Civilinė byla Nr. e2-792-1187/2024
|
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00550-2023-2
|
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.1; 2.6.39.2.5.1.1; 3.2.6.1.
(S)
|
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gegužės 2 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė–Sakalauskienė, sekretoriaujant Ligitai Norkūnienei, dalyvaujant ieškovės N. L. atstovui advokatui Juliui Sakalauskui, atsakovės „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiančios per „If P&C Insurance AS“ filialą atstovui advokatui Edvardui Sinkevičiui, trečiųjų asmenų M. B. ir D. V. atstovui advokatui Aleksandrui Vancevičiui žodinio proceso tvarka viešuose teismo posėdžiuose nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. L. ieškinį atsakovei „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiančiai per „If P&C Insurance AS“ filialą, dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – M. B., D. V., mažoji bendrija „Dimstana“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė N. L. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiančios per „If P&C Insurance AS“ filialą (toliau – atsakovė, draudimo bendrovė), 142 825,25 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
1.1. 2020 m. kovo 28 d. su atsakove sudaryta Gyventojų turto draudimo sutartis (Draudimo liudijimas — Serija PSNTA Nr. 00138835) (toliau – Draudimo sutartis), kurios pagrindu ieškovės naudai nauja atkuriamąja verte buvo apdraustas gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini).
1.2. Gyvenamasis namas sudegė 2020 m. spalio 24 d. kilusio gaisro metu. Atsakovė dėl apdrausto turto gaisro metu sukeltos žalos priėmė sprendimą nemokėti draudimo išmokos ir informavo apie tai 2021 m. sausio 14 d. pranešimu Nr. IFPS0002203. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1870-562/2021 įvykį pripažinimo draudžiamuoju ir priteisė ieškovei iš atsakovės 101 836,27 Eur draudimo išmoką. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-480-1120/2022 sprendimą paliko nepakeistą. 2022 m. rugsėjo 15 d. atsakovė ieškovei pervedė priteistą draudimo išmoką.
1.3. Dėl teisminių procesų draudimo išmoka buvo išmokėta po dvejų metų nuo įvykusio įvykio. Dėl padidėjusių statybos medžiagų ir darbų kainų už atsakovės išmokėtą draudimo išmokos sumą nebegalima atstatyti namo iki būklės, buvusios prieš draudžiamąjį įvykį (gaisrą). 2022 m. lapkričio 23 d. Ekspertinio tyrimo akto duomenimis, sudegusio namo atstatymas, skaičiuojant 2022 m. spalio mėn. vidutinėmis rinkos kainomis, yra 244 661,52 Eur (su PVM).
1.4. Atsakovės neteisėtas ir nepagrįstas atsisakymas išmokėti draudimo išmoką (atsakovės neteisėti veiksmai – draudimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymas) yra tiesiogiai priežastiniu ryšiu susijęs su tuo, kad po dvejus metus trukusio bylinėjimosi teismuose apdrausto turto atstatymas yra ženkliai pabrangęs, t. y. dėl pasikeitusios (padidėjusios) statybinių medžiagų ir darbų kainos nebėra galimybės atstatyti apdrausto turto iki padėties, buvusios iki draudžiamojo įvykio.
1.5. Atsakovė, kaip verslininkė ir profesionali draudikė, tinkamai ir laiku, pagal profesinei veiklai taikomus reikalavimus, neįvykdė savo sutartinės prievolės išmokėti draudimo išmoką (t. y. pažeidė Draudimo sutartį), todėl ji turi atlyginti dėl šio sutartinio įsipareigojimo pažeidimo ieškovei padarytus 142 825,25 Eur dydžio nuostolius.
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti ir priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
2.1. Ieškovė ieškinio pareiškimo metu neturi jokių savarankiškų turtinių interesų, kurie galėtų būti ginami taikant civilinę atsakomybę atsakovės atžvilgiu. Ieškovės turtiniai interesai Draudimo sutarties kontekste buvo išimtinai susieti su paskolos sutartimi, nes ieškovė buvo suteikusi UAB „Batita“ paskolą, kurios įvykdymas užtikrintas nekilnojamojo turto, kuris buvo apdraustas, hipoteka. Šie ieškovės turtiniai interesai buvo realizuoti teismams ankstesnėje byloje ieškovės naudai priteisus draudimo išmoką, kurios dydis, remiantis Draudimo sutartimi, sietinas su draudžiamojo įvykio dieną padarytos žalos išraiška pinigais. Todėl atsakovei išmokėjus draudimo išmoką ieškovei, jos pažeistos teisės buvo apgintos, o turtiniai interesai išnyko. Ieškovės teisinis ryšys Namo kontekste yra tik per hipoteką, kaip išvestinę daiktinę teisę, ji nėra Namo savininkė ar valdytoja, todėl objektyviai negali patirti jokios žalos, kilusios dėl Namo gaisro.
2.2. Kadangi objektyviai yra neįmanoma, kad ieškovė patirtų žalą dėl Namo gaisro, ieškinyje žala, kaip būtinoji sutartinės civilinės atsakomybės sąlyga, niekaip nėra pagrindžiama. Ieškovė remiasi tik hipotetinėmis Namo atstatymo išlaidomis, jas siedama su laikotarpiu, kai atsakovė išmokėjo ieškovei draudimo išmoką, nors ieškinio pareiškimo momentu ji realiai jokios žalos nėra patyrusi, o tai ir yra neįmanoma, nes ji, nebūdama namo savininkė ar valdytoja, nepatyrė ir nepatirs jokių neigiamų turtinių padarinių. Vien žalos nebuvimas suponuoja, jog atsakovės atžvilgiu sutartinės atsakomybės taikymas yra negalimas, todėl kitos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, kaltė ir priežastinis ryšys – yra tariami, taigi net neturėtų būti vertinami.
