Civilinė byla Nr. e2-10040-1019/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05571-2023-4

     Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.6.; 

 (S)

     2.6.1.5.; 2.6.8.12.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 16 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė,

sekretoriaujant Jolantai Žilienei,

dalyvaujant ieškovo Valstybinio studijų fondo atstovei S. Z.,

atsakovo M. B. atstovui advokatui Aleksander Višnevski,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio studijų fondo ieškinį atsakovui M. B. dėl skolos priteisimo.

Teismas

ieškovas Valstybinis studijų fondas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo M. B. ieškovo naudai 727,67 Eur valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, 26,20 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovas M. B. su aukštąja mokykla ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) sudarė studijų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis). Pagal Sutartį atsakovas buvo priimtas į valstybės finansuojamą studijų vietą, tačiau nuo (duomenys neskelbtini) buvo pašalintas iš aukštosios mokyklos. Tai patvirtina išrašas iš aukštosios mokyklos Fondui pateikto (duomenys neskelbtini) semestro metu valstybės finansuojamas studijas nutraukusių ar pašalintų iš aukštosios mokyklos asmenų sąrašo ((duomenys neskelbtini)). Iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusios Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 12 dalis nustatė, kad Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybės finansuojamose studijų vietose studijavę asmenys, pašalinti iš aukštosios mokyklos arba nutraukę studijas, privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį. Šios nuostatos įgyvendinamasis teisės aktas, kuriuo vadovaujamasi administruojant lėšų grąžinimą – valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1228 „Dėl Valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas). Aprašo nuostatos taikomos asmenims, priimtiems į aukštąsias mokyklas iki 2016 m. gruodžio 31 d. Vadovaujantis Aprašo 4 punktu, lėšas į valstybės biudžetą grąžina valstybės finansuojamose vietose studijavę asmenys, kurie savo noru nutraukia studijas arba yra pašalinami iš aukštosios mokyklos jos nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas studijavo valstybės finansuojamoje studijų vietoje ir buvo pašalintas iš aukštosios mokyklos, vadovaujantis iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusios Mokslo ir studijų įstatymo redakcijos 70 straipsnio 12 dalimi ir Aprašo 4.2 punktu bei Sutarties 26 punktu, jam atsirado prievolė grąžinti lėšas į valstybės biudžetą. Atsakovui apskaičiuota grąžintinų lėšų suma yra lygi 727,67 Eur. Vadovaujantis Aprašo 9 punktu (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. spalio 30 d.), atsakovas privalėjo Fondui lėšas grąžinti per 3 metus nuo įspėjimo išsiuntimo dienos. Fondas (duomenys neskelbtini) išsiuntė jam įspėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad lėšos privalo būti grąžintos iki (duomenys neskelbtini). AB „Lietuvos paštas“ duomenimis, įspėjimas nebuvo įteiktas. Pagal Aprašo 9 punktą, kai Fondas išsiunčia įspėjimą, laikoma, kad asmuo yra tinkamai informuotas apie grąžintinų lėšų dydį ir jų grąžinimo tvarką. Kadangi atsakovas pareigos grąžinti lėšas įspėjime nurodytu terminu neįvykdė ir lėšų negrąžino, vadovaujantis Aprašo 10 punktu, už laiku negrąžintas lėšas jam skaičiuojami delspinigiai, kurių suma – 0,02 procento nuo negrąžintos lėšų sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Fondo apskaičiuota delspinigių suma už paskutines 180 dienų, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas, skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini), yra: 727,67 x 0,02 proc. x 180 d. = 26,20 Eur.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad nesutinka su ieškiniu bei prašo teismo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, pateiktą praleidus ieškinio senaties terminą. (duomenys neskelbtini) dėl gerų mokymosi pasiekimų rektoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovo statusas buvo pakeistas, jis įstojo į visiškai valstybės finansuojamą studijų vietą. (duomenys neskelbtini) atsakovas su (duomenys neskelbtini) sudarė studijų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 26 punktu įsipareigojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį, jeigu savo iniciatyva nutrauktų sutartį arba būtų universiteto iniciatyva pašalintas iš universiteto. (duomenys neskelbtini) rektoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl studijų nutraukimo“ atsakovo studijos buvo nutrauktos negynus baigiamojo darbo. (duomenys neskelbtini) universiteto rektoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl priėmimo į antrosios pakopos studijas“ atsakovas buvo priimtas į (duomenys neskelbtini) fakulteto aukštesnį kursą kaip buvęs (duomenys neskelbtini) studentas. (duomenys neskelbtini) universiteto rektoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kvalifikacinio laipsnio (kvalifikacijos) suteikimo“ atsakovui buvo suteiktas kvalifikacinis (duomenys neskelbtini) laipsnis. Sutarties 34 punkte yra nustatyta, jog sutartis pasibaigia išdavus studentui diplomą ir diplomo priedėlį arba studijų pažymėjimą (laipsnio nesuteikiančių studijų programų studijose), patvirtinančius baigtą sutartyje nurodytą studijų programą ar įgytą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Atsakovas, nors ir buvo pašalintas iš universiteto kaip neapgynęs baigiamojo darbo, tačiau (duomenys neskelbtini) į universitetą vėl įstojo, gavo leidimą ginti baigiamąjį darbą, ir jį apsigynė, įgijo kvalifikacinį (duomenys neskelbtini) laipsnį, kas reiškia, kad atsakovas savo įsipareigojimus (duomenys neskelbtini) įvykdė, o sutartis pasibaigė tinkamu įvykdymu, nes atsakovui buvo suteiktas diplomas. (duomenys neskelbtini) pateikė ieškovui studentų, nutraukusių studijas ar pašalintų iš universiteto per (duomenys neskelbtini) pavasario semestrą, sąrašą, į kurį pateko ir atsakovas. Ieškovas nesidomėjo, ar atsakovas užbaigė studijas ir nepaisant atsakovo apginto baigiamojo darbo. Atsakovas (duomenys neskelbtini) raštu informavo ieškovą, kad jo atveju, jis studijų semestrą, neturėdamas akademinių skolų, baigė nustatytu laiku; baigiamąjį darbą parengė ir pateikė universitetui, taip pat aukštosios mokyklos nustatytu laiku, tačiau jo rašytiniu prašymu, pateiktu universitetui, jo gynimas buvo atidėtas, o (duomenys neskelbtini) m. jį apgynus, (duomenys neskelbtini) jam suteiktas magistro kvalifikacinis laipsnis. Visa tai patvirtina, kad reikalaujamos studijų kainos dalies Fondui grąžinti jis neprivalo. Ieškovas apie jo teisių pažeidimą sužinojo (duomenys neskelbtini), kai gavo iš (duomenys neskelbtini) studentų, nutraukusių studijas ar pašalintų iš universiteto per (duomenys neskelbtini) m. pavasario semestrą, sąrašą. Laikytina, kad ieškovui yra taikomi padidinti atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, kuriuos realizuodamas jis privalo užtikrinti prievolių įvykdymą laiku bei užtikrinti, kad dėl susidariusių įsiskolinimų laiku būtų kreipiamasi į teismą. 

