Civilinė byla Nr. e2A-1725-936/2022

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01795-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1; 2.4.2.12.2; 3.2.4.4; 3.3.1.18.1;  3.3.1.19.2; 3.3.1.20

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

        2022 m. spalio 11 d.        

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Urmilos Valiukienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) individualių gyvenamųjų namų bendrijos „(duomenys neskelbtini) gatvės namai“  apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių uždarųjų akcinių bendrovių „Investavimas“, „NT projektai“ ir „4 Turtas“ ieškinį atsakovei individualių gyvenamųjų namų bendrijai „(duomenys neskelbtini) gatvės namai“ dėl įpareigojimo netrukdyti naudotis kelio servitutu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. V., V. V., ir tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, I. L., D. L., I. A., V. A. , R. K., L. K., G. S., D. S., M. U., E. R. U., G. K. ir V. K..

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Investavimas“, „NT projektai“ ir „4 Turtas“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei individualių gyvenamųjų namų bendrijai (toliau – ir IGNB) „(duomenys neskelbtini) gatvės namai“, prašydamos: 1) įpareigoti atsakovę IGNB „(duomenys neskelbtini) gatvės namai“ netrukdyti ieškovėms bei kitiems tretiesiems asmenims naudotis 2005 m. liepos 18 d. Apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytu kelio servitutu, netrukdyti ir sudaryti sąlygas tretiesiems asmenims nekliudomai ir be apribojimų praeiti ir važiuoti transporto priemonėmis per žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. pašalinti kelio užtvarus arba sudaryti galimybę naudotis žemės sklype esančiais kelio užtvarais perduodant kelio užtvarų naudojimo pultą(us), įvedant telefonų numerius ar kitais būdais sudarant galimybę valdyti kelio užtvarus; 2) priteisti iš atsakovės ieškovėms patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.1.                      Ieškovėms nuosavybės teise priklauso žemės sklypai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Vienas iš pagrindinių patekimų į ieškovėms priklausančius žemės sklypus yra per žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso atsakovei. Dar iki atsakovei įgyjant sklypą, jam Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Įsakymas) visa apimtimi buvo nustatytas ir valstybinėje įmonėje (toliau – VĮ) „Registrų centras“ įregistruotas kelio servitutas. Atsakovės prašymu Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2020 m. rugpjūčio 5 d. leido žemės sklype įrengti automatinius kelio užtvarus. Ieškovės kreipėsi į atsakovę prašydamos sudaryti galimybę naudotis kelio užtvarais, nes jie riboja ieškovių teisę naudotis kelio servitutu, tačiau atsakovė atsisakė ieškovėms sudaryti tokią galimybę, todėl ieškovės teikė ieškinį, kad būtų pašalintos kliūtys naudotis kelio servitutu.

2.       Tretieji asmenys I. L., D. L., I. A., V. A. , R. K., L. K., G. S., D. S., M. U., E. R. U., G. K. ir V. K., pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, prašė: 1) įpareigoti atsakovę IGNB „(duomenys neskelbtini) gatvės namai“ netrukdyti tretiesiems asmenims I. L., D. L., I. A., V. A. , R. K., L. K., G. S., D. S., M. U., E. R. U., G. K. ir V. K. naudotis 2005 m. liepos 18 d. Apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytu kelio servitutu, t. y. netrukdyti ir sudaryti sąlygas šiems tretiesiems asmenims nekliudomai ir be apribojimų praeiti ir važiuoti transporto priemonėmis per žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. pašalinti kelio užtvarus arba sudaryti galimybę naudotis žemės sklype esančiais kelio užtvarais perduodant kelio užtvarų naudojimo pultą(us), įvedant telefonu numerius ar kitais būdais sudarant galimybę valdyti kelio užtvarus; 2) priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas trečiųjų asmenų naudai.

2.1.                      Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, nurodė, kad atsakovė 2019 m. spalio 25 d. dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. lapkričio 11 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise įgijo Įsakyme 45 numeriu pažymėtą žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris gautas padalijus daiktą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), įsigyto žemės sklypo plotas – 1,1776 ha, šiam žemės sklypui Įsakyme nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis), jo plotas – 1,1776 ha. Ginčo sklype kelio servitutas buvo nustatytas tuo metu, kai aplink nebuvo suformuoti kitos paskirties (žemės sklypo naudojimo būdas: vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) sklypai. Vykdant žemės reformą ir nuosavybės teisės atkūrimo procesus atsakingos institucijos formuodamos žemės sklypus turėjo suprojektuoti arba viešo bendro naudojimo kelius (gatves), arba jei aplink nebuvo daugiau kaip 5 žemės sklypai – privalėjo nustatyti kelio servitutus. Nustatant kelio servitutus dėl tos priežasties, kad aplink nebuvo suformuoti žemės sklypai ir jų savininkai tuo metu nebuvo žinomi, viešpataujančių žemės sklypų savininkai nebuvo nurodomi. Tai reiškia, kad kelio servitutas buvo nustatomas ne konkretiems savininkams, o bendrai neapibrėžtam asmenų kiekiui. Atsakovė uždėjo kelio užtvarus ir iki šiol neleidžia naudotis nustatytu kelio servitutu, nesilaiko prisiimtų įsipareigojimų netrukdyti tretiesiems asmenims naudotis kelio servitutu.

3.       Atsakovė IGNB „(duomenys neskelbtini) gatvės namai“ atsiliepimuose į ieškovių ieškinį ir trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, reikalavimą prašė juos atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad ieškovės turi privažiavimą prie joms nuosavybės teise priklausančių ieškinyje nurodytų žemės sklypų per kitus kelius. Paaiškino, kad kelio servitutas netarnauja ieškovių nuosavybės teise valdomiems žemės sklypams ir ieškovės neturi jokių teisių, susijusių su kelio servitutu, įskaitant teisės reikalauti, jog atsakovė leistų ieškovėms naudotis žemės sklypu bei jame nustatytu kelio servitutu. Pažymėjo, kad tarp atsakovės ir UAB „Intractus“ sudaryta 2019 m. lapkričio 11 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – ir Sutartis) nesukūrė ieškovėms jokių teisių, todėl jos neturi teisės atsakovei reikšti jokių reikalavimų dėl galimo jos netinkamo vykdymo. Trečiųjų asmenų reikalavimai turėtų būti atmesti, nes šiuo metu neegzistuoja joks trečiųjų asmenų teisių pažeidimas bei patenkinus jų reiškiamus reikalavimus, tai nesukeltų materialiųjų teisinių padarinių.

4.       Tretieji asmenys R. V. ir V. V., nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsiliepimu į ieškinį prašė teismo užtikrinti, kad nebūtų pažeistos jų turimos teisės patekti į savo žemės sklypus ir naudoti juos pagal paskirtį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2022 m. balandžio 13 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, reikalavimą tenkino; įpareigojo atsakovę IGNB „(duomenys neskelbtini) gatvės namai“ netrukdyti ieškovėms UAB „Investavimas“, UAB „NT projektai“ ir UAB „4 Turtas“, bei kitiems tretiesiems asmenims naudotis 2005 m. liepos 18 d. Apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytu kelio servitutu, netrukdyti ir sudaryti sąlygas tretiesiems asmenims nekliudomai ir be apribojimų praeiti ir važiuoti transporto priemonėmis per žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. pašalinti kelio užtvarus arba sudaryti galimybę naudotis žemės sklype esančiais kelio užtvarais perduodant kelio užtvarų naudojimo pultą(us), įvedant telefonų numerius ar kitais būdais sudarant galimybę valdyti kelio užtvarus; priteisė iš atsakovės UAB „Investavimas“ naudai 1 512,50 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovės UAB „NT projektai“ naudai 1 625,50 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovės D. L. naudai 585,00 bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovės V. K. naudai 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovės V. A. naudai 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovės G. S. naudai 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovės E. R. U. naudai 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovės R. K. naudai 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovės V. V.,  naudai 1 028,50 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovės valstybei 11,10 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5.1.                      Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas kelio servitutas žemės sklypuose Nr. 31, Nr. 32, Nr. 33, Nr. 34, Nr. 36, Nr. 42, Nr. 43, Nr. 44, Nr. 45. Iš 2019 m. lapkričio 11 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties nuostatų matyti, kad IGNB „(duomenys neskelbtini) gatvės namai“ įsigijo 7467/11776 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas, detaliajame plane pažymėtas indeksu 45). Iš byloje pateikto Nacionalinės žemės tarnybos 2020 m. liepos 31 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 48ŽN-285-(14.48.78.) matyti, kad atsakovė minėtą servitutą užtvėrė įrengusi automatinius kelio užtvarus. Ieškovės kreipėsi į atsakovę su prašymu sudaryti galimybę naudotis įrengtu kelio užtvaru, tačiau atsakovė atsisakė.

5.2.                      Pažymėjo, kad teismų praktikoje, sprendžiant ginčus analogiškose bylose, laikomasi pozicijos, kad servitutas privačios žemės sklype nustatytas administraciniu aktu suteikia teisę įsakyme nurodyta apimtimi naudotis servituto keliu neapibrėžtam asmenų ratui, jo paskirtis – tenkinti viešuosius poreikius (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1508-619/2013). Šiuo atveju administracinis aktas, kurio pagrindu buvo nustatytas servitutas, yra galiojantis, jis nėra nuginčytas. Įsakyme nėra įvardyta, kokių konkrečių viešpataujančių daiktų atžvilgiu yra nustatytas servitutas, todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad administraciniu aktu nustatytas servitutas skirtas naudotis ne konkrečiam, o neapibrėžtam asmenų ratui.

5.3.                      Įvertinęs sistemiškai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) 2021 m. balandžio mėn., 2021 m. gegužės 3 d., 2021 m. gegužės 19 d., 2021 m. birželio 7 d. raštus, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad minėtas kelio servitutas patenka į bendrą kelių tinklą ir nėra nustatytas tik apibrėžtam asmenų ratui. Akcentavo, kad Nacionalinės žemės tarnybos raštai iš esmės nesukuria šalims teisių ir pareigų, o yra tik informacinio pobūdžio, o Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. liepos 18 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) yra administracinis aktas, sukeliantis tiesiogines pasekmes.