2.3. 2019 m. kovo 27 d. tarp ieškovės, kaip paskolos davėjos, ir UAB „Batita“, kaip paskolos gavėjos, buvo sudaryta paskolos sutartis (toliau – Paskolos sutartis). Remiantis šios sutarties 1.1. punktu, ieškovė įsipareigojo suteikti UAB „Batita“ 285 000 Eur dydžio paskolą. Sutarties 1.2. punkte kaip pagrindinė prievolių pagal šią sutartį įvykdymo užtikrinimo priemonė yra tinkamai įforminta nekilnojamojo turto sąlyginė hipoteka (su atidedamąja sąlyga) ieškovės naudai. Šiame punkte taip pat nurodoma, jog ieškovei įkeičiamas nekilnojamasis turtas turi būti apdraustas ieškovės naudai, todėl tarp atsakovės, kaip draudiko, ir UAB „Batita“, kaip draudėjo, buvo sudaryta Draudimo sutartis. Draudimo sutartyje naudos gavėju buvo nurodyta ieškovė, draudimo suma – 157 928,40 Eur. Gyventojų turto draudimo taisyklių Nr. 017 (toliau – Taisyklės) 200 punkte nurodyta, kad nuostoliai – tai draudžiamojo įvykio dieną padarytos žalos išraiška pinigais, kurių reikia apdraustam turtui suremontuoti arba jo būklei, buvusiai prieš pat atsitinkant draudžiamajam įvykiui, atkurti.
2.4. Draudimo sutartis buvo sudaryta išimtinai dėl ieškovės turtinių interesų, susijusių su suteiktos paskolos grąžinimu. Draudimo objektas pagal Draudimo sutartį yra ne Namas, o būtent, ieškovės turtiniai interesai. Ieškovė nebuvo Namo savininkė ar jo valdytoja, ji jo nestatė, todėl jos turtiniai interesai išimtinai buvo susiję su paskolos sutarties tinkamu įvykdymu.
2.5. Ieškovė ieškinyje nenurodo ir nepateikia jokių pagrindžiančių įrodymų, kad: 1) suteikta paskolos suma nėra grąžinta (pažymėtina, jog tai turėjo būti padaryta per 24 mėnesius nuo paskolos suteikimo dienos, t. y. iki 2021 m. kovo 27 d.); 2) dėl laiku negrąžintos paskolos sumos ieškovė buvo priversta nukreipti išieškojimą į įkeistą Namą; 3) dėl įvykusio gaisro Namas buvo parduotas mažesne, nei kad buvo iki gaisro, verte.
2.6. Ieškovė taip pat turėjo turtinį interesą, kad paskolos sutarties įvykdymą užtikrinančia hipoteka įkeistas turtas būtų tinkamos būklės per visą paskolos sutarties galiojimo laikotarpį tuo atveju, jeigu būtų reikėję nukreipti išieškojimą į šį turtą. Teismui anksčiau nagrinėtoje byloje ieškovės naudai priteisus, o atsakovei išmokėjus draudimo išmoką ir procesines palūkanas, ieškovės pažeistas draudimo interesas buvo visiškai atstatytas.
2.7. Ekspertinio tyrimo aktas, kuriuo ieškovė grindžia savo tariamą reikalavimo teisę į nuostolių atlyginimą, turėtų būti vertinamas kritiškai. Jame nurodoma, kad šiai bylai aktualaus sudegusio Namo atstatymas, skaičiuojant 2022 m. spalio mėn. vidutinėmis rinkos kainomis, yra 244 661,52 Eur (su PVM). Atsakovė savo ruožtu kreipėsi į kitą ekspertą. Ekspertas T. M., parengė žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. 201125. Šioje ataskaitoje nurodoma, kad 2020 m. spalio 24 d. kilusio gaisro padarytų pažeidimų namo konstrukcijoms, dalinei apdailai ir inžinerinėms sistemoms, užfiksuotų 2020 m. lapkričio mėn. 25 d. atstatymo kaštai, t. y. žalos dydis pinigine išraiška atnaujintomis 2022 metų spalio mėn. kainomis, sudaro: 209 460,68 Eur su PVM. Taigi skirtumas tarp ieškovės pateiktoje ataskaitoje nurodytos Namo atstatymo sumos ir atsakovės pasitelkto eksperto įvardinto Namo atstatymo kaštų dydžio yra net 35 200,72 Eur.
2.8. Ieškovės reikalaujami priteisti nuostoliai yra hipotetiniai, jie nėra realiai patirti ir niekada ateityje neatsiras: ieškovė neturi jokios daiktinės teisės, suteikiančios Namą valdyti ir juo naudotis, todėl nesuprantama, kokiu teisiniu pagrindu remiantis ji gali atstatyti sudegusį Namą. Šalių ginčas dėl draudimo išmokos priteisimo jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, ieškovė ankstesnės bylos nagrinėjimo metu turėjo galimybę tikslinti, t. y. didinti, savo reikalavimo dydį, tačiau to nepadarė. Ieškovė taip pat nepagrindė kaltės bei priežastinio ryšio, kuris susiklosčiusios situacijos kontekste apskritai objektyviai yra neįmanomas nesant žalos padarymo fakto.
3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 27 d. teisėjos rezoliucija paskyrė pasirengimą nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu. Ieškovė pateikė dubliką, o atsakovė – tripliką.
4. Ieškovė dubliku palaiko ieškinio reikalavimus, papildomai nurodė, kad:
4.1. Namas nauja atkuriamąja verte buvo apdraustas ieškovės naudai, todėl ieškovė turi teisę reikalauti ir gauti draudimo išmoką. Atitinkamai, ieškovė turi teisę reikalauti taikyti atsakovei civilinę atsakomybę dėl to, kad atsakovė tinkamai ir laiku neįvykdė savo sutartinio įsipareigojimo išmokėti draudimo išmoką.
4.2. Draudimo liudijime (Serija PSNTA Nr. 00138835), pagal kurį ieškovė yra naudos gavėja, nėra nustatytos jokios konkrečios ribos, kurių apimtyje ieškovės, kaip naudos gavėjos, teisės būtų apribotos (pavyzdžiui tik paskolos, netesybų sumomis, ar kokia nors kita apimtimi). Todėl atsakovės pozicija, kad ieškovės teisės draudimo sutarties prasme yra apribotos prievolėmis pagal paskolos sutartis, yra teisiškai nepagrįsta.
