Civilinė byla Nr. e2A-590-370/2024

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00038-2024-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.3; 3.2.6.12.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

PAPILDOMAS SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo papildomo procesinio sprendimo priėmimo klausimą Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-590-370/2024, kurioje apeliacine tvarka buvo išnagrinėtas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Plungės lagūna“ apeliacinis skundas dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Plungės lagūna“ ieškinį atsakovėms biudžetinei įstaigai Šiaulių apskaitos centrui ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė ,,Plungės Jonis“ ir S. P. įmonė, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Plungės lagūna“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama: panaikinti atsakovės biudžetinės įstaigos (toliau – BĮ) Šiaulių apskaitos centro (toliau – ir atsakovė1 arba perkančioji organizacija), Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2024 m. sausio 23 d. sprendimo Nr. T-317 „Dėl teisės atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas biudžetinei įstaigai Šiaulių apskaitos centrui suteikimo“ pagrindu atliekančios Centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas ir viešojo pirkimo procedūras Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė2) vardu, tarptautinio atviro konkurso būdu vykdomame pirkime Nr. 697949 „Pramonės gatvės remonto darbai“ (toliau – Pirkimas) priimtus sprendimus, t. y., kad jungtinės veiklos pagrindu veikianti tiekėjų grupė, sudaryta iš S. P. įmonės ir UAB „Plungės Jonis“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Plungės Jonis–S“) (toliau – ir tretieji asmenys arba Pirkimo laimėtojas), atitiko pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus, pripažinti šį pasiūlymą laimėjusiu pirkimą bei pakviesti pasirašyti pirkimo sutartį. Taip pat, įvertinti iš ginčijamų neteisėtų sprendimų kylančias pasekmes – jeigu pirkimo rezultate būtų sudaryta pirkimo sutartis, ieškovė prašė teismo ex officio (teismo iniciatyva) tokią sutartį pripažinti niekine. 

2.       Šiaulių apygardos teismas 2024 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė bei 2024 m. balandžio 26 d. papildomu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-263-368-2024 išsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą.

3.       Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje
Nr. e2A-375-934/2024 Šiaulių apygardos teismo 2024 m. balandžio 24 d. sprendimą ir 2024 m. balandžio 26 d. papildomą sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

4.       Šiaulių apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei1 2 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5.       Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. lapkričio 15 d. sprendimu Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkino:

5.1.                      Panaikino atsakovės1 2024 m. sausio 23 d. sprendimą, kurio pagrindu jungtinės tiekėjų grupės – S. P. įmonės ir UAB „Plungės Jonis-S“ pasiūlymas buvo pripažintas laimėjusiu Pirkime.

5.2.                      Trečiųjų asmenų S. P. įmonės ir UAB „Plungės Jonis-S“ pasiūlyme atsakovei1 Pirkime pateiktą informaciją apie atitiktį kvalifikacijos reikalavimui, nustatytam viešojo pirkimo sąlygų 6 priedo 2 punkte ir 11 priede, pripažino melaginga.

5.3.                      Priteisė ieškovei iš atsakovių ir trečiojo asmens S. P. įmonės po 4 255,68 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

5.4.                      Priteisė ieškovei iš atsakovių po 5 508,11 Eur, iš trečiojo asmens S. P. įmonės, 2 755,61 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

6.       Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad tretieji asmenys nepateikė duomenų, nurodytų Pirkimo sąlygų 6 priedo 2 punkte, kurių pagrindu perkančioji organizacija galėjo įvertinti, ar tretieji asmenys tinkamai įvykdė ankstesnes viešojo pirkimo sutartis ir kokią dalį darbų pagal viešųjų pirkimų sutartis atliko kiekvienas iš trečiųjų asmenų, įvertinus tai, kad dalį darbų atliko subrangovai, padarė išvadą, jog atsakovė1, pripažindama trečiųjų asmenų pasiūlymą laimėjusiu, pažeidė sąžiningumo, skaidrumo bei lygiateisiškumo principus (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsnio 1 dalis).