5.4.                      Teismas pažymėjo, kad servituto būtinumo ieškovėms ar kitiems asmenims įvertinimas nėra šios bylos dalykas. Atsižvelgiant į tai, kad servitutas yra nustatytas ir atsakovė trukdo tiek ieškovėms, tiek tretiesiems asmenims naudotis minėtu kelio servitutu, šioje byloje sprendžiamas klausimas tik dėl to, ar atsakovės veiksmai pažeidžia ieškovių, o taip pat ir trečiųjų asmenų teises.

5.5.                      Atsakovė, įsigydama žemės sklypą, žinojo, sutiko ir įsipareigojo netrukdyti tretiesiems asmenims sudaryti sąlygas nekliudomai ir be apribojimų praeiti ir važiuoti transporto priemonėmis per žemės sklypą (Sutarties 7.2.2 papunktis). Nors atsakovė teigia, jog ši Sutartis nei ieškovėms, nei tretiesiems asmenims nesukuria jokių teisių, tačiau teismas pažymėjo, kad sutarties uždarumo principas turi išimtis – tai įstatyme nustatyti atvejai, kai sutartis turi įtakos trečiųjų asmenų, ne tik jos šalių, teisėms ir pareigoms. Teismo vertinimu, laikantis administraciniu aktu nustatytų sąlygų, jos buvo įtrauktos į Sutartį, tokiu būdu užtikrinant trečiųjų asmenų teisių apsaugą, todėl Sutarties sąlygos tiesiogiai turi įtakos tiek ieškovių, tiek kitų trečiųjų asmenų teisėms, kurie įgijo teisę reikšti reikalavimus, kylančius iš Sutarties nuostatų.

5.6.                      Byloje nesant įrodymų apie tai, jog minėtas servitutas buvo nustatytas apibrėžtam ratui asmenų, nesant duomenų apie tam tikro rato asmenų valią dėl servituto reikalingumo, darytina išvada, kad administraciniu aktu nustatytas kelio servitutas buvo nustatytas neapibrėžtam asmenų ratui ir skirtas tenkinti viešuosius poreikius.

5.7.                      Teismas sprendė, kad iš esmės reikalavimo formuluotė nepaneigia fakto, jog ieškovės, reikšdamos reikalavimą įpareigoti atsakovę netrukdyti ieškovėms bei kitiems tretiesiems asmenims naudotis nustatytu kelio servitutu, siekia apginti būtent savo teises bei veikia savo interesais. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo ieškovių reikalavimo vertinti kaip neatitinkančio civilinį procesą reglamentuojančių teisės normų.

5.8.                      Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių faktą, kad Įsakymu nustatytas kelio servitutas buvo skirtas ne apibrėžtam asmenų ratui, bet apskritai visiems tretiesiems asmenims. Todėl teismui nesant pagrįstų abejonių dėl servituto turinio nėra pagrindo nagrinėjamoje byloje taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.112 straipsnio 2 dalies nuostatas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

6.       Atsakovė IGNB „(duomenys neskelbtini) gatvės namai“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovių ieškinį, ir trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, reikalavimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Teismas nenustatė ir nekonstatavo, jog servitutas būtų nustatytas ir tarnautų atitinkamiems ieškovių ir trečiųjų asmenų nuosavybės teise valdomiems žemės sklypams. Teismas apskritai nesiaiškino kelio servituto turinio, t. y. nenustatinėjo viešpataujančių daiktų, kurių naudai kelio servitutas buvo nustatytas. Sprendime apsiribota išvada, jog servitutas esą suteikia teisę juo naudotis neapibrėžtam asmenų ratui, tačiau apelianto nuomone, toks aiškinimas nėra suderinamas su CK 4.112 straipsniu. Ši nuostata reiškia, kad servitutas visada yra nustatomos konkretaus viešpataujančio daikto atžvilgiu ir naudai. Servituto teisiniai santykiai gali susiklostyti ir susiklosto tik tarp tarnaujančio daikto savininko ir servituto turėtojo, kuriuo yra viešpataujančio daikto savininkas ir / ar teisėtas valdytojas. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad servitutas nustatytas bet kokių asmenų, nesiejant jų su jokiais viešpataujančiais daiktais, naudai, neatitinka CK įtvirtintos servituto sampratos. Toks aiškinimas paneigtų ir tam tikrus servituto instituto aspektus, t. y. servituto turėtojų pareigą mokėti kompensaciją, taip pat, nesant konkrečių servituto turėtojų, nebūtų galima užtikrinti kompensavimo mechanizmo bei nebūtų galimas servituto pabaigos pagrindų taikymas.

6.2.                      Netinkamai buvo įvertinti pateikti įrodymai, suteikiant Įsakymui išskirtinę reikšmę ir tik juo vadovaujantis nustatytas servituto turinys, nors pačiame Įsakyme nėra atskleistas išsamus kelio servituto turinys. Nebuvo atsižvelgta į servituto sampratą bei Įsakymo priėmimo metu galiojusius teisės aktus, t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 nutarimo Nr. 1289 „Dėl žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), 16 punktą. Įsakymo priėmimo metu galioję teisės aktai nenustatė, jog administraciniame akte nenurodžius jokių duomenų apie viešpataujančius daiktus ar jų savininkus, tokiu administraciniu aktu nustatytas servitutas būtų laikomas skirtu naudotis neapibrėžtam asmenų ratui. Todėl toks administracinis aktas turėtų būti suprantamas kiek įmanoma siauriausia prasme. Teismas turėjo aiškintis ir vertinti, kokie asmenys kaip viešpataujančiaisiais tampančių daiktų savininkai išreiškė valią dėl kelio servituto nustatymo. Būtent I. B. ir R. J. valia buvo nustatytas kelio servitutas, jie buvo tiek viešpataujančių daiktų, tiek tarnaujančio daikto savininkai.

6.3.                      Įsakymas nebuvo įvertintas kartu su Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2004 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu Nr. T3-207 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detalaus plano patvirtinimo bendrąja tvarka“ (toliau – ir Tarybos sprendimas) patvirtintu detaliuoju planu (toliau – ir Detalusis planas), kuris aiškiai atskleidžia, kad kelio servitutas nebuvo nustatytas ir netarnauja jokių kitų negu Detaliajame plane ir padalijimo projekte, patvirtintame Įsakymu, suprojektuotų ir suformuotų žemės sklypų naudai. Kelio servitutas neturi jokios jungties nei su ieškovių, nei su trečiųjų asmenų nuosavybės teise valdomais žemės sklypais, į kuriuos naudodamiesi kelio servitutu jie pageidauja patekti. Kelio servitutas yra uždaro tipo, skirtas susisiekimo organizavimui Detaliuoju planu suprojektuotos teritorijos viduje. 

6.4.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretavo Nacionalinė žemės tarnybos 2021 m. balandžio 30 d. raštą, kuris negali būti aiškinamas niekaip kitaip, kaip tik nurodantis visus viešpataujančius daiktus, kurių naudai žemės sklype buvo nustatytas kelio servitutas. O Nacionalinės žemės tarnybos 2021 m. gegužės 3 d., 2021 m. gegužės 19 d., ir 2021 m. birželio 7 d. raštuose kalbama tik apie tam tikrą susisiekimo komunikacijų grandinę, nenurodant, jog tretieji asmenys V. V. ir R. V. turi egzistuojančią ir teisės aktų saugomą teisę naudotis tokia susisiekimo grandine. Apeliantei priklausančiame žemės sklype įrengtas kelias (gatvė) – (duomenys neskelbtini) gatvė, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) sav., tačiau ji nėra įtraukta į Vilniaus rajono savivaldybės tarybos patvirtintą Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių sąrašą. Kelio servitutas, nuo pat jo nustatymo pradžios, buvo naudojamas ir yra naudojamas tik Detaliuoju planu suprojektuoto gyvenamųjų namų kvartalo aptarnavimo tikslais, o ieškovės ir tretieji asmenys, nei jokie kiti esami ar buvę aplinkinių sklypų savininkai, niekada nesinaudojo juo. 

6.5.                      Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1508-619/2013, kadangi ši byla nėra analogiška ginčo atveju, neturi precedento galios nagrinėjamai bylai.

6.6.                      Nepagrįstai nesivadovauta CK 4.112 straipsnio 2 dalimi, kadangi nesant galimybių tiksliai nustatyti servituto turinį, laikoma, kad servitutas yra mažiausias. Pirmosios instancijos teismas tik apsiribojo išvada, kad servituto turinys yra aiškus.

6.7.                      Nepagrįstai konstatuota, jog šios civilinės bylos dalyko nesudarė kelio servituto būtinumo ieškovėms ir tretiesiems asmenims įvertinimas, apeliantė teigia, kad šios aplinkybės turėjo būti vertinamos. Ieškovių ir trečiųjų asmenų pareikšti reikalavimai turėjo būti atmetami CK 4.135 straipsnio 1 dalies pagrindu, nustačius, jog į ieškovių ir trečiųjų asmenų nuosavybės teise valdomus žemės sklypus tinkamas patekimas yra užtikrinamas kitu būdu negu naudojantis ginčo kelio servitutu.

6.8.                      Neteisingai kvalifikuota 2019 m. lapkričio 11 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis, t. y. kad ji sudaryta trečiojo asmens naudai. Sutartyje nėra pažymėta, kad Sutarties 7.2.2 punkto nuostata yra nustatoma trečiųjų asmenų naudai ar, kad tretiesiems asmenims ji suteiktų teises. Sutartis gali būti pripažinta sudaryta trečiojo asmens naudai, jeigu yra galima identifikuoti konkretų trečiąjį asmenį, kurio naudai turi būti vykdoma sutartis, šiuo atveju konkrečiai nebuvo nurodoma. Sutartis aiškinta ne sistemiškai su kitais Sutarties punktais, konkrečiai su 8.2.3 punktu, pažeidžiant bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje. Aiškinant ir taikant Sutarties 7.2.2 punktą su 8.2.3 punktu, turėjo būti padaryta išvada, jog pagal Sutartį apeliantė turėtų netrukdyti ir sudaryti sąlygas nekliudomai ir be apribojimų praeiti ir važiuoti transporto priemonėmis per žemės sklypą ne bet kokiems tretiesiems asmenims, o tik tiems tretiesiems asmenims, kuriems tokias teises praeiti ir važiuoti transporto priemonėmis per žemės sklypą suteikia žemės sklype nustatytas kelio servitutas. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Sutarties turinį, visiškai nenagrinėjo Sutarties šalių ketinimų, neatsižvelgė į jos sudarymo aplinkybes.