4.3. UAB „Batita“ ieškovei pilnai neįvykdė savo prievolių pagal paskolos sutartis. UAB „Batita“ bankroto byloje buvo patvirtintas ieškovės kreditorinis reikalavimas (25 984,78 Eur sumai), kuris yra užtikrintas šiai bylai aktualaus gyvenamojo namo įkeitimu.
4.4. Ieškovė yra įgijusi nuosavybės teisę į Namą. Dar vykstant Namo statybai, ieškovė su UAB „Batita“ direktoriumi D. B. buvo sutarusi, kad pastačius šį namą, jį įsigys. Ieškovė jau yra pradėjusi Namo atstatymo procesą, išgriaunant ir išvalant gaisro metu sugadintas namo konstrukcijas. Namo atstatymo procesas bus tęsiamas toliau, tačiau tam reikia didesnės sumos, nei kad yra priteista draudimo išmoka iš atsakovės.
4.5. Namas buvo apdraustas nauja atkuriamąja verte. Atsakovė su savo atsiliepimu į ieškinį pateikė Gyventojų turto draudimo taisykles Nr. 017, iš kurių 160 punkto matyti, kad: Nauja atkuriamoji (statybinė) vertė – suma, kurios reikia norint pastatyti naują tos pačios paskirties, konstrukcijų ir kokybės objektą įskaitant projektavimo, montavimo, statymo išlaidas.
4.6. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu, t. y. apskaičiuojant, kokios sąnaudos būtų atkuriant iki sugadinimo buvusią objekto būklę; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Taigi, atsakovė nepagrįstai teigia, kad jeigu faktiškai išlaidos nėra patirtos, negalima reikalauti nuostolių atlyginimo.
5. Atsakovė tripliku palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes, papildomai nurodė, kad:
5.1. Aplinkybė, kad praėjus daugiau nei 3 metams nuo Draudimo sutarties sudarymo, 2,5 metams nuo Namo gaisro ir 7 mėn. nuo galutinio teismo sprendimo, kuriuo priteista draudimo išmoka, ieškovė įgijo nuosavybės teisę į Namą, nesuponuoja, kad ieškovės draudimo interesas kažkaip buvo modifikuotas. Draudimo sutarties kontekste ieškovės turtiniai interesai buvo išimtinai susieti su paskolos sutartimi.
5.2. Ieškovė savo patirtą žalą, o taip pat ir atsakovės veiksmų neteisėtumą, iš esmės sieja su tuo, kad nustatant draudimo išmokos dydį nebuvo vadovautasi nauja atkuriamąja verte. Pažymėtina, kad toks argumentas galėtų būti formuojamas pareiškus reikalavimą dėl draudimo išmokos priteisimo, t. y. prievolės vykdymo natūra, tačiau ieškovė savo tariamai pažeistas teises gina per civilinės atsakomybės institutą, t. y. visiškai kitą pažeistų teisių ginimo būdą.
5.3. Ieškovė, pažeisdama sisteminio sutarties aiškinimo principą, kuris reikalauja bet kurią sutarties sąlygą aiškinti atsižvelgiant į visą sutarties kontekstą, sąmoningai ignoruoja Draudimo taisyklių 200 punktą, kuris nuostolius sieja su draudžiamojo įvykio dieną padarytos žalos išraiška pinigais. Būtent ši data, o ne kokie nors vėlesni laikotarpiai yra nuostolių, kuriais remiantis nustatoma draudimo išmoka, apskaičiavimo data.
5.4. Tai, kad ieškovei 2023 m. balandžio 17 d. įsigijus nuosavybės teise Namą buvo atlikti jo griovimo darbai, nereiškia, kad ieškovė patyrė kokią nors žalą, kuri gali būti susieta su Draudimo sutartimi ir jos netinkamu vykdymu. Ne tariamai pavėluotas draudimo išmokos išmokėjimas lėmė šias išlaidas, o jų atsiradimas sietinas su visiškai kitu juridiniu faktu – naujai sudaryta pirkimo – pardavimo sutartimi.
5.5. Tai, kad ieškovė, tapusi Namo savininke, dabar siekia jį atstatyti, vertintina kaip visiškai naujas jos turtinis interesas, kuris negali būti įgyvendintas nei per papildomos draudimo išmokos priteisimą, nei juolab taikant sutartinę civilinę atsakomybę. Išlaidos, kurias ieškovė patiria atstatydama namą, negali būti siejamos su jokiu pažeidimu, už kurį galėtų būti laikoma atsakinga atsakovė.
5.6. Kartu su dubliku yra pateikiamas UAB „Batita“ buvusio direktoriaus D. B. 2023 m. rugpjūčio 1 d. pareiškimas, kuriame nurodyta, jog su ieškove žodžiu buvo susitarta, kad užbaigus Namo statybas, jį įsigys ieškovė. Taigi, tarp ieškovės ir UAB „Batita“ galimai buvo sudaryta preliminarioji sutartis. Tačiau CK 6.165 straipsnio 2 dalis įtvirtina imperatyvią taisyklę, kad preliminarioji sutartis turi būti rašytinė, o formos reikalavimų nesilaikymas preliminariąją sutartį daro negaliojančią.
5.7. Nors ieškovė savo tariamai pažeistas teises nusprendė ginti būtent reikšdama ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, t. y. prašydama taikyti atsakovės atžvilgiu sutartinę atsakomybę, tačiau vertinant ieškovės argumentus, matyti, jog ieškovė siekia papildomos draudimo išmokos priteisimo tam, kad galėtų neatlygintinai kompensuoti naujai įsigyto Namo atstatymą. Tarp šalių ginčas dėl draudimo išmokos priteisimo jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl iš naujo kvestionuoti draudimo išmokos dydį nėra jokio teisinio pagrindo.
5.8. Išlaidos, kurias ieškovė patyrė po 2023 m. balandžio 17 d., t. y. kai tapo Namo savininke, negali būti laikomos ieškovės nuostoliais, atsiradusiais dėl netinkamai įvykdytos Draudimo sutarties: tai visiškai nauji ieškovės turtiniai praradimai, kurie apskritai nesietini su jokiu pažeidimu ir, atitinkamai, civiline atsakomybe.
6. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 21 d. teisėjos rezoliucija į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje įtraukė M. B. ir D. V. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose laikėsi pozicijos, jog ieškovė byloje reiškia reikalavimus neturint realios ir galiojančios reikalavimo teisės, realiai nepatyrus jokios žalos (nuostolių), bei neįrodant visų būtinųjų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų. Tretieji asmenys niekaip neįtakojo ir nekontroliavo atsakovės elgesio pasirinkimo, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo atsakovei ateityje reikšti pretenzijas tretiesiems asmenims tuo atveju, jei teismas patenkintų šioje byloje ieškovės pareikštą ieškinį dėl žalos atlyginimo, o atsakovė teismo priteistą sumą sumokėtų ieškovei. Nagrinėjamu atveju trečiųjų asmenų nesieja joks teisinis ryšys nei su ieškove, nei su atsakove, todėl, priešingai nei klaidingai teigia atsakovė, regresas negalimas. Be to, atsakovės tiesioginis teisinis santykis yra susiklostęs ne su M. B. ar D. V., bet būtent su UAB „Batita“ (draudėjas) (šiuo metu likviduota ir išregistruota dėl bankroto pabaigos) bei MB „Dimstana“, kuri buvo sudariusi su UAB „Batita“ rangos sutartį dėl statybos darbų objekte.
7. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 26 d. teisėjos rezoliucija į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje įtraukė MB „Dimstaną“, kuri per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.
8. Teismo posėdžių metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti paruošiamuosiuose dokumentuose nurodytais motyvais.
9. Teismo posėdžių metu atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti paruošiamuosiuose dokumentuose nurodytais motyvais.
10. Trečiųjų asmenų M. B. ir D. V. atstovas palaikė atsakovės argumentus, prašė ieškinį atmesti.
Teismas
konstatuoja:
II. Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
11. 2020 m. kovo 28 d. UAB „Batita“ ir atsakovės „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiančios per „If P&C Insurance AS“ filialą (toliau – atsakovė, draudikė, draudimo bendrovė) sudaryta Gyventojų turto draudimo sutartimi (Draudimo liudijimas – Serija PSNTA Nr. 00138835) (toliau – Draudimo sutartis) ieškovės N. L. (toliau – ieškovė) naudai, nauja atkuriamąja verte buvo apdraustas gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas).
12. 2020 m. spalio 24 d. kilusio gaisro metu ieškovės naudai apdraustas Namas sudegė. 2021 m. sausio 14 d. draudimo bendrovė priėmė sprendimą, jog įvykis (gaisras), dėl kurio sudegė Namas, nėra draudžiamasis, pranešimu Nr. IFPS0002203 atsisakė mokėti draudimo išmoką.
13. 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1870-562/2021 Vilniaus apygardos teismas ieškovės UAB „Batita“ ieškinį tenkino: i) 2020 m. spalio 24 d. įvykį (gaisrą), kurio metu sudegė gyvenamasis namas, pripažino draudžiamuoju įvykiu; ii) priteisė trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, N. L. iš draudimo bendrovės 101 836,27 Eur draudimo išmoką ir procesines palūkanas. 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-480-1120/2022 Lietuvos apeliacinis teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
14. 2022 m. rugsėjo 15 d. draudimo bendrovė pervedė N. L. priteistą 101 836,27 Eur draudimo išmoką bei procesines palūkanas, iš viso – 109 564,67 Eur. 2023 m. gegužės 12 d., N. L. pareiškė naują ieškinį draudimo bendrovei dėl 142 825,25 Eur nuostolių atlyginimo. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės (draudiko) sutartinės civilinės atsakomybės.
Dėl draudimo sutartimi apdrausto ieškovės (naudos gavėjos) turtinio intereso turinio ir jo apimties
15. Draudimo bendrovė (atsakovė) bei tretieji asmenys – M. B. ir D. V., nesutikdami su pareikštu ieškiniu ir jo reikalavimais, visų pirma tvirtino, kad ieškovė N. L. nagrinėjamu atveju realios ir galiojančios reikalavimo teisės į nuostolių atlyginimą apskritai neturi.
16. Kasacinis teismas teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos aspektu yra išaiškinęs, kad asmens teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pavyzdžiui, negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieškinio senaties termino praleidimu). Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą. Toks teisinis reguliavimas siejamas su Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisės į teisminę gynybą prieinamumo ir universalumo principais. Situacija, kai asmuo netenka galimybės savo civilinio pobūdžio teisių klausimą išspręsti teisme, gali prilygti su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) reikalavimais nesuderinamam teisingumo principo paneigimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018 12 punktą; 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018 25 punktą). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-701/2024 35 punktas). Taigi, teismas toliau analizuoja ir pasisako dėl materialinio teisinio pobūdžio aplinkybių, susijusių su ieškovės teise į reikalavimo patenkinimą, visų pirma – ginčijamos ieškovės reikalavimo teisės atsakovei (ne)turėjimo aspektu.
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. kovo 27 d. tarp ieškovės N. L. (paskolos davėjas) ir UAB „Batita“ (paskolos gavėjas) buvo sudaryta paskolos sutartis, kurios suma 285 000 Eur (e. t. 1, b. l. 109–114). Paskolos sutarties 1.2. punkte nurodyta, kad pagrindinė prievolių pagal šią sutartį įvykdymo užtikrinimo priemonė yra tinkamai įforminta nekilnojamojo turto sąlyginė hipoteka (su atidedamąja sąlyga) paskolos davėjo (ieškovės) naudai. Šalių susitarimu nustatomas maksimaliosios hipotekos, kuria yra užtikrinamas netesybų ir kreditoriaus nuostolių, patirtų dėl užtikrintos prievolės neįvykdymo ir (ar) netinkamo vykdymo kreditoriui atlyginimas, suma – 50 000 Eur. Šiame punkte taip pat nurodoma, jog ieškovei įkeičiamas nekilnojamasis turtas, išskyrus žemės sklypus, turi būti apdraustas ieškovės naudai nuo sunaikinimo ar sugadinimo nuo ugnies, vandens poveikio, trečiųjų asmenų neteisėtos veiklos ir stichinių nelaimių. Atitinkamai Paskolos sutarties 2.1.2. punkte kaip viena iš paskolos lėšų išmokėjimo sąlygų įtvirtinta paskolos gavėjo pareiga pateikti paskolos davėjui reikiamų draudimo sutarčių sudarymą patvirtinančius dokumentus bei įrodymus, kad draudimo sutartyse numatytas draudimas yra galiojantis; nurodyta, kad nekilnojamas turtas turi būti apdraustas paskolos davėjo naudai iki nekilnojamojo turto hipotekos lakšto sudarymo. Paskolos sutarties 3.1. punktas numatė, jog paskolos sumą paskolos gavėjas pradeda grąžinti praėjus 24 mėnesiams nuo paskolos suteikimo dienos.
