Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-06-15][nuasmenintas sprendimas byloje][e2-2404-328-2018].docx
Bylos nr.: e2-2404-328/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Klaipëdos apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Prievolės
Prievolės
Skolininkų ir kreditorių daugetas
Skolininkų ir kreditorių daugetas
Bendrosios nuostatos.
Bendrosios nuostatos.
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
Pasirengimas teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Procesas pirmosios instancijos teisme
Bylos skyrimas nagrinėti teismo posėdyje
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
kitos bylos dėl atlygintinų paslaugų teikimo
Prievolių rūšys
Prievolių rūšys
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje
Pasirengimas nagrinėti bylą teisme parengiamajame teismo posėdyje
Prievolių teisė
Prievolių teisė
Piniginės prievolės
Piniginės prievolės
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
Teismo sprendimas
Teismo sprendimas
Bylinėjimosi išlaidos
Bylinėjimosi išlaidos
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos
Bylos dėl atlygintinų paslaugų teikimo (paslaugų sutartis)

Civilinė byla Nr. e2-2404-328/2018

(Proceso Nr. 2-06-3-00269-2018-9)

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.3.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1

(S)

 

 

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. birželio 8 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Dalė Žukauskienė,

sekretoriaujant Violetai Žalienei, Salomėjai Paulauskienei,

dalyvaujant atsakovui Ž. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. M. ieškinį atsakovams G. S., Ž. Z. dėl skolos ir nuostolių priteisimo.

 

Teismas

 

nustatė:

 

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas solidariai priteisti iš atsakovų 580 Eur skolą, iš atsakovo G. S. priteisti 130 Eur ir 133,05 Eur patirtų tiesioginių nuostolių, iš atsakovų priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis.

Ieškinyje nurodė, jog 2017 m. vasario mėn. ieškovas T. M. ir atsakovas G. S. žodžiu susitarė, kad pastarasis jo automobiliui „Toyota Land Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) per tris savaites atliks salono siuvimo darbus. Automobilis atsakovui G. S. buvo perduotas Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro „Rimi“. Rašytinė sutartis dėl salono siuvimo darbų sudaryta nebuvo. Perdavus automobilį, nurodė ieškovas, pervedė į atsakovo G. S. nurodytą sąskaitą banke 130 Eur avansą. Atsakovas G. S. per trijų savaičių laikotarpį darbų neatliko. 2017 m. balandžio mėn. G. S. paprašė pervesti dar 580 Eur į atsakovo Ž. Z. banko sąskaitą. Paaiškino, kad jis asmeniškai pinigų negalintis gauti dėl areštuotų sąskaitų. 2017 m. gegužės 15 d. ieškovas pervedė į atsakovo Ž. Z. banko sąskaitą 580 Eur. Atsakovas G. S. automobilio salono siuvimo darbų iki nurodyto termino neatliko, pinigų ir automobilio negražino, turėtų išlaidų nekompensavo. Ieškovo automobilį savo nuožiūra, nesuderinęs pervežė į Vilnių. Išsiaiškinęs automobilio buvimo vietą Vilniaus rajone ir ten nuvykęs ieškovas pamatė, kad salono siuvimo darbai nėra atlikti, o jam priklausančio automobilio salonas buvo išardytas. Ieškovui pamėginus užvesti automobilį, jis neužsivedė. Pataisius automobilį, ieškovas parvažiavo juo į Klaipėdą. Nurodė, jog pasigabendamas automobilį iš Vilniaus ieškovas patyrė papildomų kelionės išlaidų, be to, ieškovui atvykus pasiimti automobilio į Vilnių, automobilis neužsivedė, todėl kreipėsi į autoservisą ir privalėjo pirkti naują automobiliui skirtą akumuliatorių ir patyrė papildomas 115,00 Eur išlaidas. Viso ieškovas dėl atsakovo G. S. neteisėtų veiksmų patyrė 133,05 Eur papildomų išlaidų (tiesioginių nuostolių). Kadangi Ž. Z. faktiškai gavo pinigus, o G. S. raštu patvirtino, kad šią sumą yra skolingas ir neatlikus darbų iki 2017 m. liepos 24 d. ją grąžins, todėl prašoma priteisti iš atsakovo G. S. ir Ž. Z. 580 Eur skolos sumą solidariai.

Teismo posėdyje ieškovas (jo atstovas) nedalyvavo, gautas prašymas civilinę bylą nagrinėti ieškovui (jo atstovui) nedalyvaujant.

Atsakovas Ž. Z. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį dalyje dėl skolos priteisimo iš atsakovo atmesti.

