Civilinė byla Nr. e2-438-567/2024
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00096-2024-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. birželio 6 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės Užgirių žemės ūkio bendrovės atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutarties iškelti Užgirių žemės ūkio bendrovei bankroto bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Baltijos javai“ kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovei Užgirių žemės ūkio bendrovei (toliau – ir bendrovė) bankroto bylą.
2. Pareiškėja nurodė, kad atsakovė pagal 2022 m. vasario 7 d. nestandartinių salyklinių miežių pirkimo–pardavimų sutartį yra skolinga pareiškėjai 60 881 Eur, kurių negrąžina 2 metus. Pareiškėja skolos negrąžino, nors buvo informuota apie bankroto bylos inicijavimą. Bendrovė nuo 2021 m. vykdo nuostolingą veiklą, yra įsiskolinusi valstybės biudžetui daugiau nei 16 000 Eur. Bendrovė negali tinkamai ir laiku atsiskaityti su kreditoriais, yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla.
3. Atsakovė Užgirių žemės ūkio bendrovė su pareiškimu nesutiko, nurodė, kad bendrovė gamina aukščiausios kokybės pašarus, eksportuoja kitas žemės ūkio prekes. Bendrovės gaminamos produkcijos paklausa yra ypač didelė, tačiau, nesąžiningiems tretiesiems asmenims siekiant perimti visą bendrovę ir jos veiklą, bendrovė susidūrė su laikinais sunkumais. Estijos įmonė „Golden Fields OÜ“ sukūrė neteisėtą schemą ir, imituodama investicijas į bendrovę, pasisavino dalį bendrovei priklausančių piniginių lėšų bei apsunkino veiklos vykdymą. Bendrovė turi susitarimus su potencialiais pirkėjais dėl gaminamos produkcijos pirkimo, todėl turi visas galimybes atsiskaityti su kreditoriais ir tęsti veiklą. Bendrovė laikinai yra susidūrusi su apyvartinių lėšų stygiumi, tačiau bendrovė valdo didelės vertės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kurio vertė yra didesnė negu bendrovės įsipareigojimai.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Finpro LT 1“ prašė tenkinti pareiškimą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Nurodė, kad 2022 m. sausio 12 d. paskolos limito sutartimi suteikė atsakovei 100 000 Eur paskolą, kurią bendrovė turėjo grąžinti iki 2024 m. kovo 25 d. Bendrovė paskolos negrąžino, šiuo metu skola yra 118 498,38 Eur. Skolos išieškojimas nesėkmingai vykdomas priverstine tvarka, nes bendrovė neturi piniginių lėšų, negauna pajamų.
5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, mažoji bendrija (toliau – MB) „Žygista“ prašė tenkinti pareiškimą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Nurodė, kad bendrovė trečiajam asmeniui yra skolinga 21 222,40 Eur už 2023 m. pabaigoje suteiktas grūdų vežimo paslaugas. Atsakovė vengia grąžinti skolą, nes yra nemoki ir negyvybinga, todėl jai keltina bankroto byla.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apygardos teismas 2024 m. balandžio 23 d. nutartimi nutarė iškelti Užgirių žemės ūkio bendrovei bankroto bylą, nemokumo administratoriumi paskirti K. S.
7. Teismas nustatė, kad paskutiniai bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui buvo pateikti už 2022 m. Pagal 2021 m. finansinės atskaitomybės duomenis bendrovės turtas sudarė 3 514 380 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 988 677 Eur, trumpalaikis – 2 524 662 Eur (atsargos ir kitas trumpalaikis turtas), per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 2 805 078 Eur, patirta 225 466 Eur nuostolių. 2022 m. finansinės atskaitomybės duomenimis bendrovės turtas sumažėjo iki 3 451 982 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 848 689 Eur, trumpalaikis – 2 603 293 Eur (atsargos ir kitas trumpalaikis turtas), patirta 334 530 Eur nuostolių. 2023 m. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis bendrovės turtas padidėjo iki 4 049 277 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 1 771 006 Eur, trumpalaikis – 2 276 210 Eur (atsargos ir kitas trumpalaikis turtas), per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sumažėjo iki 2 939 615 Eur, patirta 287 202 Eur nuostolių.
