Civilinė byla Nr.  e2-793-464/2021

Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00144-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos:  3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 16 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės D. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria atsisakyta patenkinti jos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-254-252/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Korinas“ ieškinį atsakovei D. Š. dėl skolos priteisimo ir atsakovės D. Š. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Korinas“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Korinas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovės D. Š. 36 612,81 Eur skolą, 4 531,00 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Atsakovė D. Š. pateikė priešieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti, patvirtinti jos atsisakymą nuo vartojimo statybos rangos sutarties su ieškove UAB „Korinas“, priteisti jai iš ieškovės 51 830,26 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, procesines palūkanas nuo priešieškinio 51 830,26 Eur sumos, skaičiuojamas nuo jo pateikimo dienos iki būsimo teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

3.       Priešieškinio reikalavimams ir būsimo išieškojimo užtikrinimui atsakovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškovės turtą, pinigines lėšas, o jų nesant, taikyti areštą ieškovės akcininko ir vadovo A. S. asmeniniam turtui. Nurodė, kad priešieškinis yra preliminariai pagrįstas, o didelė jo suma ir neaiški ieškovės finansinė padėtis kelia grėsmę, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba nebeįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

4.       Panevėžio apygardos teismas 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

5.       Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės vadovas asmeniniu turtu neatsako už bendrovės prievoles, o jam byloje nėra pareikšti jokie reikalavimai, teismas pripažino, kad atsakovė be jokio teisinio pagrindo reikalauja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovės vadovui A. S.. 

6.       Teismas taip pat padarė išvadą, kad nėra pagrindo remiantis vien didelės ieškinio sumos kriterijumi taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovei UAB „Korinas“,  tai būtų neteisinga ir neproporcinga priemonė. Juo labiau kad atsakovė nepagrindė ieškovės galimo nemokumo, nepateikė jokių svarių argumentų, kurie leistų daryti prielaidą, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu ši gali slėpti / perleisti savo turtą tretiesiems asmenims.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Atsakovė D. Š. atskiruoju skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartį panaikinti ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

7.1.       Teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl preliminaraus priešieškinio pagrįstumo, todėl nutartis nemotyvuota ir turi būti peržiūrėta.

7.2.       Būtent dėl ieškovės vadovo veiksmų pažeisti įstatymai. Ieškovės vadovas ir vienintelis akcininkas su atsakove asmeniškai sprendė visus be išimties klausimus, todėl atriboti jo ir ieškovės veiksmų nėra įmanoma.

7.3.       Atsakovė objektyviai negali pateikti įrodymų apie ieškovės nemokumą, išskyrus oficialius ir viešai prieinamus dokumentus. Ieškovė savo finansinės atskaitomybės dokumentus už 2020 m. turėjo pateikti iki 2021 m. gegužės 3 d., tačiau šios pareigos nevykdo. Tai sudaro pagrindą teigti, kad jos vadovas pažeidžia specialiųjų su įmonės veikla susijusius teisinius santykius reglamentuojančius įstatymus.

7.4.       Ieškovės vadovas ir vienintelis akcininkas yra tas pats asmuo, todėl nėra kliūčių įmonės turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, įskaitant akcininkui. Kadangi atsakovė yra potenciali ieškovės ir jos savininko bei vadovo kreditorė, ji teikė alternatyvų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir šiam asmeniui, jeigu pati bendrovė turto neturėtų.

7.5.       Ieškovė jau atliko, atlieka ir ketina atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu – jos vadovas, vykdydamas statybos darbus ir sutartį, sąmoningai klaidino atsakovę bei teikė jai klaidingą informaciją. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą būtina vadovautis priešieškinio reikalavimą pagrindžiančiais argumentais ir dokumentais.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tada, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio (konkrečiu atveju priešieškinio) reikalavimą (pirmoji sąlyga) ir jeigu nesiėmus atitinkamų priemonių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidarytų apskritai negalimas (antroji sąlyga) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalis).

