Baudžiamoji byla Nr. 1-57-958/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10775-2019-5
Procesinio sprendimo kategorija
4.4.1.; 1.1.7.2.3.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.
(S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
Lietuvos Respublikos vardu
2020 m. vasario 28 d.
Utena
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Kristina Latožienė,
sekretoriaujant Ramunei Bukerienei,
dalyvaujant prokurorei Jolantai Ražanskienei,
kaltinamojo gynėjui advokatui Kęstučiui Rakauskui,
nukentėjusiajam T. K.,
nukentėjusiojo atstovui advokatui Romanui Bareikai,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį.
Teismas,
n u s t a t o :
V. S. 2019 m. kovo 15 d., apie 23.40 val., (duomenys neskelbtini), esančiame kieme, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, tyčia kumščiu vieną kartą smogė T. K. į apatinę veido dalį ir vieną smūgį į galvą, taip dėl nosies kaulų lūžio su poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose ir kirstine žaizda kairės akies apatiniame voke T. K. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes sveikata sutrikdyta ilgiau 10 dienų.
Įrodymai ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
Kaltinamasis V. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad kaltinime nurodytą dieną telefonu bendravo su nukentėjusiuoju T. K. dėl buvusiai sutuoktinei negrąžintos skolos. T. K. pasiūlė atvažiuoti pas jį į namus ir pasiaiškinti. Paskambino pažįstamam pavėžėjui D. V. ir paprašė jį nuvežti pas T. K.. Kadangi nežinojo tikslaus T. K. adreso, iš D. V. telefono paskambino jam ir pasitikslino adresą. Nuvažiavęs prie T. K. namų pasibeldė į duris, už durų atsiliepė moteriškas balsas. Paaiškino, jog atvažiavo pas T. K., o moteris jam atsakė, jog toks asmuo negyvena šiuo adresu. Pradėjus sakyti, jog T. K. yra skolingas, išgirdo pastarojo balsą, girdėjo kaip jis kvietėsi tėvą eiti kartu į lauką. Supratęs, jog geruoju nesibaigs, šalinosi nuo durų, išėjo į gatvę. T. K. ir jo tėvas B. K. ėjo jam iš paskos. Priėjęs T. K. vieną kartą jam sudavė smūgį kumščiu į veidą, tada pajuto smūgį iš kelio į nugaros sritį, po ko jis suklupo. B. K. taip pat norėjo jam suduoti smūgį, bet pataikė šalia stovėjusiam sūnui T. K.. Po ko užkliuvę už jo, abu, t.y. B. K. ir T. K. nugriuvo. Pats tuo metu iš įvykio vietos pasišalino. Nukentėjusiajam smūgių nesudavė.
Kaltinamasis V. S. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- BPK) 276 str. tvarka) parodė, kad 2019 m. kovo 15 d., apie 23.00 val., jis su žmona namuose, (duomenys neskelbtini), kalbėjo apie tai, kad T. K. jai negražina skolos. Tą vakarą buvo blaivus, paskambino T. K. ir paprašė grąžinti jo žmonai pinigus. T. K. pasiūlė atvažiuoti pas jį, todėl apie 23. 23 val., paskambino draugui D. V., paprašė jį pavežti. Apie 23.40 val., D. V. jį pavežė iki (duomenys neskelbtini), paleido gatvėje. Nuėjęs prie namo pabeldė į duris. Pagyvenusi moteris jam pasakė, kad T. K. namuose nėra. Pranešus, jog atvyko pasiimti skolos, išgirdo kaip T. K. pasiūlė savo tėvui eiti į lauką. Supratęs, kad geruoju nesibaigs, nieko nelaukdamas pradėjo šalintis nuo durų. Matė, kad jį seka du vyrai, t.y. T. K. ir jo tėvas. Eidamas link jo T. išsitraukė savo lytinį organą, sakydamas: „va šituo aš badžiau tavo žmoną“ . Pagyvenęs vyras jam priėjo iš dešinės, T. K. stovėjo prieš jį. T. K. pareiškė, kad jokių pinigų negaus, sakydamas: „jei nori, va pasiimk“ rodė savo lytinį organą. Tada T. K. jam ranka smogė į veidą, smūgis kliuvo į veidą ir apdraskė nosį bei kaktą kairėje pusėje. Po to T. K. jam spyrė į nugarą, o pagyvenęs vyras užsimojo, ketindamas jam smogti. Nuo T. K. spyrio jis suklupo, o pagyvenusio vyro smūgis kliuvo tiesiai T. K. į veidą. Vyresnis vyras suklupo užkliuvęs už jo, o T. nuo pagyvenusio vyro smūgio irgi krito ant žemės aukštielninkas. Nebelaukė, kol jie atsistos ir nuėjo link automobilio, kuriame jo laukė D. V. ir grįžo namo (tomas 2, b.l. 72-73).