Atsiliepime nurodė, jog jo ir ieškovo nesiejo jokie sutartiniai ar kitokie santykiai, o bankinis pavedimas į atsakovo sąskaitą dėl tarp ieškovo ir atsakovo G. S. sutartų darbų buvo atliktas tik dėl atsakovo areštuotų banko sąskaitų, o pervesti pinigai iškart buvo perduoti atsakovui. Atkreipė dėmesio, jog ieškinyje nėra jokių argumentų, kurie pagrįstų jo, kaip neva solidaraus skolininko pareigą grąžinti ieškovui reikalaujamą skolą ir kokiu pagrindu jis tai turi padaryti. Pažymėjo, jog ieškovo jis nepažįsta ir nėra jo matęs ar sutikęs. Tarp atsakovo G. S. ir ieškovo atlikti susitarimai jam nebuvo žinomi iki ieškinio pateikimo, kadangi atsakovas Ž. Z. nebuvo ir nėra šio sandorio šalimi, jis neatliko ir neatlieka jokių automobilių salonų persiuvimo darbų, nedirbo ir nedirba atsakovui ar kartu su juo. Pažymėjo, jog jo sąskaita ieškovui buvo nurodyta tik dėl to, jog galimybės atlikti bankinio pavedimo pačiam atsakovui G. S. nebuvo. Mano, jog ieškovo reikalavimas priteisti skolą iš jo, kaip solidaraus skolininko, yra nepagrįstas ir atmestinas.

Teismo posėdyje atsakovas Ž. Z. palaikė atsiliepimą ir jame nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, jog su atsakovo nebendrauja nuo tos dienos, kai atsakovas pasirašė patvirtinimą, jog pinigines lėšas G. S. iš jo gavo. Prašo ieškinį jo atžvilgiu atmesti.

Atsakovas G. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, procesiniai dokumentai įteikti bei apie teismo posėdžio datą pranešta tinkamai (Civilinio proceso kodekso 122 straipsnio 1 dalis, 123 straipsnio 3 dalis, 130 straipsnis).

 

Teismas

 

konstatuoja:

 

byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog 2017 m. gegužės 15 d. ieškovas į atsakovo Ž. Z. piniginių lėšų sąskaitą kredito įstaigose pervedė 580 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant, jog mokama už automobilio salono apsiuvimą (b. l. 8, 37). Byloje pateiktas ,,Didysis sakalas“, kurios direktoriumi nurodomas atsakovas G. S. raštas, kuriuo įmonė įsipareigoja klientui (rašte kliento duomenys nenurodyti) grąžinti automobilį Toyota Land Cruiser iki 2017 m. liepos 24 d. su rašte įvardintais atliktais pakeitimais; nepabaigus darbų ir negrąžinus automobilio nustatytu laiku, įmonė įsipareigojo grąžinti sumokėtus pinigus – 580 Eur ir 130 Eur (iš viso 710 Eur) bei kompensuoti išlaidas (b. l. 9). 2018 m. sausio 25 d. raštu atsakovas G. S. patvirtino, jog atsakovas Ž. Z. jam perdavė 580 Eur, kuriuos į Ž. Z. sąskaitą pervedė ieškovas 2017 m. gegužės 15 d. (b. l. 39). Ieškovas byloje pateikė duomenis, jog UAB ,,Žibinto servisas“ sumokėjo 115 Eur už automobilio akumuliatorių (b. l. 22, 23), teikė duomenis apie autobusų bilietų kainas kelionei iš Klaipėdos į Vilnių (b. l. 24-29). Ieškovas nurodė, jog jis ir atsakovas G. S. žodžiu susitarė, kad atsakovas ieškovo automobiliui per tris savaites atliks salono siuvimo darbus.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-372/2014). Pagal formuojamą kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, pripažintina, jog tarp ieškovo T. M. ir atsakovo G. S. susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1-6.4 straipsniai). Nors rašytinė sutartis tarp ieškovo ir atsakovo G. S. sudaryta nebuvo, byloje pateikti duomenys (ieškovo paaiškinimai, atsakovo Ž. Z. teismo posėdyje paaiškintos aplinkybės, 2017 m. gegužės 15 d. mokėjimo pavedimas ir kt.) patvirtina, jog atsakovas G. S. įsipareigojo ieškovui atlikti transporto priemonės salono siuvimo darbus, o ieškovas – šiuos darbus priimti bei už juos atsiskaityti. Kadangi šalys susitarė dėl konkrečių darbų atlikimo, kuriais būtų pagerintas ar pakeistas jau esantis daiktas, atlikti darbai turi materialią išraišką, tarp šalių susiklostę santykiai kvalifikuotini kaip rangos teisiniai santykiai (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.645 straipsnis, 6.672 straipsnis).

