Civilinė byla Nr. 2YT-9413-1119/2021

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03900-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.9.1.3.; 3.2.3.2.; 3.5.1.1. 

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. rugsėjo 9 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Jurga Žulpė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas, skundą dėl antstolio A. L. veiksmų, suinteresuoti asmenys UAB „Šiaulių vandenys“, antstolis A. L., ir

n u s t a t ė:

pareiškėja Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto bankas, (toliau taip pat pareiškėja arba VĮ Turto bankas) kreipėsi į antstolį su skundu, prašydama panaikinti 2021-07-08 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo antstolis vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitė skolininką S. Ž. jo teisių ir pareigų perėmėja Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto bankas. Nurodė, kad skolininkas S. Ž. mirė (duomenys neskelbtini), o antstolis 2020-12-15 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą, nors turėjo atsisakyti jį priimti ir pasiūlyti išieškotojui pareikšti kreditorinį reikalavimą (1-2 b. l.).

Antstolis A. L. 2021-07-27 patvarkymu atsisakė tenkinti skundą, nes jis nepagrįstas, ir skundą kartu su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė nagrinėti teismui. Paaiškino, kad 2020-12-15 išieškotojas antstoliui pateikė vykdyti 2020-12-11 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolis nenustatė akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą, todėl jį 2020-12-15 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini)priėmė vykdyti. Nustačius, kad skolininkas S. Ž. (duomenys neskelbtini) mirė, antstolis 2020-12-15 sustabdė vykdomąją bylą, apie tai informuodamas išieškotoją. Mirusio skolininko turtą paveldėjus valstybei, 2021-07-08 patvarkymu dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitė skolininką S. Ž. į naują skolininką Lietuvos Respubliką, atstovaujamą VĮ Turto bankas. Nurodė, kad vykdomasis dokumentas buvo pateiktas išieškotojo, o ne įpėdinio, byloje buvo galimas teisių ir pareigų perėmimas, todėl nebuvo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 651 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyto pagrindo atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą. Be to, pareiškėjai apie vykdomą išieškojimą iš skolininko S. Ž. buvo žinoma iki palikimo priėmimo, nes VĮ Turto bankas yra Antstolių informacinės sistemos (toliau – AIS), kurioje buvo išviešinta informacija apie vykdomą priverstinį skolos išieškojimą iš palikėjo, naudotojas (13-15 b. l.).

Suinteresuotas asmuo UAB „Šiaulių vandenys“ atsiliepime su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad UAB „Šiaulių vandenys“ 2020-08-05 kreipėsi į teismą dėl 127,58 Eur skolos, 5,92 Eur delspinigių, 16,71 Eur bylinėjimosi išlaidų ir procesinių palūkanų priteisimo iš skolininko S. Ž.. 2020-11-13 teismas priėmė sprendimą už akių, kuris įsiteisėjo 2020-12-04. Taigi tiek ieškinio pateikimo teismui dieną, tiek ir sprendimo už akių priėmimo dieną skolininkas buvo gyvas. Todėl vadovaudamasis protingumo ir ekonomiškumo principais prieš teikdamas vykdomąjį raštą antstoliui netikrino Gyventojų registre esančios informacijos apie skolininką. Mano, kad antstolis pagrįstai ir teisėtai priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą.

Paaiškino, kad 2021-04-26 suinteresuotas asmuo kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su prašymu atnaujinti terminą pareikšti kreditorinį reikalavimą skolininko S. Ž. įpėdiniams ir patvirtinti kreditorinį reikalavimą. Teismas 2021-05-17 nutartimi minėtą terminą atnaujino bei patvirtino kreditorinį reikalavimą skolininko įpėdiniams. Į minėtos bylos nagrinėjimą buvo įtrauktas VĮ Turto bankas, kuris atsiliepimo byloje nepateikė ir nutarties neskundė. Taigi teikdama skundą dėl antstolio veiksmų, pareiškėja žinojo apie tai, kad terminas pareikšti kreditorinį reikalavimą yra atnaujintas ir kreditorinis reikalavimas yra patvirtintas.

Pareiškėja, antstolis ir suinteresuotas asmuo apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti teismo pranešimais ir specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant pranešimą viešo paskelbimo būdu (CPK 443 str. 5 d., 133 str. 3 d.).

Prašymų papildyti bylos medžiagą negauta.

Skundas atmestinas.

Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad antstolis A. L. pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-12-11 vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo 127,58 Eur skolos, 5,92 Eur delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimą iš skolininko S. Ž. 3 eilės išieškotojos UAB „Šiaulių vandenys“ naudai (vykd. b. 3-4 l.). Antstolis 2020-12-15 patvarkymu dėl vykdomosios bylos sustabdymo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomąją bylą sustabdė, nes skolininkas (duomenys neskelbtini) mirė (vykd. b. 7-8 l.). Iš vykdomojoje byloje esančios Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021-05-17 nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiškėjai UAB „Šiaulių vandenys“ buvo atnaujintas terminas kreditoriniam reikalavimui palikėjo S. Ž. įpėdiniams pareikšti bei patvirtintas 196,89 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas mirusio palikėjo S. Ž. įpėdiniams (vykd. b. 11-12 l.). Iš VĮ Turto bankas 2021-06- rašto „Dėl informacijos pateikimo“ (duomenys neskelbtini)  (16.3)SK4- ir 2021-05-18 palikimo perėjimo valstybei liudijimo matyti, kad po S. Ž. mirties atsiradusį palikimą priėmė Lietuvos Respublika (vykd. b. 14-20 l.). 2021-07-08 patvarkymu dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkas S. Ž. pakeistas jo teisių ir pareigų perėmėja Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto bankas (vykd. b. 21-22 l.).

Šioje byloje keliamas klausimas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese teisėtumo. Pasak pareiškėjos, antstolis, sužinojęs apie tai, kad skolininkas yra miręs, turėjo atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą.

Pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios besąlygiškai užkerta kelią vykdomojo dokumento vykdymui ir kurioms išsiaiškinti antstoliui nereikia atlikti papildomų veiksmų, nes pirminius vykdomuosius veiksmus, pvz., užklausas dėl skolininko turto, antstolis atlieka vėlesnėje stadijoje – jau priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019). Jeigu, nepatikrinęs vykdomajam dokumentui vykdyti kliūčių, priimto vykdomojo dokumento pagrindu antstolis atliko vykdymo veiksmus, kurie, kaip išaiškėja vėliau, negalėjo būti atlikti ir antstoliui tai buvo žinoma arba turėjo būti žinoma, tai tokie vykdymo veiksmai laikytini atliktais nesant teisinio pagrindo ir negali sukelti jais siekiamų pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2009).

Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti patikrinamos CPK 651 straipsnio 2 dalyje nustatytos aplinkybės. Jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, antstolis privalo patikrinti, ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas (CPK 651 str. 2 d. 5 p.). CPK 629 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, jog vykdomoji byla nutraukiama, jeigu mirus skolininkui, pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui. Tuo atveju, jei atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas, antstolis, vadovaujantis CPK 626 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis privalo stabdyti vykdomąją bylą iki kol paaiškės mirusio skolininko teisių ir pareigų perėmėjas. Iš šių teisės normų seka, kad mirus skolininkui vykdymo procesas yra galimas tuo atveju, jei yra galimas jo teisių ir pareigų perėmimas. Taigi antstolis, prieš priimdamas vykdomąjį dokumentą privalo patikrinti, ar jį pateikia išieškotojo įpėdinis ir ar yra įvykęs teisių ir pareigų perėmimas, o tuo atveju, jei paaiškėja aplinkybė, jog skolininkas yra miręs, būtina nustatyti, ar galimas jo teisių ir pareigų perėmimas. Šiuo atveju akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą būtų tai, kad vykdomąjį dokumentą pateikė asmuo, kuris teigia, jog jis yra išieškotojo įpėdinis, tačiau faktiškai išieškotojo teisių ir pareigų perėmimas nėra įvykęs, taigi vykdomąjį dokumentą pateikė asmuo, kuris neturi teisės inicijuoti vykdymo procesą, arba, jei mirus skolininkui jo teisių ar pareigų perėmimas neįmanomas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 2 dalį palikėjo turtinės prievolės yra paveldimos, jei konkreti prievolė nepatenka į CK 5.1 straipsnio 3 dalies nustatytą nepaveldimų prievolių sąrašą. Jeigu nėra testamentinių ir neatsiranda įstatyminių įpėdinių, paveldimas turtas pereina valstybei, o pastaroji atsako už palikėjo skolas neviršijant pavelėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 str.).

Nagrinėjamu atveju vykdomąjį dokumentą pateikė antstoliui išieškotojas (UAB „Šiaulių vandenys“), ne išieškotojo įpėdinis. Byloje nėra ginčo dėl to, kad vykdomasis dokumentas pateiktas praėjus vienam mėnesiui po skolininko S. Ž. mirties, ir kad skolininko S. Ž. prievolė išieškotojai UAB „Šiaulių vandenys“ yra paveldima. Antstoliui nenustačius akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą, t. y., nustačius, kad vykdomąjį dokumentą pateikė pats išieškotojas, bei, kad galimas skolininko teisių ir pareigų perėmimas, antstolis pagrįstai priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą. Kaip matyti iš antstolio vėliau atliktų veiksmų – jis vykdomąjį bylą sustabdė, kol paaiškės skolininko teisių ir pareigų perėmėjas, kas vėlgi atitinka įstatymus. Taigi nagrinėjamu atveju, antstolis pagrįstai ir teisėtai priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą.