Nukentėjusysis T. K. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinime nurodytu laiku, būnant namuose ir miegant, jam paskambino V. S., kuris prisistatė esąs J. S. vyras, su kuria jis anksčiau bendravo ir reikalavo grąžinti skolą J. S.. Jam pasiūlė paskambinti kitą dieną ir telefono numerį užblokavo. Po kiek laiko iš kito telefono vėl paskambino V. S. ir pasakė, jog žino, kur jis gyvena ir atvažiuoja į namus. Vėl užblokavo telefono numerį. Maždaug po 30 minučių išgirdo beldimą į namo duris ir V. S. šauksmą gražinti skolą. Prie durų nuėjo motina R. K., po to jis. Atidarius duris, V. S. suėmęs jį traukė į lauką, abu stumdėsi, grūmėsi, kol atsidūrė gatvėje. Tada V. S. sudavė jam vieną kartą į apatinę veido dalį, po ko jis nugriuvo. Tuo metu į lauką išėjusiam tėvui B. K. taip pat V. S. bandė suduoti, po ko tėvas B. K. paslydo ir nugriuvo į gėlių darželį. Atsikėlęs ėjo link tėvo ir V. S. dar vieną kartą kumščiu sudavė į nosį. Po smūgio nugriuvo ant žemės, motina pradėjo rėkti, jog iškvietė policijos pareigūnus, o V. S. išvažiavo.
Nukentėjusysis T. K. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) parodė, kad 2018 m. pavasarį susipažino su J. S.. Su ja užmezgė santykius. Ji tuo metu skyrėsi su savo vyru V. S.. 2018 m. vasarą kartu planavo įsigyti sodo namelį, kuriame ketino gyventi. Pardavėjui sumokėjo užstatą, abu po 1000 eurų. Vėliau jų santykiai atšalo ir abu priėmė sprendimą, kad sodo namelį jis perka savo vardu, o jai grąžina 1000 eurų. Šiai sumai pasirašė skolos lapelį, skolos lapelyje yra nurodytas neribotas skolos grąžinimo terminas. Jų santykiai atšalo dėl to, kad ji vėl pradėjo bendrauti su savo buvusiu sutuoktiniu V. S.. 2019-03-15, apie 23.20 val., jam paskambino nežinomas numeris (duomenys neskelbtini). Atsiliepus jam prisistatė, kad skambina V. S.. Pokalbio metu jis pradėjo grasinti ir reikalauti skolos, tai yra tų pinigų, kuriuos jis skolingas J. S.. Paaiškino, kad jis yra skolingas J. ir su ja bendraus dėl skolos. Pokalbio metu jis jam pasiūlė „išpilti dantis“. Pokalbio metu jis nekvietė V. S. pas save į namus, jis neketino ir neketina jam grąžinti jokių pinigų, nes skolingas J.. Pokalbį nutraukė ir užblokavo numerį, iš kurio jam skambino. Netrukus jam paskambino numeris (duomenys neskelbtini). Atsiliepus vėl kalbėjo V. S., jis pareiškė, kad atvažiuoja, paklausė ar jis (duomenys neskelbtini) gyvena ir vėl pasiūlė „išmušti dantis“. V. S. atsakė, kad jei jis atvažiuos, kvies policiją. Baigė pokalbį ir nuėjo miegoti. Netrukus išgirdo beldimą į duris. Mama R. K. nuėjo prie durų. Girdėjo, kad ji kalbėjo su vyriškiu. Iš pokalbio suprato, kad vyras ieško T.. Tada jis nuėjo prie durų ir atidarė duris. Jo tėvas D. B. K. išgirdęs triukšmą irgi priėjo prie durų. Mama liko namo viduje, jis išėjo į lauką. Kai tik atidarė duris, V. S. jį čiupo už drabužių ir traukė į save. Jie nuo laiptų nusileido į kiemą. Mama tuo metu iškvietė policiją. Jie su V. S. stumdėsi kieme. Tėvas atėjo iš paskos. V. S. jam kumščiu smogė vieną kartą į aptinę veido pusę. Po to vieną smūgį smogė į galvą. Jis nuo tokių smūgių suklupo ir kaip tėvas jam pasakojo, kad kai jis pamatė, kad V. S. ketina jam spirti į galvą, todėl tėvas jį stūmė. V. S. suklupo ant kieme esančio gėlių darželio, greitai atsistojo. Tada iš karto jam smogė į veidą. Tuo metu pajuto aštrų skausmą veide. V. S. smogė kumščiu, spėja, kad jis galėjo nuo žemės pasiimti akmenį, galbūt buvo sugniaužęs raktus ar kitą kietą daiktą kumštyje. Tuo metu mama sušuko, kad ji jau iškvietė policiją ir V. S. pasišalino iš kiemo. Jis ėjo jam iš paskos, matė, kad ant gatvės stovėjo automobilis su įjungtomis šviesomis. V. S. sėdo į minėtą automobilį ir išvažiavo (tomas 1, b.l. 29-30, 33-34, 36-37).