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovas atsakovui G. S. sumokėjo 580 Eur, tačiau atsakovas savo sutartinės prievolės neįvykdė, šalių sutartu laiku darbų neatliko (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis). Todėl ieškovas įgijo teisę atsisakyti sutarties bei reikalauti grąžinti sumokėtą kainą (CK 6.671 straipsnis, 6.680 straipsnis, 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Ieškovas prašo solidariai iš atsakovų Ž. Z. bei G. S. priteisti 580 Eur sumą, sumokėtą už būsimus darbus. Reikalavimą grindžia aplinkybe, jog pinigines lėšas banko pavedimu pervedė į Ž. Z. vardu atidarytą piniginių lėšų sąskaitą, o G. S. raštu patvirtino, kad šią sumą yra skolingas ir neatlikus darbų iki 2017 m. liepos 24 d. ją grąžins.

Ieškovui byloje pareiškus tokio pobūdžio reikalavimą, byloje spręstinas klausimas dėl atsakovo Ž. Z. prievolės ieškovui buvimo fakto nustatymo.

Pagal bendrąją Civiliniame kodekse įtvirtintą taisyklę, esant skolininkų daugetui, jų pareiga kreditoriui yra dalinė (CK 6.5 straipsnis). Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis; ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Prievolė gali būti solidari nepaisant to, kad vieno skolininko pareiga pagal jos įvykdymo sąlygas skiriasi nuo kitų skolininkų pareigos, pavyzdžiui, kai vienam skolininkui nustatytas terminas, o kitam nenustatytas, kai vienas įsipareigoja besąlygiškai, o kitas – su sąlyga ir panašiai (CK 6.6 straipsnio 2 dalis). Kai prievolė yra solidarioji, kreditorius savo reikalavimą gali reikšti tiek visiems, tiek vienam iš bendraskolių (CK 6.6 straipsnio 5 dalis). Prievolė yra nedalomoji, jeigu jos dalykas dėl savo prigimties yra nedalus arba jeigu prievolės šalys susitarė dėl tokio jos įvykdymo būdo, kuriuo įvykdyti prievolę dalimis neįmanoma (CK 6.25 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas G. S. su atsakovu Ž. Z. kartu vystė veiklą, atsakovas Ž. Z. atsiliepime nurodė bei teismo posėdyje paaiškino, jog su G. S. nedirbo, neatlieka ir neatliko automobilio salono persiuvimo darbų. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovą Ž. Z. bei ieškovą siejo prievoliniai teisiniai santykiai, tokių aplinkybių nenurodo ir ieškovas. Atsakovas Ž. Z. nebuvo tarp ieškovo ir atsakovo G. S. sudaryto sandorio šalimi. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog pagal ieškovo ir atsakovo G. S. sudarytą susitarimą dėl darbų atlikimo, ieškovas už atliktus darbus atsakovui G. S. sumokėjo pinigines lėšas (580 Eur) pervesdamas į atsakovo Ž. Z. vardu atidarytą piniginių lėšų sąskaitą. Atsakovas Ž. Z. į jo sąskaitą pervestas G. S. skirtas lėšas perdavė atsakovui, byloje pateiktas rašytinis atsakovo G. S. patvirtinimas, jog T. M. pinigines lėšas gavo (b. l. 39).

Tokiu būdu byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovas Ž. Z. neturi ieškovui vykdytinos prievolės grąžinti pinigines lėšas (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Byloje pateiktų įrodymų visuma patvirtina, jog atsakovas Ž. Z. pinigines lėšas perdavė tikrajai sandorio šaliai. Atsakovo Ž. Z. vardu atidaryta banko sąskaita buvo panaudota atsiskaitymui tarp ieškovo ir atsakovo G. S., tokiu būdu buvo susitarta dėl atsiskaitymo tarp prievolės šalių – ieškovo ir atsakovo G. S., būdo ir/ar formos, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovas Ž. Z. veikė kartu su G. S., yra atsakovo G. S. partneris, todėl jam kyla solidarioji atsakomybė pagal prievolę, kurios šalimi jis nebuvo.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, byloje surinktų įrodymų visumos pagrindu, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, teismas pripažįsta, jog ieškovo reikalavimas atsakovo Ž. Z. atžvilgiu nėra pagrįstas, todėl negali būti tenkinamas (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Bylos duomenimis nustačius, jog ieškovas savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė, atsakovui G. S. sumokėjo už darbus 580 Eur sumą, tačiau atsakovas G. S. savo įsipareigojimų nevykdė, sutartų darbų neatliko, atsiliepimo ar įrodymų paneigiančių, nurodytas aplinkybes nepateikė (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis), teismas sprendžia esant pagrindą ieškovui iš atsakovo G. S. priteisti 580 Eur skolą (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo G. S. 130 Eur sumą, netenkintinas, kadangi nėra pagrįstas leistinais įrodymais (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Ieškovas byloje pateiktas ,,Didysis sakalas“ raštas, kurį pasirašo G. S., ir kuriuo įsipareigojama neatlikus darbų grąžinti klientui 710 Eur sumą, pateiktų įrodymų kontekste vertintinas kritiškai. Ieškovas teismui pateikė dokumentą, kurio adresatas nėra žinomas, rašte nėra nurodomas klientas, kuriam toks dokumentas išduotas. Nors rašte yra įvardijamas transporto priemonės pavadinimas, tačiau nėra nurodomi jokie konkrečią transporto priemonę, kurios salono darbus šiuo raštu įsipareigojo atlikti ,,Didysis sakalas“, identifikuojantys duomenys. Pateiktas dokumentas nėra užpildytas, jame nėra nurodyta jo sudarymo data, tokio turinio dokumentas, byloje nesant kitų šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų, nėra pakankamas ieškovo argumentui, jog atsakovui G. S. sumokėjo 130 Eur sumą, pagrįsti (Civilinio proceso 183 straipsnis, 185 straipsnis, 202 straipsnis).

Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo G. S. 133,05 Eur patirtų tiesioginių nuostolių netenkintinas, kadangi nėra pagrįstas (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Ieškovo pateikti duomenys apie autobuso bilietų kainas nepatvirtina ieškovo nurodomų kelionės išlaidų realumo, ieškovas nepateikė duomenų, kada tokios išlaidos susidarė.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Bendrosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra neteisėti veiksmai (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), žala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Civilinei atsakomybei kilti būtinas visų šių sąlygų buvimas. Nesant šių sąlygų negali būti taikoma nei sutartinė, nei deliktinė civilinė atsakomybė. Būtinybę nustatyti šias sąlygas, taikant civilinę atsakomybę, daugelį kartų yra konstatavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Civilinio kodekso 6.247 straipsnis numato, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybes, jog transporto priemonė neužsivedė, nepatvirtina, jog transporto priemonės gedimas buvo nulemtas neteisėtų atsakovo G. S. veiksmų. Pažymėtina, jog ieškovas ieškinyje nenurodė, kokius neteisėtus veiksmus, galėjusius nulemti transporto priemonės gedimą, atliko atsakovas G. S.. Ieškovas neįrodinėja tokių neteisėtų veiksmų atlikimo fakto, priežastinio ryšio tarp tokių veiksmų bei galimai padarytos žalos (nuostolių) (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, CK 6.245- 6.249 straipsniai).

 

Dėl bylos procesinės baigties

 

Atsižvelgdamas į byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus bei byloje nustatytas aplinkybes, teismas visumos byloje esančių įrodymų pagrindu sprendžia, kad ieškovas įrodė ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo G. S. 580 Eur skolą, tačiau neįrodė atsakovo Ž. Z. solidariosios pareigos grąžinti už būsimus darbus sumokėtas lėšas, neįrodė reikalavimų priteisti iš atsakovo G. S. 130 Eur sumą bei 133,05 Eur nuostolius, byloje nėra nustatytos visos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei taikyti, todėl ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies – ieškovui iš atsakovo G. S. priteistina 580 Eur skola, kita ieškinio dalis – atmestina.

 

Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo (Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis). Pagal Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovui iš atsakovo G. S. priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. sausio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis 1 dalis).

Ieškovas pateikė teismui įrodymus, jog ieškinio pareiškimą sumokėjo 20 Eur žyminį mokestį (b. l. 7) bei patyrė 500 Eur išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (b. l. 30).

Teismui tenkinus ieškinį iš dalies, laikytina, jog byloje patenkinta 50 proc. ieškinio reikalavimų, todėl ieškovui iš atsakovo G. S. proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteistinos 260 Eur bylinėjimosi išlaidos (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 98 straipsnis).

Teismui netenkinus ieškinio reikalavimų dalies atsakovo Ž. Z. atžvilgiu, iš atsakovo bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis). 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

 

nusprendžia:

 

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo G. S. 580 Eur (penkių šimtų aštuoniasdešimt eurų) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. sausio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 260 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovo T. M. naudai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

 

 

Teisėja                                                                                            Dalė Žukauskienė


Paminėta tekste:
  • 3K-3-372/2014
  • CK
  • CK6 6.38 str. Prievolių vykdymo principai
  • CK6 6.59 str. Draudimas vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę
  • CK6 6.671 str. Rangos sutarties nutraukimo iki darbų rezultato perdavimo ir priėmimo teisinės pasekmės
  • CK6 6.5 str. Skolininkų daugetas
  • CK6 6.6 str. Solidarioji skolininkų pareiga
  • CK6 6.25 str. Nedalomosios prievolės