18. 2019 m. kovo 27 d., ieškovė ir UAB „Batita“ pasirašė hipotekos sutartį, kuri buvo patvirtinta notaro (e. t. 1, b. l. 115–121). Ieškovė šios sutarties pagrindu veikė kaip kreditorius, o UAB „Batita“ – kaip skolininkas ir įkaitų davėjas. Hipotekos sutarties 4 punkte nurodyti hipotekos objektai – 3 statomi namai (kurių kiekvieno vertė, nustatyta šalių susitarimu – 129 500 Eur) ir 3 žemės sklypai (kurių kiekvieno vertė, nustatyta šalių susitarimu – 6 500 Eur). Taigi bendra įkeisto turto vertė šalių susitarimu sudarė 408 000 Eur. Taigi greta kitų hipotekos objektų (žemės sklypų ir gyvenamųjų pastatų), sutarties 4.2. punkte kaip įkeičiamas daiktas nurodytas ir Namas. Hipotekos sutarties 7 punkte įvardyta, kad hipoteka užtikrintas skolininko įsipareigojimas kyla iš 2019 m. kovo 27 d. paskolos sutarties, o užtikrintos prievolės dydis yra 285 000 Eur; taip pat užtikrinamas netesybų ir kreditoriaus nuostolių, patirtų dėl užtikrintos prievolės neįvykdymo ir (ar) netinkamo vykdymo kreditoriui atlyginimas 50 000 Eur suma. Hipotekos sandorio 9.1. punkte nurodyta, jog turtas privalo būti draudžiamas visu sutarties galiojimo laikotarpiu, o draudėjas, t. y. skolininkas, privalo užtikrinti, jog turto draudimas galiotų visu sutarties galiojimo laikotarpiu.
19. Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2020 m. kovo 28 d. tarp UAB „Batita“ (draudėja) ir atsakovės „If P&C Insurance AS“ buvo sudaryta Gyventojų turto draudimo sutartis (draudimo galiojimo laikotarpis nuo 2020 m. kovo 28 d. iki 2023 m. kovo 27 d.), kuria buvo atnaujinta/pratęsta 2019 m. kovo 28 d. tarp tų pačių šalių sudaryta ir savo esme analogiška Gyventojų turto draudimo sutartis (e. t. 1, b. l. 8–9; 14). Kaip matyti iš gyventojų turto draudimo liudijimo, draudimo objektas: (duomenys neskelbtini). Pagrindinės konstrukcijos: karkasinis/rąstinis (medinis), bendras plotas 188,01 m2. Apraudžiamame pastate priešgaisrinės ir turto apsaugos signalizacijos nėra. Pastatas draudžiamas nauja atkuriamąja verte, draudimo suma 157 928,40 Eur. Draudimo sutartis sudaryta ir Namas buvo apdraustas N. L. (naudos gavėjas) naudai. Gyventojų turto draudimo taisyklių Nr. 017 (toliau – Taisyklės), kurios yra neatskiriama Draudimo sutarties sudėtinė dalis, 200 punkte nurodyta, kad nuostoliai – tai draudžiamojo įvykio dieną padarytos žalos išraiška pinigais, kurių reikia apdraustam turtui suremontuoti arba jo būklei, buvusiai prieš pat atsitinkant draudžiamajam įvykiui, atkurti.
20. 2020 m. spalio 24 d. įvykis (kilęs gaisras), dėl kurio sudegė Namas, draudiminiu pripažintas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimu, kuriuo N. L. priteista 101 836,27 Eur dydžio draudimo išmoka bei procesinės palūkanos, iš viso išmokėta suma – 109 564,67 Eur (CK 6.191 straipsnio 1 dalis).
21. Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė N. L. civilinės atsakomybės instituto normų pagrindu reikalauja priteisti iš atsakovės „If P&C Insurance AS“ 142 825,25 Eur nuostolių atlyginimą, kurį grindžia tuo, jog dėl neteisėtų draudimo bendrovės veiksmų, pasireiškusių pavėluotu draudimo išmokos išmokėjimu, padidėjo Namo statybos ir medžiagų kainos, todėl šis kainų skirtumas laikytinas ieškovės patirtais nuostoliais, kurie turėtų būti priteisti iš atsakovės.
22. Teismas, vertindamas ieškovės reikalavimo pagrįstumą, neturi pagrindo nesutikti su atsakovės argumentais, kad nagrinėjamu atveju Draudimo sutartis negali būti vertinama atsietai nuo 2019 m. kovo 27 d. ieškovės ir UAB „Batita“ sudarytų sutarčių – paskolos sutarties ir hipotekos sutarties.
23. Draudimo sutarties samprata yra apibrėžta CK 6.987 straipsnyje. Šioje teisės normoje nurodyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis.
24. Taigi, draudimo sutarties esmė yra suteikti draudėjo (naudos gavėjo) konkretaus turtinio intereso apsaugą draudikui įsipareigojant kompensuoti turtinius praradimus atsiradusius atsitikus draudiminiam įvykiui. Tokiu būdu draudimo sutartimi yra draudžiamas draudėjo turtinis interesas, o esant tam tikroms sąlygoms (nurodžius, kad naudos gavėjas yra tretysis asmuo) – trečiojo asmens (naudos gavėjo) turtinis interesas.