Iš 2019-03-18 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad T. K. apžiūros medicinos dokumentų duomenimis nustatytas nosies kaulų lūžis su poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose ir kirstine žaizda kairės akies apatiniame voke. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, ribotą paviršių ir /ar briauną turinčiu daiktu. Sužalojimui padaryti pakako vieno trauminio poveikio. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kalų lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui (tomas 1, b.l.22 ).
Iš 2019-09-18 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad T. K. nustatytas nosies kaulų lūžis su poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose ir kirstine žaizda kairės akies apatiniame voke galėjo būti padaryta ne pliku kumščiu, t.y. neatmetama, kad plaštaka su kastetu ar plaštakos pirštai su žiedu (žiedais) (tomas 1, b.l.147-148).
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusysis T. K. parodė kaip V. S. jį pačiupęs iš drabužių išsitraukė į kiemą, bei kaip jam sudavė vieną kartą į apatinę veido dalį ir antrą kartą į nosies sritį (tomas 1, b.l. 65-74).
Iš akistatos metu protokolo matyti, kad V. S. ir T. K. parodė tas pačias įvykio aplinkybes kaip ir apklausos metu (tomas 1, b.l. 88-91).
Liudytojas B. D. K. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinime nurodytu laiku, nakties metu, namuose miegant išgirdo smarkų beldimą į duris ir V. S. žodžius apie negrąžintą skolą. Žmona R. K. nuėjo prie durų, sakė, kad sūnaus T. K. namuose nėra. V. S. nurodė žinąs, jog T. K. yra namuose. Tuomet sūnus išgirdęs triukšmą nusileido į pirmąjį aukštą, atidarė lauko duris. Išgirdo susistumdymą. Žmona paėmusi telefoną kvietė policiją, o pats išėjo į lauką pažiūrėti. Matė, jog kieme tarp T. K. ir V. S. vyko grumtynės. Pamatęs jį, V. S. priėjo, užsimojo suduoti, tačiau jis užkliuvo už akmenų ir nugriuvo. Tuo metu sūnus T. K. gulėjo ant asfalto. Pamatęs, jog V. S. ruošiasi sūnui spirti, sušuko, jog šis saugotųsi. Sūnus staigiai atsistojo, o V. S. sudavė jam į veidą, po ko T. K. nugriuvo. Tuo metu į kiemą išbėgo žmona ir pranešė, jog iškvietė policiją. Matė, kaip V. S. nuėjo prie automobilio, į jį įsėdo ir išvažiavo.