6.9.                      Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovių ieškinį visa apimtimi ir juo pripažindamas atitinkamas teises bet kokių trečiųjų asmenų naudai, pažeidė ne tik CPK 5 straipsnį, bet ir CPK 266 straipsnį, todėl yra pagrindas konstatuoti esant absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui, numatytam CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Apeliantė pažymėjo, kad net suteikus teisę ir sudarius galimybę tretiesiems asmenims naudotis kelio servitutu, nebūtų patenkinami jokie trečiųjų asmenų interesai, t. y. tretieji asmenys į atitinkamus jų nuosavybės teise valdomus nekilnojamuosius daiktus, net ir naudodamiesi kelio servitutu, negalėtų patekti, todėl teismas trečiųjų asmenų reikalavimų nepagrįstai neatmetė.

7.       Ieškovės UAB „Investavimas“, UAB „NT projektai“ ir UAB „4 Turtas“ atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Nagrinėjamas ieškinys dėl įpareigojimo netrukdyti naudotis esančiu servitutu. Atsakovė priešieškinio neteikė ir bylos nagrinėjimo ribų neplėtė. Byloje nebuvo nagrinėjamas klausimas nei dėl servituto nustatymo, nei dėl jo panaikinimo ar pakeitimo ir juo labiau, nei dėl jau nustatyto servituto teisėtumo, todėl teismas pagrįstai tokių aplinkybių nenagrinėjo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepasisakė dėl CK 4.135 straipsnio 1 dalies taikymo, kadangi atsakovė nebuvo pareiškusi savarankiškų reikalavimų.

7.2.                      Tarybos sprendimo 2.2 punkte nurodyta, kad įsigaliojus šiam sprendimui įpareigoti žemės sklypo savininkus garantuoti kitiems asmenims eiti, važiuoti keliu pagal detalųjį planą“; 2.5 punkte nurodyta, kad įsigaliojus šiam sprendimui įpareigoti žemės sklypo savininkus garantuoti kitiems asmenims eiti, važiuoti 32, 33, 34, 36, 43, 44 ir 45 sklypuose projektuojamu servitutiniu keliu pagal detalųjį planą; sprendimo 3 punkte nurodyta, kad pasikeitus žemės sklypo savininkui, sąlygas perima naujas savininkas. Įsakymu buvo nustatyti kelio servitutai, tarp kurių ir atsakovės priklausančiam sklypui, todėl teismas tinkamai aiškino servituto turinį.

7.3.                      Nagrinėjamoje byloje servitutas yra nustatytas administraciniu aktu. Teismų praktikoje išaiškinta, jog administraciniais aktais nustatyti kelio servitutai, skirti viešųjų interesų tenkinimui, nustatomi neapibrėžtam asmenų ratui (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1508-619/2013; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. e2-344-415/2019). Taigi, iš esmės tenkinant viešuosius poreikius yra galimos situacijos, kai servitutas nustatomas neapibrėžtam ratui asmenų ir tai neprieštarauja CK reglamentuotai servituto sąvokai. Vilniaus apygardos 2013 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1508-619/2013 suformuota praktika atitinka administracinių bylų praktikai dėl administraciniu aktu nustatyto servituto neapibrėžtam naudotojų ratui.

7.4.                      Byloje nėra sprendžiamas Įsakymo teisėtumas ar jo atitikimas kitiems, ar netgi aukštesnę teisinę galią turintiems teisės aktams, todėl apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti visus tuo metu galiojusius teisės aktus, kurie galėjo turėti įtakos konkretaus administracinio akto teisėtumui yra atmestinas. Taisyklių 16 punkte nėra reikalavimo, kad nustatant servitutą administraciniu aktu privalomai būtų nurodomas viešpataujantis objektas. Kelio servitutas buvo nustatytas Įsakymu, bei Tarybos sprendimu, tuometiniai žemės sklypų savininkai sutiko su servitutu, teisės aktų neskundė ir įpareigojimus vykdė.

7.5.                      Detaliajame plane yra aiškiai matyti, kad kelio servitutai yra suformuoti taip, kad susijungtų su gretimuose sklypuose ateityje galimai suformuotais naujais keliais ir tokiu būdu sudarytų tam tikrą susisiekimo grandinę ir rajono vientisumą. Kaip matyti iš Detaliojo plano, kelias buvo numatytas ne uždaru lanku aplink numatytą kvartalą, tačiau jo atšakos baigiasi tarp 6 ir 7 sklypų ir tarp 36 ir 42 sklypų, šios atšakos turėjo jungtis su gretimuose sklypuose esančiais keliais ir taip sudaryti kelių grandinę. Apelianto argumentas, jog teismas Detalųjį planą turėjo vertinti kaip uždarą kvartalą, kuris skirtas tik konkretiems savininkams, yra nepagrįstas. Be to, Detalusis planas šiuo atveju negali niekaip nustatyti ar aiškinti Įsakymo, kuris yra administracinis aktas, turinio.

7.6.                      Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino Nacionalinės žemės tarnybos raštus, jų reikšmę ginčo esmei, sistemiškai kartu su visais pateiktais rašytiniais įrodymais.

7.7.                      Nepaisant to, kad (duomenys neskelbtini) gatvė nėra įtraukta į Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą, tai byloje neturi reikšmės, kadangi nustatytas kelio servitutas, kuris suteikia teisę asmenims naudotis keliu. Tiek ieškovės, tiek tretieji asmenys siekia naudotis nustatytu kelio servitutu.

7.8.                      Atsakovei yra privalomi Sutarties pagrindu prisiimti įsipareigojimai, o sutarties sąlygos patvirtina, jog dar prieš įgydama žemės sklypą atsakovė žinojo, kad sklype administraciniu aktu yra nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę tretiesiems asmenims naudotis sklype esančiu keliu. Atsakovei ši sąlyga tiko ir ji sudarė žemės sklypo pirkimo sandorį, todėl privalo jį vykdyti. Be to, ši Sutartis turi būti aiškinama kartu su priimtu administraciniu aktu bei kitais įrodymais.

7.9.                      Byloje reikalavimus reiškė tiek ieškovės, tiek tretieji asmenys. Byla buvo nagrinėjama ne dėl kažkokių teisių ar pareigų sukūrimo ieškovėms ar tretiesiems asmenims, o dėl jau esamų teisių įgyvendinimo, įpareigojant atsakovę netrukdyti kitiems asmenims naudotis esamu kelio servitutu, kuris nustatytas administraciniu aktu. Teismas nesukūrė niekam jokių teisių, kurios nebuvo sukurtos iki tol. Dėl jokių konkrečių asmenų, kurie nedalyvavo byloje, nebuvo pasisakyta ir jokios teisės ir pareigos sprendimu jiems nesukurtos.

8.       Tretieji asmenys R. V. ir V. V., nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašė Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-434-1141/2022 detaliai paaiškino, kaip per (duomenys neskelbtini) gatvę ir žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytą 184 kv. m ploto kelio servitutą yra numatytas privažiavimas prie net 30 žemės sklypų, t. y. kelio servitutas buvo numatytas patekimui į žemės sklypus: kadastro Nr.: ((duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos išaiškinimai yra aktualūs taip pat analizuojant ir V. V., R. V. bei kitų asmenų teisę naudotis (duomenys neskelbtini) gatve patekimui į savo žemės sklypus.

8.2.                      Teismų praktikoje yra nagrinėta visa eilė teisinių situacijų, kuriose servitutai buvo nustatyti neapibrėžtam asmenų ratui: Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-91-440/2022, 2022 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-91-440/2022; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-30-794/2022, 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-30-794/2022; Panevėžio apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-5-252/2021; Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I3-2892-362/2020.

9.       Tretieji asmenys I. L., D. L., I. A., V. A. , R. K., L. K., G. S., D. S., M. U., E. R. U., G. K., V. K., pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą nurodė, kad su juo nesutinka, ir prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

9.1.                      Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Apeliantės išvardintuose trečiųjų asmenų valdomuose nuosavybės teise žemės sklypuose nėra nustatytų kelio servitutų, priešingai nei šios bylos ginčo sklype. Apeliantės teiginiai apie suformuotą atskirą uždarą infrastruktūros objektą, kur kelio servitutas nustatytas išimtinai to gyvenamojo kvartalo savininkų naudai, yra neįrodyti ir nepagrįsti.

9.2.                      Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, šioje byloje gina savo teises negatorinio ieškinio kontekste. Ginčo sklype yra nustatytas kelio servitutas neapibrėžtam trečiųjų asmenų ratui, juo tretieji asmenys negali dėl atsakovės veiksmų naudotis, kito būdo patekti į savo valdomus žemės sklypus tretieji asmenys neturi galimybės.

9.3.                      Pažymėjo, kad kelio servitutai buvo projektuojami atsižvelgiant ir į tai, kad jie buvo skirti privažiuoti prie laisvos valstybinės žemės plotų, kurie patikėjimo teise tuo metu priklausė Vilniaus apskrities viršininko administracijai, todėl kelio servitutas (viešpataujantis) nebuvo nustatytas dėl objektyvių priežasčių, nes nebuvo tuo metu galima įvardinti būsimų viešpataujančių žemės sklypų savininkų.

9.4.                      Ginčo sklypo vietovėje bendras kelių tinklas buvo projektuojamas suformavus žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kurie buvo privatizuoti žemės reformos metu, o tik vėliau prasidėjus urbanizacijos procesui (keičiant jau privačių žemės sklypų paskirtį, juos perdalijant) kelių tinklas, projektuotas žemės reformos žemėtvarkos projektuose, buvo kuriamas / plėtojamas detaliaisiais projektais, perkeliant senus esamus sprendinius ir projektuojant bei nustatant kelio servitutus mažesniuose naujai suformuotuose žemės sklypuose, šiuo atveju ir ginčo sklype, t. y. bendras kelių tinklas buvo formuojamas pasikeitus iš esmės teritorijų planavimo situacijai.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

 išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 – 2 dalys).

11.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

12.       Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 13 d. sprendimo, kuriuo patenkinti patikslinto ieškinio ir trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, reikalavimai dėl įpareigojimo netrukdyti naudotis nustatytu kelio servitutu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. 