25. Įvertinus Draudimo sutarties turinį nustatyta, kad joje dalyvavo trys asmenys: UAB „Batita“ (draudėjas), „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikianti per „If P&C Insurance AS“ filialą (draudikas) ir ieškovė N. L. (naudos gavėjas). Draudimo sutartis ieškovės naudai buvo sudaryta vykdant iš paskolos ir hipotekos sutarčių kylančią pareigą, kaip būtiną sąlygą tam, kad paskola būtų suteikta. Akivaizdu, kad skolininkui (UAB „Batita“) pažeidus paskolos sutartį kreditorius (N. L.) turėjo teisę savo reikalavimą patenkinti iš įkeisto turto. Įkeisto turto (tame tarpe ir Namo) atsitiktinio žuvimo ar vertės sumažėjimo rizika teko įkaito davėjui (UAB „Batita“), kuri šią riziką Draudimo sutarties pagrindu perkėlė draudikui „If P&C Insurance AS“. Taigi, Draudimo sutartis buvo sudaryta siekiant draudimo apsaugos draudėjo (UAB „Batita“), kaip turto savininko, turtui, tuo pačiu užtikrinant įkaito (naudos) gavėjo N. L. turtinius interesus, susijusius su paskolos sutarties tinkamu įvykdymu.
26. Šiame kontekste pritartina atsakovei, kad nagrinėjamu atveju Draudimo sutarties objektas buvo būtent ieškovės (naudos gavėjos) turtinis interesas, susijęs su paskolos sutarties tinkamu įvykdymu (draudėjo UAB „Batita“ prievole ieškovei (naudos gavėjai) grąžinti paskolą). Ieškovė, suteikusi paskolą UAB „Batita“, turėjo turtinį interesą, jog paskolos gavėjas tinkamai ir laiku vykdys savo įsipareigojimus, iš kurių svarbiausias – paskolos grąžinimas sutartyje numatytu terminu ir tvarka. Siekiant užtikrinti UAB „Batita“ suteiktos paskolos grąžinimą, buvo įkeistas nekilnojamasis turtas, įskaitant Namą. Atitinkamai, Draudimo sutartimi ieškovės naudai buvo siekiama sumažinti riziką, susijusią su įkeisto Namo sunaikinimu ar sugadinimu, kadangi paskolos negrąžinimo atveju be kita ko ir į šį turtą būtų tekę nukreipti išieškojimą.
27. Kartu pažymėtina ir tai, kad CK 4.171 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta, kad jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip, įkeičiamas daiktas, išskyrus žemę, turi būti apdraustas. Hipoteka apima ir nekilnojamojo daikto draudimo atlyginimą. Hipotekos kreditoriaus teisė į draudimo išmoką pripažįstama ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2014).
28. Minėtų nuostatų
, pagal kurias hipotekos kreditoriaus reikalavimai užtikrinami ne tik įkeistu daiktu, bet ir šio daikto draudimo atlyginimu, įgyvendinimo tvarka nustatyta CK 4.196 straipsnio 2 dalyje. Pagal CK 4.196 straipsnio 2 dalį, jeigu įkeisto daikto vertė sumažėjo, o skolininkas neįvykdė įsipareigojimo dalies, kuria sumažėjo daikto vertė, arba daiktas žuvo, kreditoriai turi teisę į daikto draudimo sumą, neviršijančią jų reikalavimų sumos, išmokamą tokia pat eile, kokia turėjo būti patenkinti jų reikalavimai.
29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tai reiškia, kad kai daikto vertė sumažėja (pvz., dėl gaisro metu padarytos žalos) ir skolininkas neįvykdo įsipareigojimo dalies, kuria sumažėjo daikto vertė, visų pirma, teisę į įkeisto nekilnojamojo daikto draudimo sumą, kuri neviršija jo reikalavimų, turi hipotekos kreditorius, o ne įkeisto daikto savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2014).
30. Taigi, nagrinėjamu atveju Draudimo sutartimi sukurta apsauga: i) apėmė ieškovės nuostolius, kurie kilo sudegus hipoteka suvaržytam turtui; ii) draudimo išmoka negalėjo viršyti ieškovės reikalavimų, užtikrintų hipoteka.
31. Kartu su ieškiniu pateikti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimas (civilinėje byloje Nr. e2-1870-562/2021) ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartis (civilinėje byloje e2A-480-1120/2022) patvirtina, kad, ginant pažeistus ieškovės turtinius interesus, jos naudai UAB „Batita“ (draudėjas) pareiškė ieškinį dėl draudimo išmokos priteisimo, ginčas dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju įvykiu bei draudimo išmokos priteisimo yra išspręstas, priimti procesiniai sprendimai įsiteisėję.
32. Minėta, kad 2019 m. kovo 27 d. hipotekos sutartyje (4.2. punkte) šalys (ieškovė ir UAB „Batita“) bendru sutarimu nustatė įkeičiamo namo, adresu (duomenys neskelbtini), vertę – 129 500 Eur. Ši sandorio šalių nustatyta įkeičiamo turto vertė iš esmės buvo kompensuota priteisus 101 836,27 Eur dydžio draudimo išmoką, kurią atsakovė išmokėjo hipotekos kreditorei N. L. Pažymėtina, jog ankstesnės civilinės bylos atveju draudėja (UAB „Batita“), pareiškusi ieškinį ieškovės naudai, proceso metu manydama, kad draudimo išmoka nėra pakankama ieškovės reikalavimų, užtikrintų hipoteka patenkinimui, turėjo teisę tikslinti savo reikalavimo dydį, tačiau šia galimybe nepasinaudojo.