8. Teismas konstatavo, kad 2021–2023 m. bendrovė dirbo nuostolingai, didžiąją dalį turto sudarė trumpalaikis turtas – debitorinės skolos, atsargos. Trumpalaikis turtas, kaip debitorių skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, kadangi šios lėšos yra trečiųjų asmenų disponavime ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, taigi, turtas šiai sumai turi būti eliminuotas iš bendrovės bendros turto masės. Į bendrą turto masę (4 049 277 Eur) neįtraukiant per vienerius metus gautinų sumų (979 963 Eur), bendrovės turtas sudaro 3 069 314 Eur ir mokėtinos sumos bei kiti įsipareigojimai neviršija turimo turto vertės 2 939 615 Eur, tačiau 2024 m. balandžio 12 d. bendrovės kreditorių ir debitorių sąrašo duomenimis debitorių skolos bendrovei sudaro 1 339 969,40 Eur, iš kurių „Golden Fields OÜ“ skola bendrovei sudaro 173 606,45 Eur. Nors atsakovė nurodė, kad bendrovės situacija šiai dienai iš esmės nėra pasikeitusi, tačiau 2024 m. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos nepateikė. Į bendrą turto masę pagal 2023 m. balansą (4 049 277 Eur) neįtraukiant debitorių skolų pagal bendrovės pateiktą 2024 m. balandžio 12 d. kreditorių ir debitorių sąrašą (1 339 969,40 Eur), bendrovės turtas sudaro 2 709 307,60 Eur, todėl mokėtinos 2 939 615 Eur sumos ir kiti įsipareigojimai viršija turimo turto vertę. Kauno apygardos teisme yra nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-372-657/2024 ir Nr. e2-369-480/2024, kuriose ieškove yra Užgirių žemės ūkio bendrovė, o atsakove „Golden Fields OÜ“, todėl, ir neįtraukiant į debitorių skolas „Golden Fields OÜ“ skolos bendrovei, bendrovės turtas sudaro 2 882 914,05 Eur, t. y. mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai viršija turimo turto vertę. Taigi, bendrovės turimas turtas nėra pakankamas finansiniams įsipareigojimams padengti.
9. Teismas nustatė, kad bendrovei nuosavybės teise priklauso 6 žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). Visi žemės sklypai yra areštuoti, 3 žemės sklypams yra įregistruota hipoteka. Bendrovės vardu registruotos 2 transporto priemonės ir priekaba, kurioms taikomi apribojimai. Antstolių kontorose vykdomos 9 vykdomosios bylos dėl 1 841 288,27 Eur išieškojimo iš bendrovės. 2024 m. balandžio 23 d. bendrovė turėjo 6 861,96 Eur mokestinę nepriemoką ir 3 589,25 Eur įsiskolinimą valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Bendrovėje yra 2 socialiniu draudimu apdrausti asmenys, nors pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo dieną bendrovėje buvo 3 socialiniu draudimu apdrausti asmenys, o įsiskolinimas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudarė 2 535,30 Eur.
10. Teismas nurodė, kad bendrovė nėra gyvybingas juridinis asmuo, realiai nėra pajėgi vykdyti finansinių įsipareigojimų. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad turi potencialių pirkėjų ir tęsiant veiklą, bendrovės kreditoriams sudarius su bendrove atskirus susitarimus dėl skolų dengimo, bendrovė įvykdys įsipareigojimus. Atsakovės pateiktas potencialaus pirkėjo elektroninis laiškas nepatvirtina, kad bendrovė šiuo metu vykdo ūkinę komercinę veiklą. Bendrovėje dirba tik du apdrausti asmenys. Taigi, atsakovė pastaruoju metu ūkinės komercinės veiklos faktiškai nevykdo, o pagal byloje esančius duomenis atsakovės veikla iš esmės kuria tik nuostolius ir nėra realių perspektyvų stabilizuoti padėtį.