Dėl naujų įrodymų priėmimo

13.       Apeliantė IGNB „(duomenys neskelbtini) gatvės namai“ pateikė teismui prašymą priimti į bylą teismo eksperto G. P. 2022 m. gegužės 25 d. parengtą (konsultacinę) išvadą; sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) abrisą, žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą, žemės sklypo planą; sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) abrisą, žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą, žemės sklypo planą; sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) abrisą, žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą, žemės sklypo planą; ir sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) abrisą, žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą, žemės sklypo planą. Nurodo, kad IGNB „(duomenys neskelbtini) gatvės namai“ Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-674-426/2022 buvo įtraukta suinteresuotu asmeniu, o susipažinus su administracine byla apeliantė rado reikšmingus įrodymus tinkamam ir teisingam šios civilinės bylos išnagrinėjimui, kuriuos iš karto pateikė apeliacinės instancijos teismui.   

14.       Tretieji asmenys V. V. ir R. V., nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundu pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2022 m. balandžio 7 d. atsiliepimo į ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-434-1141/2022 kopiją, kartu su visais atsiliepimo priedais, dėl kurių priėmimo į bylą apeliacinės instancijos teismas taip pat pasisako.

15.       Apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

16.       Spręsdama prašymą priimti naujus įrodymus, be nurodyto teisinio reglamentavimo bei jo taikymo praktikoje sąlygų, teisėjų kolegija taip pat turi įvertinti, ar prašomi priimti įrodymai atitinka įrodymų sąsajumo taisyklę. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-687/2017).

17.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl įpareigojimo netrukdyti naudotis nustatytu kelio servitutu, t. y. byloje pareikšti negatoriniai reikalavimai, ieškovas turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Esant įrodytiems šiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-344/2012; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016). Todėl ir į bylą šalių teikiami įrodymai turi būti orientuoti į nurodytos informacijos atskleidimą.

18.       Byloje apeliantė pateikė teismo eksperto G. P. 2022 m. gegužės 25 d. parengtą (konsultacinę) išvadą, kuri buvo pateikta Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI3-674-426/2022. Apeliantė teigia, kad šis įrodymas svarbus tuo, kad pagrindžia aplinkybę, jog Detaliuoju planu suprojektuotas žemės sklypas ir jame numatytas kelio servitutas skirtas tik Detaliuoju planu suprojektuotam gyvenamosios teritorijos kvartalui aptarnauti. Kadangi ši konsultacinė išvada parengta tik 2022 m. gegužės 25 d., todėl apeliantė objektyviai negalėjo pateikti šio įrodymo pirmosios instancijos teisme, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis įrodymas nėra susijęs bylos nagrinėjimo dalyku, be to, teismas visapusiškai ištyręs ir įvertinęs įrodymus, turės pasisakyti dėl servituto turinio teisinio vertinimo. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme iškelta administracinė byla Nr. eI3-674-426/2022 pagal pareiškėjų V. V. ir R. V. skundą dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2021 m. balandžio 13 d. sprendimo ,,Motyvuotas atsisakymas derinti projektą“ panaikinimo ir įpareigojimo atsakovę suderinti pateiktą Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (CPK 179 straipsnio 3 dalis), t. y. bylos objektas bylose skiriasi; konsultacinė išvada parengta pagal T. U., J. U. ir R. U. užsakymą, T. U. ir J. U. minimoje byloje yra tretieji suinteresuoti asmenys, t. y. ne teismas paskyrė atlikti teisminę ekspertizę, taigi pateikta tik nuomonė susijusi su užduotais klausimais; konsultacinėje išvadoje suformuoti teisinio pobūdžio klausimai, bei jie iš esmės susiję su kelio servitutu nustatytu T. U., J. U. ir R. U. priklausančiame žemės sklype; nors išvadoje nurodomos aplinkybės dėl apeliantės žemės sklypui nustatyto kelio servituto, tačiau, kaip jau minėta, faktų teisinis įvertinimas yra teismo prerogatyva ir jo nesaisto kitų asmenų pateiktas teisinis vertinimas ir kvalifikavimas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, G. P. 2022 m. gegužės 25 d. parengtą (konsultacinę) išvadą atsisakytina priimti.

19.       Apeliantė taip pat pateikė keturių žemės sklypų abrisus, ribų paženklinimo – parodymo aktus, žemės sklypų planus. Šiuos įrodymus prašoma prijungti, kadangi teigiama, kad jie patvirtina, jog nuo pat žemės sklypų suformavimo, kurie priklauso tretiesiems asmenims šioje byloje, buvo numatytas ir turėjo būti organizuojamas ne per apeliantės žemės sklype nustatytą kelio servitutą. Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo objektą, nurodytą nutarties 8 punkte, šie įrodymai nepriimtini, kadangi nėra susiję su nagrinėjama byla. Pažymėtina, kad atsakovė byloje nebuvo pareiškusi priešpriešinių reikalavimų dėl nustatyto kelio servituto panaikinimo ar kt., todėl byloje negali būti sprendžiami klausimai susiję su byloje esančių trečiųjų asmenų galimybėmis patekti į savo žemės sklypus per kitus žemės sklypus. 

20.       Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nors kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2022 m. balandžio 7 d. atsiliepimą ir jo priedus, nurodė kad atsiliepime pateikti išaiškinimai yra aktualūs ir šioje byloje, kadangi žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytas 184 kv. m ploto kelio servitutas yra (duomenys neskelbtini) gatvės tęsinys, tačiau atsiliepime į apeliacinį skundą nesuformulavo prašymo priimti į bylą naujus įrodymus. Kaip jau minėta, apeliacijos objektas šioje byloje – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkinti ieškovių patikslinto ieškinio ir trečiųjų asmenų pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, reikalavimai dėl įpareigojimo netrukdyti naudotis nustatytu kelio servitutu, o trečiųjų asmenų V. V. ir R. V. pateiktas įrodymas – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2022 m. balandžio 7 d. atsiliepimas į ieškinį, kartu su visais rašytiniais įrodymais, – pateiktas kitoje civilinėje byloje, kurioje nagrinėjamas klausimas dėl 0,0184 ha ploto kelio servituto, esančio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) sav., pripažinimo pasibaigusiu. Dalis įrodymų, pridėtų prie Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo, jau yra pateikti nagrinėjamoje byloje, o kita dalis galėjo būti pateikta ir pirmosios instancijos teismui, kadangi dokumentai priimti gerokai anksčiau nei ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas. Pažymėtina, kad bylos šalies pozicija (nuomonė) išdėstyta kitoje byloje, dėl tos bylos aplinkybių vertinimo, iš esmės neturi reikšmės nustatant faktus nagrinėjamoje byloje. Dėl šių aplinkybių trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įrodymus apeliaciniame procese atsisakytina priimti.

21.       Atkreiptinas dėmesys, kad teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi teismui nustačius, kad kitoje byloje yra reikšmingų aplinkybių nagrinėjamai bylai, teismas gali pasinaudoti įstatymo jam suteikta teise naudotis duomenis iš teismų informacinės sistemos.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

22.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovei UAB „Investavimas“ nuosavybės teise priklauso žemės sklypai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).  Ieškovei UAB „ NT projektai“ nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovei UAB „4 Turtas“ nuosavybės teise priklauso žemės sklypai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovėms UAB „Investavimas“ (3708/14404 dalis), UAB „4 Turtas“ (5562/14404 dalis) ir UAB „NT projektai“ (927/14004 dalis) priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad visi žemės sklypai yra viešpataujantys tarnaujančio daikto, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, kuriame nustatyti servitutai: teisė tiesti požemines, antžemines komunikacijas ir teisė aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas; ir kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku. Žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini)  nuo 2008 m. gruodžio 19 d. Nekilnojamojo turto registrų duomenų bazėje įrašytas įrašas – kelio servitutas (tarnaujantis).

23.       Tretiesiems asmenims, pareiškiantiems savarankiškus reikalavimus, priklauso šie žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), t. y.: I. L. ir D. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); I. A. ir V. A.  bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); G. S. ir D. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); G. K. ir V. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); R. K. ir L. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); E. R. U. ir M. U. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

24.       Tretiesiems asmenims R. V. ir V. V., nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypai, unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), ir 77/500 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

25.       Atsakovei IGNB „(duomenys neskelbtini) gatvės namai“ nuosavybės teise pagal 2019 m. spalio 25 d. dovanojimo sutartį ir 2019 m. lapkričio 11 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso 1,1776 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), sklypas gautas padalijus daiktą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodoma, kad žemės sklypo naudojimo būdas yra susisiekimo ir inžinierinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos. Sklype yra statinys – kelias (gatvė) – (duomenys neskelbtini) gatvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodytos daiktinės teisės: servitutas – teisė tiesti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis); servitutas – teisė aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis); ir kelio servitutas (tarnaujantis). Servitutai įregistruoti visam žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotui, t. y. 1,1776 ha, pagal 2005 m. liepos 18 d. Apskrities viršininko įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), įrašai galioja nuo 2005 m. liepos 26 d. Bylos nagrinėjimo metu Nekilnojamojo turto registre esantys įrašai nėra panaikinti, dėl jų panaikinimo teismuose nėra iškelta bylų.

26.       Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2004 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu Nr. T3-204 dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detalaus plano patvirtinimo bendrąja tvarka buvo patvirtintas I. B. ir R. J. 6,46 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo projektas į 45 sklypus ir kitos paskirties pakeitimo į kitos paskirties žemę: 40 sklypų į gyvenamąją teritoriją, 1 sklypas į gyvenamąją teritoriją ir komercinę teritoriją; 1 sklypas į gyvenamąją teritoriją ir rekreacinę teritoriją; ir 3 sklypai į infrastruktūros teritoriją: keliui, vandenvietės gręžiniui, nuotekų valymo įrenginiams įrengti. Sklypo Nr. 45, kuris šiuo metu priklauso atsakovei, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis pakeista į infrastruktūros teritoriją gatvių ir kelių tinklui įrengti ir eksploatuoti, iš jos 0,0068 ha kelio servitutas. Šiuo sprendimu žemės sklypo savininkai įpareigojami: atlikti sklypų tikslius geodezinius matavimus (2.1 punktas); pakloto inžinierinius tinklus ir rengti privažiavimo kelio techninę infrastruktūrą pagal detalųjį planą (2.2 punktas); garantuoti kitiems asmenimis eiti, važiuoti keliu pagal detalųjį planą (2.3 punktas); vadovautis tarnybų, suderinusių detalųjį planą, sąlygomis ir išvadomis (2.4 punktas); ir garantuoti kitiems asmenims eiti, važiuoti 32, 33, 34, 36, 43, 44 ir 45 sklypuose projektuojamu servitutiniu keliu pagal detalųjį planą (2.5 punktas). Sprendimo 5 punkte numatyta kreiptis į Vilniaus apskrities viršininko administraciją dėl Valstybinio žemės kadastro duomenų patikslinimo, žemės naudojimo paskirties pakeitimo.