Liudytojas B. D. K. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) parodė, kad su sūnumi T. K., sutuoktine R. K. gyvena (duomenys neskelbtini). Jam yra žinoma, kad sūnus 2018 m. vasarą susipažino su J., ketino kartu pirkti sodo namelį, tačiau sūnus sodo namelį nusipirko vienas, o J. jam buvo paskolinusi pinigų. 2019-03-15, apie 23.00 val., nuėjo miegoti, namuose buvo jo sutuoktinė ir sūnus. Apie 23.40 val. sutuoktinė pažadino sakydama, kad kažkas daužo namo duris, išgirdo didelį triukšmą. Girdėjo, kad jaunas vyras šaukė: „atiduok 900“ , suprato, kad čia kažkas susiję su sūnumi. Jis buvo tik su apatiniais, paskubomis išbėgo į lauką ir pamatė, kad kiemo gale, arčiau gatvės, sūnus stumdosi su kažkokiu vyru, kaip vėliau sužinojo tai buvo V. S.. Priėjus prie jų, V. S. pasakė: „va, dar vienas atėjo“ ir užsimojo jam smogti. Bandydamas išvengti smūgio suklupo ir pargriuvo ant gėlių darželio. Kai atsistojo pamatė, kad jo sūnus guli kniūbsčias ant žemės ir rankomis užsidengęs galvą. Matė, kad V. S. ketina jam spirti į galvą, todėl norėdamas sūnui padėti stūmė V. S. nuo sūnaus. Stūmė jį abiem rankomis įsirėmęs jam į pilvą. Tuo metu iš namo išėjo jo sutuoktinė ir sušuko, jog atvažiuoja pareigūnai. V. S. iškėlęs rankas aukštyn, nuėjo link gatvės, kur jo laukė automobilis. Sėdęs į automobilį jis pasišalino. Jis tą vakarą nieko nemušė, kontaktas su V. S. buvo tik, kai jį stūmė nuo sūnaus. Negalėjo savo sūnui smogti į veidą, V. S. sako netiesą. Papildomos apklausos metu B.D. K. patikslino, jog pamatęs kaip V. S. ketina koja spirti sūnui į galvą, sušuko: „saugokis T.“, bet sūnus į jo žodžius nesureagavo. Nespėjus V. S. įspirti sūnui į galvą, pribėgęs prie V. S., įsirėmė abiem rankomis jam į pilvą ir nustūmė jį nuo sūnaus. Jam stumiant V. S. nuo sūnaus, suklupo ant vieno kelio, tuo metu išsilaisvinęs nuo jo, V. S. pribėgo prie sūnus T. K. ir dešinės rankos kumščiu trenkė jam į veidą, matė, kaip po smūgio sūnus ant nugaros pargriuvo ant gėlyno, alkūnėmis remdamasis į žemę. Matė, kad po šio smūgio sūnui iš nosies bėgo kraujas (tomas 1, b.l. 55-56, tomas 2, b.l. 45-46).
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog liudytojas B. D. K. parodė kaip V. S. ketino jam suduoti, po ko jis nugriuvo į gėlyną bei parodė, jog matė kaip V. S. ketino spirti T. K., dėl ko jį pastūmė. Pats sūnaus nesužalojo (tomas 1, b.l.77-85).
Liudytoja R. K. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinime nurodytu laiku namuose miegojo, kai išgirdo beldimą į duris. Priėjusi prie durų vyriškis reikalavo sūnaus T. K., kalbėjo apie kažkokią skolą. Iš antro aukšto nusileidęs sūnus T. K. atidarė duris ir pamatė kaip V. S. paėmęs sūnui už rūbų, ištraukė į lauką, kalbėjo apie kažkokius pinigus. Suprato, jog vyksta konfliktas, todėl nuėjo paimti telefoną, kad galėtų iškviesti policiją, o vyrui liepė išeiti į lauką, pažiūrėti, kas vyksta. Kai paskambinusi policijai išėjo į kiemą, matė suklupusį vyrą, jį pakėlė. V. S. išgirdęs, jog yra iškviesti policijos pareigūnai, iš įvykio vietos pasišalino. Matė, jog sūnaus T. K. veidas buvo kruvinas, rūbai suplėšyti.
Liudytoja R. K. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) parodė, kad su šeima - T. K., sutuoktiniu D. B. K. gyvena (duomenys neskelbtini). 2015 m. kovo 15 d., apie 23.00 val., nuėjo miegoti. Po gero pusvalandžio, apie 23.40 val., išgirdo, kad netoli namų privažiavo mašina, išgirdo žmogaus žingsnius. Namuose buvo sūnus T. K. ir sutuoktinis D. B. K., kurie jau miegojo. Staiga pradėjo kažkas stipriai daužyti duris. Ji pažadino savo sutuoktinį, prašė, kad nueitų pažiūrėti, tačiau jis ilgai budinosi, o trankymas į duris nesiliovė, todėl ji priėjo prie durų ir paklausė: „ko reikia?“. Vyriškas balsas atsakė: „reikia“ ir pradėjo vėl daužyti duris. Tada atėjo T., atidarė duris ir pamatė, kad lauke prie durų stovi vyras, vėliau iš sūnaus sužinojo, kad tai buvo V. S.. Kai tik sūnus atidarė duris V. S. jį čiupo už drabužių ir ištempė į lauką, tuo metu atbėgo jos sutuoktinis, ji riktelėjo, kad kviečia policiją, sutuoktinis išėjo į lauką. Pati nuėjo į namą ieškoti telefono ir skambinti 112. Iškvietė pagalbą ir išėjusi į lauką pasakė, kad pareigūnai važiuoja. V. S. išgirdęs šiuos žodžius išsigando ir nubėgo link kelio, kur jo laukė automobilis. Konfliktas vyko prie namo, kieme, sūnui buvo sužalota nosis (tomas 1, b.l. 52-53).