7.       2024 m. lapkričio 18 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas ieškovės prašymas priimti papildomą sprendimą ir pripažinti niekine atsakovės2 ir trečiųjų asmenų S. P. įmonės ir UAB „Plungės Jonis-S“ 2024 m. kovo 20 d. sudarytą rangos sutartį Nr. SŽ-463 (toliau – Sutartis). Prašyme nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismui panaikinus atsakovės1 2024 m. sausio 23 d. sprendimą, kurio pagrindu jungtinės tiekėjų grupės – S. P. įmonės ir UAB „Plungės Jonis-S“ pasiūlymas buvo pripažintas laimėjusiu Pirkime, apeliacinės instancijos teismas taip pat turėjo tenkinti išvestinį ieškinio reikalavimą ir Sutartį pripažinti niekine, todėl, neišsprendus šio ieškinio reikalavimo, yra pagrindas priimti papildomą sprendimą. Nurodo, kad aplinkybė apie Sutarties sudarymą tapo žinoma po Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 15 d. sprendimo priėmimo. Pažymi, kad iš ieškovės su prašymu pateikiamos Sutarties turinio (sąlygų) matyti, kad Sutarties galiojimas yra numatytas iki 2026 m. gruodžio 1 d., Sutartyje darbų vykdymas numatytas etapais, o vadovaujantis Sutarties sudėtine dalimi esančiu trečiųjų asmenų pasiūlymo priedu (Sutarties 1.1.3.2 ir 8.1 papunkčiai), vienu metu numatomas ne daugiau kaip 5-ių etapų vykdymas. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad šiuo metu yra įvykdyta tik nedidelė Sutarties dalis, todėl naujo rangovo išrinkimas Pirkimo objekto darbams tęsti ir užbaigti nepažeis viešojo intereso.

8.       Atsakovė2 su ieškovės prašymu nesutinka, prašo jį atmesti ir priimti sprendimą išsaugoti Sutartį sutrumpinant jos galiojimo terminą. Atsiliepime į ieškovės prašymą nurodo, kad 2024 m. lapkričio mėn., darbų pagal Sutartį yra atlikta už 7 796 578,49 Eur, o apmokėta – už 6 711 447,92 Eur, kuomet bendra Sutarties vertė yra 9 359 622,83 Eur. Sutarties pripažinimas niekine ir jos nutraukimas esant tokiam jos vykdymo etapui, kuomet atlikta daugiau nei 80 proc. statybos rangos darbų, sukels neigiamas pasekmes miesto gyventojams, bus sustabdyti dabar vykdomi darbai, kurie bus įšaldyti nenustatytam laikotarpiui, taip pat sukels neigiamas finansines pasekmes Šiaulių miesto savivaldybei, nes bus prarastas finansavimas įgyvendinti Pirkimo objektą. Nutraukus Sutartį, atsakovė2 privalės vykdyti naują viešąjį pirkimo konkursą, skirti papildomą finansavimą iš miesto biudžeto siekiant užbaigti nebaigtus darbus, todėl darytina išvada, kad Šiaulių miesto visuomenė negalės tinkamai ir saugiai naudotis miesto infrastruktūra ir privalės patirti neigiamas pasekmes. Šiuo atveju turėtų būti taikoma VPĮ 106 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta alternatyvi sankcija – pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties trukmės sutrumpinimas. Sutarties trukmės sutrumpinimo atveju tretieji asmenys bus priversti kitaip organizuoti savo darbus, t. y. didinti darbų apimtis ir patirti papildomas finansines išlaidas.

9.       S. P. įmonė su ieškovės prašymu nesutinka, prašo jį atmesti. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad rašytinių paaiškinimų pateikimo dieną (2024 m. lapkričio 22 d.) Sutartis yra įvykdyta apie 75 proc., likusius statybos rangos darbus tretieji asmenys įvykdys 2025 m., todėl tenkinti ieškovės prašymą ir pripažinti Sutartį niekine būtų neproporcinga ir neatitiktų viešojo intereso bei racionalaus lėšų panaudojimo principo.

Dėl papildomo sprendimo (ne)priėmimo

10.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 277 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali priimti papildomą sprendimą, jeigu: 1) kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; 2) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą (nutartį) (CPK 277 straipsnis). Pagal CPK 277 straipsnio 2 dalį iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Pagal CPK 276 straipsnio 2 dalį teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Ištaisymų klausimas išsprendžiamas rašytinio proceso tvarka. Šios civilinio proceso taisyklės taikomos ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 302, 338 straipsniai).