27.       Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl I. B. ir R. J. privačios žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pertvarkymo, padalijimo projekto patvirtinimo ir pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo Vilniaus rajone patvirtintas 64600 kv. m ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (registro Nr. R. J.) esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo, padalijimo projektas, pagal kurį žemės sklypas dalijamas į keturiasdešimt penkis sklypus. Žemės sklypų Nr. 43-45 pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis iš žemės ūkio keičiama į kitą paskirtį (inžinerinės infrastruktūros teritorijos – susisiekimo ir inžinierinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos) (2.2 punktas). Įsakymo 3.1, 3.2 ir 3.3 punktais nustatyti servitutai: teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas) – žemės sklypuose Nr. 43 – 1902 kv. m plote, Nr. 44 – 4436 kv. m plote, ir Nr. 45 – 11776 kv. m plote; teisė aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas) – žemės sklypuose Nr. 43 – 1902 kv. m plote, Nr. 44 – 4436 kv. m plote, ir Nr. 45 – 11776 kv. m plote; kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) – žemės sklypuose: Nr. 31 – 110 kv. m plote, Nr. 32 – 177 kv. m plote, Nr. 33 – 110 kv. m plote, Nr. 34 – 108 kv. m plote, Nr. 36 – 219 kv. m plote, Nr. 42 – 184 kv. m plote, Nr. 43 – 144 kv. m plote, Nr. 44 – 371 kv. m plote, ir Nr. 45 – 11776 kv. m plote.

28.       Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius 2020 m. rugpjūčio 31 d. atliko žemės naudojimo patikrinimą ir nustatė, kad (duomenys neskelbtini) gatvės pradžioje (žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pakeliamu užtvaru užtvertas servitutinis kelias. Žemės sklype (duomenys neskelbtini), esanti silikatinių blokelių sienelė užtvėrė žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo, kad apeliantei priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini) gatvės pradžioje, yra įrengtas pakeliamas užtvaras, o nesutariama dėl to, kad atsakovė teigia, jog jai priklausantis žemės sklypas bei jam nustatytas kelio servitutas, skirtas tik Detaliuoju planu patvirtintos teritorijos aptarnavimui, o ne už šios teritorijos esantiems sklypams aptarnauti.

29.       Apeliaciniu skundu IGNB „(duomenys neskelbtini) gatvės namai“ nesutinka su priimtu sprendimu, kadangi pirmosios instancijos teismas: 1) nesiaiškino kelio servituto turinio, viešpataujančių daiktų; 2) netinkamai įvertino įrodymus, suteikdamas išskirtinę reikšmę Įsakymui, nevertindamas jo su kitais įrodymais, ir nepagrįstai padarė išvadą, kad kelio servitutas nustatytas naudoti neapibrėžtam ratui asmenų; 3) nepagrįstai vadovavosi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1508-619/2013, kuri neturi precedento galios; 4) nepagrįstai konstatuota, jog šios civilinės bylos dalyko nesudarė kelio servituto būtinumo ieškovėms ir tretiesiems asmenims įvertinimas; 5) neteisingai kvalifikuota 2019 m. lapkričio 11 d. pirkimo – pardavimo sutartis, t. y. kad ji sudaryta trečiojo asmens naudai; 6) tenkindamas ieškovių ieškinį visa apimtimi ir juo pripažindamas atitinkamas teises bet kokių trečiųjų asmenų naudai, pažeidė ne tik CPK 5 straipsnį, bet ir CPK 266 straipsnį; 7) sprendimas tretiesiems asmenims nesukurs jokių materialinių pasekmių. 

Dėl negatorinių reikalavimų ir kelio servituto turinio nustatymo

30.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Aiškindamas šią nuostatą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas). 

31.       Nuosavybės teisės, taip pat ir jos apsaugos institutas visų pirma yra išplėtotas bei detalizuotas CK normose. Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Daikto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, reikšdamas negatorinį ieškinį CK 4.98 straipsnio pagrindu.

32.       Kaip jau minėta aukščiau, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis), aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Pagal kasacinio teismo praktiką, daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; ir kt.). Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei.

33.       Savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas. Teismui aiškinantis, ar buvo pažeistos savininko teisės, svarbus yra savininko teisių turinys (apimtis). Gintinų savininko teisių apimtis gali priklausyti nuo to, kokie apribojimai ar naudojimosi daiktu sąlygos yra nustatyti savininko daiktui tiek jo sukūrimo, tiek įgijimo, tiek naudojimosi metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-248/2020).

34.       Savininko teisė naudotis daiktu, be kita ko, reiškia jo galimybę gauti naudos iš daikto naudingų vartojamųjų savybių. Tai pasiekiama daiktą netrukdomai naudojant pagal paskirtį. Atitinkamai jeigu savininkui yra trukdoma ar kitaip suvaržoma daiktą pagal paskirtį naudoti, tai yra pagrindo spręsti, kad yra pažeidžiamos savininko teisės ir jos teismo turi būti ginamos patenkinant negatorinio ieškinio reikalavimus. Išvadai, kad savininko teisės yra pažeistos, daryti būtina nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019).

35.       Žemės teisiniuose santykiuose taikomi įvairūs teisės institutai, kurie leidžia jos naudotojams ar suinteresuotumą dėl žemės turintiems asmenims ieškoti optimalaus žemės teisinio režimo. Tarp tokių priemonių yra daiktiniai teisiniai suvaržymai, įskaitant servitutą. Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 straipsnio 1 dalis). Kilus abejonių dėl servituto turinio ir nesant galimybių tiksliai jį nustatyti, laikoma, kad servitutas yra mažiausias.

36.       Esant poreikiui patekti į žemės sklypą per gretimą žemės sklypą, toks poreikis gali būti patenkinamas nustatant kelio servitutą. Kelio servitutu gali būti nustatoma teisė naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir taku galvijams varyti (CK 4.117 straipsnis). Kai kelio servitutu suteikiama teisė važiuoti transporto priemonėmis, papildomai nenustatant galimybės pasinaudoti juo kitais tikslais ir nenustatant naudojimosi juo apribojimų, laikoma, kad tokiu keliu galima važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis ir naudotis kaip pėsčiųjų taku.

37.       Servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas (CK 4.124 straipsnio 1 dalimi). Servitutą nustatant administraciniu aktu, svarbu atsižvelgti į Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvertinų Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių (toliau –  ir Taisyklės) nuostatas, galiojusias ginčo kelio servituto nustatymo metu, t. y. priimant Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. liepos 18 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau naudojama tokia Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Taisyklių redakcija, nebent būtų nurodoma kitaip).

38.       Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi Žemės įstatymo 23 straipsnyje. Apskrities viršininkas savo sprendimu – administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius nustato servitutus: išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas kelio servitutas, suteikiantis teisę įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (2 dalies 3 punktas); išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti (2 dalies 4 punktas). Apskrities viršininkas negali priimti sprendimo nustatyti servitutą, jeigu iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo. Jeigu viešpataujančiuoju tampančio daikto patikėtinis yra apskrities viršininkas, jo valia išreiškiama priimant sprendimą dėl servituto nustatymo (Žemės įstatymo 23 straipsnio 3 dalis). Laisvos valstybinės žemės fondą šio įstatymo ir Vyriausybės nustatyta tvarka tvarko apskrities viršininkas ir savivaldybės taryba arba įstatymų nustatytais atvejais savivaldybės vykdomoji institucija, jeigu valstybinė žemė Vyriausybės nutarimais perduota patikėjimo teise savivaldybėms (Žemės įstatymo 13 straipsnio 1 dalis). Valstybinės žemės patikėtiniai valdo, naudoja jiems patikėjimo teise perduotą žemę bei ja disponuoja šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis visuomeninei naudai (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 6 dalis).

39.       Taisyklių 5 punkte nustatyta, jeigu teritorijų planavimo dokumentą tvirtina savivaldybės taryba arba savivaldybės tarybos pavedimu savivaldybės administracijos direktorius, teritorijų planavimo dokumentą ir prašymą nustatyti siūlomą servitutą pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius pateikia apskrities viršininkui ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo. Taisyklių 16 punkte nustatyta, kad įsigaliojus patvirtintam teritorijų planavimo dokumentui, kuriame suprojektuotas žemės servitutas, apskrities viršininkas priima sprendimą nustatyti žemės servitutą. Sprendime nurodo: 1) tarnaujančiojo žemės sklypo kadastro numerį; 2) tarnaujančiojo žemės sklypo servituto vietą ir ribas, servituto plotą; 3) tarnaujančiojo žemės sklypo savininkus ar patikėtinius; 4) servituto rūšį; 5) naudojimosi servitutu teisę ir sąlygas; 6) nuostolių dėl servituto atlyginimo sąlygas (vienkartinės ar periodinės kompensacijos dydį ir mokėjimo terminus); 7) viešpataujančiojo daikto savininkus ar patikėtinius arba valstybės ar savivaldybės instituciją, atsakingą už gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, apsaugą; 8) prievolę statyti statinius, sodinti augalus ar atlikti kitus darbus, jeigu tai būtina servituto teisėms įgyvendinti; 9) viešpataujančiojo daikto savininko ar patikėtinio arba valstybės ar savivaldybės institucijos, atsakingos už gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, apsaugą, o tais atvejais, kai servituto turinį sudarančiomis teisėmis naudojasi ir pats tarnaujančiojo žemės sklypo savininkas, – ir tarnaujančiojo žemės sklypo savininko pareigą tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį žemės sklypą; 10) sąlygą, kad per 3 mėnesius nuo sprendimo priėmimo servitutas būtų įregistruotas Nekilnojamojo turto registre viešpataujančiojo daikto savininko ar patikėtinio arba valstybės ar savivaldybės institucijos, atsakingos už gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, apsaugą – kai nustatytas servitutas, suteikiantis teisę prieiti ar privažiuoti prie šių kompleksų ir objektų, lėšomis.