9.       Preliminaraus ieškinio (priešieškinio) pagrįstumo vertinimas leistų teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, pasirinktas neleistinas ar aiškiai neįmanomas civilinių teisių gynybos būdas arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje (priešieškinyje) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tik tais atvejais, kai jau ieškinio (priešieškinio) priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. e2-831-516/2020).

10.       Nors apeliantė atskirajame skunde teisingai pastebėjo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, atskirai nepasisakė dėl priešieškinio preliminaraus pagrįstumo, tačiau tai savaime nereiškia, jog teismas tokio vertinimo neatliko. Šis teismo nutarties trūkumas laikytinas motyvavimo spraga, kuri savaime neteikia pagrindo nutarties panaikinimui ar pakeitimui (CPK 328, 338 straipsniai). Skundžiamoje teismo nutartyje preliminarus priešieškinio nepagrįstumas neįvardytas atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones priežastimi, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas laikė šią laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą nustatyta.

11.       Šiuo aspektu pažymėtina, kad nekyla abejonių, jog tokio pobūdžio priešieškinio reikalavimai yra galimi (teisiškai įmanomi). Priešieškinio turinys taip pat leidžia įsitikinti, kad jame atsakovė suformulavo ir faktinį pagrindą, susijusį minėtais reikalavimais. Prie priešieškinio pridedami rašytiniai įrodymai, patvirtinantys jame dėstomas faktines aplinkybes, susijusias su ginčo dalyku. Priešieškinio preliminariam pagrįstumui pripažinti tokių duomenų visiškai pakako, o ar šie reikalavimai bus patenkinti teismas pasisakys bylos nagrinėjimo iš esmės stadijos pabaigoje, įvertinęs faktinių bylos aplinkybių ir įrodymų visumą bei priėmęs dėl ginčo sprendimą.

12.       Vertinant antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, buvimą ar nebuvimą, visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra užkirsti kelią aplinkybėms, kurios galėtų susidaryti dėl nesąžiningo asmens, kuriam teisme yra pareikšti atitinkami reikalavimai, elgesio. Vadinasi, šių priemonių taikymo tikslas yra būtent nesąžiningų veiksmų užkardymas, kai turimi faktiniai duomenys patvirtina tokio elgesio tikimybę. Grėsmė galbūt ieškovui (šiuo atveju atsakovei) palankaus teismo sprendimo įvykdymui nustatinėjama kiekvienoje konkrečioje byloje, pagal tos bylos aplinkybes, pareikštus joje reikalavimus bei toje byloje pateiktus įrodymus.

13.       Apeliantė grėsmę teismo sprendimo įvykdymui iš esmės grindė tik didele ieškovei jos priešieškinio reikalavimų suma ir neaiškia ieškovės finansine padėtimi, darydama prielaidą ir dėl ieškovės nemokumo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad didelės priešieškinio sumos kriterijus nėra savaime pakankamas sprendimo neįvykdymo grėsmei konstatuoti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį siejant vien su ieškinio ar priešieškinio sumos dydžiu, kurį nurodo pats šiuos reikalavimus pareiškęs asmuo, turto areštą būtų galima taikyti visose bylose, kuriose reiškiamas didelės sumos reikalavimas. Tačiau tokia situacija akivaizdžiai neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinio procesinio instituto, paskirties – užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, t. y. pašalinti galimą jo neįvykdymo riziką.

14.       Tokia aplinkybė, kaip didelė ieškovei priešieškinio suma, galėtų būti vertinama tik kaip papildoma, apeliantei pateikus ieškovės nesąžiningumo įrodymus. Akivaizdu, kad šalies veiksmai, kuriais siekiama paslėpti, perleisti kitiems asmenims ar kitaip apsunkinti tai šaliai priklausantį turtą, sukelia didesnę grėsmę jai nepalankaus sprendimo įvykdymui tada, kai yra patenkinamas didelės sumos reikalavimas, nei tuo atveju, jeigu reikalavimo suma yra maža, nes nedidelė reikalavimo suma pati savaime eliminuoja sprendimo neįvykdymo grėsmę. Todėl priešieškinio sumos kriterijus būtų reikšmingas tik pateikus konkrečius duomenis ar įrodymus apie ieškovės nesąžiningą elgesį, atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020).

