Civilinė byla Nr. e2-955-1137/2026

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-06247-2025-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.5; 2.4.2.12.2; 3.2.3.1;

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. balandžio 1 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Kalnius,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Eglei Vitkauskienei,

dalyvaujant ieškovei N. M., ieškovės atstovui advokatui Irmantui Tumui, atsakovui D. B., atsakovo atstovei advokatei Ingai Radinienei, trečiojo asmens sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) atstovei S. A., liudytojams E. B., V. N., A. U.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. M. ieškinį atsakovui D. B., dėl įpareigojimo pašalinti naudojimosi žemės sklypu trukdymus, trečiasis asmuo sodininkų bendrija (duomenys neskelbtini).

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė N. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovą D. B. per dvidešimt dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti / perkelti tvorą, atsakovo užtvertą ieškovei priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini) bei sutvarkyti (nupjauti, nukirpti, išgenėti, suformuoti) atsakovui priklausančiame sklype (duomenys neskelbtini) augančių medžių šakas, taip, kad tos šakos neįsiterptų į ieškovei priklausantį sklypą (duomenys neskelbtini) arba medžius pašalinti. Savo ieškinį iš esmės grindžia šiais argumentais:

1.1.       Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) ploto žemės sklypas ir sodo namelis. Sklypo kadastrinių matavimų bylą 2018 m. (duomenys neskelbtini) sudarė V[ „Registrų centras“ matininkas A. R..

1.2.       Gretimas (duomenys neskelbtini) ploto sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui D. B.. Kadastrinių matavimų bylą 2013 m. (duomenys neskelbtini) sudarė UAB „Matika“.

1.3.       Atsakovas neteisėtai, nesilaikydamas taisyklių ir kadastrinių matavimų užtvėrė savo sklypą tvora ir užėmė dalį ieškovės sklypo. Atsakovės atliktų kadastrinių matavimų duomenimis, atsakovas iš pietinės pusės apie 0,50 m. įsiterpė į ieškovės žemės sklypą. Taip pat, atsakovo sklype medžiai ir krūmai užsodinti nesilaikant taisyklių, taikomų medžių ir krūmų sodinimui (gyvatvorių formavimui). Neteisėtai, nesilaikydamas tinkamo atstumo, atsakovas pasodino medžius prie ieškovės sklypo ribos ir savo tvoros ir tinkamai jų neprižiūri. Medžių šakos auga į sklypo pusę iš pietinės pusės, minėti medžiai yra per aukšti, ir meta šešėlį į ieškovės sklypą.

1.4.       Atsakovas gera valia nesutinka pašalinti / perkelti savo tvorą, suderinus su ieškove pagal riboženklių ir kadastrinių matavimų duomenis, bei sutvarkyti (nupjauti, nukirpti, išgenėti, suformuoti) jam priklausančių medžių šakas taip, kad tos šakos neįsiterptų į ieškovei priklausantį sklypą (duomenys neskelbtini) arba medžius pašalinti.

1.5.       Ieškovė dėl savo teisių gynimo kreipėsi į įvairias institucijas, kurių kompetencijai priskirta žemės naudojimo kontrolė. Tačiau, administracinės priemonės pasirodė nesančios veiksmingos.

1.6.       Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Žemės naudojimo valstybinės priežiūros departamento Vidurio Lietuvos antrasis žemės naudojimo priežiūros skyrius 2025 m. (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini), informavo ieškovę apie dar kartą atliktą žemės naudojimo patikrinimą ir pridėjo surašytą patikrinimo aktą. Inspekcija konstatavo, kad palyginus kadastrinių matavimų planus, bendrų žemės sklypų posūkio taškų koordinatės sutampa. Toliau, naudodama geodezinio matavimo prietaisą, Inspekcija nustatė, kad tvora pastatyta 17 centimetrų atstumu nuo sklypų ribos, atsakovui D. B. priklausančiame sklype.

1.7.       Vykusių teismo posėdžių metu ieškovė ieškinyje išdėstytas aplinkybes palaikė, papildomai pažymėjo, kad atsakovo D. B. sklype augančios trešnės šaknys patenka į atsakovės šiltnamį. Taip pat pažymėjo, kad nuo atsakovo medžių krentantys lapai patenka į jos sklypą, kad atsakovas netinkamai prižiūri medžius.