40.       Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas vertina nurodytas teisės normas, tik ta apimtimi, kuri padėtų atskleisti Įsakymu nustatyto kelio servituto turinį, tačiau nevertinamas priimto Įsakymo atitikimas įstatymų normoms, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

41.       Nors Taisyklėse yra numatyta, kad turėtų būti nurodomas viešpataujantis daiktas, tačiau teismų praktikoje nurodoma, kad gali susidaryti situacija, kai servituto nustatymo metu viešpataujantis daiktas gali dar neegzistuoti ir būti nenurodytas administraciniame akte (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-60-798/2022). Taigi gali būti situacija, kad administraciniame akte, nustatančiame servitutą, nebus nurodytas viešpataujantis daiktas. Todėl atmestini apeliantės argumentai, kad servitutas visais atvejais privalo būti nustatytas kažkokio konkretaus viešpataujančio daikto atžvilgiu. 

42.       Kadangi apeliantė teigė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, paminėtina, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; 2020 m. liepos 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020 55 punktą ir kt.). Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022 55 punktą; 2022 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-210-469/2022 44 punktą ir kt.).

43.       Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovėms ir tretiesiems asmenims, pareiškiantiems savarankiškus reikalavimus, priklauso žemės sklypai, nurodyti nutarties 22-23 punktuose, kurie yra už Detaliojo plano ribų. Ieškovių žemės sklypai yra viešpataujantys daiktui – žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini)  kuriame nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku. Faktiškai egzistuojantis kelias sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini)  jungiasi su atsakovei IGNB „(duomenys neskelbtini) gatvės namai“ priklausančiu žemės sklypu (keliu), kurio paskirtis susisiekimo ir inžinierinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, tretiesiems asmenims, pareiškiantiems savarankiškus reikalavimus, priklausantys žemės sklypai nėra viešpataujantys kitų daiktų atžvilgiu, tačiau iš esamų įrodymų, galima spręsti, kad jie gali patekti į savo žemės sklypus per tarpinius sklypus jungiančius atsakovės Žemės sklypą ir trečiųjų asmenų sklypus, t. y. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), kuriame taip pat yra nustatytas kelio servitutas Įsakymu (Įsakyme sklypas pažymėtas 42 numeriu), ar per (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, kad dėl (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), esančio kelio servituto pabaigos Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmuose iškelta civilinė byla Nr. e2-434-1141/2022, tačiau nagrinėjamos bylos ginčas nėra susijęs su tarpiniuose sklypuose nustatytais kelio servitutais, todėl apeliacinės instancijos teismas detaliau dėl jų nepasisako. Taigi, apeliantės žemės sklypą ir ieškovių bei trečiųjų asmenų žemės sklypus jungia (duomenys neskelbtini)  ir (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), nustatyti kelio servitutai. Atsakovės žemės sklypui nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis), viešpataujantys daiktai nei Tarybos sprendime, nei Įsakyme, nei Nekilnojamojo turto registre nėra nurodyti. Kaip jau minėta, byloje nėra ginčo, ir esantys įrodymai patvirtina, kad apeliantei priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini) gatvės pradžioje, yra įrengtas pakeliamas užtvaras, dėl kurio ieškovės ir tretieji asmenys, negali naudotis nustatytu kelio servitutu ir patekti į jiems priklausančius žemės sklypus.

44.       Pažymėtina, kad, vadovaujantis aukščiau nurodyta teismų praktika, apeliantės argumentai, kad šios bylos dalyką sudaro kelio servituto būtinumo ieškovėms ir tretiesiems asmenims įvertinimas, atmestini, pritariant pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai. Kelio servituto būtinumo ieškovėms ir tretiesiems asmenims įvertinimas būtų svarbus sprendžiant tik klausimą dėl servituto pasibaigimo (CK 4.130 straipsnio 1 dalies 5 dalis, 4.315 straipsnis), tačiau šioje byloje tokie reikalavimai nebuvo pareikšti. Be to, administraciniu aktu nustatytas servitutas CK nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti (aktuali Žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalies redakcija), todėl pirmiausia turėtų būti kreipiamasi į instituciją, priėmusią sprendimą nustatyti kelio servitutą.

45.       Nors pirmosios instancijos teismas detaliai neanalizavo ginčo kelio servituto turinio, tačiau apeliacinio teismo vertinimu, buvo padaryta teisinga išvada, kad administraciniu aktu nustatytas servitutas skirtas naudotis ne konkrečiam, o neapibrėžtam asmenų ratui. Apeliacinės instancijos teismas tokia išvadą daro, įvertinęs pirminius rašytinius įrodymus dėl ginčo kelio servituto nustatymo, t. y. Nekilnojamojo turto registro duomenis, Vilniaus apskrities viršininko Įsakymą, Tarybos sprendimą, Detaliojo plano aiškinamąjį raštą ir patį Detaliojo plano brėžinį, taip pat teisės aktus, bei antrinius įrodymus – valstybės institucijų aiškinamuosius raštus.

46.       Pirmiausia paminėtina, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 straipsnis). Nekilnojamojo turto registre apeliantės žemės sklypui yra įregistruoti daiktiniai teisiniai suvaržymai – kelio servitutas (tarnaujantis), visam sklypo plotui, t. y. 1,1776 ha, šie duomenys nėra nuginčyti ar ginčijami teisme, todėl laikomi teisingais. Duomenys Nekilnojamojo turto registre, apie viešpataujančius daiktus žemės sklypo atžvilgiu, nėra nurodyti, kas leidžia pagrįstai manyti, kad servitutas nustatytas neapibrėžtam asmenų ratui, tačiau tam, kad įvertinti kelio servituto turinį, įvertintinas administracinis aktas, kurio pagrindu šis servitutas buvo įregistruotas, ir jo priėmimo aplinkybės.

47.       Detaliojo plano aiškinamajame akte, nurodoma, kad sklypas, kadastro registro Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso I. B. ir R. J.. Nurodoma, kad šio žemės sklypo servitutų kituose sklypuose ir kitų žemės sklypų servitutų šiame sklype nėra, tačiau toliau nurodoma, kad visgi pagal šiaurinę sklypo ribą praeina 4 m pločio servitutinis kelias. Atkreiptinas dėmesys, kad nurodoma, jog aplink sklypą yra laisvos žemės fondo žemė, kuri tuo metu pagal galiojusius teisės aktus, patikėjimo teise buvo valdoma Vilniaus apskrities viršininko (Žemės įstatymo 13 straipsnio 1 dalis). Be to, aiškinamajame rašte paminėta, kad atsižvelgiant į galimą aplinkinės teritorijos urbanistinę plėtrą, numatoma, kad besiribojantis su sklypu iš vakarinės pusės kelias turės D1 kategoriją, o kiti naujai projektuojami aptarnaujantys teritoriją keliai D2 kategorijos. Nors nurodoma, kad kiti naujai projektuojami aptarnaujantys teritoriją keliai, tačiau iš paties Detaliojo plano brėžinio ir Tarybos sprendimo, galima spręsti, kad šie keliai suprojektuoti ne tik Detaliame plane suformuotos teritorijos aptarnavimui. Iš Detaliojo plano brėžinio matyti, kad žemės sklypas Nr. 45, kurio paskirtis infrastruktūros teritorijos gatvėms ir inžinieriniams tinklams, nebuvo uždaro tipo, kadangi tarp sklypų Nr. 6 ir Nr. 7 buvo numatytas kelias, kuris nenurodoma, kad baigiasi akligatviu, o turėjo susijungti su greta esančia teritorija. Tarybos sprendimu žemės sklypo savininkai įpareigojami garantuoti kitiems asmenims eiti, važiuoti keliu pagal detalųjį planą (Sprendimo 2.3 punktas), bei garantuoti kitiems asmenims eiti, važiuoti 32, 33, 34, 36, 43, 44 ir 45 sklypuose projektuojamu servitutiniu keliu pagal detalųjį planą (Sprendimo 2.5 punktas). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad teisė naudotis keliu buvo nustatyta, ne tik Detaliuoju plane nurodytų žemės sklypų aptarnavimui, bet teisė eiti ir važiuoti keliu yra numatyta ir kitiems asmenims, t. y. neapibrėžtam asmenų ratui.  

48.       Detaliojo plano tvirtinimo metu nebuvo numatytas patekimas į šiuo metu ieškovėms priklausančius žemės sklypus, tačiau tokia galimybė atsirado nuo 2008 m. gruodžio 19 d., kai žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini)  (pagal Detalųjį planą sklypas Nr. 10) buvo registruotas kelio servitutas (tarnaujantis), sujungiantis ieškovių žemės sklypus su (duomenys neskelbtini) gatve, apeliantei priklausančiu žemės sklypu. Be to, pagal CK 4.128 straipsnio 2 dalį, nustačius servitutą viešpataujančiuoju ir tarnaujančiuoju tampantys daiktai nebūtinai privalo turėti bendrą ribą. Svarbiausia, kad dėl nustatyto servituto tarnaujančiuoju tampantis daiktas savo pastoviomis savybėmis teiktų viešpataujančiuoju tampančiam daiktui servituto nustatymu siekiamą nuolatinę naudą.