11.       Teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškovė pagrįstai ir per įstatyme nustatytą terminą iškėlė papildomo sprendimo priėmimo klausimą. Bylą nagrinėjant pakartotinai apeliacine tvarka ir priimant sprendimą, nebuvo duomenų apie sudarytą rangos sutartį, todėl išvestinis ieškinio reikalavimas pripažinti Sutartį niekine nebuvo vertinamas ir dėl šio reikalavimo apeliacinės instancijos teisme procesinis sprendimas nepriimtas, nors toks reikalavimas tiesiogiai siejamas su perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo teisiniais padariniais. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ieškinį teisme atsakovėms ir tretiesiems asmenims pareiškė 2024 m. kovo 14 d. Atsakovė2, atstovaujama direktoriaus A. B., ir tretieji asmenys, atstovaujami S. P. įmonės direktoriaus D. M., 2024 m. kovo 20 d. sudarė Sutartį, kurios pagrindu tretieji asmenys įsipareigojo atlikti statybos rangos darbus (Pramonės gatvės atkarpos nuo Tilžės g. iki Serbentų g. prieigų ir nuo Serbentų g. prieigų iki Bačiūnų g., Metalistų gatvės kapitalinio remonto ir lietaus nuotekų tinklų rekonstravimo ir statybos Šiaulių mieste darbus), o atsakovė2 įsipareigojo už tinkamai atliktus statybos rangos darbus sumokėti tretiesiems asmenis 9 359 622,71 Eur (su PVM), Sutarties galiojimo terminas – iki visiško šalių įsipareigojimų įvykdymo (Sutarties 9 punktas). Atsakovės2 teigimu, pagal 2024 m. lapkričio mėn. atliktų darbų aktą Nr. 8 tretieji asmenys yra atlikę statybos rangos darbų, iš viso už 7 796 578,49 Eur.

12.       Nagrinėjamu atveju pripažinus, neteisėtu perkančiosios organizacijos sprendimą dėl laimėtojo nustatymo pirkime, turėjo būti išspręstas klausimas dėl atsakovės2 ir trečiųjų asmenų 2024 m. kovo 20 d. sudarytos rangos sutarties pripažinimo niekine. Taigi, yra nustatytas pagrindas priimti papildomą sprendimą dėl neišspręsto ieškinio reikalavimo.

13.       VPĮ 105 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad teismas pripažįsta pirkimo sutartį negaliojančia, nustačius kitų šio įstatymo imperatyviųjų nuostatų šiurkščius pažeidimus. VPĮ 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali nepripažinti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas pagal šio straipsnio 3 dalį, nors pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis buvo sudaryta neteisėtai pagal šio įstatymo 105 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu dėl viešojo intereso, įskaitant su pirkimo sutartimi ar preliminariąja sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų pasekmių, būtina išsaugoti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pasekmes.

14.       Teismo skiriamos alternatyvios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios; teismas taiko šias alternatyvias sankcijas: 1) pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties trukmės sutrumpinimą; 2) perkančiajai organizacijai skiriamą baudą, kuri skiriama ne didesnė negu 10 proc. pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės (VPĮ 106 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktai). Teismas, skirdamas alternatyvias sankcijas, turi atsižvelgti į visus reikšmingus aspektus, įskaitant pažeidimo rimtumą, perkančiosios organizacijos elgesį, taip pat teismo paskirta alternatyvi sankcija turi būti motyvuojama teismo sprendime (VPĮ 106 straipsnio 4 dalis).

15.       Jeigu viešasis pirkimas įstatymo pagrindu yra pasibaigęs (taigi jo metu priimti sprendimai nebesukelia teisinių padarinių) viešojo pirkimo sutarties sudarymu, teismas, konstatavęs, kad viešojo pirkimo procedūros vyko neteisėtai, ex officio pripažįsta viešojo pirkimo sutarties sudarymą neteisėtu ir sprendžia dėl įstatyme įtvirtintų padarinių: viešojo pirkimo sutarties pripažinimo niekine ir jos panaikinimo arba jos išsaugojimo ir alternatyviųjų sankcijų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-378/2024 113 punktas). Be to, pagal kasacinio teismo praktiką teismas, nustatęs, kad sandoris prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, turi ex officio pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu bei taikyti atitinkamus teisinius padarinius, neatsižvelgdamas į bylos dalyvių reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.78 straipsnio 5 dalis). Taigi, teismas pripažįsta sandorį niekiniu tiek bylos dalyviams pareiškus tokį reikalavimą, tiek jo nepareiškus, ir kiekvienu atveju sprendžia dėl niekinio sandorio teisinių padarinių, nes tik išsprendus dėl negaliojančio sandorio teisinių padarinių užbaigiamas ginčo sprendimas ir atkuriama teisinė taika. Toks aktyvus, nuo proceso šalių valios nepriklausantis teismo vaidmuo pagal teisinį reguliavimą nustatytas ir tiems atvejams, kai dėl viešojo intereso neteisėtai sudarytas sandoris išsaugomas ir dėl to skiriama alternatyvi sankcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-469/2018).