Liudytoja J. S. teismo posėdžio metu parodė, jog girdėjo kaip kaltinime nurodytą vakarą T. K. kvietėsi jos sutuoktinį V. S. atvažiuoti pasikalbėti dėl skolos. V. S. išsikvietė pavėžėją ir išvažiavo pas T. K.. Grįžęs po pusvalandžio V. S. skundėsi nugaros skausmu, sakė, jog jam į nugarą spyrė T. K.. Taip pat V. S. minėjo, jog nuvykus pas T. K., pastarojo tėvas norėjo jam suduoti į veidą, bet pataikė T. K.
Liudytoja J. S. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) parodė, kad 2018 m. liepos mėn. išsituokė su savo vyru V. S.. Dar prieš skyrybas pradėjo bendrauti su T. K.. 2018 m. vasaros pabaigoje norėjo kartu nusipirkti sodo namelį. Susiradus patinkantį sodo namelį, užstatui ji sumokėjo 1000 Eur. T. K. irgi iš savo pusės prisidėjo prie užstato sumokėjimo. Prieš pat įforminant sodo namelio pirkimo pardavimo sutartį su T. K. išsiskyrė ir sutarė, kad jos sumokėtą užstatą jis gražins, tai bus jo skola. T. K. surašė skolos lapelį. Termino, per kurį turėjo būti sumokėta skola, nebuvo nurodyta. 2018 m. rudenį susitaikė su V. S. ir vėl kartu pradėjo gyventi. T. K. skolą gražindavo nereguliariai ir labai nedidelėmis dalimis, vesdavo į jos banko sąskaitą po 50, 60 eurų. Apie tai ne kartą minėjo V.. Ar V. S. ir T. K. tarpusavyje konfliktavo nežino, bet iš V. yra girdėjusi, kad T. K. jį vis kviečia susitikti. 2019 m. kovo 15 d., apie 23 .00 val., ji V. S. pasiguodė, kad T. K. skolą grąžina labai mažomis dalimis. V. iš telefono, kuriuo naudojasi dukra, paskambino T. K.. Iš dukros telefono skambino, nes T. K. galėjo nekelti matydamas, kad skambina ji ar V.. Iš pokalbio suprato, kad T. K. pasikvietė jos vyrą pas save namo. Po 23.00 val. V. S. išvyko pas T. K.. V. grįžo namo po valandos ir pasiguodė, kad su T. K. įvyko konfliktas, kad T. K. jam įspyrė į nugarą. Taip pat užsiminė, kad T. K. su tėvu buvo neblaivūs bei matė kaip T. K. tėvas T. K. vožė į veidą, nors norėjo smogti V. (tomas 1, b.l. 58-59).
Liudytojas D. V. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinime nurodytu laiku V. S. paprašė jį nuvežti iki namo (duomenys neskelbtini). Ten jį paleido, pavažiavęs toliau apsisuko ir jo laukė automobilyje. Matė kaip gatvėje buvo trys asmenys, stumdėsi, tačiau kas, kam sudavė, nematė. Stovėjo apie 30 metrų atstumu, jo regėjimas nėra geras. Į automobilį įsėdęs V. S. nieko apie šį įvykį nepasakojo. Sužalojimų ant V. S. veido nematė, nes automobilyje buvo tamsu. Kitų aplinkybių nepamena.
Liudytojas D. V. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) parodė, kad V. S. yra jo pažįstamas, kartais bendrauja. 2019-03-15, po 23 val., paskambino V. S. ir paprašė jį pavežti. V. S. pasiėmė iš (duomenys neskelbtini) ir pavežė iki naktinio klubo (duomenys neskelbtini). Jis ten užtruko apie 10 min. Kai grįžo, paprašė duoti jo telefoną, nurodė, kad jo telefone baigėsi išankstinio apmokėjimo sąskaita, nurodė, kad nori paskambinti draugui. Apie ką jis telefonu kalbėjo jis nesiklausė, po pokalbio paprašė jį pavežti iki (duomenys neskelbtini). Kai atvažiavo į šią gatvę, V. S. išlipo iš automobilio ir nuėjo link privataus namo. Pats liko sėdėti automobilyje. Po 5 minučių pamatė, kad į gatvę išbėgo V. S., jam iš pasakos bėgo du vyrai, kaip vėliau sužinojo, tai buvo tėvas ir sūnus. Matė, kad jie susistumdė. V. ar tai pargriuvo, ar tai pasilenkė ir tuo metu vienas vyresnis vyras smogė kitam jaunesniam vyrui. Kiek matė vyresnis vyras jaunesniam vyrui smogė į veidą. Po šio smūgio tiek vyresnis vyras ,tiek jaunesnis nugriuvo ant žemės. V. tada atbėgo iki automobilio ir abu išvažiavo. V. S. nenorėjo nieko aiškinti, o jis jo ir neklausė. Ant V. jokių sužalojimų nepastebėjo, apie kokius nors skausmus jis nesiguodė. Iš karto V. pavežė iki jo namų (duomenys neskelbtini) (tomas 1, b.l. 61-62).
