Civilinė byla Nr. 2S-754-436/2015
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00001-2015-8
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
121.2;122.1;122.2;122.3;122.4;128.20.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. kovo 31 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl 2015 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-588-652/2015,
Teismas,
n u s t a t ė :
- Ginčo esmė
Antstolis S. V. perdavė Alytaus rajono apylinkės teismui nagrinėti skolininko V. K. įgalioto asmens S. K. pareiškimą dėl antstolio nušalinimo vykdomojoje byloje Nr. 0127/14/01937.
Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 6 d. nutartimi pareiškimą priimti atsisakė.
Dėl šios nutarties V. K. padavė atskirąjį skundą.
- Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Alytaus apylinkės teismas 2015 m. sausio 13 d. nutartimi V. K. atskirąjį skundą, pasirašytą jo atstovės S. K., priimti atsisakė.
Nutartyje teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį (pareiškimą), jeigu pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Įstatyme įtvirtina asmens teisė savo bylas teisme vesti patiems arba per atstovus (CPK 51 str. 1 d.). Asmenų, kurie gali būti fizinių asmenų atstovais teisme, sąrašas nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kuris nustato, kad atstovais teisme pagal pavedimą gali būti asmenys, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiems giminaičiams ar sutuoktiniams. Atstovo pagal pavedimą teisės turi būti išreikštos įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 57 straipsnio 2 dalį, fizinių asmenų duodami įgaliojimai patvirtinami notarine tvarka. Vadovaujantis minėtomis įstatyminėmis nuostatomis, kartu su įgalioto asmens teikiamais procesiniais dokumentais teismui turi būti pateiktas įgaliojimas bei duomenys, kurie pagrįstų įgalioto asmens teisę būti atstovu, t. y. išsilavinimą ir giminystės ar santuokinį ryšį patvirtinantys dokumentai.
Šioje civilinėje byloje atskirąjį skundą dėl 2015-01-06 teismo nutarties pareiškėjo V. K. vardu pagal 2014-12-22 įgaliojimą Nr. 6984 pateikė ir pasirašė S. K., tačiau S. K. teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad ji, kaip įgaliotas asmuo, turi aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą, kaip to reikalauja įstatymas (LR CPK 56 str. 1 d. 4 p.).
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei įstatymines nuostatas, teismas padarė išvadą, kad atskirąjį skundą dėl 2015-01-06 Alytaus rajono apylinkės teismo nutarties pareiškėjo V. K. vardu padavė ir jį pasirašė neįgaliotas vesti bylą asmuo, todėl atskirąjį skundą dėl 2015-01-06 Alytaus rajono apylinkės teismo nutarties atsisakė priimti (LR CPK 137 str. 2 d. 8 p.).
- Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu apeliantas V. K. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti atskirąjį skundą.
Atskirajame skunde nurodoma, kad įstatyme yra numatyta asmens teisė savo bylas vesti pačiam arba per atstovus (CPK 51 str. 1 d.). Asmenų, kurie gali būti atstovais teisme, sąrašas nurodytas CPK 56 str. 1 dalyje. S. K. yra ne tik pareiškėjo sutuoktinė, kurios teisės yra išreikštos įstatymo nustatyta tvarka išduotame ir notariškai patvirtintame įgaliojime, bet ir procesinė bendrininkė. CPK 44 str. 2 dalis ir CPK 56 str. 1 d. 3 p. numato galimybę bylą gali vesti vienam iš bendrininkų, kito bendrininko pavedimu. Teismas nutartyje nurodė, kad nepriima atskirojo skundo, nes jį padavė ir pasirašė neįgaliotas byla vesti asmuo (CPK 137 str. 2 d. 8 p.) Tačiau to paties CPK 137 str. 3 d. numato, kad teismas, atsisakydamas priimti atskirąjį skundą, privalėjo nurodyti kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti atskirąjį skundą.
Apeliacinės instancijos teismui teismo posėdžio dieną apeliantas pateikė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas dėl antstolio S. V. veiksmų ir išnagrinėta civilinė byla Nr. eA2-1845-652/2015, o apelianto atstovė pagal įgaliojimą S. K. pateikė prašymą įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.).
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl apelianto prašymo sustabdyti bylą
Klausimas dėl bylos sustabdymo galėtų būti sprendžiamas tik nagrinėjant bylą iš esmės (CPK 163 str.). Nagrinėjamu atveju apeliacine tvarka yra nagrinėjama ne byla iš esmės, o atskiras procesinis klausimas byloje – atsisakymas priimti atskirąjį skundą. Todėl apelianto prašymo dėl bylos sustabdymo nėra pagrindo svarstyti.
Dėl S. K. prašymo įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus
Pagal CPK 46 straipsnio 1 dalį tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą iki baigiamųjų kalbų pradžios. Tokiu būdu įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, galima įstoti tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Kadangi prašymas pareikštas apeliacinės instancijos teisme, jis nesvarstytinas.
Dėl atskirojo skundo argumentų
Atskirajame skunde keliami procesinio atstovavimo institutą reglamentuojančių teisės normų, nustatančių asmens, galinčio būti teisme atstovu pagal pavedimą (CPK 56 straipsnis), taikymo ir aiškinimo klausimai, dėl kurių apeliacinės instancijos teismas pasisako.
CPK 305 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinį skundą gali paduoti dalyvaujantys byloje asmenys. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad tokio skundo negali paduoti bet koks kitas asmuo, jeigu jis pirmosios instancijos teismo išnagrinėtoje byloje nebuvo dalyvaujantis byloje asmuo.
CPK 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančiais byloje asmenimis yra šalys, tretieji asmenys, asmenys, pareiškę ieškinį šio Kodekso 49 straipsnio nustatyta tvarka, pareiškėjai, suinteresuoti asmenys šio Kodekso 442 straipsnyje išvardytose bylose, šio Kodekso 431 straipsnyje numatyti kreditoriai ir skolininkai, taip pat šių asmenų atstovai. Taigi visų CPK 37 straipsnio 2 dalyje išvardytų dalyvaujančių byloje asmenų sąraše yra ir byloje dalyvaujančių asmenų atstovai.
CPK 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Procesinio atstovavimo esmė yra ta, kad procesinis atstovas veikia procese atstovaujamojo vardu ir interesais, neperžengdamas suteiktų įgaliojimų ribų. CPK normose, reglamentuojančiose atstovavimą teisme, neatskleistas dalyvaujančio byloje asmens atstovo sąvokos turinys, tačiau iš CPK normų, reglamentuojančių atstovavimą teisme, darytina išvada, kad atstovu gali būti tik fizinis asmuo (asmenys), atitinkantis CPK nustatytus reikalavimus.
Nagrinėjamoje byloje nustatytas savanoriškas sutartinis atstovavimas, kai pareiškėjui V. K. pagal įgaliojimą atstovauja jo sutuoktinė, neturinti aukštojo teisinio išsilavinimo.
CPK 56 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmenys, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą. Nagrinėjamoje byloje aktualus šio straipsnio 4 punktas, kuriame nustatyta, kad atstovais pagal pavedimą teisme gali būti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, jeigu jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui). Ši įstatymo norma reiškia, kad atstovu teisme gali būti ne bet koks fizinis asmuo, bet tik toks, kurį su atstovaujamuoju sieja atitinkami giminystės, santuokiniai (sugyventinio) santykiai. Net ir esant nurodytiems santykiams, toks asmuo negali būti atstovas pagal pavedimą teisme: turi būti ir kitas juridinis faktas – toks asmuo dar turi turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Ši įstatymo norma taip pat reiškia, kad aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo turėjimas savaime nesuteikia teisės teisme atstovauti bet kuriam asmeniui. Minėta, kad juos turi sieti atitinkami giminystės, santuokiniai (sugyventinio) santykiai. Tik esant abiem juridiniams faktams, asmuo turi atitinkamas atstovavimo teises teisme.
Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą pasirašė jo atstovė pagal įgaliojimą sutuoktinė S. K.. Taigi pareiškėjui atstovaujanti jo sutuoktinė atitiko vieną CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą reikalavimą – yra atstovaujamojo sutuoktinė, tačiau nepateikė teismui įrodymų apie jos aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Taigi pareiškėjo V. K. atstovė pagal įgaliojimą S. K. neatitiko kito CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinto reikalavimo, todėl pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir šio straipsnio 2 dalį savarankiškai negalėjo pasirašyti atskirąjį skundą.
Tačiau pirmosios instancijos teismas, nustatęs šias aplinkybes, turėjo taikyti procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą, o ne atsisakyti priimti atskirąjį skundą.
Dėl apeliacinio skundo padavimo ir jo pasirašymo trūkumų šalinimo normų taikymo ne kartą yra pasisakęs kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Pakruojo ūkininkų kredito unija v. A. E. R., bylos Nr. 3K-3-380/2009; 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Stora Enso Timber“ v. UAB ,,Baltic Export Lumber“, bylos Nr. 3K-3-63/2010; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. UAB „Dantų technika“, bylos Nr. 3K-3-492/2010). Šiose nutartyse atskirojo skundo trūkumų šalinimo praktika formuojama remiantis tuo, kad trūkumų šalinimu užtikrinamas asmens teisės kreiptis apeliacine tvarka į aukštesnės instancijos teismą tinkamas įgyvendinimas.
Minėtose nutartyse pažymėta, kad jeigu dėl atstovavimo teisėtumo kyla neaiškumų ar abejonių, tai yra atstovavimo santykių įforminimo ar įgalinimų suteikimo atstovui trūkumai, bet ne defektas dėl apeliacijos subjekto ar jo teisės paduoti skundą. Trūkumų šalinimą apeliaciniame procese reglamentuoja CPK 316 straipsnis, kuriame nustatyta, kad trūkumai yra CPK 306 ir 311 straipsnių reikalavimų neatitiktis. Šios procesinės teisės normos taip pat taikomos ir atskiriesiems skundams paduoti (CPK 338 straipsnis). CPK 306 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas turi atitikti bendruosius procesinio dokumento reikalavimus (pvz., CPK 111 straipsnis). Pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktą apeliaciniame skunde turi būti nurodyta dalyvaujančių byloje asmenų procesinė padėtis; apeliaciniame procese skundą paduodantis asmuo turi būti nurodytas apeliantu (CPK 306 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Jeigu apeliacinį skundą pateikia apelianto atstovas, turi būti įvykdyti CPK 111 straipsnio 4 dalies reikalavimai – turi būti nurodyti duomenys apie atstovą ir pridėti įrodymai apie atstovo teises ir pareigas. Kai iš pridėtų ar byloje esančių įrodymų matyti, kad atstovas neturi tinkamų įgaliojimų, turi būti konstatuojamas atstovavimo trūkumas, ir tai sudaro pagrindą trūkumus taisyti (CPK 316 straipsnis), o ne atsisakyti priimti apeliacinį skundą (CPK 315 straipsnis).
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atsisakydamas priimti pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą, pažeidė procesinės teisės normas ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, kuri naikintina, o atskirojo skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartį panaikinti.
V. K. atskirojo skundo dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 6 d. nutarties priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjas Arūnas Rudzinskas