Bylos Nr. 1S-64-485/2018

Teisminio proceso Nr. 1-69-3-00094-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.19; 2.6.1

(S)

Kauno apygardos teismas

N u T A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 25 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. nutarties pakeitimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. nutartimi Vokietijos Federacinės Respublikos Eseno žemės teismo 2016 m. liepos 13 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 26 KLs-71 Js 397/15-18/16, kuriuo E. J. pagal Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 259 paragrafo 1 ir 3 pastraipas, 22 paragrafą, 23 paragrafą, 52 paragrafą, 53 paragrafą (6 nusikalstamos veikos) nuteistas 2 035 dienų (5 metų 7 mėnesių) laisvės atėmimo bausme, pripažintas ir vykdytinas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 20 d. nutartimi E. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, Vokietijos Federacinės Respublikos Eseno žemės teismo 2016 m. liepos 13 d. nuosprendžiu nuteistam 5 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme pagal Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 259 paragrafo 1 pastraipą (5 veikos, už kiekvieną nusikalstamą veiką paskiriant po 3 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo), 22 paragrafą, 23 paragrafą, 259 paragrafo 3 pastraipą (už šią nusikalstamą veiką paskiriant 2 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo), vadovaujantis 52 paragrafu, 53 paragrafu, suderintos atitinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalimi (5 veikos), 22 straipsnio 1 dalimi, 189 straipsnio 1 dalimi (1 veika), bausmes dalinai subendrinus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paliekant tą pačią 5 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę paskiriant atlikti Lietuvos Respublikos pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Į bausmės laiką įskaičiuotas visas Vokietijos Federacinėje Respublikoje atliktos laisvės atėmimo bausmės laikas nuo 2015 m. spalio 20 d.
2. E. J. Kauno apygardos teismo prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. nutartį pakeisti ir suderinti jam paskirtą bausmę taip, kad ji neviršytų straipsnio sankcijoje nustatytų maksimalių bausmės dydžių, o po to ją teisingai subendrinti ir taikyti BK 55 ir 75 straipsnių normas.
1. Skunde nurodė, kad sutinka su teismo pripažinimu, jog jo padarytos 5 nusikalstamos veikos suderinamos su BK 189 straipsnio 1 dalimi ir 1 nusikalstama veika su BK 22 straipsnio 1 dalimi ir 189 straipsnio 1 dalimi, tačiau BK 189 straipsnio 1 dalies sankcija nustato bausmę iki 2 metų, o pagal Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamąjį kodeksą už 5 veikų padarymą jam buvo skirta po 3 metus 6 mėnesius, už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką – 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Šių Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamajame kodekse numatytų bausmių dydžiai žymiai viršija Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytus maksimalius bausmių dydžius. Apylinkės teismas, palikdamas tą pačią bausmę pažeidė 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVP „Dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje“ 8 straipsnio 2 dalies nuostatas taip pat ir Lietuvos Respublikos 2014 m. lapkričio 13 d. įstatymu Nr. XII-1322 „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 9 straipsnio 3 dalies nuostatas. Kadangi Vokietijos teismo paskirtos bausmės yra viršijančios Lietuvos Respublikos BK numatytas bausmes ir jos nesuderinamos, todėl turėjo būti adaptuotos jas sutrumpinant iki maksimalios, kuri nurodyta Lietuvos Respublikos BK straipsnio sankcijoje.
2. Taip pat skunde nurodė, jog teismas pažeidė ir bausmių bendrinimo taisykles, nes iš pradžių turėjo paskirti bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai ir tik paskui subendrinti, bet teismas šių bausmių nepaskyrė, todėl negalėjo ir bendrinti. Taip pat teismas nesivadovavo ir Lietuvos Respublikos BK 55 straipsnio nuostatomis, savo sprendimo nemotyvavo, netaikė BK 75 straipsnio (bausmės vykdymo atidėjimas), nes jo nuomone, nepažeidus bausmės skyrimo tvarkos ir paskyrus bausmes už kiekvieną atskirai bei subendrinus, jam paskirta bausmė neturėtų viršyti 4 metų laisvės atėmimo. Taip buvo padaryti šiurkštūs materialinės teisės normų pažeidimai, nepagrįstai jis neteko teisės į bausmės vykdymo atidėjimą, todėl sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.
3. Taip pat skunde nurodė, jog teismas pažeidė ir Lietuvos Respublikos 2014 m. lapkričio 13 d. įstatymu Nr. XII-1322 „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 7 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes šioje byloje jam nebuvo pranešta apie klausimo nagrinėjimo laiką ir nesuteikta galimybė pateikti atsiliepimus. Teismas pažeidė ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatas, nes išnagrinėjo klausimą viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, tačiau jo, kaip dalyvio neiškvietė, nesuteikė galimybės dalyvauti ir jo pasirinktam atstovui, pateikti atsiliepimus pažeidžiant jo teisę į gynybą, teisę žinoti kuo kaltinamas, teisę į teisingą teismą.
3. Skundas tenkinamas iš dalies.
4. BPK 365 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsienio valstybės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais ir sąlygomis suderina ir pataisos įstaigos rūšį nustato apylinkės teismas, kurio veiklos teritorijoje yra iš užsienio valstybės perimto nuteistojo laisvės atėmimo vieta, šią laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos administracijos teikimu. Šis klausimas išsprendžiamas BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka. BPK 3655 straipsnyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir šio Kodekso VII dalies nuostatas.
5. Aukštesnysis teismas įvertinęs pateiktus dokumentus, sprendžia, jog 2014 m. lapkričio 13 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. XII-1322  „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Įstatymo) 3 straipsnio nuostatais yra išpildytos, nes tai, kad E. J. yra Lietuvos Respublikos pilietis ir jo gyvenamoji vieta yra būtent šioje šalyje, ginčo nėra. Taip pat nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindų, numatytų Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, kurie leistų nepripažinti ir nevykdyti Lietuvos Respublikoje Vokietijos Federacijos Respublikos Eseno žemės teismo 2016 m. liepos 13 d. nuosprendžio dėl laisvės atėmimo bausmės E. J. pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Taigi, Įstatymo 3 straipsnyje numatytų sąlygų visetas nustatytas.
6. Skunde keliamas pagrįstumo klausimas dėl nuosprendžiu paskirtų bausmių suderinimo su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju įstatymu. Aukštesniojo teismo vertinimu sutiktina su skunde nurodyta argumentacija, jog pripažinus Europos Sąjungos valstybės narės nuosprendį, juo paskirtos bausmės turi būti suderinamos. Pagal minėto Įstatymo 9 straipsnį, suderintos bausmės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą ir negali būti pakeista bauda ar kita turtinio pobūdžio bausme ar priemone. Tokios nuostatos numatytos ir 1983 m. kovo 21 d. Konvencijos dėl nuteistųjų asmenų perdavimo 10 straipsnyje, kuriame įtvirtinta bausmės atlikimo tęstinumo nuostata teisiškai įpareigoja valstybę, kurioje bus atliekama bausmė, suderinus su vykdančios valstybės įstatymais, nustatyti tokią bausmę ar priemonę, kurios savo esme kiek įmanoma turi atitikti nuteisimo metu paskirtąją bausmę. Minėto Įstatymo 9 straipsnis numato ir tai, kad suderintos bausmės trukmė gali būti sutrumpinta tik tuo atveju ir tik tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką. Be to, suderinta bausmė negali būti griežtesnės negu kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo skirta bausmė ar kita priemonė.
1. Kauno apylinkės teismas, derindamas Vokietijos Federacinės Respublikos Eseno žemės teismo 2016 m. liepos 13 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju įstatymu, nepakankamai detalizuodamas, padarė išvadą, jog E. J. paskirta 5 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė neviršytų pagal BK 189 straipsnio 1 dalį už 5 nusikalstamas veikas bei pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 189 straipsnio 1 dalį už vieną nusikalstamą veiką skirtinos subendrintos laisvės atėmimo bausmės dydžio.
2. Atsižvelgus į aukščiau nurodytą ir analizuotą reglamentavimą aukštesnysis teismas mano, jog E. J. atžvilgiu, apylinkės teismas turėjo savo sprendimą motyvuoti ir nurodyti bausmių derinimo procese aiškias aplinkybes. Visiškai pagrįstai E. J. skunde nurodyta, jog Lietuvos Respublikos BK už nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą arba realizavimą baudžiamoji atsakomybė numatyta iki 2 metų laisvės atėmimo, tokio pobūdžio nusikaltimai priskirtini prie nesunkių nusikaltimų kategorijos. Pagal Vokietijos Federacinės Respublikos Eseno žemės teismo 2016 m. liepos 13 d. nuosprendį E. J. nuteistas už 5 tokias pačias ir baigtas nusikalstamas veikas, kurios atitinka Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 1 dalį ir už vieną veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 189 straipsnio 1 dalį. Už 5 baigtas nusikalstamas veikas Vokietijos Federacinės Respublikos Eseno žemės teismas E. J. skyrė po 3 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo bausmę, šios bausmės viršija Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą maksimalią 2 metų laisvės atėmimo bausmę, todėl vadovaujantis Įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi, bausmė mažinama iki 2 metų. Taip pat analogiškai spręstina ir dėl vienos nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 189 straipsnio 1 dalį. Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys, kad Įstatymas bausmių už kelias nusikalstamas veikas subendrinimo principų ir pagrindų nenustato. Analizuojant pateiktą medžiagą susijusią su Vokietijos Federacinės Respublikos Eseno žemės teismo nuosprendžiu, teismas vertina, kad minėtasis Europos Sąjungos valstybės narės teismas subendrino paskirtas bausmes už inkriminuotus E. J. padarytus nusikaltimus esant realiai jų sutapčiai, todėl pagrįstai Kauno apylinkės teismas, nesant BK 63 straipsnio 5 dalies pagrindų, bendrino bausmes dalinio sudėjimo būdu vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis. Toks sprendimas yra teisingas ir atsižvelgiant į tai, kad suderinta bausmė negali būti griežtesnė negu kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo skirta bausmė bei kuo labiau atitikti nuteisimo metu paskirtąją bausmę, apylinkės teismo sprendimas, nors ir nepakankamai detalizuotas, nenurodant, jog paskirtos Vokietijos Federacinės Respublikos Eseno žemės teismo bausmės mažintinos iki 2 metų, tačiau visiškai pagrįstai subendrinus jas iš dalies sudedant, suderinta bausmė paliktina tokia pati, kuri paskirta minėto Vokietijos Federacinės Respublikos Eseno žemės teismo 2016 m. liepos 13 d. nuosprendžiu. Taigi, galutinė subendrinta bausmė paskirta teisinga ir pagrįsta. Taipogi, laikantis Įstatymo 9 straipsnio 5 ir 6 dalies nuostatų, teisingai parinkti pataisos namai ir į bausmės laiką įskaitytas visas Vokietijos Federacinėje Respublikoje atliktos laisvės atėmimo bausmės laikas nuo 2015 m. spalio 20 d.
7. E. J. skunde nurodė, jog teismas pažeisdamas Įstatymo 9 straipsnio nuostatas, kas nulėmė ir pažeidimus bausmių bendrinimo procese, nepagrįstai panaikino galimybę dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo. Pažymėtina ir tai, kad tiek tarptautiniai, tiek su jais suderinti nacionaliniai teisės aktai, reglamentuojantys kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo procesą, nenumato vykdančiosios valstybės teismui pareigos pripažįstant išduodančiosios valstybės sprendimą ir suderinant juo paskirtas bausmes su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais, vadovautis galiojančiomis bausmių skyrimo taisyklėmis ir nuteistajam iš naujo individualizuoti skirtiną bausmę už atitinkamą nusikalstamą veiką. Pagal aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, suderindamas bausmes, apylinkės teismas privalo vienareikšmiškai vadovautis Įstatymo 9 straipsnio numatytomis išduodančiosios valstybės narės teismo sprendimu paskirtos bausmės suderinimo su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais taisyklėmis ir kitokia teisės akto taikymo interpretacija šiuo atveju negalima. Pažymėtina, kad tokios praktikos analogiškose bylose laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-1307-319/2016).
8. Aukštesnysis teismas pažymi, kad pagal to paties minimo Įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę ar priemonę ir negali būti pakeista bauda ar kita turtinio pobūdžio bausme ar priemone. Nagrinėjamu atveju Vokietijos Federacinės Respublikos Eseno žemės teismo 2016 m. liepos 13 d. nuosprendis įsiteisėjęs ir vykdytinas, todėl intervencija į įsiteisėjusį nuosprendį (nagrinėjamu atveju – įsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirtą ir suderintą pagal Lietuvos Respublikos įstatymus bausmę) negalima. Taip pat nurodytina, jog šiuo atveju, kuomet apylinkės teismas sprendė dėl Vokietijos Federacinės Respublikos Eseno žemės teismo 2016 m. liepos 13 d. nuosprendžio pripažinimo ir suderinimo bausmės individualizavimo ir teisingumo klausimo nesprendžia, todėl nepagrįsti skunde argumentai ir dėl BK 55 straipsnio nuostatų netaikymo nuosprendžio vykdymo stadijoje.
9. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nuteistojo skundo argumentu, kad jam nebuvo tinkamai pranešta apie klausimo dėl Vokietijos Federacinės Respublikos Eseno žemės teismo 2016 m. liepos 13 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje nagrinėjimo laiką. Tačiau, vien tai nesudaro besąlyginio pagrindo pripažinti, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Iš teismui pateiktos bylos matyti, kad Vokietijos federacinės Respublikos Eseno Prokuratūros vyriausiojo prokuroro prašymą dėl šios šalies teismo nuosprendžiu E. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje apylinkės teismas nagrinėjo žodinio proceso tvarka. Nuteistasis tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje Vokietijoje ((duomenys neskelbtini) kalėjimas). Siekiant užtikrinti tinkamą nuteistojo teisių ir interesų gynimą, Kauno apylinkės teismas pripažino gynėjo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ir nuteistajam Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba parinko gynėją, kuri dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje. Be to, skundą nagrinėjančio teismo nuomone, nagrinėjamu atveju visos bylai reikšmingos aplinkybės užfiksuotos bylos dokumentuose, kurie buvo pateikti apylinkės teismui. Pažymėtina, kad nuteistajam tiek teisė į gynybą, tiek į teisingą teismą buvo užtikrinta, o nesutikdamas su apylinkės teismo procesiniu sprendimu, jis pasinaudojo teise į apeliaciją ir savo prieštaravimus bei poziciją išdėstė skunde aukštesniajam teismui.
10. Pažymėtina, jog nuteistojo teisė žinoti kuo yra kaltinamas šiuo nagrinėjamu klausimu yra nepagrįstai nurodytas kaip pažeidimas, nes tokia jo teisė nebuvo pažeista, kadangi šiuo atveju nebuvo nagrinėjamas E. J. kaltės klausimas, o tik nuosprendžio pripažinimo ir paskirtų bausmių suderinimo klausimas nuosprendžio vykdymo procese.
11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. nutartis yra keistina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 3 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a:

E. J. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. nutartį dalyje dėl bausmių suderinimo ir šią dalį išdėstyti taip:

E. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, Vokietijos Federacinės Respublikos Eseno žemės teismo 2016 m. liepos 13 d. nuosprendžiu nuteistam 5 (penkerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme pagal Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 259 paragrafo 1 pastraipą (5 veikos, už kiekvieną nusikalstamą veiką paskiriant po 3 (trejus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo), 22 paragrafą, 23 paragrafą, 259 paragrafo 3 pastraipą (už šią nusikalstamą veiką paskiriant 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo), vadovaujantis 52 paragrafu, 53 paragrafu, suderinti atitinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalimi (5 veikos, už kiekvieną nusikalstamą veiką paskiriant po 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo), 22 straipsnio 1 dalimi ir 189 straipsnio 1 dalimi (1 veika, už kurią paskiriant 2 (dvejus) metus), paskirtas bausmes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinus sudedant iš dalies, ir paliekant tą pačią 5 (penkerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją paskiriant atlikti Lietuvos Respublikos pataisos namuose.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                      Algirdas Remeika