49.       Nekilnojamojo turto registre kelio servitutas įrašytas vadovaujantis Vilniaus apskrities viršininko Įsakymu, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pertvarkymo, padalijimo projektas, pagal kurį žemės sklypas padalintas į keturiasdešimt penkis sklypus. Sklype Nr. 45, kuris šiuo metu priklauso apeliantei, numatyta įrengti susisiekimo ir inžinerinius tinklus (Įsakymo 2.2 punktas), bei nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) visam sklypo plotui – 11776 kv. m (Įsakymo 3.3 punktas). Nenumatyta išimčių dėl asmenų, kurie turi teisę šiais servitutais naudotis, viešpataujantys daiktai nenurodyti. Nurodyta piliečiams patiems savo lėšomis įrengti infrastruktūrą pagal detalųjį planą, o pasikeitus žemės sklypo savininkui, sąlygas perima naujas savininkas (Įsakymo 4.2 punktas). Nustatant servitutus, visais atvejais turi būti ir dėl servitutų nustatymo viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai ar teismo sprendimas (CK 4.124 straipsnio 3 dalis). Apeliantė teigia, kad būtent I. B. ir R. J. valia buvo nustatytas kelio servitutas, jie buvo tiek viešpataujančių daiktų, tiek tarnaujančio daikto savininkai. Tačiau su tokiu teiginiu negalima sutikti, kadangi negalima situacija, kad viešpataujančio ir tarnaujančio daikto savininkas sutaptų. CK 4.130 straipsnis nustato, kad servitutas baigiasi tam pačiam asmeniui tapus ir viešpataujančiojo, ir tarnaujančiojo daikto savininku. Taigi nėra pagrindo daryti išvadai, kad servitutai buvo nustatyti buvusių žemės sklypo savininkų valia, jiems patiems priklausantiems žemės sklypams, be to, atsakovė, nurodydama tokius faktus, nepateikė jokių įrodymų jiems pagrįsti (CPK 178 straipsnis). Įsakymo turinys nepagrindžia, kad buvusių savininkų valia buvo nustatytas kelio servitutas. Pažymėtina, kad Detaliojo plano aiškinamajame rašte matyti, kad aplink teritoriją yra laisva žemės fondo žemė, kurią patikėjimo teise valdė Vilniaus apskrities viršininkas. Jeigu viešpataujančiuoju tampančio daikto patikėtinis yra apskrities viršininkas, jo valia išreiškiama priimant sprendimą dėl servituto nustatymo (Žemės įstatymo 23 straipsnio 3 dalis). Taigi ginčo atveju Vilniaus apskrities viršininkas valią išreiškė būtent priimdamas Įsakymą. Atsižvelgiant į tai, kad patikėtiniai valdo, naudoja jiems patikėjimo teise perduotą žemę bei ja disponuoja visuomeninei naudai, todėl Vilniaus apskrities viršininko Įsakymu nustatytas kelio servitutas šioje konkrečioje byloje užtikrino visuomenės poreikių tenkinimą, t. y. buvo nustatyta teisė servituto keliu naudotis neapibrėžtam ratui asmenų.

50.       Tai, kad kelio servitutas buvo nustatytas neapibrėžtam ratui asmenų, gali pagrįsti ir antrinių įrodymų, t. y. Nacionalinės žemės tarnybos raštų, sisteminis įvertinimas. Nacionalinės žemės tarnyba priėmė raštus, kuriuose nurodė, kad servitutinis kelias patenka į bendrą kelių tinklą, (duomenys neskelbtini) gatve galima patekti į tretiesiems asmenims priklausančius žemės sklypus, t. y. 2016 m. spalio 7 d. rašte nurodoma, kad prie žemės sklypų, kurių kadastro Nr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), galima patekti per (duomenys neskelbtini) gatvę ir per žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytą kelio servitutą; 2017 m. balandžio 10 d. rašte nurodoma, kad žemės sklypų savininkai (kadastro Nr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) gali pateikti tik iš (duomenys neskelbtini) gatvės per žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytą kelio servitutą; 2017 m. liepos 25 d. rašte nurodyta informacija, tokia kaip ir 2016 m. spalio 7 d. rašte; 2021 m. gegužės 3 d., 2021 m. gegužės 19 d. ir 2021 m. birželio 7 d. raštuose nurodoma, kad iki žemės sklypų (kadastro Nr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)) numatytas 8 m bendro naudojimo kelias, kuris susijungia su 0,0184 ha ploto kelio servitutu (tarnaujantis daiktas), esančiu žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) šiaurinėje dalyje, kuris susijungia su (duomenys neskelbtini) gatve į bendrą kelių tinklą. Nors Nacionalinės žemės tarnybos 2021 m. balandžio 30 d. rašte nurodoma, kad žemės sklype (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)) esantis kelio servitutas (tarnaujantis), kurio plotas 1,1776 ha, yra nustatytas visų žemės sklypų, kurie buvo patvirtinti Įsakymu, naudai, tačiau, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, rašte nenurodoma, kad kelio servitutas nustatytas išimtinai šių žemės sklypų naudai. Tokios išvados padaryti negalima ir atsižvelgus į aukščiau nurodytus Nacionalinės žemės tarnybos raštus.  

51.       Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino 2019 m. lapkričio 11 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, t. y. kad ji sudaryta trečiojo asmens naudai. Visų pirma paminėtina, kad vienas sutarčių teisės principų – sutarties uždarumo principas, reiškiantis, kad sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014). Sutarties uždarumo principo išimtys – įstatyme nustatyti atvejai, kai sutartis turi įtakos trečiųjų asmenų (ne tik jos šalių) teisėms ir pareigoms. Vienas jų įtvirtintas CK 6.191 straipsnyje. Tai – sutartis trečiojo asmens naudai, jos esmė – sutarties šalis gali nustatyti, kad iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui, ir taip jam sukurti reikalavimo teisę dėl šios prievolės vykdymo. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad teismas sutarties galią tretiesiems asmenims (tiesioginį poveikį sutartyje nedalyvavusių asmenų teisėms ir pareigoms) gali pripažinti tokiu atveju, kai tai nustatyta įstatyme ir byloje konstatuojamos faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti atitinkamą sutarties uždarumo principo išimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2004; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010; 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2011; 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad šiuolaikinėje sutarčių teisėje pripažįstama, kad sutartis gali turėti teisinį poveikį ne tik sutarties šalims, bet ir tretiesiems asmenims. Tam, kad tokios sutarties pagrindu atsirastų teisinės pasekmės kitiems asmenims be jų valios, jų padėtis turi būti gerinama, t. y. leidžiama be kito asmens valios suteikti jam teisių, sau prisiimant įsipareigojimus. Sudarius sutartį trečiojo asmens naudai, sukuriama vienašalė prievolė – skolininkas tampa įsipareigojęs trečiajam asmeniui (CK 6.191 straipsnis, UNIDROIT tarptautinių komercinių sutarčių principų 5.2.1. straipsnio 1 dalis, Europos sutarčių teisės principų PECL 6:110 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-366-823/2019).

52.       Byloje pateikta UAB „Intractus“ (pardavėjo) ir apeliantės IGNB „(duomenys neskelbtini) gatvės namai“ (pirkėjos) 2019 m. lapkričio 11 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis. Sutarties 7.2.2 punktu pirkėja įsipareigojo laikytis daikto (žemės sklypo) plane pažymėtų ribų, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų, naudoti žemę pagal pagrindinę jos naudojimo paskirtį, naudojimo būdą  bei pobūdį, laikytis nustatytų kitų daiktinių teisių, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, laikytis teisės aktų nustatytų kitų reikalavimų bei tinkamai įgyvendinti žemės savininko pareigas, netrukdyti ir sudaryti sąlygas tretiesiems asmenims nekliudomai ir be apribojimų praeiti ir važiuoti transporto priemonėmis per Žemės sklypą. Sutarties 8.2.3 punkte nurodyta, kad pirkėjas žino, kad Žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas Kelio servitutas (tarnaujantis). Pirkėjas patvirtina, kad įsipareigoja, netrukdyti ir sudaryti sąlygas tretiesiems asmenims nekliudomai ir be apribojimų praeiti ir važiuoti transporto priemonėmis per Žemės sklypą. Sutarties 8.3.3 punktu šalys garantavo, kad, sudarydamos šią sutartį ir vykdydamos savo įsipareigojimus pagal ją, jos nepažeis jas saistančių teisės aktų, sutarčių, susitarimų ar kitų dokumentų.

53.       Vilniaus apskrities viršininko Įsakymu nustatytas kelio servitutas, kuriuo buvo nustatyta teisė servituto keliu naudotis neapibrėžtam ratui asmenų (žr. šios nutarties 45-50 punktus). Laikantis teisės aktų reikalavimų į Sutartį įtrauktos sąlygos dėl trečiųjų asmenų galimybės praeiti ir važiuoti per žemės sklypą (Sutarties 7.2.2, 8.2.3 ir 8.3.3 punktai). Pačios sutarties šalys, įtraukdamos tokias sutarties sąlygas, konkrečiai neįvardino, kas yra tie tretieji asmenys, tačiau numatė, kad trečiųjų asmenų teises, t. y. praeiti ir važiuoti transporto priemonėmis per žemės sklypą, pirkėja (apeliantė) privalo užtikrinti, ką ji ir įsipareigojo padaryti. Taigi, šiuo atveju, Sutarties sąlygos bei faktinės bylos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti atitinkamą sutarties uždarumo principo išimtį ir laikyti, kad sutartis buvo sudaryta trečiųjų asmenų naudai. Apeliantė Sutartimi prisiėmė vienašalį įsipareigojimą, be trečiųjų asmenų valios, suteikti jiems teises. Atsižvelgiant į tai, ieškovės ir tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, įgijo teisę reikalauti, kad apeliantė vykdytų Sutartimi prisiimtus įpareigojimus, numatytus Sutarties 7.2.2 ir 8.2.3 punktuose, jų naudai.

54.       Nors apeliantė teisingai nurodo, kad Vilniaus rajono savivaldybės tarybos patvirtintame Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių sąraše (duomenys neskelbtini) gatvė, apeliantės žemės sklypas, nėra įtraukta, tačiau tai nepaneigia fakto, kad nustatytas ir nenuginčytas kelio servitutas, kuris nustatytas visam apeliantės žemės sklypo plotui yra viešajam poreikių tenkinimui, neapribojant asmenų, kurie turi teisę naudotis nustatyto servituto suteikiamomis teisėmis, rato.

55.       Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1508-619/2013, kaip analogiška byla nagrinėjamai bylai, tačiau apeliantė teigia, kad nurodoma nutartis negali būti laikoma precedentu. Kasacinio teismo praktikoje ne sykį yra pažymėta, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip byloms, kuriose buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016). Teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti, remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-1508-619/2013 buvo nagrinėjama byla dėl įpareigojimo panaikinti kliūtis naudotis kelio servitutu, kuris buvo nustatytas apskrities viršininko įsakymu, ir jame nebuvo nurodyti viešpataujantys daiktai, nurodant kelio servitutas (tarnaujantis daiktas). Iš šių aplinkybių galima spręsti, kad faktinės aplinkybės bylose yra labai panašios, taip pat ir taikytina teisė yra ta pati, visgi, šiuo atveju, negalima daryti išvados, kad buvo suformuluotas precedentas, dėl kurio visais atvejais taikytina tokia taisyklė. Tokia išvada darytina, kadangi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1508-619/2013, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis nurodė, kad nagrinėjamu atveju toks servitutas suteikia teisę įsakyme nurodyta apimtimi naudotis servituto keliu neapibrėžtam asmenų ratui. Taigi, tokia išvada padaryta tik toje byloje įvertinus bylos faktines aplinkybes ir šias susiejant su taikytina teise. Nors nurodoma nutartis nelaikytina precedentu nagrinėjamai bylai, tačiau pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į aukščiau nurodomus argumentus, padarė teisingas išvadas, kad ginčo kelio servitutas skirtas naudotis neapibrėžtam ratui asmenų.