Nors pareiškėjas nereiškė argumentų dėl skolininko teisių ir pareigų perėmimo teisėtumo CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, tačiau pasisakytina ir šiuo klausimu.

Pagal CPK 596 straipsnio 1 dalį antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad procesinio teisių perėmimo institutas yra nulemtas materialiųjų teisių perėmimo civilinėje teisėje galimybės. Perimant materialiąsias civilines subjektines teises (pvz., reikalavimo perleidimas), perimamos ir atitinkamos procesinės teisės bei pareigos. Procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialiojo teisinio santykio subjektų pasikeitimas, kuriam reikalingos šios sąlygos: 1) vieno subjekto pasitraukimas iš materialiojo teisinio santykio; 2) pasitraukusio subjekto teisių perėjimas kitam asmeniui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

Kasacinis teismas, aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, inter alia (be kita ko), yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011).

Tuo atveju, kai nėra kitų mirusio asmens įpėdinių ir tokio asmens turtą paveldi valstybė (CK 5.62 str.), ji tampa paveldėto turto savininke su visomis iš to išplaukiančiomis teisėmis bei pareigomis, išskyrus vieną ypatumą – už palikėjo skolas valstybė atsako neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 str. 3 d.).

Nepaisant to, jog, valstybei visais atvejais atsakant už palikėjo skolas tik paveldėto turto tikrąja verte (CK 5.62 str. 3 d.), neaktualu, kad ji būtų informuota apie kreditorių reikalavimus prieš jai atliekant palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas. Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą, taip pat padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų pratęstas. Kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos pažymėta, jog išimties valstybei taikymas neatitiktų CK 5.63 straipsnio sistemos, nes terminą reikalavimams pateikti praleidęs kreditorius būtų laikomas tokio termino nepraleidusiu, jeigu išaiškėtų, kad palikimas pereina valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

CK 5.63 straipsnio 1 dalyje išvardyti palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdai: pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalies tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011), tačiau tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2016, 24 punktas).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2020-11-15 mirus skolininkui S. Ž., jo palikimą, remiantis CK 5.62 straipsniu (nesant kitų įpėdinių), priėmė valstybė, kuriai išduotas 2021-05-18 palikimo perėjimo valstybei liudijimas. Taigi kreditoriai reikalavimus pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį turėjo pareikšti iki 2021-02-15. Antstolis teigia, kad pareiškėja buvo tinkamai informuota apie palikėjo skolą per AIS sistemą.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai informacija apie vykdomą priverstinį skolos išieškojimą iš palikėjo AIS sistemoje yra išviešinta tiek palikėjui gyvam esant, tiek po jo mirties, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, ir palikimas pagal įstatymą pereina valstybei, atstovaujamai institucijos, esančios AIS duomenų gavėja, yra pagrindas pripažinti, kad yra įvykdyti CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimai, reglamentuojantys kreditorių reikalavimų palikėjo įpėdiniams pareiškimo tvarką, todėl papildomi kreditoriaus veiksmai tokiais atvejais nereikalingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019). Ši taisyklė buvo suformuota byloje, kurioje palikimą priėmė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos.

Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje valstybė paveldėjimo teisiniuose santykiuose yra atstovaujama VĮ Turto bankas. Pagrindinės VĮ Turto bankas veiklos sritys yra centralizuotas valstybės nekilnojamojo turto valdymas, valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimas, skolų valstybei išieškojimas ir pagal pavedimo sutartis perduotų paskolų, valstybės garantijų ir kitų turtinių įsipareigojimų vykdymas. Įgyvendindama centralizuotą valstybės nekilnojamojo turto valdymą, VĮ Turto bankas valdo, naudoja ir disponuoja valstybės nekilnojamuoju turtu, perduotu valdyti patikėjimo teise, organizuoja nereikalingo valstybės turto pardavimo aukcionus, atlieka Valstybės turto informacinės paieškos sistemos tvarkytojo funkcijas ir vykdo kitas teisės aktais pavestas funkcijas. Taigi, viena iš funkcijų – inicijuoti paveldėtino turto paveldėjimą valstybės vardu.