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog liudytojas D. V. parodė vietą, kur jis automobilyje laukė V. S. bei vietą, kur matė įvykusį susistumdymą. Liudytojas parodė, jog matė kaip B.D. K. sudavė smūgį T. K.. Tuo metu V. S. buvo tarp vyrų viduryje ir pasilenkęs (tomas 1, b.l.187-195).
Iš eksperimento protokolo matyti, kad eksperimento metu nutarta patikrinti versiją, ar liudytojas D. B. K. stovėdamas prieš suklupusį V. S., galėjo suduoti dešine ranka smūgį T. K., stovėjusiam už V. S. nugaros, kad jis nuo smūgio nukristų į priešingą smūgio vektoriui kryptį. Eksperimento metu nustatyta, kad D. B. K. stovėdamas prieš suklupusį V. S. negalėjo suduoti dešine ranka smūgio T. K. stovėjusiam už V. S. nugaros, kad nukentėjusysis nuo smūgio nukristų į priešingą smūgio vektoriui kryptį. Tęsiant eksperimentą buvo nutarta patikrinti versiją, ar liudytojas D. V. sėdėdamas už automobilio VW Golf vairo apie 30 m. atstumu nuo įvykio vietos, galėjo matyti įvykio aplinkybes. Išmatavus atstumą nuo įvykio vietos iki stovinčio automobilio VW Golf, nustatytas 39,6 m. atstumas. Eksperimento metu, žiūrint pro priekinį automobilio stiklą, nustatyta, kad atstumas nuo automobilio iki įvykio vietos yra gerai apšviestas. Eksperimento metu, 39,6 m. ilgio gatvės atkarpa buvo apšviesta automobilio trumpaisiais kelio apšvietimo žibintais bei trimis gatvės apšvietimo žibintais. Žiūrint pro priekinį automobilio stiklą į įvykio vietą, gana aiškiai buvo matyti stovintys konflikto dalyviai. Galima nustatyti konflikto dalyvių lytį, ūgį, kaip buvo apsivilkę ir kokius veiksmus atliko. Tęsiant eksperimentą D. V. buvo paprašyta išjungti automobilio trumpuosius kelio apšvietimo žibintus. Žiūrint pro priekinį automobilio stiklą į įvykio vietą, matomumas neženkliai pablogėja, bet dėl gatvės žibintų apšvietimo, galima matyti stovinčius įvykio vietoje konflikto dalyvius, jų skaičių, ūgį, kokius judesius rankomis ir kojomis jie atlieka (tomas 2, b.l.38-44).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad aprašyta kiemas, adresu (duomenys neskelbtini). Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui, nerasta (tomas 1, b.l. 14-18).
Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019-03-16 T. K. alkotesteriu „Alcotest Nr. ARKB-0360“ nustatytas 1,29 promilių neblaivumas (tomas 1, b.l.19).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog V. S. dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio sudavė smūgius nukentėjusiajam T. K. bei tokiu būdu nesunkiai sutrikdė jo sveikatą. Kaltinamasis savo kaltės nepripažino, nurodė, jog nukentėjusiajam jokių smūgių nesudavė, jo nesužalojo. Kaltinamojo teigimu, nukentėjusįjį sužalojo jo tėvas D.B. K., kai užsimojo smūgiuoti jam, tačiau pasilenkus, smūgis kliuvo šalia stovėjusiam sūnui T. K.. Nors šią kaltinamojo gynybinę versiją patvirtino liudytojas D. V., tačiau teismas jo parodymus vertina kritiškai, kadangi jis yra kaltinamojo draugas bei siekia padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės, be to, tokius parodymus paneigia kiti byloje surinkti įrodymai. Byloje nustatyta, jog V. S. nakties metu, siekdamas išsiaiškinti asmeninius santykius, nuvyko pas nukentėjusįjį į namus. Tai, kad nukentėjusysis neturėjo noro bendrauti su kaltinamuoju rodo, jog kaltinamasis norėdamas pakalbėti su nukentėjusiuoju T. K. skambino vis iš kitų telefonų, t.y. dukros bei D. V., nes pastarojo numerį buvo užblokavęs. Kaip matyti iš nukentėjusiojo T. K., liudytojų D.B. K., R. K. parodymų, tuo metu, kai V. S. atvyko, visi namuose miegojo, niekas jo nelaukė. Atidarius namo duris kaltinamasis suėmė nukentėjusįjį T. K. už drabužių ir jėga ištraukė pro duris į lauką. Visa tai rodo, jog kaltinamasis V. S. atvyko pas nukentėjusįjį nusiteikęs agresyviai, o ne kaip nurodė, tik pasikalbėti. Nedraugiškus santykius iš karto suprato ir liudytoja R. K., kuri puolė skambinti bendruoju pagalbos numeriu. Nukentėjusiojo T. K. teigimu, įvykus grumtynėms abu atsidūrė gatvėje ir tuo metu kaltinamasis jam sudavė vieną smūgį į veido apatinę dalį. Vėliau išėjus tėvui B.D. K. į kiemą, kaltinamasis pastarajam irgi bandė suduoti smūgį, tačiau jis smūgio išvengė ir paslydęs nugriuvo į gėlyną. Tuomet kaltinamasis priėjo prie T. K. ir sudavė smūgį į nosį. Teismas neturi pagrindo abejoti tokiais nukentėjusiojo parodymais, kuriuos patvirtina liudytojai B.D. K. ir R. K.. Tuo tarpu kaltinamojo ir liudytojo D. V. nurodytas įvykio aplinkybes paneigia atliktas eksperimentas, kurio metu paneigta pateikta versija, jog nukentėjusįjį sužalojo tėvas D.B. K.. Šio procesinio veiksmo metu nustatyta, jog liudytojas D.B. K. tiek kaltinamojo, tiek liudytojo D. V. nurodytomis aplinkybėmis, negalėjo suduoti smūgio T. K. dėl per didelio tarp jų buvusio atstumo. Liudytoja R. K. išėjusi į kiemą matė sužalotą sūnų T. K., tuo metu vyras B.D. K. buvo suklupęs prie gėlyno. Tai rodo, jog liudytojas B.D. K. nebuvo prie sūnaus T. K. ir negalėjo jam suduoti smūgių kaltinamojo bei liudytojo D. V. nurodytomis aplinkybėmis. Nukentėjusiajam padarytus sužalojimus patvirtina specialistų išvados, kuriose nurodoma, jog T. K. nustatytas nosies kaulų lūžis su poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose ir kirstine žaizda kairės akies apatiniame voke, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. V. S. suduodamas smūgius nukentėjusiajam į veido sritį, suvokė, kad naudoja fizinį smurtą ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Taigi, byloje surinkti įrodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog V. S. sudavė kaltinime nurodytus smūgius nukentėjusiajam į veido sritį, o jo veiksmai pagal kilusias pasekmes (padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas), atitinka BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.
Bausmės skyrimas
Skiriant bausmę kaltinamajam V. S. atsižvelgiama į tai, jog jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis: neteistas, įvykio metu turėjo galiojančią nuobaudą pagal ANK 484 str. 2 d., psichiatrinio ir priklausomybių kabineto įskaitoje neįregistruotas, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje.
Įvertinus kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis bei tai, kad jis pirmą kartą padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, jam skirtina bausmė – laisvės apribojimas (BK 48), kurio dydis skaičiuotinas nuo bausmės vidurkio iki minimumo (BK 61 straipsnis).
Dėl kardomosios priemonės
Kaltinamajam V. S. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą naikintina.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusysis T. K. civiliniu ieškiniu prašo iš kaltinamojo V. S. priteisti 2357 EUR (operacijos kaštai- 2030 EUR, gydytojo konsultacija -55 EUR) turtinei žalai atlyginti ir 3000 EUR neturtinei žalai atlyginti (tomas 2, b.l. 171). Ieškinyje bei teismo posėdžio metu T. K. nurodė, jog dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų patyrė skausmą, dvasinį sukrėtimą ir pažeminimą, nosis yra deformuota, asimetriška, dėl nosies pertvaros iškrypimo yra apsunkintas kvėpavimas.