Ieškovas pateikė teismui dubliką, kuriame nurodė, kad atsakovo studijos pagal (duomenys neskelbtini) studijų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl studijų nutraukimo“ buvo nutrauktos negynus baigiamojo darbo. Pašalinimo fakto neneigia ir pats atsakovas, o atvirkščiai jį pripažįsta bei kartu su atsiliepimu pateikia pašalinimo faktą patvirtinantį (duomenys neskelbtini) įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl studijų nutraukimo“. Aprašo 6 punkte numatyti pagrindai, kuriems esant Fondas atleidžia asmenis nuo lėšų grąžinimo. Aplinkybių sąrašas yra baigtinis. Aukštoji mokykla nenurodė, kad atsakovas atitinka bent vieną iš Aprašo 6 punkte nurodytų aplinkybių, todėl Fondas atleisti atsakovo nuo lėšų grąžinimo negali. Aplinkybė, jog po atsakovo pašalinimo iš aukštosios mokyklos ((duomenys neskelbtini)) jis ir vėl (duomenys neskelbtini) buvo priimtas į aukštąją mokyklą pagal naują studijų sutartį (studijuoti savo lėšomis) bei studijas baigė, nėra pagrindas prievolei grąžinti lėšas išnykti. Iš esmės ta pati situacija yra išnagrinėta ir įvertinta Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl senaties termino taikymo ieškovas nesutinka. Prievolė, dėl kurios kilo ginčas civilinėje byloje, yra terminuota, o ieškinio senaties taikymui terminuotų prievolių atveju taikoma CK 1.127 straipsnio 2 dalis. Kadangi Aprašo 9 punktas aiškiai ir nedviprasmiškai numato, kad šiai prievolei vykdyti yra nustatytas terminas (3 metai nuo įspėjimo išsiuntimo dienos), todėl šiuo atveju ieškinio senaties terminas turi būti pradėtas skaičiuoti pagal CK 1.127 straipsnio 2 dalyje esančią taisyklę. Prievolės vykdymo termino pradžia Apraše yra siejama ne su studijų nutraukimu ar įspėjimo įteikimu, o su jo išsiuntimu. 

