Administracinė byla Nr. eP-71-624/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05925-2015-2

              Procesinio sprendimo kategorija 80.11

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. spalio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. R. (J. R.) prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. R. (J. R.) skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas J. R. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2015 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. (15/5-9) 4U-53.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi nustatė terminą iki 2015 m. sausio 8 d. pateikto skundo trūkumams pašalinti.

Nutartyje teismas pažymėjo, kad skunde pareiškėjas nurodė, jog apie ginčijamą sprendimą sužinojo tik 2015 m. gruodžio 16 d., kai pastebėjo, kad ginčijamas sprendimas pridėtas kaip priedas prie Migracijos departamento atsiliepimo į skundą. Teismas paaiškino, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I-6556-437/2015 (proceso Nr. 3-61-3-00489-2015-2) atsiliepimas į skundą elektroninių ryšių priemonėmis gautas 2015 m. kovo 12 d. Kartu su atsiliepimu į skundą buvo pridėtas ir ginčijamas sprendimas. Atsiliepimas kartu su priedais buvo išsiųstas 2015 m. balandžio 13 d. per EPP, o pristatymo laikas nurodytas 2015 m. spalio 12 d. 23:17 val. Teismas atkreipė dėmesį į tai Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 75 straipsnio 8 dalies nuostatą. Vadinasi, administracinėje byloje Nr. I-6556-437/2015, kurioje, kaip teigia pareiškėjas, pamatė skundžiamą sprendimą, Migracijos departamento atsiliepimas pareiškėjo atstovui buvo įteiktas 2015 m. balandžio 14 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas, atsižvelgdamas į turimus duomenis, įpareigojo pareiškėją pateikti įrodymus, jog apie ginčijamą sprendimą sužinojo tik jo nurodomu laiku – 2015 m. gruodžio 16 d. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 10 straipsniu, taip pat pareiškėjui išaiškino, kad jei jis yra praleidęs skundo padavimo terminą, jis turi teisę teikti prašymą jį atnaujinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 11 d. nutartimi pareiškėjo J. R. skundas laikytas nepaduotu, kadangi pareiškėjas neištaisė teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų. Vilniaus apygardos administracinio teismas 2016 m. sausio 14 d. nutartimi, sutikęs su atskiruoju skundu, savo 2016 m. sausio 11 d. nutartį panaikino.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2016 m. sausio 11 d. gautas pareiškėjo J. R. atstovo advokato Mindaugo Paukštės pateiktas patikslintas skundas, kuris teismui išsiųstas paštu 2016 m. sausio 8 d. (antspaudas ant voko).

Patikslintame skunde paaiškino, kad Migracijos departamentas 2015 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. (15/5-9) 4U-53 pareiškėjui pateikė tik kartu su priedais administracinėje byloje Nr. I-6556-437/2015, tačiau procesiniame dokumente nenurodė, kad yra toks sprendimas. Pareiškėjo atstovas atsiliepimą su visais priedais gavo per EPP, tačiau priedai nebuvo peržiūrėti ir atspausdinti, teismo posėdis byloje nebuvo paskirtas ir tikslo susipažinti su visais dokumentais nebuvo. Tik metų pabaigoje buvo paskirta posėdžio data ir tik tada buvo pradėta dirbti su byla. Tuomet pareiškėjo atstovas susipažino su administracine byla Nr. I-6556-437/2015 ir pirmą kartą pamatė 2015 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. (15/5-9) 4U-53. Pareiškėjo atstovas sutiko su tuo, kad teoriškai skundžiamas sprendimas buvo įteiktas, tačiau praktiškai jis buvo pamatytas tik 2015 m. gruodžio 16 d., nes niekas nesitikėjo tokio sprendimo ir jo specialiai neieškojo. Tai yra žmogiška klaida, nesusipratimas, tačiau tai neturėtų būti priežastimi trukdyti asmeniui pasinaudoti teise į jam reikšmingo sprendimo apskundimą. Taip pat turėtų būti kritiškai vertinami ir Migracijos departamento veiksmai. Nurodė, kad jei teismas vertins, kad formaliai apie skundžiamą sprendimą sužinota gavus jį kitoje byloje, prašė teismą atnaujinti terminą skundui paduoti, nes realiai sužinota apie sprendimo egzistavimą ir su juo susipažinta tik 2015 m. gruodžio 16 d.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 14 d. nutartimi netenkino pareiškėjo J. R. prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą, atsisakė priimti pareiškėjo J. R. patikslintą skundą ir nutarčiai įsiteisėjus įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti Advokatų profesinei bendrijai „Advokat.lt“ administracinėje byloje Nr. eI-5176-171/2016 sumokėta žyminį mokestį – 21 Eur.

Teismas vadovavosi Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 138 straipsnio nuostata. Skundžiamo 2015 m. sausio 8 d. sprendimo Nr. (15/5-9) 4U-53 įteikimo diena šiuo atveju svarbi termino kreiptis į teismą skaičiavimui. Pareiškėjas nurodė, kad apie skundžiamą sprendimą sužinojo tik atvykęs susipažinti su administracine byla 2015 m. gruodžio 16 d. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 34 straipsnio 1–2 dalimis, 5 straipsniu. Pažymėjo, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I-6556-437/2015 (proceso Nr. 3-61-3-00489-2015-2) atsiliepimas į skundą elektroninių ryšių priemonėmis gautas 2015 m. kovo 12 d. Kartu su atsiliepimu į skundą buvo pridėtas ir skundžiamas sprendimas. Atsiliepimas kartu su priedais buvo išsiųstas pareiškėjo atstovui 2015 m. balandžio 13 d. per EPP, o pristatytas 2015 m. spalio 12 d. 23:17 val. Sistemiškai aiškinant ABTĮ 75 straipsnio 8 dalį ir Įstatymo 138 straipsnį, daryta išvada, kad skundžiamas sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas tinkamai 2015 m. balandžio 14 d. per EPP (formalusis įteikimas), o faktiniu įteikimu laikyta 2015 m. spalio 12 d. 23:17 val. (procesinių dokumentų pristatymo data). Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo atstovo paaiškinimai dėl ginčijamo sprendimo gavimo ir pamatymo laiko skirtumo buvo subjektyvaus pobūdžio. Aplinkybė, kad atstovas netikrino atsiliepimo priedų yra jo asmeninis reikalas. Tai, kad atstovas nusprendė susipažinti su atsiliepimu ir kartu su juo pateikta medžiaga jam patogiu laiku, kai procesinis dokumentas jam buvo įteiktas tinkamai, nelaikyta svarbia priežastimi. Pareiškėjas, pats ar per įgaliotus atstovus, veikdamas atidžiai ir rūpestingai, turėjo ir galėjo domėtis bylos eiga ir pateikta medžiaga, tačiau šios pareigos neįvykdė, todėl ir praleido terminą skundui paduoti. Pareiškėjo nurodytų priežasčių teismas nepripažino svarbiomis, todėl prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą netenkino. Pareiškėjo patikslintą skundą atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

Pareiškėjas J. R., atstovaujamas advokato Mindaugo Paukštės, pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartį ir atnaujinti terminą skundui paduoti, taip pat priimti J. R. patikslintą skundą.

III.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 24 d. nutartimi pareiškėjo J. R. atskirąjį skundą atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartį paliko nepakeistą.

Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. I-6556-437/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00489-2015-2), kurioje atsakovas Migracijos departamentas 2015 m. kovo 12 d. teismui pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą. Prie šio atsiliepimo kaip priedas buvo pridėtas ir nagrinėjamoje byloje skundžiamas Migracijos departamento 2015 m. sausio 8 d. sprendimas Nr. (15/5-9) 4U-53. Šis atsiliepimas (o kartu ir nagrinėjamoje administracinėje byloje skundžiamas sprendimas) pareiškėjo atstovui per EPP išsiųstas 2015 m. balandžio 13 d. Teismas vadovavosi ABTĮ 75 straipsnio 8 dalies, 50 straipsnio 4 dalies normomis. Nagrinėjamu atveju laikoma, kad pareiškėjo atstovui (taigi, ir pareiškėjui) Migracijos departamento 2015 m. sausio 8 d. sprendimas Nr. (15/5-9) 4U-53 įteiktas 2015 m. balandžio 14 d. Pareiškėjas pats ar per atstovą skundą teismui dėl šio sprendimo panaikinimo turėjo pateikti iki 2015 m. balandžio 28 d. (imtinai). Skundas, kuriuo pareiškėjas prašo panaikinti Migracijos departamento 2015 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. (15/5-9) 4U-53, Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktas 2015 m. gruodžio 17 d., t. y. praleidus Įstatymo 138 straipsnyje nustatytą skundo padavimo terminą.

Teismas atsižvelgė į ABTĮ 34 straipsnio 1 dalies nuostatą. Pareiškėjo atstovas patikslintame skunde bei atskirajame skunde nurodė, kad pirmą kartą su Migracijos departamento 2015 m. sausio 8 d. sprendimu Nr. (15/5-9) 4U-53 susipažino 2015 m. gruodžio 16 d. nuvykęs į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (administracinė byla Nr. I-6556-437/2015, teisminio proceso Nr. 3-61-3-00489-2015-2) matyti, jog Migracijos departamento atsiliepimas, prie kurio kaip priedas buvo pridėtas ir nagrinėjamoje byloje skundžiamas Migracijos departamento 2015 m. sausio 8 d. sprendimas Nr. (15/5-9) 4U-53, pareiškėjo atstovui advokatui Mindaugui Paukštei per EPP išsiųstas 2015 m. balandžio 13 d., o pristatytas – 2015 m. spalio 12 d. 23:17 val. Vadinasi, su minėtu atsiliepimu (taigi, ir jo priedais) pareiškėjo atstovas (pareiškėjas) susipažino dar 2015 m. spalio 12 d. Kaip teisingai atskiruoju skundu skundžiamoje 2016 m. sausio 14 d. nutartyje pažymėjo Vilniaus apygardos administracinis teismas, ši data, t. y. 2015 m. spalio 12 d., iš esmės yra laikoma faktinio ginčijamo sprendimo įteikimo pareiškėjui diena.

Vilniaus apygardos administracinis teismas minėtas aplinkybes išdėstė dar 2015 m. gruodžio 22 d. nutartyje, kurioje pareiškėjui, atstovaujamam advokato, išaiškino, kad jis iki 2015 m. sausio 8 d. turi pateikti įrodymus, kad su skundžiamu Migracijos departamento sprendimu susipažino tik 2015 m. gruodžio 16 d. Tokių duomenų patikslintame skunde pareiškėjo atstovas nenurodė.

Atskirajame skunde pareiškėjo atstovas paaiškino, kad advokatai laikosi praktikos, pagal kurią advokatas, gavęs atsiliepimą, jį tik permeta akimis ir padeda prie kitos bylos medžiagos iki to laiko, kai yra paskiriamas teismo posėdis. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas priežastis, sprendė, kad šios aplinkybės nagrinėjamu atveju negali būti laikomos objektyviomis, nuo pareiškėjo (jo atstovo) valios nepriklausiusiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis laiku paduoti skundą teismui, dėl kurių skundo padavimo terminas galėtų būti atnaujinamas. Pažymėta, kad pareiškėjo atstovas atskirajame skunde nurodė, kad laikosi praktikos, kai gavęs procesinį dokumentą, net jei atidžiai jo neskaito (nesiruošia bylos nagrinėjimui teisme), jį peržiūri, t. y. permeta akimis, ir tuomet padeda prie kitos bylos medžiagos. Šiuo gi atveju, kaip jau minėta, pareiškėjo atstovas Migracijos departamento atsiliepimą, prie kurio buvo pridėtas ir ginčo sprendimas, gavo 2015 m. balandžio 14 d., tačiau faktiškai per EPP sistemą atvėrė tik 2015 m. spalio 12 d. Priežasčių, kodėl su skundžiamu Migracijos departamento sprendimu Nr. (15/5-9) 4U-53 nesusipažino 2015 m. spalio 12 d. arba laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 12 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. nei patikslintame skunde nei atskirajame skunde pareiškėjo atstovas nenurodė.

Pareiškėjo atstovas atskirajame skunde nurodė, kad Migracijos departamento 2015 m. sausio 8 d. sprendimas Nr. (15/5-9) 4U-53 nei jam, nei pareiškėjui neįteiktas. Pareiškėjo atstovo manymu, Vilniaus apygardos administracinis teismas formuoja ydingą praktiką, nes toleruoja tokią situaciją, kai viešojo administravimo subjektas suinteresuoto asmens apie priimtą sprendimą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 punkte nustatyta tvarka neinformuoja, o šį sprendimą tiesiog prideda prie kitos teisme nagrinėjamos bylos duomenų. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija šį atskirojo skundo argumentą atmetė kaip nepagrįstą, kadangi, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas skundo dėl Migracijos departamento 2015 m. sausio 8 d. sprendimo Nr. (15/5-9) 4U-53 panaikinimo padavimo termino eigos pradžią skaičiavo ne nuo 2015 m. balandžio 14 d. (formalaus sprendimo įteikimo pareiškėjo atstovui per EPP dienos), o nuo 2015 m. spalio 12 d. – t. y. faktinio sprendimo įteikimo dienos. Toks skundo padavimo termino skaičiavimas yra palankus būtent pareiškėjui.

Įvertinusi byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes ir remdamasi ginčui aktualia teismo praktika, teisėjų kolegija darė išvadą, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, taigi įstatymo nustatytą terminą praleido dėl subjektyvių priežasčių. Pareiškėjo patiksliname skunde, kuriame išdėstyti argumentai dėl termino atnaujinimo, ir atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti pripažintos išimtinėmis, ekstraordinariomis, visiškai nepriklausiusiomis nuo pareiškėjo (jo atstovo) valios. Todėl konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama 2016 m. sausio 14 d. nutartimi pagrįstai atsisakė atnaujinti terminą paduoti skundą dėl Migracijos departamento 2015 m. sausio 8 d. sprendimo Nr. (15/5-9) 4U-53, o pagrindų, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta, nenustatyta, todėl ji palikta nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmestas.

IV.

Pareiškėjas J. R. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eAS-184-756/2016.

Prašyme nurodo, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos bei pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 punkte numatytą imperatyvųjį nurodymą, kad ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio akto priėmimo raštu pranešama apie individualaus administracinio akto priėmimą, kartu pridedant individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją. Šioje byloje Migracijos departamento sprendimas nebuvo įteiktas pareiškėjui išvis, tačiau teismai, klaidingai vertindami byloje pateiktas faktines aplinkybės, priėmė neteisėtas nutartis, prieštaraujančias ne tik materialiosioms teisės normoms, bet ir teisingumo ir protingumo principams. Šiuo atveju Migracijos departamento sprendimas nebuvo nei įteiktas, nei išsiustas, sprendimas buvo pridėtas prie Migracijos departamento atsiliepimo kaip 43 priedo lapas, toks sprendimo įtraukimas į atsiliepimo priedo lapus negali būti laikomas kaip tinkamas įteikimas Viešojo administravimo įstatymo prasme.

Teigia, kad apeliacinės instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies taikymo šiuo atveju, taip pat neatsižvelgė į atskirajame skunde pateiktą teismų praktiką, neišaiškino, kokiu pagrindu Migracijos departamentas turėjo teisę nesilaikyti imperatyviojo nurodymo.

Prašo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu. Teismai pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies imperatyvųjį liepimą viešajam subjektui pranešti apie individualaus akto sprendimą per 3 dienas. Šioje byloje apeliacinės ir pirmosios instancijos teismai visiškai neatkreipė į tai dėmesio, objektyviai netyrė byloje pateiktų faktinių ir teisinių aplinkybių ir priėmė nepagrįstas nutartis.

              Teisėjų kolegija

konstatuoja:

V.

Ši administracinė byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2016 m. liepos 1 d., nustatyta tvarka (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas J. R. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eAS-184-756/2016 pagal pareiškėjo J. R. skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo panaikinimo.

Pareiškėjo teigimu, procesas administracinėje byloje atnaujintinas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, t. y. jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį.

Vertindama pareiškėjo pateiktą prašymą teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog administracinėje teisenoje proceso atnaujinimo institutas yra numatytas ABTĮ IV skyriuje. Proceso atnaujinimas yra pripažįstamas išimtine ir galutine įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P63-159/2010).

ABTĮ 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šio įstatymo dvidešimt trečiajame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog, atsižvelgiant į tai, kad proceso atnaujinimo stadija galima tik esant įsiteisėjusiam teismo procesiniam sprendimui ir siekiant, kad nebūtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas, įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo stadiją sukūrė ne kaip įprastinę, o kaip išimtinę teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formą, apsaugančią visos teisėtvarkos darną ir pastovumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-17/2012). Pabrėždamas šios proceso stadijos išimtinumą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog jis (išimtinumas) pasireiškia dviem aspektais: pirma, proceso atnaujinimas administracinėje byloje galimas tik esant ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytiems proceso atnaujinimo pagrindams, kurie siejami su jau po bylos išnagrinėjimo paaiškėjusiomis aplinkybėmis arba esminiais materialinės ar proceso teisės normų pažeidimais; antra, proceso atnaujinimo stadijos taikymas galimas tik bylose, kurios užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P444-84/2012).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas proceso atnaujinimą sieja su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartimi, kuria teismas jo atskirąjį skundą atmetė ir paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartį, kuria teismas netenkino pareiškėjo J. R. prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti pareiškėjo J. R. patikslintą skundą. Taigi įsiteisėjusia teismo nutartimi pareiškėjo skundas buvo nepriimtas nagrinėti teisme, t. y. byla nebuvo nagrinėta iš esmės, todėl ji nėra prilyginama užbaigtai bylai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-55-858/2015).

Kadangi nagrinėjamu atveju nėra užbaigtos administracinės bylos ABTĮ 153 straipsnio 1 dalies prasme, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartis negali būti proceso atnaujinimo objektu, pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą šioje administracinėje byloje negali būti paduotas.

Atsižvelgdama į tai, kad visi klausimai, susiję su prašymo atnaujinti procesą atitikimu įstatymo reikalavimams, tikrinami prašymą atnaujinti procesą nagrinėjant iš esmės, teisėjų kolegija, nustačiusi, jog proceso atnaujinimas nėra galimas, atsisako atnaujinti procesą (ABTĮ 159 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P444-84/2012).

Kadangi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartis negali būti proceso atnaujinimo objektu, dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su proceso atnaujinimo pagrindu, nepasisakoma.

Pažymėtina, kad iš esmės toks proceso atnaujinimą reglamentuojančių normų aiškinimas vyrauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-4-552/2016, 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-114-502/2015, 2015 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-55-858/2015).

Apibendrindama padarytas išvadas ir nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą netenkintinas ir procesas administracinėje byloje Nr. eAS-184-756/2016 neatnaujintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eAS-184-756/2016 pagal pareiškėjo J. R. (J. R.) prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                            Audrius Bakaveckas

              Arūnas Dirvonas

              Virginija Volskienė