Dėl neturtinės žalos. Teismų praktikoje dėl nusikaltimų, nurodytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja nuo 144,84 EUR iki 7240,50 EUR, nes įprastai priteisiama nuo 2896,20 EUR iki 8688,60 EUR (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-697/2018, 2K-269-697/2016, 2K-241-788/2016, 2K-509-489/2015 ir kt.). Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad suvienodinti teismų praktikos dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio sveikatos sužalojimo atvejais iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.
Byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog V. S. smurtiniais veiksmais nesunkiai sužalojo nukentėjusiojo T. K. sveikatą, dėl ko pastarasis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, subjaurojo veidą (nosis deformuota, asimetriška), kas neabejotinai laikytina neturtine žala. Tačiau prašoma priteisti 3000 EUR suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė. Teismas laiko, jog 1800 EUR suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik šiam dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, bet ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl ši suma priteistina iš V. S..
Dėl turtinės žalos. Pagal CK 6.251 straipsnį padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, o pagal CK 6.283 straipsnį nukentėjusiajam privalu atlyginti ne tik nuostolius, bet ir neturtinę žalą, o taip pat privalu nukentėjusįjį grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų, jei jis nebūtų sužalotas. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusysis T. K. patyrė sužalojimus dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų. Iš UAB „Northway“ medicininės dokumentacijos matyti, kad nukentėjusiojo T. K. būsimą žalą, susijusią su nagrinėjamu įvykiu, sudaro 2302,14 EUR (uždara nosies plastika- 1196 EUR, septoplastika- 600 EUR, konchoplastika 506,14 EUR (tomas 2, b.l. 172). Šie duomenys laikytini patirtų nuostolių dydžio įrodymu. Byloje yra pakankamai įrodymų, kad šalindamas nusikalstamos veikos pasekmes nukentėjusysis jau turėjo 55 EUR išlaidų už gydytojo konsultaciją (tomas 1, b.l. 38-39) ir dar realiai patirs 2302,14 EUR išlaidų (tomas 1, b.l. 40). Įvertinus šiuos duomenis teismas mano, kad nukentėjusiajam padaryta ir dokumentais pagrįsta turtinė žala įrodyta ir iš viso sudaro 2357 EUR, todėl vadovaujantis CK 6.249 ir 6.296 straipsniais, ši suma nuostoliams padengti priteistina iš kaltinamojo V. S..
Dėl atstovavimo išlaidų
Nukentėjusysis T. K. prašo iš kaltinamojo priteisti 890 EUR atstovavimo išlaidų advokato R. B. pagalbai apmokėti bei pateikė pinigų priėmimo kvitus minėtai sumai (tomas 2, b. l.174-175). Pateiktame prašyme nurodoma, kad atstovaujant nukentėjusįjį baudžiamojoje byloje buvo suteiktos šios teisinės paslaugos: teisinės konsultacijos, procesinių dokumentų rengimas, susipažinimas su byla, atstovavimas teisme bei ikiteisminio tyrimo metu.
Nukentėjusiojo prašymas dėl atstovavimo išlaidų tenkinamas.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2011).
Nagrinėjamu atveju teismas nustatydamas iš kaltinamojo V. S. nukentėjusiajam priteistiną sumą advokato paslaugoms apmokėti atsižvelgia į kaltinamojo turtinę padėtį (nedirba, tačiau yra jauno amžiaus), atstovo dalyvavimo procese apimtį, vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais ir sprendžia, kad nukentėjusiojo T. K. prašoma priteisti 890 EUR dydžio suma atstovo pagalbai apmokėti yra pagrįsta, adekvati ir nėra akivaizdžiai per didelė.
Dėl daiktinių įrodymų
CD laikmenos su išklotinėmis (tomas 1, b.l. 176, 181) saugotinos byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
V. S. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val., būti namuose, jei tai nėra susiję su mokimosi ar darbu, atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą.
Priteisti iš V. S. 1800 EUR neturtinei žalai atlyginti ir 2357 EUR turtinei žalai atlyginti T. K. naudai.
Priteisti iš V. S. 890 EUR atstovavimo išlaidoms padengti T. K. naudai.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.
CD laikmenas palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.
Išaiškinti bylos nagrinėjimo teisme dalyviams, kad padavus apeliacinį skundą, skundas apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka išskyrus atvejus, kai apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta padėtį bloginančiais pagrindais, kai apeliacinis skundas paduodamas dėl to, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių arba dėl to, kai prašoma panaikinti apkaltinamąjį, išteisinamąjį nuosprendžius ar nuosprendį, kuriuo nutraukta byla arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės, arba proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, taip pat, kai byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus.
Teisėja Kristina Latožienė