11. Teismas priėjo išvadą, kad bendrovė nevykdo įsipareigojimų kreditoriams, laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų, turi skolinių įsipareigojimų, t. y. laiku negali vykdyti turtinių prievolių, bendrovės įsipareigojimai viršija jos turto vertę, bendrovė nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. dirbo nuostolingai ir nėra realių perspektyvų stabilizuoti padėtį, šiuo metu bendrovė veiklos nevykdo, bendrovės vardu registruotam nekilnojamajam turtui ir transporto priemonėms taikomi apribojimai. Atsakovė neįrodė, kad jos finansinė padėtis galėtų pagerėti, t. y. jog bendrovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles yra laikinas, todėl teismas nutarė iškelti bendrovei bankroto bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
12. Atsakovė Užgirių žemės ūkio bendrovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartį ir atmesti pareiškėjos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismas neįvertino, kad bendrovės finansiniai sunkumai kilo dėl neteisėtų „Golden Fields OÜ“ veiksmų, siekiant perimti bendrovės veiklą. Šiuo metu bendrovė yra inicijavusi teisminius ginčus su „Golden Fields OÜ“, todėl šios aplinkybės turėtų būti įvertintos, sprendžiant klausimą dėl bendrovės veiklos perspektyvų.
12.2. Bendrovė turi nekilnojamąjį turtą ir techniką veiklos vykdymui, tačiau, esant areštuotoms sąskaitoms, bendrovė negali nusipirkti reikiamų prekių ir negali naudotis žemės sklypais, todėl bendrovė susiduria su finansiniais sunkumais.
12.3. Bendrovės gerą turtinę padėtį ir mokumą patvirtina 2023 m. finansinės atskaitomybės duomenys. Teismas nepagrįstai į bendrovės turto masę neįskaičiavo debitorinių skolų, kurios yra realios ir bus atgautos. Gautinos sumos yra iš bendrovės klientų, kurie yra suinteresuoti pirkti bendrovės produkciją.
12.4. Teismas, spręsdamas dėl bendrovės mokumo, rėmėsi tik tuo, kad bendrovės skolos yra didesnės už turto vertę, tačiau teismas nevertino bendrovės nevykdomų turtinių prievolių aspektų, t. y. teismas nevertino bendrovės atsiskaitymo su kreditoriais tendencijų. Bendrovė susiduria su laikinais finansiniais sunkumais, todėl prievolių nevykdymas kreditoriams nėra sistemingas. Bendrovė visomis išgalėmis atsiskaito su kreditoriais, o galėdama tęsti veiklą ir atgavusi debitorines skolas – atsiskaitys su visais kreditoriais.
12.5. Bendrovė gauna pajamas, planuoja daugelį dalykų: veiklą, naujas sutartis ir projektus, atgauti debitorines skolas ir atsiskaityti su kreditoriais. Bendrovės finansiniai sunkumai nėra nuolatiniai, todėl bankroto byla bendrovei iškelta skubotai.
13. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja UAB „Baltijos javai“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
13.1. Teismas pagrįstai nutarė iškelti bendrovei bankroto bylą, nes bendrovė yra nemoki, veiklos nevykdo. Atsakovė nepateikė aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti, ar bendrovė iš viso vykdo kokią nors veiklą.
13.2. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad jos finansinius sunkumus lėmė trečiųjų asmenų neteisėti veiksmai. Bendrovės vadovu nuo 2022 m. rugpjūčio 25 d. yra tas pats asmuo. Bendrovės finansiniai sunkumai yra ilgalaikiai, skolas iš bendrovės nepavyksta išieškoti priverstine tvarka, bendrovė nemoka mokesčių, todėl atsisakymas iškelti bankroto bylą būtų nepateisinamas.
13.3. Teismas pagrįstai į bendrovės turto masę neįskaičiavo debitorinių skolų, nes atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių skolų išieškojimo realumą. Bendrovės pateikti kreditorių ir debitorių sąrašai neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, nes juose nenurodyti prievolių įvykdymo terminai.
13.4. Atsakovė nepagrįstai akcentuoja turimą turto ir skolų santykį, nes negebėjimas vykdyti turtinių prievolių yra savarankiškas nemokumo požymis.
14. Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Finpro LT 1“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
14.1. Atsakovė nepateikė duomenų, pagrindžiančių turimo nekilnojamojo turto ir transporto priemonių bei kito turto dabartinę vertę. Juridinių asmenų registrui paskutiniai finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti už 2022 m. Teismui pateikti 2023 m. finansinės atskaitomybės dokumentai yra nepasirašyti buhalterio, todėl kyla abejonės dėl dokumentuose nurodytų duomenų tikrumo. Atsakovė nepateikė teismui aktualių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie gerą bendrovės turtinę padėtį, realiai vykdomą veiklą.