CK 4.261 straipsnyje nurodyta, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę naudotis viešo registro duomenimis, išskyrus įstatymų nustatytus apribojimus. Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 16 straipsnyje nurodyti valstybės registrai, kuriuose registruojami: 1) juridiniai asmenys; 2) gyventojai; 3) nekilnojamasis turtas ir teisės į jį; 4) objektų, kurių geografinė padėtis nesikeičia, adresai; 5) teisės aktai; 6) daiktų ir turtinių teisių įkeitimas. Taigi, AIS nėra valstybės registras. Tai yra nurodęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Antstolių informacinės sistemos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 400 (toliau – AIS nuostatai; nauja redakcija nuo 2021-02-16 (TAR, 2021, Nr. 2021-02806)) reglamentuoja Antstolių informacinės sistemos steigimo teisinį pagrindą, tikslą, uždavinius, pagrindines funkcijas, organizacinę ir funkcinę struktūras, duomenų teikimo ir naudojimo tvarką, duomenų saugos reikalavimus, finansavimą, modernizavimą ir likvidavimą. Pagal AIS nuostatų 25.2. punktą AIS duomenų gavėjai yra Valstybinė mokesčių inspekcija ir valstybės įmonė Turto bankas, kurie turi teisę gauti Nuostatų 28.1–28.4, 28.6 ir 28.7.2 papunkčiuose nurodytus duomenis, leidžiamosios kreipties būdu internetu atlikdami paiešką pagal skolininko asmens kodą ar vykdomosios bylos numerį. Pagal AIS nuostatų 28.2. punktą atlikus vykdomosios bylos išplėstinę paiešką AIS, teikiami šie duomenys:

- antstolio, vykdančio bylą, duomenys (antstolio vardas (-ai), pavardė (-ės), AIS suteiktas kodas), antstolio bylos vykdymo laikotarpis (nuo kada iki kada);

- vykdomosios bylos skolininko duomenys (fizinio asmens vardas (-ai), pavardė (-ės), asmens kodas (jei yra), gimimo data, juridinio asmens kodas, teisinė forma ir pavadinimas, šalies kodas, jei asmuo yra užsienio šalies pilietis, data, nuo kada iki kada byloje asmuo yra ar buvo skolininkas);

- vykdomosios bylos išieškotojo duomenys (fizinio asmens vardas (-ai), pavardė (-ės), asmens kodas (jei yra), gimimo data, juridinio asmens kodas, teisinė forma ir pavadinimas, data, nuo kada iki kada byloje asmuo yra ar buvo išieškotojas);

- vykdomosios bylos duomenys (bylos numeris, buvęs bylos numeris (jei byla buvo perimta) ir bylos perėmimo data, bylos būsena ir būsenos pakeitimo data, bylos užbaigimo data, kategorija, pobūdis);

- vykdomosios bylos vykdomojo dokumento duomenys (pavadinimas, numeris, data, institucijos, išdavusios vykdomąjį dokumentą, pavadinimas, kodas);

- vykdomosios bylos piniginio pobūdžio duomenys (išieškotina suma pagal vykdomąjį dokumentą, metinė palūkanų norma, išieškomos skolos likutis ir data).

Taigi atlikus vykdomosios bylos išplėstinę paiešką AIS, pareiškėjai pateikiama išsami informacija ne tik apie vykdomąją bylą, bet ir apie palikėjo skolinius įsipareigojimus kreditoriams ir ši informacija yra išsami.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad skolininkas S. Ž. mirė (duomenys neskelbtini), o antstolis vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti 2020-12-15, taigi informacija apie palikėjo skolinius įsipareigojimus kreditorei (UAB „Šiaulių vandenys“) pateikta į AIS nepraėjus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui. Kadangi pareiškėja yra AIS duomenų gavėja, ir duomenys, pateikti per AIS, yra pakankamai išsamūs, todėl spręstina, kad pareiškėjai buvo tinkamai ir laiku pranešta apie skolininko S. Ž. skolinius įsipareigojimus UAB „Šiaulių vandenys“.

Dar daugiau, nustatyta, kad kreditorius UAB „Šiaulių vandenys“ iki palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo kreipėsi į teismą su pareiškimu atnaujinti praleistą terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, o teismas 2021-05-17 nutartimi šį terminą atnaujino ir patvirtino UAB „Šiaulių vandenys“ 196,89 Eur kreditorinį reikalavimą mirusio palikėjo S. Ž. įpėdiniams.

Taigi šių aplinkybių visuma, įvertinus tai, kad antstolis pagrįstai ir teisėtai pradėjo vykdymo procesą priimdamas vykdomąjį dokumentą ir pradėdamas vykdymo veiksmus, leidžia spręsti, jog visi antstolio vykdomojoje byloje atlikti veiksmai yra teisėti, ir nėra pagrindo naikinti 2021-07-08 patvarkymo dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl šios priežasties skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 513 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 513 straipsniu, 594 straipsniu,

n u t a r i a:

pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotiems asmenims UAB „Šiaulių vandenys“, antstoliui A. L. atmesti.

Įsiteisėjus nutarčiai, grąžinti antstoliui A. L. vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja                            Jurga Žulpė