1.8.       2026 m. vasario 19 vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu (22 garso įrašo minutė) teismas ieškovei pasiūlė patikslinti savo ieškinio reikalavimus, atsižvelgiant į jos dėstomas aplinkybes. Šia teise ieškovė nepasinaudojo.

2.       2026 m. vasario 13 d. atsakovas D. B. pateikė atsiliepimą dėl nagrinėjamos bylos, kuriame nurodė, kad su ieškovės ieškiniu nesutinka, ieškinys nepagrįstas, todėl turi būti atmestas. Savo atsiliepime išdėstytą poziciją grindžia šiais argumentais:

2.1.       Atsakovo D. B. tvora pastatyta atsakovo žemės sklype, (duomenys neskelbtini) tvorą atitraukiant nuo bendros sklypų (duomenys neskelbtini) ribos nuo 17 cm. iki 20 cm.

2.2.       Ieškovė sąmoningai pareiškė nepagrįstą ieškinį atsakovui, nes faktinės aplinkybės apie tai, kad atsakovo D. B. tvora yra atsakovo žemės sklype (duomenys neskelbtini) ieškovei buvo žinomos, be to, šis faktas buvo patikrintas ir pakartotinai patvirtintas, po to, kai pagal ieškovės skundą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Žemės naudojimo valstybinės priežiūros departamentas Vidurio Lietuvos antrojo žemės naudojimo priežiūros skyriaus specialistai atliko žemės naudojimo patikrinimą, parengė žemės naudojimo patikrinimo aktą ir 2025 (duomenys neskelbtini) atsakymą N. M., kuriame aiškiai konstatuojama, jog atsakovo D. B. pastatyta tvora yra atsakovo žemės sklype nuo bendros sklypų ribos atitraukta apie 20 cm. Ieškovės nuosavybės teisių pažeidimo nenustatyta. Minėtus dokumentus ieškovė yra pateikusi teismui, juos cituoja ieškinyje, tačiau, nepaisant dokumentuose nustatytų aplinkybių, ieškovė teigia, kad atsakovo tvora yra ieškovės žemės sklype ir jį užima 0,50 m.

2.3.       Atsakovas D. B. žemės sklypą įsigijo (duomenys neskelbtini), tad jau įsigijus žemės sklypą, jame buvo pasodintos ir augo dvi kriaušės, dvi obelys, viena vyšnia. Atsakovas po sklypo įsigijimo yra pasodinęs du šilkmedžius, trešę.

2.4.       Remiantis matininko S. D. atliktais itin tiksliais žemės sklype, (duomenys neskelbtini) augančių medžių prie rytinės sklypo ribos matavimais šilkmedis (1) yra pasodintas 2,85 m. iki sklypo ribos, šilkmedis (2) yra pasodintas 2,90 m. iki sklypo ribos, obelis (3) yra pasodinta 2,89 m. iki sklypo ribos, obelis (4) yra pasodinta 3,00 m. iki sklypo ribos, kriaušė (5) yra pasodinta 3,25 m. iki sklypo ribos, kriaušė (6) yra pasodinta 3,07 m. iki sklypo ribos, vyšnia (7) yra pasodinta 3,17 m. iki sklypo ribos, trešnė (8) yra pasodinta 2,97 m. iki sklypo ribos.

2.5.       Atsakovo medžiai susodinti laikantis nustatyto 3 metrų atstumo iki sklypo ribos. Atliktuose medžių atstumų iki sklypo ribos matavimuose matyti, kad atstumai iki sklypo ribos šilkmedžių, trešnės neatitinka vos kelis centimetrus, toks atstumas gali būti nustatytas atliekant tik itin tikslius matavimus pasitelkiant geodeziniams matavimams skirtus prietaisus. Atsakovui sodinant medžius, buvo naudojamas metras, tad gali būti kelių centimetrų neatitikimas. Tačiau nustatytas kelių centimetrų neatitikimas neturi jokios įtakos ieškovės teisėms, t. y. nustatytas itin minimalus atstumo nukrypimas nepažeidžia ieškovės teisių. Ieškovė konkrečių jos nuosavybės teisių pažeidimo dėl susodintų atsakovo ir buvusio žemės sklypo savininko medžių nėra nurodžiusi.