56.       Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantė be teisinio pagrindo įrengdama kelio užtvarą ir neleisdama  juo naudotis ieškovėms ir tretiesiems asmenims, apribojo jų galimybes naudotis savo žemės sklypus, t. y. patekti į žemės sklypus per apeliantės žemės sklypą, kuriam nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę juo eiti ir važiuoti transporto priemonėmis neapibrėžtam asmenų ratui. Apeliantė neįrodė, kad jos veiksmai yra teisėti (CPK 178 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų dėl negatorinių ieškinių reikalavimų ir servituto turinio nustatymo apeliacinės instancijos teismas detaliau nepasisako, nes jie nelemia padarytų išvadų teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl  trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, teisės kreiptis į teismą

57.       Apeliaciniu skundu IGNB „(duomenys neskelbtini) gatvės namai“ nurodo, kad pirmosios instancijos teismo  sprendimas tretiesiems asmenims nesukurs jokių materialinių pasekmių. 

58.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis Nr. 3K-7-470/2009; ir kt.). Teisę kreiptis į teismą apriboti galima tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-248/2015).

59.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad suinteresuotumas pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, ji reiškia galimybę kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį, nes pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, kad jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-252/2009; 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8-916/2015). Taigi ieškovas (privatus fizinis ar juridinis asmuo), kreipdamasis į teismą, turi teisę ginti tik savo pažeistas teises ir tesėtus interesus, teisę ginti kitų asmenų teises ir interesus ir (ar) ginti viešąjį interesą turi tik tiesiogiai įstatyme nustatyti subjektai (CPK 5 straipsnio 3 dalis). 

60.       Apeliantė teigia, kad tretiesiems asmenims sprendimas negali sukurti jokių materialinių pasekmių, kadangi nėra realaus patekimo į atitinkamus jų valdomus nekilnojamuosius daiktus, tačiau su tuo sutikti nėra pagrindo. Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pateikė reikalavimą atsakovei netrukdyti naudotis apskrities viršininko Įsakymu žemės sklype nustatytu kelio servitutu, t. y. netrukdyti ir sudaryti sąlygas šiems tretiesiems asmenims nekliudomai ir be apribojimų praeiti ir važiuoti transporto priemonėmis per žemės sklypą, t. y. pašalinti kelio užtvarus arba sudaryti galimybę naudotis žemės sklype esančiais kelio užtvarais perduodant kelio užtvarų naudojimo pultą(us), įvedant telefonu numerius ar kitais būdais sudarant galimybę valdyti kelio užtvarus. Taigi, reikalavimas suformuluotas konkrečių trečiųjų asmenų interesų užtikrinimui, bei šių asmenų teisės pažeidimas konstatuotas šioje nutartyje, todėl neabejotina, kad teismo sprendimas šiems asmenims sukurs materialines teisines pasekmes. 

61.       Apeliacinės instancijos teismas minėjo, kad dėl (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), esančio kelio servituto pabaigos Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmuose iškelta civilinė byla Nr. e2-434-1141/2022. Tačiau šio servituto įvertinimas, kaip ir įrodymų vertinimas susijęs su šio servituto galiojimu, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Kol nustatytas ir viešuose registruose esantis servitutas nėra panaikintas įstatymo nustatyta tvarka, tretieji asmenys turi teisę juo naudotis. Be to, nustatyta, kad apeliantės žemės sklypui nustatytu kelio servitutu gali naudotis neapibrėžtas asmenų ratas, taigi ir tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Todėl nėra pagrindo teigti, kad trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, reikalavimo patenkinimas nesukurs jokių materialinių padarinių. Tenkinus trečiųjų asmenų reikalavimą, užtikrinama jų teisė, naudojantis žemės sklypui nustatytu kelio servitutu, patekti į jiems priklausančius žemės sklypus.

Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir bylos baigties

62.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškovių ieškinį ir trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, reikalavimą, nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų materialinių teisių ir pareigų.

63.       Pažymėtina, kad pagal CPK 266 straipsnį yra draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis), o šio draudimo nepaisymas ir nusprendimas dėl tokių asmenų teisių ir pareigų yra vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). 

64.       Kasacinio teismo praktikoje nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2009; 2015 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015). Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018).

65.       Pirmosios instancijos teismas tenkino pareikštus reikalavimus, rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje nurodė: įpareigoti atsakovę netrukdyti ieškovėms bei kitiems tretiesiems asmenims naudotis 2005 m. liepos 18 d. Apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytu kelio servitutu, netrukdyti ir sudaryti sąlygas tretiesiems asmenims nekliudomai ir be apribojimų praeiti ir važiuoti transporto priemonėmis per žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. pašalinti kelio užtvarus arba sudaryti galimybę naudotis žemės sklype esančiais kelio užtvarais perduodant kelio užtvarų naudojimo pultą(us), įvedant telefonų numerius ar kitais būdais sudarant galimybę valdyti kelio užtvarus.

66.       Įvertinus pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamąją ir rezoliucinę dalis, negalima daryti išvados, kad yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nustatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, kadangi nustatyta, kad kelio servitutu gali naudotis neapibrėžtas ratas asmenų, sprendimas yra pagrįstas ir padarytos teisingos teisinės išvados, naujos teisės ar pareigos asmenims nebuvo sukurtos, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas tenkindamas ieškovių patikslintą ieškinį, neatsižvelgė į ieškovių teisę reikšti ieškinį kitų asmenų vardu. Kaip minėta, fizinis ar juridinis asmuo turi teisę ginti tik savo pažeistas teises ir tesėtus interesus. Byla nėra pareikšta dėl viešo intereso gynimo, be to, teisę ginti kitų asmenų teises ir interesus ir (ar) ginti viešąjį interesą turi tik tiesiogiai įstatyme nustatyti subjektai, o šiuo atveju, ieškovės nėra toks subjektas (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Be to, byloje su savarankiškai reikalavimais kreipėsi patys tretieji asmenys. Taigi nors, nustatyta, kad Įsakymu žemės sklype nustatytu kelio servitutu, gali naudotis neapibrėžtas asmenų ratas, tačiau šioje byloje reikalavimus pareiškė konkretūs asmenys (ieškovės ir tretieji asmenys), nustatytas jų teisių pažeidimas, todėl sprendimas turi būti patikslintas tik šių asmenų atžvilgiu.

67.       Apibendrinus tai, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovių patikslintą ieškinį ir trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, reikalavimą, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl atsakovės IGNB „(duomenys neskelbtini) gatvės namai“ apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 13 d. sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas, patikslinama sprendimo rezoliucinė dalis nurodant konkrečius asmenis, kuriems atsakovė turi netrukdyti naudotis kelio servitutu, t. y. ieškovėms UAB „Investavimas“, UAB „NT projektai“ ir UAB „4 Turtas“, tretiesiems asmenims, pareiškiantiems savarankiškus reikalavimus, I. L., D. L., I. A., V. A. , R. K., L. K., G. S., D. S., M. U., E. R. U. ir G. K., V. K. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

68.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakius, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

69.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

70.       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas atmestas, iš jos priteistinas ieškovių ir trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas: tretiesiems asmenims, pareiškiantiems savarankiškus reikalavimus, – V. K., G. S., V. A. ,  D. L., E. R. U., R. K. – priteistina po 250,00 Eur kiekvienam; ieškovei UAB „NT projektai“ – 1 452,00 Eur; ieškovei UAB „Investavimas“ – 1 452,00 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis). 

71.       Suinteresuoti asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nors atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau jokių įrodymų apie faktiškai patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė (CPK 178 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a: 

Palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 13 d. sprendimą iš esmės nepakeistą.

Patikslinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 13 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl įpareigojimo ir išdėstyti ją taip:

„Įpareigoti atsakovę individualių gyvenamųjų namų savininkų bendriją „(duomenys neskelbtini) gatvės namai“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), netrukdyti ieškovėms uždarajai akcinei bendrovei „Investavimas“, juridinio asmens kodas 302419249, uždarajai akcinei bendrovei „NT projektai“, juridinio asmens kodas 304222706, ir uždarajai akcinei bendrovei „4 Turtas“, juridinio asmens kodas 305924737, bei tretiesiems asmenims, pareiškiantiems savarankiškus reikalavimus, I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini),  I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), V. A. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), M. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), E. R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudotis 2005 m. liepos 18 d. Apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytu kelio servitutu, netrukdyti ir sudaryti sąlygas tretiesiems asmenims nekliudomai ir be apribojimų praeiti ir važiuoti transporto priemonėmis per žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. pašalinti kelio užtvarus arba sudaryti galimybę naudotis žemės sklype esančiais kelio užtvarais perduodant kelio užtvarų naudojimo pultą(us), įvedant telefonų numerius ar kitais būdais sudarant galimybę valdyti kelio užtvarus.“

Priteisti iš atsakovės (apeliantės) individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini) gatvės namai“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „NT projektai“, juridinio asmens kodas 304222706, naudai 1 452,00 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš atsakovės (apeliantės) individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini) gatvės namai“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Investavimas“, juridinio asmens kodas 302419249, 1 452,00 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš atsakovės (apeliantės) individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini) gatvės namai“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 250,00 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš atsakovės (apeliantės) individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini) gatvės namai“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 250,00 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš atsakovės (apeliantės) individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini) gatvės namai“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), V. A. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), 250,00 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš atsakovės (apeliantės) individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini) gatvės namai“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 250,00 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš atsakovės (apeliantės) individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini) gatvės namai“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), E. R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 250,00 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš atsakovės (apeliantės) individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini) gatvės namai“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 250,00 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teisėjos                                                                                        Asta Jakutytė-Sungailienė

Urmila Valiukienė 

Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė