Civilinė byla Nr. e2A-448-1120/2021
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00019-2020-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.10.2.; 3.2.4.9.3.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. spalio 14 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Varanauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1197-601/2020 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Automėja“ ieškinį atsakovui K. B. dėl žalos atlyginimo, bylos nagrinėjime dalyvaujantis trečiasis asmuo V. R..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) ,,Automėja“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo K. B. 72 670,15 Eur dydžio žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartimi pradinė ieškovė BUAB ,,Automėja“ yra pakeista jos teisių perėmėja A. P..
3. Ieškinyje nurodyta, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Automėja“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Bankroto administratorių kompanija“. Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. nutartimi patvirtinti 72 670,15 Eur kreditorių finansiniai reikalavimai.
4. Ieškovė nurodo, kad remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDFV) pateiktais duomenimis apie UAB „Automėja“ apdraustuosius asmenis, nustatyta, kad paskutiniai įmonės vadovai Y. V. (vadovavimo laikotarpis nuo 2018 m. rugpjūčio 24 d. iki bankroto bylos iškėlimo) ir V. R. (vadovavimo laikotarpis nuo 2018 m. birželio 22 d. iki 2018 m. rugpjūčio 24 d.) faktiškai UAB „Automėja“ direktoriaus pareigų nevykdė, jie nebuvo drausti socialiniu draudimu, su jais nebuvo sudarytos darbo sutartys. Atsižvelgiant į tai, kad faktiškai nei Y. V., nei V. R. jokių veiksmų, kaip įmonės vadovai neatliko, o Kauno apygardos teismo nutartimi patvirtinti kreditorių reikalavimai atsirado buvusio bendrovės direktoriaus K. B. vadovavimo laikotarpiu (nuo 2009 m. sausio 29 d. iki 2018 m. birželio 22 d.), ieškinio reikalavimai dėl žalos atlyginimo keliami tik jo atžvilgiu.
5. Ieškovė paaiškino, kad remiantis VSDFV duomenimis apie UAB „Automėja“ apdraustuosius asmenis, taip pat nustatyta, kad įmonėje nuo 2018 m. liepos 19 d. nedirbo nei vienas darbuotojas. Didžioji dalis darbuotojų buvo atleisti nuo 2018 m. liepos 9 d. iki liepos 19 d. Tai, ieškovės vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad įmonė nuo 2018 m. liepos 19 d. veiklą sustabdė.
6. Be to, 2018 m. liepos 12 d. buvo įsteigta UAB „Automėja ir Ko“, kurios vadovu paskirtas M. D., kuris taip pat dirbo UAB „Automėja“ iki 2018 m. birželio 28 d. UAB „Automėja ir Ko“ buveinės adresas nurodomas BUAB „Automėja“ patalpose, kurios priklauso atsakovui K. B.. Didžioji dalis ieškovės darbuotojų ir pats atsakovas dabar dirba UAB „Automėja ir Ko“. Šių duomenų pagrindu ieškovė daro išvadą, kad UAB „Automėja“ veikla buvo perkelta į UAB „Automėja ir Ko“, tokiu būdu vengiant atsiskaityti su kreditoriais ar vykdyti pareigą inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, tariamai šią pareigą perkeliant naujai paskirtam vadovui V. R., o vėliau Y. V..
7. Ieškovė nurodo, kad įmonė jau 2016 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki. Iš 2016 metų balanso matyti, jog įmonė turėjo 59 513 Eur turto, o kreditoriams per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 48 025 Eur. Taigi, įmonė jau 2016 m. gruodžio 31 d. atitiko Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalyje nurodytą nemokumo apibrėžimą, todėl atsakovas turėjo inicijuoti įmonei bankroto bylos iškėlimą. Ieškovė pažymėjo, kad finansinės ataskaitos už 2017 metus nėra pateiktos. Įmonės bankroto byloje yra patvirtinti 72 670,15 Eur dydžio kreditoriniai reikalavimai, todėl atsakovui neįvykdžius savo pareigos laiku kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo atsirado 24 645,15 Eur žala (dėl įsiskolinimų padidėjimo (72 670,15 – 48 025), lyginant su 2016 m. įmonės balansu).
8. Ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovas padarė įmonei žalą, nes jis netinkamai organizavo buhalterinę apskaitą ir jo vadovavimo laikotarpiu įmonė netinkamai skaičiavo mokėtiną pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM), dėl ko įmonei papildomai buvo priskaičiuota 43 417,80 Eur PVM, paskirta bauda (13 025 Eur) ir delspinigiai (7 421,59 Eur). Tai patvirtina Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau - VMI) atliktas pridėtinės vertės apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimas už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 21 d. bei 2018 m. kovo 23 d. surašytas patikrinimo aktas Nr. FR 0680-123 (toliau – patikrinimo aktas), kuris buvo patvirtintas 2018 m. gegužės 28 d. sprendimu „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. (7.45.4.7.2)FR0682-175 (toliau - sprendimas).
9. Ieškovė pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, kad įmonės turtas nėra perduotas, lėšų sąskaitose nėra, o pareikštų ir patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumą sudaro 72 670,15 Eur, todėl tokio dydžio žalą prašoma priteisti iš atsakovo.
10. Atsakovas K. B. prašė ieškovės ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovo atleidimo iš UAB „Automėja“ vadovo pareigų dieną įmonė turėjo pradelstų įsipareigojimų ir tokie pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės, todėl ieškovės teiginiai, kad įmonė jau 2016 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki ir kad atsakovas iki jo atleidimo iš vadovo pareigų dienos turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo – nepagrįsti.
11. Atsiliepime pažymima, kad nors Juridinių asmenų registre (toliau - JAR) registruota paskutinė atsakovo (kaip įmonės vadovo) įgaliojimų data yra nurodyta 2018 m. birželio 22 d., tačiau faktiškai atsakovo įgaliojimai baigėsi dar 2018 m. gegužės 31 d., kuomet jis naujai paskiriamam įmonės vadovui V. R. pasirašytinai perdavė visą įmonės dokumentaciją bei turtą. Iš pateiktų dokumentų ir turto priėmimo-perdavimo aktų (2018 m. gegužės 31 d. ir 2018 m. liepos 12 d.) matyti, kad atsakovas perdavė naujajam įmonės vadovui V. R. įmonės turto už bendrą 68 980,54 Eur sumą.
12. Atsakovas taip pat paaiškino, kad VMI 2018 m. gegužės 28 d. sprendimas UAB „Automėja“ atstovui buvo įteiktas 2018 m. gegužės 31 d. Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 81 straipsnio 2 dalimi, prievolė įmonei sumokėti mokestinę nepriemoką atsirado tik 2018 m. birželio 20 d. Byloje nustatyta, kad atsakovas buvo atleistas iš įmonės vadovo pareigų 2018 m. birželio 22 d., t. y. vos po 2 dienų nuo mokestinės prievolės kreditoriui VMI atsiradimo dienos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
13. Kauno apygardos t eismas 2020 m. spalio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovo 63 864,39 Eur dydžio žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
14. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su nemokumo administratorės pozicija, kad ieškovė jau 2016 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki. Nurodė, kad iš Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, kuria nutarta UAB „Automėja“ iškelti bankroto bylą, spręstina, jog įmonės nemokumas konstatuotas bankroto bylos iškėlimo dienai, t. y. 2019 m. rugpjūčio 26 d., todėl nėra pagrindo spręsti, kad atsakovui, kaip įmonės vadovui, per jo vadovavimo įmonei laikotarpį, buvo kilusi pareiga inicijuoti bankroto bylos įmonei iškėlimą. Ieškovei neįrodžius, jog atsakovui, jo vadovavimo įmonei laiku, buvo kilusi pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, nėra jokio pagrindo spręsti, kad ieškovei dėl to buvo padaryta žala. Šių argumentų pagrindu teismas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, grindžiamą tariamai atsakovo neįvykdyta pareiga inicijuoti įmonei bankroto bylą, atmetė kaip nepagrįstą.
15. Spręsdamas, ar yra pagrindas priteisti iš atsakovo žalą, kuri, ieškovės teigimu, susidarė dėl netinkamai organizuotos buhalterinės apskaitos, teismas nustatė, kad Kauno apskrities VMI atliko UAB „Automėja“ mokestinį patikrinimą ir 2018 m. gegužės 28 d. sprendimu nusprendė patvirtinti 2018 m. kovo 23 d. patikrinimo aktą, kuriame papildomai apskaičiuota 43 417,80 Eur PVM; 7 421,59 Eur PVM delspinigių; skirta 13 025 Eur bauda, viso – 63 864,39 Eur.
16. Teismas nusprendė, kad Kauno apskrities VMI patikrinimo akte nustatytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad atsakovas nedirbo rūpestingai ir kvalifikuotai bei neužtikrino, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, t. y. atsakovas netinkamai organizavo buhalterinę apskaitą, teikė į įmonės apskaitą PVM sąskaitas - faktūras neturinčias juridinės galios, pinigines operacijas vykdė pagal juridinę galią neturinčių dokumentų suformuotus sandorius, veikė nesąžiningai. Tokie atsakovo veiksmai yra neteisėti, dėl jų ieškovei buvo priskaičiuoti papildomi mokesčiai, delspinigiai ir skirta bauda (viso - 63 864,39 Eur), t. y. ieškovei buvo padaryta žala. Ši suma įtraukta į patvirtintą VMI finansinį reikalavimą. Teismo manymu, tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, nes būtent atsakovo neteisėti veiksmai lėmė papildomų mokesčių, delspinigių ir baudos priskaičiavimą. Remiantis išdėstytu, teismas iš atsakovo ieškovei priteisė atlyginti 63 864,39 Eur dydžio žalą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
17. Atsakovas K. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimą ir priimti naują spendimą, kuriuo ieškinys būtų atmestas, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
18. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
18.1. Remiantis kasacinio teismo praktika, bendrovės nesumokėtų mokesčių nėra pagrindo laikyti bendrovės vadovo padaryta žala. Be to, Centrinis mokesčių administratorius savo galutinį sprendimą dėl mokestinės nepriemokos priėmė tik 2018 m. rugsėjo 20 d., t.y. po trijų mėnesių nuo atsakovo atleidimo iš bendrovės vadovo pareigų.
18.2. Teismas spręsdamas dėl vadovo civilinės atsakomybės taikymo sąlygų egzistavimo nepagrįstai vadovavosi VMI patikrinimo akte bei sprendime konstatuotomis aplinkybėmis, kadangi administracinės atsakomybės bendrovei taikymas nelemia ir civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo.
8.3. Teismas netyrė, nenagrinėjo ir nevertino, ar VMI vienašališkai surašytame patikrinimo akte ir sprendime „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ nurodytos aplinkybės ir apskaičiuoti mokesčiai yra pagrįsti.
19. Ieškovės BUAB „Automėja“ procesinių teisių perėmėja su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
20. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
20.1. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Todėl VMI patikrinimo akto duomenų pakanka išvadai, kad UAB „Automėja“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai, siekiant išvengti mokėti privalomus mokesčius valstybei.
20.2. Atsakovas nepagrįstai apeliaciniu skunde kelia klausimus dėl mokesčių administratoriaus veiksmų, atliekant patikrinimą bei priskaitant mokesčius, baudą bei delspinigius, teisėtumo. Atsakovas nagrinėjant civilinę bylą neneigė patikrinimo akte esančių duomenų, neginčijo žalos dydžio.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir bylos nagrinėjimo ribų
22. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1744-273/2019 UAB „Automėja“ iškelta bankroto byla. Bankroto administratore paskirta UAB „Bankroto administratorių kompanija“. Bankroto administratorė įvertinusi jai perduotus įmonės buhalterinės apskaitos duomenis, susipažinusi su VMI atliktu pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimo už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 21 d. surašytu aktu bei jį patvirtinusiu 2018 m. gegužės 28 sprendimu, kreipėsi į teismą prašydama taikyti atsakovo K. B., kuris buvo įmonės direktoriumi nuo 2009 m. sausio 29 d. iki 2018 m. birželio 22 d., civilinę atsakomybę ir priteisti įmonei 72 670,15 Eur dydžio žalos atlyginimą.
23. Reikalavimą dėl žalos atlyginimo ieškovė grindė dviem pagrindais: atsakovui, kaip buvusiam bendrovės vadovui, ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos pažeidimu, t. y. laiku nesikreipus į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo bei Akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ) vadovui numatytų imperatyvių reikalavimų nepaisymu (netinkamai organizuota įmonės buhalterine apskaita).
24. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nėra pagrindo sutikti su ieškove, jog įmonė jau 2016 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki. Teismas nustatė, kad įmonės nemokumas buvo konstatuotas tik 2019 m. rugpjūčio 26 d., t. y. bankroto bylos iškėlimo dieną, todėl atmetė ieškinio argumentus, kad atsakovui, kaip įmonės vadovui, jo valdymo įmonei laikotarpiu buvo kilusi pareiga inicijuoti bankroto bylos iškėlimą. Tačiau remdamasis byloje esančių įrodymų visuma teismas nustatė, kad atsakovo veiksmai, kuriais jis netinkamai atliko jam kaip įmonės vadovui įstatymais nustatytas pareigas (netinkami organizavo įmonės buhalterinę apskaitą, nesilaikė teisės aktų, reglamentuojančių PVM apskaičiavimą deklaravimą ir sumokėjimą, dėl ko VMI atlikto mokestinio patikrinimo metu už tiriamąjį laikotarpį buvo papildomai priskaičiuota 43 417,80 Eur mokėtino į biudžetą PVM), pažeidė ne tik imperatyvius įstatymų reikalavimus, reglamentuojančius bendrovės vadovo veiklą (ABĮ 37 straipsnio 12 punktas), bet ir fiduciarines valdymo organų pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK ) 2.87 straipsnis), konstatavo, kad atsakovas savo neteisėtais veiksmais sukėlė žalą įmonei. Nusprendęs, kad byloje įrodytos visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei taikyti, pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį iš dalies ir priteisė iš atsakovo 63 864,39 Eur žalos atlyginimo.
25. Pirmosios instancijos teismo išvadų, kuriomis ieškinio reikalavimas taikyti atsakovui civilinę atsakomybę dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, apeliantas ir ieškovė neginčija, todėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme dalykas yra pirmosios instancijos teismo išvadų, kuriomis konstatuota, kad atsakovas netinkamai organizuodamas buhalterinę apskaitą sukėlė įmonei žalą, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės netinkamai organizavus buhalterinę apskaitą
26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens valdymo organų (įskaitant vienasmenį valdymo organą, t. y. vadovą) civilinė atsakomybė yra deliktinė. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
27. Atsakovas ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas, kuriomis konstatuotas visų sąlygų civilinei atsakomybei taikyti, egzistavimas ir teigia, kad teismas nepagrįstai vadovavosi VMI patikrinimo akte nustatytomis aplinkybėmis, spręsdamas dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo bei nustatydamas atlygintinos žalos dydį, bei priežastinį ryšį tarp jų.
28. Dėl pirmosios iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – veiksmų (neveikimo) neteisėtumo – pažymėtina, kad bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais (ABĮ 37 straipsnio 7 dalis). Bendrovės vadovas, be kita ko, atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, kitų ABĮ ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1, 13 punktai). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
29. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Vadovo rūpestingumo pareiga visų pirma nustato teisėto elgesio reikalavimą, kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyvių teisės normų. Imperatyvias įstatymuose įtvirtintas pareigas vadovas privalo įvykdyti rūpestingai ir kvalifikuotai, taip, kaip nurodyta įstatymuose, jis neturi galimybės pasirinkti kitokio, nei įstatyme nustatyta, elgesio modelio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-378/2017).
30. Viena iš tokių sričių, kurioje taikomų imperatyvių nuostatų įmonės vadovas turi laikytis, yra įmonės, kaip mokesčių mokėtojos, pareigų tinkamas atlikimas. Pagal MAĮ 40 straipsnio 1, 4 punktus mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais. Pagal buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 21 straipsnio 1 dalį už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.
31. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, remdamasis VMI atlikto UAB „Automėja“ mokestinio patikrinimo duomenimis bei išvadomis konstatavo, kad apelianto neteisėtas veikimas pasireiškė pareigos teisingai ir laiku apskaičiuoti bei sumokėti mokesčius nevykdymu, dėl kurio mokesčių administratorius apskaičiavo ieškovei mokėtinus mokesčius, delspinigius ir paskyrė baudą.
32. Apeliantas ginčija šias teismo išvadas teigdamas, kad teismas neturėjo pagrindo vadovautis VMI mokestinio patikrinimo metu nustatytais duomenimis, kadangi jie savaime neįrodo atsakovo veiksmų neteisėtumo ir nelemia civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, be to, teismas netyrė ir nevertino VMI patikrinimo akte ir sprendime surašytų duomenų pagrįstumo.
33. Teisėjų kolegija su apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir mano, kad jie nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
34. Nustatyta, kad apeliantas ieškovės vadovu buvo nuo 2009 m. sausio 29 d. iki 2018 m. birželio 22 d. Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad apeliantas nuo 2009 m. vasario 4 d. iki 2017 m. spalio 11 d. buvo registruotas ir kaip vienintelis ieškovės akcininkas.
35. Kauno apskrities VMI, atlikusi ieškovės mokestinį patikrinimą, apimantį laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d., 2018 m. kovo 23 d. surašė patikrinimo aktą, kurį Kauno apskrities VMI 2018 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. (7.45-4.7.2.)-FR0682-175 patvirtino. Sprendime nurodyta ieškovei sumokėti 43 417,80 Eur PVM, 7 421,59 Eur PVM delspinigius, 13 025 Eur PVM baudą. Ieškovei iškėlus bankroto byla, Kauno apygardos teismas 2019 m. spalio 18 d. nutartimi patvirtino ieškovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, į kurį su 69 828,68 Eur finansiniu reikalavimu įtraukta VMI. Iš VMI 2019 rugsėjo mėnesio rašto Nr. (23.28-08-1)-RNA, kuriame išdėstyta, kas sudaro prašomą patvirtinti finansinį reikalavimą, matyti, kad iš esmės visą kreditorės finansinį reikalavimą sudaro būtent Sprendimu apskaičiuoti mokesčiai, delspinigiai ir paskirta bauda.
36. Kauno apskrities VMI sprendime, kuriuo buvo patvirtintas patikrinimo aktas, konstatuota, kad: UAB „Automėja“ vadovas neįsitikino partnerių veiklos realumu, ar pastarosios įmonės turėjo žmogiškuosius finansinius ir materialinius išteklius veiklai vykdyti, nesiėmė jokių priemonių, kad jų vykdomais sandoriais būtų išvengta sukčiavimo PVM srityje. Sprendime taip pat pažymėta, kad „būdamas atidus ir rūpestingas, UAB „Automėja“ vadovas galėjo žinoti, kad pardavėjai sukčiauja, bet dėl naudos <···> sudarė sandorius. Toks mokesčių mokėtojo neveikimas vertinamas kaip nesąžiningumas, kuris paneigia mokėtojo teisę į PVM atskaitą. Be to, UAB „Automėja“ buhalterinėje apskaitoje apskaitė autodetalių pirkimo sandorius, kurie įvyko kitomis nei PVM sąskaitose faktūrose nurodytomis sąlygomis<···>, todėl tokios sąskaitos faktūros pripažintos neturinčios juridinės galios, o jose nurodytos pirkimo PVM sumos negali būti įskaitytos į UAB „Automėja“ PVM ataskaitą“. Apibendrinus mokestinio patikrinimo metu surinktus duomenis sprendime buvo konstatuota, kad „UAB „Automėja“ pagrįstai buvo nepripažinta 43 417,80 Eur PVM atskaita už tikrinamąjį laikotarpį, nes UAB „Automėja“ siekdama pasinaudoti teise į PVM atskaitą pagal partnerių įformintas PVM sąskaitas faktūras, žinojo/turėjo galimybę žinoti, jog dalyvauja sandoriuose susijusiuose su sukčiavimu PVM.“
37. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus įmonės vadovui keliamas pareigas bei sprendime bei patikrinimo akte konstatuotus pažeidimus, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, kad pirmoji sąlyga atsakovo civilinei atsakomybei taikyti, t. y. neteisėti veiksmai, yra įrodyta.
38. Papildomai pasisakydama dėl pirmiau aptartų įrodymų (VMI patikrinimo akto bei sprendimo) įrodomosios galios, teisėjų kolegija nurodo, kad pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatos skirtos pasitikėjimui Lietuvos Respublikos institucijų, Lietuvos valstybės įgaliotų asmenų išduotais dokumentais užtikrinti. Rašytinis įrodymas gali būti pripažintas oficialiu (lot. prima facie) tik esant tokioms sąlygoms: 1) jis turi būti išduotas valstybės ar savivaldybės institucijos ar kitų įstatyme išvardytų subjektų; 2) įstatyme nurodyti subjektai, išduodami oficialų dokumentą, neviršijo savo kompetencijos; 3) dokumentas atitinka teisės aktų nustatytus jo formos ir turinio reikalavimus; 4) jame pateikta informacija yra pakankama įrodinėjimo dalyką sudarančioms aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-690/2018).
39. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad vadovaujantis MAĮ 132 straipsniu surašytas sprendimas ir juo patvirtintas patikrinimo aktas, surašytas MAĮ 129 straipsnio pagrindu, laikytini oficialiaisiais rašytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomąją galią, nes pagal MAĮ būtent mokesčių administratorius yra kompetentingas spręsti, ar mokesčių mokėtojas tinkamai įvykdė jam tenkančias su mokesčių apskaičiavimu, deklaravimu ir sumokėjimu susijusias pareigas.
40. Jeigu mokesčių mokėtojas nesutinka su mokesčių administratoriaus atlikto mokestinio patikrinimo rezultatais ir jų pagrindu apskaičiuotais mokesčiais, delspinigiais ir (ar) paskirtomis baudomis, jis pirmiausia turi teisę pateikti rašytines pastabas dėl patikrinimo akto (MAĮ 131 straipsnis), o vėliau MAĮ nustatyta tvarka turi teisę skųsti mokesčių administratoriaus sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Šiuo atveju patikrinimo aktas buvo įteiktas UAB „Automėja“, mokesčių mokėtojas pateikė pastabas dėl jo, tačiau nenustačius pagrindų nesutikti su patikrinimo akte konstatuotomis ir nustatytomis aplinkybėmis, jis buvo patvirtintas 2018 m. gegužės 28 d. sprendimu. UAB „Automėja“ nesutikdama su sprendimu 2018 m. birželio 19 d. pateikė dėl jo skundą, kuris VMI (centrinio mokesčių administratoriaus) 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. 69-99 buvo atmestas. Pažymėtina, kad UAB „Automėja“ buvo išaiškinta skundo pateikimo Mokestinių ginčų komisijai pateikimo tvarka, tačiau ja pasinaudota nebuvo. Remiantis išdėstytu laikytina, kad mokestinis ginčas su mokesčių administratoriumi nekilo, todėl apeliantas nepagrįstai bylos, kurioje keliamas jo civilinės atsakomybės už netinkamai ir aplaidžiai tvarkytą buhalterinę apskaitą klausimas, nagrinėjimo metu kelia abejones dėl apskaičiuotos PVM mokestinės nepriemokos, delspinigių bei skirstos baudos pagrįstumo ir dydžio.
41. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė apelianto neteisėtus veiksmus, kaip būtiną civilinės atsakomybės sąlygą, pasireiškusius pareigos organizuoti ieškovės veiklą taip, kad ieškovės mokėtini mokesčiai būtų teisingai apskaičiuoti bei laiku sumokėti, neįvykdymu.
42. Kaip minėta pirmiau, nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, atsakovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir šios prezumpcijos apeliantas nepaneigė, teisėjų kolegija pasisako dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų, kuriomis konstatuota, kad ieškovės dėl neteisėto apelianto neveikimo patirtą žalą sudaro VMI sprendimu mokesčių administratoriaus apskaičiuoti delspinigiai, PVM nepriemoka ir paskirta bauda, t. y. 63 864,39 Eur.
43. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad žala yra neigiamas turtinis neteisėtų vadovo veiksmų rezultatas, todėl žala nepripažįstamos bendrovės mokestinės prievolės, nes jos yra būtinosios veiklos išlaidos, atsirandančios nepriklausomai nuo vadovo veiksmų. Tuo atveju, kai žala padaroma ne VMI, o bendrovei, neteisėtai išvengiant mokestinių prievolių vykdymo, žala bendrovei nelaikytina nesumokėtų mokesčių suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-701/2017), kadangi ir be atsakovo neteisėtų veiksmų bendrovė turėtų prievolę šiuos mokesčius sumokėti. Taigi, vėlesnis įpareigojimas sumokėti neteisėtai išvengtus mokesčius valstybei negali būti laikomas ieškovo žala CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme, todėl bendrovės patirta žala laikytina tik paskirtos baudos ir delspinigiai už mokesčių sumokėjimą ne laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2013). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovei BUAB „Automėja“ iš atsakovo K. B. priteistinas žalos atlyginimas, kurį sudaro VMI paskirta bauda bei delspinigiai už mokesčių sumokėjimą ne laiku (20 446,59 Eur), kadangi jam tinkamai atlikus savo pareigas šios prievolės bendrovei nekiltų.
44. Apeliantas papildomai teigia, kad jis iš įmonės vadovo pareigų buvo atleistas nuo 2018 m. birželio 22 d., kai tuo tarpu centrinio mokesčių administratoriaus sprendimas buvo priimtas vėliau - 2018 m. rugsėjo 20 d., todėl tarp jo veiksmų ir įmonei nustatytos prievolės sumokėti mokestinę nepriemoką nėra priežastinio ryšio.
45. Teisėjų kolegija atmeta šį apelianto argumentą kaip nepagrįstą. Kaip nustatyta byloje, Kauno apskrities VMI atliktas UAB „Automėja“ mokestinis patikrinimas apėmė laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. ir buvo baigtas 2018 m. kovo 23 d. Minėto patikrinimo metu VMI iš viso apskaičiavo 43 417,80 Eur nesumokėtų mokesčių, t. y. PVM, taip pat šio mokesčio delspinigių. Mokestinė prievolė – tai ne įmonės pareiga sumokėti mokesčius nuo mokestinio patikrinimo išvadų pateikimo, bet mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu (MAĮ 2 straipsnio 20 punktas). Mokestinio patikrinimo išvadoje nustatytų nesumokėtų mokesčių mokėjimo prievolės terminai ir mokėjimo tvarka reglamentuota atitinkamų įstatymų, t. y. MAĮ 81 straipsnio 1 dalyje; PVM įstatymo 89 ir 90 straipsniuose, kuriuos žinoti preziumuojama esant vadovo pareigą.
46. Darytina išvada, kad apie įmonės pareigą laiku ir tinkamai mokėti mokesčius valstybei vadovui turi būti žinoma anksčiau, nei įmonei įteikiamas VMI atliktas mokestinio patikrinimo aktas. Ta aplinkybė, kad ieškovės prievolė valstybei mokėtina mokesčių suma galutinai buvo pripažinta centrinio mokesčių administratoriaus 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimu, nekeičia išvados, jog pareiga mokėti mokesčius įmonei kilo už mokestinį laikotarpį, kuriuo įmonei vadovavo atsakovas (apeliantas įmonės direktoriumi buvo nuo 2009 m. sausio 29 d. iki 2018 m. birželio 22 d.).
47. Apibendrindama išdėstytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, kad egzistuoja visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei dėl netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo, taikyti, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tačiau vertindamas iš atsakovo priteistinos žalos dydį nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu formuojamos praktikos ir nepagrįstai į ieškovei atlygintinos žalos dydį įtraukė ir mokėtinų mokesčių sumą. Todėl apeliacinės instancijos teismas Kauno apygardos teismo sprendimą pakeičia, nustatydamas, kad ieškovei iš apelianto priteistinos žalos dydis sudaro 20 446,59 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
48. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
49. BUAB „Automėja“ ieškinį tenkinus iš dalies (patenkinti 28 procentai ieškinio reikalavimų), įmonės procesinių teisių perėmėjai A. P. iš apelianto priteisiama atlyginti 350 Eur bylinėjimosi išlaidų (224 Eur atstovavimo išlaidų, ieškovės patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bei 126 Eur atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą).
50. Apeliantas už apeliacinio skundo pateikimą sumokėjo 1 183 Eur žyminio mokesčio. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies (tenkinta 32 procentai skundo reikalavimų), apeliantui grąžinama 378,56 Eur sumokėto žyminio mokesčio.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimą pakeisti.
Priteisti ieškovės bankrutavusios ir išregistruotos uždarosios akcinės bendrovės „Automėja“, juridinio asmens kodas 302303682, procesinių teisų perėmėjai A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 20 446,59 Eur (dvidešimties tūkstančių keturių šimtų keturiasdešimt šešių eurų ir 59 centų) dydžio žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovės bankrutavusios ir išregistruotos uždarosios akcinės bendrovės „Automėja“, juridinio asmens kodas 302303682, procesinių teisų perėmėjai A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Grąžinti atsakovui K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 378,56 Eur (tris šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus ir 56 centus) sumokėto žyminio mokesčio. Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.
Teisėjos Danguolė Martinavičienė
Agnė Tikniūtė
Jūratė Varanauskaitė