14.2. Atsakovė nepateikė duomenų apie veiklos vykdymą, sudaromas naujas sutartis, vykdytinus naujus projektus, atsiskaitymą su kreditoriais. Bendrovės sąskaitos banke yra areštuotos. Kreditoriai negauna lėšų, nes bendrovė į sąskaitas negauna pajamų. Bendrovės skolos nuolat auga, bendrovė nemoka mokesčių, darbuotojų skaičius nuolat mažėja.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacijos ribų
15. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis iškelti Užgirių žemės ūkio bendrovei bankroto bylą yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujo įrodymo (ne)priėmimo
16. Pareiškėja UAB „Baltijos javai“ prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikė 2024 m. gegužės 15 d. Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą su istorija apie Užgirių žemės ūkio bendrovę.
17. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021).
18. Atsižvelgdamas į tai, kad pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) ir iš kitų informacinių sistemų bei registrų, apeliacinės instancijos teismas nepriima pareiškėjos pateikto įrodymo (išrašo iš Juridinių asmenų registro apie bendrovę), nes apeliacinės instancijos teismas turi teisę naudotis Juridinių asmenų registro duomenimis.
Dėl bankroto bylos iškėlimo
19. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 2 dalį bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.
20. Juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis), t. y. nemokumo būsenai konstatuoti yra būtina bent viena iš nustatytų aplinkybių: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
21. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
22. Kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019).
23. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią bendrovę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).
24. Tam, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir kitus byloje esančius įrodymus, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, bendrovės turimo turto vertę. Nors bendrovės (ne)mokumą apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau bendrovės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti bendrovės (ne)mokumo būklę.
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui klausimą, yra tikrinama konkrečios bendrovės turtinė padėtis, galimybė atsiskaityti su kreditoriais ir toliau tęsti veiklą, t. y. bendrovės mokumas ir gyvybingumas.
26. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo bendrovei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama bendrovei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (JANĮ 20 straipsnio 2 dalis, CPK 12, 178 straipsniai), todėl būtent ji turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį.
27. Juridinio asmens teisė būti išklausytam užtikrinama, pateikiant atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir turtinę padėtį apibūdinančius duomenis.
28. Bendrovės vadovas, siekdamas išvengti bankroto bylos iškėlimo, turėjo pareigą pateikti įrodymus, kad bendrovė realiai vykdo veiklą, dirba pelningai, turto turi daugiau nei pradelstų įsipareigojimų ir gali laiku įvykdyti turtines prievoles.
29. Kauno apygardos teismas 2024 m. vasario 27 d. nutartimi nutarė nustatyti bendrovės vadovui 5 dienų terminą pateikti bendrovės kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodoma asmens vardas ir pavardė, jeigu jis fizinis asmuo, arba pavadinimas ir kodas, jeigu jis juridinis asmuo, gyvenamosios vietos ar buveinės adresai, reikalavimų sumos, įvykdymo terminai ir užtikrinimo būdai; bendrovės finansinių ataskaitų rinkinį už laikotarpį nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo dienos ir praėjusių metų finansinių ataskaitų rinkinius; informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne teismo tvarka; informaciją apie įkeistą turtą ir įkeitimu ar hipoteka užtikrintus įsipareigojimus; juridinio asmens sąskaitų, įskaitant areštuotas sąskaitas, sąrašą; duomenis apie bendrovės turimą turtą, nurodant turimo turto rūšis, jo įsigijimo kainą, įsigijimo datą, likutinę vertę ir taikomą nusidėvėjimo skaičiavimo metodą; paaiškinamąjį raštą apie bendrovės turtinę padėtį ir ūkinę veiklą; nuomonę dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo.
30. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad iš byloje esančių bendrovės finansinės atskaitomybės duomenų už 2021–2023 m. matyti, jog jau 2021 m. bendrovė turėjo finansinių sunkumų. Bendrovė 2021 m. turėjo 3 514 380 Eur vertės turto, 2 805 078 Eur skolų, gavo 2 179 743 Eur pajamų, tačiau patyrė 225 466 Eur nuostolių. 2022 m. bendrovės turto vertė sumažėjo iki 3 451 982 Eur, skolos padidėjo iki 3 088 107 Eur, pardavimo pajamos sumažėjo iki 1 411 538 Eur, o nuostoliai padidėjo iki 334 530 Eur. Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentuose už 2023 m. nurodoma, kad bendrovės turto vertė padidėjo iki 4 049 277 Eur, skolos sumažėjo iki 2 939 615 Eur, tačiau bendrovės pardavimo pajamos sudarė tik 248 001 Eur, o nuostoliai – 287 202 Eur, t. y. nuostolinga bendrovės veikla tęsiasi 3 metus iš eilės, per kuriuos bendrovės pajamos sumažėjo beveik 10 kartų. Bendrovės vadovas nepateikė aktualių duomenų apie valdomos bendrovės veiklos rezultatus 2024 m., nors pirmosios instancijos teismas buvo įpareigojęs tokius duomenis pateikti.
31. Pažymėtina, kad 2023 m. bendrovės balanse nurodoma, jog ilgalaikio turto vertė ataskaitinių metų pabaigoje buvo 1 771 006 Eur, trumpalaikio (atsargos ir kitas trumpalaikis turtas) turto vertė – 2 276 210 Eur. Dalį trumpalaikio turto sudaro 1 296 210 Eur vertės atsargos, tačiau atsakovė nepateikė įrodymų, kad disponuoja minėtos vertės atsargomis, taip pat nepateikė įrodymų apie atsargų savikainas, likutines arba realizavimo vertes, todėl jų realumas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra abejotinas ir neįrodytas.
32. Ilgalaikio turto vertę apeliantė grindė ištrauka iš 2019 m. gruodžio 19 d. UAB „Lituka“ ir Ko parengtos turto vertinimo ataskaitos, kurioje nurodyta, kad žemės sklypo, kiemo statinių, mechaninių dirbtuvių, garažo, siloso tranšėjos, atvirų automobilinių svarstyklių, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė sudarė 634 000 Eur, priverstinio pardavimo vertė – 412 000 Eur. Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertę apeliantė įrodinėjo 2021 m. rugpjūčio 31 d. UAB „Lituka“ ir Ko turto vertinimo ataskaita, kurioje nurodyta, kad šio turto rinkos vertė sudarė 105 000 Eur. Kito ilgalaikio turto (žemės ūkio technikos, įrangos, padargų, iš viso 15 turto vienetų) vertę apeliantė grindė UAB Nepriklausomų turto vertintojų 2023 m. birželio 7 d. ataskaita, kurioje nurodyta, kad šio turto rinkos vertė sudarė 552 668 Eur. Apeliantės pateiktų Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023 m. rugsėjo 12 d. išrašų duomenimis bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto (žemės sklypų, statinių) vidutinė rinkos vertė sudarė 923 385 Eur. Taigi, nevertinant to, kad apeliantė jai priklausančio ilgalaikio turto vertę įrodinėjo šiuo metu neaktualiomis 2019–2023 m. turto vertinimo ataskaitomis, pagal apeliantės pateiktas ilgalaikio turto (žemės sklypų, statinių, žemės ūkio technikos, įrangos, padargų) vertinimo ataskaitas vidutinė ilgalaikio turto vertė sudarė 1 291 668 Eur, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenis vidutinė nekilnojamojo turto vertė sudarė 923 385 Eur (įskaičius kilnojamąjį turtą pagal 2023 m. birželio 7 d. turto vertinimo ataskaitą – iš viso 1 476 053 Eur), t. y. mažesnė nei nurodyta 2023 m. balanse (1 771 006 Eur). Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas 2024 m. vasario 27 d. nutartimi įpareigojo apeliantės vadovą pateikti aktualius duomenis apie bendrovės turimą turtą, nurodant turimo turto rūšis, jo įsigijimo kainą, įsigijimo datą, likutinę vertę ir taikomą nusidėvėjimo skaičiavimo metodą, tačiau apeliantės vadovas aktualių duomenų apie bendrovės turtą nepateikė, todėl bendrovės ilgalaikio turto konkreti likutinė vertė nėra žinoma.
33. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į apeliantės turto apimtį neįskaičiavo 2024 m. balandžio 12 d. debitorių sąraše nurodytų 1 339 969,40 Eur debitorinių įsiskolinimų (2023 m. balanse nurodyta 979 963 Eur).