Atsakovas triplike nurodė, kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas nepateikia studento pašalinimo iš universiteto sąvokos. Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) skelbiamos ir viešai prieinamos informacijos, pašalinimas yra siejamas su nuobaudos taikymu. Pašalinimas iš universiteto yra siejamas su drausmine nuobauda, tuo tarpu atsakovas nebuvo pašalintas, atsakovo studijos buvo nutrauktos negynus baigiamojo darbo, o vėliau, įstojus iš naujo, jis sėkmingai šį darbą apsigynė. Atsakovas nesutinka su ieškovo pateiktu ieškinio senaties termino skaičiavimo aiškinimu. Aprašas suteikia teisę, o Sutartis numato prievolę asmeniui grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį. Ši prievolė atsiranda ne nuo ieškovo minėto įspėjimo išsiutimo, nes įspėjimas savaime nesukuria prievolės grąžinti lėšas ar jų dalį, o yra tik administracinis dokumentas, nurodantis, kur asmuo privalo šias lėšas sumokėti ir atidedantis mokėjimą. Prievolė mokėti atsiranda ne nuo įspėjimo išsiuntimo, o nuo to momento, kai studentas savo iniciatyva nutraukia Sutartį arba universiteto iniciatyva pašalinamas iš universiteto. 

2023 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, kad palaiko ieškinio argumentus. Papildomai paaiškino, kad Įstatymo ir Aprašo nuostatos dėl lėšų grąžinimo nesikeitė. Ieškovas siuntė įspėjimą, kad atsakovas privalo iki (duomenys neskelbtini) grąžinti lėšas. (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad atsakovo studijų sutartį nutraukė (duomenys neskelbtini) įsakymu. Atsakovas į (duomenys neskelbtini) priimtas 2 kartus: (duomenys neskelbtini) m. – valstybės finansuojamoje vietoje, (duomenys neskelbtini) m. vėl priimtas į valstybės nefinansuojamą vietą. Dėl sąvokų „pašalinimas“, „sutarties nutraukimas“ nėra teisės aktuose išaiškinimų. Atsakovas negynė baigiamojo darbo, neįvykdė studijų reikalavimų. Studijos nebuvo sustabdytos. Dėl senaties – prievolė, dėl kurios kreipėsi, yra terminuota. Per įspėjimo terminą neskaičiuojami delspinigiai. Senatį skaičiuoja nuo įspėjimo dienos. Gavus sąrašą, per 30 d. siunčiami įspėjimai. Jei nesiunčia įspėjimo, prievolė, vadinasi, neatsirado. Kad atsakovas būtų atleistas nuo prievolės grąžinti lėšas, neatitinka sąlygų. Sutartis nutraukta negynus baigiamojo darbo, o tai reiškia, kad neįvykdė sutarties reikalavimų. Pašalintas iš (duomenys neskelbtini) negynus darbo, pašalintas iš studentų sąrašo. Studento statusą įgijo vėl priėmus jį (duomenys neskelbtini) m. Nebuvo suteiktos akademinės atostogos, nebuvo sustabdytos studijos. Pašalinimas iš aukštosios mokyklos gali būti ir nevykdant sutarties (negynė darbo), ne tik už kitus pažeidimus (nusirašinėjimą ir pan.). Su tripliku pateiktas statutas galioja nuo (duomenys neskelbtini) m. Nutraukus sutartį, atsakovas neliko studijuoti, buvo išbrauktas iš studentų sąrašų. Pašalinimas gali vykti dėl įvairių priežasčių – dėl nepažangumo, dėl ligos ir pan. Nutraukus studijas, asmuo pašalinamas iš aukštosios mokyklos. Šiuo atveju dekano teikimu buvo nutrauktos studijos, negynus darbo. Vėliau sudaryta nauja studijų sutartis. Ieškovas išbraukimą iš sąrašo prilygina pašalinimui. Pašalinimas ir įsakymas dėl sutarties nutraukimo sukelia teisines pasekmes – asmuo pašalinamas dėl nepažangumo ir nutraukiama sutartis. Įsakymų pavadinimai įvairūs – svarbu turinys. Pašalinimo sąvoką atsakovo advokatas grindžia informacija iš viešosios erdvės. (duomenys neskelbtini) nurodo, jog negynus darbo, neįvykdė sutarties reikalavimų.

