prieš kitą įstatyminį įpėdinį ....“ „S. B. melavo ne
tik M. Č. įstatyminei atstovei D. Č., bet ir teismams, t.y. Šiaulių rajono apylinkės teismui
apie tai, kad Eugenija ir A. Č. vaikų neturėjo (tai
užfiksuota teismo posėdžio protokole), nors jam buvo gerai žinoma, kad
velioniai turėjo sūnų A. Č., M. Č. tėvą,
taip pat ir Šiaulių apygardos teismui, kad D.
Č. jis neva siūlęs ketvirtadalį palikimo, bet ji jo atsisakiusi (taip pat
užfiksuota protokole)“. S. B. stojusiems ginti M. Č. teisėtų interesų – V. A. Č. ir D. Č. – bendrai paėmus yra iškėlęs daugiau kaip 10
baudžiamųjų bylų per 4 metus, tuo aiškiai piktnaudžiaudamas procesinėmis
teisėmis ir parodydamas, kad dėl turto, kurį siekia užgrobti, jis gali padaryti
bet ką, t.y. apkaltinti žmogžudyste, poveikiu liudininkams, grasinimais
nužudyti, nebūtais sveikatos sutrikdymais ir t.t., nors pats yra ne tik
melagis, turto prievartautojas, apsimetėlis, šmeižikas, bet paprasčiausias
vagis (dėl M. Č. priklausančių daržovių vagystės iš daržo,
esančio (duomenys neskelbtini), S. B. Šiaulių
rajono apylinkės prokuratūros yra iškelta baudžiamoji byla, kuri greitu laiku
turėtų atsirasti teisme)....“.
Iš šio procesinio dokumento turinio matyti, kad D. Č. vertina S. B. elgesį, išsako savo
nuomonę, įsitikinimus. Jokių faktų, išgalvotos informacijos, kuriais būtų
siekiama sąmoningai paniekinti ar pažeminti S. B. D. Č. savo patikslintame ieškinyje nenurodė. Asmens
išsakyta nuomonė, nors ir neigiama, apie kitą asmenį negali būti vertinama kaip
skleidimas tikrovės neatitnkančios informacijos. Esant tokioms aplinkybėms,
darytina išvada, kad kaltinamojo D. Č. veikoje nėra BK 154 str. 1 d. numatytos nusikalstamos
veikos požymių.
Pagal BK 155 straipsnį
įžeidimas yra viešas užgaulus žmogaus pažeminimas veiksmu, žodžiu ar raštu, tai
yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar
kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimu kėsinamasi į
kito asmens garbę ir orumą. Įžeidimas raštu skiriasi nuo šmeižimo tuo, kad šiuo
atveju nenurodomi konkretūs faktai, neigiamai apibūdinantys nukentėjusį, o
neigiamai, užgauliai atsiliepiama apie nukentėjusiojo asmenybę, jo savybes. Be
to, įžeidimo atveju reikšmės neturi, ar šis vertinimas atitinka tiesą.
Baudžiamosios teisės prasme įžeidimo būtinas objektyvusis požymis yra
užgaulumas, jei asmuo tai suvokia kaip savo paties įžeidimą. Tačiau užgaulumas
suprantamas kaip veiksmai ar vertinimai, akivaizdžiai prieštaraujantys
įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams. Užgauliu
laikomas toks elgesys, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamas kito žmogaus orumas.
Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas viešai nepadoriai
apibūdindamas asmenį suvokia, kad užgauliai žemina nukentėjusįjį, ir to nori.
Nors įstatyme tiesiogiai nenurodyta įvertinimo, veiksmo nepadorumo neigiamos
formos, pagal teismų praktiką tik tokia forma išreikšti vertinimai, veiksmai
pripažįstami įžeidimu, ir atvirkščiai, - padoria forma išsakytas, kad ir
neigiamas žmogaus vertinimas, nors ir sukėlęs neigiamų emocijų, įžeidimu
nepripažįstamas.
Iš D. Č. patikslinto ieškinio
(b.l. 21-22) matyti, kad jis savo teiginius apie S. B. raštu
išdėstė neužgaulia, visuomenėje priimtina forma, nenaudodamas nepadorių
formuluočių apie S. B., jo asmenybę. D.
Č., remdamasis įvairių teisėsaugos institucijų procesiniais dokumentais,
paties S. B. pasisakymais, parodymais, procesiniais
dokumentais, S. B. išsakytais, pateiktais teismams,
teisėsaugos institucijoms, padarė savo asmenines išvadas, išsakė savo neigiamą
nuomonę apie S. B.. Procesiniame dokumente - patikslintame
ieškinyje – D. Č. pateikta asmeninė S.
B. charakteristika jokios reikšmės civilinės bylos nagrinėjimui neturėjo. D.
Č. pateikta nuomonė apie S. B. nebuvo
tiriama, nagrinėjama, analizuojama, išdėstytos aplinkybės jokios reikšmės pareiškimo dėl termino palikimui priimti
atnaujinimo dalykui neturėjo. Nukentėjusiojo S. B. argumentai apie tai, kad dėl D. Č. teismui pateikto patikslinto ieškinio jam atsirado
sveikatos problemų atmestini kaip deklaratyvūs, jokiais duomenimis nepagrįsti
teiginiai. D. Č. raštu išdėstytas neigiamas S. B. elgesio,
veiksmų vertinimas, nors ir sukėlęs S. B. neigiamų
emocijų, įžeidimu, už kurį atsiranda baudžiamoji atsakomybė, negali būti
laikomas. Tokiu būdu, darytina išvada, kad kaltinamojo D. Č. veikoje
nėra BK 155 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių.
Pripažinus, kad kaltinamojo D. Č.
veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d.
numatytų nusikalstamų veikų sudėties, nukentėjusiojo S. B. civilinis
ieškinys dėl 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtas (BKP
115 str. 3 d. 2 p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5
d. 1 p., teismas
n u s p r e n d ž i a
:
D. Č. pagal
Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d. išteisinti jam nepadarius
veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.
S. B. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
Nuosprendis
per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti
skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.
Teisėja
Vilma Raščiuvienė