2.6.       D. B. kiekvieną pavasarį geni medžių šakas, jas smulkina, medžius prižiūri. Atsakovo sklype augančių medžių šakos nepatenka į gretimą žemės sklypą, šakos neišeina už sklypo ribų, vaismedžių vaisiai nekrenta ir nepatenka į ieškovės žemės sklypą, medžių šaknys taip pat yra atsakovo sklypo ribose.

2.7.       Ieškovė neįrodė, kad atsakovo sklype augantys medžiai pažeidžia ieškovės nuosavybės teises, užstoja saulę ir pan. Atsakovo vaismedžiai susodinti atsakovo žemės sklypo rytinėje dalyje, kas atitinka ieškovės žemės sklypo vakarinę pusę, ieškovės vaismedžiai susodinti priešingoje pusėje, t. y. ieškovės sklypo rytinėje pusėje.

2.8.       Ieškovė be pagrindo jau kuris laikas teikia skundus įvairioms institucijoms atsakovo ir jo šeimos atžvilgiu, skundžia bet kokius atsakovo veiksmus, nurodinėja kaip atsakovas turi tvarkytis savo sklype. Pagal ieškovės skundus tyrimus atliko Nacionalinė žemės tarnyba, policija, seniūnija, statybos inspekcijas, gamtos apsaugos inspekcija. Visi ieškovės skundai buvo atmesti, tad galiausia ieškovė kreipėsi į teismą, pareikšdama nepagrįstą ir neįrodyta ieškinį.

2.9.       Vykusių teismo posėdžių metu atsakovas atsiliepime išdėstytas aplinkybes palaikė, prašė ieškovės ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Papildomų aplinkybių nenurodė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys atmestinas.

3.       Ieškovė nagrinėjamoje byloje pareiškė reikalavimus per dvidešimt dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti / perkelti tvorą, atsakovo užtvertą ieškovei priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini) bei sutvarkyti (nupjauti, nukirpti, išgenėti, suformuoti) atsakovui priklausančiame sklype (duomenys neskelbtini) augančių medžių šakas, taip, kad tos šakos neįsiterptų į ieškovei priklausantį sklypą (duomenys neskelbtini) arba medžius pašalinti. Šie ieškovės reikalavimai kvalifikuotini, kaip daiktinės teisės reglamentuojamas reikalavimas ginti nuosavybės teisę (CK 4.98 straipsnis).

4.       CK 4.98 straipsnyje įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas – negatorinis ieškinys. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.).

Nustatytos faktinės bylos aplinkybės

5.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad ieškovei N. M. nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė N. M. ir atsakovas D. B. yra gretimų žemės sklypų savininkai. Atsakovui D. B. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

6.       Ieškovė byloje pateikė duomenis, kad sklypo esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų bylą 2018 m. (duomenys neskelbtini) sudarė VĮ „Registrų centras“ matininkas A. R.. Gretimo sklypo adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų bylą 2013 m. (duomenys neskelbtini) sudarė UAB „Matika“.

Dėl reikalavimo perkelti/pašalinti tvorą

7.       Ieškovės pareikštas reikalavimas perkelti į, jos teigimu, jos sklypą įsiterpusią atsakovo tvorą kvalifikuotinas kaip daiktinės teisės reglamentuojamas reikalavimas ginti nuosavybės teisę (CK 4.98 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog tokiu atveju ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.).

8.       Bylos nagrinėjimo metu nekilo ginčo, kad ieškovė yra nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė ir šis ieškovės sklypas ribojasi su atsakovui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu esančiu adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

9.       Ieškovė pareikšdama ieškinį savo pažeistas teises įrodinėja sklypo esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų byla 2018 m. (duomenys neskelbtini) sudaryta VĮ „Registrų centras“ matininko A. R.. Ieškovė vykusių teismo posėdžių metu nurodė, kad 2018 m. (duomenys neskelbtini) atlikti kadastriniai matavimai yra teisingi ir remiantis jais turėtų būti pastatytas riboženklis ir atsakovo tvora. Ieškovė kategoriškai nesutinka su byloje jos pačios pateiktu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Žemės naudojimo patikrinimo aktu, kuriame nurodyta, kad atsakovo tvora pastatyta 17-20 cm nuo bendros žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ribos (t. y. patraukta nuo ribos į atsakovo pusę) ir prašo teismo remtis 2018 m. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų byla, kurioje pasak ieškovės yra teisingai nurodyti kadastriniai matavimai.

