Administracinė byla Nr. AS-281-556/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00727-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 49

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. balandžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūnos Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „LTU Invest“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „LTU Invest“ skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir privalomųjų nurodymų termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinės bendrovė „LTU Invest“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama:

1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2022 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. 2D-883 „Dėl Jūsų prašymo“ (toliau – ir Sprendimas);

2) pratęsti 2021 m. birželio 1 d. privalomųjų nurodymų Nr. PNSSP-00-210601-00038 ir Nr. PNSSP-00-210601-00039 (toliau – ir Privalomasis nurodymas, kartu su 2021 m. birželio 1 d. privalomuoju nurodymu Nr. PNSSP-00-210601-00038 – ir Privalomieji nurodymai);

3) priteisti bylinėjimosi išlaidas;

4) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo galutinio ir neskundžiamo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti vykdymo veiksmus pagal Privalomuosius nurodymus.

Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė tokiomis aplinkybėmis: Inspekcija antstoliui jau perdavė Privalomuosius nurodymus vykdyti; Privalomuosiuose nurodymuose įvardytų statybos darbų padarinių šalinimas būtų vykdomas netinkamu metų laiku, neįvertinant nepalankių oro sąlygų ir vykdymo procese nesaugant pareiškėjo turto; pareiškėjas jau pradėjo savavališkos statybos įteisinimo procedūrą. Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės Privalomųjų nurodymų vykdymo veiksmai padarytų didelę turtinę žalą. Pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, pareiškėjas išvengtų didelės žalos atsiradimo, jos vėlesnio išieškojimo proceso, su tuo susijusių laiko sąnaudų ir bylinėjimosi išlaidų.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 9 d. nutartimi, be kita ko, nutarė priimti pareiškėjo skundą, netenkinti prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsniu, jį aiškinančia teismų praktika, nustatė, kad pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, jog, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teismo vertinimu, pareiškėjo prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ateityje pasunkėtų ar taptų negalimas teismo sprendimo šioje byloje vykdymas. Teismas atkreipė dėmesį, kad Inspekcija jau perdavė antstoliui Privalomuosius nurodymus vykdymui. Teismas priėjo prie išvados, kad iš pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę aišku, kad pareiškėjas siekia ne užtikrinti nagrinėjamoje byloje priimtus skundo reikalavimus, o prevenciškai apginti savo teises, nors tai neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Todėl, pareiškėjui neįrodžius, teismui nenustačius, kad, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, teismas pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetė.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartį dalyje dėl prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkinimo ir išspręsti klausimą iš esmės – iki teismo galutinio ir neskundžiamo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti vykdymo veiksmus pagal Privalomąjį nurodymą.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų pareiškėjo prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nurodytų aplinkybių, kurių pagrindu grįstas aptariamas prašymas, netinkamai įvertino jų keliamą riziką. Laikosi pozicijos, kad prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pagrįstas, jame išdėstyti pakankami argumentai jo tenkinimui.

Pareiškėjas teigia, kad, teismui patvirtinus faktinę aplinkybę dėl priverstinio Privalomojo nurodymo vykdymo, pasitirvinto ir pareiškėjo prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nurodyta aplinkybė, jog tik antstolis šiame etape pasirenka vykdomųjų veiksmų laiką, eigą, mastą, apimtį, dėl ko kyla reali grėsmė, jog pareiškėjo turtui bus padaryta turtinė žala.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Privalomojo nurodymo vykdymas susijęs su stogo konstrukcijų keitimu, jam reikalingos geros oro sąlygos, svarbi tokius darbus atliekančių asmenų kvalifikacija. Bet koks stogo konstrukcijų darbų atlikimas, esant atliktai vidaus apdailai, nesant gerų oro sąlygų, neabejotinai padarys didelę turtinę žalą. Kad gali kilti didelė žala patvirtina atlikti apskaičiavimai, įrodantys, kad pareiškėjas į pastato remontą ir apdailą jau yra investavęs 456 724 Eur.

Pareiškėjas pažymi, kad yra suinteresuotas dėl kuo greitesnio Privalomojo nurodymo įvykdymo, tai patvirtina įrodymai dėl atliktų darbų, siekiant įteisinti neteisėtą statybą.

Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą nesutinka su juo ir prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Inspekcija nurodo, kad dėl to, jog pats pareiškėjas nesikreipė į Inspekciją laiku dėl Privalomojo nurodymo vykdymo, jos vykdymas buvo perduotas antstoliui.

Inspekcija laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju nėra pareiškėjo skundo pagrįstumą patvirtinančių prima facie argumentų.

Inspekcija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas neįrodė neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos fakto, neįrodė, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, bus apsunkintas būsimo sprendimo vykdymas. Pareiškėja tik abstrakčiai motyvuoja aptariamą prašymą. Tai, kad privalomųjų nurodymų vykdymas gali sukelti neigiamas pasekmes, tačiau savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę yra pripažinta teismų praktikoje.

Inspekcija atkreipia dėmesį, kad, pritaikius prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, būtų faktiškai nustatomi apribojimai antstoliui, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka vykdančiam teisėtą ir pagrįstą Privalomąjį nurodymą, taip pat Inspekcijai, t. y. asmeniui, kurio surašytas Privalomasis nurodymas yra galiojantis ir vykdytinas.