16.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad VPĮ viešojo pirkimo sutarties išsaugojimas ir alternatyviųjų priemonių taikymas įtvirtintas kaip išimtinė priemonė, jos taikymas susietas su viešuoju interesu, nesusijusiu su ekonominėmis priežastimis, nepatogumais renkantis naują kontrahentą ir pan. (VPĮ 106 straipsnio 2 dalis). Teismai, priimdami sprendimus išsaugoti neteisėtai sudarytą viešojo pirkimo sandorį, turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas dėl to gali siekti prisiteisti negautas pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018).

17.       Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės, atsakovės2 ir trečiojo asmens S. P. įmonės pateiktas pozicijas, padaro išvadą, kad šioje proceso stadijoje nėra galimybės objektyviai išnagrinėti ieškinio reikalavimą pripažinti Sutartį niekine, todėl bylos dalis dėl ieškinio reikalavimo pripažinti Sutartį niekine perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui dėl žemiau nurodomų motyvų.

18.       Pirma, CK 1.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms pripažinto negaliojančiu sandorio turtinės pasekmės, nustatant, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką ji yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenustato kitokių sandorio negaliojimo padarinių. CK 1.80 straipsnio 3 dalis nukreipia į restitucijos taisykles, nustatytas CK šeštosios knygos normose. Bendrosios restitucijos taikymo nuostatos, kurios, be kita ko, taikomos ir sandorių, pagal kuriuos asmuo gavo turtą, pripažinimo negaliojančiais ab initio (nuo sudarymo momento) atvejais, yra įtvirtintos CK 6.145–6.153 straipsniuose.

19.       Teismams sprendžiant dėl perkančiosios organizacijos sprendimų pripažinimo neteisėtais, kartu kyla ir padarinių pašalinimo klausimas. Sprendžiant ginčus dėl viešųjų pirkimų procedūrų teisėtumo ir jų pagrindu sudarytų sutarčių negaliojimo, restitucija turi būti taikoma pagal CK šeštosios knygos normas. Pagal CK 6.145 straipsnį restitucija reiškia asmens prievolę grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio, arba dėl to, jog prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą ar jos netaikyti, jeigu ją taikant vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ar nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Taigi restitucija taikoma arba netaikoma kaip viešojo pirkimo sutarties panaikinimo padarinys. Restitucijos taikymas turi užtikrinti perkančiosios organizacijos ir tiekėjų grąžinimą į prieš pažeidimą buvusią teisinę padėtį, tačiau bendrosios restitucijos taisyklės nustato teismui teisę išimtiniais atvejais keisti restitucijos būdą ir netgi iš viso jos netaikyti, jeigu pagal susiklosčiusią teisinę situaciją niekinio sandorio konstatavimo metu šalių grąžinimas į ankstesnę padėtį prieštarautų viešajam interesui, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (CK 6.145, 6.146 straipsniai). Dėl to teismai, spręsdami dėl niekinio sandorio padarinių, turi tirti sutarties vykdymo eigą, jos vykdymo specifiką, įvykdymo laipsnį, galimus nuostolius dėl restitucijos taikymo, kitas reikšmingas aplinkybes ir parinkti restitucijos būdą arba, esant išskirtinėms aplinkybėms, jos netaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-378/2024 115-116 punktai).

20.       Pripažinus niekine ir negaliojančia Sutartį būtina spręsti ir restitucijos klausimą tarp buvusių sandorio šalių (atsakovės2 ir trečiųjų asmenų). Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teisme aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu ir vykdymu, kurios aktualios sprendžiant klausimą dėl restitucijos (ne)taikymo, nebuvo žinomos ir nenagrinėtos, o (ne)taikant restituciją, iš naujo būtina vertinti ir tikslinti faktines bylos aplinkybes, susijusias su jau atliktų statybos rangos darbų apimtimi, kuriuo metu darbai buvo atlikti, ar jie atlikti tinkamai, ar restitucija šioje byloje apskritai galima ir pan.

21.       Antra, atsakovė2 atsiliepime į ieškovės prašymą nurodė argumentus ir pateikė duomenis, jog tretieji asmenys nuo Sutarties sudarymo (per 8 mėnesius) įvykdė apie 80 proc. statybos rangos darbų, tačiau atsakovė2 nenurodo, ar statybos rangos darbai buvo atlikti tinkamai, ar už juos buvo sumokėta, kokie darbai yra neatlikti, ar dėl neatliktų darbų visuomenė negali tinkamai naudotis miesto infrastruktūra. Nurodytos aplinkybės yra aktualios sprendžiant ieškinio reikalavimą dėl Sutarties pripažinimo niekine, o nepripažinus Sutarties niekine, spręsti dėl VPĮ 106 straipsnio 3 dalyje nustatytų alternatyvių sankcijų taikymo.

22.       Trečia, sprendžiant dėl pagrindo sutrumpinti Sutarties terminą (VPĮ 106 straipsnio 3 dalies 1 punktas), pažymėtina, kad pagal Sutarties 9 punkto sąlygas, tiksliai neapibrėžtas (nenustatytas) Sutarties galiojimo terminas ir kokius likusius statybos rangos darbus tretieji asmenys turėtų atlikti, todėl teisėjų kolegija negali objektyviai įvertinti, kiek turėtų būti sutrumpintas Sutarties įvykdymo terminas, jeigu būtų nuspręsta išsaugoti Sutartį.

23.       Ketvirta, pagal kasacinio teismo praktiką, perkančiajai organizacijai skiriant alternatyvią sankciją – baudą, neatsižvelgtina į tai, ar ji, pažeisdama imperatyviąsias teisės normas, iš esmės siekė teisėto viešąjį interesą atitinkančio tikslo; alternatyvios sankcijos – baudos dydis (santykinis ir nominalus), pirma, bet kokiu atveju turi atitikti įstatyme įtvirtintus bendruosius veiksmingumo, proporcingumo ir atgrasomumo tikslus (VPĮ 106 straipsnio 3 dalis), antra, turi būti individualizuotas ir motyvuotas (VPĮ 106 straipsnio 4 dalis), kita vertus, trečia, perkančiajai organizacijai neturi būti sunkiai įvykdomas ir (ar) tapti bausmės priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017). Šiuo konkrečiu atveju, šalys nepateikė nuomonės dėl pagrindo taikyti alternatyvią sankciją ir skirti atsakovei2 baudą (VPĮ 106 straipsnio 3 dalies 2 punktas) išsaugojant imperatyviosioms normoms prieštaraujančią Sutartį.

24.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl tirtinų (nustatytinų) aplinkybių gausos ir pateiktų prieštaringų šalių pozicijų ir duomenų, apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės nuspręsti dėl ieškinio reikalavimo (pripažinti Sutartį niekine), nes pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą (žr. šio papildomo sprendimo 11-23 punktus) dėl teisinių padarinių taikymo reikia tirti esmines aplinkybes (Sutarties pripažinimo niekine, restitucijos (ne)taikymo, alternatyvios sankcijos taikymo atsakovei2), kurios nebuvo tirtos pirmosios instancijos teisme, suteikti galimybę šalims pasinaudoti teise į apeliaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-701/2017), todėl teisėjų kolegija konstatuoja pagrindą aptariamą bylos dalį perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Toks sprendimas iš esmės atitinka ir kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-378/2024).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 277 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302 straipsniu, 331 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Priimti papildomą sprendimą.

Civilinės bylos dalį dėl atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, trečiųjų asmenų S. P. įmonės ir uždarosios akcinės bendrovės „Plungės Jonis“ (ankstesnis pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „Plungės Jonis–S“) 2024 m. kovo 20 d. sudarytos rangos sutarties pripažinimo niekine perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Šis papildomas sprendimas yra sudėtinė Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 15 d. sprendimo dalis.

Teisėjai                                                                 Marius Bajoras

                                                        Danguolė Martinavičienė

                                                        Gintaras Pečiulis