10.       Pažymėtina, kad pati ieškovė byloje pateikė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Žemės naudojimo patikrinimo aktą, kurį atliko ir išvadas pateikė žemės naudojimo valstybinės priežiūros departamento Vidurio Lietuvos antrojo žemės naudojimo priežiūros skyriaus specialistai. 2025 (duomenys neskelbtini) inspekcija parengė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, kad žemės sklypai, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra naudojami pagal paskirtį. Bendrus žemės sklypų posūkio taškus žymintys riboženkliai įtvirtinti. Riboženklių įtvirtinimo vieta nuo įregistruotų koordinačių skiriasi: pagal (duomenys neskelbtini) 12 cm (riboženklis įtvirtintas (duomenys neskelbtini) sklypo ribose), šiaurinėje pusėje - 17 cm. Tvora pastatyta sklypo (duomenys neskelbtini) ribose, nuo įregistruotos bendros žemės sklypų ribos tvora atitraukta 17-20 cm. Inspekcijos 2025 (duomenys neskelbtini) atsakyme ieškovei nurodyta, jog atsakovo tvora pastatyta 17-20 cm nuo bendros žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribos, žemės naudojimo pažeidimų nenustatyta. Iš žemės naudojimo patikrinimo akto fotolentelės su aprašymu matyti, kad vielinė permatoma atsakovo tvora per visą sklypo ilgį yra pastatyta atitraukiant ją nuo bendros ribos 17-20 cm į atsakovo sklypo pusę. Šio patikrinimo akto ieškovė neskundė. Tai gi, šis pačios ieškovės pateiktas įrodymas patvirtina, kad ieškovas pasistatęs tvorą kuri stovėjo šio patikrinimo metu, jos teisių nepažeidžia.

11.       Ieškovė teismo posėdžių metu klausė, kodėl nesutampa ankstesnių jos turimų ir naujesnių atsakovo atliktų tų pačių sklypų ribos matavimų duomenys. Teismas posėdžių metu atkreipė ieškovės dėmesį į tai, kad su laiku technologijos tobulėja, tad tikslėja ir matavimai. Šiuos teismo išsakytus argumentus pagrindžia ir Lietuvos aukščiausiojo teismo praktika. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų sanklotų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybės teisę į konkretaus dydžio žemės sklypą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-415/2016 22 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Vien aplinkybė, kad žemės sklypų matavimo rezultatai yra registruoti viešame registre, neužkerta kelio remtis matavimų paklaida atliekant statinių ar naujai pastatytų statinių išdėstymo žemės sklype matavimus. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, (neteko galios nuo 2024 m. lapkričio 1 d.) 74 punkte buvo įtvirtintos nuostatos, leidžiančios apskaičiuoti paklaidas ir jas taikyti. Pažymėtina, kad galimybę taikyti paklaidą, panaudojus tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, netikslumų šalinimo būdus, nustato ir nuo 2025 m. rugsėjo 15 d. galiojantys Nekilnojamojo turto kadastro informacinės sistemos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2025 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-89 „Dėl Nekilnojamojo turto kadastro informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“, bei Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. D1-349 „Dėl Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo taisyklių patvirtinimo“.

12.       Pagal kasacinio teismo praktiką, nukrypimai nuo sklypo ribų yra teisiškai reikšmingi, jeigu jie viršija leistinas paklaidas. Tuo tarpu leistinų matavimo paklaidų neviršijantys faktiniai nukrypimai nuo sklypo ribų nėra teisiškai reikšmingi, todėl nesudaro pagrindo išvadai, kad pažeistos gretimo sklypo savininko teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-18 nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2007). Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą bei jį aiškinančią teismų praktiką, atmestini kaip nepagrįsti ieškovės argumentai, kad 2018 m. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai yra teisingi ir 2025 m. (duomenys neskelbtini) atlikti matavimai negali paneigti 2018 m. (duomenys neskelbtini) atliktų matavimų.