Inspekcija laikosi pozicijos, kad, nustačius, jog vykdomas priverstinis vykdymas, tokiu atveju reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas negalimas, nes nenumatytas CPK, kuris reglamentuoja vykdymo procesą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo galutinio ir neskundžiamo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti vykdymo veiksmus pagal Privalomąjį nurodymą, pagrįstumas ir teisėtumas. Apibrėžiant apeliacijos dalyko ribas, pažymėtina, kad po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo pareiškėjas įvykdė 2021 m. birželio 1 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-00-210601-00038. Todėl šiuo atveju tikrinama tik ta pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę dėl Privalomojo nurodymo.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas neįrodė, o jis ir nenustatė, kad, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetė.

Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių, kuriomis grįstas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisiniu vertinimu, teigia, kad teismas neįvertino visų faktinių aplinkybių, padarė nepagrįstą išvadą, kad dėl vykdomųjų veiksmų, pareiškėjui investavus į pastatą, bus daroma žala pareiškėjo turtui.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Taigi, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas siejamas su aplinkybe, ar proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Pažymėtina, kad spręsdamas dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą bei ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų būtinas siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad: asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017); administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, kad būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas (-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-474-525/2018); pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012; 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Inspekcija priėmė Privalomąjį nurodymą – išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; išardyti 2021 m. gegužės 25 d. savavališkos statybos akte
Nr. SSA-00-210525-00037 nurodytą gyvenamosios (vieno buto) paskirties pastato (unikalus Nr. 4400-2080-6199) žemės sklype Vandens g. 19A, Vilniuje, (kadastrinis Nr. 0101/0074:578) pakeistą stogo konstrukciją: rytinėje pastato stogo dalyje tūrinį stoglangį – ilgis – 2,98 m, plotis – 2,38 m, aukštis – 2,65 m; pietinėje pastato stogo dalyje tūrinį stoglangį – ilgis – 4,1m, plotis – 1,7 m, aukštis – 2,67 m; vakarinėje pastato stogo dalyje tūrinį stoglangį – ilgis 2,84 m, plotis – 2,37 m, aukštis – 2,48 m ir atstatyti konstrukcijas taip, kad atitiktų nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą Nr.: 13/6750, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas nustatytas – 2021 m. lapkričio 28 d. Pareiškėjas padavė Inspekcijai 2022 m. spalio 7 d. prašymą, prašydamas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą dar 3 mėnesiams. Inspekcija priėmė Sprendimą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas nepratęsiamas, nes Inspekcija, nustačiusi, jog Privalomasis nurodymas nėra įvykdytas, perdavė, be kita ko, neįvykdytą Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius priverstinai vykdyti antstoliui.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, kilusio ginčo dalyką, pareiškėjo prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir atskiriame skunde, Inspekcijos atsiliepime išdėstytus argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas neįrodė, kad šioje proceso stadijoje egzistuoja reali grėsmė pareiškėjui patirti neatitaisomą ar sunkiai atitaisomą didelę žalą, kurios galėtų būti išvengta tik pritaikius prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Tai, kad pareiškėjas Privalomojo nurodymo vykdymo procese galės patirti nuostolių ir (ar) žalos, tai savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, neįrodžius, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, to pareiškėjas ir neįrodė. Byloje nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad Privalomojo nurodymo vykdymo procese kilo ar kils objektyvių kliūčių, kurios objektyviai apsunkins pareiškėjo teisę į savo praradimų, jeigu tokių būtų, kompensavimą. Pareiškėjo prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir atskirajame skunde pakartoti argumentai dėl Privalomojo nurodymo vykdymo proceso sąlygų (oro, specialistų kvalifikacija) ir jų įtakos pareiškėjui kilsiančios žalos, laikytini hipotetinio pobūdžio. Šią išvadą pagrindžia faktinė aplinkybė, jog, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad įvykdžius vieną iš privalomųjų nurodymų, pareiškėjui kilo neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjas tai pat nepateikė konkrečių duomenų apie neigiamas pasekmes, kurios galėtų jam kilti dėl Privalomojo nurodymo priverstinio vykdymo. Pareiškėjo atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas jau yra investavęs 456 724 Eur, pareiškėjui neįrodžius ir teismui nenustačius aptartų aplinkybių, teisiškai reikšmingų, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, savaime nepagrindžia prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės būtinumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, esat nustatytoms aplinkybėms, laikinai sustabdžius Privalomojo nurodymo vykdymą, būtų neproporcingai pažeisti Inspekcijos, kuri yra įgaliota atlikti valstybinę statybų priežiūrą ir nustačiusi statybos reikalavimų pažeidimus, įpareigoti juos pašalinti, interesai.

Atkreiptinas dėmesys, kad, nors Privalomojo nurodymo vykdymas yra perduotas vykdyti antstoliui, tačiau CPK 625 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Todėl vykdomajai bylai esant pradėtai, pareiškėjas gali pasinaudoti galimybe kreiptis į išieškotoją dėl vykdomosios bylos sustabdymo.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kurios dalyje atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, yra pagrįsta ir teisėta, jos keisti ar naikinti pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „LTU Invest“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Ričardas Piličiauskas

        Veslava Ruskan

        Arūnas Sutkevičius