34. Debitorių įsiskolinimai – tai rizikinga trumpalaikio turto rūšis (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-466-798/2023). Preziumuotina, kad bendrovė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti bei grąžinti bendrovei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018). Trumpalaikis turtas, kaip debitorių skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, kadangi šios lėšos yra trečiųjų asmenų disponavime ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, taigi, turtas (debitorinės skolos) turi būti eliminuotas iš bendrovės bendros turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020). Pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015).
35. Taigi, vertindamas bendrovės galimo nemokumo būklę ir analizuodamas iš debitorių gautinas sumas, teismas privalo įvertinti skolininkų prievolių įvykdymo galimybę. Tik pripažinus skolų išieškojimo realumą, tokios gautinos sumos gali būti įskaičiuojamos į bendrovės turimo turto masę.
36. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas apeliantės akcentuojamas 1 339 969,40 Eur debitorines skolas pagrįstai neįskaičiavo į realią bendrovės turto vertę, nes apeliantė nepateikė įrodymų dėl realios galimybės atgauti debitorių skolas. Apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, kada yra atsiradusios debitorinės skolos, kokių veiksmų apeliantė ėmėsi debitorinėms skoloms išieškoti. Apeliantė nepateikė duomenų apie realias galimybes išieškoti debitorines skolas, tačiau iš viešų Juridinių asmenų registro duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad tik vienos iš bendrovės skolininkių UAB „Karpis“ 26 577,95 Eur skola teoriškai galėtų būti laikoma nebeviltiška, nes ši įmonė yra realiai veikiantis juridinis asmuo. Kitos apeliantės debitorių sąraše nurodytos įmonės yra registruotos užsienio valstybėse (Saudo Arabijoje, Estijoje, Kuveite, Jordanijoje), 2 debitorių registracijos šalys nenurodytos, t. y. apeliantei nėra žinoma visa informacija apie debitores. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė kreipėsi į teismą dėl debitorinių skolų išieškojimo ar skolų atgavimo ne teismo tvarka, todėl apeliantės argumentai dėl galimybių realiai išieškoti debitorines skolas laikytini neįrodytais ir deklaratyviais. Apeliantė nepateikė aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų, išsamių kreditorių ir debitorių sąrašų, iš kurių būtų galimybė nustatyti realų įsipareigojimų kreditoriams ir debitorių skolų dydį, todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstais apeliantės argumentus, kad jos turto apimtis yra didesnė (1 339 969,40 Eur) nei nustatė pirmosios instancijos teismas. Taigi, apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, kad apeliantės įsipareigojimai kreditoriams yra didesni už turimo turto vertę.
37. Vertinant bendrovės galimybes laiku vykdyti turtines prievoles, matyti, kad bendrovės negalėjimas sumokėti skolų nėra laikino pobūdžio. Apeliantė neginčijo pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad bendrovės įsipareigojimai kreditoriams sudaro 2023 m. balanse nurodytą 2 939 615 Eur dydį, taip pat, jog bendrovei priklausantys 6 žemės sklypai, iš kurių 4 yra įkeisti, 2 transporto priemonės ir priekaba yra areštuotos. Bendrovės atžvilgiu vykdomos 9 vykdomosios bylos, kuriose iš viso išieškoma 1 841 288,27 Eur.
38. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 6 861,96 Eur, o įsiskolinimas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudarė 3 589,25 Eur. Iš apeliacinės instancijos teismui viešai prieinamų duomenų nustatyta, kad bendrovės mokestinė nepriemoka 2024 m. birželio 3 d. padidėjo iki 7 049,06 Eur, o skola valstybinio socialinio draudimo biudžetui padidėjo iki 3 656,95 Eur. Bendrovės darbuotojų skaičius nuo 2022 m. kovo 11 d. iki 2024 m. kovo 2 d. sumažėjo nuo 14 iki 2 (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
39. Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad po pareiškėjos kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo 5 bendrovės kreditoriai kreipėsi į teismą dėl skolų iš bendrovės priteisimo. Bendrovės kreditoriams pagal įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus priteista 175 278,61 Eur iš bendrovės (Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. kovo 21 d. preliminarus sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2983-374/2024; 2024 m. balandžio 29 d. preliminarus sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3380-374/2024; Utenos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 9 d. teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-3759-664/2024; Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. gegužės 3 d. teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-5517-504/2024; Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 22 d. teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-5189-985/2024).
40. Sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, reikšminga nustatyti, kaip bendrovė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (darbo užmokestį). Tinkamas bendrovės prievolių vykdymas yra socialiai ir ekonomiškai reikšmingas bendrovės gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl bendrovės veiklos vykdymo ir gebėjimo ją vykdyti ateityje. Jei bendrovė akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar tokia bendrovė gali būti laikoma gyvybinga (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-806-407/2022).
41. Pažymėtina, kad tinkamas mokestinių prievolių vykdymas pripažįstamas reikšminga aplinkybe, sprendžiant dėl bendrovės mokumo, gyvybingumo. Aplinkybės, kad bendrovė yra įsiskolinusi valstybės biudžetui, valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir kitiems kreditoriams, skolos nuolat didėja, patvirtina bendrovės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, o kartu ir bendrovės nemokumą.
42. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tam, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens (ne)mokumą turi įvertinti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir kitus byloje esančius įrodymus, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, juridinio asmens turimo turto vertę. Nors juridinio asmens (ne)mokumą apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, tačiau balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti juridinio asmens (ne)mokumo būklę.
43. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovė nepateikė aktualių jos finansinę būklę apibūdinančių įrodymų (pvz., aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų už einamuosius metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, įrodymų, apie realiai vykdomą veiklą), o pateikti dokumentai yra neaktualūs arba neišsamūs (pvz., nenurodyti kreditorių ir debitorių skolų mokėjimo terminai, turto vertinimo ataskaitos parengtos 2019–2023 m.). Kadangi atsakovė nepateikė aktualių duomenų, pirmosios instancijos teismas apie bendrovės mokumą pagrįstai sprendė iš pareiškėjos, trečiųjų asmenų ir paties teismo surinktų duomenų, nes išsamesnių duomenų atsakovė į bylą nepateikė. Sprendžiant, ar juridinis asmuo yra (ne)mokus, svarbu atsižvelgti ne tik į finansinės atskaitomybės dokumentuose pateiktus duomenis, bet ir visų kitų duomenų visumą, nes pavienis faktas ar aplinkybė neleidžia daryti išvadų apie juridinio asmens finansinę būklę.
44. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo reikalautų aktualių bendrovės turtinę padėtį pagrindžiančių duomenų atsakovė nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui.
45. Atsakovė ginčijo pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kad bendrovė nevykdo ūkinės komercinės veiklos, tačiau priešingų įrodymų nepateikė. Apeliantė taip pat įrodymais nepagrindė atskirojo skundo argumentų, kad bendrovė sudarė naujas sutartis, turi planų ateityje vykdyti naujus projektus ir pan. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė nenurodė kitų aplinkybių ir nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima nuspręsti, jog bendrovė neatitinka nemokios bendrovės būklės. Kaip minėta, sprendžiant dėl bendrovės nemokumo ir bankroto bylos iškėlimo, reikšmingomis aplinkybėmis laikytina jos vykdoma ūkinė komercinė veikla ir šios veiklos sėkmingo vykdymo perspektyvos, planuojamų gauti pajamų realumas. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, susijusiomis su bendrovės nemokumu, nepateikė įrodymų, kad bendrovė šiuo metu vykdo ar artimiausiu metu ketina vykdyti kokią nors veiklą.
46. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, darbuotojų skaičiaus sumažėjimas, nuostolingos veiklos vykdymas 3 metus iš eilės, vykdomų priverstinio skolų išieškojimų ir turto arešto mastas, neigiamas turimo turto ir skolų kreditoriams santykis bei kreditorių naujų bylų inicijavimas dėl skolų priteisimo patvirtina, kad apeliantė nėra pajėgi toliau vykdyti veiklą, gauti pajamas, generuoti pelną. Priešingai, atsakovė bendrovės mokumo problemas išimtinai grindė trečiųjų asmenų neteisėtais veiksmais, siekiant perimti bendrovės valdymą, tačiau tokių aplinkybių nepagrindė įrodymais. Jei kiti asmenys prisidėjo prie bendrovės finansinių sunkumų, tai nepaneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių, patvirtinančių, kad bendrovė yra faktiškai nemoki ir negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams.
47. Taigi, atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų bendrovės gerą turtinę padėtį, realiai vykdomą veiklą, gaunamas pajamas, aktualius finansinės atskaitomybės duomenis, ir kitų reikšmingų duomenų apie turtinę padėtį (aktualius finansinės atskaitomybės duomenis, turto sąrašą su likutinėmis vertėmis, išsamius kreditorių, debitorių sąrašus ir pan.), iš kurių būtų galima nuspręsti apie bendrovės turto vertę, realiai vykdomą veiklą ir galimybes atsiskaityti su kreditoriais (CPK 12, 178 straipsniai).
48. Taigi, bendrovės nemokumas nagrinėjamu atveju konstatuotas pagrįstai, nes bendrovė laiku neatsiskaito su valstybės biudžetu, valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetu ir kitais kreditoriais, o negalėjimas atsiskaityti yra tęstinio ir ilgalaikio pobūdžio.
49. Byloje nėra duomenų apie bendrovės gerą finansinę būklę. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad bendrovė turi ilgalaikius finansinius sunkumus, apeliantė nepagrindė, jog jos reali turto vertė yra didesnė už įsipareigojimus kreditoriams, ji vykdo realią veiklą ir iš gaunamų pajamų gali atsiskaityti su kreditoriais. Bankroto bylos bendrovei iškėlimo klausimas nagrinėjamas nuo 2024 m. vasario mėn., tačiau iki šiol atsakovė nepateikė duomenų, kad vykdo veiklą, gauna pajamas ir bent iš dalies atsiskaito su kreditoriais. Bendrovės skolos kreditoriams priverstine tvarka neišieškomos ilgą laiką, kreditoriai inicijuoja naujas bylas dėl skolų priteisimo, todėl atsisakymas iškelti bankroto bylą gali lemti pradelstų finansinių reikalavimų padidėjimą, kuris pažeistų pačios bendrovės ir jos kreditorių teises bei teisėtus interesus.
50. Apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad Užgirių žemės ūkio bendrovės finansiniai sunkumai yra tęstinio ir ilgalaikio pobūdžio, bendrovė negali vykdyti turtinių prievolių kreditoriams. Byloje nėra duomenų, kad bendrovė su valstybės biudžetu, valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetu ir kitais kreditoriais neatsiskaito dėl kitų, bet ne dėl blogos finansinės būklės, nulemtų priežasčių. Atsakovė neįrodė, kad bendrovė yra pajėgi išspręsti tęstinius ir ilgalaikius finansinius sunkumus bei gali vykdyti prievoles kreditoriams, nes yra nemoki ir negyvybinga.
51. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankrutuojančiai bendrovei atsiskaičius su visais kreditoriais arba kreditoriams atsisakius reikalavimų, arba sudarius su kreditoriais taikos sutartį, bankroto byla bet kurioje bankroto proceso stadijoje (iki teismo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos įsiteisėjimo dienos) gali būti nutraukiama (JANĮ 78 straipsnio 1, 2 dalys, 79 ir 80 straipsniai).
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
52. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismo išvados atitinka byloje surinktų įrodymų visetą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šiuo metu Užgirių žemės ūkio bendrovė yra nemoki ir nėra pagrindo konstatuoti, jog artimiausiu metu jos turtinė padėtis gali reikšmingai pagerėti. Taigi, atsakovės atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.
53. Pagal CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
54. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami, taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
55. Atmetus atskirąjį skundą, atsakovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
56. Pareiškėja UAB „Baltijos javai“ pateikė prašymą priteisti 726 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą ir šias išlaidas patvirtinančius duomenis: advokato darbų ataskaitą, 2024 m. gegužės 10 d. sąskaitą faktūrą ir 2024 m. gegužės 16 d. mokėjimo nurodymą.
57. Pareiškėja bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme apmokėjo 2024 m. gegužės 16 d. (II ketvirtį). Pagal Rekomendacijų 7 punktą taikytinas 2023 m. IV ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 110,30 Eur. Maksimali priteistina suma už atsiliepimą į atskirąjį skundą sudaro 844,12 Eur (0,4 x 2 110,30 Eur) (Rekomendacijų 7, 8.16 punktai). Pareiškėjos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, todėl pareiškėjai iš atsakovės priteisiamas 726 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a:
Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės Užgirių žemės ūkio bendrovės (juridinio asmens kodas 165666531) 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos javai“ (juridinio asmens kodas 303228528).
Teisėja Neringa Švedienė