33. Šiame kontekste teismas neturi pagrindo nepritarti atsakovės argumentams, kad ieškovės turtiniai interesai iš esmės buvo patenkinti ankstesnėje civilinėje byloje, teismui ieškovės naudai priteisus draudimo išmoką ir procesines palūkanas, o atsakovei visa apimtimi įvykdžius teismo sprendimą, ieškovės pažeistas turtinis interesas buvo visiškai įgyvendintas. Ieškovės draudimo interesą atitinkantys nuostoliai, susiję su įkeisto Namo sugadinimu, buvo iš esmės kompensuoti, draudimo išmoka padengiant dalį ieškovės UAB „Batita“ pagal 2019 m. kovo 27 d. paskolos sutartį suteiktos paskolos sumos.
34. Kita vertus, naudos gavėjo nurodymas Draudimo sutartyje, kai apdraudžiamas hipoteka suvaržytas turtas, nepanaikino draudėjo (turto savininko) teisės gauti likusią draudimo išmokos dalį, viršijančią hipotekinį reikalavimą. Ankstesnės civilinės bylos atveju draudėja (UAB „Batita“) minėto reikalavimo taip pat nereiškė, šia teise nepasinaudojo. Tuo tarpu, ieškovė iki 2023 m. balandžio 17 d. (t. y. nei Paskolos sutarties, nei Draudimo sutarties sudarymo metu, nei draudiminio įvykio kilimo dieną (2020 m. spalio 24 d.), nei draudimo išmokos išmokėjimo dieną (2022 m. rugsėjo 15 d.) nebuvo gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). savininke, valdytoja, ar statytoja, todėl jokių papildomų teisių, kiek tai susiję su ginčo Draudimo sutarties vykdymu neįgijo.
35. Teismas neturi nei teisinio nei faktinio pagrindo nepritarti atsakovės argumentams, jog aplinkybė, kad praėjus daugiau nei 3 metams nuo Draudimo sutarties sudarymo, 2,5 metams nuo Namo gaisro ir 7 mėn. nuo galutinio teismo sprendimo, kuriuo priteista draudimo išmoka, ieškovė įgijo nuosavybės teisę į Namą, nesuponuoja, kad ieškovės turtinis interesas, apdraustas Draudimo sutartimi buvo modifikuotas (jo apimtis padidėjo). Ieškovės turtinis interesas, minėta, buvo susietas su Paskolos sutartimi ir realizuotas ieškovės naudai priteisus ir atsakovei sumokėjus draudimo išmoką.
36. Be to, kaip minėta, bet kokiu atveju draudimo išmoka negali viršyti ieškovės reikalavimų, užtikrintų hipoteka. Aplinkybę, kad suteikta paskola buvo pilnai padengta patvirtina BUAB „Batita“ bankroto byloje priimta 2023 m. lapkričio 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis (civilinėje byloje Nr. eB2-695-395/2023) dėl įmonės pabaigos ir kreditorinių reikalavimų sąrašo patikslinimo, kur patikslintame bendrovės kreditorių sąraše nėra fiksuotas įsiskolinimas ieškovei. Aplinkybę, kad ieškovės turtiniai interesai, kylantys iš 2019 m. kovo 27 d. paskolos sutarties, yra pilnai patenkinti, paskola grąžinta, patvirtina ir ieškovės kartu su 2024 m. vasario 27 d. pranešimu į bylą papildomai pateikti įrodymai (paskolos grąžinimą patvirtinantys mokėjimo pavedimai).
37. Ieškovei neturint objektyvaus pagrindo įgyti daugiau, nei tą numatė 2019 m. kovo 27 d. paskolos sutartis, taip pat neturint papildomų reikalavimo teisių į atsakovę (tiek, kiek tai susiję su Draudimo sutarties vykdymu), teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė turinti realią reikalavimo teisę, todėl vien šiuo pagrindu ieškinio reikalavimai negali būti patenkinti.
Dėl draudiko civilinės atsakomybės sąlygų (ne)buvimo
38. Ieškovė ieškiniu pareikštus reikalavimus, minėta, kildino iš Draudimo sutarties pažeidimo, faktines aplinkybes grindė sutartinės civilinės atsakomybės normomis. Ieškinyje iš esmės teigiama, kad atsakovė, kaip profesionalus draudikas, tinkamai ir laiku, pagal profesinei veiklai taikomus reikalavimus, neįvykdė savo sutartinės prievolės išmokėti draudimo išmoką, draudimo bendrovei atsisakius 2020 m. spalio 24 d. kilusį gaisrą pripažinti draudiminiu įvykiu ir dėl draudimo išmokos išmokėjimo bylinėjantis teisme, ieškovė N. L. patyrė žalos, kadangi dėl padidėjusių statybos medžiagų ir darbų kainų atsakovės ieškovei išmokėta draudimo išmoka nėra pakankama atstatyti Namą iki būklės, buvusios prieš draudžiamąjį įvykį (gaisrą).
39. Ieškovo ieškinyje nurodytas teisinis pagrindas teismo nesaisto, visgi įvertinus šalių pozicijas, susiklosčiusius teisinius santykius, į bylą pateiktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo ginčo santykius kvalifikuoti kaip kilusius dėl papildomos draudimo išmokos priteisimo, kadangi, siekiant draudimo apsaugos draudėjo (UAB „Batita“), kaip savininko turtui, kartu buvo užtikrinti ir įkaito (naudos) gavėjo (ieškovės) turtiniai interesai, tol kol pastate vyks statybos darbai. Nagrinėjamu atveju reikalavimą reiškia ne turto savininkas, o ieškovė (naudos gavėja), kurios teisė į draudimo išmoką buvo apribota ir negalėjo viršyti ieškovės reikalavimų, užtikrintų hipoteka, taigi papildomos draudimo išmokos priteisimas jos atžvilgiu nėra galimas. Atitinkamai teismas toliau pasisakys dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovei (ne)pagrįstumo.
40. Atsakovė, nesutikdama su ieškovės reikalavimais, laikėsi pozicijos, kad ieškovė nagrinėjamu atveju ne tik neturi realios ir galiojančios reikalavimo teisės, bet ir neįrodė atsakovės sutartinės atsakomybės sąlygų, kurios būtinos civilinei atsakomybei kilti. Teismas šiuos atsakovės argumentus pripažįsta teisiškai pagrįstais.
41. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, savo veiksmais (neveikimu) padariusiam kitam asmeniui žalos, kyla civilinė atsakomybė, t. y. atsiranda turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita – pareigą juos (ją) atlyginti. Kiekvienu atveju turi būti įrodytos asmens civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė, žala (CK 6.246–6.249 straipsniai). Šių sąlygų visumą objektyviais ir patikimais įrodymais turi įrodyti žalos atlyginimo reikalaujantis asmuo.
42. Teismas, spręsdamas dėl atsakovės „If P&C Insurance AS“ civilinės atsakomybės sąlygų įrodytumo, visų pirma pažymi, jog aplinkybė, kad draudimo bendrovė buvo priėmusi sprendimą nepripažinti įvykio draudiminiu ir neišmokėti draudimo išmokos, o įvykis draudžiamuoju pripažintas ir draudimo išmoka priteista tik teismo sprendimu, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus. Teismų praktikoje laikomasi savo esme analogiškos pozicijos nurodant, kad atsisakius išmokėti draudimo išmoką iki ginčo galutinio išsprendimo, atsakovo (draudiko) neteisėtų veiksmų konstatuoti negalima (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-530/2008). Todėl, teismo vertinimu, konstatuoti neteisėtus atsakovės veiksmus, taip pat ir kaltę nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo.
43. Žalos samprata pateikta CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodoma, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos. CK 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą, kurio esmė – siekis grąžinti nukentėjusį asmenį į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę atsakovo žalingų veiksmų.
44. Ieškovė teigia, kad sudegusio Namo atstatymas, skaičiuojant 2022 m. spalio mėn. vidutinėmis rinkos kainomis, yra 244 661,52 Eur (su PVM), todėl ieškovė, išminusavus gautą draudimo išmoką (244 661,52 Eur – 101 836,27 Eur), turi teisę į 142 825,25 Eur dydžio nuostolių atlyginimą. Vertinant ieškovės argumentus, kuriais įrodinėjama žala, kaip būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga, pakartotinai atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė nuosavybės teisę į Namą įgijo tik 2023 m. balandžio 17 d. Teismas pritaria atsakovės argumentams, kad 2022 m. spalio mėn., t. y. tuo laikotarpiu, su kuriuo yra siejamas nuostolių skaičiavimas, ieškovė neturėjo jokios daiktinės teisės, suteikiančios Namą valdyti ir juo naudotis, teisinis pagrindas, kuriuo remiantis ji galėjo atstatyti sudegusį Namą neegzistavo, todėl nuostolių ieškovė objektyviai patirti negalėjo. Tuo tarpu tai, kad po 2023 m. balandžio 17 d. ieškovė pradėjo atlikti Namo griovimo darbus, nereiškia, kad ji patyrė žalą, kuri gali būti susieta su Draudimo sutartimi ir jos netinkamu vykdymu. Akivaizdu, jog ne tariamai pavėluotas draudimo išmokos išmokėjimas lėmė šias išlaidas, o jų atsiradimas sietinas su kitu juridiniu faktu – naujai sudaryta pirkimo – pardavimo sutartimi. Tai, kad ieškovė tapo Namo pirkėja pagal pirkimo – pardavimo sutartį, neišplėtė jos turtinių interesų ribų Draudimo sutarties kontekste.
45. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Priežastinis skolininko elgesio ir nuostolių ryšys reiškia, kad skolininko veiksmai (neveikimas) buvo atlikti anksčiau, nei atsirado nuostolių, o atsiradę nuostoliai yra skolininko elgesio rezultatas. Priežastiniam ryšiui konstatuoti užtenka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė. Tačiau neturi būti pernelyg didelio skolininko elgesio ir nuostolių atotrūkio, t. y. nuostoliai neturi būti pernelyg tolimas skolininko elgesio padarinys.
46. Minėta, kad ieškovės nuostoliai, kurie kilo sudegus hipoteka suvaržytam turtui buvo pilnai kompensuoti ieškovė naudai priteisus 101 836,27 Eur dydžio draudimo išmoką, ieškovė nebūdama Namo savininke, valdytoja, ar statytoja, jokių papildomų teisių kylančių iš Draudimo sutarties vykdymo ir viršijančių ieškovės reikalavimus užtikrintus hipoteka neįgijo. Atitinkamai byloje nustatytos aplinkybės, kad po to kai ieškovės turtiniai interesai, kylantys iš Paskolos sutarties, buvo pilnai patenkinti, ieškovė nusprendė įsigyti Namą ir tapo jo savininke, prisiimdama jo atstatymo išlaidas, nėra niekaip priežastiniu ryšiu susijusios su atsakovės Draudimo sutarties pagrindu prisiimtų įsipareigojimų vykdymu. Teismas pritaria atsakovės argumentui, kad nesant žalos padarymo fakto priežastinis ryšys susiklosčiusios situacijos kontekste apskritai objektyviai yra neįmanomas.
47. Apibendrinant išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, kad ieškovė į bylą pateiktais įrodymais nei vienos sąlygos, būtinos sutartinei atsakomybei kilti, neįrodė, todėl pripažintina, kad ieškiniu reiškiami reikalavimai yra nepagrįsti, o ieškinys atmestinas visa apimtimi.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
48. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškovės reikalavimai atmesti visiškai, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
49. Atsakovė pateikė duomenis, kad patyrė 7 140 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas. Ieškinį atmetus, atsakovei iš ieškovės priteistinos 7 140 Eur bylinėjimosi išlaidos.
50. Tretieji asmenys pateikė duomenis, kad patyrė 3 460,60 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas, kurias prašo priteisti jiems lygiomis dalimis. Atsižvelgiant į tai, lygiomis dalimis tretiesiems asmenims iš ieškovės priteistinos 3 460,60 Eur bylinėjimosi išlaidos, t. y. kiekvienam po 1 730,30 Eur.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 265–270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiančiai per „If P&C Insurance AS“ filialą, juridinio asmens kodas 302279548, iš ieškovės N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7 140,00 Eur (septynis tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti trečiajam asmeniui M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 730,30 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti trečiajam asmeniui D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 730,30 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Ieva Navickaitė–Sakalauskienė