LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ

ARMANO ABRAMAVIČIAUS, OLEGO FEDOSIUKO, VLADISLOVO RANONIO

ATSKIROJI NUOMONĖ

dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. spalio 30 d. nutarties byloje Nr. 2K-P-178/2012

2012 m. spalio 30 d.

              Nesutinkame su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos šioje byloje teisėjų daugumos padaryta išvada, kad nuteistojo P. S. viena iš padarytų veikų, t. y. neteisėtas 100 vnt. 9 mm kalibro „Luger“ tipo šovinių laikymas savo namuose, atitinka BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius.

              Plenarinė sesija, pateikdama teisinį šio fakto vertinimą, pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad P. S. kaip policijos pareigūnui nuo 2007 m. balandžio 17 d. iki 2008 m. rugsėjo 16 d. buvo suteikta teisė nuolat nešioti tarnybinį ginklą ČZ-75C, o nuo 2008 m. rugsėjo 16 d. išduotas ginklas GLOCK 19, kuris galėjo būti nešiojamas tarnybos metu; kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas fiziniams asmenims, turintiems leidimus turėti ginklą, neriboja leistino šovinių kiekio; kad laikyti šoviniai buvo tinkami naudotis nuteistojo P. S. teisėtai turėtais ginklais. Šiais faktais plenarinė sesija motyvavo išvadą, kad 100 vnt. 9 mm kalibro „Luger“ tipo šovinių neatitinka didelio kiekio požymio, ir sprendimą perkvalifikuoti nusikalstamą veiką iš BK 253 straipsnio 2 dalies į 1 dalį. Tačiau, mūsų manymu, šie faktai iš esmės paneigia ne tik didelio kiekio požymį, bet ir pačios veikos nusikalstamą pobūdį.

              Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymas nenumato fiziniams asmenims, turintiems leidimus įsigyti šaunamąjį ginklą, būtinumo turėti atskirus leidimus įsigyti šaudmenis šiems ginklams. Taigi neaišku, kuo remiantis buvo grindžiama teismo išvada, kad P. S. laikė minėtus šovinius be leidimo. Pažymėtina ir tai, kad P. S. turėjo leidimą medžiokliniam ginklui, todėl dėl jo namuose rasto medžioklinio šautuvo ir šovinių, skirtų šiam ginklui, teisėtumo jokių abejonių nekilo. Atsiribojus nuo korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, inkriminuotų P. S. nagrinėjamoje byloje, faktiškai jis nuteistas už tai, kad, būdamas policijos pareigūnu, nesilaikydamas reikalavimo turėti šaudmenis tik tarnybos metu, laikė namuose tarnybiniam ginklui tinkamus naudoti šovinius. Byloje nesurinkta jokių duomenų, kad šie šoviniai būtų įgyti iš neteisėtos apyvartos ar skirti tokiai apyvartai.

              Pažymėtina ir tai, kad ne už visus ginklų ir šaudmenų laikymo tvarkos pažeidimus nustatyta baudžiamoji atsakomybė. Pavyzdžiui, už įvairius ginklo ir šaudmenų saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo tvarkos pažeidimus nustatyta administracinė atsakomybė (ATPK 196 straipsnis). Taigi šiuo atveju asmens padarytos veikos pripažinimas nusikaltimu neturi būti daromas vien formaliai, nevertinant, ar tokios veikos neteisėtumas yra kriminalinio pobūdžio ir ar jos pavojingumas yra pakankamas ją laikyti nusikaltimu. Manome, kad faktas, jog policijos pareigūnas, nors ir neteisėtai laikė namuose šovinius, tinkamus jam suteiktam tarnybiniam ginklui, pirmiausia turėtų būti vertinamas kaip administracinio arba drausminio pobūdžio pažeidimas, nes tokie veiksmai nesiekia nusikaltimams būdingo pavojingumo laipsnio bei neatitinka BK 253 straipsnyje aprašytos veikos prasmės ir logikos.

              Atsižvelgdami į šias aplinkybes, manome, kad nagrinėjamojoje byloje nenustatytas šaudmenų laikymo neteisėtumas, būdingas BK 253 straipsnyje numatytai nusikalstamai veikai, taigi P. S. dėl šios nusikalstamos veikos turėjo būti išteisintas nenustačius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Teisėjai                                                                       Armanas Abramavičius

                                                                      Olegas Fedosiukas

                                                                      Vladislovas Ranonis