15.       Tokios apeliantės įvardytos aplinkybės, kaip finansinės atskaitomybės nepateikimas už praėjusius finansinius metus, neaiški finansinė padėtis ar konkrečių vadovo fiduciarinių pareigų nevykdymas, neįrodo ieškovės veiksmų, nukreiptų į jos turto masės / vertės sumažinimą ar slėpimą, turint tikslą išvengti būsimo šioje byloje teismo sprendimo įvykdymo. Jokių konkrečių duomenų (pavyzdžiui, išrašų iš viešų registrų su istorija), kad ieškovė turėjo turtą, kurį perleido / perleidžia / ketina perleisti tretiesiems asmenis, sudaro sandorius, apsunkinančius šį turtą naujomis prievolėmis ir pan., apeliantė į bylą nepateikė. 

16.       Pasisakant dėl galimo šalies nesąžiningumo, pažymėtina ir tai, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, neanalizuoja  ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, nes sprendžia tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo. Nors apeliantė ieškovės nesąžiningumą atskirajame skunde sieja su priešieškinio argumentais apie statybos darbų / medžiagų prirašymą, statinio projekto techninių ir kitų reikalavimų nesilaikymą, atliekant statybos darbus, parduotos žaliavinės medienos praradimą, tačiau dėl šių ir kitų su faktinėmis priešieškinio aplinkybėmis susijusių argumentų ar įrodymų išsamaus vertinimo bus pasisakyta tik bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių poreikio klausimą, dėl tokių argumentų neturėjo pareigos pasisakyti, nes jie sudaro ginčo esmę. Tokie teiginiai laikytini argumentais dėl ginčo esmės, nes jais grindžiama apeliantės pozicija, kad sutartis nebuvo tinkamai vykdoma, bet jie neteikia pagrindo spręsti apie ieškovės nesąžiningus ketinimus – turto slėpimą, perleidimą, įkeitimą ar apsunkinimą kitokiomis prievolėmis.

17.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismui, kad apeliantė  be jokio teisinio pagrindo reikalauja taikyti ieškovės vienintelio akcininko ir vadovo A. S. asmeninio turto areštą. Ieškovė yra uždaroji akcinė bendrovė – ribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju  apeliantė ieškovės akcininkui nėra pareiškusi jokių reikalavimų ir sąlygų jo asmeninei prievolei už ieškovės (juridinio asmens) prievoles kilti neįrodinėja, jis net nėra proceso dalyvis.

18.       Laikinosiomis apsaugos priemonėmis negalima tiesiogiai varžyti asmenų, kurie nėra bylos (proceso) dalyviai, teisių, o teismo procesiniu sprendimu negalima nuspręsti dėl tokių asmenų teisių ir pareigų (CPK 266 straipsnis). Atitinkamai, nėra ir pagrindo teigti, kad dėl ieškovės vadovo bei akcininko galėtų būti priimtas teismo sprendimas, kurio įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, taigi ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas jo atžvilgiu nėra galimas.

19.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašė būsimo išieškojimo užtikrinimui, nors joks išieškojimas ieškovės atžvilgiu nėra pradėtas. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra konservacinė, skirta užkardyti nesąžiningą elgesį, o ne kaupiamoji (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Kitaip tariant, turto arešto institutas nėra skirtas turto ar piniginių lėšų sukaupimui, šios priemonės taip pat nėra skirtos asmens, kuriam dar tik pareikšti reikalavimai, turto sudėties nustatymui, turto masės ar jo turtinės padėties identifikavimui,  turto sukaupimui, kad iš jo būtų galima vėliau išieškoti teismo sprendimu priteistas lėšas, jeigu toks sprendimas būtų priimtas. Šio instituto paskirtis, kaip minėta, kita – išsaugoti asmens, kuriam pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti būsimo išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą.  

20.       Apibendrindamas argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė teisingai, o atskirojo skundo argumentai kitokio skundžiamos nutarties vertinimo nesuponuoja.

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą. 

Teisėja                                                 Dalia Kačinskienė