13.       Teismas pažymi, kad ieškovė, teigdama, jog atsakovas 2020-2021 m. pastatė tvorą ieškovės sklype ir užėmė dalį ieškovės sklypo, įsiterpdamas į ieškovės sklypą 0,50 m., jokių tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Priešingai, byloje esantys įrodymai 2025 m. (duomenys neskelbtini). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Žemės naudojimo patikrinimo aktas, patvirtina, jog atsakovo tvora pastatyta 17-20 cm nuo bendros žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ribos, sklypo (duomenys neskelbtini)  ribose, nuo įregistruotos bendros žemės sklypų ribos tvora atitraukta 17-20 cm į atsakovo sklypo pusę.

14.       Ieškovė teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad dėl atsakovo tvoros į jos sklypą nepatenka saulės šviesa. Savo argumentus išdėstė žodžiu, kitų įrodymų dėl šviesos pralaidumo byloje neteikė. Atsakovas nurodė, kad siekiant išvengti ginčų su ieškove ateityje prieš įrengiant tvorą pasidomėjo teisės aktais ir įrengė tvorą pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus. Iš byloje pateiktų atsakovo fotonuotraukų ir 2025 m. (duomenys neskelbtini) žemės naudojimo patikrinimo akto fotolentelės matyti, kad atsakovo tvoros konstrukcija yra vielinė – segmentinė tvora, kuri iki pusės uždengta dirbtinių lapų juosta. Atsakovo tvora pastatyta ieškovės sklypo atžvilgiu vakarinėje pusėje. Pagal Statybos reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo 1 punktą, rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi: Statant užtvarą: 1.2.2. jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą (teritoriją), plotą) – kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas rytų (tarp 30° ir 90°) ar vakarų (tarp 270° ir 330°) kryptimis. Įvertinus byloje pateiktas fotonuotraukas darytina išvada, kad atsakovo tvoros konstrukcija ir ant jos užkabintas šviesai pralaidus dirbtinių lapų uždangalas atitinka Statybos reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ nuostatas.

15.       Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad šiuo atveju ieškovės pateikti įrodymai neleidžia konstatuoti esant visas CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovo tvora yra pastatyta atsakovo žemės sklype atitraukiant ją nuo bendros ribos 17-20 cm į atsakovo sklypo pusę. Taip pat nenustatyta, kad atsakovas pažeidė teisinį reglamentavimą dėl tvoros pralaidumo šviesai, be to, teismas sprendžia, kad ieškovė, kaip žemės sklypo savininkė, neįrodė, savo teisių pažeidimo, vadinasi, nepagrindė antros būtinosios negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygos, todėl ieškovės reikalavimas dėl tvoros pašalinimo/perkėlimo, atmestinas, kaip nepagrįstas.

Dėl augančių medžių

16.       Ieškovė ieškiniu taip pat reiškia reikalavimą sutvarkyti (nupjauti, nukirpti, išgenėti, suformuoti) atsakovui priklausančiame sklype (duomenys neskelbtini) augančių medžių šakas, taip, kad tos šakos neįsiterptų į ieškovei priklausantį sklypą (duomenys neskelbtini) arba medžius pašalinti. Savo reikalavimus iš esmės grindžia tik argumentais, kad atsakovo medžio šaknys patenka į ieškovei priklausantį sklypą.

17.       Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį. Teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatyme nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-969/2022, 24 punktas; 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-381/2023, 39 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

18.       Pakartotinai pažymėtina, kad ieškovės reikalavimas dėl medžių apsiriboja reikalavimu, kad medžio šakos neįsiterptų į ieškovei priklausantį sklypą, tad aplinkybės kokiu atstumu auga medžiai nuo sklypo ribos, nėra šios bylos ginčo objektas, ieškovė tokios aplinkybės ir neįrodinėjo, teismo siūlymu patikslinti savo ieškinio reikalavimą nepasinaudojo. 