Teismo posėdžio metu atsakovo advokatas palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad ieškovas prilygina įsakymą dėl studijų nutraukimo pašalinimui. Nėra įrodymų, kad įsakymas dėl studijų nutraukimo prilyginamas pašalinimui. Pirma, Fondas netinkamai įvertino (duomenys neskelbtini) pateiktus dokumentus ir neturėjo teisės kreiptis su ieškiniu. Jei universitetas sutartyje nurodo, kad grąžinti lėšas reikės, jei bus pašalintas, tai nėra tas pats, kai sutartis nutraukiama. Atsakovas buvo išbrauktas, nes nesigynė baigiamojo darbo. Neatitinka Aprašo sąlygų. Antra, pašalinimas taikomas kaip nuobauda, o ne kaip procedūra. Pašalinimas sukuria neigiamas teisines pasekmes. Šiuo atveju tokios pasekmės nekilo. Šiuo atveju studijos buvo nutrauktos dėl studijų nebaigimo, išbrauktas iš sąrašo, bet tai nėra pašalinimas. Trečia, ieškinio senatis – LRV nutarimas suteikia teisę grąžinti per 3 metus. Tai nėra prievolės terminas. Ieškovas sužino, kad nesumokėjo, kai išsiunčia įspėjimą. 10 metų skaičiuojama nuo to momento, kai išsiunčia įspėjimą. Net neišsiuntus įspėjimo, ieškovas turi teisę kreiptis į teismą dėl skolos. LRV nutarimas nesukuria, nepratęsia, neatideda senaties. LRV nutarimas daro lengvatą studentui, teisę sumokėti vėliau. Sutarties nuostatos neatitinka (duomenys neskelbtini) sprendimo, todėl ieškovas neįgijo teisės kreiptis į teismą. Atsakovas nebuvo pašalintas iš (duomenys neskelbtini), buvo įsakymas dėl studijų nutraukimo. Diplominio darbo negynimo priežastys yra subjektyvios – dirbo, nespėjo pabaigti. Dėl to buvo priimtas įsakymas dėl studijų nutraukimo. Atsakovas buvo pažangus studentas. Vėliau įstojo vėl, kreditai buvo įskaityti, sėkmingai apgynė baigiamąjį darbą. Tai patvirtina, kad nebuvo pašalintas, nebuvo apribota galimybė vėl studijuoti. Studijų nutraukimas, išbraukimas iš sąrašo netolygu pašalinimui. Nėra įsakymo dėl pašalinimo. Nėra nuostatuose, kad darbo negynimas yra nepažangumas.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

        Byloje nustatyta, kad atsakovas ir (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) sudarė studijų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Studijų sutartis, Sutartis). Pagal Sutartį atsakovas buvo priimtas į valstybės finansuojamą studijų vietą, tačiau nuo (duomenys neskelbtini) buvo pašalintas iš aukštosios mokyklos. Iš pateikto išrašo iš aukštosios mokyklos Fondui pateikto (duomenys neskelbtini) semestro metu valstybės finansuojamas studijas nutraukusių ar pašalintų iš aukštosios mokyklos asmenų sąrašo nustatyta, kad atsakovas buvo pašalintas iš universiteto negynus baigiamojo darbo, studijų nutraukimo įsakymo data (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) metų studijų programos metinė kaina – 1455,34 Eur (5025 Lt). Valstybinis studijų fondas atsakovui adresu, nurodytu Sutartyje ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntė įspėjimą dėl lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą (toliau – ir Įspėjimas). Įspėjimas neįteiktas atsakovui jo neatsiėmus pašte. Įspėjimas pakartotinai siųstas (duomenys neskelbtini), įteiktas asmeniškai.

        Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti valstybės biudžeto lėšas, skirtas studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, ir delspinigius. Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, prašo byloje taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, taip pat nurodo, kad atsakovas neturi prievolės grąžinti už studijas lėšas, nes nebuvo pašalintas iš universiteto.

        Taigi ginčas byloje iš esmės kilo dėl atsakovo prievolės grąžinti į biudžetą dalį lėšų, skirtų atsakovo studijų (duomenys neskelbtini) kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti.

Ginčo santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas (toliau – ir Mokslo ir studijų įstatymas) (redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.), ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. 1228 patvirtintas Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą aprašas (toliau – ir Aprašas) (redakcija, galiojusi iki 2017 m. gruodžio 22 d.).

        Dėl ieškinio senaties termino taikymo.

        Atsakovas byloje prašo taikyti ieškinio senatį, nes, atsakovo teigimu, ieškovas apie jo teisių pažeidimą sužinojo (duomenys neskelbtini), kai gavo iš (duomenys neskelbtini) studentų, nutraukusių studijas ar pašalintų iš universiteto per (duomenys neskelbtini) semestrą, sąrašą, todėl praleido ieškinio senatį reikšti ieškinį. Ieškovas, nesutikdamas, kad ieškinio senatis praleista, nurodė, kad prievolė, dėl kurios kilo ginčas civilinėje byloje, yra terminuota, nes Aprašo 9 punktas aiškiai numato, kad šiai prievolei vykdyti yra nustatytas terminas (3 metai nuo įspėjimo išsiuntimo dienos), todėl šiuo atveju ieškinio senaties terminas turi būti pradėtas skaičiuoti nuo įspėjimo išsiuntimo.

        Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). CK 1.125 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Bendroji taisyklė yra ta, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Viena šios taisyklės išimčių nustatyta CK 1.127 straipsnio 2 dalyje, kurioje įtvirtinta, jog tais atvejais, kai prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui.

        Atsakovo priėmimo į aukštąją mokyklą metu galiojusio Aprašo 9 punkte numatyta, kad Valstybinis studijų fondas, gavęs šio Aprašo 7 punkte nurodytą sąrašą, per 30 dienų kiekvienam sąraše nurodytam asmeniui (išskyrus šio Aprašo 6 punkte nurodytus asmenis) išsiunčia įspėjimą, kuriame nurodoma, kad asmuo per 3 metus nuo įspėjimo išsiuntimo privalo grąžinti kainą į įspėjime nurodytą fondo sąskaitą. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, įspėjimas atsakovui buvo išsiųstas (duomenys neskelbtini). Taigi, paskutinė diena grąžinti lėšas, skirtas studijų kainai valstybės finansuojamoje studijų vietoje apmokėti, buvo (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog nors, bylos duomenimis, atsakovui siųstas laiškas grįžo neįteiktas, nes atsakovas jo neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo laiką, tačiau, remiantis Aprašo 9 punktu, ieškovui išsiuntus įspėjimą šiame punkte nustatyta tvarka, laikoma, kad asmuo tinkamai informuotas apie kainos dydį ir grąžinimo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad prievolei įvykdyti buvo nustatytas terminas (3 metai skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini)), tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui, kuris buvo (duomenys neskelbtini), kadangi iki šio termino pabaigos ieškovas galėjo tikėtis, kad prievolė bus įvykdyta (CK 1.127 straipsnio 2 dalis) ir ieškovas sužinojo apie savo teisės pažeidimą (Panevėžio apygardos teismo 2022 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-125-278/2022). Taigi, bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo (duomenys neskelbtini) ir baigiasi (duomenys neskelbtini), todėl, įvertinus tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo išvadai, kad ieškinys pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą.

Dėl reikalavimo grąžinti dalį valstybės lėšų.

Pagal Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 12 dalį Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybės finansuojamose studijų vietose studijavę asmenys, pašalinti iš aukštosios mokyklos arba nutraukę studijas, privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį. Pagal Aprašo 4.2 punktą, valstybės biudžeto lėšos, skirtos studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalis grąžinamos į valstybės biudžetą, jeigu asmenys pašalinami iš aukštosios mokyklos jos nustatyta tvarka. Taigi iš teisinio reglamentavimo matyti, kad asmeniui, kuris pašalintas iš aukštosios mokyklos valstybės finansuojamos studijų vietos, atsiranda Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta pareiga grąžinti į valstybės biudžetą lėšas (ar jų dalį), kurios buvo skirtos jo studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti.

Byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) įsakymas Dėl studijų sutarties nutraukimo Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad M. B. studijos nutrauktos negynus baigiamojo darbo.

Remiantis į bylą pateiktais įrodymais nustatyta, kad M. B. nuo (duomenys neskelbtini) studijavo (duomenys neskelbtini) fakultete valstybės nefinansuojamoje vietoje ((duomenys neskelbtini) įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl priėmimo į antrosios pakopos studijas“), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) studijavo valstybės finansuojamoje vietoje. Bylos duomenimis, atsakovas universiteto numatyta tvarka ir laiku (duomenys neskelbtini) metais negynė baigiamojo darbo, todėl jis (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl studijų nutraukimo“ buvo pašalintas iš (duomenys neskelbtini) studentų sąrašo. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad baigiamąjį darbą parengė ir pateikė universitetui, jo rašytiniu prašymu universitetui jo gynimas buvo atidėtas, tačiau nepateikti įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Byloje esantys įrodymai (išrašas iš Studentų registro, (duomenys neskelbtini) įsakymų istorija) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) įsakymu buvo atidėtas baigiamojo darbo gynimas, tačiau (duomenys neskelbtini) įsakymu studijos nutrauktos negynus baigiamojo darbo. Universiteto (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini), adresuotu Valstybiniam studijų fondui, pateiktame asmenų, studijavusių valstybės finansuojamose studijų vietose ir nutraukusių studijas ar pašalintų per (duomenys neskelbtini) semestrą, sąraše nebuvo siūloma atleisti atsakovą nuo lėšų grąžinimo į valstybės biudžetą.

Nagrinėjamu atveju atsakovas teigia, kad jis (duomenys neskelbtini) studijas baigė, (duomenys neskelbtini) buvo priimtas į (duomenys neskelbtini) fakultetą kaip buvęs (duomenys neskelbtini) studentas, apsigynė baigiamąjį darbą ir (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo kvalifikacinį magistro laipsnį, todėl neprivalo grąžinti į biudžetą lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamoje vietoje apmokėti. 

Pagal Aprašo 6 punktą Fondas atleidžia aprašo 4 punkte nurodytus asmenis nuo lėšų grąžinimo, jeigu: asmuo studijų semestrą baigė aukštosios mokyklos nustatytu laiku, neturi akademinių skolų ir ne vėliau kaip iki naujo studijų semestro pradžios raštu pranešė aukštajai mokyklai apie studijų nutraukimą arba asmuo įvykdė studijų programos reikalavimus, įskaitant baigiamojo darbo pateikimą aukštajai mokyklai, tačiau baigiamojo darbo negynė (neapgynė) (6.1 punktas); asmuo neteko valstybės finansavimo Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 7 dalyje nustatytu atveju, studijų semestrą baigė aukštosios mokyklos nustatytu laiku, neturi akademinių skolų ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo studijų rezultatų palyginimo paskelbimo aukštojoje mokykloje (arba aukštosios mokyklos nustatyta tvarka) raštu pranešė aukštajai mokyklai apie studijų nutraukimą (6.2 punktas); asmeniui sesija buvo pratęsta, ir studijų semestrą jis baigė aukštosios mokyklos nustatytu laiku, neturi akademinių skolų ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pratęstos sesijos termino pabaigos raštu pranešė aukštajai mokyklai apie studijų nutraukimą (6.3 punktas); asmuo buvo išvykęs dalinių studijų užsienyje pagal tarptautines (tarpžinybines) sutartis, neturi akademinių skolų ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo studijų semestro užsienio aukštojoje mokykloje pabaigos raštu pranešė aukštajai mokyklai apie studijų nutraukimą (6.4 punktas); asmuo buvo išleistas akademinių atostogų dėl ligos gydytojui ar gydytojų konsultacinei komisijai rekomendavus arba nėštumo ir gimdymo arba vaiko priežiūros atostogų ir nepasibaigus akademinių atostogų terminui raštu pranešė aukštajai mokyklai apie studijų nutraukimą (6.5 punktas); asmuo teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas neįgaliu ir pateikia pažymą apie savo neįgalumą (6.6 punktas); asmuo miršta (6.7 punktas).

Aprašo 6 punkte numatytos išimtys, kada nėra reikalaujama grąžinti valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, atsakovui netaikytinos, nes jis (duomenys neskelbtini) metais neįvykdė studijų programos.

Atsiliepime atsakovas neginčijo aplinkybės dėl jo pašalinimo iš universiteto neapgynus baigiamojo darbo (atsiliepimo 2 psl.), tačiau triplike ir bylą nagrinėjant iš esmės teigė, kad pašalinimas iš universiteto yra siejamas su drausmine nuobauda, tuo tarpu atsakovas nebuvo pašalintas, jo studijos buvo nutrauktos negynus baigiamojo darbo, o vėliau, įstojus iš naujo, jis sėkmingai šį darbą apsigynė.

Pažymėtina, kad prievolė grąžinti valstybės biudžeto lėšas atsiranda tuomet, kai asmenys pašalinami iš aukštosios mokyklos arba nutraukia studijas. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas, ar atsakovas, negynęs baigiamojo darbo, gali būti laikomas pašalintu iš universiteto, dėl ko jam kiltų prievolė grąžinti lėšas. Atsakovo teigimu, jo studijos buvo nutrauktos, bet jis nebuvo pašalintas iš universiteto, nėra rektoriaus įsakymo dėl pašalinimo, iš studentų sąrašų jis išbrauktas rektoriaus įsakymu dėl studijų nutraukimo.

Teisės aktai nepateikia studento pašalinimo iš universiteto sąvokos. Ši sąvoka nėra nurodyta ir Sutartyje. Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) Studijų nuostatų (patvirtintų (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Senato nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini)) 2.22 punktu, studijų nutraukimas – būsena, kai studentas savo noru ar dėl kitų priežasčių (dėl ligos, dėl mirties, dėl nepažangumo, dėl studijų sutarties nevykdymo ir kt.) nutraukia studijas, prieš tai apie savo sprendimą pranešdamas rektoriui prašymu arba dekano teikimu ((duomenys neskelbtini)).

Vertinant sistemiškai teisės aktų, Sutarties nuostatas, studijos gali būti nutraukiamos pačiam studentui prašant ar studentą pašalinus iš universiteto. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad studijos nebuvo nutrauktos atsakovo iniciatyva.

Pagal Sutarties nuostatas, studijos nutraukiamos studento iniciatyva (32 punktas) arba universiteto iniciatyva (33 punktas). Pagal Sutarties 33 punktą Sutartis universiteto iniciatyva nutraukiama pašalinus studentą iš universiteto, jeigu jis: 1) grubiai pažeidžia universiteto statutą ar vidaus tvarką reglamentuojančius teisės aktu; 2) nevykdo studijų programos reikalavimų; 3) nevykdo šioje sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų. Taigi, priešingai nei nurodo atsakovas, pašalinimas iš universiteto nėra siejamas vien su drausmine nuobauda, tačiau studentas gali būti pašalinamas iš universiteto ir nevykdžius studijos programos reikalavimų. Nagrinėjamu atveju atsakovas negynė baigiamojo darbo, t. y. neįvykdė studijų programos reikalavimų, todėl studijos buvo nutrauktos pašalinus jį iš (duomenys neskelbtini) tinkamai neįvykdžius studijų sutarties – neapgynus baigiamojo darbo. Teismas konstatuoja, kad atsakovas buvo pašalintas iš (duomenys neskelbtini) (nutraukta studijų sutartis), o aplinkybės, kad jis vėliau, (duomenys neskelbtini) įsakymu, vėl buvo priimtas į antrosios pakopos studijų aukštesnį kursą (valstybės nefinansuojamoje vietoje), pateikė baigiamąjį darbą, jį gynėsi ir baigė studijas, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingos. Teismo vertinimu, visi atsakovo tolesni veiksmai po pašalinimo iš valstybės finansuojamų studijų vietos niekaip neįtakoja jo prievolės grąžinti lėšas ir nelaikyti aplinkybių prievolei egzistuoti pasikeitimu ar išnykimu.

Tuo pačiu pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas ginčijo prievolės atsiradimo faktą – universiteto sprendimą pašalinti pareiškėją iš aukštosios mokyklos, dėl ko konstatuotina, kad jis yra galiojantis. Teismas pažymi, kad atsakovo argumentai, jog rektoriaus įsakymas yra dėl studijų nutraukimo (ne pašalinimo iš universiteto), įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, aptartą teisinį reglamentavimą, nesudaro pagrindo daryti priešingas išvadas dėl jo pašalinimo iš universiteto. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal (duomenys neskelbtini) 41.4 punktą rektorius priima ir šalina studentus (ir klausytojus). Taigi, atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, įsakymo turinį, nėra pagrindo rektoriaus įsakymo Dėl studijų nutraukimo vertinti kitaip nei įsakymą dėl pašalinimo iš universiteto.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad studijų sutartis su atsakovu buvo nutraukta neįvykdžius studijų reikalavimų, t. y. jam (duomenys neskelbtini) metais nesigynus baigiamojo darbo, daro išvadą, kad jis neatitiko nei vienos Aprašo 6 punkte numatytos sąlygos (aplinkybės), atleidžiančios nuo lėšų grąžinimo. Taigi Aprašo 6 punkte reglamentuojami atleidimo pagrindai nuo biudžeto lėšų, skirtų atsakovo studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, grąžinimo, nagrinėjamu atveju netaikytini.

Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kurie paneigtų byloje nustatytas aplinkybes (CPK 178 straipsnis).

Aprašo 5 punkte įtvirtinta, kad Aprašo 4 punkte nurodyti asmenys į valstybės biudžetą turi grąžinti sumą, lygią 50 procentų einamųjų studijų metų studijų programos metinės kainos. Ieškovas pateikė paskaičiavimą ir prašo priteisti 727,67 Eur skolą už valstybės finansuotas studijas (duomenys neskelbtini). Paties skolos dydžio atsakovas neginčijo.

CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį, draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.

Aprašo 9 punkte numatyta, kad, išsiuntus įspėjimą nustatyta tvarka, laikoma, kad asmuo tinkamai informuotas apie kainos dydį ir grąžinimo tvarką. Pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovas laikėsi Apraše nustatytų įspėjimo siuntimo taisyklių, t. y. siuntė įspėjimą paskutiniu žinomu atsakovo gyvenamosios vietos adresu, kurį jis nurodė Sutartyje.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškovas įrodė, jog atsakovas studijavo valstybės finansuojamoje vietoje ir buvo iš jos pašalintas. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas negrąžino valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, taip pat į tai, jog ieškinys dėl šios skolos pareikštas nepraleidus ieškinio senaties termino, ieškovo reikalavimas tenkintinas, iš atsakovo ieškovui priteistinos 727,67 Eur valstybės biudžeto lėšos, skirtos studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti (CK 6.38, 6.59 straipsniai, CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl netesybų ir procesinių palūkanų priteisimo.

Ieškovas prašo priteisti 26,20 Eur dydžio delspinigius, paskaičiuotus laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) už 180 dienų.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CK 6.72 straipsniu, susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Sudarytos studijų sutarties 26 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybės finansuojamas studentas, savo iniciatyva nutraukęs sutartį arba universiteto iniciatyva pašalintas iš universiteto, privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuotose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas ar jų dalį, tačiau sutarties nuostatos nereglamentuoja delspinigių apskaičiavimo tvarkos ir delspinigių dydžio. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą aprašo 10 punkte nustatyta 0,02 procento delspinigių norma už kiekvieną pavėluotą dieną nevykdant įsipareigojimo grąžinti į valstybės biudžetą valstybės finansuojamoms studijoms skirtų lėšų. Teisės aktai nedraudžia konkretų delspinigių dydį įvardyti ne pačioje sutartyje, bet įrašant nukreipiamąją sąlygą, nukreipiančią į kitą dokumentą. Atsakovui praleidus terminą grąžinti ieškovui valstybės biudžeto lėšas, ieškovo reikalavimas priteisti delspinigius – 0,02 procento už kiekvieną pavėluotą dieną, yra pagrįstas.

Ieškovas nurodo, kad delspinigiai paskaičiuoti laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) už 180 dienų. Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Atsakovui Aprašu ir įspėjimu nustatytas terminas grąžinti lėšas į valstybės biudžetą buvo 3 metai, skaičiuojant nuo įspėjimo išsiuntimo. Įspėjimas atsakovui buvo išsiųstas (duomenys neskelbtini) ir paskutinė diena atsakovui grąžinti lėšas į valstybės biudžetą buvo (duomenys neskelbtini). Vadinasi, diena, nuo kurios atsirado ieškovo teisė reikalauti netesybų (delspinigių), yra (duomenys neskelbtini).

Byloje nustatyta, kad atsakovas tinkamai nevykdė prievolės grąžinti jo valstybės finansuotoms studijoms panaudotų lėšų, todėl ieškovui iš atsakovo priteistini 26,20 Eur delspinigių.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus – laiku ieškovui negrąžino studijų kainai valstybės finansuojamose vietose apmokėti skirtų lėšų, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (753,87 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. balandžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovas pagal įstatymą yra atleistas nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovo valstybei priteistinas 21 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Byloje patirta 6,64 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios, ieškinį tenkinus visiškai, valstybei priteistinos iš atsakovo. Iš viso iš atsakovo valstybei priteistina 27,64 Eur (CPK 92 straipsnis).

        Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 269-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui Valstybiniam studijų fondui, juridinio asmens kodas 191722967, iš atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 727,67 Eur (septynis šimtus dvidešimt septynis eurus 67 ct) valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, 26,20 Eur (dvidešimt šešis eurus 20 ct) delspinigių ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (753,87 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. balandžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 27,64 Eur (dvidešimt septynis eurus 64 ct) bylinėjimosi išlaidų. Valstybei priteista bylinėjimosi išlaidų suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5662. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                         Jurgita Rimeikienė