19.       Ieškovė ieškinyje ir vykusių teismo posėdžių metu nurodė, kad atsakovo žemės sklype augančių medžių šakos įsiterpia į ieškovės žemės sklypą. Pažymėtina, kad atsakovas į bylą pateikė fotonuotraukas, kaip geni medžius, smulkina medžių šakas, taip pat iš atsakovo pateiktų nuotraukų matyti, kad atsakovo medžių šakos nepatenka į ieškovės sklypą. Šias atsakovo nurodytas aplinkybes byloje patvirtino ir liudytojai V. N., E. B. ir A. U., kurie teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas kiekvieną pavasarį geni medžius smulkina medžių šakas ir, kad atsakovo medžių šakos neįsiterpia į ieškovės žemės sklypo ribas. Teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė ginčo medžių (dviejų šilkmedžių ir vienos trešnės) daromos žalos jos žemės sklypui - nepateikė ir įrodymų, jog atsakovo medžių šakos peržengia ieškovės sklypo ribą, tad savo reikalavimo nepagrindė.

20.       Nors ieškovės ieškiniu nėra keliami reikalavimai dėl atsakovo medžių (trešnių) šaknų daromos įtakos ieškovės šiltnamyje augantiems pomidorams, teismas sprendžia, kad šiuo klausimu reikia pasiakyti, nes posėdžio metu šalys dėl to teikė savo paaiškinimus. Teismas pažymi, kad ieškovės paaiškinimų dėl atsakovo trešnės šaknų daromos žalos, nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas byloje pateikė ginčo sklypų ortofoto nuotrauką iš kurios matyti, kad ieškovės šiltnamis yra nutolęs mažiausiai kelis metrus nuo atsakovo žemės sklypo ribos (teismo posėdžio metu tai patvirtino ir pati ieškovė), o prie pat ieškovės šiltnamio ieškovės žemės sklype matyti augantys medžiai, kurių yra daugiau nei atsakovo žemės sklype. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad ieškovės šiltnamyje augantiems augalams kokią nors įtaką daro atsakovo sklype augančių medžių šaknys, o ne jos pačios žemės sklype augančių medžių šaknys patenka į jos šiltnamį, tokie ieškovės argumentai laikytini nepagrįsti ir neįrodyti. 

21.       Ieškovė teismui neteikė visiškai jokių įrodymų, dėl to, kokiu atstumu atsakovo medžiai auga nuo ieškovės sklypo ribos, tik deklaratyviai nurodė, kad atsakovas nesilaiko reikalavimų. Vien ši aplinkybė sudaro pagrindą ieškinį šioje dalyje atmesti, kaip neįrodytą. Atsakovas į bylą pateikė matininko S. D. matavimus atliktus žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) dėl sklype augančių medžių prie rytinės sklypo ribos. Atlikti matavimai rodo, kad šilkmedis (1) yra pasodintas 2,85 m. iki sklypo ribos, šilkmedis (2) yra pasodintas 2,90 m. iki sklypo ribos, obelis (3) yra pasodinta 2,89 m. iki sklypo ribos, obelis (4) yra pasodinta 3,00 m. iki sklypo ribos, kriaušė (5) yra pasodinta 3,25 m. iki sklypo ribos, kriaušė (6) yra pasodinta 3,07 m. iki sklypo ribos, vyšnia (7) yra pasodinta 3,17 m. iki sklypo ribos, trešnė (8) yra pasodinta 2,97 m. iki sklypo ribos. Liudytoja E. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad šilkmedis (1) ir šilkmedis (2) yra iki 2 m. aukščio, obelys (3) ir (4), kriaušės (5) ir (6) bei trešnė (8) yra apie 3 m. aukščio, vyšnia (7) yra apie 2 m. aukščio.

22.       Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2007 m. gruodžio 29 d. priėmė įsakymą Nr. D1-717 „Dėl Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių patvirtinimo“, kuriuo patvirtino Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisykles (toliau - Taisyklės). Privačioje žemėje veisiant medžius ir krūmus privaloma vadovautis 5.1, 5.5, 8.1–8.3 papunkčių ir 7 punkto reikalavimais. Remiantis taisyklių 5.11 punktu medžiai ir krūmai veisiami taisyklių priede nurodytu mažiausiu leistinu atstumu iki kaimyninio sklypo ribos. Priede nurodyta, kad medžių ir krūmų rūšių, kurių individai gali užaugti aukštesni kaip 3 metrai arba formuojami aukštesnis kaip 3 metrų, leistinas mažiausias atstumas iki kaimyninio sklypo ribos yra 3 metrai, medžiai ir krūmai rūšių, kurių individai gali užaugti iki 2 m aukščio arba formuojami iki 2 m aukščio leistinas mažiausias atstumas iki kaimyninio sklypo ribos yra 1 metras.

23.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šilkmedis (1) ir šilkmedis (2) yra iki 2 m. aukščio ir jie yra pasodinti iki ieškovės sklypo ribos 2,85 m. ir 2,90 m. atstumu, atsižvelgiant į tai laikytina, kad šie atsakovo medžiai susodinti laikantis Želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisyklėse 2007 m. gruodžio 29 d. Nr. D1-717 (nauja redakcija 2022 01 18 įsakymu Nr. D1-10 (TAR, 2022, Nr. 2022-00730) numatytos 1 metro atstumo iki ieškovės sklypo ribos.

24.       Atsakovo Obelis (4) yra pasodinta 3,00 m. iki sklypo ribos, kriaušė (5) yra pasodinta 3,25 m. iki sklypo ribos, kriaušė (6) yra pasodinta 3,07 m. iki sklypo ribos, vyšnia (7) yra pasodinta 3,17 m. iki sklypo ribos, jų aukštis apie 3 m. atsižvelgiant į tai laikytina, kad šie atsakovo medžiai susodinti laikantis Želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisyklėse 2007 m. gruodžio 29 d. Nr. D1-717 (nauja redakcija 2022 01 18 įsakymu Nr. D1-10 (TAR, 2022, Nr. 2022-00730) numatytos 3 metro atstumo iki ieškovės sklypo ribos.

25.       Atsakovo obelis (3) yra pasodinta 2,89 m. iki sklypo ribos, trešnė (8) yra pasodinta 2,97 m. iki sklypo ribos, jų aukštis siekia apie 3 m. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės argumentų, susijusių su per arti susodintais medžiais pažymi, jog nagrinėdamas pareikštą negatorinį ieškinį teismas konkrečiu atveju turi įvertinti, ar reikalavimas atitinka susiklosčiusią situaciją, ar tikrai visi reikalavimai ir visa apimtimi turi būti patenkinti, siekiant pašalinti savininko teisių pažeidimą. Patenkindamas ieškinį teismas turi teisę patenkinti jį visą ar iš dalies. Negatorinio ieškinio atveju tai reikštų, kad teismas sprendžia, ar visi ieškinio reikalavimuose nurodyti veiksmai (ar jų uždraudimas) yra būtini ginant savininko teises, ir atitinkamai tik šį reikalavimą atitinkantys prašymai tenkinami, taikant proporcingas savininko teisių gynimo priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019, 36–37 punktai).

26.       Įvertinus byloje nurodytas aplinkybes, šalių santykių specifiką, augalų amžių, tai kad trešnės atstumas iki sklypo ribos neatitinka Taisyklėse numatyto 3 m. atstumo tik 3 centimetrais, obels atstumas neatitinka tik 11 centimetrų, bei atsižvelgiant į tai, kad toks atstumas gali būti nustatytas atliekant tik itin tikslius matavimus pasitelkiant geodeziniams matavimams skirtus prietaisus, teismas daro išvadą, kad medžių pašalinimas būtų neadekvati ir neproporcinga priemonė. Darytina išvada, kad toks ieškovės pasirinktas savo teisių gynimo būdas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų bei šalių interesų pusiausvyros.

27.       Teismas sprendžia, kad ieškovė, kaip žemės sklypo savininkė, neįvykdė pareigos įrodyti savo teisių pažeidimą, vadinasi, nepagrindė antros būtinosios negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygos, todėl ieškovės reikalavimas sutvarkyti (nupjauti, nukirpti, išgenėti, suformuoti) atsakovui priklausančiame sklype (duomenys neskelbtini) augančių medžių šakas, taip, kad tos šakos neįsiterptų į ieškovei priklausantį sklypą (duomenys neskelbtini) arba medžius pašalinti, atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

29.       Ieškinį atmetus, iš ieškovės priteistinos atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas teismui pateikė įrodymus, kad šioje byloje turėjo 1815 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis). Todėl atsakovo naudai iš ieškovės priteistina 1815 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tuo tarpu, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos lieka neatlygintinos.

30.       Byloje susidarė 11,90 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį atmetus, šios išlaidos priteistinos iš ieškovės valstybei (CPK 92, 93 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1815 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11,90 Eur (vienuolika eurų 90 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėjas                                                                               Vytautas Kalnius